Byla 2A-642/2010

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Danutės Gasiūnienės, Vyto Miliaus ir Gintaro Pečiulio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), sekretoriaujant Ilonai Kovger, dalyvaujant ieškovo atstovei advokatei Aldonai Kondratavičienei, viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo uždarosios akcinės bendrovės „Aukštaitijos ūkis“ apeliacinį skundą dėl Šiaulių apygardos teismo 2010 m. sausio 25 d. sprendimo, kuriuo patenkintas ieškovo ieškinys, civilinėje byloje Nr. 2-384-154/2010 pagal ieškovo žemės ūkio bendrovės „Žadeikoniai“ ieškinį atsakovui uždarajai akcinei bendrovei „Aukštaitijos ūkis“ dėl įsiskolinimo priteisimo.

2Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą,

Nustatė

3I. Ginčo esmė

4Ieškovo ŽŪB „Žadeikoniai“ atstovė ieškiniu prašė priteisti iš atsakovo UAB „Aukštaitijos ūkis“ 765 912,32 Lt įsiskolinimą už parduotas prekes, 6 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. Ieškovo atstovė nurodė, kad ieškovas pardavė atsakovui UAB „Aukštaitijos ūkis“ sutartą kiekį karbamido už 865 912,32 Lt, o šis įsipareigojo už jį atsiskaityti. 2008 m. rugsėjo 4 d. išrašyta PVM sąskaita faktūra, serija LGA Nr. 7462097, pagal kurią atsakovas turėjo atsiskaityti už gautą prekę iki 2008 m. spalio 15 d., tačiau jis, pripažinęs savo prievolę pagal šią sąskaitą faktūrą, atsiskaitė tik iš dalies (sumokėjo 100 000 Lt) ir liko skolingas ieškovui 765 912,32 Lt.

5Atsakovo UAB „Aukštaitijos ūkis“ atstovas su ieškiniu nesutiko ir prašė jį atmesti. Nurodė, kad atsakovas UAB “Aukštaitijos ūkis” pardavė ieškovui ŽŪB „Žadeikoniai” amonio nitrato už 748 101,12 Lt. Tokiu būdu, šalių tarpusavyje įvykdytų pirkimo - pardavimo sandorių pagrindu prekių kainų skirtumas sudarė 117 811,20 Lt (865 912,32 – 748 101,12). Prievolė apmokėti šį skirtumą tenka atsakovui UAB “Aukštaitijos ūkis”. Atsakovas apmokėjo ieškovui 100 000 Lt, todėl ginčas gali vykti nebent tik dėl 17 811,20 Lt sumos.

