Byla 2-468-178/2016
Dėl žalos atlyginimo

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Alvydas Poškus teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo A. B. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2015 m. rugsėjo 22 d. nutarties, kuria nustatyti ieškinio trūkumai, civilinėje byloje Nr. 2-5872-553/2015 pagal ieškovo A. B. ieškinį atsakovei Lietuvos Respublikai, atstovaujamai Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, dėl žalos atlyginimo.

2Teismas, išnagrinėjęs atskirąjį skundą,

Nustatė

3I. Ginčo esmė

4Ieškovas A. B. pateikė ieškinį adresuotą Lietuvių taip vadinamai institucijai „Vilniaus apygardos teismui“, atsakovu nurodant Lietuvių taip vadinamą teritoriją Lietuva, kurios atstovas taip vadinama „Lietuvos teisingumo ministerija“, prašydamas:

  1. pripažinti, kad 2000 m. spalio 21 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-5566/2000 neįvykdymu ir neteisėtu atsisakymu įvykdyti minėtą sprendimą ir nutartis skirti už sprendimo neįvykdymą baudas per įmanomai trumpiausią laiką atsakovė padarė ieškovui turtinę ir neturtinę žalą, kurią privalo atlyginti, nes pažeidė ieškovo Konvencijoje numatytas teises;
  2. priteisti iš atsakovės 261 769 Eur padarytos ir patirtos žalos atlyginimą.

5II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

6Vilniaus apygardos teismas 2015 m. rugsėjo 22 d. nutartimi nustatė ieškovui terminą ieškinio trūkumų pašalinimui. Teismas konstatavo, kad ieškovo pareikštas ieškinys neatitinka ieškinio turiniui ir formai keliamų reikalavimų. Ieškovas, nurodydamas prie kiekvienos ieškinyje minimos Lietuvos Respublikos institucijos išsireiškimą „taip vadinama“, „taip vadinamas“, reiškia aiškią nepagarbą Lietuvos Respublikai ir jos institucijoms. Įstatymas gina kiekvieno suinteresuoto asmens teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas, o ne teisę kreiptis į teismą siekiant tikslų, nesuderinamų su pagarba valstybei. Ieškovas taip pat neįvykdė pareigos ieškinyje nurodyti ieškinio faktinį pagrindą – neatskleidė, kuo pasireiškia atsakovės veiksmų neteisėtumas, ieškinyje yra nurodomos tik bendro pobūdžio frazės apie „nusikalstamus ir korumpuotus interesus, įrodymų dirbtinumą, nusikalstamą veiklą“. Be to, ieškovas netinkamai suformulavo pirmąjį reikalavimą – reikalauja pripažinti žalos ir teisių pažeidimo faktus, t. y. aplinkybes, kurias jis privalo pagrįsti ir įrodyti, siekdamas žalos atlyginimo. Todėl teismas nustatė terminą ieškinio trūkumams pašalinti (CPK 115 str., 138 str.).

7III. Atskirojo skundo argumentai

8Ieškovas A. B. (toliau – apeliantas) atskirajame skunde prašo panaikinti 2015 m. rugsėjo 22 d. „taip vadinamos institucijos „Vilniaus apygardos teismo“ taip vadinamos „teisėjos“ A. T.“ nutartį ir perduoti klausimą kitos apygardos teismui nagrinėti iš naujo. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

  1. Nutartis nepagrįsta ir neteisėta, nes yra pažeistos procesinės ir materialinės teisės normos, yra absoliutūs nutarties negaliojimo pagrindai ir nusikaltimo požymiai, dengiant nuo baudžiamosios atsakomybės „taip vadinamos teritorijos Lietuvos respublika taip vadinamų institucijų „teismų“ ir taip vadinamų „teisėjų“ organizuoto nusikalstamo susivienijimo ir nepripažintų kriminalinių nusikaltėlių ir recidyvistų politinę korupciją ir nusikalstamą veiką“.
  2. Pažeista CPK 175 straipsnio 10 dalis ir 292 straipsnis, nes rašytinio proceso tvarka priimta skundžiama nutartis turėjo būti išsiųsta apeliantui faksu jo nurodytais numeriais per tris dienas nuo priėmimo. Tačiau nutarties išsiuntimas faksu buvo vilkinamas dėl to, kad sueitų ieškinio senaties terminas ir nebūtų atlyginta padaryta žala. Teismas dengia nuo atsakomybės „nusikalstamų taip vadinamų institucijų „teismų“ kriminalinius nusikaltėlius ir recidyvistus taip vadinamoje teritorijoje Lietuva“.
  3. Pažeisti CPK 5, 6, 7, 18, 115, 138 straipsniai ir 291 straipsnio 1 dalies 5 punktas, nes nėra motyvų, kuriais padaryta išvada, jog išsireiškimai „taip vadinama institucija „teismai“ ar „taip vadinami „teisėjai“ yra nepagarbūs.
  4. Ieškinys jau buvo priimtas ir tyčia paliktas nenagrinėtas civilinėje byloje Nr. 2-1354-781/2015. Todėl pažeidžiamas CPK 18 straipsnis, nes nutartyje vilkinamas ieškinio iš esmės išnagrinėjimas nustatant, kad netinkamai suformuluotas pirmas ieškinio reikalavimas. Nutartyje nepagrįstai ir neteisėtai reikalaujama įrodyti ieškinį priėmimo stadijoje, nors akivaizdu, kad 15 metų neįvykdytas 2000 m. spalio 31 d. sprendimas civilinėje byloje Nr. 2-5566/2000 ir daugiau kaip 19 metų besitęsiantis civilinis ir sprendimo neįvykdymo procesas yra pagrindas pripažinti apelianto teisių pažeidimo ir žalos padarymo faktus. Skundžiama nutartis naikintina, nes pažeidžiama teisė į veiksmingą teisinę gynybą ir yra vykdoma diskriminacija.
  5. Pažeistas CPK 21 straipsnis, Konvencijos 6 straipsnis ir Konstitucijos 109 straipsnis, privalomas precedentas civiliniame procese bei yra absoliutūs nutarties negaliojimo pagrindai, nes niekas negali būti teisėju savo paties byloje, pažeidžiamas objektyvaus ir nešališko bylos nagrinėjimo principas. Toks precedentas yra nustatytas civiliniame procese: 2012 m. gegužės 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2KT-83-658/2012, 2015 m. kovo 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-2837-603/2015, 2015 m. balandžio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2KT-42-943/2015 ir kt. „Taip vadinama „teisėja“ A. T. „nagrinėja“ ieškinio priėmimą ir šią civilinę bylą prieš to paties taip vadinamos institucijos „Vilniaus apygardos teismo“ taip vadinamą teisėją J. V.“. Visa tai daroma ne dėl nežinojimo ar klaidos, bet sąmoningai piktnaudžiaujant tarnybine padėtimi, rodant nepagarbą „taip vadinamai teritorijai Lietuva ir taip vadinamiems „teismams“, proceso dalyviams bei Konstitucijai. Tai įrodo absoliutų nutarties negaliojimo pagrindą (CPK 329 str. 2 d. 1 p.). Absoliučiai negaliojanti nutartis yra naikintina, o klausimas perduotinas kitos apygardos teismui nagrinėti iš esmės.

9IV. Apeliacinės instancijos teismo argumentai

10CPK 320 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 str. 2 d.). Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos tos pačios taisyklės, išskyrus CPK XVI skyriaus II skirsnyje numatytas išimtis.

11Byloje kilo ginčas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria nustatyti apelianto pareikšto ieškinio trūkumai, teisėtumo ir pagrįstumo.

12Atskirasis skundas netenkintinas.

13Iš atskirojo skundo motyvų matyti, kad apeliantas savo atskirąjį skundą dėl skundžiamos teismo nutarties panaikinimo grindžia iš esmės tuo, kad teismas, priimdamas skundžiamą teismo nutartį, pažeidė procesines teisės normas bei skundžiama nutartis yra absoliučiai negaliojanti dėl neteisėtos teismo sudėties (CPK 329 str. 2 d. 1 p.).

14Dėl teismo šališkumo

15Atmestinas kaip nepagrįstas atskirojo skundo argumentas dėl teismo šališkumo (neteisėtos teismo sudėties). Pažymėtina, kad visais atvejais abejonės dėl teisėjo nešališkumo ar suinteresuotumo bylos baigtimi turi būti pagrįstos konkrečiais faktiniais duomenimis, o ne samprotavimais ir/ar prielaidomis. Apeliantui iš jo paties daugybės inicijuotų bylų buvo/yra žinoma teisminė praktika, kad tokios kategorijos bylose atsakovas yra ne konkretus teismas ar teisėjas, o valstybė. Skundžiamą nutartį priėmė teisėja, kurios kokie nors veiksmai nėra faktiniu reiškiamo ieškinio pagrindu. Todėl iš esmės teisingas apelianto teiginys, kad niekas negali būti teisėju savo byloje, nagrinėjamam atvejui nėra aktualus ir netaikytinas. Išskyrus bendro pobūdžio deklaratyvius teiginius, apeliantas nenurodo jokių aplinkybių ir nepateikia įrodymų, kurių pagrindu būtų galima spręsti, kad skundžiamą nutartį priėmusi teisėja turėjo/turi išankstinį nusistatymą ar asmeninį suinteresuotumą bylos baigtimi, o vien minėto pobūdžio teiginiai per se nelemia išvados apie teisėjos šališkumą.

16Dėl skundžiamos nutarties teisėtumo ir pagrįstumo

17Civilinės bylos iškėlimas teisme – tai savarankiška, pirmoji ir privalomoji civilinio proceso stadija, kurioje tikrinama, ar yra/nėra teisės kreiptis į teismą prielaidos, ar pareiškėjas (ne)tinkamai įgyvendina savo teisę kreiptis į teismą. Civilinės bylos iškėlimo stadijoje teismas gali priimti trejopo pobūdžio procesinius sprendimus: priimti ieškinį ir iškelti civilinę bylą (CPK 137 str. 1 d.); atsisakyti priimti ieškinį įstatyme nustatytais pagrindais (CPK 137 str. 2 d.); nustatyti terminą ieškinio trūkumams pašalinti (CPK 115 str. 2 d., 138 str.).

18Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas apelianto paduoto ieškinio priėmimo klausimą, nustatė, kad ieškinys neatitinka jo turiniui ir formai keliamų reikalavimų, todėl nustatė terminą trūkumų šalinimui. Teismas nustatė, kad apeliantas neįvykdė pareigos ieškinyje nurodyti ieškinio faktinį pagrindą; apeliantas netinkamai suformulavo pirmąjį reikalavimą bei, formuluodamas išsireiškimus „taip vadinama“, „taip vadinamas“, reiškia nepagarbą Lietuvos Respublikai bei jos institucijoms. Nors apeliantas ir kvestionuoja skundžiamos nutarties teisėtumą, tačiau apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo padarytomis išvadomis.

19Asmens kreipimasis į teismą turi atitikti įstatymo nustatytą kreipimosi į teismą tvarką. Asmens reikalavimas ir to reikalavimo pagrindimas yra materialiojo teisinio pobūdžio reiškiniai, adresuojami atsakovui (atsakovams) ir teismui, tačiau atitinkamas reikalavimas nagrinėtinas tampa tik tada, kai kreipiamasi į teismą su ieškiniu, kuris atitinka CPK 111 ir 135 straipsniuose numatytus reikalavimus. Pažymėtina tai, kad šie reikalavimai yra imperatyvūs (privalomi) kiekvienam į teismą besikreipiančiam asmeniui. CPK 135 straipsnio 1 dalies 2–4 punktuose numatyta, kad ieškinyje turi būti nurodoma aplinkybės, kuriomis ieškovas grindžia savo reikalavimą (faktinis ieškinio pagrindas), įrodymai, patvirtinantys ieškovo išdėstytas aplinkybes bei ieškovo reikalavimas (ieškinio dalykas). Kiekviename ieškinyje ieškovas privalo nurodyti šiuos ieškinio elementus, nes būtent jie apibrėžia teisminio nagrinėjimo dalyką, nustato bylos nagrinėjimo ribas, kurių laikosi teismas nagrinėdamas bylą. Tais atvejais, kai procesiniame dokumente nėra nurodyti minėti ieškinio elementai arba jie nurodyti netiksliai, pirmosios instancijos teismas turi teisę nustatyti ieškovui terminą ieškinio trūkumams pašalinti (CPK 138 str., 115 str.). Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, nustatęs procesinio dokumento trūkumus, iš esmės pagrįstai įpareigojo apeliantą pašalinti nutartyje nurodytus ieškinio trūkumus.

20Iš ieškinio turinio galima suprasti, kad apeliantas reikalauja žalos atlyginimo dėl to, kad nebuvo įvykdytas 2000 m. spalio 31 d. teismo sprendimas bei nutartys skirti baudas per įmanomai trumpiausią terminą. Šiame kontekste sutiktina su pirmosios instancijos teismu dėl ieškinio pirmojo reikalavimo vertinimo. Šiuo reikalavimu apeliantas reikalauja pripažinti žalos ir teisių pažeidimo faktus, t. y. aplinkybes (neteisėtus veiksmus), kurias jis privalo pagrįsti ir įrodyti, siekdamas žalos atlyginimo. Todėl iš esmės apelianto pareikštas pirmasis reikalavimas negali būti vertinamas kaip savarankiškas materialinis teisinis reikalavimas, jis byloje nustatinėtinas tik kaip viena iš civilinės atsakomybės sąlygų antrajam reikalavimui (atlyginti žalą) realizuoti. Kita vertus, tai nelaikytina esminiu ieškinio trūkumu, dėl kurio kiltų kliūtys bylos nagrinėjimui, nes ieškinio dalykas – reikalavimas atlyginti žalą – yra aiškus, o pirmasis reikalavimas būtų nagrinėjamas kaip civilinės atsakomybės sąlyga.

