Byla 3K-3-349-415/2015
Dėl žalos atlyginimo priteisimo

1Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Virgilijaus Grabinsko (kolegijos pirmininkas), Gintaro Kryževičiaus (pranešėjas) ir Donato Šerno,

2rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Klaipėdos motorai“ kasacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. rugsėjo 24 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Klaipėdos motorai“ ieškinį atsakovams I. V., R. A. ir L. P. dėl žalos atlyginimo priteisimo.

3Teisėjų kolegija

Nustatė

4I. Ginčo esmė

5Byloje sprendžiami teisės normų, reglamentuojančių įmonės valdymo organų pareigą perduoti bankrutuojančios įmonės turtą bankroto administratoriui (Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo (toliau – ir ĮBĮ) 10 straipsnio 7 dalies 1 punktas) ir už šios pareigos pažeidimą kylančią atsakomybę, įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą, aiškinimo ir taikymo klausimai.

6Klaipėdos apygardos teismo 2013 m. kovo 25 d. nutartimi ieškovui iškelta bankroto byla ir per 15 dienų nuo šios nutarties įsiteisėjimo dienos bendrovės valdymo organai įpareigoti perduoti bankroto administratoriui įmonės turtą pagal finansinę atskaitomybę, sudarytą nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos duomenimis, ir visus dokumentus; nutartis įsiteisėjo 2013 m. balandžio 5 d. Nuo 2011 m. rugpjūčio 29 d. ieškovo vadovas buvo atsakovas I. V., įmonės akcininkas – atsakovas R. A. Nuo 2012 m. lapkričio 21 d. ieškovui vadovo atsakovo I. V. įsakymu laikinai eiti direktoriaus pareigas paskirtas atsakovas L. P.; atsakovas I. V. nuo 2012 m. lapkričio 10 d. iki 2013 m. balandžio 12 d. dėl ligos buvo laikinai nedarbingas. Bankroto administratoriui 2013 m. balandžio 5 d. įsakymu pareikalavus, jam perduotas 2013 m. balandžio 25 d. už laikotarpį nuo 2013 m. sausio 1 d. iki 2013 m. balandžio 4 d. sudarytas ieškovo balansas, bankų sąskaitų ir juose esančių lėšų (6087,38 Lt (1763,03 Eur) sąrašas, dalis kitų dokumentų. Atsakovas R. A. pagal

72013 m. gegužės 29 d. aktą perdavė bankroto administratoriui įmonės dokumentus, pagal 2013 m. birželio 11 d. aktą – įmonės automobilį „Volkswagen Golf“, sandėlio likučių apyrašą, sudarytą 2013 m. balandžio 26 d. Ikiteisminio tyrimo įstaigos duomenimis, 2013 m. sausio 26 d. iš sandėlio ( - ), pavogti daiktai, priklausantys atsakovui R. A.

8Ieškovas kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti solidariai iš atsakovų 53 118,62 Lt

9(15 384,22 Eur) žalos atlyginimo. Jis nurodė, kad, nutarties dėl bankroto bylos iškėlimo įsiteisėjimo dienos duomenimis, ieškovas, be kita ko, turėjo turto – 42 736 Lt (12 377,20 Eur) vertės atsargų, 8541 Lt (2473,64 Eur) vertės kito trumpalaikio turto ir lėšų – 7929 Lt (2296,40 Eur), kurie bankroto administratoriui neperduoti. Ieškovo teigimu, šis turtas neperduotas bankroto administratoriui dėl neteisėtų atsakovų – ieškovo vadovų ir akcininkų – veiksmų. Jie nesiėmė priemonių įmonės turtui išsaugoti; iškėlus jai bankroto bylą, neperdavė įmonės turto administratoriui, jos turėtas lėšas galbūt panaudojo ne bendrovės veiklai ir naudai, todėl įmonei buvo padaryta žalos; pažymėjo, jog ikiteisminio tyrimo metu nenustatyta, kad dalis pavogto turto priklausė ieškovui, o ne asmeniškai atsakovui R. A. Ieškovo teigimu, atsakovų kaltė preziumuojama, o žalos dydį patvirtina įmonės balansas, pagal kurį dalis turto ir lėšų bankroto administratoriui neperduota ir to turto nėra; nors atsakovas L. P. laikinai ėjo ieškovo vadovo pareigas, tačiau sudarė sandorius, pasirašė kitus įmonės dokumentus, todėl suprato, kokie jam gali kilti padariniai, netinkamai vykdant šias pareigas.

10II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų sprendimų (nutarčių) esmė

11Palangos miesto apylinkės teismas 2014 m. balandžio 15 d. sprendimu ieškinį atmetė.

12Teismas, spręsdamas dėl atsakovo I. V. civilinės atsakomybės sąlygų buvimo, nustatė, kad nuo 2013 m. sausio 10 d. UAB „Klaipėdos motorai“ nutraukė veiklą, išsikraustė iš nuomojamų patalpų ( - ), ir įmonės turtas pervežtas saugoti adresu: ( - ). Atsakovas R. A. patvirtino, kad jis rūpinosi įmonės turto pervežimu ir kad dalis turto, kuris nepavogtas, iki šiol yra nurodytu adresu. Šias aplinkybes patvirtino ir kiti atsakovai, ieškovas jų nepaneigė. Kadangi atsakovas I. V. nuo 2012 m. lapkričio 10 d. iki 2013 m. balandžio 12 d. buvo laikinai nedarbingas dėl ligos, tai jis negalėjo pasirūpinti nurodytu turtu; pranešė apie tai bankroto administratoriui, tačiau nesiėmė veiksmų, kad atsakovui, kaip įmonės vadovui, būtų taikomos sankcijos dėl netinkamo pareigų vykdymo. Teismas, atsižvelgdamas į tai, sprendė, kad bankroto administratorius neįrodė šio atsakovo neteisėtų veiksmų (neveikimo), dėl kurių, iškėlus ieškovui bankroto bylą ir neįvykdžius pareigos perduoti bankroto administratoriui įmonės turtą, jam galbūt buvo padaryta žalos.