6II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

7Šiaulių apygardos teismas 2010 m. sausio 25 d. sprendimu ieškinį patenkino – priteisė ieškovui iš atsakovo UAB „Aukštaitijos ūkis“ 765 912,32 Lt skolą, 6 procentų metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas. Teismas nurodė, kad iš ieškovo pateiktos 2008 m. rugsėjo 4 d. PVM sąskaitos faktūros, serija LGA Nr. 7462097, matyti, jog jis pardavė atsakovui UAB „Aukštaitijos ūkis“ 499,200 tonų karbamido N-46 už 865 912,32 Lt sumą. Iš atsakovo pateikto 2008 m. liepos 24 d. pavedimo matyti, kad jis ieškovui yra sumokėjęs 100 000 Lt. Nors šiame dokumente nurodyta, kad mokama pagal sutartį Nr. 08/07-01, ieškovas pripažino, jog atsakovas už parduotą karbamidą yra sumokėjęs ieškovui 100 000 Lt. Teismo manymu, ieškovas pagrįstai iš atsakovo reikalauja sumokėti 765 912,32 Lt skolą pagal 2008 m. rugsėjo 4 d. PVM sąskaitą faktūrą. Atsakovo argumentus, kad jo skola ieškovui tėra 17 811,20 Lt, teismas laikė nepagrįstais, nes byloje nėra objektyvių įrodymų, kad atsakovas ieškovui pardavė amonio nitratą už 748 101,12 Lt ir CK 6.131 straipsnio tvarka atliko skolos įskaitymą. Be to, iš ieškovo pateiktos 2009 m. birželio 22 d. atsakovo išrašytos kreditinės PVM sąskaitos faktūros, serija AŪ Nr. 01K, matyti, kad ja yra patikslinama atsakovo 2008 m. gruodžio 22 d. išrašyta sąskaita faktūra, serija AŪ Nr. 0042, tačiau duomenų apie atsiskaitymo terminą joje nėra. CK 6.130 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad įskaitomas priešpriešinis vienarūšis reikalavimas, kurio terminas suėjęs arba kurio terminas nenumatytas ar apibūdintas pagal pareikalavimo momentą. Atsakovo atstovo argumentai, kad dėl pasikeitusio direktoriaus ir atliekamo tyrimo atsakovas negali tinkamai atsikirsti į ieškinį, pripažinti nepagrįstais, nes jis nepateikė tai patvirtinančių įrodymų. Be to, atsakovui apie ieškovo reikalavimus dėl 765 912,32 Lt skolos priteisimo buvo žinoma nuo 2009 m. rugpjūčio mėnesio pradžios, todėl buvo pakankamai laiko pateikti teismui visus atsikirtimus ir įrodymus. Ieškovas įvykdė savo prievolę, t. y. perdavė atsakovui karbamidą N-46, o atsakovas neįvykdė savo prievolės iki PVM sąskaitoje faktūroje, serija LGA Nr. 7462097, nustatyto termino - 2008 m. spalio 15 d., visiškai atsiskaityti už nupirktą daiktą, todėl ieškovo prašoma priteisti suma priteista iš atsakovo. Priteistos ir ieškovo prašytos procesinės palūkanos, nes jas numato įstatymas.

8III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentai

9Atsakovo UAB „Aukštaitijos ūkis“ atstovas apeliaciniu skundu prašo panaikinti teismo sprendimą ir bylą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Skundas grindžiamas šiais argumentais:

  1. Teismas nepagrįstai nusprendė, kad ieškovas įvykdė savo prievolę - perdavė atsakovui prekę karbamidą N-46. Teismas be pagrindo atmetė atsakovo argumentus, kad jis ieškovui pardavė amonio nitratą už 748 101,12 Lt, nors teismui buvo pateiktas šį sandorį patvirtinantis dokumentas, t. y. PVM sąskaita-faktūra AŪ Nr. 0042. Ją priėmė ieškovo darbuotojas ir pasirašė grafoje „paslaugą gavo“. Atsakovas ieškovui už prekes yra pervedęs 100 000 Lt, todėl atsakovo argumentai, jog jis liko skolingas tiktai 17 811,20 Lt, yra pagrįsti ir įrodyti.
  2. Teismas nepagrįstai atmetė atsakovo argumentus dėl Šiaulių apskrities FNTT atliekamo ikiteisminio tyrimo, kuriame įtarimai pareikšti buvusiam UAB „Aukštaitijos ūkis“ direktoriui V. K., ir dėl tyrimo atlikimui paimtų visų įmonės buhalterinių dokumentų, taip pat dėl to, kad naujai paskirta atsakovo direktorė dėl ligos negalėjo dalyvauti teismo posėdyje. Tokiu būdu atsakovui nebuvo suteiktos galimybės tinkamai atsikirsti į ieškinį, pažeistas šalių lygiateisiškumo principas.
  3. Ieškovo pateikta 2009 m. birželio 22 d. kreditinė PVM sąskaita faktūra AŪ Nr. 01K išrašyta jau vykstant ikiteisminiam tyrimui. Atsakovas įsitikinęs, jog buvęs įmonės direktorius, elgdamasis neteisėtai ir nesąžiningai, išrašė šią sąskaitą ir ją pateikė ieškovui turėdamas savanaudiškų paskatų ar norėdamas pakenkti atsakovui.

