Byla e3K-3-129-219/2018
Dėl proceso atnaujinimo Lietuvos apeliacinio teismo civilinėje byloje Nr. 2-478-157/2016, kurioje bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Elektrėnų švara“ bankrotas pripažintas tyčiniu

1Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Andžej Maciejevski, Algirdo Taminsko ir Vinco Versecko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

2teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal suinteresuoto asmens A. Z. kasacinį skundą dėl Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. rugpjūčio 24 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal pareiškėjo A. Z. prašymą dėl proceso atnaujinimo Lietuvos apeliacinio teismo civilinėje byloje Nr. 2-478-157/2016, kurioje bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Elektrėnų švara“ bankrotas pripažintas tyčiniu.

3Teisėjų kolegija

Nustatė

4I. Ginčo esmė

5

  1. Kasacinėje byloje sprendžiama dėl teisės normų, reglamentuojančių proceso atnaujinimą bankroto bylose, aiškinimo ir taikymo.
  2. Byloje nustatyta, kad Vilniaus apygardos teismo 2015 m. kovo 18 d. nutartimi (civilinė byla Nr. B2-3387-560/2015) UAB „Elektrėnų švara“ (toliau – ir Bendrovė) iškelta bankroto byla, bankroto administratore paskirta UAB „Kirkiliavas“. Ši teismo nutartis įsiteisėjo 2015 m. kovo 30 d. Vilniaus apygardos teismo 2015 m. spalio 28 d. nutartimi UAB „Elektrėnų švara“ pripažinta bankrutavusia ir likviduojama dėl bankroto.
  3. Bendrovės bankroto administratorė 2015 m. rugpjūčio 28 d. kreipėsi į Vilniaus apygardos teismą su pareiškimu pripažinti Bendrovės bankrotą tyčiniu. Vilniaus apygardos teismas 2015 m. lapkričio 13 d. nutartimi (civilinė byla Nr. B2-5730-560/2015) netenkino Bendrovės administratorės pareiškimo dėl Bendrovės bankroto pripažinimo tyčiniu. Lietuvos apeliacinis teismas 2016 m. vasario 18 d. nutartimi (civilinė byla Nr. 2-478-157/2016) Vilniaus apygardos teismo 2015 m. lapkričio 13 d. nutartį panaikino ir klausimą išsprendė iš esmės – pripažino Bendrovės bankrotą tyčiniu.
  4. Suinteresuotas asmuo, buvęs bendrovės akcininkas A. Z. (toliau – pareiškėjas) 2017 m. birželio 6 d. pateikė teismui prašymą dėl proceso atnaujinimo Lietuvos apeliacinio teismo civilinėje byloje Nr. 2-478-157/2016 ir šioje byloje priimtos Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. vasario 18 d. nutarties panaikinimo, paaiškėjus naujoms reikšmingoms aplinkybėms (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 366 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Pareiškėjas kaip naujai paaiškėjusią aplinkybę nurodė Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. balandžio 24 d. nutartyje (civilinė byla Nr. e3K-7-115-915/2017) pateiktus išaiškinimus.

6II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų procesinių sprendimų esmė

7

  1. Vilniaus apygardos teismas 2017 m. birželio 9 d. nutartimi atsisakė priimti pareiškėjo prašymą dėl proceso atnaujinimo.
  2. Teismas nurodė, kad Civilinio proceso kodekso 1 straipsnyje įtvirtinta, jog bankroto bylos nagrinėjamos pagal CPK taisykles, išskyrus išimtis, kurias nustato kiti Lietuvos Respublikos įstatymai. Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo (toliau – ĮBĮ) 1 straipsnio 1, 3 dalyse nustatyta, kad šis įstatymas reglamentuoja įmonių bankroto procesą, o kitų įstatymų nuostatos taikomos tiek, kiek jos neprieštarauja ĮBĮ nuostatoms.
  3. Pagal CPK 365 straipsnio 1 dalį procesas gali būti atnaujintas bylose, užbaigtose nagrinėti dėl ginčo esmės įsiteisėjusiu teismo sprendimu (nutartimi). Prašymas atnaujinti procesą negalimas dėl įsiteisėjusių teismo sprendimų bankroto bylose (CPK 366 straipsnio 3 dalis). Bankroto byla užbaigiama įsiteisėjus teismo sprendimui, kuris sudaro pagrindą bankrutavusią įmonę išregistruoti iš Juridinių asmenų registro, arba nutarčiai, kuria patvirtinama taikos sutartis, ir byla nutraukiama (CPK 293 straipsnio 5 punktas; ĮBĮ 27 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 29 straipsnio 2–5 dalys, 32 straipsnio 4 dalis). Tik priėmus vieną iš paminėtų procesinių sprendimų, galima konstatuoti, kad bankroto procedūros yra užbaigtos; kiti bankroto byloje priimami procesiniai sprendimai iki teismo baigiamojo akto yra tarpiniai, nes jais bankroto byla nėra išsprendžiama iš esmės; byloje negali būti priimamai keli baigiamieji aktai tuo pačiu klausimu.
  4. Teismų praktikoje nurodoma, kad įstatymo sąvoka „užbaigta byla“ reiškia, jog civilinis ginčas buvo išnagrinėtas nustatyta tvarka ir procesas joje baigtas, instancinės kontrolės galimybės byloje nėra; bylos užbaigimas reiškia teismo sprendimo, kuriuo ginčas tarp šalių dėl materialaus teisinio reikalavimo išspręstas iš esmės, arba nutarties, kuria byla nutraukta, įsiteisėjimą; tuo atveju, kai teismas byloje procesiniu sprendimu išsprendžia klausimą, kuris negali sukelti materialiųjų teisinių padarinių dėl to, kad teismas anksčiau nėra išsprendęs kito klausimo, kurio išsprendimas yra būtina sąlyga nagrinėjamam klausimui spręsti, laikoma, kad yra priimtas tik tarpinis procesinis sprendimas, t. y. ne dėl ginčo esmės; nesant privalomos proceso atnaujinimo civilinėje byloje sąlygos – bylos užbaigimo, proceso atnaujinimas dėl tokio teismo procesinio sprendimo negalimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. spalio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-362/2007; Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. sausio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-260/2012).
  5. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2007 m. spalio 24 d. nutartyje Nr. 3K-7-362/2007 taip pat išaiškino, kad įmonės bankroto procedūrų teisminė kontrolė, šių procedūrų tvirtinimas, teismų procesiniai sprendimai bei jų apskundimas apeliacine ir kasacine tvarka pagal CPK normas atliekamas, atsižvelgiant į ĮBĮ nuostatas, pagal kurias įmonės bankroto procedūros nuosekliai vykdomos tam tikromis stadijomis, o jas pabaigus ir teismui patvirtinus, neleidžiama grįžti prie jau atliktų bankroto proceso stadijų.
  6. Teismo vertinimu, įstatymų reglamentavimas ir aukštesnės instancijos teismų išaiškinimai lemia, kad proceso atnaujinimas negalimas net dėl galutinio teismo sprendimo, kuriuo bankroto byla užbaigiama iš esmės, juo labiau dėl tarpinio teismo procesinio sprendimo bankroto procese procedūriniu klausimu, t. y. nagrinėjamu atveju dėl teismo nutarties, kuria įmonės bankrotas pripažintas tyčiniu. Todėl teismas atsisakė priimti pareiškėjo prašymą dėl proceso atnaujinimo kaip nenagrinėtiną teisme civilinio proceso tvarka (CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punktas).
  7. Lietuvos apeliacinis teismas, išnagrinėjęs bylą pagal pareiškėjo atskirąjį skundą, 2017 m. rugpjūčio 24 d. nutartimi Vilniaus apygardos teismo 2017 m. birželio 9 d. nutartį paliko nepakeistą.
  8. Teismas pažymėjo, kad pagal CPK 366 straipsnio 3 dalį prašymas atnaujinti procesą yra negalimas, be kita ko, ir bankroto bylose. CPK 366 straipsnio 3 dalis buvo papildyta nuostata dėl proceso atnaujinimo bankroto bylose negalimumo tik nuo 2011 m. spalio 1 d., įsigaliojus 2011 m. birželio 21 d. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso pakeitimo ir papildymo įstatymui Nr. XI-1480. Tačiau, net ir neegzistuojant šiai CPK normai, tiek Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, tiek Lietuvos apeliacinis teismas, vertindami prašymus dėl proceso atnaujinimo įvairiose bankroto proceso stadijose, ne kartą išaiškino, kad pagal ĮBĮ nuostatas negalima atnaujinti proceso dėl teismo nutarčių iškelti įmonei bankroto bylą, pripažinti įmonę bankrutavusia ir likviduojama dėl bankroto (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. spalio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-362/2007; Lietuvos apeliacinio teismo 2009 m. spalio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1210/2009). Atsižvelgdamas į teisinį reglamentavimą ir teismų suformuotą praktiką, teismas nesutiko su pareiškėjo argumentu, kad pirmosios instancijos teismas atmetė prašymą dėl formalių priežasčių.
  9. Teismo vertinimu, nors Bendrovei bankrotas buvo iškeltas ir jos bankrotas pripažintas tyčiniu skirtingose bylose (žr. šios nutarties 2–3 punktus), tačiau toks dviejų bylos numerių suteikimas nepaneigia aplinkybės, jog klausimas dėl įmonės bankroto pripažinimo tyčiniu yra bankroto proceso sudedamoji dalis ir turėtų būti sprendžiamas bankroto byloje. Lietuvos apeliacinis teismas laikosi vienodos praktikos, kad, net ir suteikus tam tikram bankroto byloje sprendžiamam klausimui kitą bylos numerį, proceso atnaujinimas dėl šio klausimo yra negalimas (žr. Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. balandžio 25 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2-1371/2013).
  10. ĮBĮ 2 straipsnis, šio straipsnio 12 dalies, 20 straipsnio nuostatų analizė patvirtina, kad klausimo, ar bankrotas nėra tyčinis, išsprendimas yra tik viena iš bankroto procedūros stadijų, kurią lemia ĮBĮ 11 straipsnio 5 dalies 8 punkte nustatytos pareigos bankroto administratoriui patikrinti bankrutuojančios įmonės sandorius įgyvendinimas, o nuo šios stadijos (bankroto pripažinimo tyčiniu) pabaigos priklauso tolesnis įmonės sandorių patikrinimas bei jų galimas nuginčijimas teisme, žalos, padarytos kreditoriams, atlyginimas įmonę likvidavus. Taigi bankroto pripažinimas tyčiniu yra įmonės bankroto procedūros sudedamoji dalis, o proceso atnaujinimas pagal CPK 366 straipsnio 3 dalį bankroto bylose negalimas.
  11. Teismo vertinimu, nors bylos šalys nesutiko su bankroto administratorės prašymu pripažinti Bendrovės bankrotą tyčiniu, o teismo nutartis sukelia šalims materialius teisinius padarinius, tačiau tai nėra pagrindas pripažinti teismo nutartį dėl bankroto pripažinimo tyčiniu atskiru savarankišku procesu.

8III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

9

  1. Kasaciniu skundu pareiškėjas prašo panaikinti Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. rugpjūčio 24 d. nutartį ir priimti naują sprendimą – priimti pareiškėjo 2017 m. birželio 2 d. prašymą dėl proceso atnaujinimo ir perduoti jį iš naujo nagrinėti Vilniaus apygardos teismui. Kasacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
    1. Teismas netinkamai taikė CPK 366 straipsnio 3 dalies nuostatas. Negalima teigti, kad Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. vasario 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-478-157/2016, kuria Bendrovės bankrotas pripažintas tyčiniu, laikytina tarpiniu sprendimu Bendrovės bankroto byloje, kadangi ji buvo priimtas kitoje civilinėje byloje. Taigi šiuo atveju nėra jokio objektyvaus pagrindo teigti, kad pirmiau nurodyta Lietuvos apeliacinio teismo nutartis laikytina tarpine procesine nutartimi, savarankiškai nesukeliančia šalims materialių teisinių padarinių (šios nutarties pagrindu bankroto administratorė 2016 m. balandžio 19 d. Vilniaus apygardos teismui pateikė ieškinį dėl žalos atlyginimo, kuriuo prašo iš pareiškėjo solidariai priteisti 100 716,57 Eur), Bendrovės bankroto byloje. Procesas dėl Bendrovės bankroto pripažinimo tyčiniu negali būti laikomas bankroto bylos sudedamąja dalimi. CPK 366 straipsnio 3 dalies nuostata taikoma išimtinai tik bankroto bylose priimtiems sprendimams.
    2. Teismas nukrypo nuo suformuotos teismų praktikos. Nė vienoje iš skundžiamoje teismo nutartyje nurodytų Lietuvos apeliacinio teismo ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutarčių nepasakyta, kad negalima teikti prašymo atnaujinti procesą dėl sprendimo, kuriuo įmonės bankrotas pripažintas tyčiniu.
  2. Bendrovės bankroto administratorė atsiliepimu į kasacinį skundą prašo skundą atmesti, skundžiamą teismo nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepime nurodoma, kad ĮBĮ yra specialusis teisės aktas, kuriuo reguliuojamos bankroto procedūros. Kadangi ĮBĮ nereglamentuoja proceso atnaujinimo klausimų, sprendžiant dėl galimybės atnaujinti procesą privalu vadovautis CPK. Netgi tuo atveju, jei bankroto procedūra būtų baigta, pagal CPK 366 straipsnio 3 dalį prašymas atnaujinti procesą negalimas dėl įsiteisėjusių teismo sprendimų, be kita ko, bankroto bylose. Nagrinėjamu atveju Bendrovė dar neišregistruota iš Juridinių asmenų registro, taigi bankroto byla nėra baigta, o kadangi bankroto pripažinimas tyčiniu yra viena iš bankroto procedūros sudedamųjų dalių, nėra pagrindo pagal CPK 365 straipsnį atnaujinti procesą.

10Teisėjų kolegija

konstatuoja:

11IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

12Dėl proceso atnaujinimo instituto bankroto bylose (ne)ribojimo

  1. CPK XVIII skyriaus nuostatose (365–374 straipsniai) reglamentuojamas proceso atnaujinimo institutas, kartu ir teisminės gynybos teisės įgyvendinimas per nustatytą tvarką. CPK 365 straipsnio 1 dalies nuostatos nurodo, kad procesas gali būti atnaujintas šiame skyriuje nustatytais pagrindais ir tvarka.
  2. Proceso atnaujinimo institutas yra išimtinė ir galutinė įsiteisėjusių teismo sprendimų ir (ar) nutarčių teisėtumo ir pagrįstumo kontrolės forma. Proceso atnaujinimo tikslas – ištaisyti įsiteisėjusiame teismo sprendime (nutartyje) padarytas teisines klaidas, užtikrinti teisingumo vykdymą bei tinkamą teisės į teisminę gynybą įgyvendinimą, siekiant patikrinti, ar įsiteisėję teismų sprendimai nepažeidžia įstatymų saugomų asmenų teisių ir interesų, taip pat išvengti galimo neteisėto teismo sprendimo teisinių pasekmių (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 109 straipsnio 1 dalis, CPK 2, 6 straipsniai).
  3. Kasacinio teismo praktika, aiškinant proceso atnaujinimo institutą, suformuota taip, kad šis institutas neturi būti priemonė dar kartą pabandyti išspręsti ginčą savo naudai ar vilkinti priimtų teismų sprendimų vykdymą. Kasacinis teismas, savo praktikoje pabrėždamas proceso atnaujinimo procedūros naudojimo ribotumą, kartu yra pažymėjęs, kad proceso atnaujinimas gali būti pagrįstas tais atvejais, kai siekiama išvengti esminių civilinio proceso teisės normų pažeidimų, galinčių lemti esmines materialiosios teisės taikymo klaidas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. kovo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-125-219/2017, 16 punktas).
  4. Nuo 2011 m. spalio 1 d., įsigaliojus 2011 m. birželio 21 d. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso pakeitimo ir papildymo įstatymui Nr. XI-1480, CPK 366 straipsnio, reglamentuojančio proceso atnaujinimo pagrindus, 3 dalis buvo papildyta nuostata dėl proceso atnaujinimo bankroto bylose negalimumo. CPK 366 straipsnio 3 dalyje įtvirtintas reikalavimas nėra vien formalaus ir dispozityvaus pobūdžio. Bankroto byloje įsiteisėjus teismo sprendimui dėl įmonės pabaigos, jis per 5 darbo dienas pateikiamas Juridinių asmenų registrui išregistruoti įmonę ir per 5 darbo dienas nuo teismo sprendimo gavimo dienos įmonė išregistruojama iš jo (ĮBĮ 32 straipsnio 5–6 dalys). Taigi, užbaigus bankroto bylą ir įmonę išregistravus iš Juridinių asmenų registro, įmonė pasibaigia (CK 2.95 straipsnio 3 dalis). Pasibaigus įmonei jokie procesiniai veiksmai byloje negalimi, taigi negalimas ir proceso atnaujinimas.
  5. Teisėjų kolegijos vertinimu, ši teisės norma (CPK 366 straipsnio 3 dalyje), be kita ko, turi būti aiškinama ir suprantama kaip siekianti užtikrinti bankroto tikslų ir pagrindinių principų įgyvendinimą. Pagrindinis bankroto proceso tikslas – pašalinti nemokią įmonę iš rinkos, tenkinti kreditorių reikalavimus iš bankrutuojančios įmonės turto, tuo pačiu metu įmonei skolininkei likviduojant skolų naštą, taip apsaugant kreditorius nuo dar ilgesnio bankrutuojančios įmonės atsiskaitymų uždelsimo. Vienas iš teisminio bankroto proceso tikslų – kiek įmanoma operatyviau užbaigti visas bankroto procedūras, nutraukiant bylą ĮBĮ 27 straipsnio pagrindais arba kitais atvejais – likviduojant bankrutavusią įmonę ir išregistruojant ją iš įmonių registro ĮBĮ 32 straipsnio nustatyta tvarka.
  6. Nagrinėjamu atveju pareiškėjas kasaciniame skunde nurodo, kad apeliacinės instancijos teismas, atsisakydamas atnaujinti procesą civilinėje byloje, kurioje bendrovės bankrotas pripažintas tyčiniu, netinkamai aiškina CPK 366 straipsnio 3 dalį ir formuoja neteisingą teisminę praktiką, nes bankrotas pripažintas tyčiniu ne bankroto, o šioje atskirai nuo bankroto bylos išnagrinėtoje byloje; be to, pripažinimas bankroto tyčiniu sukuria bankrutuojančios įmonės vadovui ir (ar) dalyviui ĮBĮ 20 straipsnio 7 dalyje nustatytus teisinius padarinius.
  7. Teisėjų kolegija nesutinka su šiais argumentais. Kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, nemokios įmonės bankroto procesą reglamentuoja ĮBĮ normos. Kitų įstatymų nuostatos, išskyrus ĮBĮ 1 straipsnio 4 dalyje nurodytus įstatymus (Lietuvos Respublikos finansinio užtikrinimo susitarimų įstatymas ir Lietuvos Respublikos atsiskaitymų baigtinumo mokėjimo ir vertybinių popierių atsiskaitymo sistemose įstatymas), taikomos tiek, kiek jos neprieštarauja šio įstatymo nuostatoms (ĮBĮ 1 straipsnio 3 dalis).
  8. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad įstatymas nepateikia bankroto procedūros apibrėžimo, bet apibrėžia bankroto proceso sąvoką. Pagal ĮBĮ 1 straipsnio 2 dalį bankroto procesas tai – teismo arba ne teismo tvarka vykdomų įmonės bankroto procedūrų visuma. Šis apibrėžimas leidžia teigti, kad sąvokos „bankroto procesas“ ir „bankroto procedūra“ nėra tapačios; pastaroji sąvoka yra siauresnė ir apima tik tam tikrą atskirą veiksmą ar vienarūšių veiksmų grupę (tęstinis veiksmas) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. liepos 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-320-915/2017, 25 punktas).
  9. Bankroto bylos nagrinėjimo procese teismas sprendžia ĮBĮ normomis reglamentuotus su bankroto procesu susijusius klausimus (tvirtina kreditorių finansinius reikalavimus, nagrinėja skundus dėl kreditorių susirinkimo nutarimų, sprendžia dėl bankroto pripažinimo tyčiniu, įmonės pripažinimo bankrutavusia ir jos likvidavimo ir t. t.). Juos išsprendęs teismas priima nutartis, tačiau šiomis nutartimis nėra iš esmės išsprendžiama byla dėl ginčo esmės (dėl bankroto bylos pabaigos). Šie veiksmai laikytini bankroto procedūros etapais, bet ne bylos užbaigimu CPK 365 straipsnio prasme.
  10. ĮBĮ 2 straipsnis apibrėžia pagrindines bankroto procesą reglamentuojančių nuostatų sąvokas. Pagal šio straipsnio 12 dalį tyčinis bankrotas – įmonės privedimas prie bankroto sąmoningai blogai valdant įmonę (veikimu, neveikimu) ir (arba) sudarant sandorius, kai buvo žinoma ar turėjo būti žinoma, kad jų sudarymas pažeidžia kreditorių teises ir (arba) teisėtus interesus. Tuo tarpu ĮBĮ 20 straipsnis reglamentuoja pačią tyčinio bankroto procedūrą bei bankroto pripažinimo tyčiniu pasekmes. Minėtų straipsnių nuostatų analizė patvirtina, kad klausimo, ar bankrotas nėra tyčinis, išsprendimas yra tik vienas iš bankroto procedūros etapų, kurį lemia ĮBĮ 11 straipsnio 5 dalies 8 punkte nustatytos pareigos bankroto administratoriui patikrinti bankrutuojančios įmonės sandorius įgyvendinimas, o nuo šios stadijos (bankroto pripažinimo tyčiniu) pabaigos priklauso tolesnis įmonės sandorių patikrinimas bei jų galimas nuginčijimas teisme, žalos, padarytos kreditoriams, atlyginimas įmonę likvidavus.
  11. Taigi tyčinio bankroto procedūra reglamentuota ĮBĮ normomis ir ji galima tik įmonei iškėlus bankroto bylą. Teisėjų kolegija pažymi, kad tyčinio bankroto procedūra, kaip ir bankroto bylos iškėlimas, kreditorių reikalavimų tvirtinimas, yra sudėtinė ir neatskiriama bankroto bylos dalis, kuri tiesiogiai susijusi su bankroto bylos baigtimi; jai, kaip minėta, taikomos CPK normos, kiek jos neprieštarauja ĮBĮ nuostatoms. CPK 366 straipsnio 3 dalis ĮBĮ normoms neprieštarauja, nes ĮBĮ normos nenustato proceso atnaujinimo instituto ir jo nereguliuoja.
  12. Pareiškėjo kasaciniame skunde nurodytos aplinkybės, kad Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. vasario 18 d. nutartis sukelia bylos dalyviams ir kitiems asmenims teisines pasekmes (žr. šios nutarties 16.1 punktą), nėra pagrindas pripažinti teismo nutartį dėl bankroto pripažinimo tyčiniu atskiru savarankišku procesu. Net ir teismo nutartims dėl bankroto bylos iškėlimo ar įmonės pripažinimo bankrutavusia ir likviduojama dėl bankroto taip pat gali prieštarauti kitos bankroto proceso šalys ir šias nutartis skųsti apeliacinės instancijos teismui. Taip pat ir pastarosios nutartys sukelia kitiems proceso dalyviams tam tikras ĮBĮ nurodytas pasekmes, nes atsiranda ir draudimų, ir įpareigojimų atlikti tam tikrus veiksmus.
  13. Teisėjų kolegija sprendžia, kad aplinkybė, jog nagrinėjamu atveju klausimas dėl bankroto pripažinimo tyčiniu buvo išspręstas atskiroje civilinėje byloje suteikus šiai bylai kitą, negu bankroto bylos, numerį, nereiškia, kad šis klausimas nepatenka į bankroto bylos nagrinėjimo ribas. Bankroto pripažinimas tyčiniu nėra savarankiška procedūra, bet yra bankroto proceso sudėtinė dalis (žr. šios nutarties 27-28 punktus) ir todėl klausimas dėl bankroto pripažinimo tyčiniu turėtų būti nagrinėjamas bankroto byloje; atskiro numerio bylai suteikimas nekeičia priimto procesinio sprendimo turinio ir esmės.
  14. Teisėjų kolegija sutinka su pareiškėjo argumentu, kad pripažinimas bankroto tyčiniu sukuria asmenims, dėl kurių veikimo ar neveikimo kilo tyčinis bankrotas, teisinius padarinius, tačiau tai nepaneigia CPK 366 straipsnio 3 dalies nuostatos dėl proceso atnaujinimo negalimumo bankroto bylose privalomo pobūdžio ir nesukuria teisinio pagrindo atnaujinti tyčinio bankroto procesą (procedūrą).
  15. Teisėjų kolegija pažymi, kad pagal formuojamą teisminę praktiką tuo atveju, kai nutartyje dėl bankroto pripažinimo tyčiniu yra nustatyti dėl tyčinio bankroto atsakingo asmens neteisėti veiksmai (kuriais įmonė buvo privesta prie bankroto tyčia) ir tos įmonės kreditoriaus žala (likviduotos įmonės bankroto byloje patvirtinto kreditoriaus reikalavimo suma, neišieškota bankroto procese), tai priežastinis ryšys tarp šio asmens neteisėtų veiksmų, sukeliant tyčinį bankrotą, ir tos įmonės kreditoriaus patirtos žalos (sumos, neišieškotos įmonės bankroto byloje) yra preziumuojamas. Tačiau dėl tyčinio bankroto atsakingas asmuo turi teisę paneigti šią priežastinio ryšio prezumpciją, įrodinėdamas, kad įmonė nebūtų pajėgi atsiskaityti su konkrečiu kreditoriumi net asmeniui neatlikus neteisėtų veiksmų, dėl kurių bankrotas buvo pripažintas tyčiniu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. balandžio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-115-915/2017, 48 punktas).
  16. Be to, įmonės bankroto pripažinimas tyčiniu pagal ĮBĮ 20 straipsnio nuostatas savaime nereiškia šios įmonės nusikalstamo bankroto pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 209 straipsnį. Bankrutavusios bendrovės vadovo ar jos akcininkų baudžiamoji atsakomybė turi būti patvirtinta, atliekant ikiteisminį tyrimą ir (ar) nagrinėjant baudžiamąją bylą teisme (jei ikiteisminis tyrimas nebūtų nutrauktas). Pažymėtina ir tai, kad, civilinio proceso tvarka sprendžiant klausimą dėl įmonės bankroto pripažinimo tyčiniu, iš esmės nėra sprendžiamas padarytos žalos dydžio ir jo atlyginimo įmonei bei jos kreditoriams klausimas. Todėl nuo vėliau pareikštų reikalavimų atlyginti žalą bankrutavusios įmonės vadovas ir (ar) akcininkas gali gintis visomis CPK nustatytomis įrodinėjimo priemonėmis.
  17. Taigi jeigu pareiškėjui ar kitiems asmenims ĮBĮ 20 straipsnio 7 dalyje nustatytais teisiniais pagrindais būtų pareikštas ieškinys dėl civilinės atsakomybės ir žalos atlyginimo, jie turės galimybę pažeistas teises ir teisėtus interesus ginti pirmiau aptarta tvarka ir įrodinėti, kad žala atsirado ne dėl jų veiksmų.
  18. Teisėjų kolegija, remdamasi išdėstytais argumentais, konstatuoja, kad bylą nagrinėję teismai tinkamai aiškino ir taikė CPK 366 straipsnio 3 dalies normą, nenukrypo nuo kasacinio teismo formuojamos praktikos. Išnagrinėjusi bylą kasacine tvarka teisėjų kolegija sprendžia, kad pagal kasacinio skundo argumentus ir byloje nustatytas aplinkybes apskųstos apeliacinės instancijos teismo nutarties teisėtumas nenuginčytas (CPK 346 straipsnis), dėl to ši nutartis paliktina nepakeista (CPK 359 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

13Dėl bylinėjimosi išlaidų

  1. Bylinėjimosi išlaidų paskirstymo tvarką reglamentuoja CPK 93, 94, 96, 961, 98 straipsnių nuostatos.
  2. Pagal CPK 93 straipsnio 1 dalį šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Bendrovės bankroto administratorė pateikė įrodymus, patvirtinančius, kad UAB „Elektrėnų švara“ sumokėjo 200 Eur už advokato teisinę pagalbą surašant atsiliepimą į kasacinį skundą. Šios išlaidos UAB „Elektrėnų švara“ priteistinos iš pareiškėjo (CPK 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnio 2 dalis, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio (redakcija, galiojanti nuo 2015 m. kovo 20 d.) 8.14 punktas).
  3. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. kovo 29 d. pažymą apie išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu, šioje byloje kasaciniame teisme patirta 10,67 Eur išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu (CPK 79 straipsnis, 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 92 straipsnis). Netenkinus kasacinio skundo šių išlaidų atlyginimas priteistinas iš pareiškėjo (CPK 96 straipsnis).

    14

15Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 359 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 362 straipsnio 1 dalimi,

Nutarė

16Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. rugpjūčio 24 d. nutartį palikti nepakeistą.

17Priteisti iš pareiškėjo A. Z. (a. k. ( - ) bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Elektrėnų švara“ (j. a. k. 181639373) naudai 200 (du šimtus) Eur bylinėjimosi išlaidų, turėtų kasaciniame teisme, atlyginimo.

18Priteisti iš pareiškėjo A. Z. (a. k. ( - ) valstybės naudai 10,67 Eur (dešimt Eur 67 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu kasaciniame teisme, atlyginimo (ši suma mokėtina į Valstybinės mokesčių inspekcijos (j. a. k. 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas – 5660).

19Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

Proceso dalyviai
Ryšiai