13Teismas, pasisakydamas dėl atsakovo L. P. civilinės atsakomybės, nurodė, kad jis ieškovo vadovo I. V. įsakymu nuo 2012 m. lapkričio 10 d. iki 2013 m. balandžio 12 d. laikinai ėjo ieškovo vadovo pareigas; atsižvelgdamas į tai, kad pagal ieškovo direktoriaus pareiginius nuostatus direktorius skiriamas įmonės visuotinio akcininkų susirinkimu (šiuo atveju –vienintelio įmonės akcininko) sprendimu, darė išvadą, jog atsakovas L. P. taip pat turėjo būti paskirtas akcininko sprendimu, be to, jis nebuvo supažindintas su direktoriaus pareiginiais nuostatais, kuriuose nustatyta įmonės direktoriaus kompetencija; rėmėsi šio atsakovo paaiškinimais, kad jis atliko tik tokias pareigas, kurios buvo būtinos įmonės veiklai užtikrinti. Teismas, remdamasis šiomis aplinkybėmis, sprendė, kad atsakovas L. P. nėra materialiojo teisinio santykio dėl žalos atlyginimo dalyvis, todėl neturi pareigos atsakyti pagal pareikštą reikalavimą, taip pat neįrodyti ir nenustatyti jo neteisėti veiksmai (neveikimas), kurie (kuris) galėjo lemti žalos ieškovui atsiradimą; bankroto administratorius netaikė jam jokių sankcijų dėl įpareigojimo perduoti ieškovo turtą ir lėšas pagal įmonės balansą nevykdymo.

14Teismas sprendė, kad bankroto administratorius taip pat neįrodė ir atsakovo R. A. civilinei atsakomybei kilti būtinųjų sąlygų. Įmonei nutraukus veiklą, atsakovas, kaip vienintelis ieškovo akcininkas ir savininkas, ėmėsi veiksmų jos turtui apsaugoti, tačiau dalis jo pavogta. Teismo nuomone, tai, kad ikiteisminio tyrimo įstaigų pranešimuose nurodyta, jog buvo pavogtas R. A. priklausantis turtas, nepaneigia aplinkybės, jo dalis šio turto priklausė ieškovui. Teismas pažymėjo, kad, įmonei iškėlus bankroto bylą ir įsiteisėjus bankroto bylos iškėlimo nutarčiai, įmonės bankroto administratorius turi ne tik teisę, bet ir pareigą pradėti rūpintis bankrutuojančios įmonės turtu, kad užtikrintų kreditorių interesus; jis, be kita ko, turi galimybę dalyvauti ikiteisminiame tyrime dėl įmonės turto vagystės, prašydamas pripažinti jį nukentėjusiuoju ir civiliniu ieškovu, tačiau iki šiol to nepadarė; dalis įmonei priklausančio turto iki šiol yra adresu: ( - ), todėl bankroto administratorius turi pareigą patikslinti įmonės turto balansą ir perimti šį turtą. Teismas, atsižvelgdamas į byloje apklaustos finansininkės L. B. parodymus, kad ji 2013 m. balandžio 25 d. sudarė įmonės balansą pagal turėtus dokumentus, tačiau apie įmonės turto vagystę nežinojo, tokie duomenys jai nebuvo pateikti, todėl balansas gali būti netikslus, sprendė, jog įmonės balansas neatitinka tikrosios įmonės turtinės ir finansinės padėties, todėl už jame nurodytą ir bankroto administratoriui neperduotą turtą negali būti reikalaujama žalos atlyginimo, nes galbūt dalis turto pavogta, o kita – neperimta. Teismas, remdamasis šiomis aplinkybėmis, sprendė, kad byloje nenustatyta neteisėtų atsakovo R. A. veiksmų (neveikimo), todėl nėra ir kitų civilinės atsakomybės sąlygų.

15Teismas konstatavo, kad bankroto administratorius neįrodė vienos iš pagrindinių civilinės atsakomybės sąlygų – žalos atsiradimo fakto ir dydžio, todėl atmetė kaip nepagrįstą reikalavimą priteisti jos atlyginimą iš atsakovų.

16Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, išnagrinėjusi ieškovo apeliacinį skundą, 2014 m. rugsėjo 24 d. nutartimi paliko Palangos miesto apylinkės teismo

172014 m. balandžio 15 d. sprendimą nepakeistą.

18Teisėjų kolegija sutiko su pirmosios instancijos teismo išvada, kad bankroto administratorius, žinodamas, kad dalis bankrutuojančios įmonės turto yra perkelta adresu:

19( - ), nevykdė pareigos patikslinti įmonės turto balansą ir perimti šį turtą; atsižvelgusi į ikiteisminio tyrimo įstaigos tyrėjos 2013 m. gegužės 2 d. raštą, kuriame nurodyta, kad 2013 m. sausio 26 d. pradėtas ikiteisminis tyrimas baudžiamojoje byloje Nr. 33-1-00142-13 dėl vagystės iš patalpos ( - ), atmetė ieškovo apeliacinio skundo argumentą, jog įmonės turto vagystė yra tariama.

