Byla 2A-2347-275/2015

1Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Danutės Kutrienės (kolegijos pirmininkės ir pranešėjos), Liudos Uckienės ir Zitos Smirnovienės, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės Vilniaus miesto savivaldybės apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. vasario 12 d. sprendimo civilinėje byloje pagal pareiškėjo Vilniaus miesto savivaldybės pareiškimą dėl negyvenamųjų patalpų pripažinimo bešeimininkiu turtu ir perdavimo Vilniaus miesto savivaldybės nuosavybėn su suinteresuotais asmenimis Vilniaus apskrities Valstybine mokesčių inspekcija, Lietuvos Respublikos Vyriausybe, atstovaujama Lietuvos Respublikos Aplinkos ministerijos, L. S., K. M., N. M., E. M., S. S., I. M., A. K., R. K., O. Č., S. M., R. K., E. K..

2Teisėjų kolegija

Nustatė

3I. Ginčo esmė

4Pareiškėjas Vilniaus miesto savivaldybė kreipėsi į teismą, prašydamas negyvenamąsias patalpas, esančias ( - ), pažymėtas indeksais 11-1 (unikalus Nr. ( - ), 12-1 ir 12-2 (unikalus Nr. ( - ), 13-1 ir 13-2 (unikalus Nr. ( - ), pripažinti bešeimininkiu turtu ir perduoti jas Vilniaus miesto savivaldybės nuosavybėn (I t ., b.l. 2-5, 114-117). Nurodė, kad UAB „Senamiesčio ūkis" 2008 m. vasario 5 d. raštu Nr. R2-6I informavo Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Turto departamento Turto valdymo ir privatizavimo skyrių, kad negyvenamosios patalpos ( - ), unikalūs Nr. ( - ), ( - ), ( - ), šiuo metu yra nenaudojamos ir užrakintos buto ( - ), savininko. Atsižvelgdamas į gautą informaciją bei vadovaudamasis Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2005 m. lapkričio 23 d. sprendimu Nr. 1-97, kuriuo patvirtinta Statinių, neturinčių savininko (ar savininkas nežinomas) nustatymo, apskaitymo dokumentų pateikimo pripažinti statinius bešeimininkiais tvarka, Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Turto departamento Turto valdymo ir privatizavimo skyrius inicijavo turto pripažinimo bešeimininkiu procedūrą, įrašydamas negyvenamąsias patalpas ( - ), unikalūs Nr. ( - ), į 2008 m. vasario 11 d. Statinių, kurie neturi savininkų (ar savininkai nežinomi), sąrašą. Pareiškėja pažymėjo, kad 2008 m. liepos 24 d. buvo gautas suinteresuoto asmens L. S. raštas, adresuotas Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Turto departamento Turto valdymo ir privatizavimo skyriaus vedėjui V. G., kuriame pastarasis nurodė, kad nuo 1979 m. gyventojai, gyvenantys ( - ), naudojasi patalpomis, pažymėtomis pastato pirmo aukšto plane indeksais: 13-1, 13-2, 12-1, 11-1 ir nesutiko, kad minėtos patalpos būtų pripažintos bešeimininkiu turtu bei prašė leisti registruoti patalpas gyventojų vardu ir leisti teisėtai jomis naudotis.

5Suinteresuotas asmuo Vilniaus apskrities Valstybinė mokesčių inspekcija atsiliepime į pareiškėjos pareiškimą nurodė, kad pagal LR Vyriausybės 2004 m. gegužės 26 d. nutarimu Nr. 634 patvirtintų „Bešeimininkio, konfiskuoto, valstybės paveldėto, į valstybės pajamas perduoto turto, daiktinių įrodymų, lobių ir radinių perdavimo, apskaitymo, saugojimo, realizavimo, grąžinimo ir pripažinimo atliekomis“ taisyklių (toliau - Taisyklių) 3.2 p., mokesčių inspekcija į apskaitą traukia tik realizuotinus viešojo naudojimo, administracinius ir gyvenamuosius statinius, todėl negyvenamosios patalpos, esančios ( - ), į inspekcijos apskaitą įtrauktos nebuvo.