10Ieškovo ŽŪB „Žadeikoniai“ atstovė atsiliepime į atsakovo UAB „Aukštaitijos ūkis“ apeliacinį skundą prašo teismo sprendimą palikti nepakeistą, skundą atmesti bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime pažymima, kad atsakovas anksčiau neginčijo, jog jam buvo pristatytos prekės pagal PVM sąskaitą faktūrą, serija LGA Nr. 7462097. Priešingai, jis apmokėjo dalį įsiskolinimo už pristatytas prekes. Atsakovas nereiškė reikalavimų dėl jo nurodomų sumų priteisimo. Atsakovas nepristatė ieškovui amonio nitrato, nors ir išrašė PVM sąskaitą faktūrą AŪ Nr. 0042. Įrodymų, kad atsakovas pristatė prekes ieškovui, nepateikta, todėl jis neturi teisės reikalauti apmokėti už nepristatytas prekes. Atsakovas ieškovui nepateikė pranešimo apie įskaitymą. Ikiteisminis tyrimas atliktas V. K., kaip fizinio asmens, o ne atsakovo atžvilgiu. Atsakovą atstovauja advokatas, kuris jam padeda tinkamai įgyvendinti įstatyme numatytas teises. Atsakovo argumentai dėl kreditinės PVM sąskaitos faktūros išrašymo neturi prasmės, nes ją pasirašė įmonės buhalterė.

11IV. Apeliacinės instancijos teismo argumentai

12Šioje apeliacijoje vertinama tai, ar pirmosios instancijos teismo sprendimas, kuriuo patenkintas ieškovo ieškinys dėl įsiskolinimo priteisimo, laikytinas pagrįstu ir teisėtu. Klausimas analizuojamas vadovaujantis atsakovo (apelianto) skundo faktiniu ir teisiniu pagrindu bei patikrinama, ar nėra absoliučių skundžiamo teismo sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 str.). Teisėjų kolegija pažymi, jog apeliacinio proceso paskirtis – patikrinti ginčijamo pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą (CPK 301 str.). CPK įtvirtinta ribota apeliacija. Jai būdinga, kad apeliacijoje tikrinama tai, ar teismas turėjo pakankamai įrodymų padarytoms išvadoms pagrįsti, ar juos tinkamai ištyrė ir įvertino, ar nepažeidė kitų įrodinėjimo taisyklių. Apeliacinis procesas yra pirmosios instancijos teismo sprendimų kontrolės forma, skirta patikrinti neįsiteisėjusio teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. gruodžio 29 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-607/2007, 2005 m. lapkričio 9 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-426/2005), o ne dar kartą išnagrinėti visą bylą iš naujo. Šalys privalo įrodyti tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių nereikia įrodinėti (CPK 12, 178 str.).

13Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, formuodamas praktiką dėl CPK normų, reglamentuojančių įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą, aiškinimo ir taikymo, ne kartą yra pažymėjęs, kad įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, jog bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Įrodymų vertinimas civilinėje byloje grindžiamas taisykle, kad tam tikrų faktinių aplinkybių buvimą teismas konstatuoja tada, kai jam nekyla didelių abejonių dėl tų aplinkybių egzistavimo. Teismas gali daryti išvadą apie tam tikrų aplinkybių buvimą tada, kai byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti, jog labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus (tikimybių pusiausvyros principas) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. spalio 19 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-416/2007; 2008 m. rugsėjo 19 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-427/2008 ir kt.). Teisėjų kolegija, susipažinusi su bylos medžiaga ir išanalizavusi skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai patenkino ieškovo ieškinį dėl įsiskolinimo priteisimo.

14Iš bylos matyti, kad pardavėjas ŽŪB „Žadeikoniai“ išrašė 2008 m. rugsėjo 4 d. PVM sąskaitą faktūrą, serija LGA Nr. 7462097 pirkėjui UAB „Aukštaitijos ūkis“ dėl 499,200 tonų karbamido N-46 už 865 912,32 Lt sumą (su PVM). Sąskaitoje nurodytas apmokėjimas pavedimu iki 2008 m. spalio 15 d. (civilinė byla Nr. L2-981-154/2009, b. l. 4). Šio ūkinę operaciją fiksuojančio dokumento pagrindu reiškiami ieškinio reikalavimai atsakovui. Pagal CK 6.305 straipsnio 1 dalį pirkimo-pardavimo sutartimi pardavėjas įsipareigoja perduoti daiktą pirkėjui nuosavybės ar patikėjimo teise, o pirkėjas – priimti daiktą ir sumokėti už jį nustatytą (sutartą) kainą. Ginčo šalis sieja pirkimo-pardavimo teisiniai santykiai, kuriuose kiekviena iš šalių turi atitinkamas teises ir pareigas. Pardavėjo įsipareigojimas perduoti pirkėjui sutartyje sulygtą daiktą (prekę) ir pirkėjo pareiga sumokėti už jį nustatytą kainą yra esminės pirkimo-pardavimo sutarties sąlygos (CK 6.305 str. 1 d.) bei yra viena kitai koresponduojančios sutarties šalių pareigos. Civilinių santykių proporcingumo ir interesų derinimo sutartiniuose santykiuose principai reiškia, kad viena šalis gali reikalauti vykdyti sutartines prievoles tiek, kiek ji atitinkamai vykdo savo pareigas pagal sutartį.

15Atsakovo teigimu, ginčo šalys tarpusavyje vykdė komercinę veiklą. Atsakovas UAB „Aukštaitijos ūkis“ pirko iš ŽŪB „Žadeikoniai“ karbamidą už 865 912,32 Lt, o UAB „Aukštaitijos ūkis“ pardavė ieškovui ŽŪB „Žadeikoniai“ amonio nitratą už 748 101,12 Lt (b. l. 10). Prekių kainos skirtumas sudaro 117 811,20 Lt, kurį turėjo sumokėti UAB „Aukštaitijos ūkis“. Atsakovas UAB „Aukštaitijos ūkis“ 2008 m. liepos 24 d. sumokėjo 100 000 Lt (b. l. 11), todėl esą liko skolingas tik 17 811,020 Lt. Tokie atsakovo teiginiai, kuriais jis grindė nesutikimą su ieškovo ieškiniu pirmosios instancijos teisme, leidžia teigti, jog atsakovas pripažįsta, kad pagal 2008 m. rugsėjo 4 d. PVM sąskaitą faktūrą, serija LGA Nr. 7462097, yra gavęs iš ieškovo 499,200 tonų karbamido N-46 už 865 912,32 Lt sumą (su PVM), o savo prievolę dėl atsiskaitymo yra įvykdęs iš dalies – sumokėjęs 100 000 Lt sumą.

16Teisėjų kolegija, vertindama bylos medžiagą ir šalių paaiškinimus, negali sutikti su atsakovo argumentais, esą jis skolingas ieškovui tik 17 811,20 Lt, nes kita įsiskolinimo suma padengta tarpusavio skolinių prievolių įskaitymu. Kaip matyti iš ieškovo 2008 m. rugsėjo 4 d. PVM sąskaitos faktūros, serija LGA Nr. 7462097, pirkėjas UAB „Aukštaitijos ūkis“ už karbamidą turėjo sumokėti 865 912,32 Lt sumą (su PVM) dar iki 2008 m. spalio 15 d. (civilinė byla Nr. L2-981-154/2009, b. l. 4). Gi pagal UAB „Aukštaitijos ūkis“ pateiktą 2008 m. gruodžio 22 d. PVM sąskaitą faktūrą, serija AŪ Nr. 0042 ieškovo UAB „Žadeikoniai“ prievolė sumokėti 748 101,12 Lt sumą už 832 tonas amonio nitrato turėjo būti įvykdyta iki 2009 m. spalio 31 d. (b. l. 10). Visų pirma, pažymėtina tai, jog į bylą nepateikta įrodymų dėl šių PVM sąskaitų faktūrų ir ginčo šalių tarpusavio prievolių ryšio. Be to, ieškovo atstovas pažymėjo, kad pagal atsakovo išrašytą PVM sąskaitą faktūrą, serija AŪ Nr. 00420, prekės ieškovui nebuvo pristatytos, todėl šis negali reikalauti atlyginti už prekes, kurių nėra pristatęs. Aukščiau išdėstytos faktinės aplinkybės leidžia daryti objektyvią išvadą apie tai, jog ieškovas perdavė atsakovui PVM sąskaitoje faktūroje nurodytą karbamido N-46 kiekį už 865 912,32 Lt sumą (su PVM). Papildomai pažymėtina, kad kaip matyti iš bylos medžiagos, atsakovas anksčiau neginčijo fakto, jog yra gavęs prekę pagal ieškovo išrašytą PVM sąskaitą faktūrą, serija LGA Nr. 7462097, be to, jis apmokėjo dalį kainos už prekę, nurodytą šioje sąskaitoje faktūroje. Visa tai leidžia daryti labiau tikėtina išvadą, jog atsakovui UAB „Aukštaitijos ūkis“ karbamidas N-46 už 865 912,32 Lt sumą buvo pateiktas. Taigi teisėjų kolegija bylos medžiagos pagrindu negali sutikti su atsakovo skundo argumentu, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nusprendęs, kad ieškovas įvykdė savo prievolę - perdavė atsakovui perkamą prekę karbamidą N-46.

17Teisėjų kolegijos įsitikinimu, bylos medžiagos pagrindu teigtina, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai atmetė atsakovo argumentus, kad jis ieškovui perdavė amonio nitrato už 748 101,12 Lt. Pirmiausiai pažymėtina, kad byloje spręstas ginčas tik dėl atsakovo UAB „Aukštaitijos ūkis“ įsiskolinimo pagal ieškovo pateiktą PVM sąskaitą faktūrą, serija LGA Nr. 7462097. Atsakovas nereiškė savarankiškų reikalavimų dėl atsiskaitymo už, jo teigimu, ieškovui pateiktą amonio nitratą, taigi tai nėra šios bylos dalykas. Nors atsakovas ir nurodo, kad jo teiginius dėl amonio nitrato pateikimo ieškovui ŽŪB „Žadeikoniai“ patvirtina 2008 m. gruodžio 22 d. PVM sąskaita faktūra, serija AŪ Nr. 0042, tačiau ieškovas į bylą pateikė atsakovo 2009 m. birželio 22 d. išrašytą kreditinę PVM sąskaitą faktūrą (b. l. 35), kuria tikslinama minėta 2008 m. gruodžio 22 d. PVM sąskaita faktūra, serija AŪ Nr. 0042. Vėlesnėje kreditinėje sąskaitoje nurodytas mažesnis amonio nitrato kiekis, kitoks PVM tarifo dydis, mažesnė bendra mokėtina suma, ši kreditinė PVM sąskaita faktūra nepasirašyta prekių gavėjo, joje nenurodytas galutinis atsiskaitymo terminas. Tokios aplinkybės šios bylos duomenų apimtyje neleidžia neabejotinai sutikti su atsakovo teiginiais, kas jis faktiškai ieškovui pateikė atsiliepime į ieškinį nurodytą kiekį amonio nitrato, o tas turėjęs pareigą už jį atsiskaityti. Atsakovas atsisakymą atsiskaityti su ieškovu grindžia tarpusavio prievolinių reikalavimų įskaitymu, tačiau vertinant bylos medžiagą šiuo atveju apie ginčo šalių tarpusavio reikalavimų galimą įskaitymą apskritai negalima kalbėti, nes nėra įstatyme įtvirtintų įskaitymo sąlygų.

18Įskaitymas yra vienas iš įstatyme nustatytų prievolės pasibaigimo pagrindų. CK 6.130 straipsnio 1 dalyje prievolės pabaiga įskaitymu apibrėžta kaip įskaitymas vienarūšio reikalavimo, kurio terminas yra suėjęs arba kurio terminas nenurodytas ar apibūdintas pareikalavimo momentu. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad įskaitymas galimas esant atitinkamoms sąlygoms. Pirma, prievolės šalis turi sieti abipusės teisės ir pareigos, t. y. skolininkas kartu turi būti ir savo kreditoriaus kreditorius, o kreditorius – savo skolininko skolininkas. Tokie šalių tarpusavio santykiai gali susiklostyti nebūtinai tuo pačiu sutartiniu-prievoliniu pagrindu. Įskaitymo teisei neturi reikšmės prievolės atsiradimo pagrindas, t. y. vienos šalies prievolė gali atsirasti iš sutarties, o kitos – iš delikto. Antra, šalių reikalavimai turi būti vienarūšiai, t. y. abiejų prievolių dalykas turi būti toks pat. Trečia, šalių reikalavimai turi būti priešpriešiniai, t. y. nukreipti viena kitai, o ne trečiajam asmeniui, ir visiškai ar iš dalies padengti vienas kitą. Ketvirta, abu reikalavimai turi būti galiojantys ir vykdytini (2007 m. gruodžio 21 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-593/2007; 2009 m. birželio 26 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-293/2009). Vienarūšiai priešpriešiniai reikalavimai įskaitomi pranešant apie tai kitai prievolės šaliai, be to, draudžiama įskaityti reikalavimus, kurie ginčijami teisme (CK 6.131 str. 1, 2 d., 6.134 str. 1 d. 1 p.). Teisme ginčijamus reikalavimus draudžiama įskaityti dėl to, kad jie nėra aiškūs ir apibrėžti, ir tokių reikalavimų įskaitymas negalimas tol, kol teismas nepatvirtina atitinkamo reikalavimo pagrįstumo bei jo dydžio (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. gruodžio 11 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-624/2006). Teisėjų kolegija, vertindama kasacinio teismo formuojamą praktiką dėl įskaitymo, nesutinka su atsakovo motyvais, jog šiuo atveju atlikus įskaitymą bei ieškovui už prekes pervedus 100 000 Lt, laikytina, esą atsakovas ieškovui yra skolingas vos 17 811,20 Lt, bet ne ieškovo prašomą priteisti sumą. Bylos aplinkybės patvirtina, jog nėra aukščiau nurodytų sąlygų apskritai teigti apie galimą prievolių įskaitymą, t. y. nėra pateikta įrodymų, jog šiuo metu ieškovas ŽŪB „Žadeikoniai“ yra atsakovo UAB „Aukštaitijos ūkis“ skolininkas, kad atsakovo UAB „Aukštaitijos ūkis“ nurodomas reikalavimas ieškovui ŽŪB „Žadeikoniai“ yra galiojantis ir vykdytinas. Be to, nėra duomenų apie tai, kad UAB „Aukštaitijos ūkis“ būtų pranešęs ieškovui ŽŪB „Žadeikoniai“ apie įskaitymą, taip pat nepateikta įrodymų, jog toks įskaitymas apskritai atliktas ir yra kaip nors įformintas. Ieškovas ŽŪB „Žadeikoniai“ ginčija atsakovo nurodytą skolą. Tokios aplinkybės leidžia pagrįstai abejoti atsakovo teiginiais apie galimą ir atliktą tarpusavio prievolių įskaitymą.

19Teisėjų kolegija negali sutikti su atsakovo skundo argumentais, kad buvo pažeistas šalių lygiateisiškumo principas, esą nepagrįstai atmesti atsakovo argumentai dėl atliekamo ikiteisminio tyrimo, kuriame įtarimai pareikšti buvusiam direktoriui V. K., paimti visi įmonės buhalteriniai dokumentai. Šalių procesinės teisės yra lygios (CPK 17 str.). Atsakovą UAB „Aukštaitijos ūkis“ dar nuo 2009 m. liepos 23 d. atstovavo profesionalus teisininkas advokatas, kuris teikė teisinę pagalbą ir padėjo įgyvendinti bei naudotis įstatyme numatytomis procesinėmis teisėmis. Teismui apskritai nebuvo pateikti jokie duomenys apie atliekamą ikiteisminį tyrimą, be to, atsakovas neteikė prašymų, kurie būtų siejami su ribotomis galimybėmis gauti ir pateikti teismui atitinkamus įrodymus (CPK 12, 178, 199 str.). Minėti atsakovo teiginiai neleidžia teigti, esą buvo pažeistas lygiateisiškumo principas, t. y. nepagrįstai ribotos tam tikros atsakovo teisės lyginant su ieškovo teisėmis. Atsakovas, naudodamasis profesionalaus teisininko – advokato paslaugomis, turėjo visas įstatymo galimybes tinkamai atsikirsti į ieškinį, nes tokios jo teisės nebuvo ribojamos.

20Įstatymas numato, kad asmenys gali vesti bylas teisme patys arba per atstovus (CPK 55 str. 1 d.). Bylos nagrinėjimas gali būti atidėtas atsakovo ar jo atstovo prašymu, jeigu jis iki teismo posėdžio pradžios pateikia dokumentus, pateisinančius savo neatvykimą, ir teismas neatvykimo priežastis pripažįsta svarbiomis (neatvykimas dėl ligos, atostogos, komandiruotė, šalies atstovo užimtumas kitose bylose, kitoks užimtumas ir kiti panašūs atvejai paprastai nelaikomi svarbiomis priežastimis) (CPK 246 str. 2 d.). Iš 2010 m. sausio 11 d. teismo posėdžio protokolo matyti, kad atsakovo UAB „Aukštaitijos ūkis“ atstovas prašė atidėti bylos nagrinėjimą, nes serga naujai paskirta direktorė, kuri negali atvykti į teismo posėdį. Atsakovo atstovas teismui nepateikė duomenų apie direktorės susirgimą ir ligos pobūdį (b. l. 38-39). Dalyvaujant atsakovo atstovui pagal pavedimą - advokatui, patvirtinusiam, jog jo įgaliojimai nėra atšaukti, bei nesant objektyvių įrodymų apie atsakovo įstatyminio atstovo (direktorės) ligą, pirmosios instancijos teismas pagrįstai neatidėjo bylos nagrinėjimo ir ją nagrinėjo iš esmės. Atsakovo atstovo pagal pavedimą įgaliojimų tęstinumą bei jam suteiktas galimybes atstovauti atsakovą patvirtina ir vėliau su juo sudaryta nauja atstovavimo sutartis (b. l. 34, 51).

21Apelianto skunde išdėstytos aplinkybės, kad ieškovo į bylą pateikta 2009 m. birželio 22 d. kreditinė PVM sąskaita faktūra AŪ Nr. 01K, atsakovo buvo išrašyta jau vykstant ikiteisminiam tyrimui, kad šią sąskaitą, elgdamasis neteisėtai ir nesąžiningai, išrašė ir ieškovui pateikė buvęs įmonės direktorius V. K., turėdamas savanaudiškų paskatų ar norėdamas pakenkti atsakovui, laikytos neįrodytomis. Be to, tokie skundo teiginiai nepaneigia pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo. Nurodytą kreditinę PVM sąskaitą faktūrą išrašė atsakovo UAB „Aukštaitijos ūkis“ buhalterė, o ne apelianto įvardijamas asmuo. Apeliantas nepateikė įrodymų, kurie leistų abejoti minėtos kreditinės PVM sąskaitos faktūros teisingumu, todėl teismui nebuvo objektyvių aplinkybių nesivadovauti šiuo įrodymu.

22Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis byloje Nr. 3K-7-38/2008). Remiantis išdėstytais argumentais darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė faktines bylos aplinkybes, teisingai aiškino ir taikė teisės normas, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą. Atsakovo apeliacinis skundas atmetamas, nes jo motyvai nesudaro pagrindo skundžiamą teismo sprendimą keisti arba naikinti. Teisėjų kolegija nenustatė ir absoliučių skundžiamo teismo sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 329 str.).

23Atsakovas UAB „Aukštaitijos ūkis“ už paduotą apeliacinį skundą sumokėjo 300 Lt dydžio žyminį mokestį (b. l. 50). Teismas tenkino atsakovo prašymą ir 2010 m. kovo 16 d. nutartimi atidėjo likusios žyminio mokesčio dalies už apeliacinį skundą sumokėjimą iki apeliacinės instancijos teismo sprendimo priėmimo (b. l. 75). Kadangi teisėjų kolegija atmeta atsakovo UAB „Aukštaitijos ūkis“ apeliacinį skundą, atidėtas žyminis mokestis už šį skundą priteistinas iš atsakovo į valstybės biudžetą (CPK 84, 93, 96, 302 str.). Pagal apeliacinio skundo reikalavimus už skundą mokėtinas 11 659,12 Lt dydžio žyminis mokestis (CPK 80 str. 1 d. 1 p., 4 d.). Kadangi atsakovas sumokėjo 300 Lt žyminio mokesčio, iš jo priteistina likusi žyminio mokesčio suma - 11 359,12 Lt. Į bylą nepateikta įrodymų apie ieškovo turėtas atstovavimo išlaidas apeliacinės instancijos teisme, todėl ieškovo atsiliepime į apeliacinį skundą išdėstytas prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo neturi būti tenkinamas.

24Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Nutarė

25Šiaulių apygardos teismo 2010 m. sausio 25 d. sprendimą palikti nepakeistą.

26Priteisti į valstybės biudžetą iš uždarosios akcinės bendrovės „Aukštaitijos ūkis“ 11 359,12 Lt žyminio mokesčio.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą,... 3. I. Ginčo esmė... 4. Ieškovo ŽŪB „Žadeikoniai“ atstovė ieškiniu prašė priteisti iš... 5. Atsakovo UAB „Aukštaitijos ūkis“ atstovas su ieškiniu nesutiko ir... 6. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė... 7. Šiaulių apygardos teismas 2010 m. sausio 25 d. sprendimu ieškinį patenkino... 8. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentai... 9. Atsakovo UAB „Aukštaitijos ūkis“ atstovas apeliaciniu skundu prašo... 10. Ieškovo ŽŪB „Žadeikoniai“ atstovė atsiliepime į atsakovo UAB... 11. IV. Apeliacinės instancijos teismo argumentai... 12. Šioje apeliacijoje vertinama tai, ar pirmosios instancijos teismo sprendimas,... 13. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, formuodamas praktiką dėl CPK normų,... 14. Iš bylos matyti, kad pardavėjas ŽŪB „Žadeikoniai“ išrašė 2008 m.... 15. Atsakovo teigimu, ginčo šalys tarpusavyje vykdė komercinę veiklą.... 16. Teisėjų kolegija, vertindama bylos medžiagą ir šalių paaiškinimus,... 17. Teisėjų kolegijos įsitikinimu, bylos medžiagos pagrindu teigtina, jog... 18. Įskaitymas yra vienas iš įstatyme nustatytų prievolės pasibaigimo... 19. Teisėjų kolegija negali sutikti su atsakovo skundo argumentais, kad buvo... 20. Įstatymas numato, kad asmenys gali vesti bylas teisme patys arba per atstovus... 21. Apelianto skunde išdėstytos aplinkybės, kad ieškovo į bylą pateikta 2009... 22. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti... 23. Atsakovas UAB „Aukštaitijos ūkis“ už paduotą apeliacinį skundą... 24. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso... 25. Šiaulių apygardos teismo 2010 m. sausio 25 d. sprendimą palikti nepakeistą.... 26. Priteisti į valstybės biudžetą iš uždarosios akcinės bendrovės...