Byla 2A-317-577/2012
Dėl 2010-05-27 Komisijos sprendimo pripažinimo negaliojančiu ir kitų reikalavimų, tretieji asmenys T. L., draudimo bendrovė AAS Gjensidige Baltic

1Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jadvygos Mardosevič (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Vilijos Mikuckienės, Virginijaus Kairevičiaus teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo VŠĮ Kauno ligoninės filialo Krikščioniškųjų gimdymo namų apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2011 m. birželio 7 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo VŠĮ Kauno ligoninės filialo Krikščioniškųjų gimdymo namų ieškinį atsakovui Lietuvos Respublikos Sveikatos apsaugos ministerijai dėl 2010-05-27 Komisijos sprendimo pripažinimo negaliojančiu ir kitų reikalavimų, tretieji asmenys T. L., draudimo bendrovė AAS Gjensidige Baltic.

2Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą,

Nustatė

3I. G. esmė

4Ieškovas kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas LR Sveikatos apsaugos ministerijos pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisijos 2010-05-27 sprendimą Nr. 56-36 pripažinti negaliojančiu bei iš atsakovo priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad atsakovas priėmė sprendimą pažeisdamas įstatyme nustatytus terminus, be to, savo sprendimu neįrodė ieškovo atsakomybę sąlygojančių pagrindų, nenustatė ieškovo kaltų veiksmų, priežastinio ryšio buvimo. Teigia, kad bylos duomenys patvirtina, kad ieškovas veikė rūpestingai ir atidžiai, nepažeidė jokių norminių aktų, taikė tinkamus gydymo metodus ir būdus, kad neigiamas pasekmes sąlygojo ne ieškovo veiksmai.

5Atsakovas atsiliepimu prašė ieškinį atmesti ir Komisijos sprendimą palikti nepakeistą. Pripažino, kad praleido terminą sprendimui priimti, tačiau mano, kad toks formalus pažeidimas nedaro sprendimo ydingo, nes sprendimo priėmimas užtruko, buvo reikalingos įvairios konsultacijos. Nurodė, kad ieškovas nebuvo pakankamai rūpestingas ir apdairus, pakankamai neatsižvelgė į tai, kad trečiasis asmuo buvo padidintos rizikos pacientė, kad jos atžvilgiu galėjo būti taikomi alternatyvūs gimdymo metodai.

6Trečiasis asmuo T. L. atsiliepimu prašė ieškinį atmesti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad ieškovo ligoninė neturėjo teisės priimti jos gimdymui, turėjo nukreipti į kitą ligoninę, nes gimdymą sąlygojo visa eilė rizikos veiksnių. Jos prašymu cezario pjūvis laiku nebuvo daromas, prasidėjus gimdymo sąrėmiams pajuto didelį pilvo skausmą, į kurį gydytojai laiku neatsižvelgė. Skausmą pilve sąlygojo gimdos plyšimas; negimęs kūdikis įstrigo plyšusioje gimdoje. Dėl tokio gimdymo vaikas, išgyvenęs 2,5 paros, mirė. Mano, kad ieškovas siekia išvengti atsakomybės, dėl to nepripažįsta kaltės.

7Trečiasis asmuo AAS Gjensidige Baltic atsiliepimu ieškinį palaikė. Nurodė, kad yra apdraudęs ieškovo atsakomybę. Mano, kad ieškovas nėra atsakingas dėl pacientei T. L. atsiradusios žalos, nes nenustatyta konkreti ieškovo kaltė, nenustatytas priežastinis ryšys, atsiradęs dėl ieškovo kaltės ir T. L. kilusios žalos.

8II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

9Vilniaus miesto 3 apylinkės teismas 2011 m. birželio 7 d. sprendimu ieškinį atmetė.

10Teismas nustatė, kad Lietuvos Respublikos Sveikatos apsaugos ministerijos Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisijos 2010-05-27 sprendimu buvo išnagrinėtas trečiojo asmens T. L. pareiškimas dėl ieškovo netinkamai suteiktos jai sveikatos priežiūros paslaugos. Ginčo sprendimu nuspręsta, kad asmens sveikatos priežiūros paslaugos, suteiktos T. L. VšĮ Kauno apskrities ligoninės filialo Krikščioniškuosiuose gimdymo namuose, buvo nekokybiškos, teiktos pažeidžiant maksimalaus atidumo bei rūpestingumo kriterijus; iš dalies patenkintas T. L. prašymas, nustatyta 25 000 Lt dydžio neturtinė žala; ieškovas įpareigotas atlyginti T. L. 25000 Lt dydžio neturtinę žalą.

11Teismas konstatavo, kad nors ginčo sprendimas priimtas praleidus nustatytą terminą, skundžiamo sprendimo pripažinti dėl to negaliojančiu pagrindo nėra: tiek anksčiau galiojusios redakcijos, tiek ir dabar galiojančios redakcijos Pacientų teisių ir žalos atlyginimo įstatymas imperatyviai nenustato, kad paciento skundo išnagrinėjimo termino praleidimo faktas daro priimtą sprendimą negaliojančiu. Pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatyme nustatytas skundo išnagrinėjimo terminas yra reikšmingas sprendžiant ne sprendimo galiojimo teisinį santykį, bet yra reikšmingas sprendžiant pareiškėjo, padavusio skundą, teisės į skundo išnagrinėjimą klausimą. Be to, teismas pažymėjo, kad ieškovas nebuvo pakankamai rūpestingas ir apdairus teikdamas pacientei T. L. paslaugas gimdymo metu, nes padidintos rizikos gimdyvei (turinčiai antsvorį, didelį kaip gimdyvei amžių, ankstesnius nėštumų nutraukimus, dėl ko gimda buvo ištampoma, labai didelis tarpas tarp gimdymų, išsivystęs didelio svorio embrionas) nenumatė gimdymo proceso cezario pjūviu ar sustojus natūraliam gimdymo procesui, nedelsiant nesiėmė cezario pjūvio operacijos, bet taikė medikamentinį skatinimą natūraliai gimdymo eigai tęsti, dėl ko atsirado pasekmė – ieškovė patyrė papildomą skausmą, plyšus gimdai naujagimis gimdymo metu patyrė asfiksiją, sąlygojusią jo mirtį. Teismas konstatavo, kad maksimalaus rūpestingumo ir atidumo kriterijų neatitinkantis sveikatos priežiūros paslaugos T. L. teikimas gimdymo metu sąlygojo ieškovo ligoninės gydytojų neteisėtus veiksmus. Ieškovas turėjo anksčiau atlikti cezario pjūvį, kadangi ankstesnė cezario pjūvio operacija galėjo sąlygoti kitokias pasekmes, anksčiau atlikus cezario pjūvį, galėjo neplyšti pacientės gimda, galėjo gimti ir išgyventi jos vaikas. Be to, pati pacientė, medikų pripažinta padidintos rizikos gimdyve, rinkosi apdairumu grįstą gimdymo formą (cezario pjūvį), į kurią ieškovas pakankamai rūpestingai ir apdairiai neatsižvelgė.

12III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentai

13Ieškovas apeliaciniu skundu prašo Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2011 m. birželio 7 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – 2010-05-27 LR Sveikatos apsaugos ministerijos pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisijos sprendimą Nr. 56-36 pripažinti negaliojančiu bei iš atsakovo priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinį skundą grindžia šiomis aplinkybėmis:

  1. Komisija, priimdama sprendimą vadovavosi Pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymo 2 str. 8 d., t. y. įstatymo redakcija dėl kokybiškos sveikatos priežiūros, kuri galiojo nuo 2010-03-01, tačiau komisija galėjo vadovautis tik įstatymu, galiojusiu įvykio metu, tačiau pirmosios instancijos teismas šių aplinkybių nevertino. Be to, komisijos sprendimas buvo priimtas pažeidus įstatymo nustatytus nagrinėjimo terminus, t. y. 2 mėnesių terminą, o tai yra vienas iš pagrindų pripažinti Komisijos sprendimą nepagrįstu.
  2. Teismas nenurodė jokių materialinių teisės normų, kurios buvo ieškovo pažeistos ir dėl to atsirado gydymo įstaigos civilinė atsakomybė.
  3. Iki gimdymo numatyti galimą gimdos plyšimą buvo praktiškai neįmanoma, o atsiradus tokiems požymiams, gimdymas nedelsiant buvo baigtas cezario pjūvio operacija, todėl akivaizdu, jog gimdymas baigėsi nesėkmingai ne dėl medicinos personalo kaltės. Sąlygos ieškovo civilinei atsakomybei atsirasti nėra įrodytos.
  4. Gydymo įstaigų išvados, Valstybinės medicininio audito inspekcijos prie Sveikatos apsaugos ministerijos išvados akivaizdžiai prieštarauja LR Sveikatos apsaugos ministerijos pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisijos sprendimui bei pirmosios instancijos teismo sprendimui. Visos gydymo įstaigų išvados, Valstybinės medicininio audito inspekcijos prie Sveikatos apsaugos ministerijos išvados visiškai nebuvo įvertintos ir aptartos priimant sprendimą pirmos instancijos teisme.
  5. Teigti, kad anksčiau atlikus cezario pjūvio operaciją būtų išvengta naujagimės mirties, negalima, kadangi neįmanoma numatyti hipoksijos sunkumo laipsnio ir jos pasekmių.

14Atsakovas atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti, pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepimą į apeliacinį skundą grindžia šiomis aplinkybėmis:

  1. Nepagrįstas ieškovo teiginys, kad Komisija neteisingai taikė Pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymo nuostatas – tiek naujoje, tiek ir senoje įstatymo redakcijose buvo nustatyta paciento teisės į kokybišką sveikatos priežiūrą. Nors kokybiškų sveikatos priežiūros paslaugų sąvokos nėra identiškos, tai jokiu būdu nereiškia, kad galiojant senajai įstatymo redakcijai paciento teisės į kokybišką sveikatos priežiūrą buvo užtikrintos kitokiu, mažesniu lygiu.
  2. Komisijai nustatyti terminai išnagrinėti pareiškimą ir priimti sprendimą buvo praleisti dėl objektyvių priežascių – 2009-11-02 Komisijos posėdyje nuspręsta ieškovą įpareigoti pateikti T. L. medicininių dokumentų kopijas, išaiškinti posėdyje dalyvavusiems asmenims teisę pateikti klausimus, kurie bus pateikti gydytojams specialistams. Atsakymus komisija gavo 2010-01-15, pareiškimas paskirtas nagrinėti artimiausiame posėdyje, kuriame nutarta, kad gautų Vilniaus gimdymo namų išvadų nepakanka sprendimui priimti, todėl nuspręsta papildomai kreptis į kitas medicinos įstaigas. Gavus išvadas, sprendimas priimtas artimiausiame Komisijos posėdyje.
  3. Pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymo 14 str. (redakcija iki 2010-03-01) numatyta, jog laikoma, kad yra sveikatos priežiūros įstaigos ir jos darbuotojų kaltė, jei nurodyti reikalavimi nebuvo pažeisti, bet paciento sveikatos pablogėjimą ar mirtį sukėlė sveikatos priežiūros paslaugas teikiančių asmenų tyčia arba šie asmenys nebuvo tiek rūpestingi ir apdairūs, kiek atitinkamomis sąlygomis buvo būtina. Tą numato ir CK 6.732 str. normos.
  4. Specialistų pateiktos išvados patvirtina, kad cezario pjūvio operacija T. L. galėjo padėti išvengti kilusių neigiamų pasekmių – naujagimio mirties. Neteisėti gydytojų veiksmai pasireiškė tuo, kad jie nebuvo tiek rūpestingi ir atidūs, kiek atitinkamomis sąlygomis buvo būtina, nesiėmė visų reikiamų veiksmų anksčiau atlikti cezario pjūvio operaciją. Priežastinį ryšį patvirtino pateiktos specialistų išvados. Žala yra akivaizdi – naujagimio mirtis, gimdos plyšimas. Gydytojų kaltė preziumuojama taip pat atsiželgiant į Pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymo (redakcija iki 2010-03-01) 14 str. Todėl egzistuoa visos sąlygos, būtinos civilinei atsakomybei atsirasti.

    15

16Trečiasis asmuo T. L. atsiliepimu į ieškovo apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti ir pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą bei priteisti iš ieškovo bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimą į apeliacinį skundą grindžia šiomis aplinkybėmis:

  1. Ieškovas pažeidė imperatyvias įstatymo nuostatas, esant penkiems jos rizikos faktoriams, priėmė gimdyvę ir nesiuntė jos į tretinio lygio stacionarą, nors 1999-03-15 LR Sveikatos apsaugos ministro įsakymo Nr. 117 2.4.3.2. p. yra nurodyta, jog tik perinatologijos centruose yra teikiama specializuota stacionarinė pagalba nėščiosioms ir gimdyvėms, esant didelei perinatalinei rizikai. Ieškovas nepagrįstai neužtikrino gydytojo neonatologo dalyvavimo.
  2. Nei vienas gimdyme dalyvavęs gydytojas nesuteikė būtinosios medicinos pagalbos gimdyvei, nekvalifikuotai diagnozavo gimdymo eigą, ko pasėkoje mirė naujagimis, taip pat negerbė pacientės teisių, neatliko teisės aktuose numatytų gydytojų pareigų, nesuteikė jai kokybiškos priežiūros.
  3. Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie LR Teisingumo ministerijos Vilniaus skyriaus Specialisto išvada, Vilniaus apskrities viršininko administracijos Vilniaus gimdymo namų, VŠĮ Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikų centro filialo bei VŠĮ Šiaulių apskrities ligoninės atsakymai patvirtina, kad trečiojo asmens nėštumas ir gimdymas buvo didelės rizikos, o anksčiau atlikta cezario pjūvio operacija galėjo nulemti palankesnę gimdymo baigtį.
  4. Medikai nedėjo maksimalių pastangų ligos diagnozei laiku nustatyti, nebuvo rūpestingi viso gimdymo proceso metu, neišnaudojo visų objektyvių galimybių žmogaus gyvybei išsaugoti ar gyvenimui prailginti.
  5. Komisijos sprendimo priėmimo termino praleidimo faktas nėra reikšmingas sprendžiant sprendimo negaliojimą.

17IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

18Apeliacinis skundas atmetamas.

19Apeliacinio proceso paskirtis – laikantis LR CPK 320 str. įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, neperžengiant apeliaciniame skunde nustatytų ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą teisėtumo ir pagrįstumo aspektu, taip pat ex officio patikrinti, ar nėra LR CPK 329 str. 2 d. ir 3 d. nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs bylą, absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatė, todėl pasisako tik dėl ieškovo apeliacinio skundo argumentų.

20Byloje nustatyta, ieškovo teiktų paslaugų natūralaus gimdymo metu plyšo pacientės T. L. gimda, joje įstrigo kūdikis, dėl to susilpnėjo gimdymo eiga, pacientė buvo stimuliuojama vaistais, kurie nesąlygojo natūralaus gimdymo efekto, dėl to vėliau pacientei atlikta cezario pjūvio operacija, jos metu išimtas naujagimis mirė praėjus 2,5 paros. Sveikatos apsaugos ministerijos Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisija 2010-05-27 sprendimu dėl T. L. pareiškimo pripažino, kad asmens sveikatos priežiūros paslaugos, suteiktos T. L. VŠĮ Kauno apskrities ligoninės filialo Krikščioniškuosiuose gimdymo namuose, buvo nekokybiškos, teiktos pažeidžiant maksimalaus atidumo bei rūpestingumo kriterijus, tenkintas T. L. prašymas iš dalies bei nustatyta 25000 Lt dydžio neturtinė žala, o ieškovas įpareigotas šią žalą atlyginti.

21Apeliantas byloje kelia klausimą dėl Sveikatos apsaugos ministerijos Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisijos 2010-05-27 sprendimo negaliojimo, ginčydamas savo, kaip medicinos įstaigos, kaltę dėl T. L. gimdymo pasekmių.

22Sveikatos priežiūros įstaigos atsakomybė už joje dirbančių gydytojų neteisėtais veiksmais, teikiant sveikatos priežiūros paslaugas, pacientams padarytą žalą yra deliktinė civilinė atsakomybė, reglamentuojama CK 6.283 – 6.284 straipsnių. Civilinė atsakomybė atsiranda tada, kai nustatomos visos bendrosios civilinės atsakomybės sąlygos – neteisėti veiksmai, žala, priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos, žalą padariusio asmens kaltė (CK 6.246–6.249 straipsniai). Deliktinės civilinės atsakomybės institutas yra grindžiamas visuotine pareiga laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais ar neveikimu nebūtų padaryta žalos kitam asmeniui (CK 6.263 straipsnis). Asmeniui, kuris šią pareigą pažeidžia arba kuris pagal įstatymą yra atsakingas už žalą padariusio asmens veiksmus (netiesioginė civilinė atsakomybė), kyla prievolė atlyginti padarytą žalą.

23Lietuvos Aukščiausias Teismas, pasisakydamas dėl žalos, kylančios iš asmens sveikatos priežiūros santykių, atlyginimo, yra nurodęs, kad gydytojo profesijos, jo teikiamų paslaugų ir šios veiklos metu susiklosčiusių santykių specifiką lemia gydytojo profesijos ypatumai, dėl kurių gydytojo atsakomybė pripažįstama viena iš profesinės atsakomybės rūšių. Profesinei atsakomybei būdinga tai, kad profesionalo veiksmai vertinami taikant griežtesnius atidumo, rūpestingumo, dėmesingumo, atsargumo standartus (LAT 2010-02-21 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-59/2010). Kasacinis teismas taip pat yra nurodęs, kad gydytojų civilinė atsakomybė už netinkamą gydymą yra profesinė atsakomybė, tai yra specialisto atsakomybė už netinkamą profesinių pareigų vykdymą, ji yra specifinė neteisėtų veiksmų ir kaltės, kaip civilinės atsakomybės sąlygų, aspektais. Gydytojams yra taikomi griežtesni atidumo, atsargumo bei rūpestingumo reikalavimai (LAT 2009-10-13 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-408/2009, 2011-02-21 nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-59/2011 ir kt.). Vertinant gydytojo veiksmus ir sprendžiant jo kaltės klausimą, turi būti taikomas gydytojo veiksmų standartas, t.y. jo veiksmai vertinami ne pagal protingo ir atidaus žmogaus, bet pagal protingo ir atidaus profesionalo elgesio standartą (LAT 2011-02-21 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-59-2011). Pagrindinė gydytojo pareiga – teikti kvalifikuotą ir rūpestingą medicinos pagalbą ligoniui (LAT 2003-03-31 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-438/2003; 2005-04-25 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-222/2005). Pacientą ir gydytoją (sveikatos priežiūros įstaigą) sieja prievolė, kurios turinį sudaro gydytojo pareiga užtikrinti, kad ši prievolė būtų vykdoma dedant maksimalias pastangas.

24Pažymima, kad sprendžiant dėl gydytojų kaltės, turi būti remiamasi ne tik teisės aktų, reglamentuojančių medicininių paslaugų teikimą, bet ir gydytojų profesinės etikos nuostatomis (LAT 2005-11-09 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-556/2005; 2010-02-12 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-77/2010 ir kt.). Kasacinis teismas yra akcentavęs, kad gydytojo veiksmų standartas apima ne tik medicinos ir kitų mokslų žinias, taikytinas medicinos praktikoje, profesinės etikos ir pripažintos praktikos taisykles, bet ir gydytojo veiksmų vertinimą protingumo, sąžiningumo kriterijais, konkrečiomis aplinkybėmis (LAT 2010-05-25 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-236/2010). Ar asmuo konkrečioje situacijoje buvo sąžiningas ir turi būti laikomas nekaltu, vertinama pagal tai, ar jis viską padarė, ko iš jo reikalaujama (LAT 2004-10-04 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-511/2004). Teismas, spręsdamas sveikatos priežiūros įstaigos atsakomybės už paciento sveikatai padarytą žalą klausimą, gydytojų veiksmus turi vertinti ne jų rezultato, o proceso aspektu, t. y. ar konkrečioje situacijoje medicinos paslaugos buvo teiktos dedant maksimalias pastangas, imantis visų galimų ir reikalingų priemonių ir jas naudojant atidžiai, rūpestingai ir kvalifikuotai (LAT 2008-10-14 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-478/2008).

25Ginčo teisinių santykių atsiradimo metu galiojusios Pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymo 2005-01-01 redakcijos 14 str. numatė, jog yra laikoma, kad yra sveikatos priežiūros įstaigos ir jos darbuotojų kaltė, jei teikiant sveikatos priežiūros paslaugas buvo pažeisti sveikatos priežiūros paslaugų teikimą reglamentuojantys teisės aktų reikalavimai, patvirtintos diagnostikos bei gydymo metodikos ir tie pažeidimai sukėlė paciento sveikatos pablogėjimą ar mirtį. Taip pat laikoma, kad yra sveikatos priežiūros įstaigos ir jos darbuotojų kaltė, jei nurodyti reikalavimai nebuvo pažeisti, bet paciento sveikatos pablogėjimą ar mirtį sukėlė sveikatos priežiūros paslaugas teikiančių asmenų tyčia arba šie asmenys nebuvo tiek rūpestingi ir apdairūs, kiek atitinkamomis sąlygomis buvo būtina.

26Teisėjų kolegija, įvertinusi byloje esančius įrodymus, konstatuoja, kad nagrinėjamoje byloje visos ieškovo civilinei atsakomybei atsirasti būtinos sąlygos yra įrodytos. Byloje esantys VĮ Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikų centro filialo 2010-04-02 atsakymai į komisijos klausimus patvirtina, kad pacientei T. L. anksčiau atlikta cezario pjūvio operacija galėjo nulemti palankesnę gimdymo baigtį (b. l. 22-23). Šią išvadą taip pat pagrindžia LR Vilniaus apskrities viršininko administracijos Vilniaus gimdymo namų atsakymai, kuriuose nurodyta, jog anksčiau atlikta ar planinė cezario pjūvio operacija galbūt galėjo sąlygoti palankesnę nėštumo baigtį. Be to, tiek paties ieškovo, tiek Kauno medicinos universiteto klinikų naujagimio mirties priežasčių nagrinėjimo aktuose padaryta aiški išvada, jog T. L. kūdikio mirties priežastis yra dalinai išvengiama (b. l. 15-17; 19-20). Įvertinus šiuos įrodymus, sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, kad ieškovas nebuvo pakankamai rūpestingas ir apdairus teikdamas pacientei T. L. paslaugas gimdymo metu: padidintos rizikos gimdyvei, kuri turi didelį antsvorį, yra vyresnio amžiaus, turėjusi ankstesnius nėštumų nutraukimus, gimdžiusi prieš 18 metų, išsivysčius didelio svorio embrionui, sustojus natūraliam gimdymo procesui, laiku nesiėmė cezario pjūvio operacijos, dėl ko pacientė patyrė gimdos plyšimą, didžiulius papildomus skausmus, o jos naujagimis mirė. Pripažintina, kad ieškovo medicinos darbuotojai nesiėmė maksimalių rūpestingumo, dėmesingumo bei atsargumo pastangų: nesiėmė veiksmų anksčiau atlikti cezario pjūvio operacijos, kuri galėjo padėti išvengti naujagimio mirties bei pacientės gimdos plyšimo. Tokiu būdu ieškovo medicinos darbuotojai atliko kaltus neteisėtus veiksmus, kurių pasėkoje atsirado minėtos gimdymo pasekmės ir dėl ko ieškovas privalo atlyginti pacientei patirtą žalą. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmos instancijos teismo padarytomis išvadomis ir sprendime nurodytais argumentais ir jų nekartoja.

27Pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymo redakcija, galiojusi nuo 2005-01-01, tiek naujausia įstatymo redakcija, galiojanti nuo 2010-03-01 įtvirtina kokybiškos sveikatos priežiūrą bei jos paslaugas. Pažymima, kad nors kokybiškos sveikatos priežiūros sąvokos, įtvirtintos skirtingose įstatymo redakcijose ir nėra identiškos, tačiau tai nereiškia, kad įstatymo redakcija, galiojusi nuo 2005-01-01, paciento teises į kokybišką sveikatos priežiūrą leido užtikrinti žemesniu lygmeniu, todėl apelianto nurodyta aplinkybė, kad Komisija savo sprendime pasirėmė naujesnėje įstatymo redakcijoje nurodyta sąvoka, nedaro tokio Komisijos sprendimo neteisėtu ar negaliojančiu. Be to, Pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymo (redakcija nuo 2005-01-01) 17 str. 5 d. numato, kad paciento (jo atstovo) ar kitų suinteresuotų asmenų pareiškimai Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisijoje turi būti išnagrinėti ir sprendimas priimtas ne vėliau kaip per 2 mėnesius nuo pareiškimų pateikimo dienos. Pripažintina, kad Komisijos sprendimas buvo priimtas praleidus šį terminą, tačiau įvertinus byloje esančius duomenis, sutiktina su atsakovo argumentu, jog šis terminas buvo praleistas dėl objektyvių priežasčių. Įstatyme numatytu terminu išnagrinėti pareiškimą per 2 mėnesius siekiama, kad sprendimas dėl galimai pažeistų paciento teisių būtų priimtas kuo greičiau, efektyviai užtikrinant paciento teises bei jų teisėtus interesus, tačiau kartu reikalaujama, kad atitinkamas sprendimas būtų priimtas išsamiai įvertinus visus surinktus duomenis, medicinos ekspertų išvadas bei visapusiškai ištyrus teiktų medicinos paslaugų aplinkybes bei situaciją. Kaip matyti iš bylos medžiagos, Komisija ėmėsi priemonių surinkti sprendimui priimti reikalingą medžiagą bei duomenis, įpareigojo ieškovą pateikti pacientės medicininių dokumentų kopijas, kas taip pat užtruko, kreipėsi į medicinos įstaigas dėl papildomų atsakymų į klausimus pateikimo, o gavusi išvadas, sprendimą priėmė artimiausiame Komisijos posėdyje. Pacientų teisių ir žalos sveikatai įstatymas nenumato, jog Komisijos sprendimas, priimtas praleidus numatytą terminą, yra laikomas negaliojančiu. Teisėjų kolegija taip pat pažymi, kad tokio sprendimo pripažinimas negaliojančiu vien dėl formalių priežasčių – dėl to, jog jis buvo priimtas praleidus įstatyme numatytą terminą – prieštarautų sąžiningumo, teisingumo, protingumo principams. Įvertinus visa tai, konstatuotina, jog aplinkybė, kad Komisijos sprendimas buvo priimtas praleidus įstatyme numatytą 2 mėnesių terminą, nedaro tokio sprendimo neteisėtu ir negaliojančiu.

28Atsižvelgiant į tai, apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs bylos medžiagą, apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentus, konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas iš esmės teisingai aiškino ir taikė materialines bei proceso teisės normas. Apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo panaikinti teisėto ir pagrįsto pirmosios instancijos teismo sprendimo, todėl ieškovo apeliacinis skundas atmetamas, o skundžiamas teismo sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 str. 1 d. 1 p.). Atmetus apeliacinį skundą, ieškovui nėra atlyginamos jo patirtos išlaidos. Trečiojo asmens prašymas priteisti iš apelianto turėtas bylinėjimosi išlaidas taip pat yra atmetamas, nes nėra pateikti trečiojo asmens bylinėjimosi išlaidų dydį patvirtinantys įrodymai.

29Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu, teisėjų kolegija

Nutarė

Vilniaus miesto 3 apylinkės teismas 2011 m. birželio 7 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą,... 3. I. G. esmė... 4. Ieškovas kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas LR Sveikatos apsaugos... 5. Atsakovas atsiliepimu prašė ieškinį atmesti ir Komisijos sprendimą palikti... 6. Trečiasis asmuo T. L. atsiliepimu prašė ieškinį atmesti ir priteisti... 7. Trečiasis asmuo AAS Gjensidige Baltic atsiliepimu ieškinį palaikė. Nurodė,... 8. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė... 9. Vilniaus miesto 3 apylinkės teismas 2011 m. birželio 7 d. sprendimu ieškinį... 10. Teismas nustatė, kad Lietuvos Respublikos Sveikatos apsaugos ministerijos... 11. Teismas konstatavo, kad nors ginčo sprendimas priimtas praleidus nustatytą... 12. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentai... 13. Ieškovas apeliaciniu skundu prašo Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2011 m.... 14. Atsakovas atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą... 15. ... 16. Trečiasis asmuo T. L. atsiliepimu į ieškovo apeliacinį skundą prašo... 17. IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai... 18. Apeliacinis skundas atmetamas.... 19. Apeliacinio proceso paskirtis – laikantis LR CPK 320 str. įtvirtintų bylos... 20. Byloje nustatyta, ieškovo teiktų paslaugų natūralaus gimdymo metu plyšo... 21. Apeliantas byloje kelia klausimą dėl Sveikatos apsaugos ministerijos... 22. Sveikatos priežiūros įstaigos atsakomybė už joje dirbančių gydytojų... 23. Lietuvos Aukščiausias Teismas, pasisakydamas dėl žalos, kylančios iš... 24. Pažymima, kad sprendžiant dėl gydytojų kaltės, turi būti remiamasi ne tik... 25. Ginčo teisinių santykių atsiradimo metu galiojusios Pacientų teisių ir... 26. Teisėjų kolegija, įvertinusi byloje esančius įrodymus, konstatuoja, kad... 27. Pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymo redakcija, galiojusi... 28. Atsižvelgiant į tai, apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs bylos... 29. Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 325 straipsniu,...