6Suinteresuotas asmuo L. S. atsiliepimu prašė pareiškėjos pareiškimą atmesti (I t., b.l. 45-46; II t., b.l. 4). Nurodė, kad patalpos, dėl kurių vyksta ginčas, turi teisėtus savininkus, todėl negali būti pripažintos bešeimininkėmis. Atkreipė dėmesį į tai, kad patalpos yra naudojamos ir valdomos visų butų savininkų, gyvenančių name ( - ). Suinteresuotas asmuo S. M. atsiliepimu su pareiškimu nesutiko (I t., b.l. 110, II t., b.l. 1) ir nurodė, kad ginčo patalpos visada turėjo šeimininkus, jomis iki šiol yra naudojamasi. Suinteresuotas asmuo O. Č. atsiliepimu su pareiškimu nesutiko (I t., b.l. 111; II t., b.l. 2) ir nurodė, kad savivaldybės prašymas yra nepagrįstas, nes ginčo patalpos turi teisėtus savininkus, jomis yra naudojamasi ir jos valdomos visų butų savininkų. Suinteresuotas asmuo I. M. atsiliepime (I t., b.l. 132) nurodė, kad ginčo patalpas naudojo, valdė ir prižiūrėjo kartu su kitais namo gyventojais, taip pat jas remontavo. Suinteresuoti asmenys N. M. ir K. M. su pareiškėjo pareiškimu nesutiko (II t., b.l. 5-7) ir nurodė, kad 2003 m. rugpjūčio 19 d. buto pirkimo-pardavimo sutartimi, patvirtinta Vilniaus rajono 2-ojo notarų biuro notarės O. Ž., bendrosios jungtinės nuosavybės teise įgijo butą su rūsiu ir pagalbinėmis patalpomis (unikalus buto numeris ( - ), turintį 67,98 kv.m. bendro ploto, plane pažymėtą „7“ ir esantį adresu: ( - ), Vilniaus m., pastate ( - ), lA3p.

7Suinteresuotas asmuo A. K. atsiliepimu su pareiškimu nesutiko (II t., b.l. 8-9) ir nurodė, kad patalpos, į kurias pretenduoja pareiškėja, yra bendro naudojimo, kurios bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso visiems namo, esančio ( - ), butų savininkams. Suinteresuotas asmuo R. K. atsiliepimu su pareiškimu nesutiko. Suinteresuotas asmuo S. S. atsiliepimu su pareiškimu nesutiko.

8Suinteresuotas asmuo Lietuvos Respublikos Vyriausybė pateikė teismui atsiliepimą, kuriame nurodė, kad suinteresuoti asmenys, namo ( - )butų savininkai teigdami, kad ginčo patalpos jiems priklauso nuosavybės teise privalo įrodyti, kad privatizuodami butus jie įgijo teisę į negyvenamąsias patalpas. Ginčo patalpos turi atskirus įėjimus, todėl jos nelaikytinos bendro naudojimo patalpomis, o savarankiškomis negyvenamosiomis patalpomis, esančiomis gyvenamajame name, kurios butų privatizavimo metu ( - ) butų nuomininkams neišreiškus noro jas privatizuoti, nebuvo privatizuotos ir netapo namo gyventojų bendrąja daline nuosavybe.

9II. Pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo esmė

10Vilniaus miesto apylinkės teismas 2015 m. vasario 12 d. sprendimu pareiškimą atmetė. Priteisė iš pareiškėjo Vilniaus miesto savivaldybės 187, 21 Eur bylinėjimosi išlaidų valstybės naudai. Teismo vertinimu, atsižvelgiant į kasacinės instancijos formuojamą praktiką bei Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 4. 57 ir 4. 58 straipsnių nuostatas, pareiškėjo argumentai, jog S. ( - ), gyventojai nepateikė jokių dokumentų ar kitų įrodymų, patvirtinančių, jog jiems nuosavybės teise priklausytų ginčo negyvenamosios patalpos, nesudaro teisinio pagrindo pripažinti negyvenamąsias patalpas, esančias ( - ), pažymėtas indeksais 11-1 (unikalus Nr. ( - ), 12-1 ir 12-2 (unikalus Nr. ( - ), 13-1 ir 13-2 (unikalus Nr. ( - ) bešeimininkiu turtu ir perduoti jas Vilniaus miesto savivaldybės nuosavybėn. Be to, pagal suinteresuotų asmenų - namo, esančio adresu ( - ), gyventojų paaiškinimus bei pateiktus rašytinius įrodymus matyti, kad suinteresuoti asmenys naudojasi ginčo patalpomis, jas tvarko ir valdo. Duomenų apie tai, kad namo, esančio adresu ( - ), gyventojai pradėdami įgyvendinti kontrolę ir savo valdžią ginčo patalpoms, pažeidė teisės nuostatas, byloje nėra. Pagal namo, esančio ( - ), gyventojų paaiškinimu bei atsiliepimuose nurodomas aplinkybes matyti, kad suinteresuoti asmenys, naudodamiesi ginčo patalpomis, sąžiningai manė, kad nėra daugiau asmenų, kurie turėtų teises į tą turtą, siekė įregistruoti nuosavybės teises. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes bei nesant įrodymų, jog bešeimininkiais prašomi pripažinti daiktai - patalpos, esančios ( - ), pažymėtos indeksais 11-1 (unikalus Nr. ( - ), 12-1 ir 12-2 (unikalus Nr. ( - ), 13-1 ir 13-2 (unikalus Nr. ( - ) valdomi ir jais naudojamasi nesąžiningai bei neteisėtai, teismas sprendė, jog pareiškėjas neįrodė būtinų sąlygų, kurioms esant turtas gali būti pripažintas bešeimininkiu, todėl pareiškimas atmestinas.

11III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

12Ieškovė su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. vasario 12 d. sprendimu nesutinka, prašo jį panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti. Apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:

131. Teismas nepagrįstai konstatavo, kad suinteresuoti asmenys yra sąžiningi daikto valdytojai, nors tokią išvadą padarė remdamasis tik suinteresuotų asmenų paaiškinimais ir be jokio teisinio pagrindo. Ginčijamame sprendime teismas subjektyviai konstatavo aplinkybę, kad patalpomis suinteresuoti asmenys naudojasi, jas tvarko ir valdo ir pripažino juos sąžiningais daikto valdytojais, tokios išvados nepagrįsdamas.

142. Pirmosios instancijos teismas ginčijamame sprendime nagrinėdamas bylą nepašalino apeliacinės instancijos teismo (Vilniaus apygardos teismo 2013-05-16 nutartimi c.b. 2A-983-567/2013) nustatytų trūkumų ir nagrinėdamas bylą neatskleidė jos esmės. Byloje nesant naujų įrodymų, patvirtinančių aplinkybes, kad patalpos privatizuotos bei nesant įrodymų apie tai, jog namo gyventojai teisėtai valdė ginčo patalpas, laikytina, kad teismo sprendimas nepagrįstas ir neteisėtas.

153. Teismas sprendime nenagrinėjo, ar turtas nėra valstybinis ir šiuo klausimu nepasisakė, nors Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2011-10-24 c.b. 3K-3-422/2011 nutartyje nurodė, kad teismas turėjo spręsti, ar turtas nėra valstybinis bei nurodė teismo teisę išspręsti ginčą pripažįstant valstybės nuosavybės teisę į patalpas.

16Suinteresuotas asmuo Valstybinė mokesčių inspekcija prie LR FM atsiliepime nurodo, kad su apeliacinio skundo argumentais sutinka ir prašo skundą tenkinti.

17Suinteresuotas asmuo Lietuvos Respublikos Vyriausybė, atstovaujama LR aplinkos ministerijos, atsiliepime su apeliaciniu skundu sutinka. Paaiškina, kad teismas netyrė ir nesiaiškino LAT 2011-10-24 nutartyje Nr. 3K-3-422/2011 nurodytų bylai turinčių reikšmės aplinkybių: nevertino butų privatizavimo sutarčių, nenustatė, ar ginčo patalpos buvo privatizuotos, ar negyvenamosios patalpos atitiko priklausiniui keliamus kriterijus, nenustatė ginčo patalpų suteikimo/leidimo gyventojams jomis naudotis fakto. Taip pat teismas nepašalino Vilniaus apygardos teismo 2013-05-16 nutartyje nurodytų procesinių pažeidimų – netyrė, ar ginčo patalpos buvo privatizavimo objektas nuosavybės teisių į butus įgijimo procese, privatizavimo sutarčių nuostatų ir privatizavimo apimties, negyvenamųjų patalpų suteikimo gyventojams aplinkybių, netaikė butų privatizavimą reglamentuojančių teisės aktų nuostatų, nepasisakė dėl ginčo turto savininko.

18Kiti suinteresuoti asmenys atsiliepimų į apeliacinį skundą byloje nepateikė.

19IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

20Skundas atmestinas.

21Lietuvos Aukščiausiojo teismo civilinių bylų kolegijai 2011-10-24 nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-422/2011, panaikinus Vilniaus miesto 3-iojo apylinkės teismo 2010-11-30 sprendimą ir Vilniaus apygardos teismo 2011-04-19 nutartį, byla grąžinta naujam nagrinėjimui pirmosios instancijos teismui, nutartyje nurodant, kad sprendžiant, ar yra daugiabučio gyvenamojo namo butų priklausinys namo pirmajame aukšte esančios savarankiškos negyvenamosios patalpos, turi būti įvertintos konkrečios butų privatizavimo sutartys ir pagal jas bei pagal privatizavimo metu buvusį naudojimą spręsti, ar jo metu buvo atitinkamos negyvenamosios patalpos naudojamos ( ar tuo metu buvo privatizuotuose butuose kanalizacija, tualetai, ar namo gyventojai naudojosi negyvenamosiomis šiomis ar kitomis patalpomis). 2015-02-12 teismo sprendime nėra išvadų dėl šių aplinkybių, tačiau byloje esant butų, esančių ( - ), name privatizavimo duomenims bei kitiems nekilnojamojo turto registro duomenims dėl privatizuotų butų ir ginčo patalpų, apeliacinės instancijos teismas vertina šiuos įrodymus ir daro išvadą dėl šių patalpų naudojimo privatizavimo metu.

22Dviejų kambarių butas ( - ), buvo privatizuotas 1992-09-11, jis buvo parduotas I. A. T. ( t. I, b.l.29), sutartyje nurodyta, kad buto bendras plotas 67,98 kv m, nurodyta, kad parduodamas kartu ir rūsys, kuris pažymėtas raide „ R“, nenurodant jo ploto. 1992-11-11 butas buvo perparduotas A. A. I. , pirkimo-pardavimo sutartyje nurodant, kad parduodamas 67,98 kv m butas su rūsiu. 1994-10-07 d. sutartimi A. A. šį butą su rūsiu dovanojo dukrai M. P. ( Nekilnojamojo turto dokumentų bylos lapas Nr. 21). M. P. šį butą 2003-08-19 pardavė K. M. ( t. IV, b.l.173-175) , šioje pirkimo-pardavimo sutartyje buvo nurodyta, kad M. P. parduoda butą su rūsiu, su pagalbinėmis patalpomis ( sutartis patvirtinta notarės O. Ž. ) turintį 67,98 kv m bendro ploto. Nekilnojamojo turto registro 2012-03-08 išraše nurodyta, kad įrašas galioja nuo 2003-08-25, jame nurodyta, kad suinteresuotiems asmenims K. M. ir N. M. priklauso butas Nr. 7 su rūsiu ir pagalbinėmis patalpomis, tačiau šis įrašas padarytas remiantis notaro patvirtinta pirkimo-pardavimo sutartimi, nesant byloje duomenų, kokiu pagrindu notaro patvirtintoje sutartyje įrašyta, kad M. P. parduoda ne tik butą su rūsiu, kurie jai buvo padovanoti 1994-10-07 sutartimi, bet ir pagalbines patalpas. Nesant duomenų, kad M. P. buvo įgijusi pagalbines patalpas ir kokiu pagrindu, darytina išvada, kad suinteresuoti asmenys neįrodė, jog pirkimo pardavimo sutartimi yra įgiję būtent patalpas, kurias jie nurodė savo atsiliepime, t.y. turinčias unikalius indeksus Nr. ( - ) ir Nr. ( - ). Byloje suinteresuotiems asmenims K. M. ir N. M. nepateikus įrodymų, kokiu pagrindu iš M. P. jie įsigijo ir kokias pagalbines patalpas, atsižvelgus į tai, kad pagalbinės patalpos nebuvo padovanotos M. P., jai įgijus nuosavybės teises į butą su rūsiu, darytina išvada, kad pirkimo-pardavimo sutartyje nepagrįstai buvo nurodyta, jog M. P. jiems pardavė ne tik butą su rūsiu, bet ir pagalbines patalpas. VĮ Registrų centro Centrinio registratoriaus ginčų nagrinėjimo komisija 2009-10-21 sprendimu Nr. 353 atmetė K. ir N. M. prašymą įregistruoti jiems nuosavybės teises į negyvenamąsias 7,21 ir 10,44 kv. m patalpas. Tai, kad nekilnojamojo turto registre jiems vieninteliams iš visų butų savininkų yra įregistruotos kaip turimos pagalbinės patalpos, nereiškia, kad įregistruotos būtent šios patalpos, nereiškia, kad jie įgijo nuosavybės teises į kokias tai kitas pagalbines patalpas, nes tretieji asmenys nepateikė tokių įrodymų byloje. Iš byloje esančių Nekilnojamojo turto registro išrašų ( t., I, b. l. 26-28 ) matyti, kad namo negyvenamoms patalpoms, turinčioms indeksus: 11-1 (unikalus Nr. ( - ), 12-1 ir 12-2 (unikalus Nr. ( - ), 13-1 ir 13-2 (unikalus Nr. ( - ) kadastro duomenys buvo nustatyti 1979-02-20, todėl K. M. ir N. M. įsigijant šias pagalbines patalpas, turėjo būti nurodyti jų kadastro duomenys, nesant tokių duomenų, darytina išvada, kad jie neįsigijo šių patalpų kaip pagalbinių, todėl jas valdo neteisėtai. Pateiktame prašyme pareiškėjui ( t. I, b.l.50) K. M. ir N. M. nurodė, kad pirmame aukšte esančias negyvenamas patalpas jie valdo kaip savas, kad ankstesnės savininkės valdė daugiau kaip 10 metų, kad jas įgijo įgyjamosios senaties būdu, tačiau nei šių patalpų perdavimo iš buvusios savininkės jiems fakto, nei aplinkybės, jog jas valdė ankstesnės savininkės, neįrodytos, todėl pripažintina, kad šių patalpų vykdomas trečiųjų asmenų valdymas yra neteisėtas.

23Pirmosios instancijos teismo sprendime išvada, kad bešeimininkiais prašomi pripažinti daiktai valdomi ir jais naudojamasi sąžiningai bei teisėtai, nepagrįsta, todėl ji pašalintina iš teismo sprendimo motyvuojamosios dalies. Sąžiningu ir teisėtu patalpų valdymu ir naudojimu gali būti pripažįstamas turtas tik tuo atveju, jei jos buvo perduotos valdytojui tikrojo jų savininko, nekilnojamojo daikto valdymas atsiranda nuo valdymo įregistravimo viešame registre momento. Toks valdymas nebuvo įregistruotas nei vienam iš namo patalpų savininkų. Buto savininkams nebuvo pagrindo įsitikinti, jog niekas daugiau neturi už juos teisių į daiktą, nes jų prašymas įregistruoti jiems nuosavybės teisėmis šias patalpas, buvo atmestas. Tretieji asmenys turtą valdo nesąžiningai ( CK 4.26 straipsnio 3 dalis). Tai, kad savininkai įsigijo butus, kurie buvo anksčiau privatizuoti, t.y. Vilniaus miesto savivaldybei pardavus valstybės turtą, tai, kad negyvenamos patalpos buvo įregistruotos Nekilnojamojo turto registre, nenurodant jų savininko, leidžia daryti išvadą, kad iš šių duomenų K. ir N. M. turėjo galimybę suvokti ir įsitikinti, kad name buvęs neprivatizuotas turtas priklauso valstybiniam ar visuomeniniam butui fondui, kadangi jų įsigytas butas buvo privatizuotas pagal Butų privatizavimo įstatymą. Lietuvos Respublikos butų privatizavimo įstatymo 1 straipsnis numatė, jog įstatymas nustato valstybinio ir visuomeninio butų fondo pirkimo-pardavimo tvarką nuomininkams, iki 1992 m. gruodžio 1 d. pareiškusiems norą įsigyti nuosavybėn gyvenamąsias patalpas.

24Išvada, kad ginčo patalpos nebuvo privatizuotos, darytina pagal tai, kad nei vienas iš butus įsigijusių savininkų tame name neįsigijo šių patalpų. Ar negyvenamos patalpos atitiko priklausiniui keliamus reikalavimus, dėl ko galėjo būti neįtraukta į privatizavimo sutartis dalis namo patalpų, kurias gyventojai naudojo bendriems tikslams, nustatytina pagal tai, ar butų privatizavimo metu jos buvo naudojamos ir kokiems tikslams. Iš nekilnojamojo turto registro duomenų matyti, kad jau 1986 m. pastato vidaus plotų eksplikacijose buvo fiksuojama, jog butuose yra įrengti tualetai, vonios ar sanmazgai ( Nekilnojamojo turto kadastro ir registro dokumentų bylos Nr. 13/2963, t. I, b. l. 26, esanti buto Nr. 3, 4 ir 7 eksplikacija). 1950 m. sudarytame namo patalpų plane ( Registro dokumentų b.l. 82-81) žymimos tualeto, vonios patalpos, viryklės, 1971 m. pastato inventorinėse žiniose nurodyta ( Registro dokumentų b.l.89), kad 9 –iuose butuose yra vandentiekis ir kanalizacija, byloje pateiktame buto asmens pase ( t. IV, b.l.213-214) nurodyta, kad 1992-08-26 bute Nr. 10 buvo tualetas, vandentiekis, kanalizacija, dujos. Iš šių duomenų darytina išvada, kad butų privatizavimo metu name buvo įrengta miesto kanalizacija ir vandentiekis, butuose buvo tualetai, todėl naudotis butų savininkams ginčo patalpose esančiu tualetu nebuvo reikalinga. Byloje buvo nagrinėjama aplinkybė, kokiam tikslui ginčo patalpas naudojo namo butų ir kitų patalpų savininkai, nustatyta, kad jose yra saugomi daiktai, eina namo komunikacijos, patalpos užrakintos Tai, kad buto savininkas pastate esančioje negyvenamoje patalpoje saugo savo daiktus, tai nereiškia, kad ši patalpa neturi savininko ar jos savininkas nežinomas, nereiškia, kad šias patalpas savininkas valdo sąžiningai. Pirmosios instancijos teismo sprendime teigiama, kad duomenų apie tai, kad namo gyventojai pradėdami įgyvendinti kontrolę ir savo valdžią ginčo patalpoms, pažeidė teisės nuostatas, byloje nėra, tačiau ši išvada yra nepagrįsta, nes namo gyventojų pareiga buvo įrodyti, kad jie teisėtai naudojasi patalpomis, tačiau tokių įrodymų nepateikta, todėl darytina išvada, kad gyventojai neteisėtai naudojimosi patalpomis. Teismas daro išvadą, kad patalpos yra valstybės nuosavybė, todėl jos negali būti įregistruotas kaip bešeimininkis turtas ir perduotos Vilniaus miesto savivaldybei.

252012-02-10 LR Vyriausybės atstovas atsiliepime į pareiškimą nurodė, kad prašo Vilniaus miesto savivaldybės pareiškimą atmesti ir pripažinti valstybės nuosavybės teises į negyvenamąsias patalpas, tačiau bylos nagrinėjimo eigoje savo poziciją pakeitė ir prašė pareiškimą tenkinti. Nesant pagrindo turtą laikyti bešeimininkiu, pareiškimas atmetamas.

26Iš pareiškėjo priteisiamos procesinių dokumentų įteikimo išlaidos, kurias turėjo visų instancijų teismai byloje, jos sudaro 123,22 Eur.

27Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Nutarė

28Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. vasario 12 d. sprendimą palikti nepakeistą.

29Priteisti iš Vilniaus miesto savivaldybės 123,22 Eur valstybei procesinių dokumentų įteikimo išlaidų atlyginimą. Priteista suma mokėtina Valstybinei mokesčių inspekcijai, įstaigos kodas – 188659752, įmokos kodas – 5660.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. Teisėjų kolegija... 3. I. Ginčo esmė... 4. Pareiškėjas Vilniaus miesto savivaldybė kreipėsi į teismą, prašydamas... 5. Suinteresuotas asmuo Vilniaus apskrities Valstybinė mokesčių inspekcija... 6. Suinteresuotas asmuo L. S. atsiliepimu prašė pareiškėjos pareiškimą... 7. Suinteresuotas asmuo A. K. atsiliepimu su pareiškimu nesutiko (II t., b.l.... 8. Suinteresuotas asmuo Lietuvos Respublikos Vyriausybė pateikė teismui... 9. II. Pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo esmė... 10. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2015 m. vasario 12 d. sprendimu pareiškimą... 11. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai... 12. Ieškovė su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. vasario 12 d. sprendimu... 13. 1. Teismas nepagrįstai konstatavo, kad suinteresuoti asmenys yra sąžiningi... 14. 2. Pirmosios instancijos teismas ginčijamame sprendime nagrinėdamas bylą... 15. 3. Teismas sprendime nenagrinėjo, ar turtas nėra valstybinis ir šiuo... 16. Suinteresuotas asmuo Valstybinė mokesčių inspekcija prie LR FM atsiliepime... 17. Suinteresuotas asmuo Lietuvos Respublikos Vyriausybė, atstovaujama LR aplinkos... 18. Kiti suinteresuoti asmenys atsiliepimų į apeliacinį skundą byloje... 19. IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir... 20. Skundas atmestinas.... 21. Lietuvos Aukščiausiojo teismo civilinių bylų kolegijai 2011-10-24... 22. Dviejų kambarių butas ( - ), buvo privatizuotas 1992-09-11, jis buvo... 23. Pirmosios instancijos teismo sprendime išvada, kad bešeimininkiais prašomi... 24. Išvada, kad ginčo patalpos nebuvo privatizuotos, darytina pagal tai, kad nei... 25. 2012-02-10 LR Vyriausybės atstovas atsiliepime į pareiškimą nurodė, kad... 26. Iš pareiškėjo priteisiamos procesinių dokumentų įteikimo išlaidos,... 27. Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 28. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. vasario 12 d. sprendimą palikti... 29. Priteisti iš Vilniaus miesto savivaldybės 123,22 Eur valstybei procesinių...