20Teisėjų kolegija, pasisakydama dėl ieškovo nurodytos aplinkybės, kuria jis, inter alia, grindė žalos įmonei buvusių vadovų ir akcininko veiksmais padarymą, t. y. kad pagal įmonės 2013 m. balandžio 4 d. balansą jam perduota tik dalis įmonės lėšų, pažymėjo, jog 2013 m. gegužės 29 d. dokumentų perdavimo–priėmimo aktas ir 2013 m. birželio 11 d. turto perdavimo–priėmimo aktas patvirtina, kad įmonės akcininkas atsakovas R. A. perdavė administratoriui ne tik įmonės dokumentus, bet ir jos turtą – automobilį; be to, iš atsakovo I. V. 2013 m. gegužės 22 d. rašto bankroto administratorius turėjo suprasti, jog įmonės turtas (jo dalis) yra ( - ), todėl galėjo imtis visų reikalingų veiksmų šiam turtui surasti ir jį išreikalauti; įmonės buhalterė L. B., dirbusi įmonėje nuo 2012 m. gegužės 15 d. iki 2013 m. balandžio 30 d., paaiškino, jog, sudarant 2013 m. balandžio 4 d. balansą, jai nebuvo pateikti dokumentai ir ji nežinojo, kad dalis įmonės turto yra pavogta, o jeigu būtų apie tai žinojusi, balanse būtų nurodžiusi kitokias įmonės atsargų ir turto sumas. Teismas pažymėjo, kad šiuo atveju bankroto administratorius nesiėmė aktyvių veiksmų įmonės turtui surasti, neprašo (neprašė) skirti baudas ar taikyti kitas sankcijas įmonės valdymo organams už pareigų nevykdymą.

21Teisėjų kolegija, pasisakydama dėl ieškovo apeliacinio skundo argumento, kad pirmosios instancijos teismas pažeidė įrodymų vertinimo taisykles, pažymėjo, jog ieškovas nenurodė konkrečių pirmosios instancijos teismo padarytų teisės normų pažeidimų vertinant įrodymus, o tiesiog nurodė, kad tie patys įrodymai turėjo būti vertinami kitaip ir teismas turėjo padaryti kitokias išvadas; pažymėjo, jog tai, kad pirmosios instancijos teismas, įvertinęs byloje esančius įrodymus, padarė kitokias išvadas, nei tikėjosi ieškovas, nesudaro pagrindo spręsti, jog skundžiamas sprendimas yra neteisėtas, nepagrįstas ar kad teismas pažeidė įrodymų vertinimo taisykles (CPK 176–185 straipsnis).

22III. Kasacinio skundo teisiniai argumentai

23Kasaciniu skundu ieškovas prašo panaikinti Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. rugsėjo 24 d. nutartį ir Palangos miesto apylinkės teismo

242014 m. balandžio 15 d. sprendimą bei priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti visiškai. Kasacinis skundas grindžiamas tokiais teisiniais argumentais:

251. Dėl ĮBĮ 10 straipsnio 7 dalies 1 punkto pažeidimo. Kasatoriaus teigimu, bylą nagrinėję teismai, konstatuodami, kad nė vienam atsakovų nekilo pareigos perduoti bankroto administratoriui bankrutuojančios įmonės turtą, netinkamai aiškino ir taikė ĮBĮ 10 straipsnio 7 dalies 1 punktą. Jame įtvirtinta, kad įmonės valdymo organai privalo perduoti administratoriui įmonės turtą pagal balansą, sudarytą nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos duomenimis, ir visus dokumentus per teismo nustatytus terminus. Taigi ĮBĮ aiškiai nurodyti subjektai, kurie po nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo privalo perduoti įmonės turtą administratoriui, – valdymo organai. Pagal Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo (toliau – ir ABĮ) 19 straipsnį juridinio asmens valdymo organai yra jo vadovas ir valdyba. Tai reiškia, kad, kasatoriui iškėlus bankroto bylą, atsakovui

26I. V., kaip įmonės direktoriui, ir atsakovui L. P., kaip laikinai einančiam jo pareigas, kilo prievolė perduoti kasatoriaus turtą administratoriui. Bylą nagrinėję teismai, neatsižvelgdami į tai, sprendė, kad ne atsakovai turėjo perduoti, o bankroto administratorius turėjo perimti kasatoriaus turtą. Kasatoriaus teigimu, ĮBĮ 10 straipsnio 7 dalies 1 punkte įtvirtintas imperatyvusis reikalavimas, kuris skirtas įmonės valdymo organams (jie privalo perduoti įmonės turtą), o ne administratoriui. Tai reiškia, kad kasatoriaus valdymo organai turėjo atlikti tam tikrus turto perdavimo veiksmus, t. y. veikti aktyviai. Kasatoriaus teigimu, turto perdavimo metu bankroto administratoriui kyla pareiga šį turtą priimti, bet ji negali būti aiškinama kaip administratoriaus įpareigojimas turto ieškoti ir perimti jį savo iniciatyva. Bankroto administratorius neturi galimybių nustatyti, koks konkretus turtas priklauso bankrutuojančiai įmonei, be to, kai įmonės turtas nėra jos patalpose, administratorius netgi negalėtų į jas patekti, nes ĮBĮ 10 straipsnio 7 dalies 9 punkte įtvirtinta bankroto administratoriaus teisė įeiti tik į įmonės buveinę ir (ar) kitas įmonei nuosavybės teise ir (ar) kita teise priklausančias patalpas (teritorijas), t. y. įmonė, kuriai iškelta bankroto byla, turi turėti nuosavybės, nuomos, panaudos ar kitą teisę, kurios pagrindu naudojasi patalpomis (teritorija). Kasatoriaus nuomone, šiuo atveju adreso, kuriuo yra įmonės turtas, nurodymas negali būti prilyginamas tinkamam pareigos perduoti turtą įvykdymui. Nagrinėjamu klausimu savo išvadas yra pateikęs Lietuvos apeliacinis teismas, kuris 2012 m. rugsėjo 28 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 2A-1230/2012, konstatavo, kad įstatyme visų pirma būtent įmonės vadovui yra nustatyta pareiga perduoti turtą ir šios pareigos tinkamas įvykdymas negali būti suprantamas taip, jog įmonės vadovas būtų laikomas ją įvykdęs vien nurodydamas turto buvimo vietą, juolab kai patikimų įrodymų, patvirtinančių turto realų buvimą nurodytoje vietoje, apskritai nepateikiama.

272. Dėl civilinę atsakomybę reglamentuojančių teisės normų pažeidimo. Kasatoriaus įsitikinimu, bylą nagrinėję teismai nepagrįstai nenustatė atsakovų civilinės atsakomybės sąlygų:

282.1 Dėl kasatoriui padarytos žalos. Remiantis kasacinio teismo praktika, įmonės turto netinkamu saugojimu, iššvaistymu ar kitokiu kaltu praradimu padaryta žala nustatoma pagal faktus: yra konkretaus turto ar nėra (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. vasario 13 d. nutartis, priimta civilinėje byloje BUAB „Premium konsultacijos“ v.

29P. Ž. ir kt., bylos Nr. 3K-3-14/2013). Nagrinėjamu atveju administratoriui pagal 2013 m. balandžio 25 d. balansą nustačius, kad kasatorius turėjo 53 118,62 Lt (15 384,22 Eur) vertės turto, tačiau atsakovams jo neperdavus, kasatoriaus nuomone, darytina išvada, jog tiek žalos faktas, tiek jos dydis įrodyti. Kasatoriaus teigimu, pirmosios instancijos teismas, nustatinėdamas žalos atsiradimo faktą, nepagrįstai esminę reikšmę suteikė aplinkybei, kad dalis turto (automobilis) kasatoriui buvo perduota. Jo vertė nebuvo įtraukta į ieškiniu reikalaujamos atlyginti žalos dydį. Be to, byloje nepateikta įrodymų, koks kasatoriaus turtas yra ( - ), ir kad jis yra nurodytu adresu, o vagystės faktas apskritai nesusijęs su kasatoriaus turtu, nes ikiteisminio tyrimo institucijos pranešime konstatuota, kad pavogto turto savininkas – atsakovas R. A. Kadangi apeliacinės instancijos teismas rėmėsi iš esmės tapačiais argumentais, tai, kasatoriaus nuomone, abu teismai pažeidė CK 6.249 straipsnį.

302.2 Dėl atsakovų neteisėtų veiksmų. Bankrutuojančios įmonės turto perdavimas – įmonės valdymo organų pareiga. Nors už šios pareigos nevykdymą tam tikros sankcijos nustatytos ĮBĮ (baudos paskyrimas, uždraudimas eiti vadovaujamas pareigas), civilinė atsakomybė reglamentuojama CK. Jame nustatyta, kad civilinė atsakomybė atsiranda neįvykdžius įstatymuose nustatytų pareigų. Taigi vien pažodinis, lingvistinis CK 6.246 straipsnio 1 dalies ir ĮBĮ 10 straipsnio 7 dalies 1 punkto aiškinimas, kasatoriaus teigimu, sudaro pagrindą daryti išvadą, kad bankrutuojančios įmonės turto neperdavimas administratoriui kvalifikuotinas kaip neteisėti veiksmai, t. y. viena iš civilinės atsakomybės taikymo sąlygų. Kasacinio teismo praktikoje plačiai išaiškinta įmonės vadovų neteisėtų veiksmų samprata: vadovo atsakomybę lemia tiek jam imperatyviai teisės aktuose nustatytų pareigų pažeidimas, tiek fiduciarinių pareigų įmonei pažeidimas. Atsižvelgiant į subjektą, kuriam padaryta žalos, civilinė atsakomybė galima tiek prieš pačią įmonę, tiek prieš jos kreditorius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2006 m. gegužės 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje K. J. J. v. J. B. ir kt., bylos Nr. 3K-7-266/2006; teisėjų kolegijos 2011 m. kovo 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje BUAB „Limantra“ v. N. G., bylos Nr. 3K-3-130/2011). Kasatoriaus teigimu, atsakovai I. V. ir L. P., būdami kasatoriaus vadovai, buvo įpareigoti įvykdyti ĮBĮ 10 straipsnio 7 dalies 1 punkto reikalavimus, t. y. perduoti bankroto administratoriui kasatoriaus turtą, tačiau to nepadarė. Dėl to konstatuotina, kad jie atliko neteisėtus veiksmus CK 6.246 straipsnio prasme. Nors kasatoriaus akcininkas R. A. neturėjo pareigos perduoti kasatoriaus turto pagal ĮBĮ 10 straipsnio 7 dalies 1 punktą, tačiau jis valdė kasatoriaus turtą ir žinojo, kad šis turi būti perduotas kasatoriaus atstovui (bankroto administratoriui), tačiau jo neperdavė. Kasatoriaus įsitikinimu, tokiu neveikimu atsakovas R. A. pažeidė CK 6.263 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą pareigą savo veiksmais nepadaryti kitam asmeniui žalos.

312.3 Dėl atsakovų neteisėtų veiksmų ir kasatoriui padarytos žalos priežastinio ryšio. Kasatoriaus teigimu, tuo atveju, jeigu atsakovai nebūtų atlikę neteisėtų veiksmų, t. y. būtų perdavę kasatoriaus turtą administratoriui, įmonės turto nebūtų sumažėję, taigi ji nebūtų patyrusi žalos. Atsakovų atlikti neteisėti veiksmai yra vienintelė ir tiesioginė kasatoriui padarytos žalos sąlyga. Bylą nagrinėję teismai, spręsdami, kad nenustatytas atsakovų neteisėtų veiksmų ir kasatoriui padarytos žalos priežastinis ryšys, pažeidė CK 6.247 straipsnį.

