Byla 3K-3-512/2014

1Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Sigitos Rudėnaitės (kolegijos pirmininkė), Gedimino Sagačio (pranešėjas) ir Dalios Vasarienės,

2rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo kredito unijos ,,Centrinė taupomoji kasa“ kasacinį skundą dėl Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. vasario 7 d. sprendimo peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovų kredito unijos „Vilniaus taupomoji kasa“, kredito unijos „Mėmelio taupomoji kasa“, Lietuvos centrinės kredito unijos ieškinį atsakovui kredito unijai „Centrinė taupomoji kasa“ dėl įpareigojimo nutraukti neteisėtus veiksmus, juridinio asmens pavadinimo pripažinimo klaidinamai panašiu, įpareigojimo pakeisti juridinio asmens pavadinimą ir kt.; trečiasis asmuo – valstybės įmonė Registrų centras.

3Teisėjų kolegija

Nustatė

4I. Ginčo esmė

5Ieškovai kredito unija „Vilniaus taupomoji kasa“, kredito unija „Mėmelio taupomoji kasa“ ir Lietuvos centrinė kredito unija ieškiniu prašė pripažinti, kad atsakovo pavadinimas kredito unija „Centrinė taupomoji kasa“ yra klaidinamai panašus į juridinių asmenų pavadinimus kredito unija „Vilniaus taupomoji kasa“, kredito unija „Mėmelio taupomoji kasa“ ir Lietuvos centrinė kredito unija; įpareigoti atsakovą kredito uniją „Centrinė taupomoji kasa“ pasikeisti savo pavadinimą taip, kad jame jokia forma nebūtų vartojami žodžių junginiai „taupomoji kasa“ ir „centrinė kredito unija“, ir ne vėliau kaip per 60 kalendorinių dienų po teismo sprendimo įsiteisėjimo įregistruoti Juridinių asmenų registre pakeistą juridinio asmens pavadinimą; pripažinti, kad atsakovo prašomas registruoti prekės ženklas kredito unija „Centrinė taupomoji kasa“ yra klaidinamai panašus į ieškovo kredito unijos „Vilniaus taupomoji kasa“ pagal licencinę sutartį naudojamą prekės ženklą ir uždrausti registruoti prekės ženklą priskiriant 36 klasei pagal Nicos klasifikaciją (Civilinio kodekso (toliau – CK) 2.42 straipsnis, Prekių ženklų įstatymo 38 straipsnis).

6Ieškovo kredito unijos „Vilniaus taupomoji kasa“ pavadinimas VĮ Registrų centre įregistruotas 1997 m., 2006 m. gegužės 14 d. atlikta šio ženklo registracija Valstybiniame patentų biure. Ieškovo kredito unijos „Mėmelio taupomoji kasa“ pavadinimas VĮ Registrų centre įregistruotas 2005 m., 2007 m. liepos 5 d. atlikta šio ženklo registracija Valstybiniame patentų biure. Ieškovo Lietuvos centrinės kredito unijos pavadinimas VĮ Registrų centre įregistruotas 2002 m. Atsakovas yra kredito unija, įregistruota Juridinių asmenų registre tik 2011 m. vasario 19 d., jis siekia įregistruoti Valstybiniame patentų biure prekės ženklą kredito unija „Centrinė taupomoji kasa“. Ieškovų teigimu, atsakovo pavadinimas yra klaidinamai panašus į ieškovų ankščiau registruotus pavadinimus, todėl tokie atsakovo veiksmai pažeidžia ieškovų teises į pavadinimą ir ieškovų kaip prekių ženklų savininkų ir naudotojų išimtines teises. Atsakovo pavadinimas klaidins vartotojus ir visuomenę, nes įsteigtas juridinis asmuo kredito unija „Centrinė taupomoji kasa“ vykdys tą pačią veiklą, kuriai priskiriamos jau įregistruotais prekių ženklais žymimos ieškovų teikiamos paslaugos ir piniginės operacijos. Be to, vartotojams sudaromas klaidingas įspūdis, kad naujai įsteigtas juridinis asmuo yra susijęs su jau žinomais ieškovų juridiniais asmenimis. Atsakovo juridinio asmens pavadinimo panašumą į ieškovų juridinių asmenų pavadinimus lemia tai, kad pavadinime yra vartojami žodžiai „taupomoji kasa“, šį žodžių junginį vartoja tik ieškovai. Atsakovo juridinio asmens pavadinimo panašumą į ieškovo Lietuvos centrinės kredito unijos pavadinimą lemia tai, kad pavadinime yra vartojami žodžiai „centrinė kredito unija“. Ieškovai teigė, kad nėra jokių objektyvių priežasčių, lemiančių ir pateisinančių tapataus žodžių junginio vartojimą. Atsakovui įregistravus kredito uniją pavadinimu kredito unija „Centrinė taupomoji kasa“ neabejotinai susidaro įspūdis, kad ieškovai kredito unija „Vilniaus taupomoji kasa“ ir kredito unija „Mėmelio taupomoji kasa“ yra tik atsakovo teritoriniai padaliniai, taip ieškovams padaryta žala dėl klientų, suklaidintų konkurentų panašiu pavadinimu, netekimo, pakenkta reputacija.

7Nors atsakovas Valstybiniame patentų biure įregistravo tik žodinį prekės ženklą kredito unija „Centrinė taupomoji kasa“, tačiau turi interneto svetainę www.taupomojiunija.lt, kurios adresas panašus į ieškovo kredito unijos „Vilniaus taupomoji kasa“ pavadinimą, taip pat panašus svetainės dizainas – grafinis vaizdas, šriftas ir spalvų gama.

8II. Pirmosios ir apeliacinės instancijų teismų sprendimų esmė

9Vilniaus apygardos teismas 2012 m. lapkričio 2 d. sprendimu ieškinį atmetė.

10Teismas nustatė, kad šalys kredito unija „Vilniaus taupomoji kasa“ ir kredito unija „Centrinė taupomoji kasa“ yra analogiška veikla užsiimantys juridiniai asmenys. Kredito unijų įstatymas, reglamentuojantis tokių unijų ir jų padalinių steigimo, licencijavimo, veiklos, pabaigos ir priežiūros tvarką, kredito uniją apibrėžia kaip kredito įstaigą, kuri tenkina savo narių ūkinius ir socialinius poreikius ir turi licenciją verstis bei verčiasi indėlių ir kitų grąžintinų lėšų priėmimu iš šiame įstatyme nustatytų neprofesionalių rinkos dalyvių ir jų skolinimu, taip pat turi teisę verstis kitų šiame įstatyme nustatytų finansinių paslaugų teikimu įstatymo nustatytiems asmenims ir prisiima su tuo susijusią riziką bei atsakomybę. Abi šalys veikia toje pačioje rinkoje ir yra laikomos konkurentėmis pagal Konkurencijos įstatymą, tai labai padidina galimybę suklaidinti vartotojus, todėl šiuo požiūriu ieškovų prekių ženklai turėtų būti ginami labiau.

11Teismas, atsižvelgdamas į Centrinės kredito unijos įstatymo 3 straipsnyje nustatytą draudimą kitų įstaigų pavadinimuose vartoti žodžius „Centrinė kredito unija“ ar kitokius šių žodžių junginius, iš esmės reiškiantį, kad draudžiama žodį „centrinė“ vartoti su įstaigos pobūdį (rūšį) apibūdinančiais žodžiais, nustatė, kad atsakovo pavadinime žodis „centrinė“ siejamas ne su įstaigos rūšį, veiklos pobūdį apibūdinančiu žodžių junginiu, bet įeina į simbolinę atsakovo pavadinimo dalį ir siejamas su žodžiais „taupomoji kasa“, todėl padarė išvadą, kad tokia žodžių seka atsakovo pavadinime neprieštarauja Lietuvos centrinės kredito unijos įstatymui.

12Teismas pažymėjo, kad žodžių junginiai „kredito unija“ ir „taupomoji kasa“ iš esmės reiškia įstaigą, kuri eilinio vartotojo sąmonėje susijusi su įstaiga, veikiančia kreditų ir indėlių sferoje, dėl to išliktų galimybė vartotojui supainioti šias dvi įstaigas dėl panašios pavadinimų konstrukcijos. Sprendžiant, ar pavadinimai yra tokie panašūs, kad būtina uždrausti vieno jų vartojimą, taip pat būtina atsižvelgti ir į skirtingą kredito unijų ir Lietuvos centrinės kredito unijos veiklos pobūdį, dėl kurio beveik nėra galimybės, kad vartotojas gali supainioti šias dvi įstaigas, nes Lietuvos centrinės kredito unijos nariais gali būti tik kitos kredito unijos arba šių kredito unijų (narių) nariai (fiziniai asmenys). Lietuvos centrinė kredito unija vienija 63 kredito unijas ir būtent tik šių unijų nariai gali būti ir Lietuvos centrinės kredito unijos nariais, dėl to manytina, kad šie asmenys yra pakankamai informuoti ir negali klysti, kuriai unijai ir unijų susivienijimui priklauso.

13Žodžių junginys „taupomoji kasa“ savaime neturi skiriamosios vertės, nes yra tapęs bendriniu, reiškiančiu praeityje egzistavusių kredito įstaigų rūšį, tai atspindi ir praktikoje vartojami pavadinimai su šiais žodžiais. Šis žodžių junginys įgyja pavadinimui būdingas savybes tik pavartotas su kitu žodžiu, o ieškovas savo pavadinimą sudarė prie žodžių „taupomoji kasa“ pridėjęs geografinę nuorodą (miesto pavadinimą). Žodžiai „taupomoji kasa“ sudaro tik dalį tiek ieškovo, tiek atsakovo pavadinimų, todėl vartojant šiuos žodžius simbolinėje pavadinimo dalyje su kitais žodžiais (geografine ar kitokia nuoroda), nurodyti pavadinimai skiriasi.

14Ieškovas kredito unija „Vilniaus taupomoji kasa“ 2007 m. gegužės 14 d. taip pat yra įregistravęs savo figūrinį prekės ženklą, galiojantį iki 2016 m. birželio 21 d., ieškovo kredito unijos „Mėmelio taupomoji kasa“ prekės ženklas registruotas 2006 m. liepos 5 d., apsauga galioja iki 2014 m. liepos 28 d. Taip pat apsaugotos abiejų ženklų spalvos: pirmojo – raudona, pilka, antrojo – ruda, smėlio, balta. Atsakovas įregistravo tik žodinį prekės ženklą kredito unija „Centrinė taupomoji kasa“, todėl prekių ženklai nepripažintini panašiais.

15Šalys teikia finansines paslaugas: priima indėlius ir teikia kreditavimo paslaugas neprofesionaliems vartotojams. Norėdamas gauti konkrečią finansinę paslaugą, asmuo turi tapti pajininku, sumokėti stojimo mokestį, pasirašyti indėlio ar kreditavimo sutartį. Teismas tokį asmenį pripažino atidesniu vartotoju negu asmenį, perkantį, pvz., plataus vartojimo prekes, todėl pažymėjo, kad galimybė suklysti itin sumažėja. Ieškovas kaip galimą klaidinimą nurodė tai, kad potencialūs klientai pajininkai gali manyti, jog kredito unija „Vilniaus taupomoji kasa“ yra kredito unijos „Centrinė taupomoji kasa“ filialas, padalinys, nes žodis „centrinis (ė)“ lietuvių kalboje reiškia „vadovaujantį, kontroliuojantį, vyresnį“. Teismas pažymėjo, kad žodis „centrinis“ vartojamas ne tik ieškovo nurodytomis reikšmėmis, bet ir kaip pažyminys, apibrėžiantis daikto vietą, reiškiantis daikto buvimą kieno nors centre. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, kad įstatyme nenustatyta absoliutaus draudimo skirtingiems juridiniams asmenims turėti panašius pavadinimus, bet draudžiama tuo pačiu metu veikiantiems juridiniams asmenims turėti tokius panašius pavadinimus, kad tai klaidintų visuomenę.

16Ieškovai, siekdami įrodyti klaidinamą žodžio „centrinė“ poveikį, pateikė Vilniaus gyventojų reprezentatyvios apklausos duomenis, iš kurių matyti, kad į klausimą „ar manote, kad Vilniaus taupomoji kasa yra Centrinės taupomosios kasos padalinys“ teigiamai atsakė nuo 17,3 iki 26,4 procentų apklaustųjų, neigiamai – nuo 56,5 iki 69,3 procentų. Teismo vertinimu, klausimas užduotas nekorektiškai, iškraipant šalių pavadinimus, nurodant tik simbolines pavadinimų dalis be kabučių, tai padidino galimybę suklysti. Klausime nurodžius nesutrumpintus abiejų kredito unijų pavadinimus kredito unija „Centrinė taupomoji kasa“ ir kredito unija „Vilniaus taupomoji kasa“, simbolines pavadinimų dalis parašant kabutėse, suklydusiųjų skaičius būtų daug mažesnis, o tai, kad potencialūs pajininkai pagal teikiamos paslaugos pobūdį yra atidesni už atsitiktinius apklausos dalyvius, sumažina galimybę suklysti.

17Apeliacine tvarka išnagrinėjusi bylą pagal ieškovų Lietuvos centrinės kredito unijos, kredito unijos „Vilniaus taupomoji kasa“, kredito unijos „Mėmelio taupomoji kasa“ apeliacinius skundus, Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2014 m. vasario 7 d. sprendimu panaikino Vilniaus apygardos teismo 2012 m. lapkričio 2 d. sprendimą ir ieškinį tenkino iš dalies:

18Ieškinio reikalavimą dėl uždraudimo atlikti veiksmus, pažeidžiančius ieškovų teisę į juridinio asmens pavadinimą, patenkino ir įpareigojo atsakovą kredito uniją „Centrinė taupomoji kasa“ pasikeisti savo pavadinimą, kuris yra klaidinamai panašus į ieškovų juridinių asmenų pavadinimus kredito unija „Vilniaus taupomoji kasa“, kredito unija „Mėmelio taupomoji kasa“ ir Lietuvos centrinė kredito unija, taip, kad jame jokia forma nebūtų vartojami žodžių junginiai „taupomoji kasa“ ir „centrinė kredito unija“, ir pakeistą juridinio asmens pavadinimą ne vėliau kaip per 60 kalendorinių dienų po teismo sprendimo įsiteisėjimo įregistruoti Juridinių asmenų registre.

19Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2014 m. vasario 7 d. sprendimu nutraukė bylos dalį dėl ieškinio reikalavimo uždrausti registruoti prekės ženklą kredito unija „Centrinė taupomoji kasa“, kuris yra klaidinamai panašus į ieškovo kredito unijos „Vilniaus taupomoji kasa“ pagal licencinę sutartį vartojamą prekių ženklą, priskiriant 36 klasei pagal Nicos klasifikaciją.

20Apeliacinės instancijos teismas nurodė, kad juridinis asmuo yra pavadinimą turintis teisės subjektas – įmonė, įstaiga ar organizacija (CK 2.33 straipsnis). Įpareigojimas juridiniam asmeniui turėti savo pavadinimą grindžiamas poreikiu (būtinumu) asmenį individualizuoti, t. y. atskirti jį nuo kitų juridinių asmenų ar jų padalinių.

21Centrinės kredito unijos įstatymo 3 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žodžius „Centrinė kredito unija“ ar kitokius šių žodžių junginius arba vedinius Lietuvos Respublikoje gali vartoti savo pavadinime, reklamoje ar kitais tikslais tik pagal šį įstatymą veikianti Centrinė kredito unija, išskyrus atvejus, kai akivaizdu, kad šių žodžių vartojimas nesusijęs su licencinių finansinių paslaugų teikimu. Šio įstatymo 6 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad Lietuvos Respublikoje vienu metu gali veikti tik viena Centrinė kredito unija. Teismas pažymėjo, kad nustatant, ar nebuvo pažeista ieškovo teisė į juridinio asmens pavadinimą, ypač svarbu vertinti teisinę (veiklos) formą nusakančius žodžius kaip elementų visumą kartu su juridinio asmens pavadinimu.

22Specialiuoju įstatymu Centrinei kredito unijai suteiktos funkcijos ir teisės, kurių nevykdo ir neturi atsakovas, Centrinės kredito unijos bei kitų kredito unijų funkcijos bei teisės sutampa tik iš dalies. Be finansinių paslaugų teikimo Centrinė kredito unija atlieka ir kitas priežiūros, reguliavimo, stebėjimo funkcijas, t. y. palaiko kredito unijų Centrinės kredito unijos narių likvidumą, mokumą, stebi kredito unijų Centrinės kredito unijos narių veiklą ir, kai būtina, tikrina šias kredito unijas bei teikia informaciją priežiūros institucijai dėl nustatytų pažeidimų; dalyvauja Lietuvos Respublikos ir kitų šalių įvairių institucijų inicijuotose programose bei projektuose, skirtuose kredito unijoms, ir priima su tomis programomis bei projektais susijusias lėšas, turtą, taip pat prisiima įsipareigojimus; organizuoja kredito unijų darbuotojų mokymus kooperatinės bankininkystės klausimais ir teikia metodinę pagalbą kredito unijoms Centrinės kredito unijos narėms. Atsižvelgiant į Centrinei kredito unijai įstatymu suteiktas funkcijas ir teises, matyti, kad įstaigos pavadinime žodis „centrinė“ vartojamas reikšmėmis „vyriausias, vadovaujantis, pagrindinis“, „aptarnaujantis visą sistemą“ (Lietuvių kalbos žodynas, prieiga per internetą: www.lkz.lt/startas.htm), ir darytina išvada, kad tokia vartosena pažeidžia ieškovo teisę į pavadinimą, todėl ieškovo reikalavimas pripažintinas pagrįstu, nes tokį pavadinimą draudžia specialusis įstatymas.

23Dėl kredito unijos „Vilniaus taupomoji kasa“ ir kredito unijos „Mėmelio taupomoji kasa“ teisių į juridinio asmens pavadinimą bei teisių į prekių ženklus pažeidimo teismas nurodė, kad CK 2.39 straipsnio 3 dalyje nustatyta, jog juridinio asmens pavadinimas neturi prieštarauti viešajai tvarkai ar gerai moralei ir klaidinti visuomenę dėl juridinio asmens steigėjo, dalyvio, buveinės, veiklos tikslo, teisinės formos, tapatumo ar panašumo į kitų juridinių asmenų pavadinimus, žinomesnių Lietuvos visuomenei užsienio įmonių, įstaigų ar organizacijų vardus, prekių ir paslaugų ženklus. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika formuojama taip, kad vertinant juridinio asmens pavadinimo atitiktį CK 2.39 straipsnio 3 dalyje įtvirtintiems reikalavimams dėl jo panašumo į kitą juridinio asmens pavadinimą, lemianti aplinkybė yra ne tai, jog tarp lyginamųjų juridinių asmenų pavadinimų egzistuoja panašumas, bet tai, ar tas panašumas yra klaidinantis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. spalio 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Labdaros ir paramos fondas „M. K. Čiurlionio fondas“ v. Labdaros ir paramos fondas „M. K. Čiurlionio kultūros ir paveldo fondas“, bylos Nr. 3K-3-424/2007, 2009 m. gegužės 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Ateities ekologija“ v. VšĮ „Ekologijos vizija“ ir kt., bylos Nr. 3K-3-208/2009).

24Žodžiai „taupomoji kasa“, esantys atsakovo pavadinime, tapatūs ieškovų kredito unijos „Vilniaus taupomoji kasa“ ir kredito unijos „Mėmelio taupomoji kasa“ pavadinimuose vartojamiems žodžiams, šis žodžių junginys yra sudarytas iš bendrinių žodžių, neturinčių skiriamojo požymio. Be šių tapačių žodžių šalys pavadinimuose vartoja ir skiriamuosius žodžius, t. y. ieškovai – žodžius, sudarančius geografinę nuorodą – „Vilniaus“, „Mėmelio“ (senasis vokiškas Klaipėdos pavadinimas), o atsakovas - bendrinį žodį „centrinė“, kuris lietuvių kalboje turi kelias reikšmes: 1) esantis centre, viduryje, priklausantis centrui; 2) vyriausias, vadovaujantis, pagrindinis; 3) aptarnaujantis visą sistemą. Atsižvelgiant į tai, kad šalių sudaryti pavadinimai skiriasi vienu žodžiu, jie pripažintini skirtingais. Sprendžiant dėl pavadinimo klaidinamo panašumo, kai lyginamų juridinių asmenų pavadinimuose, be pasikartojančių bendrinių žodžių, yra ir kitų, skirtingą reikšmę turinčių žodžių, turi būti įvertintas pavadinimas, t. y. šios visumos, o ne atskirų elementų panašumas, taip pat ar šie žodžiai viso pavadinimo kontekste, atsižvelgiant į pavadinimo funkciją, juridinio asmens rūšį, teisinę formą bei vykdomą veiklą, yra suprantami klaidinamai. Atsakovas sudarė pavadinimą vien tik iš bendrinių žodžių, iš kurių žodis „centrinė“, pavartotas su žodžių junginiu „taupomoji kasa“, sukuria tam tikrą painiavą dėl šio juridinio asmens buveinės bei veiklos tikslo, todėl tai yra vienas iš pagrindų konstatuoti juridinio asmens pavadinimo prieštaravimą CK 2.39 straipsnio 3 dalyje keliamiems reikalavimams.

25Bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme vienas iš atsakovo steigėjų J. N., apklaustas kaip liudytojas, patvirtino, kad panašus į ieškovų pavadinimas buvo sugalvotas sąmoningai, siekiant lengviau įsitvirtinti rinkoje, nes ieškovas kredito unija „Vilniaus taupomoji kasa“ yra rinkos lyderis. Toks byloje esantis įrodymas yra pakankamas pripažinti, kad teisė į juridinio asmens pavadinimą pažeista siekiant jį pavartoti savanaudiškais tikslais ir suklaidinti visuomenę sudarant klaidingą įspūdį, todėl ieškovai turi teisę reikalauti uždrausti teisę pažeidžiančius veiksmus (CK 2.42 straipsnis).

26Valstybinio patentų biuro duomenų bazėje www.vpb.lt paskelbta, kad prekės ženklas kredito unija „Centrinė taupomoji kasa“ yra neregistruotinas. Valstybinis patentų biuras 2012 m. balandžio 11 d. sprendimu dėl paraiškos kredito unijai „Centrinė taupomoji kasa“ pranešta, kad pareikštas registruoti ženklas neatitinka Prekių ženklų įstatymo 6 straipsnio reikalavimų ir todėl priimtas sprendimas ženklo neregistruoti, nes žymuo neturi jokio skiriamojo požymio. Prašomas uždrausti registruoti atsakovo prekės ženklas pripažintas neregistruotinu, dėl to teismas konstatavo, kad toks reikalavimas nenagrinėtinas teisme civilinio proceso tvarka (CPK 293 straipsnio 1 dalis) ir dėl šios ieškinio reikalavimo dalies teismo sprendimą panaikino, o civilinės bylos dalį nutraukė.

27III. Kasacinio skundo ir atsiliepimų į kasacinius skundus teisiniai argumentai

28Kasaciniu skundu atsakovas kredito unija ,,Centrinė taupomoji kasa“ prašo panaikinti Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. vasario 7 d. sprendimą ir palikti galioti Vilniaus apygardos teismo 2012 m. lapkričio 2 d. sprendimą. Jei Lietuvos Aukščiausiasis Teismas nenustatytų teisinio pagrindo naikinti Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. vasario 7 d. sprendimo, tokiu atveju atsakovas prašo šį sprendimą pakeisti, įpareigojant atsakovą pakeisti pavadinimą taip, kad jame jokia forma žodžių junginys „taupomoji kasa“ nebūtų vartojamas kartu su žodžiu „centrinė“. Kasatorius savo prašymą grindžia šiais esminiais argumentais:

29Lietuvos apeliacinis teismas nepagrįstai uždraudė atsakovui savo pavadinime žodžius „taupomoji kasa“ vartoti bet kokia apimtimi ir forma. Pakeitus pavadinimą ir prie bendrinio junginio „taupomoji kasa“ pridėjus kitą žodį, pvz., kokią nors geografinę nuorodą (tai leidžia subjektą identifikuoti kaip atskirą ir savarankišką), tiek klaidinantis pavadinimo panašumas, tiek ieškovų teisių pažeidimas būtų panaikintas. Lietuvos apeliacinis teismas ieškovams nepagrįstai suteikė išimtines teises į žodžių junginį „taupomoji kasa“ ir nepagrįstai suvaržė atsakovo teises daugiau negu būtina nustatytam pažeidimui pašalinti. Kasatoriaus įsitikinimu, net ir nenustačius ginčijamo sprendimo panaikinimo pagrindų, egzistuoja pagrindas apeliacinės instancijos sprendimą pakeisti, įtvirtinant draudimą atsakovui pavadinime žodžių junginį „taupomoji kasa“ pavartoti kartu su žodžiu „centrinė“.

30Lietuvos apeliacinis teismas nepagrįstai plečiamai aiškino Centrinės kredito unijos įstatymo 3 straipsnio 1 dalį, kaip leidžiančią žodžių junginį „centrinė kredito unija“ pavadinime vartoti tik pagal šį įstatymą įsteigtam ir vieninteliam Lietuvos Respublikoje galinčiam veikti juridiniam asmeniui – Lietuvos centrinei kredito unijai. Toks plečiamas aiškinimas yra nepagristas ir lemia tai, kad jokia šalyje veikianti kredito unija, pavadinime vartojanti žodi „centrinė“ bet kokiame kontekste ir bet kokia reikšme, negali prie pavadinimo nurodyti savo veiklos formos ,,kredito unija“, nors tai tiesiogiai leidžiama pagal Kredito unijų įstatymo 3 straipsnio 1 dalį. Be to, tai sukuria ieškovui Lietuvos centrinei kredito unijai išimtines teises į bendrinės kalbos žodį „centrinė“, taip atimama galimybė šį žodį pavartoti bet kokiame prasmingame junginyje ir bet kokia forma, kitoms kredito unijoms ar net kitų teisinių formų juridiniams asmenims.

31Civiliniame procese galiojantis rungimosi principas (CPK 12 straipsnis) lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (CPK 178 straipsnis), dėl to teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. vasario 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. M. v. draudimo UAB „Baltijos garantas“, bylos Nr. 3K-3-98/2008; 2009 m. liepos 31 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Vombatas“ v. A. Š., bylos Nr. 3K-3-335/2009; kt.). Ieškovų teiginys, jų subjektyvi nuomonė, kad įregistruotas prekės ženklas (juridinio asmens pavadinimas) gali klaidinti visuomenę, turi būti pagristas tam tikrais įrodymais, patvirtinančiais, kad būtent tokia nuomonę gali susidaryti eilinis vartotojas. Kasatoriaus teigimu, nurodytas įrodinėjimo taisykles Lietuvos apeliacinis teismas pažeidė, nes byloje pateikta reprezentatyvi gyventojų apklausa, patvirtinanti, kad nėra jokio reikšmingo atsakovo ir ieškovo pavadinimų painiojimo ar jų tapatinimo. Lietuvos apeliacinis teismas nepagrįstai nurodė, kad ši aplinkybė neturi lemiamos reikšmės sprendžiant ieškovų teisės į juridinio asmens pavadinimo pažeidimo faktą. Visuomenės (vartotojų) klaidinimo aplinkybė yra viena esminių CK 2.42 straipsnio 2 dalies taikymo sąlygų. Tačiau šioje byloje apeliacinės instancijos teismas sprendė taip, kad visuomenės faktinio klaidinimo nebuvimas neužkerta kelio teismui taikyti CK 2.42 straipsnio 2 dalį.

32Lietuvos apeliacinis teismas sprendime liudytojo J. N. parodymus, kad atsakovas „panašų į ieškovų pavadinimus sugalvojo sąmoningai, siekiant lengviau įsitvirtinti rinkoje“, įvertino kaip nesąžiningos konkurencijos veiksmus ir pagrindą taikyti CK 2.42 straipsnio 2 dalį. Kasatoriaus įsitikinimu, visų pirma, teismas nepagrįstai šiuos liudytojo teiginius pripažino esant įrodytu, antra, tokia aplinkybė nepatvirtina, kad visuomenė (potencialūs vartotojai) faktiškai nebuvo ir nėra klaidinami – tai Lietuvos apeliacinio teismo nepagrįstai įvertinta kaip sąžiningos konkurencijos pažeidimas ir kaip tiesioginis CK 2.42 straipsnio 2 dalies taikymo pagrindas. Nesąžiningos konkurencijos veiksmų buvimo Lietuvos apeliacinis teismas neanalizavo Konkurencijos įstatymo nuostatų prasme. Teismas vartotojo sąvoką konkurencijos prasme aiškino pernelyg plačiai, neatsižvelgė į Kredito unijų įstatymo nuostatas, pagal kurias paslaugos gali būti teikiamos ne neapibrėžtam vartotojų ratui, o tik savo nariams. Taigi jokiam kitam, netgi supainiojusiam atsakovą su ieškovais, asmeniui kredito unijos paslaugos negali būti suteikiamos.

33Lietuvos bankas 12 kartų viešai skelbė pranešimus apie inspektavimo metu nustatytus sistemingus ieškovo kredito unijos „Vilniaus taupomoji kasa“ įvairaus pobūdžio veiklos trūkumus, teisminių procesų iškėlimą vadovaujamas pareigas einantiems asmenims ir kt., dėl to atsakovas negalėjo remtis savo pavadinimu ir pasinaudoti rinkoje šio ieškovo reputacija, nes ji yra neigiama, juolab šiuo metu, kai ieškovui panaikinta licencija ir iškelta bankroto byla. Atsakovo ir ieškovo kredito unijos „Mėmelio taupomoji kasa“ konkurencijos santykio nėra, nes atitinkama rinka atsakovas su šiuo ieškovu nesidalija, kiekvienas iš jų vykdyti veiklą ir teikti paslaugas gali tik skirtingose savivaldybėse (Kredito unijų įstatymo 12 straipsnio 1 dalis). Su ieškovu Lietuvos centrine kredito unija atsakovas taip pat nekonkuruoja, nes šio ieškovo ir atsakovo nariais gali būti iš esmės skirtingi subjektai, atsakovo nariais – nurodyti Kredito unijų įstatymo 13 straipsnyje asmenys, o ieškovo Centrinės kredito unijos nariai – tik kitos kredito unijos ir valstybė (Centrinės kredito unijos įstatymo 14 straipsnio 2 dalis). Kadangi ieškovų ir atsakovo potencialių vartotojų grupės nesutampa, ieškovų su atsakovu supainiojimo tikimybė neegzistuoja.

34Bylos šalys savo narių atžvilgiu nevykdo konkurencinės veiklos. Narystės pasirinkimo aspektu ieškovų ir atsakovo veiklą pripažindamas konkurencine teismas nepagrįstai neatsižvelgė į kredito unijos kaip juridinio asmens veiklos pobūdį. Kredito unija yra kooperatinė bendrovė, skirta savo narių ūkiniams ir socialiniams poreikiams tenkinti. Asmuo, tapęs kredito unijos nariu, įmoka pajinį įnašą, kuris įeina į kredito unijos nuosavą kapitalą, ir tampa jos nariu – t. y. juridinio asmens dalyviu. Kooperatinių bendrovių esmė yra savo narių (dalininkų) tarpusavio interesų tenkinimas, savitarpio pagalba. Kasatoriaus teigimu, priėmimas į tokios teisinės formos juridinį asmenį negali būti tapatinamas su konkurencine komercine ūkine veikla. Pagal Konkurencijos įstatymo 3 straipsnio 6, 11, 16 dalių normų prasmę konkurencinė veikla siejama su subjektų ūkinės komercinės veiklos vykdymu. Teisės į juridinio asmens pavadinimą pažeidimas įregistravus (ir vartojant) kitą – panašų į ankstesnįjį – juridinio asmens pavadinimą per se nereiškia nesąžiningos konkurencijos, o teisės į juridinio asmens pavadinimą pažeidimas (CK 2.42 straipsnis) ir nesąžiningos konkurencijos veiksmai (Konkurencijos įstatymo 15 straipsnis) savaime nėra vienas kitą lemiantys (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. spalio 12 d. nutartis, priimta civilinėje byloje G. Naruševičienės individuali įmonė „Namija“ v. UAB „Namėja“, bylos Nr. 3K-3-472/2005). Todėl, kasatoriaus teigimu, teismas nesąžiningos konkurencijos atlikimą galėjo konstatuoti tik atlikęs atsakovo veiksmų kvalifikaciją Konkurencijos įstatymo 15 straipsnio požiūriu.

35Atsiliepimu į kasacinį skundą ieškovas Lietuvos centrinė kredito unija prašo atmesti kasacinį skundą ir Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. vasario 7 d. sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepime išdėstyti šie esminiai nesutikimo su kasaciniu skundu argumentai:

36Centrinės kredito unijos įstatymo 3 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žodžius „centrinė kredito unija“ ar kitokius šių žodžių junginius arba vedinius Lietuvos Respublikoje gali vartoti savo pavadinime, reklamoje ar kitais tikslais tik pagal šį įstatymą veikianti Centrinė kredito unija, išskyrus atvejus, kai šių žodžių vartojimas nesusijęs su licencinių finansinių paslaugų teikimu. Apeliacinės instancijos teismas pagrįstai nurodė, kad nustatant, ar atsakovo pavadinimas nepažeidė ieškovo teisės į juridinio asmens pavadinimą, svarbu vertinti teisinę (veiklos) formą nusakančius žodžius kartu su juridinio asmens pavadinimu kaip elementų visumą. Ieškovo teigimu, atsakovas (kasatorius) yra finansinių paslaugų teikėjas, todėl savo pavadinime, reklamoje ar kitais tikslais negali vartoti žodžių „centrinė kredito unija“ ar kitokių šių žodžių junginių arba vedinių. Nors atsakovas nurodo, kad jis privalo savo pavadinime vartoti žodžius „kredito unija“, kaip juridinio asmens teisinę formą nusakančius žodžius, tačiau niekaip nepagrindė žodžio „centrinė“ vartojimo pavadinime būtinumo ir nepaaiškino, kodėl negalėjo vartoti žodžio „centro“. Liudytojas (atsakovo steigėjas) J. N. parodymuose patvirtino, kad panašus į ieškovų pavadinimas buvo sugalvotas sąmoningai, siekiant lengviau įsitvirtinti rinkoje. Atsakovas sąmoningai sudarė pavadinimą su žodžiu „centrinė“ ir toks šio žodžio vartojimas pavadinime kredito unija „Centrinė taupomoji kasa“ klaidina visuomenę, nes atsiranda prielaida, kad „Centrinė taupomoji kasa“ taip pat atlieka „vyriausios, vadovaujančios, pagrindinės, aptarnaujančios visą sistemą“ kredito unijos funkcijas. Atsakovas, būdamas gana nauja kredito įstaiga rinkoje (įsteigta 2011 m.) ir pasirinkęs tokį pavadinimą, kuris yra klaidinamai panašus į ieškovo pavadinimą, iš esmės siekia prisidengti ieškovo, kaip anksčiau rinkoje veikiančios įstaigos (nuo 2002 m.), turimu pripažinimu ir taip nesąžiningai palengvinti savo įsiliejimą į rinką, pasinaudodamas ieškovo pavadinimu. Kaip teisės į vardą pažeidimas turi būti traktuojamas siekis panaudoti vardą savanaudiškais tikslais, kurie suprantami plačiai – kaip piniginė, ekonominė, populiarumo, ar kitokia komercinė ir nekomercinė nauda (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. balandžio 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje G. G. ir R. G.–M. v. Adomo Mickevičiaus Lietuvos ir Lenkijos santykių rėmimo fondas, bylos Nr. 3K-3-308/2006). Vertinant atsakovo pavadinimo visumą nesusidaro įspūdis (kaip teigia atsakovas), kad iš pavadinimo galima suprasti, jog atsakovas pavadinimu siekė nustatyti vietą, kurioje jis veikia. Priešingai – vertinant pavadinimus šiame kontekste, žodis „centrinė“ atsakovo pavadinime yra akivaizdžiai dominuojantis, t. y. šis žodis yra stiprusis ir pagrindinis (ar bent vienas pagrindinių) juridinio asmens pavadinimo elementas, sukuria tam tikrą painiavą dėl šio juridinio asmens buveinės ir veiklos tikslo, todėl darytina išvada, kad tai yra vienas iš pagrindų konstatuoti juridinio asmens pavadinimo prieštaravimą CK 2.39 straipsnio 3 dalyje keliamiems reikalavimams. Lietuvos centrinė kredito unija, be kredito unijoms būdingų licencinių ir nelicencinių finansinių paslaugų (Kredito unijų įstatymo 4 straipsnis, Centrinės kredito unijos įstatymo 2 straipsnio 5 dalis, 4 straipsnis), papildomai atlieka ir kai kurias kitas funkcijas (Centrinės kredito unijos įstatymo 5 straipsnis). Dėl to atsakovas kredito unija „Centrinė taupomoji kasa“ yra ieškovo konkurentas ta prasme, kad jis turi teisę teikti analogiškas paslaugas kaip ir ieškovas, o tai klaidina ar neišvengiamai gali suklaidinti potencialius ir esamus klientus. Apeliacinės instancijos teismas sprendimo rezoliucinėje dalyje ne apskritai uždraudė vartoti žodžius „taupomoji kasa“, „centrinė kredito unija“, bet juos uždraudė vartoti bet kokia forma kaip žodžių junginį, t. y. kad šie žodžiai nebūtų vartojami kartu.

37Atsiliepimu į kasacinį skundą ieškovas kredito unija „Mėmelio taupomoji kasa“ prašo atmesti kasacinį skundą ir Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. vasario 7 d. sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepime išdėstyti tokie esminiai nesutikimo su kasaciniu skundu argumentai:

38Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje nėra konstatuota, kad ieškovui ginant teisę į juridinio asmens pavadinimą privalo atskirai būti įrodomi kasatoriaus išvardyti juridiniai faktai: juridinių asmenų panašumas; juridinių asmenų veikla toje pačioje rinkoje; trečiųjų asmenų (paslaugų teikėjų ir gavėjų) tų juridinių asmenų painiojimas; sąžiningos konkurencijos principo pažeidimas. Kasacinio teismo praktikoje konstatuota, jog esminis kriterijus yra tai, kad juridinių asmenų panašumas turi būti klaidinantis visuomenę, kad keltų sunkumų vieną juridinį asmenį atskirti nuo kito ar iškreiptų konkurenciją (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. gruodžio 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Parex lizingas“ v. UAB „Parex faktoringas ir lizingas“, bylos Nr. 3K-3-632/2005). Kaip teisės į vardą pažeidimas turi būti traktuojamas siekis panaudoti vardą savanaudiškais tikslais, kurie suprantami plačiai – kaip piniginė, ekonominė, populiarumo ar kitokia komercinė ir nekomercinė nauda (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. balandžio 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje G. G. ir R. G.–M. v. Adomo Mickevičiaus Lietuvos ir Lenkijos santykių rėmimo fondas, bylos Nr. 3K-3-308/2006).

39Paryžiaus Sąjungos dėl pramonines nuosavybės apsaugos Asamblėja ir Pasaulinės intelektinės nuosavybės apsaugos organizacijos (WIPO) Generalinė Asamblėja 2001 m. priėmė Bendras rekomendacijas dėl nuostatų, reglamentuojančių ženklų ir kitų pramoninės nuosavybės teisių žymenimis apsaugą. Pagal šias rekomendacijas nesąžiningi ketinimai (angl. bad faith) ir aplinkybės, susijusios su tuo, ar teisių savininkas informavo atsakovą apie savo teisių pažeidimą, ir jeigu taip, tai koks buvo atsakovo elgesys, gavus tokį pranešimą, taip pat yra svarbūs kriterijai, nagrinėjant tokio pobūdžio ginčus.

40Apeliacinės instancijos teismas nepažeidė įrodinėjimo, įrodymų tyrimo ir vertinimo taisyklių, išanalizavo visus byloje esančius įrodymus (Lietuvių kalbos žodyno duomenis, liudytojų parodymus, Vilniaus gyventojų reprezentatyvios apklausos duomenis ir kt.) ir jų viseto pagrindu nustatė bylai reikšmingas aplinkybes bei priėmė teisingą, motyvuotą, pagrįstą sprendimą. Atsakovas ketino suklaidinti visuomenę pasinaudodamas panašiu į ieškovų pavadinimu vykdomoje analogiškoje veikloje. Aplinkybė, kad kredito unijai „Vilniaus taupomoji kasa“ iškelta bankroto byla, neturi teisinės reikšmės sprendžiant apie siekį pasinaudoti ieškovų reputacija, žinomumu, tikslą lengviau įsitraukti į rinką, nes atsakovui registruojant pavadinimą faktas dėl bankroto bylos neegzistavo.

41Ieškovas nesutinka su kasatoriaus argumentais, kad apskritai kredito unijų veikla negali būti vertinama kaip ūkinė komercinė ir konkurencinė veikla. Atsakovas ir ieškovas užsiima indėlių ir kitų grąžintinų lėšų priėmimu iš neprofesionalių rinkos dalyvių, kurių daugeliui svarbiausias kriterijus, renkantis konkrečios kredito įstaigos paslaugas, yra didžiausia piniginė grąža, t. y. siūlomų palūkanų dydis. Tai ir lemia kredito įstaigos pasirinkimą, taip pat tapimą pajininku, siekiant gauti finansines paslaugas. Atsakovo pavadinime esant žodžių junginiui „centrinė taupomoji kasa“ ir visuomenės daliai manant, kad atsakovas ir ieškovai priklauso tai pačiai juridinių asmenų grupei (ieškovai yra atsakovo padaliniai), ši visuomenės dalis nejaus poreikio rinktis ieškovo kredito unijos „Mėmelio taupomoji kasa“ paslaugas, nes atsakovas tariamai yra tos pačios juridinių asmenų grupės narys. Tai, kad kreditavimo paslaugos teikiamos nariams, pajininkams, pagal gyvenamąją ar darbo vietą, nereiškia, kad ieškovas ir atsakovas nesusiduria ar negali susidurti su tarpusavio konkurencija, kuri gali atsirasti, pavyzdžiui, vartotojui gyvenant ar dirbant skirtingose savivaldybėse, keičiant gyvenamąją ar darbo vietą ar pan. Apeliacinės instancijos teismas nustatė faktus, kad juridinių asmenų pavadinimai sukelia painiavą dėl jų buveinės ir veiklos tikslo; jog buvo ketinama nesąžiningai, savanaudiškai, tyčia pasinaudoti ieškovų juridinių asmenų pavadinimais, siekiant suklaidinti visuomenę ir vykdyti analogišką komercinę veiklą, tai atitinka Konkurencijos įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 1 punkto nuostatas dėl nesąžiningos konkurencijos veiksmų. Be to, juridinio asmens pavadinimas negali prieštarauti viešajai tvarkai ar gerai moralei, o nesąžiningos konkurencijos veiksmai prieštarauja ūkinės veiklos sąžiningai praktikai ir geriems papročiams. Būtent žodžių junginys „taupomoji kasa“ visuomenei tapo žinomas kaip išskiriantis ieškovus iš kitų kredito unijų, leidžiantis atskirti šių kredito unijų teikiamas paslaugas nuo kitų kredito unijų ir juridinių asmenų teikiamų paslaugų.

42Teisėjų kolegija

konstatuoja:

43IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

44Kasacinis teismas, neperžengdamas kasacinio skundo ribų, patikrina apskųstus sprendimus ir (ar) nutartis teisės taikymo aspektu; kasacinis teismas yra saistomas pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų nustatytų aplinkybių (CPK 353 straipsnio 1 dalis).

45Kasacinis teismas, nagrinėdamas bylą kasacine tvarka pasisako dėl šių teisės klausimų: (1) dėl Centrinės kredito unijos įstatymo 3 straipsnio 1 dalies pažeidimo, atsakovui registruojant ir naudojant juridinio asmens pavadinimą kredito unija „Centrinė taupomoji kasa“; (2) dėl kasatoriaus (atsakovo) juridinio asmens pavadinimo kredito unija „Centrinė taupomoji kasa“ klaidinančio panašumo į ieškovų juridinių asmenų pavadinimus kredito unija „Vilniaus taupomoji kasa“, kredito unija „Mėmelio taupomoji kasa“, Lietuvos centrinė kredito unija (CK 2.39 straipsnio 3 dalis, 2.42 straipsnio 2 dalis); (3) dėl kasatoriaus (atsakovo) Kredito unija „Centrinė taupomoji kasa“ nesąžiningos konkurencijos veiksmų (Konkurencijos įstatymo 16 straipsnio 1 dalis; įstatymo redakcija, galiojusi iki 2012 m. kovo 22 d. Konkurencijos įstatymo pakeitimo įstatymo Nr. XI-1937 įsigaliojimo 2012 m. gegužės 1 d.; pagal aktualią Konkurencijos įstatymo redakciją – 15 straipsnio 1 dalis).

46Dėl Centrinės kredito unijos įstatymo 3 straipsnio 1 dalies pažeidimo, atsakovui registruojant juridinio asmens pavadinimą kredito unija „Centrinė taupomoji kasa“

47Centrinės kredito unijos įstatymo 3 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad žodžius „Centrinė kredito unija“ ar kitokius šių žodžių junginius bei vedinius Lietuvos Respublikoje gali vartoti savo pavadinime, reklamoje ar kitais tikslais tik pagal šį įstatymą veikianti Centrinė kredito unija, išskyrus atvejus, kai akivaizdu, kad šių žodžių vartojimas nesusijęs su licencinių finansinių paslaugų teikimu. Kasacinio teismo teisėjų kolegija pažymi, kad minėta Centrinės kredito unijos įstatymo nuostata yra plati, nes teisės normoje aiškiai kalbama ne tik apie žodžius „Centrinė kredito unija“, bet ir apie „kitokius šių žodžių junginius“. Pagal įtvirtintą teisinį reguliavimą, tik Centrinė kredito unija, veikianti pagal Centrinės kredito unijos įstatymą, savo pavadinime gali vartoti žodį „centrinė“ kartu su žodžiais „kredito“ ir „unija“ (ir iš jų padarytus vedinius, pvz., „kreditinis“). Kasatoriaus pavadinimą sudaro bendrinė dalis (kredito unija) ir tikrinė dalis (Centrinė taupomoji kasa) kartu, taigi yra pavartoti visi trys žodžiai – „kredito“, „unija“ ir „centrinė“, sujungti į kitokį junginį. Kasacinio teismo teisėjų kolegija konstatuoja, kad dėl minėtų žodžių vartojimo kasatoriaus juridinio asmens pavadinimas kredito unija „Centrinė taupomoji kasa“ patenka į Centrinės kredito unijos 3 straipsnio 1 dalyje numatyto draudimo taikymo sritį. Kasaciniame skunde nurodoma, kad Lietuvos apeliacinis teismas nepagrįstai plečiamai aiškino Centrinės kredito unijos įstatymo 3 straipsnio 1 dalį, leidžiančią pavadinime žodžių junginį „centrinė kredito unija“ vartoti tik pagal šį įstatymą įsteigtam ir vieninteliam Lietuvos Respublikoje galinčiam veikti juridiniam asmeniu – Lietuvos centrinei kredito unijai; toks plečiamas aiškinimas yra nepagristas ir lemia tai, kad jokia šalyje veikianti kredito unija pavadinime vartojanti žodį „centrinė“ bet kokiame kontekste ir bet kokia reikšme negali prie pavadinimo nurodyti savo veiklos formos „kredito unija“, nors tokia teisė ir pareiga tiesiogiai nurodyta Kredito unijų įstatymo 3 straipsnio 1 dalyje. Kasacinis teismas pažymi, kad toks kasatoriaus argumentas nėra pagrįstas. Kredito unijų įstatymo 3 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žodžius „kredito unija“ ar kitokius šių žodžių junginius arba jų vedinius Lietuvos Respublikoje gali vartoti savo pavadinime, reklamoje ar kitais tikslais pagal šį įstatymą veikiančios kredito unijos, išskyrus atvejus, kai akivaizdu, kad šių žodžių vartojimas nesusijęs su licencinių finansinių paslaugų teikimu. Tai reiškia, kad kasatorius, kaip ir bet kuri kita kredito unija, neturi pareigos vartoti žodžių junginio „kredito unija“ ar kitokių šių žodžių junginių arba jų vedinių savo pavadinime – tai kiekvienos kredito unijos teisė, tačiau ne pareiga. Tokį aiškinimą pagrindžia ir kituose įstatymuose įtvirtinti panašaus pobūdžio reikalavimai. Pavyzdžiui, Bankų įstatymo 3 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad vartoti žodį „bankas“ ar kitokius šio žodžio junginius arba vedinius Lietuvos Respublikoje savo pavadinime, reklamoje ar kitais tikslais išimtinę teisę turi tik pagal šį įstatymą veikiantys asmenys, išskyrus atvejus, kai akivaizdu, kad šio žodžio vartojimas nesusijęs su licencinių finansinių paslaugų teikimu. Tai, kad žodžio „bankas“ ar kitokių šio žodžio junginių arba vedinių vartojimas yra pagal Bankų įstatymą veikiančių asmenų teisė, o ne pareiga, įrodo ir Lietuvoje veikiančių užsienio bankų filialų pavadinimai, pavyzdžiui, Scania Finans Aktiebolag Lietuvos filialas (žr. http://www.lb.lt/bankai). Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad kredito unija, vartojanti savo pavadinime žodžius „kredito unija“ ar kitokius šių žodžių junginius arba jų vedinius, jame (pavadinime) negali vartoti žodžio „centrinė“ ar šio žodžio vedinių, o kredito unija, savo pavadinime nevartojanti žodžių „kredito unija“ ar kitokių šių žodžių junginių arba jų vedinių – gali. Išdėstytos aplinkybės sudaro teisinį pagrindą įpareigoti atsakovą pakeisti pavadinimą pagal imperatyvius įstatymo reikalavimus, t. y. kad jo juridinio asmens pavadinime jokia forma nebūtų kartu vartojami žodžiai „kredito unija“ ir „centrinė“ (Centrinės kredito unijos įstatymo 3 straipsnio 1 dalis).

48Dėl atsakovo juridinio asmens pavadinimo klaidinamo panašumo į ieškovų juridinių asmenų pavadinimus (CK 2.39 straipsnio 3 dalis, 2.42 straipsnio 2 dalis)

49CK 2.39 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad juridinis asmuo privalo turėti savo pavadinimą pagal kurį jį būtų galima atskirti nuo kitų juridinių asmenų. Juridinis asmuo, kurio teisė į pavadinimą yra pažeista dėl to, kad kitas asmuo neteisėtai naudoja pirmojo pavadinimą, arba dėl to, kad kitas asmuo turi ar naudoja pavadinimą, kuris neatitinka šio kodekso 2.39 straipsnio reikalavimų, turi teisę kreiptis į teismą ir reikalauti, kad teismas įpareigotų juridinį asmenį nutraukti neteisėtus veiksmus arba pakeisti pavadinimą ir atlyginti šiais veiksmais padarytą turtinę ir neturtinę žalą (CK 2.42 straipsnio 2 dalis). CK 2.39 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad juridinio asmens pavadinimas neturi klaidinti visuomenės dėl juridinio asmens tapatumo ar panašumo į kitų juridinių asmenų pavadinimus. Kai sprendžiama, ar juridinio asmens pavadinimas neklaidina visuomenės dėl jo tapatumo ar panašumo į kitų juridinių asmenų pavadinimus, turi būti atsižvelgiama į minėtą juridinio asmens pavadinimo funkciją (atskirti vieną juridinį asmenį nuo kitų juridinių asmenų) (CK 2.39 straipsnio 3 dalis) (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. spalio 12 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje G. Naruševičienės individuali įmonės „Namija“ v. UAB „Namėja“ ir S. P., bylos Nr. 3K-3-472/2005; kt.). Nustatant pavadinimo tapatumą, juridinio asmens teisinę formą nusakantys žodžiai ar jų santrumpa nelaikomi identifikuojančiais juridinius asmenis, todėl savarankiškai ir izoliuotai nevertinami (Juridinių asmenų registro nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. lapkričio 12 d. nutarimu Nr. 1407 „Dėl Juridinių asmenų registro įsteigimo ir juridinių asmenų registro nuostatų patvirtinimo“, 77 punktas). Pavadinimas praktiškai nelaikomas tapačiu, jeigu jis nuo kitų pavadinimų skiriasi bent viena raide ar skaitmeniu. Dabartinės lietuvių kalbos žodynas žodį „tapatus“ apibrėžia kaip „toks pat, identiškas, tolygus“ (Lietuvių kalbos institutas. Dabartinės lietuvių kalbos žodynas. III pataisytas ir papildytas leidimas (vyr. redaktorius St. Keinys). Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidykla, 1993, p. 830). Žodžio „panašus“ pirmoji reikšmė – „turintis tų pačių arba artimų ypatybių“ (ten pat, p. 494). Taigi juridinio asmens pavadinimo panašumui gali turėti įtakos tų pačių žodžių vartojimas pavadinimui sudaryti, nes tų pačių elementų panaudojimas yra viena iš panašumo apraiškų. Tačiau tam tikras pavadinimo panašumo egzistavimas savaime negali sukelti teisės subjektui neigiamų pasekmių. Minėta, kad pagrindinė juridinio asmens pavadinimo paskirtis yra atskirti vieną juridinį asmenį nuo kitų. Įstatyme nenustatyta absoliutaus draudimo skirtingiems juridiniams asmenims turėti panašius pavadinimus, bet draudžiama tuo pačiu metu veikiantiems juridiniams asmenims turėti tokius panašius pavadinimus, kad tai klaidintų visuomenę. Visuomenės klaidinimo įvertinimas pagal savo esmę apima tiek teisinio, tiek faktinio pobūdžio veiksmus. Visuomenės klaidinimą kaip fakto klausimą turi įvertinti ir nustatyti pirmosios bei apeliacinės instancijų teismai (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus kolegijos 2009 m. gegužės 11 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje UAB „Ateities ekologija“ v. VšĮ „Ekologijos vizija“ ir G. A., bylos Nr. 3K-3-208/2009).

50Pažymėtina, kad nagrinėjant juridinių asmenų pavadinimų panašumą CK 2.39 straipsnio 3 dalies, 2.42 straipsnio 2 dalies požiūriu, yra kalbama apie vadinamuosius „klasikinius“ ginčus dėl juridinių asmenų pavadinimų, kai analizuojama suklaidinimo galimybė, nors expressis verbis CK 2.39 straipsnio 3 dalyje žodis „galimybė“ ir nėra vartojamas. Visuomenės suklaidinimo galimybė expressis verbis nurodyta Prekių ženklų įstatymo 7 straipsnio 1 dalies 2 punkte. Vis dėlto, nors CK 2.39 straipsnio 3 dalyje žodis „galimybė“ ir nėra vartojamas, kai sprendžiama dėl minėtos nuostatos taikymo, turi būti vertinama būtent visuomenės suklaidinimo galimybė (o ne faktinis, realus suklaidinimas). Sprendžiant dėl CK 2.39 straipsnio 3 dalies taikymo (kaip ir, pavyzdžiui, dėl Prekių ženklų įstatymo 7 straipsnio 1 dalies 2 punkto taikymo), nėra būtinas faktinis (realus) nei ieškovo, nei atsakovo juridinių asmenų pavadinimų ar prekių ženklų naudojimas. Pavyzdžiui, jie gali būti įregistruoti, bet dar realiai nenaudojami. Be to, sprendžiant, ar juridinio asmens pavadinimas pažeidžia CK 2.39 straipsnio 3 dalyje įtvirtintą nuostatą, t. y. ar jis klaidinamai panašus į kitą ankstesnį juridinio asmens pavadinimą, panašumas turi būti vertinamas kiekvieno iš ieškovų teisės į juridinio asmens pavadinimą pažeidimo aspektu. Kitaip tariant, tam tikras (galimas) panašumas į atskirus (skirtingiems ieškovams priklausančius) juridinių asmenų pavadinimus, nėra sudėtinis.

51Byloje yra trys ieškovai: kredito unija „Vilniaus taupomoji kasa“, kredito unija „Mėmelio taupomoji kasa“, Lietuvos centrinė kredito unija.

52Atsakovas – kredito unija „Centrinė taupomoji kasa“ savo juridinio asmens pavadinime turi teisę vartoti žodžius „kredito unija“ (Kredito unijų įstatymo 3 straipsnio 1 dalis). Atsakovas taip pat turi teisę juridinio asmens pavadinime vartoti bendrinius (aprašomuosius) žodžius „taupomoji kasa“. Taigi aplinkybė, kad ieškovų kredito unijos „Vilniaus taupomoji kasa“ ir kredito unijos „Mėmelio taupomoji kasa“ bei atsakovo kredito unijos „Centrinė taupomoji kasa“ juridinių asmenų pavadinimuose atsikartoja žodžių junginiai „kredito unija“ ir „taupomoji kasa“, savaime nesudaro pagrindo spręsti, kad minėti ieškovų ir atsakovo juridinių asmenų pavadinimai yra klaidinamai panašūs. Šiuo atveju, pagrindiniai, lemiantys bendrą juridinių asmenų pavadinimų suvokimo įspūdį, yra pavadinimuose naudojami žodžiai „Vilniaus“, „Mėmelio“, „centrinė“. Šie žodžiai nėra nei tapatūs, nei panašūs. Nesant panašumo negali būti ir klaidinamo panašumo, todėl juridinio asmens pavadinimo funkcija (atskyrimas) yra įvykdoma. Atsižvelgiant į tai, apeliacinės instancijos teismo argumentai, kad atsakovo pavadinime žodis „centrinė“ pavartotas su žodžių junginiu „taupomoji kasa“, sukuria tam tikrą painiavą dėl šio juridinio asmens buveinės bei veiklos tikslo, todėl tai yra vienas iš pagrindų konstatuoti juridinio asmens pavadinimo prieštaravimui CK 2.39 straipsnio 3 dalyje keliamiems reikalavimams, laikytini nepagrįstais. . Konstatavus, kad atsakovo juridinio asmens pavadinimas kredito unija „Centrinė taupomoji kasa“ nėra tapatus ar klaidinamai panašus į ieškovų juridinio asmens pavadinimus kredito unija „Vilniaus taupomoji kasa“ ir kredito unija „Mėmelio taupomoji kasa“, šių ieškovų reikalavimas CK 2.39 straipsnio 3 dalies ir 2.42 straipsnio 2 dalies pagrindais yra nepagrįstas, todėl atmestinas.

53Kasacinio teismo teisėjų kolegijos vertinimu, taip pat nėra pagrindo pripažinti, kad atsakovas kredito unija „Centrinė taupomoji kasa“ pažeidė ieškovo Lietuvos centrinės kredito unijos teises į juridinio asmens pavadinimą pagal CK 2.39 straipsnio 3 dalyje įtvirtintą teisės normą. Teisinė motyvacija, susijusi su tuo, kad atsakovo juridinio asmens pavadinimas pažeidžia viešojoje teisėje (Centrinės kredito unijos įstatymo 3 straipsnio 1 dalyje) įtvirtintą draudimą, nėra tinkama, kai kalbama apie galimą CK 2.39 straipsnio 3 dalyje įtvirtintos teisės normos pažeidimą. Viešojoje teisėje įtvirtinto draudimo pažeidimas savaime nelemia CK 2.39 straipsnio 3 dalies pažeidimo.

54Remdamasi tuo, kas išdėstyta, kasacinio teismo teisėjų kolegija konstatuoja, kad apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas dėl ieškovų teisių pažeidimo pagal CK 2.39 straipsnio 3 dalyje, 2.42 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas teisės normas, šias teisės normas aiškino ir taikė netinkamai.

55Dėl atsakovo nesąžiningos konkurencijos veiksmų (Konkurencijos įstatymo 16 straipsnis; įstatymo redakcija, galiojusi iki 2012 m. kovo 22 d. Konkurencijos įstatymo pakeitimo įstatymo Nr. XI-1937 įsigaliojimo 2012 m. gegužės 1 d.; pagal aktualią Konkurencijos įstatymo redakciją – 15 straipsnis)

56Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje yra išaiškinta, kad teisės į juridinio asmens pavadinimą pažeidimas įregistravus (ir vartojant) kitą – panašų į ankstesnįjį – juridinio asmens pavadinimą per se nereiškia nesąžiningos konkurencijos; o teisės į juridinio asmens pavadinimą pažeidimas (CK 2.42 straipsnis) ir nesąžiningos konkurencijos veiksmai (Konkurencijos įstatymo 16 straipsnis) savaime nėra vienas kitą lemiantys (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus kolegijos 2004 m. rugsėjo 8 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje UAB „Balionų šalis“ v. UAB „Vilbalas“, bylos Nr. 3K-3-408/2004; 2005 m. spalio 12 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje G. Naruševičienės IĮ „Namija“ v. UAB „Namėja“, S. P., bylos Nr. 3K-3-472/2005 (3K-3-472/2005). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus kolegija, plėtodama ankstesnėje praktikoje pateiktus išaiškinimus, vėlesnėje praktikoje nurodė, kad teisės į juridinio asmens pavadinimą pažeidimas, nors ir būdamas savarankiškas teisės pažeidimas, gali įgyti tam tikrą išraiškos formą per nesąžiningos konkurencijos veiksmus. Tačiau nesąžiningos konkurencijos veiksmų apimtis yra gerokai platesnė. Nesąžiningos konkurencijos veiksmai gali būti atliekami ir nepažeidžiant kito juridinio asmens teisės į pavadinimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus kolegijos 2009 m. gegužės 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Ateities ekologija“ v. VšĮ „Ekologijos vizija“ ir G. A., bylos Nr. 3K-3-208/2009). Tai reiškia, kad teismas gali taikyti Konkurencijos įstatymo 16 straipsnio (pagal aktualią Konkurencijos įstatymo redakciją – 15 straipsnio) 1 dalį ir konstatuoti atsakovo nesąžiningos konkurencijos veiksmus, net ir nesant teisės į kitiems subjektams priklausančius juridinių asmenų pavadinimus pažeidimo CK 2.39 straipsnio 3 dalyje įtvirtintos teisės normos prasme.

57Atkreiptinas dėmesys, kad Konkurencijos įstatymo 16 straipsnio (pagal aktualią Konkurencijos įstatymo redakciją – 15 straipsnio) 1 dalyje pateikiamas veiksmų sąrašas yra tik pavyzdinis, todėl nustatinėjant, ar konkrečiu atveju nebuvo pažeistos konkurenciją reglamentuojančios teisės normos, neapsiribojama šiuo sąrašu (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. balandžio 25 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje UAB „Ekspedita“ v. UAB „Chemtransa“, bylos Nr. 3K-3-223/2005; 2008 m. spalio 13 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje UAB „Baltijos muzika“ ir kiti v. UAB „Baltijos reklamos projektai“, bylos Nr. 3K-3-475/2008). Tačiau kartu taip pat pažymėtina, kad kiekvienu atveju teismas turėtų argumentuoti būtinybę taikyti konkurencijos teisės instrumentą (Konkurencijos įstatymo 16 straipsnio (pagal aktualią Konkurencijos įstatymo redakciją – 15 straipsnio) 1 dalį plačiau, negu numatytas pavyzdinis galimų nesąžiningos konkurencijos atvejų sąrašas (kuris dar galėtų būti įvardijamas kaip tipinis nesąžiningos konkurencijos atvejų sąrašas), motyvuoti dėl prieštaravimo ūkinės veiklos sąžiningai praktikai ir geriems papročiams ir kad tokie veiksmai gali pakenkti kito ūkio subjekto galimybėms konkuruoti.

58Atsižvelgdama į pirmiau nurodytas aplinkybes, kasacinio teismo teisėjų kolegija konstatuoja, kad atsakovo veiksmai (registruojant ir naudojant juridinio asmens pavadinimą) galėtų būti savarankiško vertinimo objektas konkurencijos teisės požiūriu, net ir konstatavus, kad atsakovo veiksmai nepažeidžia CK 2.39 straipsnio 3 dalies ir Konkurencijos įstatymo 16 straipsnio (pagal aktualią Konkurencijos įstatymo redakciją – 15 straipsnio) 1 dalies 1 punkto nuostatų. Nagrinėjamu aspektu teisiškai reikšmingomis galėtų būti pripažįstamos aplinkybės, susijusios su struktūrine, hierarchine ar kitokia tariama sąsaja tarp atsakovo ir ieškovų kredito unijos „Vilniaus taupomoji kasa“ ir kredito unijos „Mėmelio taupomoji kasa“ juridinių asmenų pavadinimų. Šios aplinkybės nesudaro pagrindo pripažinti atsakovo pavadinimą pažeidžiančiu CK 2.39 straipsnio 3 dalies ar Konkurencijos įstatymo 16 straipsnio (pagal aktualią Konkurencijos įstatymo redakciją – 15 straipsnio) 1 dalies 1 punktą, pagal kurį nesąžiningos konkurencijos veiksmams priskiriamas savavališkas naudojimas žymens, kuris yra tapatus ar panašus į kito ūkio subjekto pavadinimą, nes iš pavadinimų išplaukiančios struktūrinės, hierarchinės ar kitokios tarpusavio sąsajos nebūtinai reiškia pavadinimų tapatumą ar panašumą, galintį nulemti visuomenės klaidinimą. Tačiau vien tai, kad juridinių asmenų pavadinimai netapatūs ar nepanašūs, neeliminuoja galimos nesąžiningos konkurencijos rizikos. Jei juridinio asmens pavadinimas, nors ir nebūdamas tapatus ar panašus į kito juridinio asmens pavadinimą, demonstruoja vieno tam tikroje rinkoje veikiančio subjekto išskirtinumą, tariamą pranašumą prieš kitus toje pačioje rinkoje veikiančius subjektus, t. y. aplinkybes, kurios, būdamos neteisingos ir nepagrįstos, gali lemti klaidinimą, tai galėtų turėti įtakos sprendžiant dėl tokių juridinio asmens veiksmų (registruojant ir naudojant juridinio asmens pavadinimą) kvalifikavimo kaip pažeidžiančių sąžiningą konkurenciją. Juridinio asmens pavadinimo registravimas ir jo naudojimas turėtų būti kvalifikuojami ne kaip Konkurencijos įstatymo 16 straipsnio (pagal aktualią Konkurencijos įstatymo redakciją – 15 straipsnio) 1 dalies 1 punkto pažeidimas, o kaip kitoks nesąžiningos konkurencijos veiksmas, patenkantis į Konkurencijos įstatymo 16 straipsnio (šiuo metu – 15 straipsnio) 1 dalyje įtvirtintos normos taikymo sritį. Konstatavus veiksmų neteisėtumą pagal Konkurencijos įstatymą, atsirastų pagrindas taikyti šiame įstatyme nustatytus specialius ūkio subjektų, kurių teisėti interesai pažeidžiami nesąžiningos konkurencijos veiksmais, gynimo būdus.

59Nagrinėjamoje byloje ieškovai savo reikalavimus grindė, be kita ko, tuo, kad atsakovo veiksmai pasirenkant juridinio asmens pavadinimą kredito unija „Centrinė taupomoji kasa“ laikytini nesąžininga konkurencija pagal Konkurencijos įstatymo 16 straipsnio (pagal aktualią Konkurencijos įstatymo redakciją – 15 straipsnio) 1 dalį. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad abi šalys veikia toje pačioje rinkoje ir yra laikomos konkurentėmis pagal Konkurencijos įstatymą, tai žymiai padidina galimybę suklaidinti vartotojus, todėl šiuo požiūriu ieškovo kredito unijos „Vilniaus taupomoji kasa“ prekės ženklas turėtų būti ginamas labiau. Taigi, aplinkybes, kad abi šalys veikia toje pačioje rinkoje ir yra laikomos konkurentėmis pagal Konkurencijos įstatymą, pirmosios instancijos teismas konstatavo ir jomis rėmėsi išimtinai spręsdamas dėl vieno iš šioje byloje pareikštų reikalavimų – pripažinti, kad atsakovo prašomas registruoti prekių ženklas kredito unija „Centrinė taupomoji kasa“ yra klaidinamai panašus į ieškovo kredito unijos „Vilniaus taupomoji kasa“ pagal licencinę sutartį naudojamą prekių ženklą, ir uždrausti registruoti prekių ženklą priskiriant 36 klasei pagal Nicos klasifikaciją (pirmosios instancijos teismas šį reikalavimą atmetė, o apeliacinės instancijos teismas bylos dalį dėl šio reikalavimo nutraukė). Spręsdamas dėl likusių ieškinio reikalavimų (dėl atsakovo juridinio asmens pavadinimo pripažinimo klaidinamai panašiu į ieškovų juridinių asmenų pavadinimus ir atsakovo įpareigojimo pasikeisti juridinio asmens pavadinimą) atmetimo pirmosios instancijos teismas atsakovo veiksmus vertino išimtinai Centrinės kredito unijos įstatymo 3 straipsnio 1 dalyje ir CK 2.39 straipsnio 3 dalyje įtvirtintų normų požiūriu. Šių reikalavimų vertinimo pagal Konkurencijos įstatymo 16 straipsnio (pagal aktualią Konkurencijos įstatymo redakciją – 15 straipsnio) 1 dalį pirmosios instancijos teismas neatliko.

60Ieškovų kredito unijos „Vilniaus taupomoji kasa“ ir kredito unijos „Mėmelio taupomoji kasa“ apeliaciniame skunde buvo remiamasi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika dėl Konkurencijos įstatymo 16 straipsnio (pagal aktualią Konkurencijos įstatymo redakciją – 15 straipsnio) 1 dalies ir CK 2.39 straipsnio santykio, šiais argumentais siekta pagrįsti, kad pirmosios instancijos teismas „netinkamai taikė teisės normas, reglamentuojančias reikalavimus juridinio asmens pavadinimui“, t. y. ieškovai ginčijo pirmosios instancijos teismo sprendimą dėl to, kad teismas nepagrįstai nenustatė atsakovo juridinio asmens klaidinančio panašumo į jų juridinių asmenų pavadinimus. Apeliaciniame skunde nebuvo nurodyti argumentai dėl Konkurencijos įstatymo 16 straipsnio (pagal aktualią Konkurencijos įstatymo redakciją – 15 straipsnio) 1 dalies plačiąja prasme pažeidimo, išskyrus argumentus dėl Konkurencijos įstatymo 16 straipsnio (pagal aktualią Konkurencijos įstatymo redakciją – 15 straipsnio) 1 dalies 1 punkto, pagal kurį nesąžiningos konkurencijos veiksmams priskiriamas savavališkas naudojimas žymens, kuris yra tapatus ar panašus į kito ūkio subjekto pavadinimą. Pirmosios instancijos teismo sprendimas nebuvo ginčijamas tuo pagrindu, kad teismas netyrė ir nepasisakė dėl atsakovo kitokių konkurenciją galbūt ribojančių veiksmų Konkurencijos įstatymo 16 straipsnio (pagal aktualią Konkurencijos įstatymo redakciją – 15 straipsnio) 1 dalies prasme. Apeliacinės instancijos teismas savo iniciatyva negali išplėsti apeliacinio skundo argumentų sąrašo ir pradėti analizuoti tokius argumentus, kuriais apeliaciniame skunde nesiremiama, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2006 m. sausio 17 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje BAB „Lietuvos kuras“ v. Lietuvos Respublika, bylos Nr. 3K-7-19/2006; 2013 m. spalio 21 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje UAB „Palangos projektas“ v. BUAB „Miravista“, bylos Nr. 3K-3-484/2013; kt.). Todėl nors apeliacinės instancijos teismas skundžiamoje nutartyje nurodė, kad Vilniaus apygardos teismas „neįvertino aplinkybių, susijusių su nesąžiningos konkurencijos veiksmais“, tačiau pats savarankiško atsakovo veiksmų vertinimo Konkurencijos įstatymo 16 straipsnio (pagal aktualią Konkurencijos įstatymo redakciją – 15 straipsnio) 1 dalies plačiąja prasme taip pat neatliko. Apeliacinės instancijos teismo pateiktos nuorodos į ieškovų kredito unijos „Vilniaus taupomoji kasa“ ir kredito unijos „Mėmelio taupomoji kasa“ apeliaciniuose skunduose nurodytą Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką iš esmės tik pagrindžia teismo išvadas dėl atsakovo pavadinimo prieštaravimo CK 2.39 straipsnio 3 dalyje įtvirtintoms teisės normoms, todėl nelaikytini savarankišku atsakovo veiksmų vertinimu konkurencijos teisės požiūriu. Todėl teisėjų kolegija iš dalies sutinka su kasacinio skundo argumentu, kad apeliacinės instancijos teismas neanalizavo nesąžiningos konkurencijos veiksmų Konkurencijos įstatymo požiūriu – ta apimtimi, kiek apeliacinės instancijos teismas neanalizavo kitokių galbūt nesąžiningų atsakovo veiksmų Konkurencijos įstatymo 16 straipsnio (šiuo metu – 15 straipsnio) 1 dalies plačiąja prasme. Šios aplinkybės negali būti kasacinio nagrinėjimo dalykas (CPK 347 straipsnis 2 dalis, 353 straipsnis 1 dalis). Atsižvelgdama į tai ir įvertinusi šioje nutartyje teismo padarytą išvadą dėl atsakovo veiksmų neprieštaravimo Konkurencijos įstatymo 16 straipsnio (pagal aktualią Konkurencijos įstatymo redakciją – 15 straipsnio) 1 dalies 1 punkto reikalavimams, teisėjų kolegija sprendžia, kad apeliacinės instancijos teismas neturėjo pagrindo remtis Konkurencijos įstatymu iš dalies tenkindamas ieškinį.

61Dėl procesinės bylos baigties kasaciniame teisme

62Remdamasi tuo, kas išdėstyta, teisėjų kolegija apeliacinės instancijos teismo sprendimą laiko pagrįstu iš dalies – ta apimtimi, kuria ieškinio reikalavimas, grindžiamas Centrinės kredito unijos įstatymo 3 straipsnio 1 dalies pažeidimu, pripažintas pagrįstu. Todėl keistina apeliacinės instancijos teismo sprendimo dalis, kuria panaikintas Vilniaus apygardos teismo 2012 m. lapkričio 2 d. sprendimas, ieškinys tenkintas iš dalies ir patenkintas ieškinio reikalavimas dėl uždraudimo atlikti veiksmus, pažeidžiančius ieškovų teisę į juridinio asmens pavadinimą, atsakovas kredito unija „Centrinė taupomoji kasa“ įpareigotas pasikeisti savo pavadinimą tokiu būdu, kad jame jokia forma nebūtų vartojami žodžių junginiai „taupomoji kasa“ ir „Centrinė kredito unija“, ieškinį tenkinant iš dalies – atsakovą kredito uniją „Centrinė taupomoji kasa“ įpareigojant pasikeisti savo pavadinimą tokiu būdu, kad jame jokia forma nebūtų kartu vartojami žodžiai „kredito unija“ ir „centrinė“ ir pakeistą juridinio asmens pavadinimą ne vėliau kaip per 60 kalendorinių dienų po teismo sprendimo įsiteisėjimo įregistruoti Juridinių asmenų registre.

63Teisėjų kolegija pažymi, kad, atsižvelgiant į ieškinio reikalavimo įpareigoti atsakovą kredito uniją „Centrinė taupomoji kasa“ pasikeisti savo pavadinimą taip, kad jame jokia forma nebūtų vartojami žodžių junginiai „taupomoji kasa“ ir „centrinė kredito unija“ pagrindus, aptariamas reikalavimas apima šia kasacinio teismo nutartimi tenkinamą reikalavimą. Todėl pirmiau nurodyta procesinė bylos baigtis nėra ieškinio reikalavimo modifikavimas, išėjimas už kasacinio skundo ribų ar kasatoriaus padėties pabloginimas. Pažymėtina, kad priešingu atveju būtų sudaromos prielaidos atsakovui toliau naudotis kasacinio teismo sprendimu pripažintų priešingais teisei veiksmų rezultatu – juridinio asmens pavadinimu, prieštaraujančiu įstatymo reikalavimams.

64Dėl bylinėjimosi išlaidų

65Ieškinį patenkinus iš dalies bylinėjimosi išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 2 dalis). Kai kasacinis teismas pakeičia teismo sprendimą, jis atitinkamai pakeičia bylinėjimosi išlaidų paskirstymą (CPK 93 straipsnio 5 dalis). Proporcingai iš dalies tenkintam ieškiniui ieškovams priteistina jų turėtų pirmosios, apeliacinės instancijų ir kasaciniame teismuose bylinėjimosi išlaidų 2/3 dalys. Remiantis šia proporcija ieškovui kredito unijai „Vilniaus taupomoji kasa“ iš atsakovo kredito unijos „Centrinė taupomoji kasa“ priteistina 3522 Lt bylinėjimosi išlaidų pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose, o ieškovui Lietuvos centrinei kredito unijai iš atsakovo – 96 Lt bylinėjimosi išlaidų atlyginimo.

66Už kasacinį skundą atsakovas sumokėjo 144 Lt žyminio mokesčio. Kasaciniame teisme patirta 49,70 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (CPK 79 straipsnis, 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 92 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Bendrosios raštinės 2014 m. lapkričio 28 d. pažyma). Atsižvelgiant į tai, kad dalis ieškovų reikalavimų yra tenkinta, į nedidelę šių bylinėjimosi išlaidų dalį, tenkančią šalims padalijus bylinėjimosi išlaidas, taip pat į teisingumo ministro ir finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymą Nr. 1R-261/1K-355, kuriuo nustatyta, kad minimali valstybei priteistina bylinėjimosi išlaidų suma yra 10 litų, šių bylinėjimosi išlaidų atlyginimas priteistinas iš atsakovo.

67Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 359 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 362 straipsniu,

Nutarė

68Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. vasario 7 d. sprendimo dalį, kuria nuspręsta ieškinio reikalavimą dėl uždraudimo atlikti veiksmus, pažeidžiančius ieškovų teisę į juridinio asmens pavadinimą, patenkinti ir įpareigoti atsakovą kredito uniją „Centrinė taupomoji kasa“ pasikeisti savo pavadinimą, kuris yra klaidinamai panašus į ieškovų juridinių asmenų pavadinimus kredito unija „Vilniaus taupomoji kasa“, kredito unija „Mėmelio taupomoji kasa“ ir Lietuvos centrinė kredito unija, tokiu būdu, kad jame jokia forma nebūtų vartojami žodžių junginiai „taupomoji kasa“ ir „centrinė kredito unija“, ir pakeistą juridinio asmens pavadinimą ne vėliau kaip per 60 kalendorinių dienų po teismo sprendimo įsiteisėjimo įregistruoti Juridinių asmenų registre, pakeisti, ir šią sprendimo dalį išdėstyti taip: „Įpareigoti atsakovą kredito uniją „Centrinė taupomoji kasa“ pasikeisti savo pavadinimą tokiu būdu, kad jame jokia forma nebūtų kartu vartojami žodžiai „kredito unija“ bei „centrinė“ ir pakeistą juridinio asmens pavadinimą ne vėliau kaip per 60 kalendorinių dienų po teismo sprendimo įsiteisėjimo įregistruoti Juridinių asmenų registre.“

69Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. vasario 7 d. sprendimo dalį dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo, pakeisti, sumažinant bylinėjimosi išlaidų atlyginimo priteisimą iš atsakovo kredito unijos „Centrinė taupomoji kasa“ (juridinio asmens kodas 302595471) ieškovams kredito unijai „Vilniaus taupomoji kasa“ (juridinio asmens kodas 112040690) iki 3522 (trijų tūkstančių penkių šimtų dvidešimt dviejų) Lt ir Lietuvos centrinei kredito unijai (juridinio asmens kodas 110086034) iki 96 (devyniasdešimt šešių) Lt.

70Kitą Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. vasario 7 d. sprendimo dalį palikti galioti.

71Iš atsakovo kredito unijos „Centrinė taupomoji kasa“ (juridinio asmens kodas 302595471) priteisti valstybei 49,70 Lt (keturiasdešimt devynis litus 70 ct) bylinėjimosi išlaidų atlyginimo.

72Valstybei priteista suma mokėtina į Valstybinės mokesčių inspekcijos, juridinio asmens kodas – 188659752, biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas – 5660.

73Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal... 3. Teisėjų kolegija... 4. I. Ginčo esmė... 5. Ieškovai kredito unija „Vilniaus taupomoji kasa“, kredito unija... 6. Ieškovo kredito unijos „Vilniaus taupomoji kasa“ pavadinimas VĮ Registrų... 7. Nors atsakovas Valstybiniame patentų biure įregistravo tik žodinį prekės... 8. II. Pirmosios ir apeliacinės instancijų teismų sprendimų esmė... 9. Vilniaus apygardos teismas 2012 m. lapkričio 2 d. sprendimu ieškinį atmetė.... 10. Teismas nustatė, kad šalys kredito unija „Vilniaus taupomoji kasa“ ir... 11. Teismas, atsižvelgdamas į Centrinės kredito unijos įstatymo 3 straipsnyje... 12. Teismas pažymėjo, kad žodžių junginiai „kredito unija“ ir „taupomoji... 13. Žodžių junginys „taupomoji kasa“ savaime neturi skiriamosios vertės,... 14. Ieškovas kredito unija „Vilniaus taupomoji kasa“ 2007 m. gegužės 14 d.... 15. Šalys teikia finansines paslaugas: priima indėlius ir teikia kreditavimo... 16. Ieškovai, siekdami įrodyti klaidinamą žodžio „centrinė“ poveikį,... 17. Apeliacine tvarka išnagrinėjusi bylą pagal ieškovų Lietuvos centrinės... 18. Ieškinio reikalavimą dėl uždraudimo atlikti veiksmus, pažeidžiančius... 19. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2014... 20. Apeliacinės instancijos teismas nurodė, kad juridinis asmuo yra pavadinimą... 21. Centrinės kredito unijos įstatymo 3 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad... 22. Specialiuoju įstatymu Centrinei kredito unijai suteiktos funkcijos ir teisės,... 23. Dėl kredito unijos „Vilniaus taupomoji kasa“ ir kredito unijos „Mėmelio... 24. Žodžiai „taupomoji kasa“, esantys atsakovo pavadinime, tapatūs ieškovų... 25. Bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme vienas iš atsakovo steigėjų... 26. Valstybinio patentų biuro duomenų bazėje www.vpb.lt paskelbta, kad prekės... 27. III. Kasacinio skundo ir atsiliepimų į kasacinius skundus teisiniai... 28. Kasaciniu skundu atsakovas kredito unija ,,Centrinė taupomoji kasa“ prašo... 29. Lietuvos apeliacinis teismas nepagrįstai uždraudė atsakovui savo pavadinime... 30. Lietuvos apeliacinis teismas nepagrįstai plečiamai aiškino Centrinės... 31. Civiliniame procese galiojantis rungimosi principas (CPK 12 straipsnis) lemia... 32. Lietuvos apeliacinis teismas sprendime liudytojo J. N. parodymus, kad atsakovas... 33. Lietuvos bankas 12 kartų viešai skelbė pranešimus apie inspektavimo metu... 34. Bylos šalys savo narių atžvilgiu nevykdo konkurencinės veiklos. Narystės... 35. Atsiliepimu į kasacinį skundą ieškovas Lietuvos centrinė kredito unija... 36. Centrinės kredito unijos įstatymo 3 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad... 37. Atsiliepimu į kasacinį skundą ieškovas kredito unija „Mėmelio taupomoji... 38. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje nėra konstatuota, kad ieškovui... 39. Paryžiaus Sąjungos dėl pramonines nuosavybės apsaugos Asamblėja ir... 40. Apeliacinės instancijos teismas nepažeidė įrodinėjimo, įrodymų tyrimo ir... 41. Ieškovas nesutinka su kasatoriaus argumentais, kad apskritai kredito unijų... 42. Teisėjų kolegija... 43. IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai... 44. Kasacinis teismas, neperžengdamas kasacinio skundo ribų, patikrina apskųstus... 45. Kasacinis teismas, nagrinėdamas bylą kasacine tvarka pasisako dėl šių... 46. Dėl Centrinės kredito unijos įstatymo 3 straipsnio 1 dalies pažeidimo,... 47. Centrinės kredito unijos įstatymo 3 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad... 48. Dėl atsakovo juridinio asmens pavadinimo klaidinamo panašumo į ieškovų... 49. CK 2.39 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad juridinis asmuo privalo turėti savo... 50. Pažymėtina, kad nagrinėjant juridinių asmenų pavadinimų panašumą CK... 51. Byloje yra trys ieškovai: kredito unija „Vilniaus taupomoji kasa“, kredito... 52. Atsakovas – kredito unija „Centrinė taupomoji kasa“ savo juridinio... 53. Kasacinio teismo teisėjų kolegijos vertinimu, taip pat nėra pagrindo... 54. Remdamasi tuo, kas išdėstyta, kasacinio teismo teisėjų kolegija... 55. Dėl atsakovo nesąžiningos konkurencijos veiksmų (Konkurencijos įstatymo 16... 56. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje yra išaiškinta, kad teisės į... 57. Atkreiptinas dėmesys, kad Konkurencijos įstatymo 16 straipsnio (pagal... 58. Atsižvelgdama į pirmiau nurodytas aplinkybes, kasacinio teismo teisėjų... 59. Nagrinėjamoje byloje ieškovai savo reikalavimus grindė, be kita ko, tuo, kad... 60. Ieškovų kredito unijos „Vilniaus taupomoji kasa“ ir kredito unijos... 61. Dėl procesinės bylos baigties kasaciniame teisme ... 62. Remdamasi tuo, kas išdėstyta, teisėjų kolegija apeliacinės instancijos... 63. Teisėjų kolegija pažymi, kad, atsižvelgiant į ieškinio reikalavimo... 64. Dėl bylinėjimosi išlaidų ... 65. Ieškinį patenkinus iš dalies bylinėjimosi išlaidos priteisiamos ieškovui... 66. Už kasacinį skundą atsakovas sumokėjo 144 Lt žyminio mokesčio.... 67. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 68. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014... 69. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014... 70. Kitą Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos... 71. Iš atsakovo kredito unijos „Centrinė taupomoji kasa“ (juridinio asmens... 72. Valstybei priteista suma mokėtina į Valstybinės mokesčių inspekcijos,... 73. Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir...