Byla 1-690-119/2014
Dėl ko įvyko eismo įvykis, kurio metu buvo nesunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata, o būtent:

1Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Danutė Mickevičienė, sekretoriaujant J.Frank, dalyvaujant prokurorui L.Gružui, kaltinamajam D. Š., jo gynėjai advokatei L.Karvelienei, nukentėjusiajam ir civiliniam ieškovui A. M., jo atstovui adv. A.Aranauskui, civilinio atsakovo AB „Lietuvos draudimas“ atstovei I.Suchažauskaitei, viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjusi baudžiamąją bylą, kurioje

2D. Š., asmens kodas ( - ), neteistas,

3kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 1 dalį;

Nustatė

4D. Š. vairuodamas kelių transporto priemonę, pažeidė kelių eismo taisykles, dėl ko įvyko eismo įvykis, kurio metu buvo nesunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata, o būtent:

5jis, 2012 m. birželio 08 d., apie 11.59 val., Vilniuje, vairuojamu automobiliu Ford Focus, valstybinis numeris ( - ), nuosavybės teise priklausančiu UAB „Cobitas“, važiuodamas vienintele Paberžės gatvės eismo juosta, skirta važiuoti Šeškinės gatvės kryptimi, ir priartėjęs prie nereguliuojamos pėsčiųjų perėjos, pažeidė Kelių eismo taisyklių 37 punkto reikalavimus, numatančius, kad artėdamas prie nereguliuojamos pėsčiųjų perėjos, vairuotojas privalo sulėtinti greitį arba sustoti prieš kelio ženklą „Pėsčiųjų perėja“, kad praleistų į bet kurią jo važiavimo krypties eismo juostą, o keliuose su viena eismo juosta kiekviena kryptimi – į bet kurią eismo juostą perėjoje įėjusį pėsčiąjį, tai yra, vairuojamu automobiliu priartėjęs prie ties Paberžės gatvės pastatu Nr. 14 esančios nereguliuojamos pėsčiųjų perėjos, ties kuria, ant dešiniojo šaligatvio, žiūrint jo važiavimo krypties atžvilgiu, stovėjo gatvės važiuojamąją dalį ketinęs kirsti pėsčiasis A. M., jis nesustojo prieš kelio ženklą „Pėsčiųjų perėja“, o taip pat nesumažino greičio, kad pėsčiojo įžengimo į važiuojamąją dalį atveju būtų užtikrinta galimybė savalaikiai sustabdyti vairuojamą automobilį prieš perėją, dėl ko toliau važiuodamas vairuojamu automobiliu nepraleido ir partrenkė į jo važiavimo krypties eismo juostą nuo dešiniojo šaligatvio įžengusį ir perėja per Paberžės gatvės važiuojamąją dalį ėjusį pėsčiąjį A. M., dėl ko A. M. dėl patirtų sužalojimų buvo nesunkiai sutrikdyta sveikata.

6Kaltinamasis D. Š. savo kaltės dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos nepripažino ir teisminio bylos nagrinėjimo metu parodė, kad 2012 m. birželio 8 d. apie 12:00 val. važiavo Paberžės gatve link Šeškinės gatvės. Važiavo savo eismo juosta, kokiu 35-40 km/h greičiu, kadangi tik toks greitis yra leidžiamas minėtoje gatvėje. Dažnai važinėja ta gatve ir žino, kad ten yra perėja, kurioje intensyviai vaikščioja pėstieji. Matė, kaip nukentėjusysis priėjo prie nereguliuojamos pėsčiųjų perėjos ir praleidžia priešinga eismo juosta važiuojantį ir perėjoje tebesantį autobusą. Nematė, kad pėsčiasis būtų žiūrėjęs į jo pusę. Jis žiūrėjo tik į autobuso pusę, nors eismo taisyklės reikalauja iš pėsčiojo nereguliuojamojoje pėsčiųjų perėjoje įsitikinti, kad jį praleidžia iš abiejų pusių važiuojančios transporto priemonės. Nerodė jokių ženklų, kad ruoštųsi įžengti į perėją, nesidairė, žiūrėjo tik į autobusą. Pripažįsta, kad partrenkė nukentėjusįjį važiuojamojoje kelio dalyje pėsčiųjų perėjoje. Taip atsitiko todėl, kad pėsčiasis įžengė į perėją tada, kai jo vairuojamas automobilis buvo pernelyg arti ir jis nebespėjo sustoti. Pamatęs įžengiant į perėją pėsčiąjį iš sykio ėmė stabdyti automobilį. Tačiau iki pėsčiojo buvo likę tik apie 2 metrai. Pėsčiasis atsitrenkė į dešiniąją jo automobilio pusę. Nukentėjusysis nespėjo nužengti daugiau nei pusantro žingsnio, įžengęs į perėją nuėjo gal tik metro atstumą. Jei būtų įtaręs, kad pėsčiasis vis tik nepraleis autobuso ir įžengs į perėją, būtų galėjęs sustoti ir jį praleisti. Jis jau buvo primažinęs greitį stebėdamas, ką darys pėsčiasis prie perėjos, kadangi matė jį dar būdamas kokie 15 metrų iki perėjos, tačiau šis sustojo prie perėjos praleisti priešpriešiais atvažiuojančio autobuso, kuris buvo perėjoje, todėl kaltinamasis padidino greitį iki maksimaliai leidžiamo, ketindamas taip pat pravažiuoti perėją. Po eismo įvykio, sustojo, išlipo iš automobilio, pažiūrėti, kaip laikosi nukentėjusysis, padėjo jam pasitraukti nuo kelio važiuojamosios dalies, iškvietė policiją ir greitąją bei patraukė automobilį nuo važiuojamosios kelio dalies, kad netrukdytų eismui.

7Nukentėjusysis A. M. teisminio bylos nagrinėjimo metu parodė, kad 2012-06-08 apie 12:00 val. ėjo šaligatviu Paberžės gatve į autobusų stotelę. Ėjo neskubėdamas. Gatvė siaura, turi tik dvi priešpriešines eismo juostas. Priėjęs nereguliuojamą pėsčiųjų perėją, sustojo, apsižvalgė, matė iš kairės pusės atvažiuojantį automobilį, tačiau šis buvo toli, todėl įvertinęs atstumą ir situaciją nusprendė, kad gali pereiti gatvę. Iš dešinės pusės kitoje eismo juostoje važiavo autobusas, bet jam jo nereikėjo, todėl jis neskubėjo. Išėjęs į važiuojamąją kelio dalį pajuto automobilio smūgį. Eismo įvykis įvyko eismo juostoje, kurioje važiavo jį partrenkęs automobilis. Automobilis jį kliudė veidrodėliu. Nesuprato, kaip tai galėjo atsitikti, nes automobilis buvo toli. Mano, kad automobilis galėjo važiuoti greičiau, nei teigiama kaltinamasis, mano, kad artėdamas prie pėsčiųjų perėjos vairuotojas padidino greitį. Eismo įvykio metu jam lūžo koja. Jis buvo partrenktas pėsčiųjų perėjoje, nuėjęs pakankamai toli nuo krašto. Perėja žengė kokius tris žingsnius, buvo partrenktas ant trečiojo žingsnio. Kur tuo metu buvo autobusas, nežino, nekreipė į jį dėmesio, nes jis buvo tolimesnėje eismo juostoje. Buvo birželio mėnuo, šviesus paros metas, palei gatvę nestovėjo jokių automobilių, kliudančių vairuotojui jį pamatyti. Greitąją medicinos pagalbą iškvietė pats kaltinamasis, buvo priėję du praeiviai, vienas iš jų klausė vairuotojo, ar šis nemato, kur važiuoja. Po eismo įvykio kaltinamasis porą kartų skambino pasiteirauti, kaip jo sveikata, tačiau jokios kompensacijos nesiūlė. Dėl eismo įvykio patyrė turtinę žalą, nes yra studentas, pats moka už mokslus, bet niekur nedirba, tik vasaros laikotarpiu uždarbiauja grybaudamas, uogaudamas ir priduodamas uogas bei grybus į supirkimo punktus, tokiu būdu gauna pajamų (apie 4000-5000 Lt) pragyvenimui ir mokslams, tačiau neturi tai pagrindžiančių dokumentų, gaunamų pajamų nedeklaruodavo.

8Liudytojas V. B. teisminio bylos nagrinėjimo metu parodė, kad 2012 m. birželio 8 d. apie 12:00 val. matė avariją Paberžės gatvėje, prie mokyklos. Su nukentėjusiuoju jis prasilenkė eidamas šaligatviu. Kai šis buvo partrenktas, jis jau buvo liudytojui už nugaros. Pėsčiųjų perėja tuo metu liudytojo buvo praeita ir likusi už nugaros. Liudytojas tik išgirdo smūgį, atsigręžė ir tuomet pamatė pėsčiųjų perėjoje partrenktą tą patį jaunuolį. Jis buvo partrenktas pėsčiųjų perėjoje, tačiau toli nuėjęs nebuvo, gal tik kokį metrą. Tačiau partrenktas jaunuolis jau buvo nulipęs nuo šaligatvio ir įveikęs kokį trečdalį tos krypties eismo juostos, kuria važiavo jį partrenkęs automobilis. Jaunuolį partrenkęs automobilis važiavo dar kokius 10-20 metrų, tada sustojo ties įvažiavimu į kiemą, prie nukentėjusiojo priėjo vairuotojas ir dar kažkoks vyriškis. Rankoje liudytojas turėjo telefoną, todėl iškvietė pagalbos tarnybą. Jaunuolį partrenkęs automobilis važiavo nuo Gelvonų gatvės, nukentėjusiajam iš kairės, kuria automobilio dalimi buvo kliudytas nukentėjusysis, liudytojas nematė. Ar tuo pat metu priešinga eismo juosta važiavo autobusas, liudytojas nematė.

9Valstybinės TMT prie LR Teisingumo ministerijos Toksikologijos laboratorijos specialisto išvadomis T-A 5314/12(01) ir Nr. T-A 5326/12(01), nustatyta, kad eismo įvykio metu tiek kaltinamasis D. Š., tiek nukentėjusysis A. M. buvo blaivūs (jų kraujyje etilo alkoholio nerasta) (t.I, b.l. 19-21).

10Ikiteisminio tyrimo metu Valstybinės TMT prie LR Teisingumo ministerijos Vilniaus skyriaus ekspertui (R. Raudžiui) apžiūros metu susipažinus su A. M. medicininiuose dokumentuose užfiksuotais duomenimis, buvo pateikta teismo medicinos specialisto išvada, kuria konstatuota, kad A. M. eismo įvykio metu patyrė odos nubrozdinimus kairiame petyje ir kairėje blauzdoje, o taip pat kairės blauzdos šoninės kulkšnies lūžį, tai yra, sužalojimus, kurie visumoje atitinka nesunkaus masto sveikatos sutrikdymą, nes jų gijimas užtrunka ilgiau nei 10 dienų (t.I, b.l. 23).

11Eismo įvykio vietos ir transporto priemonės apžiūrų metu buvo nustatyta, kad 2012-06-08 d. eismo įvykis kilo Vilniuje, Paberžės gatvės važiuojamojoje dalyje, ties gyvenamuoju namu Nr. 14, kelio ženklais ir horizontaliu kelio ženklinimu pažymėtoje nereguliuojamoje pėsčiųjų perėjoje. Paberžės gatvės važiuojamąją dalį šioje kelio atkarpoje sudaro dvi 3,5 m. pločio eismo juostos, t.y. po vieną juostą, skirtą važiuoti kiekviena iš krypčių. Leistinas maksimalus greitis šioje gatvės atkarpoje yra 40 km/h. Eismo įvykio metu D. Š. vairuotas automobilis „Ford Focus“, valst. nr. ( - ) (priklausantis UAB „COBITAS“, registr. adresu: Dūkštų g. 4-1, Vilnius; civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu draustas AB „Lietuvos draudimas“; techninė apžiūra atlikta) po įvykio buvo patrauktas iš įvykio vietos, t.y. jis buvo sustabdytas apie 23 m. atstumu už perėjos ribų (žiūrint nustatyta D. Š. važiavimo kryptimi prieš įvykį, t.y. nuo Gelvonų gatvės pusės) esančiame įvažiavime į gyvenamojo namo Nr. 14 kiemą. Automobilis buvo apgadintas, t.y. buvo sulaužytas dešinės pusės galinio vaizdo veidrodis. Įvykio vietos apžiūros metu nebuvo rasta pėdsakų (žymių) ar objektų, kurie leistų spręsti apie eismo įvykio, kurio metu buvo partrenktas pėsčiasis, mechanizmo aplinkybes (t.I, b.l. 8-16).

12Lietuvos teismo ekspertizės centro specialisto išvadoje Nr. 11-2132(12 , buvo nustatyti šie eismo įvykio eigos elementai: Paberžės gatvės važiuojamosios dalies dešine puse važiavęs automobilis „Ford Focus“, valst. nr. ( - ), dešinės pusės galinio vaizdo veidrodžiu kontaktavo su per gatvės važiuojamąją dalį nereguliuojama pėsčiųjų perėja (kaip buvo nurodyta užduotyje atlikti eismo įvykio tyrimą) ėjusiu pėsčiuoju A. M.. Po kontakto automobilis vairuotojo buvo sustabdytas Paberžės gatvės važiuojamojoje dalyje, o pėsčiasis nukrito ant važiuojamosios dalies.

13Dėl objektyvių duomenų trūkumo ekspertas neturėjo galimybės nustatyti pėsčiojo partrenkimo vietos, gatvės skersinių ir išilginių matmenų atžvilgiu, o taip pat automobilio „Ford Focus“ važiavimo greičio eismo įvykio metu. Eismo įvykio tyrimo metu, kaip ir buvo nurodyta užduotyje atlikti specialių žinių reikalaujantį tyrimą, buvo vertinama, kad pėsčiojo ir automobilio kontaktas įvyko pėsčiųjų perėjos ribose.

14Atsakydamas į užduotyje atlikti eismo įvykio tyrimą nurodytus klausimus, ekspertas taip pat nurodė, kad D. Š., važiuodamas vairuojamu automobiliu „Ford Focus“, valst. nr. ( - ), jo paties nurodytu apie 35-40 km/h greičiu, neturėjo techninės galimybės išvengti pėsčiojo A. M. partrenkimo, jei pastarasis, sudarydamas kliūtį, eidamas tiek ramiu, tiek ir greitu tempu iki partrenkimo vietos įveikė apie 1 – 1,4 m. atstumą.

15Nurodydamas kaip buvusioje kelio situacijoje turėjo elgtis kiekvienas iš eismo įvykio dalyvių, ekspertas nurodė, kad:

16- pėsčiasis A. M. privalėjo įžengti į važiuojamąją dalį tik po to, kai jis įvertino atstumą iki artėjančių transporto priemonių ir jų greitį bei įsitikino, kad tai saugu;

17- automobilio „Ford Focus“, valst. nr. ( - ), vairuotojas D. Š., iškilus grėsmei eismo saugumui (pėsčiajam A. M. įžengus į važiuojamąją dalį) privalėjo nedelsiant stabdyti vairuojamą transporto priemonę.

18Ekspertas taip pat padarė išvadą, kad užduotyje atlikti eismo įvykio tyrimą nurodytomis įvykio aplinkybėmis, A. M. veiksmai, - į pėsčiųjų perėją įžengė prieš artėjantį automobilį ir jam sudarė neišvengiamą kliūtį, - techniniu požiūriu buvo pagrindinė sąlyga eismo įvykiui kilti (t.I, b.l. 32-35).

19Įrodymų vertinimas, veikos kvalifikavimas

20Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 1 dalis numato baudžiamąją atsakomybę asmeniui, kuris vairuodamas kelių transporto priemonę pažeidė kelių eismo saugumo ar transporto priemonės eksploatavimo taisykles, jeigu dėl to įvyko eismo įvykis, dėl kurio buvo nesunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata. Pagal minėtą teisės normą baudžiamoji atsakomybė kyla, jei transporto priemonę vairavęs asmuo padaro kelių eismo saugumo ar transporto priemonės eksploatavimo taisyklių pažeidimą, kurie priežastiniu ryšiu susiję su šioje teisės normoje numatytais padariniais. BK 281 straipsnis reikalauja neatsargios kaltės kaip baudžiamosios atsakomybės sąlygos.

21Byloje nėra ginčo, kad nukentėjusysis A. M. buvo kliudytas ir partrenktas automobilio Ford Focus, valstybinis numeris ( - ), vairuojamo kaltinamojo D. Š., įžengęs į nereguliuojamos pėsčiųjų perėjos ribas, nukentėjusiajam padarytas sveikatos sutrikdymas vertinamas kaip nesunkus. Kaltinamojo, nukentėjusiojo ir eismo įvykio liudytojo V. B. parodymai dėl aukščiau paminėtų faktinių aplinkybių iš esmės neprieštarauja vieni kitiems, visi trys asmenys nurodo, kad nukentėjusysis automobilio buvo kliudytas nereguliuojamojoje pėsčiųjų perėjoje, eismo juostos, kuria važiavo kaltinamojo automobilis, ribose. Tačiau kaltinamasis ginčija savo kaltę dėl įvykusio eismo įvykio, nurodydamas, kad eismo įvykį lėmė paties nukentėjusiojo Kelių eismo taisyklių reikalavimų nesilaikymas, kadangi pastarasis pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 51 punkto reikalavimus į važiuojamąją kelio dalį (nereguliuojamą pėsčiųjų perėją) įžengė staiga, neįvertinęs artėjančios transporto priemonės atstumo ir greičio, dėl ko kaltinamajam nebuvo realios galimybės jį sustabdyti ir išvengti eismo įvykio, kas buvo konstatuota ir Lietuvos teismo ekspertizės centro specialisto išvadoje. Kaltinamojo manymu, jis kelių eismo taisyklių reikalavimų nepažeidė, važiavo leistinu greičiu, vos išvydęs kliūtį, stabdė vairuojamą transporto priemonę, tačiau objektyviai nebeturėjo galimybės išvengti eismo įvykio. Ne jo paties, o nukentėjusiojo veiksmai buvo tiesioginė eismo įvykio kilimo priežastis ir sąlygojo padarinius – nukentėjusiojo sveikatos sutrikdymą. Specialisto išvadoje buvo konstatuota, kad pėsčiasis A. M. privalėjo įžengti į važiuojamąją dalį tik po to, kai įvertino atstumą iki artėjančių transporto priemonių ir jų greitį bei įsitikino, kad tai daryti saugu. Įžengęs į pėsčiųjų perėją prieš artėjantį automobilį, jam sudarė neišvengiamą kliūtį, kas techniniu požiūriu ir buvo pagrindinė sąlyga kilti eismo įvykiui.

22Pažymėtina, kad tiek ekspertų, tiek specialistų išvados yra vienas iš įrodymų šaltinių ir jų įrodomoji reikšmė vertinama kartu su kitais byloje esančiais įrodymais. Vertinant specialisto išvadą pažymėtina, kad joje tik konstatuojama, kad transporto priemonės vairuotojas buvusioje kelio situacijoje iškilus grėsmei eismo saugumui (pėsčiajam A. M. įžengus į gatvės važiuojamąją dalį) privalėjo nedelsiant stabdyti vairuojamą transporto priemonę. Specialisto išvadoje nevertinamos transporto priemonės vairuotojo pareigos artėjant prie nereguliuojamos pėsčiųjų perėjos, tik jo techninė galimybė sustabdyti automobilį pėsčiojo įžengimo į perėją momentu.

23KET 37 punktas numato, kad artėdamas prie nereguliuojamos pėsčiųjų perėjos, vairuotojas privalo sulėtinti greitį arba sustoti prieš kelio ženklą „Pėsčiųjų perėja“, kad praleistų į bet kurią jo važiavimo krypties eismo juostą, o keliuose su viena eismo juosta kiekviena kryptimi - į bet kurią eismo juostą perėjoje įėjusį pėsčiąjį. KET 37 punktu yra keliami itin aukšti atsargumo reikalavimai transporto priemonę vairuojančiam asmeniui, kai jis artėja prie perėjos. Vairuotojas, kaip padidinto pavojaus šaltinio valdytojas, privalo būti itin rūpestingas ir atsargus, atidžiai sekti situaciją ir būti pasirengusiam pėsčiųjų įžengimui į kelio važiuojamąją dalį.

24Kaltinamasis teigė, kad į kelio važiuojamąją dalį pėsčiasis įžengė netikėtai, nors jis tikėjosi, kad šis stovės praleisdamas priešpriešine eismo juosta važiuojantį autobusą ir sudarydamas galimybę kaltinamajam pravažiuoti pėsčiųjų perėją, dėl ko dar padidino greitį. Tačiau iš kaltinamojo parodymų, nėra aišku, kokie nukentėjusiojo veiksmai sudarė pagrindą jam taip manyti. Jo teigimu, apsisprendimą padidinti greitį ir važiuoti per perėją nepraleidžiant pėsčiojo lėmė tai, kad šis ties perėja stabtelėjo ir žiūrėjo į priešpriešine (t.y. toliau nuo pėsčiojo esančia eismo juosta) važiuojantį autobusą, kas akivaizdžiai nėra pakankamas pagrindas lengvabūdiškai prognozuoti pėsčiojo veiksmus, juolab, kad pats kaltinamasis važiavo pėsčiam artimesne eismo juosta. Nereguliuojama pėsčiųjų perėja buvo pažymėta tiek atitinkamu kelio ženklu, tiek horizontaliu žymėjimu važiuojamojoje kelio dalyje. Pats kaltinamasis pripažino, kad dažnai važiuojantis šia gatve ir jam buvo žinoma tiek minėta pėsčiųjų perėja, tiek faktas, kad ja intensyviai vaikščioja pėstieji. Remiantis kaltinamojo D. Š., parodymais, prie nereguliuojamos pėsčiųjų perėjos artėjantį pėsčiąjį jis matė aiškiai ir iš tolo (15 metrų atstumo, kaip teigia jis pats), todėl pagrįstai galėjo ir turėjo tikėtis, kad pėsčiasis įžengs į važiuojamąją kelio dalį. Nepaisant to jis nebuvo nepakankamai atidus ir atsargus, todėl matydamas pėsčiąjį nesustojo prieš pėsčiųjų perėją, nesulėtino greičio pakankamai, kad pėsčiojo įžengimo į važiuojamąją dalį atvejubūtų užtikrinta galimybė savalaikiai sustabdyti transporto priemonę, atvirkščiai – neapdairiai padidino greitį tikėdamasis pravažiuoti perėją kartu su autobusu, ir lengvabūdiškai manydamas, kad gali nuspėti nukentėjusiojo veiksmus. Partrenkė automobiliu į ją įžengusį nukentėjusįjį bei padarė jam kūno sužalojimus, dėl kurių nukentėjusiajam buvo nesunkiai sutrikdyta sveikata. Jo veiksmai vertintini kaip nusikalstamas nerūpestingumas, t.y. vairuotojas nenumatė, kad dėl jo veiksmų gali atsirasti šiame kodekse numatyti padariniai, nors pagal veikos aplinkybes ir savo asmenines savybes galėjo ir turėjo tai numatyti.

25Nors nukentėjusysis teigė, kad jis matė kaltinamojo automobilį, įvertino juos skiriantį atstumą bei greitį, manydamas, kad spės pereiti kelio važiuojamąją dalį, tačiau jis taip pat negalėjo paaiškinti, kodėl įvyko susidūrimas. Tuo tarpu specialisto išvada nustatyta, kad automobilis nuo susidūrimo vietos didžiausiu atstumu galėjo būti 10,4m ÷ 11,9 m (jei pėsčiasis iki partrenkimo vietos įveikė 1,4 m atstumą) arba 7,5 m ÷ 8,5 m. (jei pėsčiasis iki partrenkimo vietos įveikė 1,4 m atstumą), abiem atvejais atstumas buvo nepakankamas vairuotojui sustabdyti transporto priemonę, kas rodo, jog nukentėjusiojo galimybės saugiai pereiti perėją vertinimas taip pat buvo nepagrįstas.

26Teismo vertinimu, iš byloje nustatytų faktinių aplinkybių išplaukia, kad abiejų eismo dalyvių D. Š. ir A. M. padaryti Kelių eismo taisyklių pažeidimai yra priežastiniame ryšyje su kilusiais padariniais, t. y. A. M. sužalojimu. Tačiau nukentėjusiojo padarytas Kelių eismo taisyklių 51 punkto reikalavimų pažeidimas nustatytomis bylos aplinkybėmis nepaneigia D. Š. atsakomybės dėl kilusių padarinių, kadangi jis taip pat pažeidė Kelių eismo taisyklių 37 punkto reikalavimus, ir šis pažeidimas lėmė eismo įvykį bei nukentėjusiajam padarytą nesunkų sveikatos sutrikdymą.

27Atsižvelgtina, kad teismų praktikoje pripažįstama, kad nors pėstieji, kirsdami nereguliuojamą pėsčiųjų perėją, privalo įvertinti atstumą iki artėjančių transporto priemonių ir jų greitį bei pradėti eiti perėja tik įsitikinę, kad tai daryti yra saugu, tačiau pėsčiųjų perėjoje pirmenybė teikiama pėstiesiems. Todėl net ir tuo atveju, jeigu būtų nustatyta, kad pėsčiųjų perėjoje partrenktas nukentėjusysis buvo neatsargus, ši aplinkybė vis vien nepaneigia fakto, kad būtina sąlyga ir dėsninga eismo įvykio ir kilusių padarinių priežastis yra vairuotojo, nepraleidusio pėsčiojo, padarytas pažeidimas (kasacinės nutartys Nr.2K-655/2007, 2K-158/2009, Nr. 2K-196/2009).

28Kaltinamojo D. Š. veika kvalifikuojama pagal LR BK 281 straipsnio 1 dalį.

29Bausmės skyrimas

30Kaltinamojo D. Š. atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

31Lengvina jo atsakomybę tai, kad veikos padarymui įtakos turėjo rizikingas nukentėjusiojo A. M. elgesys (Lietuvos Respublikos BK 59 str. 1d. 6p.).

32Skirdamas bausmę kaltininkui teismas atsižvelgia į veikos pavojingumą - padarytas neatsargus nusikaltimas, jo kaltės formą, kaltinamojo asmenybę.

33Taip pat skiriant bausmę atsižvelgtina, kad D. Š. yra jauno amžiaus, dirba, studijuoja, teisiamas yra pirmą kartą, traukiamas baudžiamojon atsakomybėn už neatsargų nusikaltimą, kurio padarymui įtakos turėjo ir neatsargus nukentėjusiojo elgesys. Buvo traukiams administracinėn atsakomybėn už nedidelius Kelių eismo taisyklių pažeidimus (vairavimą automobilio, nepažymėto klevo lapu, neturint 2 metų vairavimo stažo), tačiau eismo įvykio metu nuobaudos buvo nebegaliojančios (t.1 b.l.91-92). Ši aplinkybė rodo, kad jis nėra linkęs sistemingai ar grubiai pažeidinėti eismo saugumą reglamentuojančių taisyklių. Įvertinęs tai, teismas mano, kad bausmės tikslai bus įgyvendinti skiriant jam sankcijoje numatytą švelniausią bausmės rūšį - baudą.

34Įvertinus padaryto nusikaltimo pobūdį, kaltinamojo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nebuvimą, jo atsakomybę lengvinančią aplinkybę, galiojančių administracinių nuobaudų nebuvimą nusikalstamos veikos padarymo metu, nuteistajam netaikytina baudžiamojo poveikio priemonė - uždraudimas naudotis specialia teise, t.y. draudimas vairuoti transporto priemones.

35Civilinis ieškinys

36Ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusysis A. M. pareiškė civilinį ieškinį dėl 5048 Lt turtinės žalos ir 25 000 Lt neturtinės atlyginimo. Nurodė, kad turtinę žalą sudaro 738 Lt išlaidos gydymui ir kurui važinėjant į gydymo įstaigas, kurias patvirtinantys kvitai buvo pateikti draudimo bendrovei, 60 Lt suma už eismo įvykio metu suplėšytus džinsus bei 4250 Lt negautų pajamų, apskaičiuotų pagal nukentėjusiojo vidutiniškai per uogavimo - grybavimo sezoną gaunamo uždarbio (3500-5000 Lt, priklausomai nuo metų derliaus), renkant ir į supirkimo punktus priduodant uogas ir grybus, kadangi iš šios veiklos vasaros metu jis kasmet užsidirbdavo lėšų pragyvenimui ir mokesčiui už studijas. Be to nurodo, kad eismo įvykio pasekmės turėjo jam itin skaudžių pasekmių: lūžo koja, kaulų atstatymo ir trijų mėnesių gijimo laikotarpiu kentė skausmus, patyrė didelį fizinį diskomfortą nešiodamas gipsą vasarą per karščius, po kelių dienų nuo gipso nuėmimo dėl atsiradusio laikysenos nestabilumo, neišlaikęs pusiausvyros griuvo vėl ir koja lūžo pakartotinai, dėl ko teko gydytis dar tris mėnesius. Dėl tokio ilgo ir nesėkmingo gijimo laikotarpio išseko psichologiškai ir fiziškai, iki šiol kankina baimė dėl kojos lūžio galimybės, atsirado eismo baimė, dėl kurios beveik nevairuoja, kankina depresija, blogai miega. Gijimo laikotarpiu negalėjo padėti savo artimiesiems ūkyje ir buityje, pačiam buvo reikalinga pagalba, atliekant higienos procedūras. Stipriai sumažėjo bendravimo galimybės, pusę metų turėjo prabūti namuose, negalėdamas leisti laiko su draugais ir užsiimti mėgstama veikla. Patirtą neturtinę žalą įvertino 25 000 Lt. Taip pat prašė atlyginti proceso išlaidas už advokato teisines paslaugas.

37Spręsdamas civilinio ieškinio klausimą teismas atsižvelgia ir vertina įstatymo nuostatas, reglamentuojančias turtinės ir neturtinės žalos nustatymui ir įvertinimui reikšmingas aplinkybes, esamą teismų praktiką ginant nukentėjusiųjų interesus baudžiamajame procese.

38Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 109 straipsnio norma nustato, kad asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę pareikšti už veiką materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį. Sprendimą patenkinti civilinį ieškinį teismas priima tuo atveju, kai, remdamasis byloje esančiais įrodymais, tarp jų ir dokumentais, nustato, kad ieškinys yra pagrįstas, t.y. fiziniam ar juridiniam asmeniui padaryta turtinė ar neturtinė žala; kaltinamojo veikoje yra nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių; tarp kaltinamojo veikos ir atsiradusios žalos yra priežastinis ryšys.

39Autoįvykio kaltininkas privalo atlyginti žalą, kuri viršija nukentėjusiajam išmokėtas draudimo sumas.

40Civilinis atsakovas AB „Lietuvos draudimas“ neprieštaravo atlyginti nukentėjusiojo A. M. patirtą turtinę žalą dalyje dėl 738 Lt gydymosi ir kelionės išlaidų, bei 60 Lt išlaidų dėl suplėšytų eismo įvykio metu džinsų, kurios draudiko išvadose buvo pripažintos pagrįstomis ir įrodytomis, tačiau prašė netenkinti civilinio ieškinio dalyje dėl 4250 Lt negautų pajamų.

41Turtine žala pripažįstama ne tik asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), bet ir negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Negautos pajamos yra netiesioginiai nuostoliai, t. y. nukentėjusiojo numatyta ir realiai tikėtina gauti pinigų suma, kurią jis būtų realiai gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Kartu pažymėtina, kad negautos pajamos turi būti pagrįstos realiomis, įrodytomis, neišvengiamomis, o ne tikėtinomis pajamomis. Priteisdamas negautas pajamas teismas turi remtis objektyviais bylos duomenimis, o ne numanomomis ar tikėtinomis aplinkybėmis. Pažymėtina ir tai, kad žalos (šiuo atveju negautų pajamų) įrodinėjimo našta tenka ieškovui. Nors nukentėjusysis teigė, kad kasmet užsiimdavo uogavimu-grybavimu ir sezono metu gaudavo nuo 3500-5000 Lt pajamų iš šios veiklos, surinktas gėrybes priduodamas į supirkimo punktus, teismui nepateikė jokių šias aplinkybes pagrindžiančių duomenų: supirkimo punktų kvitų, pajamų deklaracijų. Jo nurodytų pajamų tikėtinas gavimas gydymo periodu iš viso nėra ir negali būti patvirtintas jokiais duomenimis, kadangi miško gėrybių derlius nėra žmogaus kontroliuojama sritis (Kauno apygardos teismo nutartis byloje Nr. A-540-133/2007, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis byloje Nr. 2K-171/2008). Atsižvelgiant į šias aplinkybes, reikalavimas dėl turtinės žalos atlyginimo tenkintinas tik iš dalies – dalyje dėl gydymosi išlaidų ir suplėšytų džinsų, o likusioje dalyje atmestinas.

42Neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, ir kita, teismo įvertinti pinigais. Įvertinti žalą palikta teismui, kuris nagrinėdamas baudžiamąją bylą, vadovaujasi Lietuvos Respublikos CK 6.250 straipsnio 2 dalyje įtvirtintais jau minėtais neturtinės žalos įvertinimo kriterijais. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų numatytais atvejais. Nustatydamas neturtinės žalos dydį, teismas atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas, turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Pažymėtina, kad nustatant neturtinės žalos dydį, reikšmingos yra aplinkybės, susijusios su nukentėjusiojo asmens elgesiu, t.y. dideliu neatsargumu, padėjusiu žalai atsirasti ar jai padidėti (LR CK 6.282 str. 1 d.). Kasacinio teismo praktika patvirtina, kad protingo, rūpestingo ir atidaus elgesio standartas yra taikomas visiems asmenims, įskaitant ir potencialų nukentėjusįjį, todėl tuo atveju, kai žala atsiranda ir dėl paties nukentėjusiojo elgesio, neteisinga visą atsakomybę taikyti tik žalą padariusiam asmeniui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis byloje Nr. 3K-3-133/2013).

43Iš nukentėjusiojo A. M. pareikšto civilinio ieškinio matyti, kad dėl kojos lūžio jis patyrė kelis mėnesius trukusius nepatogumus, skausmą ir neigiamas emocijas. Šias aplinkybes teismas pripažįsta pagrįstu nukentėjusiojo neturtinės žalos turiniu. Kartu nustatydamas neturtinės žalos dydį teismas įvertina tai, kad ši žala padaryta ne tyčiniais, bet neatsargiais D. Š. veiksmais, atsižvelgia į kaltinamojo turtinę padėtį, be to paties nukentėjusiojo neatsargumą ir KET 51 punkto reikalavimų nesilaikymą. Į susiklosčiusią teisminę praktiką neturtinės žalos dydžio nustatyme, pagal kurią įprastiniu atveju už sveikatos sutrikdymą asmenį partrenkus perėjoje ir padarius jam nesunkų sveikatos sutrikdymą, neturtinės žalos dydis vidutiniškai yra nuo 2 000 iki 10 000 Lt (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-200/2010, 2K-277/2010, 2K-644/2012, 2K-370/2013). Teismo vertinimu nukentėjusiojo prašoma atlyginti neturtinė žala nėra adekvati, todėl neturtinės žalos atlyginimas mažintinas iki 7000 Lt. Civilinės atsakomybės draudimo atveju pareiga atlyginti padarytą turtinę ir neturtinę žalą kyla dviem asmenims: draudikui ir žalą padariusiam asmeniui (draudėjui). Draudiko pareigos apimtis nustatoma pagal teisės normas, reglamentuojančias draudimo santykius, ir pagal draudimo sutartį (CK 6.254, 6.987 straipsniai). Jeigu nukentėjusiajam padarytos žalos visiškai nepadengia draudimo atlyginimas, likusį žalos dydį atlygina ją padaręs asmuo arba už jo veikas materialiai atsakingas asmuo (CK 6.254 straipsnio 2 dalis, 6.263 straipsnio 2,3 dalys). Kadangi pagal LR Transporto valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 11 str.“ draudimo įstaigos pareiga (nuo 2012-06-11) yra vienam asmeniui atlyginti 5000 eurų neturtinės žalos, tačiau tokio dydžio suma išmokama nukentėjusiojo mirties ar sunkaus arba labai sunkaus sveikatos sutrikdymo atveju. Iš AB „Lietuvos draudimas“ A. M. priteistini 3500 Lt, o likusią teismo įvertintą neturtinės žalos sumą – 3500 Lt - teismas priteisia iš kaltininko D. Š..

44Nukentėjusysis teismui pateikė 2000 Lt išlaidas už advokato teisines paslaugas patvirtinančius dokumentus. Iš kaltinamojo D. Š. A. M. naudai priteistini 2000 Lt proceso išlaidoms už nukentėjusiojo atstovo (advokato) paslaugas atlyginti (BPK 106 str. 2 d.).

45Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 296, 297, 301 – 305, 307 straipsniais, teismas,-

Nutarė

46D. Š. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 281 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jam 15 MGL (1950 Lt) dydžio baudą.

47Bauda turi būti sumokėta per 4 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos į Vilniaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos sąskaitą (sąskaitos Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, įmokos kodas 6801).

48Civilinio ieškovo A. M. pareikštą civilinį ieškinį dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo tenkinti iš dalies:

  • priteisti iš civilinio atsakovo AB „Lietuvos Draudimas“ A. M. naudai 798 Lt turtinei žalai atlyginti ir 3500 Lt neturtinei žalai atlyginti,
  • priteisti iš kaltinamojo D. Š. A. M. naudai 3500 Lt neturtinei žalai atlyginti,

49likusioje dalyje ieškinį atmesti.

50Iš kaltinamojo D. Š. A. M. naudai priteisti 2000 Lt proceso išlaidoms atlyginti.

51Iki nuosprendžio pateikimo vykdyti palikti galioti kaltinamajam D. Š. kardomąją priemonę rašytinį pasižadėjimą neišvykti, nuosprendį pateikus vykdyti, kardomąją priemonę panaikinti.

52Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Vilniaus apygardos teismui skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Ryšiai
1. Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Danutė... 2. D. Š., asmens kodas ( - ), neteistas,... 3. kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 1... 4. D. Š. vairuodamas kelių transporto priemonę, pažeidė kelių eismo... 5. jis, 2012 m. birželio 08 d., apie 11.59 val., Vilniuje, vairuojamu automobiliu... 6. Kaltinamasis D. Š. savo kaltės dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos... 7. Nukentėjusysis A. M. teisminio bylos nagrinėjimo metu parodė, kad 2012-06-08... 8. Liudytojas V. B. teisminio bylos nagrinėjimo metu parodė, kad 2012 m.... 9. Valstybinės TMT prie LR Teisingumo ministerijos Toksikologijos laboratorijos... 10. Ikiteisminio tyrimo metu Valstybinės TMT prie LR Teisingumo ministerijos... 11. Eismo įvykio vietos ir transporto priemonės apžiūrų metu buvo nustatyta,... 12. Lietuvos teismo ekspertizės centro specialisto išvadoje Nr. 11-2132(12 , buvo... 13. Dėl objektyvių duomenų trūkumo ekspertas neturėjo galimybės nustatyti... 14. Atsakydamas į užduotyje atlikti eismo įvykio tyrimą nurodytus klausimus,... 15. Nurodydamas kaip buvusioje kelio situacijoje turėjo elgtis kiekvienas iš... 16. - pėsčiasis A. M. privalėjo įžengti į važiuojamąją dalį tik po to,... 17. - automobilio „Ford Focus“, valst. nr. ( - ), vairuotojas D. Š., iškilus... 18. Ekspertas taip pat padarė išvadą, kad užduotyje atlikti eismo įvykio... 19. Įrodymų vertinimas, veikos kvalifikavimas... 20. Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 1 dalis numato... 21. Byloje nėra ginčo, kad nukentėjusysis A. M. buvo kliudytas ir partrenktas... 22. Pažymėtina, kad tiek ekspertų, tiek specialistų išvados yra vienas iš... 23. KET 37 punktas numato, kad artėdamas prie nereguliuojamos pėsčiųjų... 24. Kaltinamasis teigė, kad į kelio važiuojamąją dalį pėsčiasis įžengė... 25. Nors nukentėjusysis teigė, kad jis matė kaltinamojo automobilį, įvertino... 26. Teismo vertinimu, iš byloje nustatytų faktinių aplinkybių išplaukia, kad... 27. Atsižvelgtina, kad teismų praktikoje pripažįstama, kad nors pėstieji,... 28. Kaltinamojo D. Š. veika kvalifikuojama pagal LR BK 281 straipsnio 1 dalį.... 29. Bausmės skyrimas... 30. Kaltinamojo D. Š. atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.... 31. Lengvina jo atsakomybę tai, kad veikos padarymui įtakos turėjo rizikingas... 32. Skirdamas bausmę kaltininkui teismas atsižvelgia į veikos pavojingumą -... 33. Taip pat skiriant bausmę atsižvelgtina, kad D. Š. yra jauno amžiaus, dirba,... 34. Įvertinus padaryto nusikaltimo pobūdį, kaltinamojo atsakomybę sunkinančių... 35. Civilinis ieškinys... 36. Ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusysis A. M. pareiškė civilinį ieškinį... 37. Spręsdamas civilinio ieškinio klausimą teismas atsižvelgia ir vertina... 38. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 109 straipsnio norma nustato,... 39. Autoįvykio kaltininkas privalo atlyginti žalą, kuri viršija... 40. Civilinis atsakovas AB „Lietuvos draudimas“ neprieštaravo atlyginti... 41. Turtine žala pripažįstama ne tik asmens turto netekimas arba sužalojimas,... 42. Neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai,... 43. Iš nukentėjusiojo A. M. pareikšto civilinio ieškinio matyti, kad dėl kojos... 44. Nukentėjusysis teismui pateikė 2000 Lt išlaidas už advokato teisines... 45. Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 296, 297, 301... 46. D. Š. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos... 47. Bauda turi būti sumokėta per 4 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo... 48. Civilinio ieškovo A. M. pareikštą civilinį ieškinį dėl turtinės ir... 49. likusioje dalyje ieškinį atmesti.... 50. Iš kaltinamojo D. Š. A. M. naudai priteisti 2000 Lt proceso išlaidoms... 51. Iki nuosprendžio pateikimo vykdyti palikti galioti kaltinamajam D. Š.... 52. Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas apeliacine...