323. Dėl įrodinėjimą, įrodymų vertinimą bei įrodinėjimo pareigų paskirstymą tarp šalių reglamentuojančių teisės normų pažeidimo. Kasatoriaus teigimu, bylą nagrinėję teismai neatsižvelgė į byloje pateiktų įrodymų visumą, susiklosčiusių teisinių santykių esmę ir jų dalyvių galimus elgesio motyvus, todėl pažeidė CPK 176–185 straipsniuose suformuluotas įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisykles bei nukrypo nuo jų aiškinimo ir taikymo klausimais suformuotos kasacinio teismo praktikos. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, aiškindamas CPK 178 straipsnio normą, yra nurodęs, kad civilinių bylų procese dispozityviosiose bylose be išimčių yra taikoma CPK 178 straipsnyje nustatyta įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklė: šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis apibrėžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių CPK nustatyta tvarka nereikia įrodinėti (CPK 182 straipsnis). Ieškovas privalo įrodyti savo reikalavimus pagrindžiančias aplinkybes. Jeigu jis neįrodo tų aplinkybių, tai sudaro pagrindą teismui atmesti jo ieškinį kaip nepagrįstų, t. y. neturintį faktinio pagrindo (CPK 263 straipsnio 1 dalis). Civiliniame procese taikomas rungimosi principas, įtvirtintas CPK 12 straipsnyje, nustatantis tokią pat bendrąją įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklę. Atsakovas turi pareigą įrodyti savo atsikirtimus. Ar ieškovas įvykdė pareigą įrodyti reikalavimą pagrindžiančias aplinkybes, yra sprendžiama pagal jo pateiktus įrodymus dėl konkrečių bylos aplinkybių ir pagal atsakovo pateiktus atsikirtimus bei juos įrodančius duomenis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. gruodžio 18 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Z. V. v. UAB ,,Parex lizingas“ ir kt., bylos Nr. 3K-3-644/2006; 2009 m. gruodžio 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V. G. v. K. P. ir kt., bylos Nr. 3K-7-540/2009). Pirma, minėta, kad bylą nagrinėję teismai nepagrįstai sprendė, jog automobilio perdavimas bankroto administratoriui patvirtina įmonės balanso duomenų neatitiktį tikrovei. Ieškiniu nebuvo reikalaujama priteisti automobilio vertės. Teismams padarius išvadą, kad dėl automobilio perdavimo balanse nurodytas žalos dydis nepagrįstas, konstatuotina, jog įrodymai buvo ištirti neišsamiai, neatsižvelgiant į kitas bylos aplinkybes, todėl pažeidžiant pirmiau nurodytas proceso teisės normas. Antra, teismai be jokio pagrindo sprendė, kad iš patalpų ( - ), buvo pavogtas kasatoriaus turtas, nes ikiteisminio tyrimo institucijos pranešime kaip pavogto turto savininkas nurodytas atsakovas R. A. Be to, šis atsakovas nepateikė jokių objektyvių duomenų, kad kasatoriaus turtas perkeltas nurodytu adresu ir kad ten saugoma jo dalis, taip pat kad tam yra teisinis pagrindas. Taigi teismai vertino byloje esančius įrodymus, neatsižvelgdami į jų patikimumą (ikiteisminio tyrimo institucija yra nešališkas ir nesuinteresuotas bylos baigtimi asmuo, o R. A. yra atsakovas, siekiantis išvengti civilinės atsakomybės) ir visumą (byloje nėra daugiau jokių duomenų apie galimą kasatoriaus turto perkėlimą, buvimo vietą, vagystės faktą, pavogto turto priklausymą kasatoriui). Trečia, bylą nagrinėję teismai pažeidė CPK 12, 178 straipsnius, nes atsakovai buvo atleisti nuo pareigos įrodyti savo atsikirtimus. Kasatoriaus teigimu, jam reikalaujant atlyginti žalą už neperduotą turtą, o atsakovams teigiant, kad turtas buvo pavogtas, atsakovai turėjo įrodyti, jog pavogtas turtas ir koks konkrečiai priklausė kasatoriui, taip pat jo vertę, tačiau to nepadarė, o pareiga įrodyti nurodytas aplinkybes nepagrįstai perkelta bankroto administratoriui.

33Atsiliepimų į kasacinį skundą CPK 351 straipsnio nustatyta tvarka nepateikta.

34Teisėjų kolegija

konstatuoja:

35IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai Dėl Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo 10 straipsnio 7 dalies 1 punkto pažeidimo Vadovaujantis ĮBĮ 10 straipsnio 7 dalies 1 punktu, įsiteisėjus teismo nutarčiai iškelti bankroto bylą, įmonės valdymo organai privalo perduoti administratoriui įmonės turtą pagal balansą, sudarytą nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos duomenimis, ir visus dokumentus per teismo nustatytus terminus. Pagal Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo 19 straipsnį juridinio asmens valdymo organai yra jo vadovas ir valdyba. UAB „Klaipėdos motorai“ valdyba nebuvo sudaryta. Vienasmeniu valdymo organu bendrovėje buvo jos direktorius. Kasacinis teismas, vadovaudamasis CPK 353 straipsnio 1 dalimi, remiasi pirmosios ir apeliacinės instancijų teismų nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis, kad įmonei bankroto byla iškelta Klaipėdos apygardos teismo 2013 m. kovo 25 d. nutartimi, kuri įsiteisėjo 2013 m. balandžio 5 d. Šioje nutartyje nustatytas įpareigojimas UAB „Klaipėdos motorai“ valdymo organams (vadovui, savininkui – akcininkams) perduoti bankroto administratoriui įmonės turtą pagal finansinę atskaitomybę, sudarytą nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos duomenimis, ir visus dokumentus per 15 dienų nuo šios nutarties įsiteisėjimo dienos. Bendrovės direktoriumi iki 2013 m. balandžio 25 d. buvo atsakovas I. V. Nuo 2012 m. lapkričio 10 d. iki 2013 m. balandžio 15 d. jis buvo laikinai nedarbingas. Atsižvelgiant į tai, kad įmonės dokumentai ir turtas turėjo būti perduoti bankroto administratoriui per 15 dienų nuo nutarties iškelti įmonei bankroto bylą įsiteisėjimo, t. y. vėliausiai 2013 m. balandžio 20 d., darytina išvada, kad I. V. po nedarbingumo laikotarpio dar penkias dienas turėjo pareigą vykdyti teismo nurodymą perduoti bendrovės turtą ir dokumentus bankroto administratoriui. Tačiau šiuo atveju kaip teisiškai reikšmingos vertintinos bylą nagrinėjusių teismų nustatytos aplinkybės, kad jau nuo 2013 m. sausio 10 d. UAB „Klaipėdos motorai“ nutraukė veiklą, išsikraustė iš nuomojamų patalpų ir įmonės turtas pervežtas saugoti į kitą vietą. Įmonės turto ir dokumentų pervežimu rūpinosi bendrovės akcininkas – atsakovas R. A. Šios aplinkybės byloje nepaneigtos. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į tai, sutinka su bylą nagrinėjusių teismų išvada, kad šiuo atveju bendrovės direktorius – I. V. ginčo laikotarpiu (2013 m. balandžio 15–20 d.) nedisponavo įmonės turtu ir dokumentais, nežinojo, kurioje vietoje jie yra (T. 1, b. l. 23), todėl objektyviai negalėjo įvykdyti jam tenkančios pareigos perduoti bankrutuojančios įmonės turtą ir dokumentus bankroto administratoriui (ĮBĮ 10 straipsnio 7 dalies 1 punktas) ir pagrįstai teismų nepripažintas tinkamu atsakomybės subjektu už šios pareigos pažeidimą. Teismai taip pat teisingai nustatė ir įvertino aplinkybę, kad atsakovas L. P. laikinai eiti bendrovės direktoriaus pareigas buvo paskirtas direktoriaus įsakymu, o ne bendrovės visuotinio akcininkų susirinkimo nutarimu (ABĮ 37 straipsnio 3 dalis). Toks teisės aktų reikalavimų dėl bendrovės vadovo skyrimo pažeidimas sudaro pagrindą spręsti, kad L. P. nei įstatymo, nei bendrovės įstatų pagrindu nebuvo įgijęs juridinio asmens valdymo organo teisinio statuso, todėl vienų ar kitų funkcijų, kylančių iš įstatymo ir priskirtų vienasmenio bendrovės valdymo organo kompetencijai, netinkamas vykdymas arba nevykdymas negali būti pripažįstamas neteisėta tokio asmens veika – viena iš civilinės atsakomybės sąlygų, o visų civilinės atsakomybės sąlygų nebuvimas šalina jo atsakomybę. Byloje nustatytos faktinės aplinkybės (CPK 353 straipsnio 1 dalis) ir jų teisinis vertinimas sudaro prielaidas kitaip nei bylą nagrinėję teismai spręsti dėl įmonės dalyvio (vienintelio akcininko) atsakovo R. A. veiksmų (neveikimo) (ne)teisėtumo. Nors pagal ĮBĮ 10 straipsnio 7 dalies 1 punktą tik įmonės valdymo organams nustatyta pareiga perduoti bendrovės turtą ir dokumentus bankroto administratoriui, o atsakovas R. A. nėra valdymo organas (jo narys), šiuo atveju jo atsakomybė kyla ne įstatymo, o teismo sprendime nustatyto įpareigojimo nevykdymo pagrindu. Minėta, kad Klaipėdos apygardos teismo 2013 m. kovo 25 d. nutartimi pareiga perduoti bankrutuojančios įmonės turtą ir dokumentus nustatyta ne tik vadovui, bet ir įmonės savininkui – akcininkams (šiuo atveju – vieninteliam akcininkui atsakovui R. A.). Dėl to atsakovas R. A. yra tinkamas atsakomybės subjektas dėl įpareigojimo perduoti bankrutuojančios įmonės turtą ir dokumentus, kilusio teismo nutarties pagrindu, nevykdymo. Atsakovo R. A. civilinei atsakomybei už nurodyto įpareigojimo nevykdymą kilti būtina nustatyti jo neteisėtus veiksmus (CK 6.246 straipsnis), dėl jų atsiradusią žalą (CK 6.249 straipsnis), neteisėtų veiksmų ir žalos priežastinį ryšį (CK 6.247 straipsnis). Atsakovo kaltė preziumuojama (CK 6.248 straipsnio 1 dalis) ir pareiga paneigti šią prezumpciją tenka atsakovui. Dėl įmonės balanso kaip žalos ir priežastinio ryšio įrodinėjimo priemonės ir joje esančių įrodymų vertinimo Kaip žalos įmonei padarymo ir priežastinio ryšio įrodinėjimo priemonę administratorius nurodo įmonės balansą, kuriame nurodyta jo sudarymo data 2013 m. balandžio 4 d. Kasacinis teismas, aiškindamas įmonės balanso kaip žalos ir priežastinio ryšio įrodinėjimo priemonės teisinę reikšmę, yra pažymėjęs, kad įmonės balansas yra finansinės atskaitomybės dokumentas. Jame pagal apskaitai keliamus reikalavimus pateikiami apibendrinti duomenys, įskaitant duomenis apie turto vertę (Lietuvos Respublikos įmonių finansinės atskaitomybės įstatymo 3 straipsnio 3, 4 dalys). Kaip įrodinėjimo priemonė balansas priskiriamas prie rašytinių įrodymų, todėl turi atitikti jam keliamus reikalavimus. Balansui, kaip finansinės apskaitos dokumentui, taip pat keliami specialūs reikalavimai, vienas jų – balansas turi būti pasirašytas jį sudariusių asmenų. Šie asmenys atsako už balanse nurodytų duomenų tikrumą ir teisingumą. Jeigu balansas nepasirašytas, tai nėra pagrindo juo vadovautis kaip finansinės atskaitomybės dokumentu. Nepasirašytas balansas gali turėti tam tikrą įrodomąją reikšmę (pvz., jis patvirtina, kad finansinės apskaitos dokumentas nepasirašytas), t. y. ir balansas, ir jo projektas gali būti tinkama įrodinėjimo priemonė, esant tam tikroms aplinkybėms (CPK 177 straipsnio 2 dalis), tačiau nepasirašytas įmonės balansas (balanso projektas) neatitinka finansiniam dokumentui keliamų reikalavimų (CPK 197 straipsnio 2 dalis). Nepasirašyto balanso finansiniai duomenys dėl įmonės turto, įsipareigojimų sumų ir kiti duomenys, atsižvelgiant į tai, kad jų tikrumas nepatvirtintas atsakingų asmenų, yra negalutiniai. Dėl jų įrodomosios vertės ir reikšmės sprendžia teismas pagal visų byloje esančių įrodymų visumą. Įmonės turto netinkamu saugojimu, iššvaistymu ar kitokiu kaltu praradimu padaryta žala nustatoma pagal faktus: yra konkretaus turto ar nėra. Minėta, kad įmonės patvirtintame balanse esantys duomenys gali būti tinkama ir leistina įrodinėjimo priemonė žalos dydžiui ir faktui įrodyti (CPK 177 straipsnis). Vertinant jame esančius duomenis reikia vadovautis įrodymų visumos taisykle – patvirtinto balanso finansiniai duomenys turi būti vertinami kartu su kitais įrodymais ir iš jų visumos turi būti sprendžiama, ar pasirašytame balanse esantys duomenys patvirtina įmonei padarytos žalos faktą ir jos dydį (CPK 185 straipsnis). Vertinant balanso, kaip atskiros įrodinėjimo priemonės, duomenis, jų išsamumą, detalumą ir tikslumą bei sprendžiant dėl šių duomenų patikimumo, atkreiptinas dėmesys į tai, kad tai yra finansinio pobūdžio duomenys, atspindintys apskaitoje naudojamą įmonės turto vertę, kuri ne visada atitinka turto rinkos vertę, paprastai naudojamą žalos dydžiui nustatyti; taip pat į tai, kad tai yra apibendrinti daugelio objektų verčių duomenys; kad jie yra nustatyti, remiantis kitais dokumentais (inventorizacijos aktais, ūkinių operacijų dokumentais ir kt.). Iš balanso duomenų negalima nustatyti vėlesnio turto vertės pokyčio, susijusio su ekonomine situacija, nusidėvėjimu, sugedimu, pagerinimu ir pan. Pažymėtina, kad balansas sudaromas ir tvirtinamas apskaitos tikslais, o ne žalos dydžiui nustatyti. Taigi, vien tai, kad balansas nesudarytas, nepatvirtintas, trūksta duomenų jam sudaryti arba turimi duomenys neišsamūs, ne visada sudaro pagrindą išvadai, kad žala yra padaryta, o jos dydis atitinka ankstesniame patvirtintame balanse nurodyto turto vertę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. vasario 13 d. nutartis, priimta civilinėje byloje BUAB „Premium konsultacijos“ v. P. Ž. ir kt., bylos Nr. 3K-3-14/2013).

36Vadovaujantis paminėtomis įmonės balanso, kaip įrodymo apie įmonės turtą, vertinimo nuostatomis, pažymėtina, kad šioje byloje yra tokia situacija, kai įmonės balansas neatitinka formaliųjų kriterijų, o jame esantys duomenys kelia pagrįstų abejonių dėl jų atitikties tikrajai įmonės turtinei padėčiai nutarties dėl bankroto bylos iškėlimo įsiteisėjimo dieną. Tokias išvadas iš esmės pagrįstai padarė ir pirmosios bei apeliacinės instancijų teismai. Tačiau bylą nagrinėję teismai, konstatuodami, kad bankroto administratorius, aktyviai veikdamas, turėjo imtis visų priemonių kasatoriaus turtui perimti, neatsižvelgė į tai, kad teisės aktų reikalavimus pažeidė bendrovės akcininkas (ĮBĮ 10 straipsnio 7 dalies 1 punktas), todėl būtent jis turi pareigą per protingą terminą bankroto administratoriui perduoti pas jį esantį ar jo saugomą bendrovės turtą, taip pat teikti duomenis apie įmonės turtą, kuris nors ir prarastas, bet ne dėl jo kaltės, t. y. įrodyti, kad įmonės turto jis neprarado (ar prarado tik jo dalį) ir nėra teisinių pagrindų jo deliktinei atsakomybei kilti.

37Teisėjų kolegija konstatuoja, kad bylą nagrinėję teismai netinkamai vertino bendrovės dalyvio (akcininko) veiksmus (neveikimą) ir jų (jo) teisinius padarinius, netinkamai nustatinėjo ir sprendė dėl šio asmens civilinės atsakomybės sąlygų buvimo. Kadangi tai yra fakto klausimai, kurių kasacinis teismas nesprendžia (CPK 353 straipsnio 1 dalis), tai bylos dalis, kurioje pareikšti reikalavimai atlyginti žalą atsakovui R. A., grąžintina iš naujo nagrinėti apeliacinės instancijos teismui (CPK 359 straipsnio 1 dalies 5 punktas, 3 dalis). Kasacinis teismas nurodo, kad būtina sudaryti procesines prielaidas (CPK 179 straipsnio 1 dalis) atsakovui R. A. per teismo nustatytą pakankamą terminą perduoti bankroto administratoriui pas jį esantį ar jo saugomą bendrovės turtą, taip pat teikti duomenis apie įmonės turtą, kuris nors ir prarastas, bet ne dėl jo kaltės. Tik tada, kai teismas ištirs ir įvertins byloje pateiktus įrodymus (CPK 183, 185 straipsniai), jis turės teisinį pagrindą nuspręsti dėl bendrovei padarytos žalos dydžio ir pareigos ją atlyginti.

38Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo

39Kasacinis teismas turėjo 10,78 Eur išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gegužės 25 d. pažyma apie išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu). Kadangi bylos dalis grąžintina apeliacinės instancijos teismui nagrinėti iš naujo, tai dėl nurodytų ir šalių turėtų išlaidų atlyginimo priteisimo turės pasisakyti šis teismas, išnagrinėjęs bylos dalį pakartotinai.

40Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 359 straipsnio 1 dalies 5 punktu, 362 straipsniu,

Nutarė

41Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. rugsėjo 24 d. nutarties dalį, kuria palikta nepakeista Palangos miesto apylinkės teismo 2014 m. balandžio 15 d. sprendimo dalis atmesti ieškinį atsakovams I. V. ir L. P., palikti nepakeistą.

42Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. rugsėjo 24 d. nutarties dalį, kuria palikta nepakeista Palangos miesto apylinkės teismo 2014 m. balandžio 15 d. sprendimo dalis atmesti ieškinį atsakovui R. A., panaikinti ir šią bylos dalį perduoti iš naujo nagrinėti apeliacinės instancijos teismui.

43Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo... 3. Teisėjų kolegija... 4. I. Ginčo esmė... 5. Byloje sprendžiami teisės normų, reglamentuojančių įmonės valdymo... 6. Klaipėdos apygardos teismo 2013 m. kovo 25 d. nutartimi ieškovui iškelta... 7. 2013 m. gegužės 29 d. aktą perdavė bankroto administratoriui įmonės... 8. Ieškovas kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti solidariai iš atsakovų... 9. (15 384,22 Eur) žalos atlyginimo. Jis nurodė, kad, nutarties dėl bankroto... 10. II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų sprendimų (nutarčių) esmė... 11. Palangos miesto apylinkės teismas 2014 m. balandžio 15 d. sprendimu ieškinį... 12. Teismas, spręsdamas dėl atsakovo I. V. civilinės atsakomybės sąlygų... 13. Teismas, pasisakydamas dėl atsakovo L. P. civilinės atsakomybės, nurodė,... 14. Teismas sprendė, kad bankroto administratorius taip pat neįrodė ir atsakovo... 15. Teismas konstatavo, kad bankroto administratorius neįrodė vienos iš... 16. Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 17. 2014 m. balandžio 15 d. sprendimą nepakeistą.... 18. Teisėjų kolegija sutiko su pirmosios instancijos teismo išvada, kad bankroto... 19. ( - ), nevykdė pareigos patikslinti įmonės turto balansą ir perimti šį... 20. Teisėjų kolegija, pasisakydama dėl ieškovo nurodytos aplinkybės, kuria... 21. Teisėjų kolegija, pasisakydama dėl ieškovo apeliacinio skundo argumento,... 22. III. Kasacinio skundo teisiniai argumentai... 23. Kasaciniu skundu ieškovas prašo panaikinti Klaipėdos apygardos teismo... 24. 2014 m. balandžio 15 d. sprendimą bei priimti naują sprendimą – ieškinį... 25. 1. Dėl ĮBĮ 10 straipsnio 7 dalies 1 punkto pažeidimo. Kasatoriaus teigimu,... 26. I. V., kaip įmonės direktoriui, ir atsakovui L. P., kaip laikinai einančiam... 27. 2. Dėl civilinę atsakomybę reglamentuojančių teisės normų pažeidimo.... 28. 2.1 Dėl kasatoriui padarytos žalos. Remiantis kasacinio teismo praktika,... 29. P. Ž. ir kt., bylos Nr. 3K-3-14/2013). Nagrinėjamu atveju administratoriui... 30. 2.2 Dėl atsakovų neteisėtų veiksmų. Bankrutuojančios įmonės turto... 31. 2.3 Dėl atsakovų neteisėtų veiksmų ir kasatoriui padarytos žalos... 32. 3. Dėl įrodinėjimą, įrodymų vertinimą bei įrodinėjimo pareigų... 33. Atsiliepimų į kasacinį skundą CPK 351 straipsnio nustatyta tvarka... 34. Teisėjų kolegija... 35. IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai Dėl Lietuvos Respublikos... 36. Vadovaujantis paminėtomis įmonės balanso, kaip įrodymo apie įmonės... 37. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad bylą nagrinėję teismai netinkamai... 38. Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo... 39. Kasacinis teismas turėjo 10,78 Eur išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu... 40. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 41. Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014... 42. Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014... 43. Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir...