Byla eAS-77-520/2019

1Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus, Artūro Drigoto (kolegijos pirmininkas) ir Dalios Višinskienės (pranešėja),

2teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Vilniaus miesto projektai“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. gruodžio 10 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Vilniaus miesto projektai“ skundą atsakovams Vilniaus miesto savivaldybės administracijai, Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos (trečiasis suinteresuotas asmuo – Nacionalinė žemės tarnyba prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos) dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

3Teisėjų kolegija

Nustatė

4I.

5Pareiškėjas uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „Vilniaus miesto projektai“ (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, prašydami panaikinti Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos (toliau – ir Inspekcija) Vilniaus teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamento 2018 m. lapkričio 16 d. sprendimą Nr. (23.52)2D-16563 „Dėl privalomojo nurodymo PN-1089 įvykdymo“ ir įpareigoti Inspekciją priimti naują sprendimą – pateikti privalomąjį nurodymą su reikalavimais Vilniaus miesto savivaldybės administracijai panaikinti 2018 m. spalio 11 d. raštą Nr. A51-87861/18(2.15.1.1-MP3) ir patenkinti pareiškėjo 2018 m. liepos 17 d. ir 2018 m. liepos 23 d. planavimo pasiūlymus.

6Pareiškėjas skunde taip pat prašė taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę – iki galutinio sprendimo šioje administracinėje byloje įsiteisėjimo uždrausti Inspekcijai teritorijų planavimo dokumento patikrinimo aktu pritarti Vilniaus miesto savivaldybės teritorijos bendrojo plano pakeitimui ar korektūrai, kuriuo būtų keičiami ar koreguojami pareiškėjo nuomojamai ginčo žemės sklypo teritorijos daliai skundo padavimo metu galiojantys Vilniaus miesto savivaldybės teritorijos bendrojo plano sprendiniai. Pasak pareiškėjo, nepritaikius reikalavimo užtikrinimo priemonių, jam gali būti padaryta neatitaisoma arba sunkiai atitaisoma žala, nes tuo atveju, jeigu rengiamas bendrasis planas su pareiškėjo teises ir teisėtus interesus pažeidžiančiais, teisės aktų reikalavimams prieštaraujančiais sprendiniais būtų patvirtintas, šis teisminis procesas iš esmės būtų beprasmis ir pareiškėjo teisės ir interesai šiame teisminiame procese negalėtų būti apginti. Pareiškėjo manymu, kol vyksta šis ginčas, Vilniaus miesto savivaldybės teritorijos bendrojo plano sprendiniai pareiškėjo nuomojamoje ginčo žemės sklypo teritorijos dalyje negali būti pakeisti ir patvirtinti. Pareiškėjas teigė, kad prašoma pritaikyti reikalavimo užtikrinimo priemonė yra proporcinga, nes bendrojo plano keitimas būtų sustabdytas tik pareiškėjo nuomojamoje žemės sklypo dalyje, o visoje likusioje Vilniaus miesto savivaldybės teritorijai planuoti nebūtų užkirstas kelias.

7II.

8Vilniaus apygardos administracinis teismas 2018 m. gruodžio 10 d. nutartimi pareiškėjo UAB „Vilniaus miesto projektai“ skundą priėmė nagrinėti, tačiau netenkino pareiškėjo prašymo dėl reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymo.

9Teismas, spręsdamas pareiškėjo prašymą dėl reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymo, pažymėjo, kad administracinėje byloje gali būti taikomos tik tokios užtikrinimo priemonės, kurios yra reikalingos tam, kad būtų užtikrintas byloje pareikštas konkretus reikalavimas(-ai), o ne tam, kad būtų sprendžiami ir užtikrinami apskritai tarp proceso šalių susiklostę teisiniai santykiai. Tačiau pareiškėjas, prašydamas taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones, teismo vertinimu, nenurodė teisiškai pagrįstų aplinkybių ir nepateikė įrodymų, kad nesiėmus jo nurodomos užtikrinimo priemonės gali būti padaryta neatitaisoma arba sunkiai atitaisoma didelė žala, kad pareiškėjo teisių įgyvendinimas gali būti suvaržomas arba apsunkinamas iš esmės. Teismas pabrėžė, kad pareiškėjo teiginiai apie galimą teisėtų lūkesčių pažeidimą yra per daug abstraktūs ir deklaratyvūs, paremti tik prielaidomis ir taip pat nepagrindžia, jog nesiėmus užtikrinimo priemonių gali būti padaryta neatitaisoma arba sunkiai atitaisoma didelė žala.

10Įvertinęs kilusį ginčą apibūdinančias aplinkybes, skundo reikalavimus, pareiškėjo prašomą taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę ir pareiškėjo nurodytas priežastis, dėl kurių, jo teigimu, turi būti taikoma prašoma reikalavimo užtikrinimo priemonė, teismas padarė išvadą, kad nėra nei faktinio, nei teisinio pagrindo taikyti pareiškėjo nurodytą reikalavimo užtikrinimo priemonę, nes pareiškėjas, kuriam tenka pareiga pagrįsti reikalavimo užtikrinimo būtinybę, nepateikė įrodymų, kurie patvirtintų, jog šiuo konkrečiu nagrinėjamu atveju šioje bylos nagrinėjimo stadijoje egzistuoja pagrindas taikyti pareiškėjo prašomą reikalavimo užtikrinimo priemonę ir reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymas nagrinėjamu atveju būtų adekvatus ir proporcingas, atitiktų šalių interesų pusiausvyrą bei viešąjį interesą. Atsižvelgęs į tai, teismas konstatavo, kad pareiškėjo prašymas taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones negali būti tenkinamas.

11III.

12Pareiškėjas UAB „Vilniaus miesto projektai“ atskirajame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. gruodžio 10 d. nutarties dalį, kuria buvo atsisakyta taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę, ir išspręsti klausimą iš esmės – taikyti prašomą reikalavimo užtikrinimo priemonę, t. y. iki galutinio sprendimo šioje administracinėje byloje įsiteisėjimo uždrausti Inspekcijai teritorijų planavimo dokumento patikrinimo aktu pritarti Vilniaus miesto savivaldybės teritorijos bendrojo plano pakeitimui ar korektūrai, kuriuo būtų keičiami ar koreguojami pareiškėjo nuomojamai žemės sklypo teritorijos daliai skundo padavimo metu galiojantys Vilniaus miesto savivaldybės teritorijos bendrojo plano sprendiniai.

13Pareiškėjo manymu, pirmosios instancijos teismas neįsigilino į bylos aplinkybes, į pateiktus įrodymus ir priėmė nepagrįstą nutartį. Pareiškėjas nesutinka su teismo išvada, kad jis nepateikė įrodymų dėl galimo neatitaisomos ar sunkiai atitaisomos didelės žalos atsiradimo. Šiuo aspektu pažymi, kad skunde nurodė, jog nepritaikius prašomos reikalavimo užtikrinimo priemonės kyla pavojus, kad būtų patvirtinti ir įsigaliotų pakeisti bei planavimo metu paviešinti šiuo metu galiojančio Vilniaus miesto savivaldybės teritorijos bendrojo plano sprendiniai, kurie būtų taikomi pareiškėjo nuomos teise valdomo žemės sklypo, esančio ( - ), daliai ir kuriais būtų pažeidžiamos pareiškėjo teisės ir teisėti interesai bei teisėti lūkesčiai vykdyti plėtrą šiame žemės sklype. Pareiškėjas paaiškina, kad rengiamu bendruoju planu yra siekiama nustatyti veiklos ribojimus, kurių iki tol nėra buvę ir kurių atsiradimo pareiškėjas nesitikėjo ir negalėjo tikėtis. Atkreipia dėmesį, kad minėto pareiškėjo valdomo žemės sklypo teritorijai yra patvirtintas detalusis planas, taip pat pareiškėjui 2017 m. gruodžio 22 d. yra išduotas statybą leidžiantis dokumentas, kurio pagrindu nuomojamoje žemės sklypo dalyje yra planuojama plėtoti 73 167,87 kv. m bendrojo ploto prekybos centrą. Taigi pareiškėjas turi teisėtus lūkesčius įgyvendinti plėtrą pagal šiuos individualius administracinius teisės aktus, šių aktų priėmimo metu galiojusio ir šiuo metu galiojančio Vilniaus miesto savivaldybės teritorijos bendrojo plano sprendinius.

14Pagal šiuo metu galiojančio Vilniaus miesto savivaldybės bendrojo plano sprendinius nurodytame žemės sklype galima statyti 151 440 kv. m bendrojo ploto mažmeninės prekybos objektus. Tačiau, įsigaliojus ginčijamiems pakeitimams, pareiškėjas neteks galimybės vykdyti bet kokią tolesnę prekybos objekto plėtrą, kadangi ginčo sprendiniais žemės sklype bus nustatyti beveik keturis kartus mažesni leistini maksimalūs mažmeninių prekybos objektų dydžiai, nei numatyti techniniame projekte, kuriam realizuoti išduotas statybos leidimas. Pareiškėjas akcentuoja, kad į minėto žemės sklypo plėtojimą jau yra investavęs apie 14 000 000 Eur bei yra numatęs investuoti iki 75 000 000 Eur. Tačiau naujų nenumatytų ribojimų atsiradimas iš esmės pakeistų pareiškėjo veiklos sąlygas. Pareiškėjas pabrėžia, kad šias faktines aplinkybes pagrindė skunde ir pateikė tai patvirtinančius įrodymus. Todėl pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nurodė, jog pareiškėjas neteikė įrodymų ir nepateikė jokių aplinkybių dėl galimo didelės ir sunkiai atitaisomos žalos atsiradimo. Pareiškėjo teigimu, plėtros galimybių praradimas yra didelė žala, kurios mastas yra akivaizdus ir kurią padarius jos atitaisymas būtų labai sudėtingas. Pareiškėjas turėtų inicijuoti naujus teisminius procesus, siekdamas nuginčyti naujus, pareiškėjo teises ir teisėtus interesus pažeidžiančius Vilniaus miesto savivaldybės teritorijos bendrojo plano sprendinius. Teisminiai procesai galėtų trukti reikšmingą laiko tarpą ir iki galutinio teismo sprendimo įsiteisėjimo pareiškėjo suplanuota plėtra jo valdomame žemės sklype būtų negalima.

15Atsakovas Vilniaus miesto savivaldybės administracija atsiliepime į atskirąjį skundą prašo jo netenkinti.

16Atsakovas mano, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė proceso teisės normas, reglamentuojančias reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymą, tinkamai įvertino visas bylai reikšmingas aplinkybes bei pateiktus įrodymus ir priėmė teisėtą bei pagrįstą nutartį. Pagal paskelbtus rengiamo bendrojo plano sprendinius, t. y. vadovaujantis rengiamo bendrojo plano aiškinamojo rašto 3.1.-7 lentelės „Bendrieji tekstiniai reglamentai, galiojantys visai savivaldybės teritorijai (nepriskirti konkrečiai pagrindiniame brėžinyje indeksu pažymėtai funkcinei zonai)“ 8 punktu, bendrojo plano reikalavimai netaikomi suprojektuotiems objektams, kuriems iki bendrojo plano patvirtinimo buvo išduoti statybą leidžiantys dokumentai. Minėtos lentelės 4 punktas numato, kad bendrojo plano reglamentai nepanaikina galiojančių teritorijų planavimo dokumentų sprendinių bei kitų teisės aktų reikalavimų. Taigi šios nuostatos numato galimybę vykdyti veiklą galiojančio detaliojo plano pagrindu bei įgyvendinti turimą statybą leidžiantį dokumentą, todėl pareiškėjas atskirajame skunde nepagrįstai nurodo, jog patvirtinus rengiamo bendrojo plano sprendinius neteks galimybės įgyvendintini plėtrą pagal turimus individualus administracinius aktus. Atsakovas pabrėžia, kad pareiškėjas, turėdamas galiojantį statybą leidžiantį dokumentą, galės jį įgyvendinti ir patvirtinus rengiamą bendrąjį planą nepriklausomai nuo to, ar toks statybą leidžiantis dokumentas galėtų būti išduotas vadovaujantis rengiamo bendrojo plano sprendiniais. Todėl, pasak atsakovo, nagrinėjamu atveju neracionalu taikyti prašomą reikalavimo užtikrinimo priemonę, nes pareiškėjo nurodytų individualių administracinių aktų įgyvendinimas galimas nepriklausomai nuo bendrojo plano suderinimo Inspekcijoje ar rengiamo bendrojo plano patvirtinimo, t. y. pareiškėjas šiuos aktus galės įgyvendinti ir patvirtinus rengiamą bendrąjį planą.

17Atsakovas Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos Inspekcija prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos atsiliepime į atskirąjį skundą prašo jį atmesti.

18Inspekcija tvirtina, kad pareiškėjas nepateikė prima facie (iš pirmo žvilgsnio) argumentų, iš kurių būtų galima daryti prielaidą, jog skundžiamas Inspekcijos Vilniaus departamento sprendimas yra tikėtinai nepagrįstas ar neteisėtas. Be to, pasak Inspekcijos, pareiškėjas nenurodė jokių aplinkybių ir neteikė įrodymų, kad nesiėmus prašomos užtikrinimo priemonės jam gali būti padaryta neatitaisoma arba sunkiai atitaisoma didelė žala, kad jo teisių įgyvendinimas gali būti suvaržomas arba apsunkinamas iš esmės. Inspekcija atkreipia dėmesį, kad ginčo žemės sklypui yra galiojantis detalusis planas, pagal kurio reglamentus pareiškėjas ir toliau gali vykdyti veiklą, taip pat pareiškėjas turi galiojantį statybos leidimą, kuris suteikia teisę statyti, todėl rengiamo bendrojo plano sprendiniai niekaip nepažeidžia pareiškėjo lūkesčių ir nėra jokios grėsmės, kad rengiamas ar ateityje tvirtinamas bendrasis planas padarytų jam neatitaisomą žalą.

19Inspekcija nurodo, kad teritorijų planavimo dokumento tikrinimas teritorijų planavimo valstybinę priežiūrą atliekančioje institucijoje vyksta visa apimtimi ir dėl plano sprendinių yra teikiama viena išvada, todėl pareiškėjo prašoma reikalavimo užtikrinimo priemonė yra neproporcinga ir užkirstų kelią visam bendrojo planavimo procesui. Taigi, Inspekcijos manymu, nagrinėjamu atveju pareiškėjo prašomos reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymas nėra tikslingas, proporcingas, neatitinka šalių ir viešojo interesų pusiausvyros.

20Teisėjų kolegija konstatuoja:

21IV.

22Apeliacijos dalykas – Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. gruodžio 10 d. nutarties dalies, kuria vadovaujantis ABTĮ 70 straipsniu netenkintas pareiškėjo UAB „Vilniaus miesto projektai“ prašymas taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę, pagrįstumas ir teisėtumas.

23Pirmosios instancijos teismas, priimdamas pareiškėjo skundą, nustatė, kad Inspekcija pareiškėjo ginčijamą 2018 m. lapkričio 16 d. sprendimą Nr. (23.52)2D-16563 „Dėl privalomojo nurodymo PN-1089 įvykdymo“ priėmė, išnagrinėjusi pareiškėjo skundą dėl Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 2018 m. spalio 11 d. rašto Nr. A51-87861/18(2.15.1.1-MP3) išankstinio bylos nagrinėjimo ne per teismą tvarka. Pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis ABTĮ 28 straipsnio 3 dalimi, nurodė, kad šioje byloje atsakovas yra Vilniaus miesto savivaldybės administracija.

24Pareiškėjas skunde yra nurodęs, kad planavimo organizatoriui (Vilniaus miesto savivaldybės administracijai) pateikė rengiamo bendrojo plano versijoms planavimo pasiūlymus, planavimo organizatorius (Vilniaus miesto savivaldybės administracija) 2018 m. spalio 11 d. rašte Nr. A51-87861/18(2.15.1.1-MP3) nurodė argumentus, kuriais dalis pasiūlymų atmesta, o dėl dalies pasiūlymų nebuvo pateiktas atsakymas. Pareiškėjas skundą grindžia Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo 37 straipsnio 2 dalimi, nustatančia, kad pasiūlymus pateikusiems asmenims planavimo organizatorius motyvuotai atsako raštu arba Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo dokumentų rengimo ir teritorijų planavimo proceso valstybinės priežiūros informacinėje sistemoje, jeigu pasiūlymai buvo pateikti šioje sistemoje. Planavimo organizatoriaus atsakymas per 10 darbo dienų gali būti apskųstas atitinkamai teritorijų planavimo valstybinę priežiūrą atliekančiai institucijai. Planavimo organizatoriams atsakyme nurodoma, kad planavimo organizatorius pritaria visuomenės pasiūlymams arba atmeta pasiūlymus, išsamiai nurodydamas pasiūlymų nepriimtinumą (nepagrįstumą).

25Pareiškėjas, prašydamas taikyti ABTĮ 70 straipsnio (byloje taikoma šio straipsnio redakcija, galiojusi iki 2018 m. gruodžio 29 d.) 3 dalies 1 punkte numatytą reikalavimo užtikrinimo priemonę (uždrausti Inspekcijai teritorijų planavimo dokumento patikrinimo aktu pritarti Vilniaus miesto savivaldybės teritorijos bendrojo plano pakeitimui ar korektūrai, kuriuo būtų keičiami ar koreguojami pareiškėjo nuomojamai ginčo žemės sklypo teritorijos daliai skundo padavimo metu galiojantys Vilniaus miesto savivaldybės teritorijos bendrojo plano sprendiniai), nurodė, kad tuo atveju, jeigu rengiamas bendrasis planas su pareiškėjo teises ir teisėtus interesus pažeidžiančiais, teisės aktų reikalavimams prieštaraujančiais sprendiniais būtų patvirtintas, šis teisminis procesas iš esmės būtų beprasmis ir pareiškėjo teisės ir interesai šiame teisminiame procese negalėtų būti apginti. Pareiškėjas, prašydamas taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę, laikėsi pozicijos, kad kol vyksta šis ginčas, Vilniaus miesto savivaldybės teritorijos bendrojo plano sprendiniai pareiškėjo nuomojamoje ginčo žemės sklypo teritorijos dalyje negali būti pakeisti ir patvirtinti.

26Pareiškėjas, atskirajame skunde nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo procesiniu sprendimu netaikyti reikalavimo užtikrinimo priemonės, akcentuoja, kad rengiamu bendruoju planu yra siekiama nustatyti veiklos ribojimus, kurių iki tol nėra buvę ir kurių atsiradimo pareiškėjas nesitikėjo ir negalėjo tikėtis, įsigaliojus ginčijamiems pakeitimams pareiškėjas neteks galimybės vykdyti bet kokią tolesnę prekybos objekto plėtrą, plėtros galimybių praradimas ribojimų, darančių įtaką esamai plėtrai, yra didelė žala, kurios mastas yra akivaizdus ir kurią padarius atitaisymas būtų labai sudėtingas.

27Teisėjų kolegija, nagrinėdama pareiškėjo šioje byloje išsakytus argumentus, dėl kurių privalo būti taikoma jo nurodoma reikalavimo užtikrinimo priemonė, pirmiausia nurodo, kad pagal ABTĮ 70 straipsnio 1 dalį teismas arba teisėjas proceso dalyvių motyvuotu prašymu arba savo iniciatyva gali imtis priemonių reikalavimui užtikrinti; reikalavimas gali būti užtikrinamas bet kurioje proceso stadijoje, jeigu proceso dalyvis tikėtinai pagrindžia reikalavimo pagrįstumą ir nesiėmus užtikrinimo priemonių gali būti padaryta neatitaisoma arba sunkiai atitaisoma didelė žala; jeigu yra šioje dalyje nurodyti pagrindai, reikalavimo užtikrinimo priemonės gali būti taikomos ir tais atvejais, kai būtina laikinai sureguliuoti padėtį, susijusią su ginčytinais teisiniais santykiais. Reikalavimo užtikrinimo priemonės gali būti: 1) draudimas atlikti tam tikrus veiksmus; 2) išieškojimo pagal vykdomąjį dokumentą sustabdymas; 3) ginčijamo individualaus teisės akto, taip pat ir suteikiančio kitam asmeniui (ne pareiškėjui) subjektines teises, galiojimo laikinas sustabdymas; 4) kitos teismo ar teisėjo taikomos priemonės (ABTĮ 70 str. 3 d.).

28Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje pažymėta, jog teismas, spręsdamas dėl ABTĮ 70 straipsnio 1 dalyje nurodytų reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo, turi nustatyti, kad yra reali grėsmė, jog netaikius šių reikalavimo užtikrinimo priemonių, gali būti padaryta neatitaisoma arba sunkiai atitaisoma didelė žala. Reikalavimo užtikrinimo priemonės gali būti taikomos, jei yra prima facie (iš pirmo žvilgsnio) argumentų dėl skundžiamo akto galiojimo ir administracinio akto vykdymas sukels didelę žalą, kurios atitaisymas (kompensavimas) būtų sudėtingas (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. spalio 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-899-575/2016). Reikalavimo užtikrinimo priemonėmis, kaip įstatymu suteikta teise, turi būti naudojamasi protingai ir sąžiningai, negalima ja piktnaudžiauti, naudotis ja ne pagal paskirtį (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. balandžio 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS525-272/2012; 2013 m. sausio 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS525-101/2013).

29Atkreiptinas dėmesys, kad reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymas pagal nustatytas aplinkybes turi būti adekvatus siekiamam tikslui, nepažeisti proporcingumo ir proceso šalių interesų pusiausvyros principų bei viešojo intereso (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. rugsėjo 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS858-602/2010). Asmenys, prašantys taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę, privalo nurodyti aplinkybes, sudarančias reikalavimo užtikrinimo pagrindą, bei pateikti šias aplinkybes patvirtinančius įrodymus (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. spalio 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-900-662/2016).

30Be to, aiškinamajame rašte „Dėl Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo Nr. VIII-1029 pakeitimo įstatymo projekto bei Lietuvos Respublikos administracinių ginčų komisijų įstatymo Nr. VIII-1031 pakeitimo įstatymo projekto“ nurodyta, kad atsižvelgiant į Europos Tarybos Ministrų Komiteto 1989 m. rugsėjo 13 d. rekomendacijas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo administraciniame procese Nr. (89)8, ABTĮ projekto 70 straipsnio 1 dalyje siūloma nustatyti, kad reikalavimas gali būti užtikrinamas bet kurioje proceso stadijoje, jeigu proceso dalyvis tikėtinai pagrindžia reikalavimo pagrįstumą ir nesiėmus užtikrinimo priemonių, gali būti padaryta neatitaisoma arba sunkiai atitaisoma didelė žala.

31Europos Tarybos Ministrų Komiteto 1989 m. rugsėjo 13 d. rekomendacijoje Nr. R (89)8 „Dėl laikinosios teismo apsaugos administraciniuose ginčuose“ įtvirtintas principas, kad teismas, spręsdamas dėl laikinosios apsaugos skyrimo (reikalavimo užtikrinimo priemonės), atsižvelgia į visas svarbias aplinkybes ir interesus, ir laikinosios apsaugos priemonės (reikalavimo užtikrinimo priemonės) gali būti taikomos, jei administracinio akto vykdymas padarytų didelę žalą, kurią sunkiai būtų galima atlyginti, ir jei yra pakankamai svarių akto neteisėtumo įrodymų.

32Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą yra pažymėjęs, kad teismas, spręsdamas proceso dalyvio prašymą dėl ABTĮ 71 straipsnio 1 dalyje nurodytų reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo, turi atsižvelgti į tai, ar prašymas dėl reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymo yra tiesiogiai susijęs su byloje pareikštais reikalavimais, kuriuos teismas nutartimi priėmė nagrinėti, ar jis neperžengia kilusio administracinio ginčo ribų (žr., pvz., 2012 m. balandžio 4 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS858-310/2012; 2012 m. gegužės 18 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS492-227/2012).

33Šios nagrinėjamos bylos esminis dalykas yra atsakovo Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 2018 m. spalio 11 d. rašto Nr. A51-87861/18(2.15.1.1-MP3) pagrįstumas ir teisėtumas. Kaip jau minėta, šiuo raštu buvo atsakyta į pareiškėjo pateiktus pasiūlymus, tačiau pareiškėjas šioje byloje prašo taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę, kuri nėra susijusi su šiuo dalyku. Be to, šioje byloje nėra ginčijami Inspekcijos veiksmai, susiję pritarimu Vilniaus miesto savivaldybės teritorijos bendrojo plano pakeitimui ir korektūrai, nepateikti duomenys, kad Inspekcija šiuo metu sprendžia tokį klausimą. Pirmosios instancijos teismas teisingai pažymėjo, kad administracinėje byloje gali būti taikomos tik tokios užtikrinimo priemonės, kurios yra reikalingos tam, kad būtų užtikrintas byloje pareikštas konkretus reikalavimas (-ai), o ne tam, kad būtų sprendžiami ir užtikrinami apskritai tarp proceso šalių susiklostę teisiniai santykiai.

34Būtina pažymėti ir tai, kad pareiškėjas argumentus, jog jis patirs didelę žalą, sieja su Vilniaus miesto savivaldybės tarybos veiksmais, kuriais gali būti patvirtinti Vilniaus miesto bendrojo plano pakeitimai. Šiuo aspektu nurodytina, kad pareiškėjo prielaida, jog jis (pareiškėjas) apskritai ateityje gali patirti tam tikrų neigiamų pasekmių, savaime nėra pagrindas taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones. Be to, pareiškėjas turi įrodyti, kad neigiamų pasekmių pašalinimas būtų neįmanomas ar sudėtingas (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. balandžio 20 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS146-149/2012; 2017 m. liepos 26 d. nutartis administracinėje byla Nr. AS-662-756/2017).

Teisėjų kolegija, įvertinusi pareiškėjo nurodytas aplinkybes dėl būtinybės užtikrinti skundo reikalavimą, taip pat pirmosios instancijos teismui pateiktą medžiagą, sutinka su pirmosios instancijos teismo motyvais, dėl kurių netaikyta pareiškėjo nurodyta reikalavimo užtikrinimo priemonė, ir jų nekartoja. Konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria atsisakyta taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę, yra pagrįsta ir teisėta, priimta tinkamai pritaikius ABTĮ 70 straipsnio nuostatas, todėl nutartis paliekama nepakeista, o pareiškėjo atskirasis skundas atmetamas.

35Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

Nutarė

36Pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Vilniaus miesto projektai“ atskirąjį skundą atmesti.

37Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. gruodžio 10 d. nutartį palikti nepakeistą.

38Nutartis neskundžiama.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš... 2. teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo... 3. Teisėjų kolegija... 4. I.... 5. Pareiškėjas uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „Vilniaus... 6. Pareiškėjas skunde taip pat prašė taikyti reikalavimo užtikrinimo... 7. II.... 8. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2018 m. gruodžio 10 d. nutartimi... 9. Teismas, spręsdamas pareiškėjo prašymą dėl reikalavimo užtikrinimo... 10. Įvertinęs kilusį ginčą apibūdinančias aplinkybes, skundo reikalavimus,... 11. III.... 12. Pareiškėjas UAB „Vilniaus miesto projektai“ atskirajame skunde prašo... 13. Pareiškėjo manymu, pirmosios instancijos teismas neįsigilino į bylos... 14. Pagal šiuo metu galiojančio Vilniaus miesto savivaldybės bendrojo plano... 15. Atsakovas Vilniaus miesto savivaldybės administracija atsiliepime į... 16. Atsakovas mano, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė proceso... 17. Atsakovas Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos Inspekcija prie... 18. Inspekcija tvirtina, kad pareiškėjas nepateikė prima facie (iš pirmo... 19. Inspekcija nurodo, kad teritorijų planavimo dokumento tikrinimas teritorijų... 20. Teisėjų kolegija konstatuoja:... 21. IV.... 22. Apeliacijos dalykas – Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m.... 23. Pirmosios instancijos teismas, priimdamas pareiškėjo skundą, nustatė, kad... 24. Pareiškėjas skunde yra nurodęs, kad planavimo organizatoriui (Vilniaus... 25. Pareiškėjas, prašydamas taikyti ABTĮ 70 straipsnio (byloje taikoma šio... 26. Pareiškėjas, atskirajame skunde nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo... 27. Teisėjų kolegija, nagrinėdama pareiškėjo šioje byloje išsakytus... 28. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje pažymėta, jog teismas,... 29. Atkreiptinas dėmesys, kad reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymas pagal... 30. Be to, aiškinamajame rašte „Dėl Lietuvos Respublikos administracinių... 31. Europos Tarybos Ministrų Komiteto 1989 m. rugsėjo 13 d. rekomendacijoje Nr. R... 32. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą yra pažymėjęs, kad... 33. Šios nagrinėjamos bylos esminis dalykas yra atsakovo Vilniaus miesto... 34. Būtina pažymėti ir tai, kad pareiškėjas argumentus, jog jis patirs didelę... 35. Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo... 36. Pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Vilniaus miesto projektai“... 37. Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. gruodžio 10 d. nutartį... 38. Nutartis neskundžiama....