Byla e2-10862-861/2019
Dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais ir skolos priteisimo, tretieji asmenys Valstybinė mokesčių inspekcija prie Finansų ministerijos, valstybės įmonė „Turto bankas“, O. P

1Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Donata Kravčenkienė, sekretoriaujant Jolitai Aleksejūnaitei, dalyvaujant ieškovės bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Opsta“ atstovui advokatui Valdui Rakauskui, atsakovės UAB ,,Vejuva‘‘ atstovei advokatei Dovilei Gotceitaitei, viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Opsta“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Vejuva“ dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais ir skolos priteisimo, tretieji asmenys Valstybinė mokesčių inspekcija prie Finansų ministerijos, valstybės įmonė „Turto bankas“, O. P. ir

Nustatė

2ieškovė kreipėsi į teismą su patikslintu ieškiniu, kuriuo prašė pripažinti niekine ir negaliojančia tarp UAB „Vejuva“ ir UAB „Opsta“ atliktą užskaitą 15 500 Eur sumai, pripažinti niekine ir negaliojančia tarp UAB „Vejuva“ ir UAB „Opsta“ atliktą užskaitą 3 924,42 Eur sumai, pripažinti niekine ir negaliojančia tarp UAB „Vejuva“ ir UAB „Opsta“ atliktą užskaitą 4000 Eur sumai, taikyti restituciją ir priteisti iš atsakovės UAB „Vejuva“ ieškovės BUAB „Opsta“ naudai 23 424,42 Eur, netenkinus aukščiau nurodytų prašymų priteisti iš atsakovės UAB „Vejuva“ ieškovės BUAB „Opsta“ naudai 23 424,42 Eur skolos, priteisti iš atsakovės UAB „Vejuva“ ieškovės BUAB „Opsta“ naudai 6 procentus metinių palūkanų dydžio procesines palūkanas nuo priteistos sumos už laikotarpį nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, priteisti iš atsakovės UAB „Vejuva“ ieškovės BUAB „Opsta“ naudai bylinėjimosi išlaidas, išreikalauti iš UAB „Vejuva“ dokumentus, kurių pagrindu UAB „Vejuva“ apskaitė atsiskaitymą su UAB „Opsta“ 23 424,42 Eur sumai.

3Atsakovė su pareikštu ieškiniu nesutiko.

42018-03-20 teismas ieškinį atmetė nurodydamas, jog ieškovė neįrodė ieškinio pagrįstumo.

5Vilniaus apygardos teismas 2019-02-21 Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018-03-20 sprendimą panaikino ir perdavė bylą nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui. Nurodė, jog nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme nebuvo atskleista bylos esmė. Teismas turėjo išsiaiškinti ieškinyje nurodytų 23 424,42 Eur užskaitų sandorius, nustatyti ar užskaitų pagrindu buvo sumažinti BUAB „Opsta“ finansiniai įsipareigojimai UAB „Vejuva“ ir nustatyti, ar užskaitos sandoriais, t. y. dėl tokio atsikaitymo būdo su vienu iš kreditorių, nebuvo pažeista CK 6.930l straipsnyje nustatytos atsiskaitymų grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumo tvarka bei kitų kreditorių interesai (CK 6.66 straipsnis (actio Pauliana)).

6Teismo posėdžio metu ieškovės atstovas teigė, kad ginčas vyksta dėl sudarytų 3 Mokestinių nepriemokos (ar jos dalies) perėmimo sutarčių: 2015-09-24 Nr. 2, 2015-10-23 Nr. 5 bei 2015-11-11 Nr. 7. Sutarčių pagrindu Valstybinė mokesčių inspekcija (toliau – VMI ) priėmė sprendimus dėl mokestinių nepriemokų perėmimo. Ieškovė sumokėjo už atsakovę mokestinę nepriemoką 23 424,42 Eur sumai, dėl to buvo pažeisti kreditorių ir įmonės interesai. Nurodė, jog ieškovė negalėjo susigrąžinti permokos iš VMI, o ta suma padengė atsakovės skolą, todėl tokie veiksmai prieštarauja CK 6.9301 str. Atsakovė 2015-10-06, 2015-11-09, 2015-12-02 atliko 23 424,42 Eur užskaitas, esant taikytiems ieškovės veiklos apribojimams, turto areštams. Ieškovės kreditorės UAB „Energus“ 7 086,11 Eur finansinis reikalavimas susidarė 2015-03-10, turto arešto akto įregistravimo data – 2015-03-13. Pažymėjo, jog tokie veiksmai patvirtina, kad buvo pažeistos įstatymo normos, nesilaikant eiliškumo, tokiu būdu per VMI padengiant mokestinę nepriemoką, atsiskaitant su atsakove.

7Paaiškino, jog pirmi turto areštai registre buvo registruoti nuo 2015-03-13, todėl vertina, jog sudarant užskaitas, atsakovė galėjo pasidomėti, ar ieškovei nėra taikomi turto areštai. Aplinkybę, kad atsakovė negalėjo patikrinti ieškovės balanso, nes ieškovė nebuvo pateikusi finansinės atskaitomybės dokumentų Registrų centrui, vertina kaip vieną iš nesąžiningumo požymių, nes jeigu atsakovė būtų tikrinusi, galimai būtų kilęs klausimas, kodėl šių duomenų nėra. Ieškovė kelia klausimą, kodėl reikėjo daryti užskaitas, o ne atsiskaityti su ieškove.

8Taip pat nurodė, jog ginčo suma 23 424, 42 Eur buvo sumažinta atsakovės pareiga sumokėti mokesčius, buvo padengti mokesčiai ieškovės sąskaita, atsakovė tų pinigų nemokėjo, nors turėjo prievolę VMI sumokėti, už ją tai padarė ieškovė, o šiai dienai VMI iš atsakovės tų pinigų nereikalauja, todėl turėtų būti taikoma restitucija, t. y. ta suma turėtų grįžti ieškovei, iš kurios būtų tenkinami pirmos ir antros eilės kreditorių interesai. Ieškovės kreditorių interesai buvo pažeisti būtent tada, kai užskaitos atliktos. Ieškovė buvo skolinga Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai 6 800 Eur, t. y. antros eilės kreditorius, taip pat buvo skola darbuotojams, atlikus užskaitas, ieškovė neteko galimybės susigrąžinti iš VMI permokos ir atsiskaityti su Sodra ir darbuotojais. Pažymėjo, jog Sodros duomenys yra skelbiami viešai. Pagal teismų praktiką, sudarant analogiškus sandorius būtent tokiu būdu, šalis laikytina nesąžininga, jeigu nepasidomėjo kitos šalies turtine padėtimi. Vertina, jog atsakovė buvo nesąžininga.

9Teismo posėdžio metu atsakovės atstovė paaiškino, kad atsakovei nebuvo suteikta pirmenybė kitų ieškovės kreditorių atžvilgiu. Atkreipė dėmesį, kad Vilniaus apygardos teismas 2018-08-23 nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-957-619/2018 konstatavo, kad mokestinės nepriemokos perėmimo sutartimi pasikeičia ieškovės kreditorius, todėl toks skolos sumažinimas, neperleidus turto ir piniginių lėšų, negali pažeisti kreditorių teisių. UAB „Opsta“ ir UAB „Vejuva” sudarytomis mokestinės nepriemokos perėmimo sutartimis ieškovė perėmė atsakovės skolą – 23 424,42 Eur mokestinę nepriemoką, ieškovės skoliniai įsipareigojimai nepadidėjo, nes mokestinės nepriemokos sumos dydžiui vietoj UAB ”Vejuva” kreditoriumi tapo valstybė, atstovaujama VMI. Ieškovės skola atsakovei sumažėjo tokia pačia mokestinės nepriemokos suma atsakovei atlikus ieškovės skolos sumažinimą savo buhalterinėje apskaitoje. Todėl jokie kitų UAB “Opsta” kreditorių interesai nebuvo pažeisti. Ieškovė nepateikė visų dokumentų, įrodančių, jog buvo pažeisti ieškovės ieškinyje nurodyti kreditorių interesai, jog kreditorių reikalavimai atsirado tuo pačiu metu arba anksčiau nei UAB „Vejuva“, todėl vertina, jog ieškovė nepagrindė savo ieškinio reikalavimo.

10Ieškovės ir atsakovės sudarytos mokestinės nepriemokos sutartys yra kitokios negu ieškovės sudarytos sutartys su kitais kreditoriais. Atsakovės kreditorinis reikalavimas į ieškovę atsirado anksčiau nei kitų kreditorių, t.y. 2015 m. gegužės – birželio mėnesiais. Taip pat atsakovė liko pagrindine ieškovės kreditore. Nebuvo sudengta visa ieškovės skola, o kiti ieškovės kreditoriai susidengė visą ieškovės skolą, be to, UAB „Dekoro grupė“ buvo skolinga ieškovei, padengusi užskaitymo sandoriu savo skolą. Pažymėjo, jog pati ieškovė sudarė ginčijamas mokestines nepriemokos perėmimo sutartis, tad negalima teigti, kad atsakovė pažeidė ieškovės ieškinyje nurodytus ieškovės kreditorių interesus.

11Atsakovė, sumažindama ieškovės skolą, elgėsi sąžiningai, t. y. suteikė naudą ieškovei. Atsakovė nežinojo ir negalėjo žinoti, kad toks skolos sumažinimas pažeidžia ieškovės kreditorių interesus. Vien tai, kad mokesčių administratorius atlikęs išsamų mokestinį ieškovės patikrinimą patvirtino visas tris Mokestinės nepriemokos perėmimo sutartis, atsakovei buvo pagrindas laikyti, kad ieškovė nėra nemoki, ar kad ji turi kažkokių finansinių sunkumų. Ieškovės 2015 m. balansas ir pelno nuostolių ataskaita pateikta tik 2016-06-30, t. y. po mokestinės nepriemokos sutarčių ir ieškovės skolos sumažinimo. Ieškovė 2014 m. balanso ir pelno (nuostolių) ataskaitos nepridėjo, šiuo metu tokie duomenys nėra viešai prieinami. Iš ieškovės pateiktų dokumentų matyti, jog ieškovė ginčijamų sandorių sudarymų metu mokėjo mokesčius, taip pat darbo užmokesčius darbuotojams, tiek iki ginčijamų sutarčių, tiek po jų, ieškovė sudarinėjo sutartis. Vertina, jog ieškovė nepagrindė atsakovės nesąžiningumo. Aplinkybė, jog atsakovė nepatikrino viešųjų duomenų, nėra pakankama konstatuoti atsakovės nesąžiningumo.

12Atkreipė dėmesį, kad Lietuvos Apeliacinis teismas 2018 m. gegužės 3 d. sprendime civilinėje byloje Nr. e2A-208-798/2018 nurodė, jog mokestinės nepriemokos ir įskaitymo sandorių bei įskaitymo pripažinimo negaliojančiu atveju restitucija taikytina tokiu būdu, kad asmuo turėtų teisę iš VMI susigrąžinti sumokėtą už UAB “Vejuva” PVM sumą restitucijos pagrindu, tačiau jokios piniginės lėšos iš UAB “Vejuva” ieškovės naudai nepriteistinos, nes UAB “Vejuva” jokių pinigų ginčijamų sutarčių pagrindu iš UAB “Opsta” negavo. Ginčijami sandoriai nelaikytini įskaitymu, o atsakovas vertina, jog ieškovės interesai nebuvo pažeisti. Ieškovė nepagrįstai skolos sumažinimą laiko įskaitymu, nes nėra visų būtinų sąlygų – ieškovė ir atsakovė neturėjo viena kitai abipusių teisių ir pareigų, be to, reikalavimai nėra priešpriešiniai. Nurodo, jog tai yra geranoriškas ieškovės skolos sumažinimas iš atsakovės pusės, kadangi mokestinės nepriemokos perėmimo sutartys yra skolos perkėlimas, jų pagrindu UAB “Opsta” neįgavo jokio reikalavimo į atsakovę, o tik pasikeitė ieškovės kreditorius 23424,42 Eur mokestinės nepriemokos sumai - mokestinės nepriemokos sumos dydžiui vietoj atsakovės kreditore tapo valstybė, atstovaujama VMI.

13Atsakovė atkreipia dėmesį, jog areštai buvo registruoti ir Vilniaus apygardos teismo 2019-01-15 nutartyje. Vertinant atsiskaitymo eiliškumo pažeidimą reikšmingi tik mokėjimai, vykdomi vykdomųjų dokumentų pagrindu. Šiuo atveju areštai buvo registruoti kaip laikinosios apsaugos priemonės ir nebuvo vykdomųjų dokumentų, areštai buvo taikyti automobiliams, o ne piniginėms lėšoms. Todėl tai netrukdė sudaryti ginčijamų sandorių, net jei atsakovė būtų patikrinusi informaciją ir tai žinojusi. Areštų įregistravimo, sudarymo datos keitėsi ir areštai buvo registruoti, pakeisti; tai patvirtina, kad ginčijami sandoriai nepažeidė ieškovei pritaikytų draudimų. Pažymėjo, jog tai, kad ieškovės 2014 m. balansas nebuvo pateiktas, nesudarė pagrindo vertinti, jog ieškovei yra kilusi bankroto grėsmė.

14Ieškinys tenkinamas.

15Iš į bylą pateiktų rašytinių įrodymų nustatyta, kad ieškovė pripažinta nemokia ir jai bankroto byla iškelta Vilniaus apygardos teismo 2016-07-11 nutartimi, kuri įsiteisėjo 2016-07-22, bankroto administratoriumi paskirtas UAB „Bankroto administravimo partneriai“. Vilniaus apygardos teismas 2016-11-24 nutartimi patvirtino ieškovės kreditorių ir jų finansinių reikalavimų sąrašą, nutartis įsiteisėjo 2016-11-16. Aptariama nutartimi buvo patvirtinti kreditorių finansiniai reikalavimai bendrai 318 971,35 Eur sumai.

16Nustatyta, jog ieškovė prašė teismo tarp ginčo šalių atliktas tris užskaitas 23 424,42 Eur sumai pripažinti niekiniu ir negaliojančiu sandoriu, pažeidus atsiskaitymų eiliškumo tvarką (LR CK 6.9301 str.) bei esant visiems pagrindams užskaitos sandorį pripažinti negaliojančiu taip pat ir actio Pauliana pagrindu. Taip pat ieškovė reiškia alternatyvų reikalavimą, netenkinus ieškinio jos nurodytais pagrindais (užskaitos draudimas esant pritaikytiems areštams, CK 6.9301 str., actio Pauliana pagrindu), prašo iš atsakovės jai priteisti 23 424,42 Eur skolos. Ieškovė ginčija 2015-09-24 Nr. 2, 2015-10-23 Nr. 5 bei 2015-11-11 Nr. 7 Mokestinės nepriemokos perėmimo sutarčių pagrindu sudarytus įskaitymo sandorius, kurių sudarymo tvarką reglamentuoja CK 6.130 str. bei 6.131 str. Įskaitymu įskaityti priešpriešiniai vienarūšiai piniginiai reikalavimai – atsakovės reikalavimas į ieškovę sumokėti pagal turimus vykdomuosius įrašus 23 424,42 Eur ir ieškovės reikalavimas į atsakovę sumokėti 23 424,42 Eur atlyginimą už perimtą mokestinę skolą valstybės biudžetui.

17Ieškovė įrodinėja, kad įskaitymo sandoris pažeidžia CK 6.9301 str. nustatytą atsiskaitymų grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumą, nes ginčo sandoriu buvo patenkintas atsakovės piniginis reikalavimas ieškovei atsiskaityti pagal vykdomąji dokumentą, nors turėjo būti vykdomi pirmesnės eilės vykdomieji dokumentai į Valstybinio socialinio draudimo biudžetą. Ieškovė taip pat įrodinėja, kad ginčijamus sandorius būtina pripažinti negaliojančiais dėl ieškovės kreditorių teisių pažeidimo actio Pauliana pagrindu.

18Dėl CK 6.9301 straipsnio aiškinimo ir taikymo.

19CK 6.9301 straipsnyje įtvirtinta skolininko atsiskaitymo eiliškumo su kreditoriais tvarka, kai skolininkas neturi pakankamai lėšų atsiskaityti su visais kreditoriais. Pagal šio straipsnio pirmą dalį skolininkas turi atsiskaityti su kreditoriais tam tikra eilės tvarka, priklausomai nuo kreditoriaus finansinio reikalavimo atsiradimo pagrindo, pavyzdžiui, trečiąja eile turi būti vykdomi atsiskaitymai pagal mokėjimo dokumentus, nustatančius įmokas į valstybės biudžetą; penktąja eile – atsiskaitymai pagal kitus mokėjimo dokumentus kalendorinio eiliškumo tvarka (CK 6.9301 straipsnio 1 dalies 3-5 punktai). CK 6.9301 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad atsiskaitymai pagal tos pačios eilės reikalavimus atliekami mokėjimo dokumentų gavimo kalendorinio eiliškumo tvarka.

20Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad pastarojoje teisės normoje įtvirtinta skolininko atsiskaitymų tvarka su kreditoriais yra imperatyvi, tačiau, kad atliktas konkretus mokėjimas būtų pripažįstamas prieštaraujančiu imperatyviosioms įstatymo normoms ir atitinkamai niekiniu pagal aptartą normą, turi būti nustatyta CK 6.9301 straipsnyje nurodytų sąlygų visuma. Pirma, turi būti nustatyta, kad skolininkas atsiskaitymo metu neturi pakankamai lėšų visiems pareikštiems reikalavimams patenkinti. Nustatant šią aplinkybę, būtina įvertinti skolininko turimas lėšas grynaisiais ir negrynaisiais pinigais atlikto ginčijamo atsiskaitymo momentu, taip pat pareikštų reikalavimų skolininkui tuo pačiu momentu apimtį. Antra, turi būti nustatyta, kad skolininkas, esant pirmajai sąlygai, atliko mokėjimą pažeisdamas CK 6.9301 straipsnio 1 ar 2 dalyje nustatytą eiliškumą, t. y. turi būti nustatyta, ar egzistuoja pirmesnės eilės kreditoriai, kaip jie įvardijami aptartoje normoje, palyginti su kreditoriumi, kuriam atliktas mokėjimas yra ginčijamas. Tik esant šių dviejų sąlygų visumai, skolininko atliktas mokėjimas gali būti pripažįstamas pažeidžiančiu CK 6.9301 straipsnio reikalavimą ir atitinkamai negaliojančiu CK 1.80 straipsnyje įtvirtintu pagrindu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. spalio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-351-611/2017, 2018 m. liepos 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-313-403/2018).

216.9301 str. 1 dalies 1-4 punktuose nustatytas atsiskaitymo vykdomaisiais dokumentais grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumas. Atsakovės turimi vykdomieji dokumentai, kuriais remiantis buvo vykdomas ginčo sandoris priskirtini ketvirtąja eile vykdomiesiems dokumentams. Ieškovė teigia, kad tuo pačiu metu turėjo būti vykdomi skolos išieškojimo į Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetą vykdomieji dokumentai ir šią aplinkybę grindžia Turto areštų registro duomenimis apie įregistruotus ieškovės turto areštus, antstolių patvarkymais dėl turto areštų civilinėse bylose, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos duomenimis apie pradelstą įsiskolinimą Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai, internetinio puslapio „rekvizitai.lt“ duomenimis apie socialinio draudimo mokesčio įsiskolinimą.

22Vilniaus apygardos teismas 2019-01-15 nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-89-656/2019 nustatė, kad ieškovės pateikti duomenys nepatvirtina aplinkybės, jog 2015-11-10 buvo vykdytini kiti pirmesnės eilės vykdomieji dokumentai, nurodyti CK 6.9301 str. 1 d. 1-3 punktuose, išskyrus atsakovės UAB “Dekoro grupė”, su kuria UAB “Opsta” 2015-11-10 buvo sudariusi Mokestinės nepriemokos perėmimo sutartį (įsiteisėjo VMI viršininko 2015 m. lapkričio 17 d. sprendimu Nr. (23.21-08) 324-16148), turimus vykdomuosius įrašus. Teismas pažymi, kad nors pagal bylos duomenis, ieškovė jau iki 2015 metų lapkričio mėnesio turėjo dideles sumas pradelstų įsiskolinimų, tačiau vertinant atsiskaitymo eiliškumo pažeidimą reikšmingi tik mokėjimai, vykdomi vykdomųjų dokumentų pagrindu, todėl ieškovės ieškinys dalyje dėl ginčijamo įskaitymo negaliojimo prieštaraujant imperatyviems įstatymo reikalavimams ir pažeidžiant CK 6.9301 str. 1 d. 1-4 punktuose nustatytą atsiskaitymo vykdomaisiais dokumentais grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumą, neįrodytas. Šio sprendimo išvados aktualios ir šioje byloje, nes ieškovė taip pat nepateikia jokių įrodymų, jog tai, kad atsakovė sumažino ieškovės skolą pažeidė atsiskaitymo eiliškumą. Kaip nustatė Vilniaus apygardos teismas 2019-01-15 nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-89-656/2019 UAB „Dekoro grupė” reikalavimas pagal vykdomąjį įrašą priskirtinas ketvirtos eilės reikalavimams ir atsirado vėliau nei UAB “Vejuva” reikalavimas UAB “Opsta” (UAB “Dekoro grupė” ir UAB “Opsta” mokestinės nepriemokos perėmimo sutartis sudaryta 2015-11-10 ir įsiteisėjo 2015-11-17).

23Atsakovės reikalavimas ieškovei atsirado nuo 2015-05-25 iki 2015-06-02. Teismo vertinimu, ieškovės pateikti duomenys nepatvirtina aplinkybės, kad 2015-09-24 buvo vykdytini kiti pirmesnės eilės vykdomieji dokumentai, nurodyti CK 6.9301 str. 1 d. 1-3 punktuose, išskyrus atsakovės turimus vykdomuosius įrašus. Nors pagal bylos duomenis ieškovė jau iki 2015 metų rugsėjo mėnesio turėjo dideles sumas pradelstų įsiskolinimų, tačiau vertinant atsiskaitymo eiliškumo pažeidimą reikšmingi tik mokėjimai, vykdomi vykdomųjų dokumentų pagrindu. Teismas vertina, kad ieškinys dalyje dėl ginčijamo įsikaitymo negaliojimo prieštaraujant imperatyviems įstatymo reikalavimams ir pažeidžiant CK 6.9301 str. 1 d. 1-4 punktuose nustatytą atsiskaitymo vykdomaisiais dokumentais grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumą, neįrodytas.

24Dėl Mokestinės nepriemokos (ar jos dalies) perėmimo sutarčių.

25Teismas konstatuoja, kad ieškovė turėjo teisę iš VMI reikalauti mokesčio permokos grąžinimo. Mokesčio permoka suteikia teisę (galimybę) mokesčių mokėtojui kreiptis į mokesčių administratorių (VMI) su prašymu dėl turimo dydžio mokesčių permokos sumos susigrąžinimo (sumokėjimo pinigais mokesčio permoką turinčiam mokesčių mokėtojui). Mokesčio permokos teisė gali būti realizuojama gaunant realias pinigines lėšas mokesčių mokėtojui pateikus prašymą VMI dėl turimos mokesčio permokos grąžinimo. VMI viršininko Sprendimas dėl mokestinės nepriemokos perėmimo, kuriuo pritariama mokestinės prievolės perėmimui pagal mokesčių mokėtojų sudaromas sutartis dėl mokestinės prievolės perėmimo yra būtina tokių sutarčių įsigaliojimo sąlyga bei pagrindas mokesčiu administratoriui (VMI) atlikti nustatytos formos sutartį sudariusių mokesčių mokėtojų mokėtinų ir grąžintinų mokesčių sumų „sudengimui“. Pati sutartis dėl mokestinės prievolės perėmimo nėra savarankiškas pagrindas atlikti mokėtino ir grąžintino mokesčio užskaitai, tai atliekama tik mokesčių administratoriui (VMI), kuris yra kreditorius, savo sprendimu pritarus subjektų sudarytai sutarčiai dėl mokestinės prievolės perėmimo (skolos perkėlimo).

26Šalių sudarytomis 2015-09-24 Nr. 2, 2015-10-23 Nr. 5 bei 2015-11-11 Nr. 7 Mokestinės nepriemokos (ar jos dalies) perėmimo sutartimis atsakovė perleido ieškovei 23 424,42 Eur mokestinę nepriemoką (skolą). Mokestinės nepriemokos (ar jos dalies) perėmimo sutarties 12 punkte nustatyta, kad ši sutartis įsigalioja nuo apskrities VMI viršininko sprendimo dėl mokestinės nepriemokos perėmimo priėmimo. VMI sprendimu patvirtinta tarp šalių sudaryta Mokestinės nepriemokos (ar jos dalies) perėmimo sutartis, todėl skolos perkėlimas iš atsakovės ieškovei įvykdytas.

27Ieškovė nurodo, kad dėl ginčo sandorio neteko teisės į mokesčio permoką 23 424,42 Eur sumai, kurią realizuojant galėjo susigrąžinti nurodytą mokesčio permokos sumą piniginėmis lėšomis. Ieškovei netekus teisės į mokesčio permoką 23 424,42 Eur sumai, atsakovės prievolė sumokėti mokesčius į biudžetą sumažėjo ta pačia 23 424,42 Eur suma.

28Aplinkybę, kad ieškovė neteko teisės į mokesčio permoką 23 424,42 Eur sumai, patvirtina ieškovės pateikiama „Valstybinės mokesčių inspekcijos su mokesčių mokėtoju susijusi apskaitos operacijų ataskaita“, kurioje fiksuojama, kad ieškovės reikalavimas į Valstybinę mokesčių inspekciją (teisė susigrąžinti PVM mokesčio permoką) sumažėjo 23 424,42 Eur sumai.

29Atsakovė įrodinėja, kad 2015-09-24 Nr. 2, 2015-10-23 Nr. 5 bei 2015-11-11 Nr. 7 Mokestinės nepriemokos perėmimo sutarčių pagrindu nei atsakovė, nei ieškovė jokių piniginių lėšų viena iš kitos bei iš valstybės nėra gavusios. Teismas vertina, kad mokesčio permoka suteikia teisę (galimybę) mokesčių mokėtojui kreiptis į mokesčių administratorių (VMI) su prašymu dėl turimo dydžio mokesčių permokos sumos susigrąžinimo (sumokėjimo pinigais tokiam mokesčių mokėtojui). Mokesčio permokos teisė gali būti realizuojama gaunant realias pinigines lėšas mokesčių mokėtojo pateikto prašymo mokesčių administratoriui (VMI) pagrindu. Ieškovei perėmus mokestinės nepriemokos skolą, kuri buvo, permokos teise atsisakoma teisės gauti pinigines lėšas iš valstybės biudžeto. Atsakovė nepaneigė aplinkybės, kad atsakovės prievolė sumokėti mokesčius sumažėjo 23 424,42 Eur suma ir tai yra ginčijamo sandorio pasekmė.

30Nustatyta, kad 2015-10-06 VMI viršininkas Sprendimu dėl mokestinės nepriemokos perėmimo Nr. (23.21-08) 324-14099 nusprendė patenkinti mokesčių mokėtojos prašymą ir sutiko, kad mokesčių mokėtoja ieškovė perimtų atsakovės mokestinę nepriemoką bei su ja susijusias sumas - 15 500,00 Eur, 2015-11-09 VMI viršininkas Sprendimu dėl mokestinės nepriemokos perėmimo Nr. (23.21-08) 324-15722 nusprendė patenkinti mokesčių mokėtojos prašymą ir sutiko, kad mokesčių mokėtoja ieškovė perimtų atsakovės mokestinę nepriemoką bei su ja susijusias sumas - 3 924,42 Eur, 2015-12-02 VMI viršininkas Sprendimu dėl mokestinės nepriemokos perėmimo Nr. (23.21-08) 324-17023 nusprendė patenkinti mokesčių mokėtojos prašymą ir sutiko, kad mokesčių mokėtoja ieškovė perimtų atsakovės mokestinę nepriemoką bei su ja susijusias sumas - 4 000,00 Eur.

31Lietuvos Respublikos finansų ministro 2002 m. vasario 25 d. įsakymu Nr. 51 „Dėl Mokesčių mokėtojo mokestinės nepriemokos perėmimo tvarkos patvirtinimo“ (Žin., 2002, Nr. 22-841; 2004, Nr. 82-2967) yra patvirtintos Mokesčių mokėtojo mokestinės nepriemokos perėmimo taisyklės. Tvarkos 4 punkte įtvirtinta, kad juridiniam asmeniui ar kitai organizacijai ar fiziniam asmeniui, kuris vadovaudamasis Tvarka gali perimti mokesčio mokėtojo mokestinę nepriemoką (toliau vadinamas – trečiasis asmuo), perėmusiam mokesčio mokėtojo mokestinę nepriemoką, taikomos visos mokestinės nepriemokos sumokėjimą ir išieškojimą reglamentuojančios mokesčių įstatymų nuostatos, kurios būtų taikomos mokestinę nepriemoką perleidusiam mokesčio mokėtojui dėl šios mokestinės nepriemokos. 7 punkte įtvirtinta, kad mokestinės nepriemokos perėmimas įforminamas Mokestinės nepriemokos perėmimo sutartimi (toliau vadinama – Sutartis) tarp mokesčio mokėtojo ir trečiojo asmens. Pagal Sutartį trečiasis asmuo perima mokesčio mokėtojo teises ir pareigas, susijusias su Sutartyje nurodytos mokestinės nepriemokos sumokėjimu ir išieškojimu (t. y. trečiasis asmuo įgyja teisę teisės aktų nustatyta tvarka kreiptis dėl mokestinės paskolos sutarties sudarymo, dėl mokestinės nepriemokos pripažinimo beviltiška bei atlikti kitus veiksmus). 10 punkte įtvirtinta, kad mokestinė nepriemoka perimama, kai yra vietos mokesčio administratoriaus, kurio teritorijoje asmuo įregistruotas mokesčio mokėtoju, sutikimas, kad trečiasis asmuo perimtų mokesčio mokėtojo mokestinę nepriemoką (toliau vadinama – Sutikimas). 11 punkte įtvirtinta, kad trečiasis asmuo mokestinę nepriemoką turi sumokėti tam mokesčio administratoriui, kuriam turėjo sumokėti mokesčio mokėtojas.

32Tokiu būdu po šalių suderintų veiksmų ieškovė neteko reikalavimo teisės į VMI atgauti 23 424,42 Eur sumą piniginių lėšų, kuri galėjo būti panaudota atsiskaityti su kreditoriais, o atsakovė - prievolės mokėti į biudžetą 23 424,42 Eur sumą.

33Po minimo VMI priimto sprendimo buvo sumažintas ieškovės įsiskolinimas atsakovei pagal vykdomuosius dokumentus dėl skolos išieškojimo atsakovei iš ieškovės. Teismas konstatuoja, kad buvo įskaityti priešpriešiniai reikalavimai, kurių suma 23 424,42 Eur, todėl atsakovės argumentas dėl pagal ginčo sandorį negautų pinigų atmetamas kaip nereikšmingas.

34Dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu CK 6.66 str. nustatytu pagrindu (actio Pauliana).

35Actio Pauliana (CK 6.66 str.) pagrindu gali būti nuginčijami skolininko sudaryti sandoriai, kurių jis sudaryti neprivalėjo, jeigu šie sandoriai pažeidžia kreditoriaus teises, o skolininkas apie tai žinojo ar turėjo žinoti (CK 6.66 str. 1 d.). CK 6.66 straipsnyje įtvirtintos ir teismų praktikoje išskiriamos tokios actio Pauliana taikymo sąlygos: 1) kreditorius turi turėti neabejotiną ir galiojančią reikalavimo teisę; 2) ginčijamas sandoris turi pažeisti kreditoriaus teises; 3) nėra suėjęs vienerių metų ieškinio senaties terminas; 4) skolininkas neprivalėjo sudaryti ginčijamo sandorio; 5) skolininkas buvo nesąžiningas, nes žinojo ar turėjo žinoti, kad sudaromas sandoris pažeis kreditoriaus teises; 6) trečiasis asmuo, sudaręs su skolininku atlygintinį dvišalį sandorį, buvo nesąžiningas; 7) kreditoriaus reikalavimas nukreipiamas į perleistą pagal ginčijamą sandorį turtą (ar jo vertę) tiek, kiek būtina šiam reikalavimui patenkinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. balandžio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-105/2009; 2008 m. gruodžio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-587/2008; 2017 m. lapkričio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-411-611/2017 ir kt.).

36Sandorį pripažinti negaliojančiu actio Pauliana pagrindu bei taikyti jo teisinius padarinius galima tik esant pirmiau nurodytų sąlygų visetui, t. y. nenustačius bent vienos iš nurodytų sąlygų egzistavimo, nėra pagrindo taikyti CK 6.66 straipsnio ir pripažinti sandorį negaliojančiu. Teismas vertina, jog yra pagrindas ginčo sandorį pripažinti negaliojančiu CK 6.66 str. pagrindu (actio Pauliana). Vilniaus apygardos teismas 2016-07-11 nutartimi ieškovei iškėlė bankroto bylą Nr. eB2-4983-794/2016. Nutartis įsiteisėjo 2016-07-22, todėl vienerių metų ieškinio senaties terminas nėra praleistas. Konstatuotina, jog ginčijami įskaitymai įvykdyti ieškovei jau buvus faktiškai nemokiai. Faktinį ieškovės nemokumą patvirtina 2016-01-20 Vilniaus apygardos teismo nutartyje civilinėje byloje Nr. B2-1667-794/2016 konstatuoti faktai. Teismas pasisakė, kad vertinant UAB „Opsta“ finansinę padėtį, bendrovės finansinės atskaitomybės dokumentai leidžia daryti išvadą, kad jos patiriami finansiniai sunkumai nėra laikini. 2014 m. - 2015 m. rugsėjo 30 d. balansų duomenys rodo, jog įmonė 2013 m. turto turėjo 584602,93 Eur sumai (iš jų ilgalaikis tik - 25401,7 Eur), per vienerius metus mokėtinos sumos siekė 370571,71 Eur; 2014 metais įmonės turto vertė siekė 237056 Eur (iš jų 145415 Eur ilgalaikis), per vienerius metus mokėtinos sumos - 463487 Eur; 2015 m. rugsėjo 30 d. įmonės turto vertė siekė 136436 Eur (iš jų ilgalaikis tik 26873 Eur), per vienerius metus mokėtinos sumos - 319760 Eur. Taigi, įmonės turto vertė nuo 2013 m. iki 2015 m. rugsėjo 30 d. kiekvienais metais mažėjo per pusę, 2013 m. įmonės skolos viršijo pusę įmonės turto, 2014 metais skolos įmonės turtą viršijo beveik du kartus, 2015 m. rugsėjo 30 d. skolos įmonės turtą viršijo 2,5 karto. Pradelstos skolos kreditoriams 2015 m. spalio mėn. sudarė 191860,01 Eur. Iš viešų duomenų taip pat matyti, jog įmonės įsiskolinimas Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetui nuosekliai auga nuo 2015 m. spalio 16 d. (6581,43 Eur) ir 2015 m. gruodžio 30 d. sudarė 12849,79 Eur. Be to, įmonės kreditorių sąrašas rodo, kad ji turi ir didelius su darbo santykiais susijusius įsiskolinimus darbuotojams, o tai atitinka vieną iš bankroto bylos iškėlimo savarankiškų pagrindų (Įmonių bankroto įstatymo 4 str. 1 d.).

37Nagrinėjamu atveju ieškovė atsakovės nesąžiningumą įrodinėja teigdama, kad atsakovė žinojo apie ieškovės finansinę padėtį arba galėjo ir turėjo ja domėtis pagal viešai prieinamus duomenis. Kasacinis teismas, aiškindamas trečiojo asmens (kitos sandorio šalies) pareigos domėtis bankrutuojančios įmonės mokumu turinį sąžiningumo aspektu, yra konstatavęs, kad protingu ir apdairiu, t. y. sąžiningu, gali būti laikomas tas įgijėjas, kuris jam prieinamomis priemonėmis pasidomėjo, ar sandorį ketinantis sudaryti asmuo neturi kreditorių, ar sudarant sandorį nebus pažeisti jo interesai. Tai daroma iš dalies jo paties interesais, todėl iš turto įgijėjo pagal sandorį gali būti reikalaujama domėtis kita sandorio šalimi ir jos turtine padėtimi, tiek kiek normaliai reikia sandoriui sudaryti, nepažeidžiant įstatymų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-168/2007, 2010 m. vasario 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-15/2010; 2014 m. birželio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-317/2014 ir kt.). Pažymėtina, kad atsakovės pareigos domėtis skolininko finansine padėtimi pažeidimas, kuris gali būti prilyginamas sandorio šalies nesąžiningumui, yra fakto klausimas, nustatomas vertinant eilę byloje esančių aplinkybių, rodančių atsakovės nesąžiningumą. Visų šių aplinkybių egzistavimą turi įrodyti bei paneigti atsakovės sąžiningumo prezumpciją, būtent ieškovė (CPK 18 straipsnis ir 178 straipsnis). Teismo vertinimu, atsakovė buvo nesąžininga, nes iš viešų duomenų matyti, jog įmonės įsiskolinimas Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetui nuosekliai auga nuo 2015 m. spalio 16 d. (6 581,43 Eur). Mokestinių nepriemokos (ar jos dalies) perėmimo sutartys sudarytos: 2015-09-24 Nr. 2, 2015-10-23 Nr. 5 bei 2015-11-11 Nr. 7, atsakovė 2015-10-06, 2015-11-09, 2015-12-02 atliko 23 424,42 Eur užskaitas; atsižvelgiant į tai, atsakovė turėjo domėtis ieškovės finansine padėtimi ir įvertinusi, jog ieškovės finansinė padėtis užskaitų metu yra sudėtinga, sunki, neatlikti minėtų užskaitų. Viešame registre buvo registruoti teismų taikyti ieškovės UAB „Opsta“ turto areštai pagal kitų kreditorių reikalavimus, ieškovei buvo iškeltos trys civilinės bylos pagal kitų kreditorių reikalavimus dėl skolų priteisimo ir tai sudarė pakankamą pagrindą atsakovei spręsti, jog ieškovės finansinė būklė nėra stabili, ieškovė laiku nevykdė finansinių įsipareigojimų. Teismas atkreipia dėmesį, jog atsakovės reikalavimas ieškovei atsirado nuo 2015-05-25 iki 2015-06-02. Ieškovei taikytinas turto areštas UAB “AP LT” naudai įregistruotas 2015-03-27, išregistruotas 2015-06-09, UAB “Nord profil” naudai įregistruotas 2015-09-10, UAB “Energus” naudai įregistruotas 2015-03-13, 2015-03-17, 2015-05-21 išregistruotas 2015-04-23, 2015-05-21. Tai patvirtina, kad atsakovė turėjo galimybę minimaliomis pastangomis sužinoti, kad ieškovė turi pradelstų skolų, todėl sudarydama ginčo sandorį buvo nesąžininga. Teismas pažymi, jog laikotarpiu, kai buvo atlikti Mokestinės nepriemokos perėmimo sutarčių užskaitymai, ieškovė turėjo finansinių sunkumų. Atsakovei, kaip juridiniam asmeniui yra keliami didesnio rūpestingumo ir atsargumo standartai, todėl dėl ilgai besitęsiančių ieškovės civilinių bylų, taip pat taikytinų turto areštų, atsakovė turėjo vertinti, jog ieškovė turi finansinių sunkumų bei turėjo domėtis ieškovės finansine padėtimi. Todėl atsakovės argumentai, jog ji net jei ir būtų domėjusis ieškovės finansine padėtimi, būtų galėjusi atlikti užskaitas, atmetami kaip nepagrįsti. Teismas sutinka su ieškovės argumentu, jog pats atsiskaitymo būdas perleidžiant ieškovei mokestinę atsakovės nepriemoką siekiant, kad ieškovė perimtą skolą įskaitytų su VMI, patvirtina, jog jau 2015 m. rugsėjo mėnesį ieškovė nebeturėjo galimybės atsiskaityti su atsakove įprastu būdu grynaisiais ar negrynaisiais pinigais bei išieškant skolą iš ieškovės turto.

38Pagal kasacinio teismo formuojamą praktiką, tuo atveju, kai ieškinį actio Pauliana pagrindu pareiškia įmonės, kuriai iškelta bankroto byla, administratorius, sandorio pripažinimas negaliojančiu teisinius padarinius sukelia viso sandorio apimtimi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013-03-13 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-20/2013; 2015-12-28 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-697-248/2015), dėl to teismas tenkina ieškinio reikalavimą dėl įskaitymo sandorių pripažinimo negaliojančiais visa apimtimi. Teismas sprendžia, kad šalių sudarytas įskaitymo sandoris atitinka CK 6.66 str. nustatytus kriterijus, pripažįstamas negaliojančiu nuo sudarymo momento (ab initio).

39Teismas, remdamasis Lietuvos Apeliacinio teismo 2018 m. gegužės 3 d. sprendime civilinėje byloje Nr. e2A-208-798/2018 suformuluotomis išvadomis dėl restitucijos taikymo mokestinės nepriemokos ir įskaitymo sandorių bei įskaitymo pripažinimo negaliojančiu atveju, sprendžia, kad nors įskaitymas pripažintas negaliojančiu, ieškovė turi teisę iš VMI susigrąžinti sumokėtą už atsakovę PVM sumą restitucijos pagrindu, todėl iš atsakovės 23 424,42 Eur suma ieškovės naudai nepriteistina.

40Kiti šalių išdėstyti argumentai neturi svarbios reikšmės teisingam bylos išsprendimui.

41Vadovaujantis CPK 93 straipsnio 1 dalies nuostatomis ieškovei iš atsakovės priteistinos patirtos bylinėjimosi išlaidos – 1 615,00 Eur advokato pagalbos išlaidų (CPK 98 straipsnio 1 dalis).

42Kadangi šioje byloje procesinių dokumentų siuntimo išlaidos (17,20 Eur) viršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 (keistu 2014 m. rugsėjo 23 d. įsakymu Nr. 1R-298/1K-290) nustatytų minimalių valstybei priteistinų bylinėjimosi išlaidų sumą (3 Eur) iš atsakovės valstybės naudai priteistina 17,20 Eur procesinių dokumentų siuntimo išlaidų (CPK 92 straipsnis).

43Teismas, vadovaudamasis CPK 259, 260 str., 265, 268, 269, 270 straipsniais,

Nutarė

44ieškinį tenkinti.

45UAB „Vejuva“ ir BUAB „Opsta“ atliktą 23 424,42 Eur priešpriešinių reikalavimų įskaitymą pripažinti negaliojančiu.

46Pripažinti ieškovės BUAB „Opsta“ teisę susigrąžinti iš VMI sumokėtą už atsakovę PVM sumą restitucijos dėl įskaitymo pripažinimo negaliojančiu pagrindu.

47Priteisti iš atsakovės UAB „Vejuva“, j. a. k. 123552749, ieškovės BUAB „Opsta“, j. a. k. 301621632, naudai 1 615,00 Eur (vieną tūkstantį šešis šimtus penkiolika eurų 00 ct) bylinėjimosi išlaidų.

48Priteisti iš atsakovės UAB „Vejuva“, juridinio asmens kodas 300078557, į valstybės biudžetą 17,20 Eur (septyniolika eurų 20 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų siuntimu. Nurodyta suma mokėtina Valstybinei mokesčių inspekcijai, juridinio asmens kodas 188659752, įmokos kodas 5660. Dokumentus, patvirtinančius sumokėjimą, būtina pristatyti Vilniaus miesto apylinkės teismui (raštinei).

49Teismo sprendimas gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą per 30 dienų nuo sprendimo priėmimo dienos.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Donata... 2. ieškovė kreipėsi į teismą su patikslintu ieškiniu, kuriuo prašė... 3. Atsakovė su pareikštu ieškiniu nesutiko.... 4. 2018-03-20 teismas ieškinį atmetė nurodydamas, jog ieškovė neįrodė... 5. Vilniaus apygardos teismas 2019-02-21 Vilniaus miesto apylinkės teismo... 6. Teismo posėdžio metu ieškovės atstovas teigė, kad ginčas vyksta dėl... 7. Paaiškino, jog pirmi turto areštai registre buvo registruoti nuo 2015-03-13,... 8. Taip pat nurodė, jog ginčo suma 23 424, 42 Eur buvo sumažinta atsakovės... 9. Teismo posėdžio metu atsakovės atstovė paaiškino, kad atsakovei nebuvo... 10. Ieškovės ir atsakovės sudarytos mokestinės nepriemokos sutartys yra... 11. Atsakovė, sumažindama ieškovės skolą, elgėsi sąžiningai, t. y. suteikė... 12. Atkreipė dėmesį, kad Lietuvos Apeliacinis teismas 2018 m. gegužės 3 d.... 13. Atsakovė atkreipia dėmesį, jog areštai buvo registruoti ir Vilniaus... 14. Ieškinys tenkinamas.... 15. Iš į bylą pateiktų rašytinių įrodymų nustatyta, kad ieškovė... 16. Nustatyta, jog ieškovė prašė teismo tarp ginčo šalių atliktas tris... 17. Ieškovė įrodinėja, kad įskaitymo sandoris pažeidžia CK 6.9301 str.... 18. Dėl CK 6.9301 straipsnio aiškinimo ir taikymo.... 19. CK 6.9301 straipsnyje įtvirtinta skolininko atsiskaitymo eiliškumo su... 20. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad pastarojoje teisės normoje... 21. 6.9301 str. 1 dalies 1-4 punktuose nustatytas atsiskaitymo vykdomaisiais... 22. Vilniaus apygardos teismas 2019-01-15 nutartimi civilinėje byloje Nr.... 23. Atsakovės reikalavimas ieškovei atsirado nuo 2015-05-25 iki 2015-06-02.... 24. Dėl Mokestinės nepriemokos (ar jos dalies) perėmimo sutarčių.... 25. Teismas konstatuoja, kad ieškovė turėjo teisę iš VMI reikalauti mokesčio... 26. Šalių sudarytomis 2015-09-24 Nr. 2, 2015-10-23 Nr. 5 bei 2015-11-11 Nr. 7... 27. Ieškovė nurodo, kad dėl ginčo sandorio neteko teisės į mokesčio permoką... 28. Aplinkybę, kad ieškovė neteko teisės į mokesčio permoką 23 424,42 Eur... 29. Atsakovė įrodinėja, kad 2015-09-24 Nr. 2, 2015-10-23 Nr. 5 bei 2015-11-11... 30. Nustatyta, kad 2015-10-06 VMI viršininkas Sprendimu dėl mokestinės... 31. Lietuvos Respublikos finansų ministro 2002 m. vasario 25 d. įsakymu Nr. 51... 32. Tokiu būdu po šalių suderintų veiksmų ieškovė neteko reikalavimo teisės... 33. Po minimo VMI priimto sprendimo buvo sumažintas ieškovės įsiskolinimas... 34. Dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu CK 6.66 str. nustatytu pagrindu... 35. Actio Pauliana (CK 6.66 str.) pagrindu gali būti nuginčijami skolininko... 36. Sandorį pripažinti negaliojančiu actio Pauliana pagrindu bei taikyti jo... 37. Nagrinėjamu atveju ieškovė atsakovės nesąžiningumą įrodinėja teigdama,... 38. Pagal kasacinio teismo formuojamą praktiką, tuo atveju, kai ieškinį actio... 39. Teismas, remdamasis Lietuvos Apeliacinio teismo 2018 m. gegužės 3 d.... 40. Kiti šalių išdėstyti argumentai neturi svarbios reikšmės teisingam bylos... 41. Vadovaujantis CPK 93 straipsnio 1 dalies nuostatomis ieškovei iš atsakovės... 42. Kadangi šioje byloje procesinių dokumentų siuntimo išlaidos (17,20 Eur)... 43. Teismas, vadovaudamasis CPK 259, 260 str., 265, 268, 269, 270 straipsniais,... 44. ieškinį tenkinti.... 45. UAB „Vejuva“ ir BUAB „Opsta“ atliktą 23 424,42 Eur priešpriešinių... 46. Pripažinti ieškovės BUAB „Opsta“ teisę susigrąžinti iš VMI... 47. Priteisti iš atsakovės UAB „Vejuva“, j. a. k. 123552749, ieškovės BUAB... 48. Priteisti iš atsakovės UAB „Vejuva“, juridinio asmens kodas 300078557, į... 49. Teismo sprendimas gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos...