Byla e2-2055-213/2020
Dėl žalos priteisimo regreso tvarka

1Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų teisėja Vita Lučkauskaitė,

2sekretoriaujant Sandrai Karpičienei,

3dalyvaujant ieškovo „Swedbank P&C Insurance“ AS atstovui T. V., tretiesiems asmenims R. K. ir A. K.,

4viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo „Swedbank P&C Insurance“ AS ieškinį atsakovei Z. P., tretiesiems asmenims R. K. ir A. K. dėl žalos priteisimo regreso tvarka,

Nustatė

5ieškovas prašo teismo priteisti iš atsakovės 485,69 Eur žalos atlyginimo, 5 procentų metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.

6Ieškovas ieškinyje nurodė, kad 2018-11-08 buvo aplietas butas, esantis ( - ) priklausantis R. K. ir A. K.. Minėtas butas, kuris buvo aplietas, buvo apdraustas „Swedbank P&C Insurance AS“ Lietuvos filialo. Įvykis buvo fiksuotas daugiabučio namo administratoriaus UAB „Elektrėnų komunalinis ūkis“, kurios 2018-11-27 rašte Nr. S-18-1019 nurodyta, kad bendrovė gavo pranešimą apie tai, kad 2018-11-08 bute, kurio adresas ( - ), nuosavybės teise priklausančiame Z. P. bėga karštas vanduo. Nurodyta vandens bėgimo priežastis - vonioje trūkęs karšto vandens maišytuvo ekscentrikas. Nukentėjusio buto savininkė pateikė Ieškovui pranešimą apie turto draudimo įvykį. Ieškovo atstovas apžiūrėjo turtą ir surašė sunaikinto, sugadinto turto apžiūrėjimo aktą. Apžiūros metu buvo nustatyti aplieto buto lubų, sienų ir grindų apgadinimai. Ieškovo partneriai atliko aplieto buto remonto išlaidų skaičiavimus ir pateikė sąmatą, kurioje nurodyta, kad bendra žalą patyrusio buto remonto išlaidų suma - 485,69 eurų. Įvertinęs aplieto buto remonto sąmatą Ieškovas nusprendė aplieto buto savininkei išmokėti 485,69 eurų draudimo išmoką. Išmokėjęs draudimo išmoką Ieškovas 2018-12-06 pranešimu kreipėsi į Atsakovę informuodamas apie padarytą žalą ir išmokėtą draudimo išmoką. Be to, remdamasis CK 6.1015 straipsnio 1 dalimi Ieškovas pareikalavo atlyginti padarytą žalą. Atsakovė pateikę atsakymą į šią Ieškovo pretenziją, kuriame pripažino apliejimo faktą, tačiau nurodė, kad nemano, jog apliejimo metu galėjo būti padaryti tokie nuostoliai. Ieškovas pateikė Atsakovei pakartotinę pretenziją, tačiau Atsakovė vis tiek žalos gera valia neatlygino, todėl Ieškovas yra priverstas kreiptis į teismą dėl savo pažeistų teisių gynimo.

7Nurodė ieškinyje, kad ieškovas išmokėjo draudimo išmoką įvykus draudimo sutartyje nurodytam draudžiamajam įvykiui - apdrausto turto užliejimui vandeniu. CK 6.1015 straipsnio 1 dalis nustato, kad draudikui, išmokėjusiam draudimo išmoką, pereina teisė reikalauti išmokėtų sumų iš atsakingo už padarytą žalą asmens. Tai reiškia, kad žalos padarymo draudėjo turtui atveju draudikui perėjusi reikalavimo teisė įgyvendinama pagal deliktinę civilinę atsakomybę reglamentuojančias CK šeštosios knygos III dalies XXII skyriaus normas (pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005-02-21 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-116/2005; 2007-12-11 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-554/2007). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje subrogacija apibūdinama kaip įstatymo pagrindu pereinanti draudikui draudėjo (naudos gavėjo) reikalavimo teisė asmeniui, atsakingam už atsiradusią žalą (nuostolius), kuri draudėjui buvo atlyginta draudimo sutarties pagrindu. Šią reikalavimo teisę, perimtą iš draudėjo, draudikas įgyvendina išmokėtos draudimo išmokos apimtimi, Būtent subrogacija užtikrina tai, kad tiek draudėjas, tiek draudikas žalos atlyginimo santykiuose nepatirtų nei praradimų, nei nepagrįstai praturtėtų, o atsakingam už žalos padarymą asmeniui išliktų teisinė prievolė atlyginti nuostolius nukentėjusiam asmeniui (draudėjui), o po subrogacijos įvykimo - draudikui pagal jo išmokėtos draudimo išmokos ribas (pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012-10-10 nutartis civilinėje byloje N r. 3K-3-415/2012; 2015-12-16 nutartis civilinėje byloje N r. e3K-3-690- 415/2015; 2016-03-30 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-188-687/2016). CK 6.266 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog žalą, padarytą dėl pastatų, statinių, įrenginių ar kitokių konstrukcijų, įskaitant kelius, sugriuvimo ar dėl kitokių jų trūkumų, privalo atlyginti šių objektų savininkas (valdytojas), jeigu neįrodo, kad buvo CK 6.270 straipsnio 1 dalyje nustatytos aplinkybės, t. y. kad žala atsirado dėl force majeure (nenugalimos jėgos) arba nukentėjusiojo tyčios ar didelio neatsargumo. Pagal CK 6.266 straipsnio 2 dalį pastato, statinio, įrenginio ar kitokios konstrukcijos savininku (valdytoju) preziumuojamas asmuo, kuris yra nurodytas viešame registre. Prezumpcija nustatyta tam asmeniui, kuris nuosavybės teisę ar valdymą yra paviešinęs (Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus 2015-09- 30 nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-763-881/2015). Taigi, šioje teisės normoje įtvirtinta deliktinė civilinė atsakomybė kyla be kaltės ir jai atsirasti pakanka nustatyti tris civilinės atsakomybės sąlygas - neteisėtus veiksmus, padarytą žalą ir priežastinį ryšį tarp veiksmų ir žalos (CK 6.246 straipsnis, 6.247 straipsnis, 6.249 straipsnis). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje yra pripažinta, kad nagrinėjant bylas dėl žalos, atsiradusios dėl vandens užliejimo, atlyginimo atsakovo veiksmai yra laikomi neteisėti, jei nustatomas pavojingas, gadinantis turtą poveikis iš atsakovo valdomo buto, o ne iš kitų šaltinių. Dėl kokios priežasties užpylimo atveju teka vanduo iš atsakovo buto, ieškovas neprivalo ?rodinėti. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, kad civilinės atsakomybės sąlyga yra atsakovo neteisėti veiksmai ir priežastinis ryšys tarp atsakovo neteisėtų veiksmų ir padarytos žalos. Turto sugadinimo atveju (kai įtariama, kad butas užpilamas vandeniu iš viršuje esančių patalpų) asmens neteisėti veiksmai turi būti suprantami kaip viršuje esančių patalpų savininko nesugebėjimas naudotis savo turtu taip, kad nebūtų daroma žalos kitiems asmenims. Atsakovo veiksmai yra neteisėti, jei nustatomas pavojingas, gadinantis turtą poveikis iš atsakovo valdomo buto, o ne iš kitų šaltinių. Dėl kokios priežasties užpylimo atveju teka vanduo iš atsakovo buto, ieškovas neprivalo įrodinėti. Jis privalo įrodyti tik tą aplinkybę, kad buto užpylimo židinys yra viršuje esantis atsakovo butas, o ne kiti šaltiniai(Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-05-29 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-299/2008, 2014-04-16 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-204/2014). Kaip jau minėta CK 6.1015 straipsnio 1 dalis nustato, kad draudikui, išmokėjusiam draudimo išmoką, pereina teisė reikalauti išmokėtos sumos iš atsakingo už padarytą žalą asmens. Aukščiau nurodytos faktinės aplinkybės bei pateikti įrodymai patvirtina, jog buto užpylimu padarytus nuostolius buto savininkui atlygino Ieškovas. Atsižvelgiant į tai, Atsakovė privalo kompensuoti Ieškovui, jo išmokėtai draudimo išmokai lygią sumą. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką netinkamas naudojimas yra ir tinkamos, ir netinkamos būklės turto ar daikto naudojimas tokiu būdu, kad daroma žala, pvz., dėl vienkartinio vandens išpylimo ant grindų, užliejant žemiau esančias patalpas. Ieškovas neprivalo įrodyti, ar buvo netinkamai valdomas ar naudojamas daiktas, bet turi įrodyti, kad žalą darantis vanduo ištekėjo iš viršuje esančių atsakovo patalpų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-05-29 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-299/2008). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo klausimais konstatuota, kad faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų tyrimo ir vertinimo pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnio 1 dalis)(Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016-03-04 nutartis civilinėje byloje Nr.e3K-3-135-421/2016).

8Nurodė, kad kartu su šiuo ieškiniu pateikiami įrodymai neabejotinai patvirtina, jog Atsakovei nuosavybės teise priklausančiame bute trūko karšto vandens vamzdis, todėl buvo aplietas žemiau esantis butas, kuris buvo apdraustas Ieškovo. Vandens išsiliejimo vieta nurodyta UAB „Elektrėnų komunalinis ūkis“ 2018-11-27 rašte Nr. S-18-1019. Be to, ir pati Atsakovė neginčija, kad jai priklausančiame bute buvo toks įvykis. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, jog turtinė žala padaroma, kai nukenčia asmens turtiniai (ekonominiai) interesai. Tiesioginė (reali) žala paprastai yra neteisėtų veiksmų tiesioginis rezultatas, kuris atsiranda iš karto, tiesiogiai veikiant tam tikrą objektą. Tokiais atvejais nukentėjusįjį būtina grąžinti į padėtį, kokia būtų buvusi, nepadarius jam žalos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012-03-29 nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-127/2012).

9Nurodė ieškinyje, kad žala, kaip civilinės atsakomybės atsiradimo sąlyga, reiškiasi vienu iš CK 6.249 straipsnio 1 dalyje nustatytų būdų: asmens turto netekimu arba sužalojimu, jo turėtomis išlaidomis (tiesioginiais nuostoliai), taip pat negautomis pajamomis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-06-30 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-328/2008). Nagrinėjamu atveju žala buvo padaryta sužalojant butą ir tokiu būdu sąlygojus išlaidas, reikiamas buto būklės atstatymui į anksčiau buvusią padėtį. Teismui pateikta aplieto buto remonto išlaidų skaičiuotė, remiantis kuria aplieto buto, esančio bendra remonto išlaidų suma yra 485,69 (keturi šimtai aštuoniasdešimt penki ir 69/100) eurų. Skaičiuotėje yra detaliai aprašyti darbai bei išlaidos, būtinos atlikti aplieto buto remonto darbus.

10Nurodė, kad kaip jau minėta CK 6.1015 straipsnio 1 dalis nustato, kad draudikui, išmokėjusiam draudimo išmoką, pereina teisė reikalauti išmokėtos sumos iš atsakingo už padarytą žalą asmens. Aukščiau nurodytos faktinės aplinkybės bei pateikti įrodymai patvirtina, jog buto užpylimu padarytus nuostolius buto savininkui atlygino Ieškovas. Atsižvelgiant į tai, Atsakovė privalo kompensuoti Ieškovui, jo išmokėtai draudimo išmokai lygią sumą.

11Ieškovo atstovas teismo posėdžio metu palaikė ieškinį ir prašė jį tenkinti pilnumoje. Papildomai nurodė, kad tretiesiems asmenims draudimo kompanija atlygino patirtą žalą už sugadintas laminuotas grindis. Laiko, kad byloje yra pakankamai įrodymų, todėl atsakovė turi atlyginti regreso tvarka ieškovo sumokėtą draudimo išmoką tretiesiems asmenims.

12Atsakovė Z. P. į teismo posėdį neatvyko, apie posėdžio laiką ir vietą praneršta tinkamai (per šeimos narį), neatvykimo priežastys nežinomos, atsiliepimo į ieškinį nepateikė.

13Tretysis asmuo R. K. su ieškiniu sutiko. Patvirtino, kad iš ieškovo gavo draudimo išmoką, nes buvo sugadintos laminuotos grindys.

14Tretysis asmuo A. K. nurodė, kad po užliejimo teko tvarkyti dar ir elektros instaliaciją, už kurią sumokėjo 80 eurų, tačiau šių pinigų neprašė iš draudimo bendrovės. Nurodė taip pat, kad po užliejimo nukentėjo ir vonios kambarys, tačiau už tai taip pat neprašė pinigų iš draudimo kompanijos.

15Ieškinys tenkintinas.

16Iš byloje esančių dokumentų nustatyta, kad 2018-02-15 ieškovas su trečiuoju asmeniu R. K. sudarė Gyventojo turto draudimo sutartį, kuria laikotarpiui nuo 2018-04-01 iki 2019-03-31 apdraudė butą, esantį ( - ) kuris bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklauso R. K. ir A. K. nuo visų rizikų ir taip pat apdraudė civilinę atsakomybę (pasirinktas draudimo minimalus variantas). 2018-11-08 buvo aplietos vandeniu patalpos, esančios ( - ), kurios priklauso tretiesiems asmenims. Virš aplieto buto esantis butas, adresu ( - )., nuosavybės teise priklauso atsakovei Z. P.. Ieškovas prašo priteisti žalos atlyginimą iš atsakovės, kuris nevykdydamas Civilinio kodekso 6.263 straipsnyje numatytos pareigos elgtis taip, kad savo veiksmais nepadarytų kitam asmeniui žalos, užpylė ieškovo apdraustą butą, dėl kurio jie išmokėjo trečiajam asmeniui 485,69 Eur draudimo išmoką ir įgijo reikalavimo teisę į draudimo išmokos grąžinimą iš už žalą padariusio atsakingo asmens.

17P. C. kodekso 6.263 straipsnio 1 dalies nuostatas civilinė atsakomybė atsiranda, neįvykdžius įstatyme ar sutartyje nustatytos pareigos, kai dėl to kilo žala arba tai sudarė sąlygas žalai atsirasti ar padidėti, t.y. tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos yra priežastinis ryšys. Byloje dėl žalos atlyginimo turi būti įrodytos tokios teisinės aplinkybės: žala (nuostoliai), neteisėti veiksmai, priežastinis ryšys tarp žalos ir neteisėtų veiksmų bei kaltė, jeigu žala atlyginama kaltės pagrindu. Teismas, paskirstydamas šalims įrodinėjimo pareigą, turi išaiškinti, kurias teisines aplinkybes kuri šalis turi įrodyti (Civilinio proceso kodekso 227 straipsnio 3 dalis, 159 straipsnio 1 dalis). Byloje dėl žalos atlyginimo ieškovas turi įrodyti žalos faktą ir dydį, neteisėtus veiksmus bei priežastinį ryšį tarp neteisėtų veiksmų ir žalos. Šios teisinės aplinkybės ištiriamos teikiant įrodymus apie konkrečias faktines bylos aplinkybes.

18Nagrinėjamu turto sugadinimo atveju dėl užliejimo asmens neteisėti veiksmai turi būti suprantami kaip viršuje esančių patalpų savininko nesugebėjimas naudotis savo turtu taip, kad nebūtų daroma žalos kitiems asmenims (LR CK 6.263 str. 1 d.). Šioje byloje ieškovas pateikė 2018-11-14 Sunaikinto, sugadinto turto apžiūrėjimo aktą (toliau- Aktas), iš kurio matosi, kad apdraustas butas, esantis ( - ) 2018-11-08 buvo užpiltas iš 58 buto, t. y. iš viršuje esančio buto priklausančio atsakovei Z. P.. Akte nurodyta, kad buvo aplietas koridorius ir kambarys. Koridoriuje dalinė apdaila, ruošiasi tvarkyti apdailą, aplieto buto koridoriuje laminuotos grindys išbrinkusios, susibangavusios, kambaryje taip pat laminuotos grindys išbrinkusios, susibangavusios. Akte taip pat nurodyta, kad kaltininko bute vykdomi remonto vonios kambaryje, ko pasėkoje aplieti butai. Buvo pranešta komunalinio ūkio atstovams, kurie atvykę į butą, priklausantį atsakovei Z. P., nustatė, kad vonioje trūkęs maišytuvo karšto vandens ekscentrikas, todėl skverbėsi karštas vanduo, buvo užsukta įvadinė sklendė bute, defektą šalino patys buvo savininkai. Atsakovė Z. P., atsakydama į ieškovo pretenziją, nurodė, kad ji su pateikta pretenzija nesutinka, nes dėl įvykusios avarijos tokio dydžio žala negalėjo būti patirta, nes po 10 minučių, kai pradėjo bėgti vanduo, atvyko santechnikai ir užsuko vandenį. Laiko kad draudėjai patyrė žalą dėl pas juos namuose įvykusios avarijos rugsėjo mėnesį, kurios metu buvo užlietas butas, tačiau tai patvirtinančių įrodymų atsakovė nepateikė. Tačiau kaip matyti iš lokalinės sąmatos, tretiesiems asmenims priklausančiame bute buvo sugadintos laminuotos grindys, dėl ko buvo surašytas turto sugadinimo aktas bei išmokėta draudimo išmoka.

19Minėtų įrodymų visuma, taip pat atsižvelgiant į įrodymų pakankamumo taisyklę bei tikimybių pusiausvyros principą, leidžia daryti išvadą, kad ieškovo draudėjo butas buvo užpiltas būtent iš atsakovo Z. P. buto, o apie tai, kad Z. P. bute 2018-11-08 įvyko avarija, t.y. trūko jos bute esančiame vonios kambaryje vandens maišytuvas, neginčijo ir pati atsakovė. Be to, apie įvykusią avariją pranešė ir UAB „Elektrėnų komunalinis ūkis“, nes buvo kviečiami santechnikai pašalinti kilusios avarijos pasekmes, apie ką patvirtina byloje esantys rašytiniai įrodymai, ko neginčija ir pati atsakovė. Teismas laiko, kad visuma ištirtų įrodymų patvirtino atsakovės neteisėtus veiksmus, kurie buvo priežastiniame ryšyje tarp padarytos žalos ir neteisėtų veiksmų, taip pat yra įrodytas ir pats žalos faktas. Šiuo atveju, t.y. šių bylų nagrinėjimo kategorijoje, užliejimo priežastys nesvarbios, nes ieškovas turėjo įrodyti tik užpylimo iš atsakovo buto faktą, tačiau neturėjo įrodinėti užpylimo priežasties. Buto savininkas privalo naudoti nuosavybės teisės objektą, nepažeisdamas įstatymų ir kitų asmenų teisių ir pareigų (CK 4. 37 str. 1 d.), t. y. užtikrinti ir imtis priemonių, kad iš jam nuosavybės teise priklausančio buto netekėtų vanduo į aukštu žemiau esantį butą. Kadangi trečiojo asmens butas buvo užpiltas iš atsakovei nuosavybės teise priklausančio buto, atsakovė yra kalta dėl žalos padarymo, ji privalo visiškai atlyginti ieškovui savo veiksmais padarytą žalą (CK 6.266 straipsnio 1 dalis).

20Žalą, padarytą asmens turtui, privalo atlyginti atsakingas asmuo (CK 251 str. 1 d.). Įstatymas nustato visiško nuostolių atlyginimo principą, kuris išreiškia civilinės atsakomybės kompensavimo funkcijos esmę. Juo siekiama kompensuoti tuos turtinius praradimus, kuriuos patyrė nukentėjęs asmuo. Žala turi būti atlyginama visiškai (CK 6.251 str. 1 d.), todėl žalą būtina tiksliai nustatyti ir įvertinti, kad nukentėjusiam asmeniui būtų atlyginta tiek, kiek jis iš tikrųjų prarado. Kai žala padaroma asmens turto sugadinimu, sunaikinimu, teisingas žalos atlyginimas reiškia, kad turi būti nustatyta nukentėjusio asmens patirtų materialinių netekimų piniginė išraiška – prarasto turto vertė ir šie netekimai kompensuojami. Žalos dydį turi įrodyti ieškovas. Jeigu šalis nuostolių dydžio negali tiksliai įrodyti, tai jų dydį nustato teismas (CK 6.249 str. 1 d.).

21Turto sugadinimas yra fizinis poveikis turtinėms vertybėms, dėl kurio sumažėja medžiaginės, eksploatacinės, vartojamosios ar kitokios jų savybės. Pokytis gali būti objektyviai nustatytas ir įvertintas pinigais. Žalos dydis gali būti nustatomas skaičiavimo būdu, jei turtas dar neatkurtas po sugadinimo ir ieškovas neturėjo realių išlaidų. Tai neužkerta kelio jam reikalauti žalos atlyginimo, tačiau padaryta žala turi būti nustatyta objektyviai, pagal teisės aktų reikalavimus ir kriterijus. Nukentėjusio asmens patirtų turtinių netekimų dydis gali būti nustatytas nuostolius apskaičiuojant pagal prarasto turto atkuriamąją vertę.

22Byloje kilo ginčas, kas turi atlyginti patirtą žalą. Teismas pažymi, kad rungimosi civiliniame procese principas (CPK 12 straipsnis) lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (CPK 178 straipsnis).

23Ieškovas žalos dydį grindžia sudaryta lokaline sąmata, pagal kurią buto, esančio adresu ( - ) patalpose esančių ir sugadintų laminuotų grindlenčių keitimo suma sudaro 613,04 Eur., o įvertinus nusidėvėjimą, mokėtina suma 485,69 Eur. Atsakovė savo atsakyme ieškovui į pretenziją nurodė, kad šiuo konkrečiu atveju nei jos neteisėtų veiksmų, nei jos kaltės nėra, todėl reikalavimas nepagrįstas. Tačiau nei draudimo kompanijai, nei teismui nepateikė jokių rašytinių įrodymų, patvirtinančių tą aplinkybę, jog jos bute kilusios avarijos metu, karštas vanduo nepateko į apačioje gyvenančių asmenų, t.y. į butą, pažymėtą Nr. 50 ir kad laminuotos grindys trečiųjų asmenų bute buvo sugadintos avarijos, įvykusios pas trečiuosius asmenis bute, metu.

24Pažymėtina, kad ieškovas turi įrodyti, kad patyrė žalą būtent tokio dydžio, kiek buvo išmokėta draudimo išmokos. Ieškovas pateikė teismui lokalinę sąmatą su tiksliais paskaičiavimais. Ieškovo pateiktas paskaičiavimas išsamus, teismas neturi pagrindo nesivadovauti ieškovo pateiktais minėtais įrodymais. Teismas, įvertinęs byloje esančius dokumentus, susijusius su žalos dydžio nustatymu, konstatuoja, jog ieškovas įrodė konkrečios patirtos žalos dydį. Ieškovas padarytos žalos dydžiui pagrįsti pateikė į bylą įrodymus todėl teismas laiko, kad ieškovas įrodė prašomos priteisti žalos dydį. Dėl šių išdėstytų motyvų teismas ieškovo naudai iš atsakovės priteisia 485,69 Eur žalą. Manytina, kad ši suma atitinka protingumo, teisingumo ir sąžiningumo principus.

25CK 6.37 str. 2 d., 6.210 str. 1 d. numato 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Todėl ieškovo reikalavimas jas priteisti yra pagrįstas įstatymu. Civilinė byla iškelta 2020-02-13, todėl nuo minėtos dienos iš atsakovės priteistinos 5 procentų metinės palūkanos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

26Ieškinį patenkinus visiškai, iš atsakovo priteisiamos bylinėjimosi išlaidos – 15 Eur žyminis mokestis (LR CPK 79, 80, 93 str.).

27Iš atsakovės priteistinos 19,69 Eur pašto išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei (CPK 92 str.).

28Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 str., 263-270 str. teismas,

Nutarė

29Ieškinį tenkinti.

30Priteisti iš atsakovės Z. P., a.k. ( - ) 485,69 Eur žalos atlyginimo, 5 procentus metinių palūkanų nuo priteistos, t.y. nuo 485,69 Eur sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos, t.y. nuo 2020-02-13 iki visiško teismo sprendimo įvykdymo, ir 15 Eur bylinėjimosi išlaidų ieškovui AB „Swedbank P&C Insurance“ AS , į.k. 11268249.

31Priteisti iš atsakovės Z. P., a.k. ( - ) 19,69 Eur bylinėjimosi išlaidų valstybei.

32Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmus.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų teisėja Vita Lučkauskaitė,... 2. sekretoriaujant Sandrai Karpičienei,... 3. dalyvaujant ieškovo „Swedbank P&C Insurance“ AS atstovui T. V.,... 4. viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo... 5. ieškovas prašo teismo priteisti iš atsakovės 485,69 Eur žalos atlyginimo,... 6. Ieškovas ieškinyje nurodė, kad 2018-11-08 buvo aplietas butas, esantis ( - )... 7. Nurodė ieškinyje, kad ieškovas išmokėjo draudimo išmoką įvykus draudimo... 8. Nurodė, kad kartu su šiuo ieškiniu pateikiami įrodymai neabejotinai... 9. Nurodė ieškinyje, kad žala, kaip civilinės atsakomybės atsiradimo sąlyga,... 10. Nurodė, kad kaip jau minėta CK 6.1015 straipsnio 1 dalis nustato, kad... 11. Ieškovo atstovas teismo posėdžio metu palaikė ieškinį ir prašė jį... 12. Atsakovė Z. P. į teismo posėdį neatvyko, apie posėdžio laiką ir vietą... 13. Tretysis asmuo R. K. su ieškiniu sutiko. Patvirtino, kad iš ieškovo gavo... 14. Tretysis asmuo A. K. nurodė, kad po užliejimo teko tvarkyti dar ir elektros... 15. Ieškinys tenkintinas.... 16. Iš byloje esančių dokumentų nustatyta, kad 2018-02-15 ieškovas su... 17. P. C. kodekso 6.263 straipsnio 1 dalies nuostatas civilinė atsakomybė... 18. Nagrinėjamu turto sugadinimo atveju dėl užliejimo asmens neteisėti veiksmai... 19. Minėtų įrodymų visuma, taip pat atsižvelgiant į įrodymų pakankamumo... 20. Žalą, padarytą asmens turtui, privalo atlyginti atsakingas asmuo (CK 251... 21. Turto sugadinimas yra fizinis poveikis turtinėms vertybėms, dėl kurio... 22. Byloje kilo ginčas, kas turi atlyginti patirtą žalą. Teismas pažymi, kad... 23. Ieškovas žalos dydį grindžia sudaryta lokaline sąmata, pagal kurią buto,... 24. Pažymėtina, kad ieškovas turi įrodyti, kad patyrė žalą būtent tokio... 25. CK 6.37 str. 2 d., 6.210 str. 1 d. numato 5 procentų dydžio metines... 26. Ieškinį patenkinus visiškai, iš atsakovo priteisiamos bylinėjimosi... 27. Iš atsakovės priteistinos 19,69 Eur pašto išlaidos, susijusios su... 28. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 str., 263-270... 29. Ieškinį tenkinti.... 30. Priteisti iš atsakovės Z. P., a.k. ( - ) 485,69 Eur žalos atlyginimo, 5... 31. Priteisti iš atsakovės Z. P., a.k. ( - ) 19,69 Eur bylinėjimosi išlaidų... 32. Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas...