Byla 2A-32-264/2014

1Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos teisėjų: Aušros Baubienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Nijolios Indreikienės ir Albinos Rimdeikaitės, sekretoriaujant Violetai Grigaravičienei, dalyvaujant apeliantei (ieškovei) G. V. ir jos atstovei advokatei Dianai Višinskienei, apeliantui (atsakovui) A. V. ir jo atstovei advokatei Žydruolei Glebavičiūtei,

2teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo A. V. ir ieškovės G. V. apeliacinius skundus dėl Kauno apylinkės teismo 2013 m. kovo 14 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-2690-638/2013 pagal ieškovės G. V. ieškinį atsakovui A. V. ir atsakovo A. V. priešieškinį dėl santuokos nutraukimo dėl kito sutuoktinio kaltės, vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo vaikui priteisimo, turto padalinimo, tretieji asmenys A. A., UAB „Šiaulių banko lizingas“, išvadą teikiančios institucijos Kauno rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius ir Kauno miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius.

3Teisėjų kolegija

Nustatė

4I.Ginčo esmė

5Ieškovė kreipėsi į teismą su patikslintu ieškiniu prašydama: 1) santuoką nutraukti dėl atsakovo kaltės; 2) priteisti ieškovei iš atsakovo 20000 Lt neturtinės žalos, 3) nustatyti nepilnamečio sūnaus S. V., gim. ( - ), gyvenamąją vietą su ieškove; 4) priteisti iš atsakovo išlaikymą nepilnamečiui sūnui periodinėmis išmokomis po 600 Lt nuo kreipimosi į teismą dienos iki jo pilnametystės bei 9000 Lt išlaikymo įsiskolinimą už laikotarpį nuo 2010-04-08 iki 2011-07-08, nustatant ieškovei uzufrukto teisėmis tvarkyti sūnaus priteistą išlaikymą; 5) nustatyti atsakovo ir nepilnamečio sūnaus bendravimo tvarką: iki vaikui sueis treji metai: trečiadieniais nuo 10 val. iki 20 val. atsakovui paimant vaiką iš jo gyvenamosios vietos ir parvežant vaiką į jo gyvenamąją vietą; kas antrą savaitgalį, šeštadienį arba sekmadienį nuo 10 val. iki 20 val. atsakovui paimant vaiką iš jo gyvenamosios vietos ir parvežant vaiką į jo gyvenamąją vietą; kai vaikui sueis treji metai: kas antrą savaitgalį, nuo penktadienio vakaro 20 val. iki sekmadienio vakaro 20 val. atsakovui paimant vaiką iš jo gyvenamosios vietos ir parvežant vaiką į jo gyvenamąją vietą; vasaros atostogų metu 2 savaites atsakovui paimant vaiką iš jo gyvenamosios vietos ir parvežant vaiką į jo gyvenamąją vietą, atostogų laiką derinant šalių susitarimu; kai vaikas pradės lankyti mokyklą: kas antrą savaitgalį, nuo penktadienio vakaro 20 val. iki sekmadienio vakaro 20 val. atsakovui paimant vaiką iš jo gyvenamosios vietos ir parvežant vaiką į jo gyvenamąją vietą; rudens, žiemos, pavasario atostogų metu po 1 savaitę, atsakovui paimant vaiką iš jo gyvenamosios vietos ir parvežant vaiką į jo gyvenamąją vietą, atostogų laiką derinant šalių susitarimu; vasaros atostogų metu 4 savaites, atsakovui paimant vaiką iš jo gyvenamosios vietos ir parvežant vaiką į jo gyvenamąją vietą, atostogų laiką derinant šalių susitarimu; 6) padalinti santuokoje įgytą kilnojamąjį registruotą turtą – transporto priemonę Citroen C3, vertė - 14 000 Lt, priteisti ieškovei G. V.; 7) padalinti santuokoje įgytus namų apyvokos ir apstatymo daiktus: ieškovei priteisti šaldytuvą „Snaigė“, atsakovui priteisti: šaldytuvą stiklinėmis durimis „Bosch“, skalbimo mašiną „Bosch“, skalbimo mašiną „Whirpool“, televizorių LED, stacionarų kompiuterį su spausdintuvu, nešiojamą kompiuterį, miegamojo raudonmedžio lovą, du miegamojo čiužinius, šildymo katilą, kavos staliuką, du moteriškus dviračius, vyrišką dviratį, dvivietę odinę sofą, penkis šviestuvus, keturis įvairių dydžių televizorius, medinę senovinę indaują, vandens maišytuvą „Oras“, trijų langų žaliuzes, vonios šildytuvą, dvi lauko kėdes, ventiliatorių, mėlyną kilimą, puodą „Bauer“, kavos aparatą „Philips“, keturias medines senovines kėdes su oda, keturias medines senovines kėdes be odos, medinį stalą, viso už 38 210 Lt. 8) priteisti ieškovei iš atsakovo 11282,50 Lt kompensaciją už jam priteistiną didesnę turto dalį; 9) po santuokos nutraukimo palikti santuokines pavardės; 10) priteisti bylinėjimosi išlaidas.

6Atsakovas patikslintu priešieškiniu prašė: 1) santuoką nutraukti dėl ieškovės kaltės; 2) sūnaus gyvenamąją vietą nustatyti su ieškove; 3) nustatyti atsakovo ir jo sūnaus bendravimo tvarką: trečiadieniais nuo 10 val. iki ketvirtadienio 10 val. atsakovui paimant vaiką iš jo gyvenamosios vietos ir parvežant vaiką į jo gyvenamąją vietą; kas antrą mėnesio penktadienį nuo 19 val. iki pirmadienio 10 val. atsakovui paimant vaiką iš jo gyvenamosios vietos ir parvežant vaiką į jo gyvenamąją vietą; rudenį, rugsėjo mėnesio antrą savaitę ir spalio mėnesio 1 savaitę atsakovui paimant vaiką pirmadienį 10 val. iki sekmadienio 19 val. iš jo gyvenamosios vietos ir parvežant vaiką į jo gyvenamąją vietą, iki vaikas pradės lankyti mokyklą; žiemą, gruodžio mėnesio trečią savaitę ir sausio mėnesio 2 savaitę atsakovui paimant vaiką pirmadienį 10 val. iki sekmadienio 19 val., iš jo gyvenamosios vietos ir parvežant vaiką į jo gyvenamąją vietą, iki vaikas pradės lankyti mokyklą; pavasarį, kovo mėnesio antrą savaitę ir gegužės mėnesio pirmą savaitę atsakovui paimant vaiką pirmadienį 10 val. iki sekmadienio 19 val. iš jo gyvenamosios vietos ir parvežant vaiką į jo gyvenamąją vietą, iki vaikas pradės lankyti mokyklą; vasarą, birželio mėnesio antrą savaitę ir rugpjūčio mėnesio pirmą savaitę atsakovui paimant vaiką pirmadienį 10 val. iki sekmadienio 19 val., iš jo gyvenamosios vietos ir parvežant vaiką į jo gyvenamąją vietą, iki vaikas pradės lankyti mokyklą; S. V. pradėjus lankyti mokyklą, nustatyti tokią bendravimo tvarką: rudens, žiemos, pavasario atostogų metu po vieną savaitę, vasaros atostogų metu keturias savaites; atostogų laiką tėvai privalo derinti šalių susitarimu; tėvas vaiką paima iš jo gyvenamosios vietos ir parveža vaiką į jo gyvenamąją vietą; vaiko motina negali be vaiko tėvo sutikimo išvežti vaiko į užsienį; norint vaiką išvežti į užsienį reikalingas vaiko tėvo sutikimas; 4) sūnaus išlaikymui priteisti 400 Lt per mėnesį mokant periodinėmis išmokomis, nuo kreipimosi į teismą dienos iki jo pilnametystės, motinai G. V. nustatant uzufrukto teisę; 5) transporto priemonę Citren C3 priteisti atsakovui A. V., vertė 14000 Lt; 6) ieškovei priteisti: bulvių tarkavimo mašiną, šaldytuvą „Snaigė“, mikrobangų krosnelę, puodus „Bauer“, komodą, sulčių spaudimo mašiną, blenderį „Fhilips“, lygintuvą „Fhilips“, foto apartą „Sony“, elektrinę blyninę, indus, penkias krištolines vazas; 6) priteisti 3800 Lt kompensaciją iš atsakovo ieškovei už didesnę tenkančią santuokinio turto dalį; 7) priteisti atsakovui iš ieškovės 20000 Lt neturtinės žalos atlyginimo; 8) po santuokos nutraukimo ieškovei palikti mergautinę S. pavardę.

7I. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

8Kauno apylinkės teismas 2013 m. kovo 14 d. sprendimu ieškinį ir priešieškinį tenkino iš dalies; nutraukė G. V. ir A. V. santuoką dėl ieškovės G. V. kaltės; po santuokos nutraukimo ieškovei paliko pavardę V., atsakovui – V.; nepilnamečio S. V. gyvenamąją vietą nustatė su motina G. V.; priteisė iš atsakovo A. V. nepilnamečiui sūnui S. V. išlaikymą po 400 Lt kiekvieną mėnesį iki jo pilnametystės, išlaikymo lėšų tvarkytoja uzufrukto teise iki vaikui sueis aštuoniolika metų, t.y. iki ( - ), paskyrė G. V.; nustatė atsakovo bendravimo tvarką su sūnumi: kol vaikas nelanko mokyklos - trečiadieniais nuo 10 val. iki ketvirtadienio 10 val. A. V. paimant vaiką iš jo gyvenamosios vietos ir parvežant vaiką į jo gyvenamąją vietą; rugsėjo mėnesio antrą savaitę, spalio mėnesio pirmą savaitę, gruodžio mėnesio trečią savaitę, sausio mėnesio antrą savaitę, kovo mėnesio antrą savaitę ir gegužės mėnesio pirmą savaitę nuo pirmadienio 10 val. iki sekmadienio 19 val. A. V. paimant vaiką iš jo gyvenamosios vietos ir parvežant vaiką į jo gyvenamąją vietą, (imant tas mėnesio savaites, kurios yra pilnos, neskaičiuojant, jeigu ta savaitė tenka dviem mėnesiams), ir vasaros metu dvi savaites, kurias parinks šalys, suteikiant pasirinkimo pirmenybę ieškovei; kai vaikas pradės lankyti mokyklą - kas antrą mėnesio penktadienį nuo 19 val. iki pirmadienio 10 val. A. V. paimant vaiką iš jo gyvenamosios vietos ir parvežant vaiką į jo gyvenamąją vietą; rudens, žiemos, pavasario atostogų metu po vieną savaitę, vasaros atostogų metu keturias savaites; atostogų laiką tėvai privalo derinti šalių susitarimu; tėvas vaiką paima iš jo gyvenamosios vietos ir parveža vaiką į jo gyvenamąją vietą; priteisė iš G. V. atsakovui A. V. 5000 Lt neturtinės žalos atlyginimo; padalino santuokoje įgytą turtą: ieškovei G. V. priteisė: automobilį Citroen C3, v. n. ( - ) (14000 Lt vertės), šaldytuvą „Snaigė“ (1000 Lt), vandens maišytuvą „Oras“ (500 Lt), puodus „Bauer“ (1058 Lt), bulvių tarkavimo mašiną (200 Lt), mikrobangų krosnelę (100 Lt), komodą (300 Lt), sulčių spaudimo mašiną (300 Lt), blenderį „Philips“ (300 Lt), lygintuvą „Philips“ (200 Lt), fotoaparatą „Sony“ (800 Lt), elektrinę blyninę (100 Lt), indus (300 Lt), penkias krištolines vazas (750 Lt); atsakovui A. V. priteisė: skalbimo mašiną „Whirpool“ (500 Lt), televizorių LED (3 000 Lt), stacionarų kompiuterį su spausdintuvu (1000 Lt), nešiojamą kompiuterį (1500 Lt), miegamojo raudonmedžio lovą (1000 Lt), du miegamojo čiužinius (800 Lt), kavos staliuką (100 Lt), moterišką dviratį (500 Lt), dvivietę odinę sofą (500 Lt), penkis šviestuvus (200 Lt), du televizorius (500 Lt), trijų langų žaliuzes (545,52 Lt), vonios šildytuvą (125 Lt), dvi lauko kėdes (100 Lt), ventiliatorių (60 Lt), mėlyną kilimą (80 Lt), kavos aparatą „Philips‘ (100 Lt), keturias medines senovines kėdes su oda (400 Lt), keturias medines senovines kėdes be odos (200 Lt); priteisė iš ieškovės G. V. atsakovui A. V. 4248,74 Lt piniginę kompensaciją už jai tenkančią didesnę turto dalį; nustatė, kad G. V. yra asmeniškai skolinga UAB „Šiaulių banko lizingas“ pagal vartojimo kredito sutartį 2012-12-22 Nr. C-189-341612; nustatė, kad A. V. yra asmeniškai skolingas trečiajam asmeniui A. A. pagal paskolos sutartį; likusioje dalyje ieškinį ir priešieškinį atmetė; priteisė iš atsakovo A. V. 525 Lt žyminio mokesčio ir 62 Lt pašto išlaidų valstybei; priteisė iš ieškovės G. V. 62 Lt pašto išlaidų valstybei ir 214 Lt bylinėjimosi išlaidų atsakovui A. V..

9Teismas nustatė, kad 2004 m. liepos 2 d. Kauno rajono CMS buvo įregistruota ieškovės ir atsakovo santuoka. Šalys turi nepilnametį sūnų S. V., gimusį ( - ). VĮ Registrų centro duomenimis, ieškovės G. V. vardu registruoto nekilnojamojo turto nėra, atsakovo A. V. vardu yra įregistruotos nuosavybės teisės į 140/2112 ha žemės sklypo ( - ), ½ dalis gyvenamojo namo ir ūkinių pastatų, esančių valdoje ( - ). VĮ „Regitra“ duomenimis, ieškovės G. V. vardu registruota transporto priemonė Citroen C3, v/n ( - ) atsakovo A. V. vardu yra registruotas automobilis VW Golf, v/n ( - ). Šalys turi kreditorių: iš A. A. yra pasiskolinę 10 000 Lt, likusi negrąžinta skola yra 2000 Lt, iš UAB „Šiaulių banko lizingas“ ieškovė yra paėmusi vartojimo kreditą 2243,86 Lt, negrąžinta skolos dalis 2008,15 Lt.

10Santuokos nutraukimas, kaltė. Šalys kartu negyvena nuo 2011-07-11, neveda bendro ūkio, nepalaiko šeimyninių santykių. Šalių nuomone, išsaugoti santuoką nėra jokių galimybių, todėl teismas santuoką laikė faktiškai iširusia ir ją nutraukė. Šalys turi bendrą vaiką, todėl paliko santuokos metu turėtas pavardes: V. ir V. Ieškovė nurodė, jog santuoka iširo dėl atsakovo kaltės, nes su juo buvo nepakenčiama gyventi, jautė nesaugumą, kentė psichologinį smurtą, buvo žeminama ir išnaudojama. Atsakovo kaltę ieškovė ketino įrodinėti liudytojų parodymais. Tačiau ieškovės žadėtos pakviesti liudytojos į teismo posėdį 2012-02-25 neatvyko. Liudytoju apklaustas E. Š. neigė kada nors matęs sceną, kad atsakovas būtų puolęs ieškovę su peiliu ar metęs į ją peilį. Teismui nepateikta jokių kitų įrodymų, kad ieškovės atžvilgiu būtų buvęs vartojamas smurtas ar kitaip žiauriai buvo su ja elgiamasi, kad atsakovas paliko šeimą ir ja nesirūpino, ar kitaip pažeidė sutuoktinio pareigas. Teismas sprendė, kad ieškovė neįrodė atsakovo kaltės dėl santuokos iširimo jokiais objektyviais duomenimis. Liudytojų R. I. L., J., R. V., E. Š., T. M. parodymais teismas nustatė, kad ieškovė paliko bendrus namus tuo metu, kai atsakovas gulėjo ligoninėje Klaipėdoje, apie tai atsakovo neįspėjusi. Liudytojos G. P. parodymais nustatyta, kad ieškovė 2011-07-11 pradėjo gyventi su kitu vyru S. P.. Kauno miesto apylinkės teismo įsiteisėjusiu sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-815-713/2012 nustatyta, kad S. P. šeima iširo dėl to, kad jis 2011-07-11 pradėjo gyventi su G. V.. Teismas sprendė, kad atsakovas įrodė ieškovės kaltę dėl santuokos iširimo, jos neištikimybę, todėl pripažino, kad santuoka iširo dėl ieškovės kaltės. Nustatęs, kad santuoka iširo dėl ieškovės kaltės ir atsižvelgęs į tai, kad šalių santuoka truko 7 metus, atsakovas dėl santuokos nutraukimo patyrė įvairias neigiamas emocijas, dvasinį skausmą, nes ieškovė jį paliko dėl kito vyro; paliko netikėtai, sunkios ligos metu, teismas sprendė, jog atsakovo reikalavimas priteisti iš ieškovės neturtinę žalą yra pagrįstas, atsakovui priteisė iš ieškovės 5000 Lt neturtinės žalos atlyginimo.

11Dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo ir išlaikymo. Teismas nepilnamečio šalių sūnaus gyvenamąją vietą nustatė su ieškove, nes tarp šalių nėra ginčo šioje dalyje. Ieškovės teigimu, vaikui reikalingas 1198 Lt per mėnesį išlaikymas, todėl prašė priteisti iš atsakovo po 600 Lt per mėnesį. Atsakovas sutiko mokėti tik po 400 Lt per mėnesį, nes tik tiek išgali mokėti pagal savo gaunamas pajamas. Teismas, įvertinęs vaiko amžių, tokio amžiaus vaikams būdingus poreikius, taip pat tą aplinkybę, kad apie specialius vaiko poreikius įrodymų nėra pateikta, sprendė, kad kiekvienas iš tėvų turėtų skirti po 400 Lt kas mėnesį nepilnamečio S. V. išlaikymui iki vaiko pilnametystės. Teismas nurodė, kad reikalavimas priteisti išlaikymo įsiskolinimą yra neįrodytas. Atsakovas pateikė „Maxima Ačiū“ kortelės ataskaitą, iš kurios matyti, kad nuo 2010-03-20 iki 2011-08-15 atsakovas nuolat ir sistemingai, tris-keturis kartus per mėnesį pirkdavo „Maximos“ parduotuvėje, atsakovo teigimu, maisto produktus. Liudytojos R. R., R. I. L. patvirtino, kad atsakovas vaiku rūpinosi, eidavo su juo pasivaikščioti, atsakovas uždirbdavo lėšų šeimai išlaikyti, pirkdavo maisto produktus, mokėdavo visus mokesčius. Ta aplinkybė, kad ieškovė pati mokėjo mokesčius už savo mokslą, neįrodo, kad atsakovas neteikė išlaikymui reikalingų lėšų savo vaikui. Iš pateiktų fotonuotraukų matyti, kad vaiko kambarys buvusiame šeimos name buvo įrengtas gerai, vaikui nupirkta daugybė žaislų, geras vaiko gyvenimo sąlygas patvirtino ir Kauno rajono savivaldybės vaiko teisių apsaugos skyrius patikrinimo akte. Be to, atsakovas pateikė duomenis, kad dirbo UAB ( - ), be to, dirbo pagal verslo liudijimą, todėl labiau tikėtina, kad atsakovas prisidėjo prie išlaikymo, visapusiško vaiko aprūpinimo.

12Dėl bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo. Nustatydamas bendravimo tvarką teismas atskyrė laikotarpius: 1) kol vaikas nepradėjo lankyti mokyklos; ir 2) kai vaikas pradės lankyti mokyklą, kadangi kol vaikas nelanko mokyklos, galima nustatyti bendravimo tvarką, pagal kurią vaikas daugiau laiko, tame skaičiuje ir savaitės viduryje, praleistų su tėvu.

13Bendrosios jungtinės nuosavybės padalijimas. Ieškovė nekilnojamojo turto neturi, atsakovo vardu įregistruota dalis žemės sklypo ir gyvenamojo namo bei ūkinių pastatų, kurie yra įgyti iki santuokos su ieškove sudarymo, todėl nelaikytini bendra sutuoktinių nuosavybe ir nedalintini. Transporto priemonė VW Golf atsakovo vardu įregistruota 1998-05-01, todėl laikytina asmenine nuosavybe ir nedalintina. Santuokos metu įgyta transporto priemonė Citroen C3“ yra įregistruota ieškovės vardu. Ieškovė vertina automobilį 14 000 Lt, atsakovas – 12 000 Lt. Įvertinęs, kad ieškovė naudoja automobilį, kuris reikalingas ne tik jai asmeniškai, bet ir vaikui vežioti, įsigyti kitą automobilį ieškovei būtų sunkiau, negu kad atsakovui, kurio veikla yra susijusi su automobiliais, todėl teismas automobilį priteisė ieškovei, o atsakovui iš ieškovės priteisė 7 000 Lt piniginę kompensaciją. Teismas nustatė, kad santuokos metu įgytą kilnojamąjį turtą sudaro šie daiktai: šaldytuvas „Snaigė“ - 1000 Lt, skalbimo mašina „Whirpool“ - 500 Lt, televizorius LED - 3000 Lt, stacionarus kompiuteris su spausdintuvu - 1000 Lt, nešiojamas kompiuteris - 1500 Lt, miegamojo raudonmedžio lova - 1000 Lt, du miegamojo čiužiniai - 800 Lt, kavos staliukas - 100 Lt, moteriškas dviratis - 500 Lt, dvivietė odinė sofa - 500 Lt, penki šviestuvai: miegamojo, virtuvės, salono, kambarių - 200 Lt, du televizoriai - 500 Lt, vandens maišytuvas „Oras“ - 500 Lt, trijų langų žaliuzės - 545,52 Lt, vonios šildytuvas - 125 Lt, dvi lauko kėdės - 100 Lt, ventiliatorius - 60 Lt, mėlynas kilimas - 80 Lt, puodas/ai „Bauer“ - 1058 Lt, kavos aparatas „Philips“ - 100 Lt, keturios medinės senovinės kėdės su oda - 400 Lt, keturios medinės senovinės kėdė be odos - 200 Lt, bulvių tarkavimo mašina - 200 Lt, mikrobangų krosnelė - 100 Lt, komoda - 300 Lt, sulčių spaudimo mašina - 300 Lt, blenderis „Philips“ - 300 Lt, lygintuvas „Philips“ - 200 Lt, fotoaparatas „Sony“ - 800 Lt, elektrinė blyninė - 100 Lt, indai - 300 Lt, penkios krištolinės vazos - 750 Lt. Bendra kilnojamojo turto vertė yra 17 318,52 Lt (pusės daiktų vertė 8659,26 Lt). Teismas nurodė, kad nors ieškovė teigė, jog santuokos metu buvo įgytas šildymo katilas, kurio vertė 12 000 Lt, tačiau atsakovas pateikė sąskaitą, kad šildymo katilą už 3070 Lt yra nupirkusi atsakovo mama R .I. L., todėl šio šildymo katilo į dalintiną turtą neįtraukė. Teismas į dalintiną turtą neįtraukė vyriško dviračio (600 Lt), dviejų televizorių, nes atsakovas teigė, kad šie daiktai įgyti iki santuokos, ieškovė priešingų įrodymų nepateikė. Medinė senovinė indauja ir medinis stalas, atsakovo teigimu, gauti kaip jo senelių palikimas, ieškovė priešingų duomenų nepateikė, todėl jų į dalintiną turtą neįtraukė. Atsakovas neigė, kad santuokos metu buvo įgytas šaldytuvas stiklinėmis durimis „Bosch“ (2500 Lt), ieškovė nepateikė įrodymų, kad toks daiktas buvo įgytas, todėl teismas jo į dalintino turto sąrašą neįtraukė. Skalbimo mašina „Bosch“, atsakovo teigimu, yra jo mamos, ieškovė priešingų duomenų nepateikė, todėl į dalintino turto sąrašą jos neįtraukė. Kilnojamąjį turtą teismas padalino šalims lygiomis dalimis. Ieškovei priteisė natūra: šaldytuvą „Snaigė“ (1000 Lt), vandens maišytuvą „Oras“ (500 Lt), puodus „Bauer“ (1058 Lt), bulvių tarkavimo mašiną (200 Lt), mikrobangų krosnelę (100 Lt), komodą (300 Lt), sulčių spaudimo mašiną (300 Lt), blenderį „Philips“ (300 Lt), lygintuvą „Philips“ (200 Lt), fotoaparatą „Sony“ (800 Lt), elektrinę blyninę (100 Lt), indus (300 Lt), penkias krištolines vazas (750 Lt), bendra daiktų vertė 5908 Lt. Kitą kilnojamąjį turtą priteisė atsakovui, iš atsakovo priteisė ieškovei 2751,26 Lt piniginę kompensaciją už jam tenkančią didesnę kilnojamųjų daiktų vertės dalį.

14Dėl įsiskolinimų kreditoriams padalinimo. Ieškovė yra paėmusi vartojimo kreditą iš UAB „Šiaulių banko lizingas“, skolos dydis 2013-03-22 buvo 2008,15 Lt. Atsakovas yra skolingas 2000 Lt A. A., atsakovas prašė nustatyti, kad ši skola yra asmeninė jo. Tretieji asmenys prieštaravimų, savarankiškų reikalavimų nepareikė, todėl teismas nustatė, kad ieškovės asmeninė prievolė yra skola UAB „Šiaulių banko lizingui“, o atsakovo asmeninė prievolė yra skola A. A..

15Dėl įskaitymo. Teismo sprendimu padalinus turtą ir priteisus pinigines kompensacijas atsiranda šalių tarpusavio prievolės, kurios yra vienarūšės. Siekdamas, kad šias prievoles įvykdyti būtų paprasčiau, teismas vienarūšes šalių tarpusavio prievoles įskaitė ir iš ieškovės atsakovui priteisė 4248,74 Lt piniginę kompensaciją už jai tenkančią didesnę turto dalį.

16III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

17Atsakovas A. V. apeliaciniu skundu (3 t. b. l. 129-131) prašo: panaikinti Kauno apylinkės teismo 2013-03-14 sprendimo dalį ir priimti naują sprendimą; nustatyti A. V. ir sūnaus S. V. sekančią bendravimo tvarką: trečiadieniais nuo 10 val. iki ketvirtadienio 10 val. A. V. paimant vaiką iš jo gyvenamosios vietos ir parvežant vaiką į jo gyvenamąją vietą; kas antrą mėnesio penktadienį nuo 19 val. iki pirmadienio 10 val. A. V. paimant vaiką iš jo gyvenamosios vietos ir parvežant vaiką į jo gyvenamąją vietą; rudenį, rugsėjo mėnesio antrą savaitę ir spalio mėnesio 1 savaitę A. V. paimant vaiką pirmadienį 10 val. iki sekmadienio 19 val., iš jo gyvenamosios vietos ir parvežant vaiką į jo gyvenamąją vietą iki vaikas pradės lankyti mokyklą; žiemą, gruodžio mėnesio trečią savaitę ir sausio mėnesio 2 savaitę A. V. paimant vaiką pirmadienį 10 val. iki sekmadienio 19 val., iš jo gyvenamosios vietos ir parvežant vaiką į jo gyvenamąją vietą, iki vaikas pradės lankyti mokyklą; pavasario, kovo mėnesio antrą savaitę ir gegužės mėnesio 1 savaitę A. V. paimant vaiką pirmadienį 10 val. iki sekmadienio 19 val., iš jo gyvenamosios vietos ir parvežant vaiką į jo gyvenamąją vietą, iki vaikas pradės lankyti mokyklą; vasaros, birželio mėnesio antrą savaitę ir rugpjūčio mėnesio 1 savaitę A. V. paimant vaiką pirmadienį 10 val. iki sekmadienio 19 val., iš jo gyvenamosios vietos ir parvežant vaiką į jo gyvenamąją vietą iki vaikas pradės lankyti mokyklą; vaikui pradėjus lankyti mokyklą prie esamos bendravimo tvarkos, nustatyti tokią papildomą bendravimo tvarką: 2.1. rudens, žiemos, pavasario atostogų metu po 1 savaitę, vasaros atostogų metu 4 savaites; atostogų laiką tėvai privalo derinti šalių susitarimu; tėvas vaiką paima iš jo gyvenamosios vietos ir parveža vaiką į jo gyvenamąją vietą; vaiko motina G. V., negali be vaiko tėvo A. V. sutikimo išvežti vaiko į užsienį; norint vaiką išvežti į užsienį reikalingas vaiko tėvo sutikimas; likusioje dalyje teismo sprendimą palikti nepakeistą. Apeliacinį skundą apeliantas grindžia šiais argumentais:

181. Teismo sprendimas priimtas visiškai neįsigilinus į priešieškinyje išdėstytus motyvus. Teismo nustatyta bendravimo tvarka nėra vaiko tėvui ir pačiam vaikui įprasta, taip pat kai kurios dalys labai painios ir sudėtingos. Buvo įprasta, kad vaikas kas antrą mėnesio penktadienį nuo 19 val. iki pirmadienio 10 val. praleisdavo su tėvu, ši bendravimo tvarka buvo nustatyta geranoriškai sutariant abiems tėvams. Po santuokos nutraukimo vaiko motina perspėjo, kad su sūnumi atsakovas galės bendrauti tik tomis dienomis, kurios nustatytos teismo. Berniukas auga ir jam labai svarbu kuo daugiau laiko praleisti su tėvu dabar, o ne kai vaikas pradės lankyti mokyklą.

192. Teismo sprendimu nustatyta bendravimo su vaiku tvarka yra nelogiška, bei sunkiai įgyvendinama. Teismas sprendė, kad kas antrą mėnesio penktadienį nuo 19 val. iki pirmadienio 10 val. atsakovas paima vaiką iš jo gyvenamosios vietos ir parveža vaiką į jo gyvenamąją vietą, tik po to kai vaikas pradės lankyti mokyklą. Tačiau lankantis mokyklą vaikas negalės su tėvu praleisti kas antrą mėnesio penktadienį nuo 19 val. iki pirmadienio 10 val., nes pirmadienį nuo 8.00 val. jis privalės būti mokykloje, todėl vaiką atsakovas turės grąžinti nebe pirmadienio rytą, o sekmadienio vakarą, nes vaikas turės pasiruošti mokyklai. Kad apeliacinės instancijos teismui būtų paprasčiau išanalizuoti norimą nustatyti bendravimo tu vaiku tvarką, atsakovas teikia pilną bendravimo tvarką, nors dalis reikalavimų yra patenkinti Kauno apylinkės teismo sprendimu.

20Ieškovė G. V. apeliaciniu skundu (3 t. b. l. 134-150) prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2013 m. kovo 14 d. sprendimą, priimti naują sprendimą - ieškovės G. V. ieškinį tenkinti, civilinę bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinį skundą apeliantė grindžia šiais argumentais:

211. Byla buvo išnagrinėta ieškovei dėl vaiko ligos neatvykus į 2013 m. vasario 25 d. teismo posėdį ir apie tai iš anksto tinkamai informavus, ieškovės atstovė taip pat nedalyvavo posėdyje dėl ligos ir pateikė tai patvirtinančius dokumentus. Posėdžio metu nebuvo apklausta ieškovės kviesta ir atvykusi liudytoja N. S., tuo tarpu atsakovo kviesti liudytojai buvo apklausti, tačiau ieškovė negalėjo užduoti jiems klausimų, teikti paaiškinimų, apginti save bei neturėjo galimybės užduoti klausimų atsakovui. Bylą nagrinėjusi teisėja yra baigusi tą pačią ( - ) vidurinę mokyklą kaip ir atsakovas, gimė ir augo ten pat kur ir atsakovas - ( - ), yra atsakovo draugė. Taigi, ieškovė negalėjo pasinaudoti teisėjo šalinimo teise.

222. Teismas netinkamai aiškino ir nustatė faktus susijusius su santuokos nutraukimu, bei atsakovo elgesiu santuokos metu, kuris ir sąlygojo santuokinių ryšių nutrūkimą. Iš karto po santuokos sudarymo išryškėjo atsakovo nesugyvenamas charakterio būdas, nuolatinis pavydas bei kontrolė. Didžiausi nesutarimai prasidėjo ieškovei pastojus, dėl atsakovo nepasitenkinimo šeimos pagausėjimu santykiai tarp šalių visiškai nutrūko, atsakovas buvo abejingas ieškovės atžvilgiu, iš esmės pažeidė lojalumo ir psichologinės paramos pareigas sutuoktinei, nepalaikė jos nėštumo metu, nelydėjo pas gydytojus, neteikė materialinės paramos. Lytinių santykių tarp sutuoktinių nebuvo dvejus metus, kas parodo santykių šaltumą ir atsakovo nutolimą, atsakovas to neneigė. Atsakovas nedalyvavo gimdyme, nesirūpino vaiku ir apeliante, neteikė jiems finansinio išlaikymo. Apeliantės nuomone, tai yra pakankamai svarbus sutuoktinio pareigų pažeidimas, kurį būtų galima pripažinti esminiu. Byloje buvo nustatyta, jog buvę sutuoktiniai kartu nebegyvena nuo 2011 m. liepos 4 d., tą dieną ieškovė pateikė ieškinį dėl santuokos nutraukimo dėl kito sutuoktinio kaltės. Teismas nesigilino ir netyrė, dėl kurio iš sutuoktinių kaltės buvo gyvenama atskirai. Ieškovė rūpindamasi savo bei mažamečio saugumu persikėlė gyventi atskirai, nes atsakovo išgėrimai kėlė susirūpinimą dėl vaiko saugumo, o dėl nuolatinio atsakovo psichologinio smurto ieškovė jautėsi nesaugi ir menkinama. Tai, jog atsakovas nuolat žemino ieškovę kitų akivaizdoje, nepalaikė jos ir nesirūpino mažamečiu sūnumi yra pakankamas pagrindas pripažinti, jog santuoka iširo dėl atsakovo kaltės. Dėl nutolusių santykių ir atsakovo abejingumo apeliante 2011 m. vasario 4 d. buvo konsultuotis su advokatu dėl santuokos nutraukimo ir apie tai pranešė atsakovui, tačiau pastarasis buvo visiškai tam abejingas. Todėl atsakovo teiginiai, jog skyrybos buvo netikėtos ir sukėlėjam didelius neigiamus emocinius išgyvenimus yra melagingi. Tai patvirtina ir atsakovo byloje pateiktas laiškas, kuriame jau 2011 m. vasarį apeliante rašė draugei apie planuojamas skyrybas. Nustatęs vieno iš sutuoktinių kaltę teismas turėjo pareigą tirti, ar kito sutuoktinio elgesyje taip pat nėra kaltės.

233. Teismas nustatydamas žalos faktą neatsižvelgė į faktinius sutuoktinius siejančius ryšius, todėl netinkamai nustatė žalos faktą bei jos dydį. Sutuoktinių tarpusavio ryšiai nutraukiant santuoką jau buvo nutrūkę, atsakovas nepatyrė tokių išgyvenimų, kuriuos nurodė pateiktame priešieškinyje, nes jau senai nesirūpino šeima, buvo abejingas ieškovei, ją žemino ir negerbė. Santuokos trukmė nustatant neturtinės žalos dydį neturėtų būti sureikšminta, nes santuoka buvo nutraukta nesukeliant netikėtumo ir didelio šoko atsakovui. Neigiami išgyvenimai turi būti vertinami santuokos nutraukimo metu ir ar su tuo susiję. Teismas nesilaikė nustatytos pareigos tirti ar kito sutuoktinio elgesyje taip pat nėra kaltės. Aplinkybė, jog ieškovė paliko sutuoktinį jam sergant negali būti vertinama kaip kelianti didesnius išgyvenimus, nes liga paūmėjo dėl atsakovo netinkamo gyvenimo būdo. Atsakovas dar prieš santuoką nuolat sirgo stuburo ligom, ieškovė nuolat rūpinosi juo, leido vaistus, nes yra slaugytoja. Ieškovė nuolat lankė atsakovą ligos metu Švedijoje ir pagerėjus jo sveikatos būklei išvyko su vaiku į Lietuvą paties atsakovo prašymu. Ieškovė nebegalėdama gyventi su atsakovu dėl per daug skirtingų požiūrių padavė ieškinį teismui dėl santuokos nutraukimo, bandė tai paaiškinti atsakovui, buvo atvykusi į ligoninę ir Lietuvoje 2011 m. liepos 14 d., todėl teismo sprendime nurodyta aplinkybė, jog atsakovo liga yra pagrindas didesnei neturtinės žalos kompensacijai yra visiškai nepagrįstas. Atsakovas priešingai, grįžęs iš ligoninės gąsdino, grasino ieškovei, ją nuolat persekiojo su mašina, filmavo. Visos šios aplinkybės yra užfiksuotos policijoje.

244. Teismo sprendimu nustatyta atsakovo ir nepilnamečio vaiko bendravimo tvarka neatitinka vaiko interesų. Bendravimo tvarka netrikdyti vaiko įprastos dienotvarkės. Vaikas lanko darželį, todėl nustatyta bendravimo tvarka, kai vaikas trečiadienį 10 val. ryto paimamas atsakovo ir gražinamas ketvirtadienį 10 val. ryto, laikytina prieštaraujančia vaiko interesams, nes vaikas viduryje savaitės negalės eiti į darželį įprastu metu net dvi dienas. Tokiu būdu mažametis negalės kaip kiti bendraamžiai pilnavertiškai dalyvauti ugdymo pamokėlėse, kurios vyksta vaikų darželyje. Be to, darželio taisyklės neleidžia be pateisinamos priežasties nelankyti darželio. Vaiko interesus labiau atitiktų tokia bendravimo tvarka, kai mažametis viduryje savaitės nekeičia vietos kurioje nakvoja, nes kitu atveju jam bus sunku prisitaikyti prie nuolat kintančios aplinkos. Nustačius tokią dieną savaitgalį, vaiko interesai būtų apsaugoti, mažametis galėtų netrikdomai laikytis įprastos dienotvarkės, pilnavertiškai lankyti darželį. Nustatyta bendravimo tvarka vaikui pradėjus lankyti mokyklą, taip pat neatitinka vaiko interesų ir ateityje sukels daug problemų. Skundžiamu teismo sprendimu nustatyta, jog atsakovas paima vaiką iš jo gyvenamosios vietos kas antrą penktadienį nuo 19 val. iki pirmadienio 10 val., tačiau daugelyje Lietuvos mokyklų pamokos prasideda nuo pirmadienio 8 val., todėl nustatyta bendravimo tvarka nėra suderinama su vaiko mokymosi režimu. Vaikas sekmadienį vakare turėtų grįžti į savo gyvenamąją vietą, kad galėtų tinkamai pasiruošti mokyklai. Ieškovės manymu nustatytas keturių savaičių laikotarpis, kurį vaikas praleidžia kartu su atsakovu yra per ilgas ir dėl to neatitinka vaiko interesų. Tokiu būdu yra apribota vaiko galimybė vasaros metu atostogas leisti su ieškove. Atsakovui ir taip yra suteikta labai daug bendravimo vaiko atostogų metu, t.y. rudens, žiemos, pavasario atostogų metu vieną savaitę vaikas būna kartu su atsakovu. Tai faktiškai reiškia, jog vaikas visas rudens, žiemos ir pavasario mokyklos atostogas praleis su atsakovu. Tik pradinėse klasėse šios atostogos trunka ilgiau nei savaitę, tačiau vėlesnėse klasėse jos trumpėja.

255. Teismas, priteisęs išlaikymą vaikui iš atsakovo po 400 Lt kas mėnesį, nukrypo nuo suformuotos teismų praktikos, netinkamai vertino atsakovo materialinę padėtį, bei vaiko poreikius. Šiuo metu minimalus mėnesio atlyginimas yra 1000 Lt. Nors atsakovas teigia, jog gauna vos 400 Lt mėnesinių pajamų, tačiau nurodo, kad per metus apsilankė daugybėje brangių koncertų bei spektaklių, dar dirba pagal patentą, o taip pat paskutinio teismo posėdžio metu nurodė, jog prekiauja automobiliais. Todėl manytina, jog atsakovas turi sukaupęs lėšų, kurias gali panaudoti vykdydamas vaiko išlaikymo pareigą. Iki santuokos nutraukimo vaiko poreikius sudarė 1 198 Lt kiekvieną mėnesį, toks išlaikymas vaikui buvo teikiamas ieškovės, atsižvelgiant į teismų praktiką, santuokos nutraukimas neturi savaime apriboti vaiko poreikių. Nepagrįstas teismo argumentas, jog ieškovė nepagrindė specialių vaiko poreikių, kurie leistų didinti vaiko išlaikymui skiriamą sumą. Byloje yra pateiktos medicininės pažymos, kad vaikas turi specialiųjų poreikių, yra alergiškas. Ieškovė taip pat kartu su ieškiniu buvo pateikusi vaiko poreikių lentelę, kurioje atsispindi visi nepilnamečio poreikiai.

266. Teismas netinkamai vertino byloje pateiktus įrodymus ir laikė įrodytu, jog atsakovas prisidėjo prie išlaikymo, visapusiško vaiko aprūpinimo, todėl nepagrįstai netenkino ieškovės reikalavimo dėl 9000 Lt išlaikymo įsiskolinimo priteisimo. Faktas, jog atsakovas turėjo darbą ir eidavo pasivaikščioti, taip pat jog iš pirmos santuokos vaikui senai buvo įrengtas kambarys, neįrodo, jog atsakovas prisidėjo prie kasdienių vaiko poreikių. Byloje buvo nustatyta, jog buvę sutuoktiniai kartu nebegyvena nuo 2011 m. liepos 4 d. Teismo sprendime nurodyta, jog remiantis „Maxima“ išklotinėmis galima daryti išvadą, jog tėvas teikė išlaikymą, pirko maisto produktus, tačiau iš pateiktos ataskaitos neaišku, kokioms prekėms buvo išleisti pinigai. Atsakovas pateikė pažymą kurioje nurodoma, kad nuo 2010 m. sausio 31 d. iki 2011 m. birželio 30 d. kas mėnesį gaudavo 364 Lt dirbdamas UAB „Raida“, kai tuo tarpu ieškovė gaudavo 1250 Lt kas mėnesį motinystės išmoką, bei 2010 m. gegužės mėnesį vienkartinę gimdymo pašalpą 1 400 Lt, bei 2010 m. vasario mėnesį 6000 Lt išmoką už gimdymo atostogas. Todėl nepagrįsta teismo išvada, jog atsakovas visapusiškai išlaikė vaiką.

277. Teismas netinkamai taikė materialines teisės normas reglamentuojančias santuokos metu įgyto turto priskyrimą asmeninei nuosavybei, padalijo ir turtą, kurio sutuoktiniai neturi, netinkamai priskyrė asmeninį ieškovės turtą prie bendrosios jungtinės nuosavybės, o taip pat padalijo ir ieškovės motinai nuosavybės teise priklausančius daiktus. Nepagrįstai priskyrė elektrinę blyninę (100 Lt vertės) sutuoktinių bendram turtui, nes ją ieškovė gavo dovanojimo pagrindu iš atsakovo mamos. Bulvių tarkavimo mašiną (200 Lt) ieškovė gavo kaip dovaną iš atsakovo 27 gimtadienio proga. 5 krištolinės vazos (750 Lt vertės) buvo priskirtos ieškovei, nors blenderio „Philips“ (300 Lt), krištolinių vazų buvę sutuoktiniai neturėjo, nei ieškovė, nei atsakovas ieškinyje ir priešieškinyje vazų neminėjo. Teismas nepagrįstai lygintuvą „Philips“ laikė bendrąja sutuoktinių nuosavybe ir padalijo šį turtą nutraukiat santuoką priskirdamas ieškovei. Teismas padalijo turtą, kuris yra skirtas nepilnamečiam vaikui - komoda (300 Lt), sulčių spaudimo mašina (300 Lt vertės), kai tokio pobūdžio turtas nutraukiant santuoką nėra dalintinas, nes yra skirtas vaiko poreikiams tenkinti. Puodus „Bauer“ (1058 Lt) ieškovė prašė priteisti atsakovui, kadangi jis juos naudojo, vandens maišytuvą „Oras“ (500 Lt vertės) teismas neteisėtai priteisė ieškovei, nors atsakovas juo naudojasi ir jį laiko pas save, be to, atliekant faktinių aplinkybių konstatavimą antstolė šį maišytuvą rado pas atsakovą namuose. Medinę senovinę indaują (1000 Lt vertės) šalys pirko santuokoje, tačiau teismas vertino, jog tai atsakovo senelių dovana jam. Šaldytuvą „Bosch“ (2500 Lt vertės), skalbimo mašiną „Bosch“ irgi šalys pirko santuokos metu, tačiau atsakovo mama, būdama liudytoja byloje, nurodė, jog skalbimo mašina priklauso jai, tačiau jokio tai patvirtinančio dokumento nepateikė ir teismas šio turto nedalino. Antstolė konstatuodama faktines aplinkybes rado 5 šviestuvus (600 Lt) pas atsakovą, o atsakovas pateikė tik dviejų pigiausių šviestuvų čekius, kitų trijų šviestuvų kainos nebuvo pateiktos, tačiau teismas jas nustatė neteisingai. Teismo posėdžio metu, kuriame ieškovė nedalyvavo, atsakovo motina L. pateikė šildymo katilo pirkimo čekį už 3 070 Lt ir melagingai nurodė, jog šis katilas buvo pirktas buvusiem sutuoktiniams. Tačiau katilą už 3 070 Lt atsakovo motina pirko savo namui ( - ). Ieškovė būdama santuokoje su atsakovu kartu įsigijo šildymo katilą už 12000 Lt (rankų darbo iš „Giraitės“), tačiau ieškovė negalėjo to nurodyti, nes teismo posėdis vyko jai nedalyvaujant. Atsakovo motina gauna pačią mažiausią pensiją, todėl ji nieko šeimai nepirkdavo, ieškovės ir atsakovo šeima remdavo atsakovo mamą, atiduodavo jai seną buitinę techniką.

288. Teismo sprendimas neatitinka imperatyvių CPK 265 str. 2 d. reikalavimų, nes teismas neišsprendė visų ieškinio reikalavimų ir nutraukdamas santuoką, nepadalino šio turto nurodyto ieškinyje: šaldytuvo stiklinėmis durimis „Boseli“ (2500 Lt), skalbimo mašinos „Bosch“ (2000 Lt), šildymo katilo (12 000 Lt), rudo kavos staliuko (300 Lt), medinio stalo (300 Lt), vyriško dviračio (600 Lt). Teismas ginčijamu sprendimu nepasisakė apie šio turto priskyrimą asmeninei ar bendrajai jungtinei sutuoktinių nuosavybei. Dėl netinkamo turto priskyrimo tam tikrai nuosavybės formai ieškovei buvo priskirtas turtas, kurio vertė 2 150 Lt, nors šis turtas apskritai neturėjo būti atidalijamas nutraukiant santuoką. Dėl netinkamai įvertinto atsakovui paskirto turto buvo neteisingai paskaičiuota, jog didesnė turto dalis tenka ieškovei. Pats brangiausias turtas buvo vertintas ne kaip sutuoktinių bendroji nuosavybė, bet atsakovo motinos dovanos, nors ji neturėjo tam pakankamai lėšų gaudama pačią mažiausią valstybinę pensiją. Teismui teisingai padalinus turtą ieškovei būtų atitekusi turto dalis verta 15790 Lt, o atsakovui - 29 010,52 Lt. Tokiu atveju ne ieškovė, o atsakovas turėtų mokėti kompensaciją dėl jam tenkančios didesnės turto dalies. Be to, teismas nukrypo nuo suformuotos kasacinio teismo praktikos nustatant turto vertę. Santuokos metu buvo įgyta transporto priemonė Citroen C3 už 14 000 Lt, nuo automobilio pirkimo yra praėję 5 metai, tačiau teismas neatsižvelgdamas į dabartinę automobilio rinkos vertę, vadovavosi jo pirkimo kaina. Dabartinė automobilio rinkos vertė yra 13 590 Lt.

298. Ieškovė nedalyvavusi teismo posėdyje neturėjo galimybės pateikti prašymo dėl išlaidų advokato pagalbai apmokėti atlyginimo. Advokato pagalbai apmokėti pirmosios instancijos teisme ieškovė sumokėjo 3 000 Lt. Tuo buvo pažeista ieškovės teisė prisiteisti iš atsakovo turėtas bylinėjimosi išlaidas. Dėl to apeliacinės instancijos teismas net ir nustatęs, kad įrodymas galėjo būti pateiktas pirmosios instancijos teisme, turi nustatyti, ar nėra sąlygų CPK 314 straipsnyje išvardytoms išimtims taikyti ir šį įrodymą priimti. Apeliacinis skundas yra grindžiamas motyvais, kad pirmosios instancijos teismas nenustatė visų bylai reikšmingų aplinkybių, neatskleidė bylos esmės, netinkamai kvalifikavo teisinį santykį, netinkamai aiškino ir taikė materialiosios teisės normas, netinkamai aiškino ir taikė procesinės teisės normas, reglamentuojančias įrodymų tyrimo taisykles, pažeidė ieškovės teisę į teisingą teismą ir betarpišką dalyvavimą byloje. Atsižvelgiant į tai, tik žodinio proceso metu apeliacinės instancijos teismas gali iš naujo ištirti įrodymus, išgirsti ieškovės paaiškinimus, kurie nebuvo tinkamai ištirti pirmojoje instancijoje, juos įvertinti, ir tik tuomet priimti teisingą sprendimą.

30Ieškovė G. V. atsiliepimu į apeliacinį skundą (4 t. b. l. 2-6) prašo atmesti A. V. apeliacinį skundą kaip nepagrįstą. Vaikas bendraudavo su tėvu nuo šeštadienio vakaro iki sekmadienio 21 val. kas antrą savaitgalį. Apeliantas dirba šeštadieniais iki 16 val., todėl neturi galimybės būti su vaiku, su juo bendrauti bei juo rūpintis šeštadienį darbo valandomis. Todėl ieškovė nesutinka su skunde prašoma nustatyti bendravimo tvarka apeliantui pasiimant vaiką penktadienį vakare kas antrą savaitgalį. Patenkinus tokį apeliacinio skundo reikalavimą, būtų neužtikrinta mažamečio priežiūra apeliantui dirbant šeštadienį. Apelianto teiginiai, jog ieškovė neleidžia matytis su mažamečiu sūnumi yra visiškai nepagrįsti ir neatitinka tikrovės. Apeliantas su mažamečiu nebendraudavo trečiadieniais, kaip priteista teismo spendime. Dėl teismo sprendimo ieškovė yra pateikusi apeliacinį skundą. Nors apeliantas nurodo nesutikimo motyvus su teismo sprendimu tik dėl vaiko grąžinimo pirmadieniais 10 val., tačiau pateikia reikalavimą nustatyti visiškai kitą bendravimo tvarką neargumentuodamas, kodėl turi būti daromi pakeitimai bendravimo tvarkoje, tam tikruose nuostatuose. Nėra aišku, kodėl vaiko bei apelianto interesus atitiktų bendravimo tvarka, kuri nustato, jog vaikas bendrauja su apeliantu trečiadienį nuo 10 val. iki ketvirtadienio 10 val. Nustačius tokią bendravimo tvarką, apeliantas negalės bendrauti su vaiku dėl darbo grafiko, kuris įprastai reikalauja dirbti nuo pirmadienio iki penktadienio. Apeliantas dirba darbo dienomis, bei šeštadieniais iki 16 val. Bendravimas savaitgaliais bei švenčių dienomis, atostogų metu yra tinkamiausias apelianto ir mažamečio vaiko tarpusavio emociniam ryšiui palaikyti ir stiprinti nekenkiant vaiko interesams. Apeliantas skųsdamas sprendimą ir prašydamas apeliacinio teismo nustatyti jo siūlomą bendravimo tvarką nesivadovauja vaiko interesų prioriteto principu.

31Atsakovas A. V. atsiliepimu į apeliacinį skundą (4 t. b. l. 9-14) prašo Kauno apylinkės teismo sprendimą, dalyje dėl G. V. apeliacinio skundo, palikti nepakeistą, teismo sprendimo dalį dėl A. V. apeliacinio skundo tenkinti ir šioje dalyje priimti naują sprendimą, bylą nagrinėti rašytinio proceso tvarka. Ieškovė ir jos atstovė siekė vilkinti bylos nagrinėjimą, nes vaiko liga ar advokato liga nėra svarbi priežastis atidėti bylos nagrinėjimą, kartą dėl tokios priežasties byla jau buvo atidėta. Teismas priėmė teisingą sprendimą, bylą nagrinėti ieškovei nedalyvaujant, juolab, kad ieškovė jau buvo apklausta teismo posėdyje dar Kauno rajono apylinkės teisme. Teisėja nėra atsakovo draugė, jis jos net nepažįsta. Tokie kaltinimai tik dar kartą parodo, kad ieškovė yra nesąžininga ir įvairiais prasimanymais nori pakenkti ne tik apeliantui, bet ir pažeminti teismo vardą. Ieškovės veiksmai yra netoleruotini ir apeliacinės instancijos teismo kolegijos privalo būti įvertinti kaip žeminantys teisėjos vardą ir orumą. Teismui nepateikta jokių kitų įrodymų, kad ieškovės atžvilgiu būtų buvęs vartojamas smurtas ar kitaip žiauriai buvo su ja elgiamasi, kad atsakovas paliko šeimą ir ja nesirūpino, ar kitaip pažeidė sutuoktinio pareigas, todėl teismas pagrįstai sprendė, kad ieškovė neįrodė atsakovo kaltės dėl santuokos iširimo jokiais objektyviais duomenimis. Atsakovui priteistas iš ieškovės 5000 Lt neturtinės žalos atlyginimas yra pagrįstas ir atitinka teisingumo, protingumo, sąžiningumo kriterijus. Atsakovas taip pat iš dalies nesutinka su teismo nustatyta bendravimo su vaiku tvarka, todėl šioje dalyje teismui yra pateikęs apeliacinį skundą. Reikalavimas priteisti išlaikymo įsiskolinimą yra neįrodytas. Pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą dalyje dėl turto padalinimo, todėl apeliacinis skundas atmestinas.

32IV. Apeliacinio teismo teisiniai argumentai bei išvados

33Ieškovės apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

34Atsakovo apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

35Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant ir faktinę, ir teisinę bylos puses, tai yra, tiriant byloje surinktus įrodymus, tarp jų ir priimtus CPK 314 straipsnio tvarka, patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialinės teisės normas. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.

36Dėl ieškovės apeliacinio skundo argumentų

37Dėl santuokos iširimo

38Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad santuoka iširo dėl ieškovės kaltės. Apeliantė su tuo nesutinka, teigia, kad santuoka iširo dėl atsakovo kaltės. Nurodo, kad atsakovas buvo nelojalus, neteikė finansinės paramos, nesirūpino šeima.

39LR Civilinio kodekso (CK) 3.60 straipsnio 2 dalyje nustatyta, jog sutuoktinis pripažįstamas kaltu dėl santuokos iširimo, jeigu jis iš esmės pažeidė savo kaip sutuoktinio pareigas, numatytas CK trečiojoje knygoje, ir dėl to bendras sutuoktinių gyvenimas tapo negalimas. Pagal to paties straipsnio 3 dalį preziumuojama, kad santuoka iširo dėl kito sutuoktinio kaltės, jeigu jis yra nuteisiamas už tyčinį nusikaltimą arba yra neištikimas, arba žiauriai elgiasi su kitu sutuoktiniu ar šeimos nariais, arba paliko šeimą ir daugiau kaip vienerius metus visiškai ja nesirūpina. Nagrinėjamoje byloje ieškovė prašė santuoką nutraukti dėl atsakovo kaltės, o atsakovas nurodė, kad šeima iširo dėl ieškovės kaltės. Pažymėtina, kad įstatyme sutuoktinio kaltė dėl santuokos iširimo apibrėžiama kaip sutuoktinių pareigų pažeidimas iš esmės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. vasario 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-6/2007; 2011 m. sausio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-2/2011).

40Bylos duomenimis nustatyta, kad abu sutuoktiniai kaltino vienas kitą dėl santuokos iširimo, tačiau atsakovas įrodė, kad santuoka iširo dėl ieškovės neištikimybės. Šalys pripažįsta, kad kartu nebegyvena nuo 2011 m. liepos 4 d. Apeliaciniame skunde apeliantė neginčija pirmosios instancijos teismo išvadų dėl ieškovės kaltės. Jos kaltę dėl santuokos iširimo patvirtina byloje esančių įrodymų visuma (CPK 178 str.). Apeliacinės instancijos teisme apklausta liudytoja ieškovės motina N. S. neigia, kad ieškovė paliko sutuoktinį dėl kito vyro, tačiau tokie paaiškinimai kelia abejonių, nes prieštarauja kitiems įrodymams byloje (el. laiškai, fotonuotraukos, liudytojų paaiškinimai ir kt.). Nei ieškovė, nei liudytoja N. S. nenurodė jokių aplinkybių, kurios sudarytų pagrindą abejoti pirmosios instancijos teisme apklaustų liudytojų R. I. L., R. J., R. V., E. Š., T. M., G. P. parodymais.

41Atmestini apeliantės argumentai dėl netinkamo įrodymų vertinimo. Apeliantė apeliaciniame skunde nepateikė išsamių argumentų, paneigiančių pirmosios instancijos teismo taikytą CK 3. 60 str. 3 d. nustatytą ieškovės kaltės prezumpciją. Kolegijos nuomone, apeliantės nurodytos aplinkybės dėl atsakovo kaltės įrodymų (dėl atsakovo smurto, nelojalumo) nepakankamos, kad pripažinti atsakovo kaltę dėl šalių santuokos iširimo. Apeliantės procesiniuose dokumentuose išdėstytos aplinkybės, šalių paaiškinimai buvo vertinami atsižvelgiant į įrodymų visumą. Iš šalių paaiškinimų bei byloje pateiktų duomenų matyti, kad ieškovė paliko sutuoktinį kai jis sirgo ir gulėjo ligoninėje, apie tai jam nepasakiusi. Apeliantė teigia, kad prieš ją atsakovas smurtavo, neteikė finansinės paramos, buvo nelojalus, tačiau iš byloje esančių įrodymų tokios išvados daryti negalima (CPK 178 str.,185 str.). Liudytoja G. P. teisme paaiškino, kad jos sutuoktinis S. P. artimai bendravo su ieškove, dėl ko iširo ir kita (P.) santuoka, atsakovo nurodytos skyrybų priežastys iš dalies atitinka ir 2012-04-04 teismo sprendime civ. byloje Nr.2-815-713/2012 nurodytas aplinkybes (3 t. b. l. 20), todėl byloje esančių įrodymų visuma leidžia labiau tikėti atsakovo pozicija, jog ieškovė buvo neištikima atsakovui. Pripažinus egzistavusiu neištikimybės faktą, galioja prezumpcija, kad jis ir nulėmė santuokos iširimą. Šios prezumpcijos apeliantė nepaneigė. Todėl teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog santuoka iširo dėl ieškovės kaltės.

42Dėl neturtinės žalos ir jos dydžio.

43CK 3.70 straipsnio 2 dalis įtvirtina sutuoktinio teisę reikalauti iš kalto dėl santuokos nutraukimo sutuoktinio atlyginti <...> neturtinę žalą, - tokiu būdu tenkinama viena esminių neturtinės žalos atlyginimo sąlygų, jog neturtinė žala atlygintina ne visais jos padarymo, o tik įstatymo leidžiamais atvejais. CK 3.70 straipsnio 2 dalyje neturtinė žala ir jos piniginio įvertinimo kriterijai neapibrėžti. Pagal teismų praktikos ir doktrinos bendrą poziciją, fiziniam asmeniui neturtinė žala visuomet padaroma nenaudingu poveikiu, – fizinio ar dvasinio pobūdžio pakenkimais, sukeliančiais kančių ir išgyvenimų, dėl ko toks poveikis asmeniui destruktyvus, nepriimtinas ir bet kurio protingo žmogaus požiūriu neturi būti daromas, kompensacija už kurio sąlygotus neturtinius praradimus vertinama kaip simbolinis reliatyvus restitutio in integrum, kai piniginėmis lėšomis siekiama nukentėjusįjį nuraminti ir kiek įmanoma teisingiau jam atlyginti, tačiau piniginė kompensacija jokiu būdu nereiškia asmens patirtų išgyvenimų kainos. Teismas, spręsdamas dėl neturtinės žalos atlyginimo, saistomas CK 6.250 straipsnio 2 dalies, kuri jos dydį sieja su neturtinės žalos pasekmėmis, žalą padariusio asmens kalte, jo turtine padėtimi, padarytos turtinės žalos dydžiu bei kitomis reikšmingomis bylai aplinkybėmis, taip pat sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais. Kasacinis teismas nurodė, kad CK 6.250 straipsnis turi būti taikomas kartu su CK 3.70 straipsniu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. kovo 23 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V. K. v. G. K., bylos Nr. 3K-3-140/2007). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pripažįstama, kad tais atvejais, kai vieno sutuoktinio kalti, santuokines pareigas pažeidžiantys veiksmai nulemia santuokos nutraukimą, kitas sutuoktinis gali patirti neturtinę žalą, t. y. dvasinius išgyvenimus, stresą, fizinį skausmą, neigiamas emocijas; nustatęs neturtinės žalos atsiradimą, teismas ją turi įvertinti ir priteisti tokią neturtinės žalos kompensaciją, kuri galėtų atlyginti asmens neturtinio pobūdžio praradimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. vasario 20 d. nutartis, priimta civilinėje byloje R. B. v. A. B., bylos Nr. 3K-3-128/2008).

44Nagrinėjamoje byloje apeliantei nenuginčijus pirmosios instancijos teismo išvados, kad šalių santuoka iširo dėl ieškovės kaltės – jos neištikimybės, teisėjų kolegija sprendžia, jog atsakovo reikalavimas atlyginti neturtinę žalą, pagrįstai tenkintas iš dalies – 5000 Lt, tinkamai įvertinus šalių santuokos iširimo aplinkybes, šalių santykius, atsakovo įvykių šeimoje įsisąmoninimą ir nerimą dėl jų, individualius išgyvenimus, ieškovės gaunamas pajamas, turtinę padėtį, o priteistas neturtinės žalos dydis vertinant visų bylos aplinkybių kontekste nėra aiškiai per didelis, atitinka protingumo bei teisingumo kriterijus, todėl sumažinti priteistą sumą neturtinei žalai atlyginti ar visai nepriteisti šios sumos, nėra pagrindo. Teisėjų kolegijos nuomone, apeliantės argumentai, kad atsakovas apie jos ketinimus skirtis galėjo žinoti iš jos el. laiško draugei jau 2011-02-02 yra nepakankami ir nesudaro pagrindo neturtinės žalos dydžio sumažinimui.

45Dėl santuokinio turto padalijimo

46Apeliantės teigimu, apylinkės teismas, spręsdamas turto padalijimo ir turto vertės nustatymo klausimus pažeidė įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą reglamentuojančias teisės normas, taip pat teisės normas dėl turto balanso sudarymo (CK 3.118 str.) ir turto vertės nustatymo (CK 3.119 str.).

47Teisėjų kolegija atsakydama į apeliantės skundo teiginius dėl įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo pažymi, kad CPK 185 straipsnyje nustatyta, kad teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais; jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios, išskyrus CPK nustatytas išimtis. Įvertindamas įrodymus, teismas turi įvertinti kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę ir iš įrodymų viseto duomenų padaryti išvadas. Vertindamas įrodymų visetą, teismas turi įsitikinti, kad pakanka duomenų išvadai, jog tam tikri faktai egzistavo arba neegzistavo, kad nėra esminių prieštaravimų, paneigiančių tokias išvadas. Civiliniame procese išvadai apie fakto buvimą padaryti įrodymų pakanka, jeigu byloje esantys įrodymai leidžia labiau tikėti, kad tas faktas buvo, negu kad jo nebuvo. Be to, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, kad įrodymų pakankamumo klausimas turi būti sprendžiamas atsižvelgiant į ginčo pobūdį ir kitas svarbias bylos aplinkybes. Įvertindamas įrodymus teismas, vadovaudamasis įstatymo reikalavimais ir remdamasis logikos dėsniais, turi spręsti apie visų byloje surinktų faktinių duomenų (įrodymų) tikrumą, sąsajumą, leistinumą, tarpusavio ryšį, pakankamumą įrodinėjimo dalyko faktams konstatuoti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. kovo 6 d. nutartis, priimta civilinėje byloje I. I. V. v. Kauno apskrities viršininko administracija, bylos Nr. 3K-3-177/2006; 2007 m. spalio 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamentas v. UAB „Marių žvejys“, bylos Nr. 3K-3-416/2007; 2008 m. rugsėjo 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje AB „Liteksas“ ir kt. v. VĮ Registrų centras ir kt., bylos Nr. 3K-3-427/2008; 2009 m. balandžio 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje M. Ž. v. R. P., bylos Nr. 3K-3-156/2009; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. kovo 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje J. K. v. UAB „Vilties vaistinė“, bylos Nr. 3K-3-171/2008). Taip pat kasacinio teismo praktikoje pažymėta, kad į dalijamo sutuoktinių bendro turto balansą gali būti įtraukiamas tik realiai egzistuojantis abiem sutuoktiniams ar vienam iš jų priklausantis nuosavybės teise turtas. Laikytina, kad turtas realiai egzistuoja, jeigu prašantis padalyti bendrą turtą sutuoktinis nurodo konkretų bendrosios nuosavybės teise sutuoktiniams priklausantį turtą ir pateikia įrodymus apie tokio turto buvimo vietą ir jo valdymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. liepos 18 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-308/2007). Byloje nustatyta, kad šalys santuokoje jokio nekilnojamojo turto neįgijo. Dalintino kilnojamojo turto vertę teismas nustatė atsižvelgdamas į pačių šalių įkainojimą bei pateiktus rašytinius įrodymus. Pirmosios instancijos teismas nustatė bendrą sutuoktinių turto balansą, kurį sudaro automobilis CITROEN C3 (14000 Lt vertės) ir kitas kilnojamasis turtas bendros 17318,52 Lt vertės, kurį padalinus po ½ dalį, ieškovei atiteko 19908 Lt vertės turto natūra, atsakovui - 11310,52 Lt vertės turto natūra bei iš ieškovės atsakovui teismas priteisė 4248, 74 Lt kompensaciją už ieškovei paskirtą didesnę turto dalį.

48Ginčo tarp šalių dėl santuokos metu įgyto turto: automobilio CITROEN C3, fotoaparato šaldytuvo „Snaigė“ - 1000 Lt, skalbimo mašinos „Whirpool“ - 500 Lt, televizoriaus LED - 3000 Lt, stacionaraus kompiuterio su spausdintuvu - 1000 Lt, nešiojamo kompiuterio - 1500 Lt, miegamojo raudonmedžio lovos - 1000 Lt, du miegamojo čiužinių - 800 Lt, kavos staliuko - 100 Lt, moteriško dviračio - 500 Lt, dvivietė odinė sofa - 500 Lt, penkių šviestuvų: miegamojo, virtuvės, salono, kambarių - 200 Lt, dviejų televizorių - 500 Lt, vandens maišytuvo „Oras“ - 500 Lt, trijų langų žaliuzių - 545,52 Lt, vonios šildytuvo - 125 Lt, dviejų lauko kėdžių - 100 Lt, ventiliatoriaus - 60 Lt, mėlyno kilimo - 80 Lt, kavos aparato „Philips“ - 100 Lt, keturių medinių senovinių kėdžių su oda - 400 Lt, keturių medinių senovinių kėdžių be odos - 200 Lt, mikrobangų krosnelė - 100 Lt, fotoaparato „Sony“ - 800 Lt.

49Apeliantė nuomone, teismas nepagrįstai priskyrė sutuoktinių bendram turtui: elektrinę blyninę (100 Lt vertės), bulvių tarkavimo mašiną (200 Lt), kuriuos ji gavo dovanų iš atsakovo ir jo motinos, blenderį „Philips“ (300 Lt), 5 krištolines vazas (750 Lt vertės), kurių nėra, lygintuvą „Philips“ (200 Lt vertės) priskyrė ieškovei, kuris yra jos motinos, jokių indų - 300 Lt vertės ji nepasiėmė. Nurodo, kad komoda (300 Lt), sulčių spaudimo mašina (300 Lt vertės), nedalytini, nes yra skirti vaiko poreikiams tenkinti, puodus „Bauer“ (1058 Lt), vandens maišytuvą „Oras“ (500 Lt vertės) teismas neteisėtai priteisė ieškovei, nors atsakovas jais naudojasi. Medinę senovinę indaują (1000 Lt vertės) šalys pirko santuokoje, tačiau teismas vertino, jog tai atsakovo senelių dovana jam. Šaldytuvą „Bosch“ (2500 Lt vertės), skalbimo mašiną „Bosch“ irgi šalys pirko santuokos metu, tačiau į dalintiną turtą neįtraukė. Teigia, kad teismas neteisingai nustatė 5 šviestuvų vertę – 200 Lt, o turėtų būti 600 Lt. Ieškovė būdama santuokoje su atsakovu kartu įsigijo šildymo katilą už 12 000 Lt (rankų darbo iš „Giraitės“), tačiau ieškovė negalėjo to nurodyti, nes teismo posėdis vyko jai nedalyvaujant.

50Teisėjų kolegija ieškovės apeliacinio skundo argumentus dėl santuokinio turto balanso ir turto padalijimo iš dalies laiko pagrįstais ir sutinka, kad iš bendro santuokinio turto masės šalintinas ir yra nedalintinas kilnojamasis turtas 1850 Lt bendros vertės: 5 krištolinės vazos (750 Lt vertės), blenderis „Philips“ (300 Lt),indai (300 Lt vertės), lygintuvas „Philips“ (200 Lt vertės), nes šių daiktų pagal bylos duomenis nėra, taip pat elektrinė blyninė (100 Lt vertės), bulvių tarkavimo mašina (200 Lt), nes atsakovas pripažįsta, kad pastarieji yra padovanoti ieškovei (CK 3.89 str. 1 d. 2 p., 3.118 str.). Todėl apylinkės teismo nustatytas santuokinio turto balansas ir dalintinų kilnojamųjų daiktų (namų apyvokos ir automobilio) bendra vertė mažintina iki 29468 Lt (17318 Lt – 1850 Lt + 14000 Lt), kiekvienam buvusiam sutuoktiniui atitenka po 14734 Lt vertės turto. Į tai atsižvelgiant iš ieškovei atitekusio santuokinio turto dalies šalintini jai priteisti daiktai natūra: 1. elektrine blyninė (100 Lt vertės), bulvių tarkavimo mašina (200 Lt) kaip jos asmeninės nuosavybės teise įgyti; 2. daiktai, kurių faktiškai nėra - blenderis „Philips“ (300 Lt), 5 krištolinės vazos (750 Lt vertės), lygintuvas „Philips“ (200 Lt vertės), indai - 300 Lt; 3. vandens maišytuvas „Oras“ (500 Lt vertės), puodai „Bauer“ (1058 Lt vertės), kurie faktiškai yra pas atsakovą, todėl jam priteistini natūra. Atsakovas sutinka atiduoti ieškovei mėlyną kilimą (80 Lt vertės), kavos aparatą „Philips“(100 Lt vertės), 2 televizorius (500 Lt vertės), moterišką dviratį (500 Lt vertės) ir atsisako kompensacijos už jam tenkančią mažesnę turto dalį. Todėl skundžiama sprendimo dalis dėl santuokinio turto padalijimo keistina ir naikintina sprendimo dalis, kuria iš ieškovės priteista atsakovui 4248,74 Lt kompensacija už jai tenkančią didesnę turto dalį (CPK 326 str. 1 d. 3 p.).

51Atmestini apeliacinio skundo argumentai dėl komodos (300 Lt), sulčių spaudimo mašinos (300 Lt vertės) priskyrimo vaiko poreikiams, nes pagal savo pobūdį toks turtas yra naudojamas ir sutuoktinių poreikių tenkinimui, todėl nėra pagrindo šių daiktų priskirti nedalytinam turtui (CK 3. 120 str.).

52Ieškovė į bylą nepateikė įrodymų dėl šaldytuvo „Bosch“ (2500 Lt vertės), skalbimo mašinos „Bosch“ (2000 Lt), šildymo katilo už 12 000 Lt (rankų darbo iš „Giraitės“) buvimo pas atsakovą bei šio turto įtraukimo į dalintiną santuokinį turtą, kadangi byloje nėra jokių duomenų, patvirtinančių, kad šis turtas įgytas bendrai sutuoktinių (CPK 178 str., 185 str.). Iš nekilnojamojo turto registro išrašo (1 t. b. l. 17-18) matyti, kad atsakovas ½ dalį gyvenamojo namo ir ūkinių pastatų įgijo 2000-01-24, pastatų statyba baigta 1999 m., byloje nėra duomenų apie jam priklausančios asmeninės nuosavybės teise pastatų dalies rekonstrukciją ar remontą, katilo pirkimą santuokos metu nėra, todėl nėra pagrindo apeliantės nurodyto šildymo katilo už 12 000 Lt laikyti bendrąja jungtine nuosavybe. Ieškovės argumentai, kad atsakovo pateikta sąskaita apie nupirktą šildymo katilą už 3070 Lt, yra jo motinos R. I. L., nepatvirtina jos nurodyto katilo pirkimo sutuoktinių bendrojon jungtinėn nuosavybėn. Teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas pagrįstai į santuokinio turto balansą neįtraukė ieškovės nurodomų daiktų: medinės senovinės indaujos (1000 Lt vertės) kaip įgytos atsakovo iki santuokos, nes šią aplinkybę patvirtino liudytoja L., šaldytuvo „Bosch“ (2500 Lt vertės), skalbimo mašinos „Bosch“, nes šie daiktai antstolio nebuvo rasti ir aprašyti, jų įsigijimą patvirtinančių įrodymų byloje ieškovė nepateikė (CPK 178 str.). Esant šioms aplinkybėms taip pat nėra pagrindo konstatuoti CPK 265 str. 2 d. pažeidimo, t. y. jog teismas neišsprendė visų ieškinio reikalavimų.

53Dalijamo bendro turto vertė nustatoma pagal rinkos kainas, kurios galioja bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės pabaigoje (CK 3.119 straipsnis). Kasacinis teismas, aiškindamas šią materialiosios teisės normą, yra nurodęs, kad priimdamas sprendimą teismas vadovaujasi duomenimis, nustatomais iš byloje surinktų įrodinėjimo priemonių. Bylose dėl santuokos nutraukimo ir bendro turto padalijimo procesinę pareigą pateikti informaciją apie dalijamo turto vertę turi sutuoktiniai (CPK 178 straipsnis, 382 straipsnio 4 punktas). Dėl to teismas gali nustatyti dalijamo turto vertę ir jos nustatymo momentą tokiomis įrodinėjimo priemonėmis, kurias vykdydamos savo procesines pareigas yra pateikusios ginčo šalys, išskyrus atvejus, kai teismas, turėdamas pareigą būti aktyvus, savo iniciatyva renka įrodymus (CPK 376 straipsnio 1 dalis; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2010 m. gegužės 20 d. nutarimas civilinėje byloje R. A. v. A. A., bylos Nr. 3K-P-186/2010).

54Nagrinėjamoje byloje nenustatyta aplinkybių, dėl kurių teismas turėtų būti aktyvus dalytino turto vertės nustatymo klausimu ir rinkti įrodymus savo iniciatyva, todėl pirmosios instancijos teismas, pagrįstai vadovavosi tais duomenimis, kuriuos nustatė iš šalių pateiktų dokumentų. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad nustatydamas padalijamo turto vertę teismas turėtų atsižvelgti į bylos nagrinėjimo metu įvykusius dalijamo turto pokyčius. Turto vertė gali būti nustatoma remiantis VĮ Registrų centro, turto vertintojų pateiktais duomenimis ir kitais įrodymais; šalys taip pat gali sutarti dėl dalijamo turto vertės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. balandžio 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. L. v. R. L., bylos Nr. 3K-3-251/2006).

55Prie apeliacinio skundo apeliantės pateikti VšĮ „Emprekis“ duomenys, kad tos pačios markės automobilio CITROEN C3 2008 m. gamybos, kaina su PVM yra 13590 Lt (3 t. b. l. 162) laikytini nepakankamais įrodymais automobilio rinkos vertės sumažinimui nei nustatė apylinkės teismas (14000 Lt), nes pirmosios instancijos teisme ieškovė sutiko su 14000 Lt automobilio verte (2 t. b. l. 31, 3 t. b. l. 49-50), automobilis yra išlikęs ir yra ieškovės valdyme, šio konkretaus turto įvertinimas neatliktas, todėl VšĮ „Emprekis“ duomenys apie tokios pačios markės automobilio kainą VMI interneto svetainės www.vmi.lt duomenų bazėje yra bendro pobūdžio, o ne konkretaus automobilio.

56Atmestini apeliantės argumentai dėl atsakovui priteistų daiktų - 5 šviestuvų vertės padidinimo nuo 200 Lt iki 600 Lt, nes ji nepateikė jokių objektyvių įrodymų, patvirtinančių jos nurodytą šių daiktų vertę, todėl apylinkės teismas pagrįstai vadovavosi atsakovo pateiktais dokumentais dėl daiktų pirkimo. Pažymėtina tai, kad pagal bendrąją taisyklę bylose dėl santuokos nutraukimo ir bendro turto padalijimo procesinę pareigą pateikti informaciją apie dalijamą turtą (kiekį ir vertę) bei reikalavimą padalyti tokį turtą turi sutuoktiniai (CPK 178 straipsnis, 382 straipsnio 4 punktas).

57Dėl išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo

58Materialinį išlaikymą savo nepilnamečiams vaikams privalo teikti abu tėvai proporcingai savo turtinei padėčiai (CK 3.192 str. 3 d.). Priteisto išlaikymo dydis gali būti padidintas atsiradus papildomoms vaiko priežiūros išlaidoms (vaiko liga, sužalojimas, slaugymas ar nuolatinė priežiūra). Prireikus teismas gali priteisti atlyginti ir būsimas vaiko gydymo išlaidas (CK 3.201 str. 2 d.). Vaikui skirtas išlaikymas privalo būti naudojamas tik jo interesams (CK 3.203 str. 1 d.). Apibendrinant išdėstytą teisinį reguliavimą, konstatuotina, kad nustatant išlaikymo vaikui dydį būtina įvertinti vaiko poreikius. Visapusiškam vaiko vystymuisi turi būti tenkinami ne tik jo būtinieji poreikiai (maistas, apranga, higiena ir pan.), bet skiriamas dėmesys vaiko laisvalaikio, bendravimo, saviraiškos pomėgiams, lavinami gabumai. Tėvų pareiga išlaikyti savo vaikus abiem tėvams yra vienoda, tačiau tai nereiškia, kad kiekvienas iš jų turi teikti vienodo dydžio išlaikymą. CK 3.156 str. 1 d. įtvirtintas tėvų valdžios lygybės principas reiškia tai, kad tėvų teisės ir pareigos vaikams yra lygios, tačiau konkrečios teisės ir pareigos bei jų apimtis gali skirtis, priklausomai nuo daugelio faktinių aplinkybių, tokių kaip nepilnamečio vaiko gyvenamoji vieta, turtinė padėtis ir pan. (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. gruodžio 22 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-596/2009).

59Apeliantės nuomone, iš atsakovo priteistas 400 Lt/ mėn. dydžio išlaikymas vaikui neatitinka vaiko poreikių, atsakovo turtinės padėties, nes ji išleidžia kas mėnesį vaiko poreikiams ne mažiau kaip 1000 -1200 Lt, o atsakovas pajėgus teikti 600 Lt/mėn. išlaikymą vaikui.

60Teisėjų kolegijos nuomone, skundžiamu teismo sprendimu priteista iš atsakovo po 400 Lt kas mėnesį suma atsižvelgiant į ieškovės pateiktus paskaičiavimus bei rašytinius įrodymus apie vaiko sveikatą bei amžių (3,5 metų) vertintina kaip atitinkanti protingumo, teisingumo ir sąžiningumo principus ir pakankama būtiniems vaiko poreikiams patenkinti. Pirmosios instancijos teismas nors nedetalizavo vaiko poreikių, tačiau atsižvelgė ir įvertino abiejų tėvų turtinę padėtį, ieškovės ieškinyje pateiktus paskaičiavimus (2 t. b. l. 29), nustatė, jog būtiniems vaiko poreikiams pakanka 800 Lt kas mėnesį. Iš byloje esančių duomenų apie abiejų tėvų turtinę padėtį, gaunamas pajamas, matyti, kad ieškovės gaunamas darbo užmokestis apie 1500 Lt/mėn., nekilnojamojo turto neturi, su vaiku gyvena pas motiną, atsakovas dirba pagal patentą, jo pajamos apie 1500-2000 Lt/mėn, turi nekilnojamojo turto. Apeliantės ieškinyje nurodyti vaiko poreikiai iš dalies neatitinka tikrovės bei išlaidos neproporcingos gaunamoms pajamoms (pvz. 270 Lt/mėn. sauskelnėms tokio amžiaus vaikui nereikalingos, kad vaiko maistui ji išleidžia 768 Lt) (3 t. b. l. 29). Apeliacinės instancijos teisme ieškovė pateikė 2013-11-05 kvitą apie 211,50 Lt mokestį už vaiko lankymą darželyje, paaiškino, kad prisideda prie motinos buto išlaikymo, nurodo, kad sumoka mokesčių apie 900 Lt/mėn., tačiau nepateikė jokių objektyvių įrodymų, patvirtinančių tokio dydžio išlaidas. Pažymėtina tai, kad ieškovė neginčija aplinkybės, jog atsakovas noriai bendrauja su sūnumi, dažnai jį pasiima namo, pagal teismo nustatytą bendravimo tvarką, atsakovas 2-3 savaitgalius per mėnesį, vaiko atostogų metu ilgesniam laikui taip pat išlaikys sūnų savo lėšomis. Todėl teisėjų kolegijos vertinimu, nagrinėjamoje byloje būtina ir į tai atsižvelgti.

61Išdėstytų aplinkybių pagrindu konstatuotina, kad ieškovė byloje neįrodė, jog vaiko poreikiai suponuoja būtinybę priteisti vaiko išlaikymui iš atsakovo 600 Lt dydį, pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino ginčo išlaikymo klausimo sprendimui aktualias aplinkybes. Be to, prievolė išlaikyti vaiką mokant periodines įmokas yra tęstinio pobūdžio ir paprastai vykdoma ilgą laikotarpį, todėl kinta ne tik vaiko poreikiai, bet gali kisti ir jo tėvų galimybės patenkinti šiuos poreikius. Pasikeitus bent vieno iš tėvų turtinei padėčiai arba išlaikomo vaiko poreikiams atsiranda pagrindas suinteresuotiems asmenims kreiptis į teismą dėl išlaikymo dydžio pakeitimo.

62Esant šioms aplinkybėms teisėjų kolegija neturi pagrindo konstatuoti, jog 400 Lt dydžio išlaikymas neatitinka vaiko interesų ar pažeidžia CK 3.156 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą tėvų valdžios lygybės principą bei CK 3.192 straipsnyje įtvirtintą tėvų turtinės padėties proporcingumo principą, todėl nėra pagrindo keisti ar naikinti šios skundžiamos sprendimo dalies apeliacinio skundo argumentų pagrindu.

63Apeliantės teigimu, teismas nepagrįstai netenkino ieškovės reikalavimo dėl 9000 Lt išlaikymo įsiskolinimo priteisimo, nes atsakovas nuo pat vaiko gimimo neprisidėjo prie išlaikymo.

64Teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo įrodymų vertinimui bei išvadai nagrinėjamu klausimu. Iš atsakovo pateiktų rašytinių įrodymų, liudytojų paaiškinimų, iš byloje nustatytų faktinių aplinkybių, matyti, kad šalys faktiškai negyveno ir nevedė bendro ūkio nuo 2011 m. liepos mėnesio, atsakovas turėjo pastovias pajamas, šeimos būste buvo tinkamai įrengtas vaiko kambarys, tėvas rūpinosi vaiku bei šeimos poreikiais, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad labiau tikėtina, kad atsakovas teikė pakankamą išlaikymą vaikui (CPK 178 str.). Ieškovė į bylą nepateikė jokių objektyvių įrodymų, kurie leistų daryti priešingas išvadas, todėl nėra pagrindo keisti ar naikinti šios skundžiamos sprendimo dalies apeliacinio skundo argumentų pagrindu.

65Dėl ieškovės bylinėjimosi išlaidų

66Ieškovė prie apeliacinio skundo pateikė 2013-02-15 data surašytą prašymą bei kvitą apie 3000 Lt išlaidas už advokato pagalbą pirmosios instancijos teisme (4 t. b. l. 164-165), teigdama, kad nedalyvavusi pirmosios instancijos teismo posėdyje neturėjo galimybės pateikti prašymo dėl išlaidų advokato pagalbai apmokėti atlyginimo.

67Apeliantė pirmosios instancijos teisme nuo pat bylos iškėlimo teisme buvo atstovaujama advokatės J. Koltakovos (1 t. b. l. 22), ieškovė ir jos atstovė dalyvavo 2012-11-20, 2013-01-08 teismo posėdžiuose (3 t. b. l. 42-51, 55-63), 2013-01-30 teismo posėdis atidėtas ieškovės atstovės prašymu neatvykus ieškovei dėl vaiko ligos (3 t. b. l. 73-74). Iš jos į bylą pateiktų 2013-02-18 ir 2013-02-22 prašymų (3 t. b. l. 78, 82) matyti, kad apie 2013-02-22 teismo posėdį jai buvo žinoma, ji pateikė papildomus rašytinius įrodymus, tikėtis, kad teismas dar kartą atidės bylos nagrinėjimą jos prašymu nebuvo jokio teisinio pagrindo. Pateikti teismui įrodymus, rūpintis greitu bylos išnagrinėjimu yra šalies pareiga (CPK 7 str.), todėl pagrindo spręsti bylinėjimosi išlaidų turėtų pirmosios instancijos teisme atlyginimo klausimo nėra teisinio pagrindo, nes 2013-02-15 data surašytas prašymas bei kvitas apie 3000 Lt išlaidas už advokato pagalbą pirmosios instancijos teisme nebuvo pateiktas pirmosios instancijos teismui iki bylos išnagrinėjimo pabaigos kaip numato CPK 98 str. 1 d. nuostatos (3 t. b. l. 78, 82)

68Dėl ieškovės ir atsakovo apeliacinių skundų argumentų, susijusių su nustatyta tėvo bendravimo su vaiku tvarka

69Apeliantė (ieškovė) nesutinka, kad tėvas pasiimtų vaiką kiekvieną trečiadienį 10 val. ryto ir gražintų ketvirtadienį 10 val. ryto, nes taip bus trikdoma vaiko įprasta dienotvarkė, vaikas viduryje savaitės negalės eiti į darželį įprastu metu net dvi dienas.

70Atsakovas nesutinka su teismo nustatyta bendravimo tvarka, kad tėvas galės pasiimti sūnų Simoną kas antrą mėnesio penktadienį nuo 19 val. iki pirmadienio 10 val. tik po to, kai vaikas pradės lankyti mokyklą, nes tai prieštarauja įprastinei tvarkai ir vaiko interesams. Šalys pripažįsta, kad įprastine tvarka S. kas antrą mėnesio penktadienį nuo 19 val. iki pirmadienio 10 val. praleidžia su tėvu. Dėl kito laikotarpio esminių ginčų tarp šalių nėra, atsakovas iš dalies sutinka su ieškovės apeliacinio skundo argumentais, sutinka neimti vaiko trečiadieniais, o ieškovė sutinka, kad tėvas pasiimtų vaiką kas antrą savaitgalį. Vaikas lanko darželį, todėl nustatyta bendravimo tvarka, kai vaikas trečiadienį 10 val. ryto paimamas atsakovo ir gražinamas ketvirtadienį 10 val. ryto, o tėvas galės pasiimti vaiką kas antrą mėnesio penktadienį nuo 19 val. iki pirmadienio 10 val. tik po to, kai vaikas pradės lankyti mokyklą, laikytina prieštaraujančia vaiko interesams, tėvų lygybės principui (CK 3. 156 str., 3. 175 str.). Todėl atsižvelgiant į ieškovės ir atsakovo apeliacinių skundų argumentus, šalių paaiškinimus apeliacinės instancijos teisme, vaiko interesus, tėvo bendravimo su vaiku tvarka iš dalies keistina. Ieškovės ir atsakovo apeliaciniai skundai tenkintini iš dalies, sprendimo dalis dėl tėvo bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo keistina (CPK 326 str. 1 d. 3 p.).

71Dėl kitų apeliacinių skundų argumentų kaip neturinčių įtakos skundžiamo teismo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui kolegija nepasisako.

72Bylinėjimosi išlaidų paskirstymas

73Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (CPK 93 str. 1 d.).

74Apeliantė už apeliacinį skundą sumokėjo 344 Lt žyminį mokestį, 2013-04-17 nutartimi kitos dalies žyminio mokesčio mokėjimas atidėtas iki apeliacinio skundo išnagrinėjimo (4 t. b. l. 128, 168, 171). Taip pat ieškovė pateikė prašymą bei kvitą apie 2000 Lt advokato pagalbos išlaidas už apeliacinio skundo parengimą (4 t. b. l. 38-39). Apeliaciniu skundu ieškovė ginčijo 2 neturtinio pobūdžio reikalavimus, už kuriuos skaičiuojamas CPK 80 str. 1 d. 5 p. nustatytas žyminis mokestis (144 Lt x 2), apeliantė dėl 2 turtinių reikalavimų dėl vaiko išlaikymo CPK 83 str. 1 d. 2 p., 2 d. atleista nuo žyminio mokesčio, bei ginčijo 2 turtinio pobūdžio reikalavimus bendrai 11610 Lt sumai (t. y. 5000 Lt neturtinės žalos bei dėl turto padalijimo ginčijama suma - 6610 Lt (29010, 52 Lt - 15790 Lt : 2), mokėtinas 348 Lt žyminis mokestis, apskaičiuotas pagal CPK 80 str. 1 d. 1 p.. Ieškovės apeliacinio skundo patenkintų neturtinių ir turtinių reikalavimų dalis 20 proc. Todėl atsižvelgiant į bylos sudėtingumą, apimtį, advokatės darbo laiko sąnaudas, Rekomendacijose nustatytus maksimalius dydžius iš atsakovo ieškovei priteistina 500 Lt advokatės pagalbos išlaidų ir 128 Lt žyminio mokesčio, bei iš ieškovės – 292 Lt atidėto žyminio mokesčio už apeliacinį skundą dalį (dėl atmestų reikalavimų) valstybei (CPK 96 str., 93 str. 1 d., 98 str. 2 d.).

75Atsakovas už apeliacinį skundą sumokėjo 144 Lt žyminį mokestį (4 t. b. l. 128). Dokumentų, patvirtinančių apie kitas išlaidas už advokato pagalbą apeliacinės instancijos teisme nepateikė, taip pat neteikė prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo, todėl iš ieškovės atsakovui jos nepriteistinos.

76Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu,

Nutarė

77Kauno apylinkės teismo 2013-03-14 sprendimą iš dalies pakeisti:

78nustatyti A. V. ir sūnaus S. V. sekančią bendravimo tvarką:

79kas antrą mėnesio penktadienį nuo 19 val. iki sekmadienio 19 val. A. V. paimant vaiką iš jo gyvenamosios vietos ir parvežant vaiką į jo gyvenamąją vietą;

80rudenį, rugsėjo mėnesio antrą savaitę ir spalio mėnesio 1 savaitę A. V. paimant vaiką pirmadienį 10 val. iki sekmadienio 19 val., iš jo gyvenamosios vietos ir parvežant vaiką į jo gyvenamąją vietą iki vaikas pradės lankyti mokyklą;

81žiemą, gruodžio mėnesio trečią savaitę ir sausio mėnesio 2 savaitę A. V. paimant vaiką pirmadienį 10 val. iki sekmadienio 19 val., iš jo gyvenamosios vietos ir parvežant vaiką į jo gyvenamąją vietą, iki vaikas pradės lankyti mokyklą;

82pavasario, kovo mėnesio antrą savaitę ir gegužės mėnesio 1 savaitę A. V. paimant vaiką pirmadienį 10 val. iki sekmadienio 19 val., iš jo gyvenamosios vietos ir parvežant vaiką į jo gyvenamąją vietą, iki vaikas pradės lankyti mokyklą;

83vasaros, birželio mėnesio antrą savaitę ir rugpjūčio mėnesio 1 savaitę A. V. paimant vaiką pirmadienį 10 val. iki sekmadienio 19 val., iš jo gyvenamosios vietos ir parvežant vaiką į jo gyvenamąją vietą iki vaikas pradės lankyti mokyklą;

84vaikui pradėjus lankyti mokyklą - kas antrą mėnesio šeštadienį nuo 10 val. iki sekmadienio 19 val. A. V. paimant vaiką iš jo gyvenamosios vietos ir parvežant vaiką į jo gyvenamąją vietą;

85rudens, žiemos, pavasario atostogų metu po 1 savaitę, vasaros atostogų metu 4 savaites pagal iš anksto abiejų tėvų suderintą atostogų laiką, tėvas vaiką paima iš jo gyvenamosios vietos ir parveža vaiką į jo gyvenamąją vietą; vaiko motina G. V., negali be vaiko tėvo A. V. sutikimo išvežti vaiko į užsienį; norint vaiką išvežti į užsienį reikalingas vaiko tėvo sutikimas;

86sprendimo dalį, kuria padalintas santuokoje įgytas turtas, pakeisti taip:

87ieškovei G. V. priteisti: automobilį Citroen C3, v.n.( - ) (14000 Lt vertės), šaldytuvą „Snaigė“ (1000 Lt), mikrobangų krosnelę (100 Lt), komodą (300 Lt), sulčių spaudimo mašiną (300 Lt), fotoaparatą „Sony“ (800 Lt), mėlyną kilimą (80 Lt vertės), kavos aparatą „Philips“( 100 Lt vertės), 2 televizorius (500 Lt vertės), moterišką dviratį (500 Lt vertės); atsakovui A. V. priteisti: skalbimo mašiną „Whirpool‘ (500 Lt), televizorių LED (3 000 Lt), stacionarų kompiuterį su spausdintuvu (1000 Lt), nešiojamą kompiuterį (1500 Lt), miegamojo raudonmedžio lovą (1000 Lt), du miegamojo čiužinius (800 Lt), vandens maišytuvą „Oras“ (500 Lt), puodus „Bauer“ (1058 Lt), kavos staliuką (100 Lt), dvivietę odinę sofą (500 Lt), penkis šviestuvus (200 Lt), trijų langų žaliuzes (545,52 Lt), vonios šildytuvą (125 Lt), dvi lauko kėdes (100 Lt), ventiliatorių (60 Lt), keturias medines senovines kėdes su oda (400 Lt), keturias medines senovines kėdes be odos (200 Lt);

88panaikinti sprendimo dalį, kuria iš ieškovės G. V. priteista atsakovui A. V. 4248,74 Lt piniginė kompensacija už jai tenkančią didesnę turto dalį, A. V. šios kompensacijos atsisakius.

89Kitą teismo sprendimo dalį palikti nepakeistą.

90Iš atsakovo A. V. ( - ) priteisti 628 Lt bylinėjimosi išlaidas apeliacinės instancijos teisme ieškovei G. V. ( - )

91Iš G. V. priteisti 292 Lt žyminio mokesčio valstybei, sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos (kodas 188659752) surenkamąją sąskaitą Nr.LT247300010112394300 „Swdbank“ AB banko kodas 73000, įmokos kodas 5660.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę... 3. Teisėjų kolegija... 4. I.Ginčo esmė... 5. Ieškovė kreipėsi į teismą su patikslintu ieškiniu prašydama: 1)... 6. Atsakovas patikslintu priešieškiniu prašė: 1) santuoką nutraukti dėl... 7. I. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė... 8. Kauno apylinkės teismas 2013 m. kovo 14 d. sprendimu ieškinį ir... 9. Teismas nustatė, kad 2004 m. liepos 2 d. Kauno rajono CMS buvo įregistruota... 10. Santuokos nutraukimas, kaltė. Šalys kartu negyvena nuo 2011-07-11, neveda... 11. Dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo ir išlaikymo. Teismas... 12. Dėl bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo. Nustatydamas bendravimo tvarką... 13. Bendrosios jungtinės nuosavybės padalijimas. Ieškovė nekilnojamojo turto... 14. Dėl įsiskolinimų kreditoriams padalinimo. Ieškovė yra paėmusi vartojimo... 15. Dėl įskaitymo. Teismo sprendimu padalinus turtą ir priteisus pinigines... 16. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai... 17. Atsakovas A. V. apeliaciniu skundu (3 t. b. l. 129-131) prašo: panaikinti... 18. 1. Teismo sprendimas priimtas visiškai neįsigilinus į priešieškinyje... 19. 2. Teismo sprendimu nustatyta bendravimo su vaiku tvarka yra nelogiška, bei... 20. Ieškovė G. V. apeliaciniu skundu (3 t. b. l. 134-150) prašo panaikinti Kauno... 21. 1. Byla buvo išnagrinėta ieškovei dėl vaiko ligos neatvykus į 2013 m.... 22. 2. Teismas netinkamai aiškino ir nustatė faktus susijusius su santuokos... 23. 3. Teismas nustatydamas žalos faktą neatsižvelgė į faktinius sutuoktinius... 24. 4. Teismo sprendimu nustatyta atsakovo ir nepilnamečio vaiko bendravimo tvarka... 25. 5. Teismas, priteisęs išlaikymą vaikui iš atsakovo po 400 Lt kas mėnesį,... 26. 6. Teismas netinkamai vertino byloje pateiktus įrodymus ir laikė įrodytu,... 27. 7. Teismas netinkamai taikė materialines teisės normas reglamentuojančias... 28. 8. Teismo sprendimas neatitinka imperatyvių CPK 265 str. 2 d. reikalavimų,... 29. 8. Ieškovė nedalyvavusi teismo posėdyje neturėjo galimybės pateikti... 30. Ieškovė G. V. atsiliepimu į apeliacinį skundą (4 t. b. l. 2-6) prašo... 31. Atsakovas A. V. atsiliepimu į apeliacinį skundą (4 t. b. l. 9-14) prašo... 32. IV. Apeliacinio teismo teisiniai argumentai bei išvados... 33. Ieškovės apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.... 34. Atsakovo apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.... 35. Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos... 36. Dėl ieškovės apeliacinio skundo argumentų ... 37. Dėl santuokos iširimo... 38. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad santuoka iširo dėl ieškovės... 39. LR Civilinio kodekso (CK) 3.60 straipsnio 2 dalyje nustatyta, jog sutuoktinis... 40. Bylos duomenimis nustatyta, kad abu sutuoktiniai kaltino vienas kitą dėl... 41. Atmestini apeliantės argumentai dėl netinkamo įrodymų vertinimo. Apeliantė... 42. Dėl neturtinės žalos ir jos dydžio.... 43. CK 3.70 straipsnio 2 dalis įtvirtina sutuoktinio teisę reikalauti iš kalto... 44. Nagrinėjamoje byloje apeliantei nenuginčijus pirmosios instancijos teismo... 45. Dėl santuokinio turto padalijimo... 46. Apeliantės teigimu, apylinkės teismas, spręsdamas turto padalijimo ir turto... 47. Teisėjų kolegija atsakydama į apeliantės skundo teiginius dėl... 48. Ginčo tarp šalių dėl santuokos metu įgyto turto: automobilio CITROEN C3,... 49. Apeliantė nuomone, teismas nepagrįstai priskyrė sutuoktinių bendram turtui:... 50. Teisėjų kolegija ieškovės apeliacinio skundo argumentus dėl santuokinio... 51. Atmestini apeliacinio skundo argumentai dėl komodos (300 Lt), sulčių... 52. Ieškovė į bylą nepateikė įrodymų dėl šaldytuvo „Bosch“ (2500 Lt... 53. Dalijamo bendro turto vertė nustatoma pagal rinkos kainas, kurios galioja... 54. Nagrinėjamoje byloje nenustatyta aplinkybių, dėl kurių teismas turėtų... 55. Prie apeliacinio skundo apeliantės pateikti VšĮ „Emprekis“ duomenys, kad... 56. Atmestini apeliantės argumentai dėl atsakovui priteistų daiktų - 5... 57. Dėl išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo... 58. Materialinį išlaikymą savo nepilnamečiams vaikams privalo teikti abu tėvai... 59. Apeliantės nuomone, iš atsakovo priteistas 400 Lt/ mėn. dydžio išlaikymas... 60. Teisėjų kolegijos nuomone, skundžiamu teismo sprendimu priteista iš... 61. Išdėstytų aplinkybių pagrindu konstatuotina, kad ieškovė byloje... 62. Esant šioms aplinkybėms teisėjų kolegija neturi pagrindo konstatuoti, jog... 63. Apeliantės teigimu, teismas nepagrįstai netenkino ieškovės reikalavimo dėl... 64. Teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo įrodymų vertinimui... 65. Dėl ieškovės bylinėjimosi išlaidų ... 66. Ieškovė prie apeliacinio skundo pateikė 2013-02-15 data surašytą prašymą... 67. Apeliantė pirmosios instancijos teisme nuo pat bylos iškėlimo teisme buvo... 68. Dėl ieškovės ir atsakovo apeliacinių skundų argumentų, susijusių su... 69. Apeliantė (ieškovė) nesutinka, kad tėvas pasiimtų vaiką kiekvieną... 70. Atsakovas nesutinka su teismo nustatyta bendravimo tvarka, kad tėvas galės... 71. Dėl kitų apeliacinių skundų argumentų kaip neturinčių įtakos... 72. Bylinėjimosi išlaidų paskirstymas... 73. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi... 74. Apeliantė už apeliacinį skundą sumokėjo 344 Lt žyminį mokestį,... 75. Atsakovas už apeliacinį skundą sumokėjo 144 Lt žyminį mokestį (4 t. b.... 76. Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 77. Kauno apylinkės teismo 2013-03-14 sprendimą iš dalies pakeisti:... 78. nustatyti A. V. ir sūnaus S. V. sekančią bendravimo tvarką:... 79. kas antrą mėnesio penktadienį nuo 19 val. iki sekmadienio 19 val. A. V.... 80. rudenį, rugsėjo mėnesio antrą savaitę ir spalio mėnesio 1 savaitę A. V.... 81. žiemą, gruodžio mėnesio trečią savaitę ir sausio mėnesio 2 savaitę A.... 82. pavasario, kovo mėnesio antrą savaitę ir gegužės mėnesio 1 savaitę A. V.... 83. vasaros, birželio mėnesio antrą savaitę ir rugpjūčio mėnesio 1 savaitę... 84. vaikui pradėjus lankyti mokyklą - kas antrą mėnesio šeštadienį nuo 10... 85. rudens, žiemos, pavasario atostogų metu po 1 savaitę, vasaros atostogų metu... 86. sprendimo dalį, kuria padalintas santuokoje įgytas turtas, pakeisti taip:... 87. ieškovei G. V. priteisti: automobilį Citroen C3, v.n.( - ) (14000 Lt... 88. panaikinti sprendimo dalį, kuria iš ieškovės G. V. priteista atsakovui A.... 89. Kitą teismo sprendimo dalį palikti nepakeistą.... 90. Iš atsakovo A. V. ( - ) priteisti 628 Lt bylinėjimosi išlaidas apeliacinės... 91. Iš G. V. priteisti 292 Lt žyminio mokesčio valstybei, sumokant į...