21Tačiau, kaip minėta, pagal CPK 135 straipsnio nuostatas ieškinį reiškiančio asmens pareiga yra dar ieškinio priėmimo stadijoje nurodyti ieškinio pagrindą inter alia konkrečius veiksmus, dėl kurių atsirado žala, pagrįsti nurodomų veiksmų neteisėtumą bei pateikti teismui tai patvirtinančius įrodymus. Šios pareigos vykdymas savaime negali būti vertinamas kaip reikalavimas jau ieškinio padavimo stadijoje įrodyti jo pagrįstumą, kaip tai nepagrįstai teigia atskirajame skunde apeliantas. Pirmiau jau nurodyta, kad ieškinio elementai apibrėžia teisminio nagrinėjimo dalyką, nustato bylos nagrinėjimo ribas. Kartu tai leidžia priešingai bylos šaliai tinkamai suformuoti savo poziciją dėl ginčo dalyko. Taigi, apelianto kaip ieškovo pareiga ieškinio padavimo stadijoje ne įrodyti reiškiamus reikalavimus, o bent jau aiškiai ir tiksliai nurodyti ieškinio elementus inter alia faktinį jo pagrindą (ieškinio reikalavimą pagrindžiančias aplinkybes) bei jį patvirtinančius įrodymus. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su skundžiamos nutarties motyvais, kad iš ieškinyje nurodytų teiginių iš tikrųjų nėra aiškūs atsakovės neteisėti veiksmai apelianto nurodomo sprendimo ne(į)vykdymo aspektu. Eilė ieškinyje dėstomų faktų ir apelianto nurodomas jų interpretavimas yra susiję su laikotarpiu dar iki sprendimo, kurio neįvykdymu grindžiamas reikalavimas atlyginti žalą, priėmimo. Todėl neaišku, kaip jie galėjo sąlygoti vėliau priimto sprendimo neįvykdymą. Ieškinyje nurodomos aplinkybės, kad neteisėtai ir nepagrįstai atsisakyta vykdyti sprendimą dėl šališkumo ir priklausomumo nuo K. T. žinomai melagingo įskundimo ir parodymų sufabrikavimo baudžiamosiose bylose, yra ne tik deklaratyvios, t.y. nepagrindžiamos jokiais įrodymais, bet ieškinyje ir nenurodoma, kokiu būdu ir kam paminėto asmens veiksmai, kokių ir kieno parodymų sufabrikavimas sukėlė šališkumą ir priklausomumą, kad sprendimas liko neįvykdytas. Kaip pagrįstai nurodė pirmosios instancijos teismas, ieškinyje deklaruojamos tik bendros frazės – nusikalstami ir korumpuoti interesai, įrodymų dirbtinumas, nusikalstamos veikos ir pan. Todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad ieškinyje konkrečiai neatskleistos aplinkybės, kuriomis apeliantas grindžia reikalavimą dėl žalos atlyginimo. Nors apeliantas ieškinyje ir pareiškė prašymą išreikalauti civilines bylas Nr. 2-5566/2000, Nr. 2-1354-781/2015 bei baudžiamąją bylą Nr.1-64/99, kuriose, pasak apelianto, yra pateikti ieškinyje nurodyti rašytiniai įrodymai aplinkybėms ir žalai pagrįsti, tačiau šių įrodymų konkrečiai neprideda ir net neįvardija. Tuo tarpu pačios bylos (kaip tokios) savaime nei patvirtina, nei paneigia veiksmų neteisėtumą.

22Vertinant skundžiamos nutarties ir apelianto atskirojo skundo motyvus dėl apelianto vartojamų išsireiškimų „taip vadinama“, „taip vadinamas“, pažymėtina, kad teismai ne kartą buvo išaiškinę apeliantui, kad tiek paduodant teismui ieškinį, tiek surašant kitus procesinius dokumentus turi būti laikomasi elementarių dokumento įforminimo taisyklių, o kartu ir lietuvių (valstybinės) kalbos reikalavimų, vengiama įžeidžiančių formuluočių inter alia pavadinimuose. Taip pat buvo išaiškinta, kad pagal CPK 42 straipsnį šalys joms priklausančiomis procesinėmis teisėmis privalo naudotis sąžiningai. Apeliantui ne kartą nurodyta ir tai, kad jo procesiniuose dokumentuose įvardijant atsakovais įvairius subjektus naudojami epitetai negali būti vertinami nereikšmingu rašymo apsirikimu ar tiesiog netikslumu. Toks apelianto pasirinktas valstybės (atsakovės), ją atstovaujančių institucijų įvardijimas, aiškiai iškreipiant oficialius valstybės bei jos institucijų pavadinimus, vertintinas ne kaip klaida, o kaip sąmoningas veiksmas, kuriuo siekiama šiuos subjektus pažeminti. Skundžiamoje nutartyje nurodyti motyvai dėl trūkumų šalinimo aptariamu aspektu atitinka ir Lietuvos apeliacinio teismo praktiką (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. sausio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-161-186/2016; 2016 m. vasario 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-168-516/2016). Todėl ir šiuo aspektu spręstina, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino, jog apeliantas šiais savo veiksmais reiškia aiškią nepagarbą Lietuvos Respublikai ir jos institucijoms, bei nustatė terminą procesinio dokumento trūkumų šalinimui.

23Sutiktina su apeliantu, kad skundžiama nutartis jam turėjo būti išsiųsta per tris dienas nuo jos priėmimo. Tačiau bylos duomenys patvirtina, kad skundžiama nutartis per šį terminą apeliantui ir buvo išsiųsta (b.l. 7), tačiau jos įteikimas apelianto nurodytais adresais užtruko, apeliantui net keletą kartų jos neatsiėmus pašte (b.l. 8, 9, 13, 15). Todėl nėra pagrindo pripažinti, kad pirmosios instancijos teismas šiuo aspektu padarė procesinės teisės normų pažeidimą, o bet kuriuo atveju tai ir neturi reikšmės skundžiamos nutarties pagrįstumo vertinimui.

24Remiantis tuo, kas išdėstyta, bei atsižvelgiant į tai, kad nenustatyti absoliutūs skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindai, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad dėl atskirajame skunde nurodytų argumentų nėra pagrindo naikinti skundžiamą nutartį. Todėl ji paliktina nepakeista (CPK 337 str. 1 d. 1 p.).

25Kadangi pirmosios instancijos teismo nustatytas terminas ieškinio trūkumams pašalinti yra pasibaigęs, apeliantui nustatytinas naujas procesinis terminas teismo reikalavimams įvykdyti.

26Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 336 – 338 straipsniais,

Nutarė

27Vilniaus apygardos teismo 2015 m. rugsėjo 22 d. nutartį palikti nepakeistą.

28Nustatyti apeliantui A. B. terminą iki 2016 m. kovo 25 d. (imtinai) Vilniaus apygardos teismo 2015 m. rugsėjo 22 d. nutartyje nurodytiems ieškinio trūkumams pašalinti.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Alvydas Poškus... 2. Teismas, išnagrinėjęs atskirąjį skundą,... 3. I. Ginčo esmė... 4. Ieškovas A. B. pateikė ieškinį adresuotą Lietuvių taip vadinamai... 5. II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė... 6. Vilniaus apygardos teismas 2015 m. rugsėjo 22 d. nutartimi nustatė ieškovui... 7. III. Atskirojo skundo argumentai... 8. Ieškovas A. B. (toliau – apeliantas) atskirajame skunde prašo panaikinti... 9. IV. Apeliacinės instancijos teismo argumentai... 10. CPK 320 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka... 11. Byloje kilo ginčas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria... 12. Atskirasis skundas netenkintinas.... 13. Iš atskirojo skundo motyvų matyti, kad apeliantas savo atskirąjį skundą... 14. Dėl teismo šališkumo... 15. Atmestinas kaip nepagrįstas atskirojo skundo argumentas dėl teismo... 16. Dėl skundžiamos nutarties teisėtumo ir pagrįstumo... 17. Civilinės bylos iškėlimas teisme – tai savarankiška, pirmoji ir... 18. Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas apelianto paduoto ieškinio... 19. Asmens kreipimasis į teismą turi atitikti įstatymo nustatytą kreipimosi į... 20. Iš ieškinio turinio galima suprasti, kad apeliantas reikalauja žalos... 21. Tačiau, kaip minėta, pagal CPK 135 straipsnio nuostatas ieškinį... 22. Vertinant skundžiamos nutarties ir apelianto atskirojo skundo motyvus dėl... 23. Sutiktina su apeliantu, kad skundžiama nutartis jam turėjo būti išsiųsta... 24. Remiantis tuo, kas išdėstyta, bei atsižvelgiant į tai, kad nenustatyti... 25. Kadangi pirmosios instancijos teismo nustatytas terminas ieškinio trūkumams... 26. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis... 27. Vilniaus apygardos teismo 2015 m. rugsėjo 22 d. nutartį palikti nepakeistą.... 28. Nustatyti apeliantui A. B. terminą iki 2016 m. kovo 25 d. (imtinai) Vilniaus...