Byla 2A-983-567/2013

1Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės (pranešėjos) Neringos Švedienės, kolegijos teisėjų Liudos Uckienės ir Rūtos Veniulytės - Jankūnienės, sekretoriaujant Ingai Grišutinienei, dalyvaujant pareiškėjo atstovei R. P., suinteresuotiems asmenims S. S. ir L. S., suinteresuoto asmens S. S. atstovei advokatei R. J., Lietuvos Respublikos vyriausybės atstovui V. S., viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo Vilniaus miesto savivaldybės ir pagal suinteresuoto asmens Lietuvos Respublikos vyriausybės, atstovaujamos Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos, apeliacinius skundus dėl Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2012 m. balandžio 13 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. 2-64-155/2012 pagal pareiškėjo Vilniaus miesto savivaldybės pareiškimą dėl negyvenamųjų patalpų pripažinimo bešeimininkiu turtu ir perdavimo Vilnius miesto savivaldybės nuosavybėn, suinteresuoti asmenys E. M., S. S., L. S., I. M., R. K., O. Č., S. M., K. M., R. K., Valstybinė mokesčių inspekcija prie LR FM, Lietuvos Respublikos vyriausybė, atstovaujama Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos.

2Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą,

Nustatė

3I. Bylos esmė

4Pareiškėjas Vilniaus miesto savivaldybė kreipėsi į teismą su pareiškimu, kurį patikslino, prašydamas pripažinti negyvenamąsias patalpas, esančias ( - ), pažymėtas indeksais 11-1 (unikalus Nr. ( - )), 12-1 ir 12-2 (unikalus Nr. ( - )), 13-1 ir 13-2 (unikalus Nr. ( - )), bešeimininkiu turtu bei perduoti jį Vilniaus miesto savivaldybės nuosavybėn. Nurodė, kad į Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Turto departamento Turto valdymo ir privatizavimo skyrių 2008-01-21 raštu kreipėsi suinteresuotas asmuo L. S., prašydamas patvirtinti, jog ( - ), pastate esančios pirmojo aukšto patalpos, pažymėtos indeksais 11-1 (unikalus Nr. ( - )), 12-1 ir 12-2 (unikalus Nr. ( - )), 13-1 ir 13-2 (unikalus Nr. ( - )), nepriklauso savivaldybei. Skyrius 2008-02-08 raštu informavo L. S., kad Vilniaus miesto savivaldybė neturi įregistruotų nuosavybės teisių į šias patalpas, tačiau nurodė, jog yra pagrindo manyti, kad šios patalpos yra valstybės turtas. Kadangi šių negyvenamųjų patalpų nuosavybės teisė nebuvo įregistruota nekilnojamojo turto registre ir jos nebuvo perduotos savivaldybei, pareiškėjas kreipėsi į Senamiesčio seniūniją bei 2008-01-25 raštu į UAB „Senamiesčio ūkį“ su prašymu pateikti informaciją apie minėtų patalpų naudojimą ir valdymą bei paaiškinti, kodėl jos nebuvo perduotos savivaldybei. UAB „Senamiesčio ūkis“ 2008-02-05 raštu informavo pareiškėją, kad negyvenamosios patalpos yra nenaudojamos ir užrakintos buto ( - ), savininko. Atsižvelgdamas į gautą informaciją bei vadovaudamasis Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2005-11-23 sprendimu, kuriuo patvirtinta Statinių, neturinčių savininko (ar savininkas nežinomas) nustatymo, apskaitymo, dokumentų pateikimo pripažinti statinius bešeimininkiais tvarka, pareiškėjas inicijavo turto pripažinimo bešeimininkiu procedūrą, įrašydamas negyvenamąsias patalpas į 2008-02-11 Statinių, kurie neturi savininkų (ar savininkai nežinomi), sąrašą. Negyvenamosios patalpos yra apskaitytos Taisyklių 23, 34 punktais nustatyta tvarka. Ginčo patalpos yra nenaudojamos ir užrakintos ( - ) buto savininko. Patalpos nebuvo perduotos savivaldybei, kadangi VĮ Registrų centras, pateikdamas duomenis, kad 7 butui priklauso rūsys ir pagalbinės patalpos, jų neidentifikavo. Patikrinus buto ( - ), privatizavimo dokumentus, paaiškėjo, kad 1992-09-11pirkimo-pardavimo sutarties pagrindu pirkėjas (I. T.) nusipirko tik butą su rūsiu, jokios pagalbinės patalpos nebuvo privatizuotos. Siekdamas nustatyti negyvenamųjų patalpų savininkus, pareiškėjas tris kartus spaudoje kvietė atsiliepti savininkus ir asmenis, turinčius turtinių teisių į šias negyvenamąsias patalpas. 2008-07-24 buvo gautas suinteresuoto asmens L. S. raštas, kad nuo 1979 m. gyventojai, gyvenantys ( - ), naudojasi patalpomis, pažymėtomis pastato pirmo aukšto plane indeksais 13-1, 13-2, 12-1, 11-1 ir nesutinka, kad šios patalpos būtų pripažintos bešeimininkiu turtu, taip pat prašė leisti registruoti patalpas gyventojų vardu bei teisėtai jomis naudotis. Tačiau Vilniaus miesto savivaldybė, vadovaudamasi LR Vyriausybės 2004-05-26 nutarimu Nr.634 „Dėl bešeimininkio, konfiskuoto, valstybės paveldėto, į valstybės pajamas perduoto turto, daiktinių įrodymų ir radinių perdavimo, apskaitymo, saugojimo, realizavimo, grąžinimo ir pripažinimo atliekomis taisyklių patvirtinimo“ 23 punkto nuostatomis, pradėjo vykdyti patalpų ( - ), pripažinimo bešeimininkiu turtu procedūrą, nes šio namo gyventojai nepateikė jokių dokumentų ar kitokių įrodymų, patvirtinančių, kad jiems nuosavybės teise priklausytų minėtos negyvenamosios patalpos, kad jie šias patalpas remontavo ar kitaip jomis naudojosi (LR CK 4.57 str. 1 d., 4.58 str.1 d.).

5Suinteresuotas asmuo Valstybinė mokesčių inspekcija prie LR FM pateikė atsiliepimą į pareiškimą, prašydamas priimti sprendimą pagal byloje surinktus įrodymus. Nurodė, kad mokesčių inspekcija į apskaitą traukia realizuotinus viešojo naudojimo administracinius ir gyvenamuosius statinius, todėl negyvenamosios patalpos, esančios ( - ), unikalūs Nr. ( - ) į inspekcijos apskaitą įtrauktos nebuvo (LR CK 4.57 str. 1 d.).

6Suinteresuotas asmuo L. S. pateikė atsiliepimą į pareiškimą, prašydamas jį atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad patalpos, kurias Vilniaus miesto savivaldybė prašo pripažinti bešeimininkėmis, yra naudojamos ir valdomos visų butų savininkų, gyvenančių name, esančiame ( - ), kurie yra nurodyti patalpų bendrasavininkais. Pareiškėjas, kreipdamasis į teismą, žinojo apie patalpų savininkus ir tesėtus valdytojus, todėl minėtos patalpos negali būti pripažintos bešeimininkiu daiktu.

7Suinteresuotas asmuo S. M. pateikė atsiliepimą į pareiškimą, prašydamas atsižvelgti į patalpų gyventojų, kurie gyveno ir gyvena patalpose, esančiose ( - ), norus. S. M. nurodė, jog nesutinka su Vilniaus miesto savivaldybės pareiškimu.

8Suinteresuotas asmuo O. Č. pateikė atsiliepimą į pareiškimą, prašydama jį atmesti ir apginti patalpų savininkų teises į nuosavybę. Nurodė, kad patalpos, kurias pareiškėjas prašo teismo pripažinti bešeimininkėmis yra naudojamos ir valdomos visų butų savininkų, gyvenančių name ( - ), kurie nurodyti kaip patalpų bendrasavininkai. Minėtos patalpos yra namo priklausinys, kurios niekada nepriklausė pareiškėjui, o visada buvo valdomos butų savininkų, nepriklausomai nuo patalpų teisinės registracijos. O. Č. minėtomis patalpomis naudojasi nuo 1969 m.

9Suinteresuoti asmenys N. M. ir K. M. pateikė atsiliepimą į pareiškimą, prašydami jo netenkinti. Nurodė, kad 2003-08-19 buto pirkimo-pardavimo sutartis, patvirtina, kad N. ir K. M. bendrosios jungtinės nuosavybės teise įgijo butą su rūsiu ir pagalbinėmis patalpomis (unikalus Nr. ( - )), turintį 67,98 kv. m bendro ploto, plane pažymėtą „7“ ir esantį ( - ). Prieš buto pirkimo-pardavimo sutarties pasirašymą, 2003-08-19 pardavėja M. P. kartu su butu perdavė pirkėjams valdyti ir namo pirmame aukšte esančias negyvenamąsias patalpas 7,21 kv. m ploto (unikalus Nr. ( - )) ir 10,44 kv. m ploto, unikalus (Nr. ( - )), kurias jie sąžiningai valdo. N. ir K. M. yra įregistruotos daiktinės teisės į butą su rūsiu ir pagalbinėmis patalpomis. Nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo sutartis, įrašai Nekilnojamojo turto registre paneigia pareiškime nurodytą aplinkybę, kad negyvenamosios patalpos yra bešeimininkės. Suinteresuoti asmenys pripažino, jog negyvenamosios patalpos yra užrakintos namo, esančio ( - ), buto savininkų M.

10Suinteresuotas asmuo A. K. pateikė atsiliepimą į pareiškimą, prašydamas jį atmesti. Nurodė, kad patalpos, į kurias pretenduoja Vilniaus miesto savivaldybė yra bendro naudojimo patalpos, kurios bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso visiems namo, esančio ( - ), butų savininkams. Negyvenamosios patalpos yra namo priklausinys, kuris buvo ir yra naudojamas ir išlaikomas visų namo gyventojų (LR CK 4.82 str. 1 d.).

11Suinteresuotas asmuo R. K. pateikė atsiliepimą į pareiškimą, prašydama jį atmesti. Nurodė, kad negyvenamosios patalpos yra namo, esančio ( - ), priklausinys, kuris yra naudojamas ir išlaikomas visų namo gyventojų, kadangi minėtose patalpose praeina viso namo vidaus inžinieriniai bendrojo naudojimo tinklai. 2009-01-06 su UAB „Info LIT“ sudaryta Statybos rangos sutartis Nr. 2009/01/01, pagal kurią buvo keičiami ne tik vamzdynai, bet ir bendrojo naudojimo inžinieriniai tinklai, esantys patalpose. Už minėtą darbą sumokėjo Karosų šeima ŪLR CK 4.82 str. 1 d.).

12Suinteresuotas asmuo S. S. pateikė atsiliepimą pareiškimą, prašydamas jį atmesti, Nurodė, kad negyvenamosios patalpos yra bendro naudojimo patalpos, kurios bendros dalinės nuosavybės teise priklauso visiems namo, esančio ( - ), butų savininkams. Suinteresuotas asmuo pažymėjo, jog minėtomis patalpomis ji naudojasi nuo 1963 m., jos namo gyventojams yra labai reikalingos.

13Suinteresuotas asmuo Lietuvos Respublikos vyriausybė, atstovaujama Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos, pateikė atsiliepimą į pareiškimą, prašydamas jį atmesti bei pripažinti valstybės nuosavybės teises į negyvenamąsias patalpas, esančias ( - ), pažymėtas indeksais 11-1 (unikalus Nr. ( - )), 12-1 ir 12-2 (unikalus Nr. ( - )), 13-1 ir 13-2 (unikalus Nr. ( - )). Nurodė, kad, nustatant ar ginčo patalpos buvo privatizuotos kaip butų priklausiniai ar liko valstybės nuosavybės, ar pripažintos bešeimininkiu turtu, privalu įvertinti 1991 m. Butų privatizavimo įstatymo bei kitų butų privatizavimą lydinčių poįstatyminių teisės aktų nuostatas. Centrinės privatizavimo komisijos 1992-04-023 posėdžio protokolo Nr. 37 4 p. išaiškinta, kad negyvenamosios patalpos, kurios nebuvo įtrauktos į butų savininkų inventorines bylas, kaip jų butų priklausiniai, miesto, rajono savivaldos organo sprendimu galėjo būti perduotos neatlygintinai butų savininkams, jeigu pastarieji pareiškė tokį prašymą ir notariškai sutarė dėl tokių patalpų naudojimo, eksploatavimo bei techninės priežiūros sąlygų. Negyvenamosios patalpos, įrengtos privatizuojamų gyvenamųjų namų rūsiuose, pusrūsiuose, palėpėse, buvusios įtrauktos į miestų valdybų, valstybinių akcinių įmonių, įstaigų, organizacijų balansą, buvo privatizuotos valstybinio turto pirminio privatizavimo įstatymo. Ginčo patalpos Nekilnojamojo turto registre yra suformuotos, kaip atskiri nekilnojamojo turto objektai, turintys atskirus unikalius numerius, jos turi atskirus įėjimus, todėl minėtos patalpos nelaikytinos bendro naudojimo patalpomis, o savarankiškomis negyvenamosiomis patalpomis, esančiomis gyvenamajame name, kurios butų privatizavimo metu ( - ), butų nuomininkams neišreiškus noro jas privatizuoti, nebuvo privatizuotos ir netapo namo gyventojų bendrąja daline nuosavybe. Atsižvelgiant į tai, kad suinteresuoti asmenys nepateikė įrodymų apie butų savininkų nuosavybės teisių į negyvenamąsias patalpos įgijimą, t.y. jog Nekilnojamojo turto registre suformuotos kaip atskiri savarankiški nekilnojamojo turto objektai, ginčo patalpos 1991 m. Butų privatizavimo įstatymo pagrindu buvo privatizuotos ir tapusios jų nuosavybe, taip pat nepateikė įrodymų, kurie sudarytų pagrindą išvadai, kad butų savininkai buvo išreiškę valią dėl ginčo patalpų perdavimo neatlygintinai jų nuosavybės, laikytina, kad patalpos yra valstybinis turtas.

14II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

15Vilniaus miesto 3 apylinkės teismas 2012-04-13 sprendimu nusprendė pareiškimą atmesti. Teismas nurodė, jog byloje dalyvaujantys suinteresuoti asmenys pareiškė, kad ginčo patalpų, esančių ( - ), paskirtis yra gyvenamoji. Pastatas buvo naudojamas, kaip gyvenamasis namas, jame nebuvo kitokios, savarankiškos paskirties patalpų. Iki privatizacijos visomis name esančiomis patalpomis naudojosi išimtinai namo gyventojai. Teismas konstatavo, jog pagrindo netikėti duotiems parodymams nėra. Byloje esanti medžiaga patvirtina, kad gyvenamojo namo ( - ) butai buvo privatizuoti pagal Butų privatizavimo įstatymą. Neprivatizuotų butų name nėra. Daugelio privatizuotų butų savininkai yra pardavę ar kitaip perleidę (mainų sutartimi ir pan.) nuosavybę naujiems savininkams. Įgijus nuosavybę į butus, dalis savininkų yra pakeitę buto statusą iš gyvenamosios paskirties patalpų į negyvenamąsias patalpas. Pagal 2012-03-26 Registrų centro Valstybės įmonės Registrų centro Vilniaus filialo rašto dėl informacijos pateikimo Nr. IN(12.5.1.15.)-9585 priedą (4 t., b.l. 124, 126-127) teismas nustatė, kad pareiškimo nagrinėjimo metu name ( - ) yra registruotos septynios gyvenamosios paskirties ir šešios negyvenamosios paskirties patalpos. Name esančias šešias negyvenamas paskirties patalpas sudaro:

16a) dvi negyvenamosios patalpos, kurios tokiomis tapo pakeitus butų statusą;

17b) neįrengta pastogės patalpa;

18c) trys patalpos, kurias nagrinėjamu pareiškimu prašoma pripažinti bešeimininkiu turtu (4 t., b.l. 126). Vertinant šių negyvenamųjų patalpų suformavimo pagrindą teismas nustatė, kad name ( - ), esanti negyvenamoji patalpa maitinimo paskirties kavinė yra pažymėta butu Nr. 1. Šias patalpos pirminė savininkė M. P. 1993-10-13 mainų sutartimi perdavė butą E. M. nuosavybėn (4. t., b.l. 143), kuris aktu dėl individualaus statinio priėmimo naudoti, butą perplanavo (4. t., b.l. 142, 128) , įrengė ir registravo jame negyvenamas patalpas (4. t., b.l. 128). Butas Nr. 10 tapo negyvenamąja patalpa – dailės kūrinių salonu taip pat pakeitus paskirties statusą iš gyvenamos į negyvenamąsias. Teismas pažymėjo, jog minėtas aplinkybes patvirtina 2005-07-07 nekilnojamojo daikto pirkimo-pardavimo sutarties, notarinio registro Nr. JS-3459, sutarties objektą apibūdinančios 2.3 sąlygos turinys (4. t., b.l. 137-141). Antros paminėtos rūšies negyvenamoji patalpa yra namo neįrengta pastogės patalpa, kadastro ir registro duomenų byloje plane pažymėta 15-1, 15-2, 15-4, 15-5, 15-6, ir sudaranti nekilnojamąjį daiktą, pažymėtą unikaliu Nr. ( - ) (2012-03-26 Registrų centro Valstybės įmonės Registrų centro Vilniaus filialo informacija Nr. IN(12.5.1.15.)-9585, 4 t. b.l. 124). Teismas konstatavo, jog nebaigtinis neįrengtos pastogės savininkų sąrašas, įregistravimo pagrindas patvirtina, kad neįrengta pastogė nuosavybės teise priklauso namo butų ir kitų patalpų savininkams bendrosios dalinės nuosavybės teise LR CK 4.82 str. 1 d. pagrindu. Pirmosios rūšies negyvenamosios patalpos, kurios tokiomis tapo pasikeitus buto statusui, neturi jokio bendro požymio su name esančiomis kitomis negyvenamosiomis patalpomis, tuo tarpu antros rūšies negyvenamos patalpos – namo pastogė turi panašius požymius su trečios rūšies negyvenamosiomis patalpomis, kurias prašoma pripažinti bešeimininkiu turtu. Tiek negyvenamos patalpos – pastogė, tiek ir pareiškime įvardytos negyvenamos patalpos, turi atskirus kadastrinius numerius, yra registruotos nekilnojamojo turto registro įmonėje, šios patalpos nebuvo sutartimi (privatizacijos ir kitų rūšių sutartimis) konkrečiai perleistos, jos neprivatizuotos pagal įvardijamus unikalius numerius bei indeksus. Panašūs požymiai įrodo, kad pareiškime įvardytos negyvenamos patalpos gali būti ne tik savarankiški nekilnojamieji daiktai, bet ir namo pastogė, esamo nekilnojamojo daikto – gyvenamojo namo priklausiniu – gali būti antraeiliu daiktu (CK 4.13 str.). Teismas konstatavo, jog byloje nėra nei vieno įrodymo, patvirtinančio, kad pareiškime įvardytos negyvenamos patalpos buvo naudojamos kaip pagrindinis daiktas, bei kad šios patalpos buvo paskirtos ir priskirtos individualiai naudoti, nėra įrodymų, kad jos individualiai buvo privatizuotos, vėliau perparduotos. Individualaus funkcinio ryšio su butu Nr. 7, esančiu ( - ), aptariamos negyvenamosios patalpos neturi. Toks individualus ryšys nenustatytas ir su kitais butais. Nei iš vieno buto, esančio ( - ) neturi tiesioginio patekimo į aptariamas negyvenamas patalpas. Šios negyvenamos patalpos yra suprojektuotos ir įrengtos namo ( - ) pirmame aukšte. Į jas patenkama iš visų namo gyventojų naudojamos vietos – namo kiemo. Negyvenamos patalpos negali būti priskirtos išimtinai naudotis buto Nr. 7 savininkams, nes šio buto įgijimo dokumentuose nėra konkrečiai, identifikuotai ir individualiai nurodytas šių patalpų perleidimo faktas. Šios patalpos nei kaip savarankiškas atskiras daiktas, nei kaip konkretus vientisas priklausinys nebuvo buto Nr. 7 privatizuotas, privatizacijos metu, kaip atskiras vienetas nebuvo įvertintas, konkrečiai nebuvo parduotas, nebuvo perdavimo-priėmimo aktu perduotas privačion nuosavybėn. Nekilnojamojo turto registro duomenyse esantys duomenys apie buto Nr. 7 nuosavybės teisę į negyvenamąsias patalpas ir į rūsio patalpas patvirtina ne šio buto savininko nuosavybę, bet tai, kad negyvenamų patalpų ir rūsio patalpų statusas privatizacijos metu buvo vienodas, kai tai buvo antraeilis daiktas. Iš suinteresuotų asmenų paaiškinimų teismas nustatė, kad namo butai buvo šildomi krosnimis, dalyje butų nebuvo kanalizacijos, vienoje iš negyvenamųjų patalpų buvo tualeto patalpa, kitose buvo laikomi namų ūkiui reikalingi daiktai, maisto atsargos. Tik namo gyventojai turėjo raktus ir galėjo patekti į negyvenamas patalpas, tik jie galėjo naudotis tualetu. Viešas tualetas name nebuvo įrengtas. Miesto poreikiams, miesto gyventojams šio tualeto buvimo vieta nebuvo žinoma, galimybė juo naudotis nebuvo suteikta. Namo gyventojai prižiūrėjo, rūpinosi, tvarkė, išsaugojo aktyviai prižiūrėdami šias patalpas. Negyvenamos patalpos buvo naudojamos ir tebėra naudojamos išimtinai namo reikmėms ir namo gyventojų poreikiams tenkinti. Pagal nusistovėjusią tvarką patalpų naudotojais buvo namo gyventojai. Negyvenamųjų patalpų planas (1 t., b.l. 7) patvirtina, kad patalpoje, pažymėtoje indeksu 12-1 yra įrenginiai – tualeto įvadai. Kadastro duomenys (1 t., b.l. 82-83) patvirtina, kad patalpoje 12-1 yra ir vandentiekis ir kanalizacija. Esmingai namo gyventojų naudojamų negyvenamųjų patalpų paskirtis – bendram naudojimui nebuvo keičiama. Teismas pažymėjo, jog iki privatizacijos negyvenamos patalpos buvo naudojamos namo gyventojų poreikiams tenkinti, kaip pagalbinės patalpos, jomis naudojosi tik namo ( - ) gyventojai. Tai patvirtina ir pareiškėjo pateikti įrodymai: 2008-02-05 UAB ”Senamiesčio ūkis pažyma Nr. R2-61 dėl pagalbinių patalpų ( - ) (1 t., b.l. 16), šio namo buto savininko L. S. rašto Vilniaus miesto savivaldybės administracijai turinys (1t., b.l. 33) kita bylos medžiaga. Negyvenamosios patalpos, pažymėtos indeksais 11-1, 12-1, 12-2, 13-1, 13-2, nėra naujai sukurti objektai (2. t., b.l. 44-45; 75-84). Teismas nurodė, jog teismo sprendimo priėmimo dienai namas nėra prijungtas prie centrinio šildymo sistemos, šio namo gyventojai individualiai šildo turimas gyvenamas ir pakeisto statuso negyvenamas patalpas. Dalis savininkų individualiai prasijungę prie dujinio šildymo, kiti šildo patalpas kietu kuru, kuriam saugoti, laikyti ir sandėliuoti būtinos pagalbinės patalpos. Teismas konstatavo, kad esamų gyvenamųjų ir pakeisto statuso negyvenamųjų patalpų naudojimui būtinos pagalbinės patalpos. Realiai pagalbinių patalpų funkciją atlieka ir aptariamos negyvenamos patalpos, todėl negyvenamos patalpos yra ūkiniais ryšiais susijusios su pagrindinėmis patalpomis. Toks požymis atitinka antraeilio daikto charakteristiką, nustatyta CK 4.13 str. 1 d., CK 4.19 str. 1 d. Namo ( - ) gyventojai, jų teisių perėmėjai nuolatinai ir nepertraukiamai naudoja pareiškime įvardytas negyvenamas patalpas. Buvęs iki privatizacijos ir privatizavus butus išlikęs ilgalaikis, nuolatinis negyvenamųjų patalpų naudojimas neatskiriamai nuo pagrindinio daikto – namo pagrindinių patalpų ūkinės paskirties tikslui patvirtina ir funkcinio ryšio buvimą ir priklausiniui būdingą požymio buvimą. Teismas nustatė, kad suinteresuoti asmenys naudoja negyvenamas patalpas sąžiningai, būdami įsitikinę, kad šios patalpos jiems priklauso, kaip namo priklausinys (CK 4.57 str.2 d.). Teismas konstatavo, kad negyvenamos patalpos, esančios ( - ), pažymėtos indeksais 11-1, 12-1, 12-2, 13-1,13-2 turi būdingus priklausiniui požymius. Nors aptariamos negyvenamos patalpos Nekilnojamojo turto registre yra registruotos ir turi unikalius numerius, tačiau ši aplinkybė nedaro daikto pagrindiniu daiktu. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (2011-10-24 nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-422/2011) pažymėjo, jog nekilnojamojo turto registro paskirtis yra išviešinti duomenis apie nekilnojamus daiktus, tokių duomenų išviešinimas nenulemia daikto paskirties ir ryšių su kitais daiktais, todėl registracijos duomenys neatima teisės pripažinti vertinamas negyvenamas patalpas namo priklausiniu. Name ( - ) yra ne tik negyvenamos patalpos, bet ir rūsiai. Butų Nr. 2, 2A, 4, ir 7 įsigijimo dokumentuose yra atžymos apie rūsių buvimą. Tačiau nuosavybę patvirtinančiuose įrodymuose (privatizavimo ir kitose sutartyse) rūsiai nėra identifikuoti, nepažymėti nei indeksu, nei kitaip unifikuoti, konkrečiai nepriskirti, individualiai neįvardyti. Teismas nurodė, jog, remiantis suinteresuotų asmenų paaiškinimas, rūsio patalpų visiems pagrindinių daiktų – butų ir butų statusą pakeistų negyvenamų patalpų savininkams nėra. Priešingų įrodymų byloje nėra, todėl pagrindo netikėti tokiems įrodymams nėra. Pripažinus, kad name esantys rūsiai, kaip vieninteliai daiktai atlieka antraeilio daikto funkciją, būtų pažeistas sąžiningumo principas, nes dalis savininkų dėl nepakankamo rūsių skaičiaus buvimo, neturi galimybės juo naudotis. Daugiabučių gyvenamųjų namų privatizavimo metu butų savininkai įgijo nuosavybės teisę į pagrindinį daiktą – butą ir tuo metu jo priklausiniais buvusius daiktus. Teismas nustatė, kad negyvenamos patalpos ( - ) turi priklausiniui būdingus požymius, kad nėra aplinkybių jų nepripažinti priklausiniu. Todėl remiantis CK 4.19 str. 1 d. pagrindu šios patalpos pripažintinos namo priklausiniui. Priklausinys yra vienas iš antraeilių daiktų (CK 4.13 str. 2 d.). Pagal CK 4.14 str. 1 d. nustatytą taisyklę, antraeilį daiktą ištinka pagrindinio daikto likimas. Privatizacijos dokumentuose priklausinio likimas kitaip nėra aptartas. Aptariamos negyvenamos patalpos jokiais lokaliniais aktais, ar aktyviais pareiškėjo veiksmais niekada nebuvo atskirtos nuo pagrindinio daikto. Privatizacijos metu pardavėjui pardavus butus ( - ), jokioje privatizacijos sutartyje nebuvo aptartas klausimas, kad name esančias negyvenamas patalpas pardavėjas atsisako parduoti kartu su pagrindiniu daiktu, privatizavimo sutartyse nenurodė, kad įstatyme (CK 4.14 str. 1 d.) nustatyta išimtis aptartų negyvenamųjų patalpų atžvilgiu netaikomai. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (2011-10-24 nutartis civilinėje byloje 3K-3-422/2011) yra pažymėjęs, kad sutartyje priklausinio likimas – jo atskyrimas nuo pagrindinio daikto turi būti aiškiai aptartas, kad priešingu atveju nėra pagrindo vertinti, kad šalys nesusitarė dėl išimties taikymo. Įvertinęs aukščiau išdėstytą, teismas padarė išvadą, kad negyvenamųjų patalpų, esančių ( - ), pažymėtų plane 11-1, 12-1, 12-2, 13-1, 13,-2 ištiko pagrindinio daikto likimas - tai yra, kad šios patalpos perėjo visiems privatizuotų butų, o vėliau jų teisių perėmėjų bendrai nuosavybei, todėl neliko pagrindo pripažinti patalpas bešeimininkiu turtu (LR CK 4.13 str., 4.14 str., 4.19 str., 4.82 str.).

19III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

20Pareiškėjas Vilniaus miesto savivaldybė pateikė apeliacinį skundą, prašydamas panaikinti Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2012-04-13 sprendimą, priimti naują sprendimą – pripažinti negyvenamąsias patalpas ( - ), pažymėtas indeksais 11-1 (unikalus Nr. ( - )), 12-1 ir 12-2 (unikalus Nr. ( - )), 13-1 ir 13-2 (unikalus Nr. ( - )), bešeimininkiu turtu bei perduoti jį Vilniaus miesto savivaldybės nuosavybėn. Nurodė, kad pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, jog ginčo patalpos yra skirtos bendram naudojimui bei yra namo ( - ), priklausinys, grindžia tik tikėtinomis prielaidomis, kad pareiškime įvardintos negyvenamosios patalpos gali būti ne tik savarankiški nekilnojamieji daiktai, bet gali būti, kaip namo pastogė, esamo nekilnojamojo daikto-priklausiniu. Teismas pripažino, jog byloje nėra įrodymų, kad pareiškime įvardintos negyvenamosios patalpos buvo naudojamos, kaip pagrindinis daiktas. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (2012-04-12 nutartis, civilinėje byloje Nr. 3K-3-142/2012) yra pasisakęs, kad daugiabučiame gyvenamajame name esančios negyvenamosios patalpos negali būti vertinamos kaip to daugiabučio namo priklausinys vien pagal tai, kad jos skirtos ne gyventi, o kitiems namo gyventojų poreikiams patenkinti. Apeliantas pažymėjo, jog neįrodžius namo gyventojų teisės į ginčo patalpas, laikytina, kad daugiabučio namo gyventojų naudojimasis minėtomis patalpomis yra neteisėtas pagal bendruosius teisės principus, todėl nuosavybės teisės pripažinimas būtų visiškai nepagrįstas ir neteisėtas (LR CK 4.12 str., 4.13 str., 4.19 str.).

21Suinteresuotas asmuo Lietuvos Respublikos Vyriausybė, atstovaujama Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos pateikė apeliacinį skundą, prašydamas pakeisti Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2012-04-13 sprendimą, nurodė, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nesivadovavo butų privatizavimą reglamentuojančių teisės aktų nuostatomis, nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos šios kategorijos bylose, bei priėmė teisiškai nepagrįstą ir naikintiną sprendimą. Teismų praktikoje nurodoma, kad sistemiškai aiškinant butų privatizavimą reglamentuojančius teisės aktus, konstatuotina, kad valstybei ar savivaldybei nuosavybės teise priklausančio turto negalima įgyti privačios nuosavybės teise kitaip, nei specialiuosiuose teisės aktuose nustatyta tvarka. Jei valstybės nuosavybės teisės objektai valstybės turto privatizavimą reglamentuojančių teisės aktų nustatyta tvarka nebuvo perduoti privačių asmenų nuosavybės, tai jie vertinami kaip priklausantys valstybei nuosavybės teise. Centrinės privatizavimo komisijos 1992-04-03 posėdžio protokolo Nr. 37 4 p. išaiškinta, kad negyvenamosios patalpose, kurios nebuvo įtrauktos į butų savininkų inventorines bylas, kaip jų butų priklausiniai, miesto, rajono savivaldos organo sprendimu galėjo būti perduotos neatlygintinai butų savininkams, jeigu pastarieji pareiškė tokį prašymą ir notariškai susitarė dėl tokių patalpų naudojimo, eksploatavimo bei techninės priežiūros sąlygų. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (2011-01-25 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-1/2011) padarė išvadą, kad daugiabučio namo negyvenamosios patalpos, kurios būtų privatizavimo procese netapo visų bendraturčių bendrąja daline nuosavybe, liko viešosios nuosavybės valdymo teisę įgyvendinančių subjektų dispozicijoje, gali būti savarankišku nuosavybės teisių objektu ir kitų įstatymų pagrindu perleistos kitiems asmenims. Pirmosios instancijos teismas, nustatęs bylai teisiškai reikšmingas faktines aplinkybes, skundžiamą sprendimą ir butų savininkų nuosavybės teises į ginčo patalpas pagrindė ne butų privatizavimą reglamentuojančiais teisės aktais ir teismų praktika, sprendžiant klausimus dėl patalpų pripažinimo priklausiniais, bet ginčo patalpų faktiniu naudojimu. Pirmosios instancijos teismas, konstatuodamas, jog byloje nėra įrodymų, kad patalpos buvo privatizuotos, kad patalpos neturi individualaus funkcinio ryšio su ( - ) esančiais butais – padarė teisiškai nepagrįstą, nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis prieštaraujančią išvadą. Pirmosios instancijos teismas neatsižvelgdamas į byloje nustatytas faktines aplinkybes, kad ginčo patalpos nei kaip savarankiškas atskiras daiktas, nei kaip konkretus vientisas priklausinys privatizacijos metu, kaip atskiras vienetas, nebuvo įvertintas, konkrečiai nebuvo parduotas, nebuvo perdavimo-priėmimo aktu perduotas privačion nuosavybėn, jog ginčo patalpos nebuvo sutartimi konkrečiai perleistos, jos privatizuotos pagal įvardijamus unikalius numerius ir indeksus. Ginčo patalpos be teisinio pagrindo nepagrįstai teismas pripažino gyvenamojo namo priklausiniu. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai vadovavosi faktiniu ginčo patalpų naudojimu, jas pripažino gyvenamojo namo priklausiniu, bendrąja nuosavybe, nesivadovavo privatizavimą reglamentuojančiais teisės aktais, bei neatsižvelgė į tai, jog jei valstybės nuosavybės teisės objektai valstybės turto privatizavimą reglamentuojančių teisės aktų nustatyta tvarka nebuvo perduoti, tai jie vertinami, kaip priklausantys valstybei nuosavybės teise (LR CPK 4.13 str., 4.57 str., 4.82 str., 1991 m. Butų privatizavimo įstatymas).

22Suinteresuotas asmuo Valstybinė mokesčių inspekcija prie LR FM pateikė atsiliepimą į apeliacinius skundus, prašydamas tenkinti Vilniaus miesto savivaldybės ir Lietuvos Respublikos vyriausybės, atstovaujamos Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos, apeliacinius skundus.

23Suinteresuoti asmenys E. M., S. S., L. S., I. M., R. K., A. K., O. Č., S. M., K. M., N. M., R. K. atsiliepimų į apeliacinius skundus nepateikė.

24IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

25Apeliaciniai skundai tenkintini iš dalies. Lietuvos Respublikos CK 1.136 straipsnyje nustatyti civilinių teisių ir pareigų atsiradimo pagrindai ir šiais pagrindais atsiradusios teisės saugomos įstatymo. Bylą nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas tyrė ir vertino, kad ginčo patalpos, esančios ( - ), pažymėtos indeksais 11-1 (unikalus Nr. ( - )), 12-1 ir 12-2 (unikalus Nr. ( - )), 13-1 ir 13-2 (unikalus Nr. ( - )), yra namo ( - ) priklausiniai, tačiau nevertino, ar yra teisinis pagrindas pripažinti ginčo patalpas 13-1, 33,40 kv. m buto Nr. 2, esančio ( - ), priklausiniu, atsižvelgiant į tai, kad byloje yra duomenys, kad šiomis ginčo negyvenamosiomis patalpomis naudojasi buto Nr. 2 bendrasavininkai (5 t., b.l. 107). Pažymėtina, kad J. D. pagal 1993-10-28 sutartį (5 t., b.l. 71-72) privatizavo dviejų kambarių butą su rūsiu, esančius ( - ), o S. K. pagal 1994-09-15 sutartį (5 t., b.l. 92-93) privatizavo dviejų kambarių butą su rūsiu „R“, esančius ( - ).

26Tokiu būdu nagrinėjamu atveju byloje kyla ginčas butų priklausinių nustatymo, suinteresuotiems asmenims dėl buto priklausinių nustatymo nepareiškus reikalavimų, šioje byloje ypatingosios teisenos tvarka negali būti sprendžiamas kilęs ginčas dėl nuosavybės įgijimo ar gynimo. Civilinio proceso esmė yra ta, kad teismas, patikrinęs faktinį ir teisinį pareikštų reikalavimų pagrįstumą, priima sprendimą dėl teisinio ginčo esmės. CPK nustatytu bylos nagrinėjimo teisme reglamentavimu siekiama užtikrinti, kad priimtas teismo sprendimas būtų teisingas – atitiktų tikrąją teisės prasmę ir faktines aplinkybes.

27Vadinasi, atsižvelgiant į byloje suformuluotus reikalavimus, taip pat esant duomenų, kad suinteresuoti asmenys turi nuosavybės teisę į buto priklausinius po privatizavimo proceso, bylą nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas turėjo aiškintis, ar kilęs ginčo teisinis santykis nesusijęs su butų privatizavimo ir jų priklausinių nustatymu, pereinant į bylos nagrinėjimą ginčo ieškinine teisena, bei nustatant bylos dalyviams terminą galutinai suformuluoti reikalavimus byloje (CPK 141 str.). Tokių santykių konstatavimas būtų nulėmęs teismo pareigą aiškintis ir taikyti privatizavimą nustatančių teisės normų turinį šios bylos konkrečių aplinkybių kontekste ir, atsižvelgiant į tai, pirmiausia spręsti dėl butų priklausinių, o ne namo priklausinių statuso klausimą, ir tik po to – reikalavimo pripažinti ginčo patalpas bešeimininkiu turtu pagrįstumą.

28Teisėjų kolegija pažymi, kad teisiniai santykiai, susiklostantys dėl valstybinio turto privatizavimo, yra specifiški ir sudėtingi dėl šių santykių subjektų ir objektų, pirmiausia dėl valstybės ir valstybinio turto, kaip savito teisinio santykio dalyvio ir nuosavybės teisės objekto, ypatumų, nes procesas, kurio metu nuosavybės teisė pereina iš valstybės privatiems asmenims, be bendrųjų, reglamentuojamas ir specialiųjų teisės normų.

29Asmens teisė privatizuoti valstybinį turtą buvo nustatyta 1991 m. gegužės 28 d. Butų privatizavimo įstatymo, kuris visa apimtimi galiojo iki 1998 m. liepos 1 d.; dėl įstatymo įgyvendinimo priimti poįstatyminiai teisės aktai (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1991 m. liepos 31 d. nutarimas Nr. 309 „Dėl butų privatizavimo, pardavimo ir naudojimo tvarkos“ ir kt.). Privatinės nuosavybės teisės į negyvenamąsias patalpas daugiabučiuose namuose atsiradimo pagrindų ir turinio nuostatų analizė suponuoja, kad buto nuomininkai, kurie naudojosi ne tik gyvenamosiomis, bet ir negyvenamosiomis patalpomis, esančiomis privatizuojamų pagal Butų privatizavimo įstatymą gyvenamųjų namų rūsiuose, pusrūsiuose ir palėpėse, turėjo teisę šias patalpas įsigyti asmeninėn nuosavybėn kartu su privatizuojamu butu, jeigu jos yra įtrauktos į buto inventorizavimo bylą, kaip buto priklausiniai. Priklausiniais laikomi savarankiški pagrindiniam daiktui tarnauti skirti antraeiliai daiktai, kurie pagal savo savybes yra nuolat susiję su pagrindiniu daiktu (CK 4.19 straipsnis).

30Su gyvenamosiomis patalpomis susijusios pagalbinės patalpos gali būti to paties namo rūsiuose, palėpėse, bet gali būti ir atskirai. Techninis rūsio ar kitų patalpų ryšys su butu nėra besąlyginis pagrindas suteikti tokiai patalpai teisinį priklausinio statusą. Patalpos pripažinimui buto priklausiniu būtina nustatyti juridiškai reikšmingų faktų sudėtį:

311) kad tos patalpos paskirtis buvo susijusi su gyvenamosios patalpos naudojimu ir šios patalpos tarnavo bendram tikslui – bute gyvenančių asmenų poreikiams tenkinti;

322) gyvenamosios patalpos savininkas įstatymų nustatyta tvarka įgijo teisę į pagalbines patalpas. Vadinasi, šios nuostatos patvirtina, kad ne visos negyvenamosios patalpos galėjo būti įgytos privatinės nuosavybės teise, perkant gyvenamąsias patalpas, kitos negyvenamosios patalpos galėjo likti viešosios nuosavybės objektu iki jų pardavimo.

33Bylą nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas netyrė ir neišsiaiškino Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011-10-24 nutartyje Nr. 3K-3-422/2011 nurodytų aplinkybių dėl konkrečių butų privatizavimo sutarčių ir pagal jas bei pagal privatizavimo momentu buvusį naudojimą spręsti, ar jo metu buvo negyvenamosios patalpos atitinkamai naudojamos (ar tuo metu privatizuotuose butuose buvo kanalizacija, tualetai, ar namo gyventojai naudojosi negyvenamosiomis šiomis ar kitomis patalpomis). Byloje yra duomenų, kad tik kai kurie butai turėjo negyvenamąsias patalpas, kad dalis sandėliukų yra kieme. Kadangi butų savininkai teigia, kad teisėtai naudojo negyvenamąsias patalpas ir tualetus pirmame aukšte, tai šią aplinkybę turi patikimai pagrįsti. Pagal aplinkybes jie turi įrodyti, kad tuo metu, kai vyko privatizavimas, jie neturėjo butuose tualetų, neturėjo kitų sandėliukų kieme, rūsyje ar pusrūsyje (CPK 178 straipsnis). Faktinių duomenų apie tai pirmosios instancijos teisme nesurinkta (CPK 362 str. 2 d.). Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismo naujai surinkti duomenys nesudaro teisinio pagrindo tenkinti pareiškėjo Vilniaus miesto savivaldybės pareiškimą ir pripažinti ginčo patalpas, esančias ( - ), pažymėtas indeksais 11-1 (unikalus Nr. ( - )), 12-1 ir 12-2 (unikalus Nr. ( - )), 13-1 ir 13-2 (unikalus Nr. ( - )), bešeimininkiu turtu bei perduoti jį Vilniaus miesto savivaldybės nuosavybėn, atsižvelgiant į tai, kad apeliacinės instancijos teismui įstatymas draudžia bloginti apelianto padėtį. Nelaikomas blogesnio sprendimo priėmimu skundžiamo sprendimo panaikinimas ir bylos perdavimas iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui (CPK 313 str.).

34Pagal Centrinės privatizavimo komisijos 1992 m. balandžio 3 d. protokolo Nr. 37 4.2.2 punkte išdėstytą išaiškinimą negyvenamosios patalpos, kurios pagal inventorizavimo bylas nepriklauso nei vienam, nei kitam butui, miesto, rajono valdybos sprendimu turėjo būti perduotos neatlygintinai butų savininkams, kai visi butai gyvenamajame name privatizuoti. Nurodytos aplinkybės suponuoja taip pat būtinumą vertinti, ar vien dėl naudojimosi neidentifikuotu daiktu, buvo sukurtas tarnavimo pagrindiniam daiktui efektas ir vien dėl naudojimosi jis tapo priklausiniu. Pagal CK 4.14 straipsnį priklausinį ištinka pagrindinio daikto likimas taip pat tuo atveju, kai priklausinys nebuvo įregistruotas. Toks nustatytas reglamentavimas, teisėjų kolegijos vertinimu, yra pagrindas dėl asmenų įgytų teisių į negyvenamąsias patalpas butų privatizavimo procese spręsti, analizuojant ir vertinant taip pat pirkimo–pardavimo sutarčių, kuriomis asmenys nusipirko iš valstybės nuomojamas gyvenamąsias patalpas, turinį, atsižvelgiant į Vyriausybės 1991 m. liepos 31 d. nutarimo Nr. 309 „Dėl butų privatizavimo, pardavimo ir naudojimo tvarkos“ 7 punkto nuostatą, kad, apskaičiuojant privatizuojamo buto kainą, rūsių (sandėliukų) plotas į buto bendrąjį (naudingąjį) plotą neįskaičiuojamas.

35Teisėjų kolegija, apibendrindama išdėstytus argumentus, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, netyrė aplinkybių, ar ginčo patalpos buvo privatizavimo objektas nuosavybės teisių į butus įgijimo procese. Nevisapusiškas byloje turinčių reikšmės aplinkybių ištyrimas yra esminis procesinės teisės normų pažeidimas, kuris yra pagrindas pirmosios instancijos teismo sprendimo panaikinimui, perduodant bylą iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui (CPK 329 str. 1 d..), nes šių pažeidimų negali ištaisyti apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgiant į įstatymo draudimą bloginti apelianto padėtį. Kadangi šiuo atveju yra neatskleista bylos esmė ir pagal byloje pateiktus įrodymus bylos negalima išnagrinėti iš esmės apeliacinės instancijos teisme, teismas daro išvadą, kad skundžiamas sprendimas naikintinas, grąžinant bylą nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui (CPK 327 str. 1 d. 2 p.). Iš naujo nagrinėdamas bylą, pirmosios instancijos teismas turi pašalinti nurodytus procesinius pažeidimus, kurie negali būti pripažįstami formaliais pažeidimais, nes yra kliūtis išnagrinėti bylą iš esmės apeliacinės instancijos teisme (CPK 328 str.). Teismas nevertina kitų argumentų ir naujai surinktų rašytinių įrodymų, nes skundžiamas sprendimas naikinamas pilna apimtimi, ir tik pašalinus apeliacinės instancijos teismo nurodytus procesinius pažeidimus ir ištyrus visas aplinkybes, susijusias su bylos nagrinėjimo dalyku, spręstini byloje pareikšti reikalavimai (LR CPK 2 str., 8 str., 13 str., 115 str., 141 str. 3 d., 143 str., 177 str. - 179 str., 312 str. - 314 str., 320 str., 328 str.).

36Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 326 str. 1 d. 4 p., teismas

Nutarė

37Panaikinti Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2012 m. balandžio 13 d. sprendimą ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą,... 3. I. Bylos esmė... 4. Pareiškėjas Vilniaus miesto savivaldybė kreipėsi į teismą su pareiškimu,... 5. Suinteresuotas asmuo Valstybinė mokesčių inspekcija prie LR FM pateikė... 6. Suinteresuotas asmuo L. S. pateikė atsiliepimą į pareiškimą, prašydamas... 7. Suinteresuotas asmuo S. M. pateikė atsiliepimą į pareiškimą, prašydamas... 8. Suinteresuotas asmuo O. Č. pateikė atsiliepimą į pareiškimą, prašydama... 9. Suinteresuoti asmenys N. M. ir K. M. pateikė atsiliepimą į pareiškimą,... 10. Suinteresuotas asmuo A. K. pateikė atsiliepimą į pareiškimą, prašydamas... 11. Suinteresuotas asmuo R. K. pateikė atsiliepimą į pareiškimą, prašydama... 12. Suinteresuotas asmuo S. S. pateikė atsiliepimą pareiškimą, prašydamas jį... 13. Suinteresuotas asmuo Lietuvos Respublikos vyriausybė, atstovaujama Lietuvos... 14. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė... 15. Vilniaus miesto 3 apylinkės teismas 2012-04-13 sprendimu nusprendė... 16. a) dvi negyvenamosios patalpos, kurios tokiomis tapo pakeitus butų statusą;... 17. b) neįrengta pastogės patalpa;... 18. c) trys patalpos, kurias nagrinėjamu pareiškimu prašoma pripažinti... 19. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai... 20. Pareiškėjas Vilniaus miesto savivaldybė pateikė apeliacinį skundą,... 21. Suinteresuotas asmuo Lietuvos Respublikos Vyriausybė, atstovaujama Lietuvos... 22. Suinteresuotas asmuo Valstybinė mokesčių inspekcija prie LR FM pateikė... 23. Suinteresuoti asmenys E. M., S. S., L. S., I. M., R. K., A. K., O. Č., S. M.,... 24. IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai... 25. Apeliaciniai skundai tenkintini iš dalies. Lietuvos Respublikos CK 1.136... 26. Tokiu būdu nagrinėjamu atveju byloje kyla ginčas butų priklausinių... 27. Vadinasi, atsižvelgiant į byloje suformuluotus reikalavimus, taip pat esant... 28. Teisėjų kolegija pažymi, kad teisiniai santykiai, susiklostantys dėl... 29. Asmens teisė privatizuoti valstybinį turtą buvo nustatyta 1991 m. gegužės... 30. Su gyvenamosiomis patalpomis susijusios pagalbinės patalpos gali būti to... 31. 1) kad tos patalpos paskirtis buvo susijusi su gyvenamosios patalpos naudojimu... 32. 2) gyvenamosios patalpos savininkas įstatymų nustatyta tvarka įgijo teisę... 33. Bylą nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas netyrė ir neišsiaiškino... 34. Pagal Centrinės privatizavimo komisijos 1992 m. balandžio 3 d. protokolo Nr.... 35. Teisėjų kolegija, apibendrindama išdėstytus argumentus, sprendžia, kad... 36. Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 326 str. 1 d. 4 p., teismas... 37. Panaikinti Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2012 m. balandžio 13 d....