Byla 2A-479-370/2016

Dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Dalios Kačinskienės, Danguolės Martinavičienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Egidijos Tamošiūnienės, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės A. J. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2015 m. lapkričio 9 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. 2-1256-826/2015, pagal ieškovės A. J. ieškinį atsakovei VšĮ Klaipėdos jūrininkų ligoninei, tretieji asmenys - VšĮ Klaipėdos jūrininkų ligoninės gydytoja N. S., IF P&C Insurance AS, dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.

2Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą apeliacine tvarka,

Nustatė

3I. Ginčo esmė

4Ieškovė A. J. (toliau – ieškovė) 2015-05-15 kreipėsi į Klaipėdos apygardos teismą su ieškiniu atsakovei Klaipėdos jūrininkų ligoninei (toliau – atsakovė) prašydama iš atsakovės priteisti 4 500 Eur neturtinės žalos atlyginimo. Nurodė, kad ji 2014-03-03 patyrė traumą, t. y. eidama užlipo ant akmenuko ir dėl to išsilaužė dešinės pėdos du sezamoidinius kauliukus. Dėl patirtos traumos 2014-03-05 kreipėsi į budintį gydytoją chirurgą, kuris po apžiūros, įtaręs dešinės pėdos I-ojo padikaulio lūžimą, nurodė kreiptis į gydytoją traumatologą. Tą pačią dieną ją apžiūrėjo gydytoja N. S., kuri elgėsi labai nedraugiškai, ieškovę įžeidinėjo, tačiau visgi nusiuntė padaryti rentgeno nuotrauką. Rentgeno nuotrauką dariusi gydytoja iš karto pasakė, jog koja yra labai sutinusi, lūžio nesimato. Tuomet ieškovė grįžo pas gydytoją N. S., kuri padarė įrašą, jog patempta dešinės pėdos sausgyslė, rekomendavo tepti kremus ir dėti kompresus. Kojos skausmas ir tinimas nepraėjo, dėl to 2014-03-18 ieškovė vėl kreipėsi į tą pačią gydytoją N. S., vėl buvo nusiųsta padaryti rentgeno nuotrauką, tačiau rentgeno nuotrauką dariusi gydytoja B. P. pakartojo, jog, esant tokiam sutinimui, lūžio pastebėti neįmanoma, ir nurodė atlikti kompiuterinę tomografiją. Gydytoja N. S. atsisakė išrašyti siuntimą atlikti kompiuterinę tomografiją ir išrašė siuntimą reabilitacijai bei įrašė artrito-artrozės diagnozę. Kojos skausmas ir tinimas nepraėjo ir toliau, laikėsi temperatūra, todėl 2014-05-13 ieškovė VšĮ Klaipėdos vaikų ligoninėje atliko kompiuterinės tomografijos tyrimą, kurio metu nustatytas sezamoidinių kauliukų lūžimas. 2014-05-16 ieškovei išoperuota koja, pašalintas vienas kauliukas ir iš dalies kitas lūžęs kauliukas. 2014-06-02 ieškovei atliktas pakartotinis kompiuterinės tomografijos tyrimas, jo metu nustatyta, jog kaupiasi skysčiai. Ieškovės teigimu, ji dėl gydytojos N. S. veiksmų patyrė pažeminimą, nes gydytoja iš jos tyčiojosi, teigė, kad ji imituoja skausmą, įrašė neteisingą artrito diagnozę. Gydytoja savo pareigas atliko atmestinai, privertė ieškovę kentėti skausmą, buvo apribota jos judėjimo laisvė bei bendravimas su žmonėmis. Dėl tokių veiksmų ieškovei buvo padaryta neturtinė žala, kurią ieškovė įvertino 4 500 Eur dydžio suma, ją prašė priteisti iš atsakovės. Kadangi kreipusis į Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisiją prie Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos 2015-04-02 sprendimu Nr. 56-36 jos pareiškimas dėl neturtinės žalos atlyginimo netenkintas konstatavus, kad žala teikiant sveikatos priežiūros paslaugas pareiškėjai A. J. VšĮ Klaipėdos jūrininkų ligoninėje nebuvo padaryta, ieškovė kreipėsi į teismą dėl ginčo išsprendimo.

5Atsakovė atsiliepime į ieškinį su juo nesutiko, prašė ieškinį atmesti. Nurodė, kad ieškovė praleido ieškinio senaties terminą, kadangi apie Lietuvos Respublikos Sveikatos apsaugos ministerijos Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisijos (toliau – Komisija) 2015-04-02 sprendimą sužinojo tą pačią dieną, o ieškinį pateikė tik 2015-05-15, ieškinio senaties termino atnaujinti neprašė. Nors ieškovė teigė, kad gydytoja N. S. su ja elgėsi nepagarbiai, tačiau po pirmos apžiūros dar du kartus kreipėsi į gydytoją N. S. ir iki bylos iškėlimo jokių pastabų dėl gydytojos elgesio neteikė. Atsakovės teigimu, gydytoja N. S. tinkamai apžiūrėjo ieškovę, įvertino rentgeno nuotraukas, kuriose nurodyta, jog lūžio nesimato. Gydytoja N. S. 2014-04-16 išrašė siuntimą operacijai, nes jos skirtas konservatyvus gydymas nepadėjo. Ieškovė buvo apžiūrėta iš karto jai atvykus, paskirti radiologiniai tyrimai, skirti skausmą malšinantys vaistai, pėdos I piršto fiksacija. Atsakovė pažymėjo, jog Komisija, prieš priimdama ieškovei nepalankų 2015-04-02 sprendimą, kreipėsi į VšĮ Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikas, prašydama pateikti atsakymus į Komisijos nariams iškilusius klausimus dėl diagnozės ieškovei nustatymo ir paskirto gydymo pagrįstumo. 2015-02-19 gautas atsakymas, jog ieškovei buvo paskirti reikiami tyrimai bei tinkamas gydymas. Atsakovė pažymėjo, jog tarp ieškovės deklaruojamos žalos ir gydytojos N. S. veiksmų nėra priežastinio ryšio, nes pagal ieškovės sveikatos būklę nebuvo įmanoma diagnozuoti kauliukų lūžių ir kaulo išnirimo. Kaulo išnirimas, kuris buvo pagrindinė skausmo priežastis, buvo pamatytas tik atlikus chirurginį gydymą bei atvėrus žaizdą. Gydytoja N. S. teisingai įvertino radiologinį tyrimą, o 2014-03-05 ir 2014-03-18 indikacijų kompiuterinei tomografijai nebuvo. Gydytoja neturėjo jokios galimybės nustatyti dešinės pėdos sezamoidinio kaulo išnirimą, kuris ir buvo pagrindinė skausmo priežastis. Kaulo išnirimo nesimatė ir 2014-05-13 kompiuterinės tomografijos metu.

6Trečiasis asmuo IF P&C Insurance AS pateiktame atsiliepime į ieškinį ir prašė bylą prašė nagrinėti teismo nuožiūra.

7II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

8Klaipėdos apygardos teismas 2015 m. lapkričio 9 d. sprendimu: 1) ieškinį atmetė; 2) iš ieškovės atsakovei priteisė 525,7 Eur išlaidų advokato pagalba apmokėti; 3) ieškovei iš teismo depozitinės sąskaitos grąžino 120 Eur užstatą; 4) ieškovei grąžino 130,33 Eur žyminį mokestį už ieškinį.

9Teismas, įvertinęs byloje esančią medžiagą, taip pat kasacinio teismo formuojamą praktiką dėl neturtinės žalos atlyginimo, kylančio iš asmens sveikatos priežiūros santykių, taip pat Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisijos 2015-04-02 sprendimą, kitus byloje esančius įrodymus, specialistų išvadas, liudytojo (gydytojo ortopedo – traumatologo V. Ž.) paaiškinimus, konstatavo nesant pagrindo daryti išvadą, jog ieškovei buvo taikytas netinkamas gydymas, dėl kurio ieškovei buvo padaryta neturtinė žala (CPK 185 str.). Teismas nustatė, kad esant analogiškai situacijai kiti gydytojai būtų taikę analogišką gydymą, t. y. pirmiausia konservatyvųjį gydymo metodą ir tik po to chirurginį gydymo metodą. Ieškovei 2014-05-13 atliktoje kompiuterinėje tomografijoje kaulo išnirimo nebuvo matyti, o šią traumą gydytojas pamatė tik atvėręs žaizdą. Teismo vertinimu, šie duomenys patvirtina faktą, jog atsakovės gydytoja jokių neteisėtų veiksmų neatliko ir taikė teisingus gydymo metodus. Teismas atkreipė dėmesį į aplinkybę, jog tiek ieškovę gydžiusi atsakovės gydytoja, tiek ją operavęs gydytojas V. Ž. nurodė, jog esant tokiai traumai būtina pėdą imobilizuoti pasirinktu būdu, laikytis režimo, taip pat, kad ieškovei rekomenduotinas nedarbingumas. Nepaisant to, ieškovė po traumos iki pat operacijos ėjo į dabą, dirbo įprastu režimu, todėl tikėtina, kad traumos sukeltas skausmas galėjo būti nulemtas ir pačios ieškovės veiksmų.

10Teismas konstatavo byloje nesant duomenų, patvirtinančių gydytojos netinkamą bendravimą – nepagarbų kalbėjimą, įžeidinėjimą. Teismo vertinimu, tuo atveju, jei gydytoja iš tiesų būtų nepagarbiai kalbėjusi su ieškove ar atlikusi kitokius aktyvius įžeidžiančius veiksmus, ieškovė nebūtų ėjusi pas ją iš viso tris kartus. Byloje taip pat nėra duomenų apie ieškovės nusiskundimus dėl nepagarbaus gydytojos elgesio ligoninės administracijai.

11Teismas ieškinį atmetė ne tik dėl nenustatytų gydytojos neteisėtų veiksmų, kitų civilinės atsakomybės sąlygų nebuvimo, tačiau tai pat ir ieškinio senaties termino praleidimo pagrindu. Teismas nustatė, kad Komisija ieškovei nepalankų sprendimą priėmė 2015-04-02. Ieškovė dalyvavo posėdyje, todėl apie 2015-04-02 sprendimą jai tapo žinoma tą pačią dieną, taigi paskutinė termino diena ieškovei kreiptis į teismą buvo 2015-05-02, o ieškinys teismui pateiktas 2015-05-15 (CK 1.126 str., Pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymo 24 str. 8 d.).

12III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

13Ieškovė A. J. apeliaciniame skunde prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo 2015 m. lapkričio 9 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – priteisti iš atsakovės Klaipėdos jūrininkų ligoninės 4500 Eur neturtinės žalos, taip pat bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas tokiais pagrindiniais argumentais:

1. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisijos 2015-04-02 sprendimas Nr. 56-36 ieškovei įteiktas 2015-04-14, jame išaiškinta, kad sprendimas skundžiamas per 30 dienų nuo šio sprendimo paskelbimo.
2. Pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino bylos aplinkybes, nekreipė dėmesio į aplinkybę, kad visiškai kita gydymo įstaiga ieškovei suteikė kvalifikuotą pagalbą ir tik kitos gydymo įstaigos dėka šią dieną ji normaliai gali vaikščioti. Teismas taip pat neatkreipė dėmesio į gydytojo traumatologo V. Ž. nurodytą aplinkybę, jog pagrindinis gydymas – kojos imobilizavimas. Šis gydymas per du mėnesius nebuvo taikomas (atliktas).
3. Pažeistos Lietuvos Respublikos pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymo 3 str. įtvirtintos nuostatos. Ieškovei nebuvo suteikta tinkama medicininė pagalba, ji kentė skausmą, buvo žeminama, kol pati susirado tinkamus specialistus. Ieškovės įsitikinimu, atsakovės gydymo įstaigoje ji negavo reikiamos medicininės pagalbos, buvo netinkamai gydoma, dėl to jis užsitęsė ir ieškovei ilgai teko kęsti skausmą.

14Atsiliepime į ieškovės apeliacinį skundą atsakovė VšĮ Klaipėdos jūrininkų ligoninė teismo prašo apeliacinį skundą atmesti ir pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas tokiais pagrindiniais argumentais:

1. Apeliaciniame skunde nėra teisinių argumentų dėl ieškinio senaties termino praleidimo ir / ar jo atnaujinimo, todėl, vadovaujantis CPK 320 str., apeliacinės instancijos teismui nėra pagrindo tikrinti (peržiūrėti) ir / ar naikinti (keisti) pirmosios instancijos teismo sprendimo dėl taikytos ieškinio senaties. Teismas pagrįstai nustatė, kad ieškovė apie Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisijos sprendimą sužinojo 2015-04-02, kai sprendimą skelbiant ji pati dalyvavo Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo Komisijos posėdyje. Taigi paskutinė termino diena kreiptis į teismą buvo 2015-05-02, o ieškovė į teismą kreipėsi tik 2015-05-15. Ieškovė neprašė atnaujinti praleisto ieškinio senaties termino nei paduodama ieškinį, nei teismo proceso metu. Argumentų, susijusių su ieškinio senaties terminu, jo praleidimu nenurodė ir apeliaciniame skunde.
2. Teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą, įvertino tiek apeliantės iniciatyva kviesto liudytojo gydytojo ortopedo – traumatologo V. Ž. paaiškinimus, tiek ir aplinkybes, jog sveikatos priežiūros paslaugas ieškovei teikė ne tik atsakovė, bet ir kitos sveikatos priežiūros įstaigos, tiek kitus byloje esančius įrodymus. Pagal kasacinio teismo formuojamą praktiką, gydytojai negali garantuoti, kad bus pasiektas konkretus rezultatas, t. y., kad pacientui bus iš karto nustatyta teisinga diagnozė ar pacientas bus išgydytas. Atsakovės civilinė atsakomybė gali kilti tik tais atvejais, kai ji netinkamai įvykdo savo prievolę, t. y. neužtikrina maksimalaus atidumo, rūpestingumo, atsargumo ir kvalifikuotumo laipsnio ir šis prievolės netinkamas įvykdymas sukelia žalą, t. y. atlyginama tik ta žala, kuri kilo dėl netinkamo prievolės įvykdymo.
3. Teismas pagrįstai atsakovės ir jos gydytojos prievolės atlikimo tinkamumą ir teisėtumą vertino jį lygindamas su protingo, rūpestingo ir kvalifikuoto gydytojo elgesio standartu, t. y. vertinant jos veiksmų (atliktų tyrimų, klinikinių sprendimų) atitikimą paslaugų teikimo metu esamai apeliantės būklei, jos apžiūros duomenims. Teismų praktikoje nurodoma, kad jei tokioje pat klinikinėje situacijoje, tokiomis pat aplinkybėmis apdairus, rūpestingas, atidus gydytojas nebūtų išvengęs žalos – kaltės nėra. Nagrinėjamu atveju sprendžiant dėl atsakovės atsakomybės, buvo svarbios ir teismo įvertintos šios aplinkybės: pirma, įrašai apeliantės medicinos dokumentuose; antra, specialių žinių turinčių specialistų išvados; trečia, liudytojo gydytojo – ortopedo V. Ž., operavusio apeliantę, atsakovės gydytojos siuntimu, paaiškinimai teisme; ketvirta, šalių pasisakymai.
4. Ieškovė, nurodydama tariamai netinkamą ir neteisėtą atsakovės gydytojos veiklą, teigia, kad jai iš karto turėjo būti atliktas kompiuterinės tomografijos tyrimas, kurio metu būtų nustatyta tikroji diagnozė ir atlikta chirurginė operacija. Tai akivaizdžiai paneigta byloje esančias įrodymai (dr. G. D. ir doc. J. D. išvadomis, liudytojo gydytojo – ortopedo V. Ž. paaiškinimais).
5. Teismas pagrįstai konstatavo, kad ieškovė atsakovės gydytojos nustatyto režimo nesilaikė – vaikščiojo į darbą. Be to, nors apeliantė ir teigia, kad kentė labai didelius skausmus, tačiau į savo šeimos gydytoją dėl nedarbingumo pažymėjimo išdavimo nesikreipė, negalėjo prisiminti, ar vartojo gydytojos N. S. skirtus priešuždegiminius ir skausmą malšinančius vaistus.
6. Teismas tinkamai įvertino ieškovės teiginius, jog atsakovės gydytoja su ja kalbėjo nepagarbiai, įžeidžiančiai. Šių aplinkybių nepatvirtina jokie įrodymai.

15IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

16Nagrinėjamu atveju apeliacijos objektą sudaro Klaipėdos apygardos teismo 2015 m. lapkričio 9 d. sprendimo, kuriuo ieškovės A. J. ieškinys dėl neturtinės žalos atlyginimo dėl netinkamai suteiktų sveikatos priežiūros paslaugų, atmestas, teisėtumo ir pagrįstumo įvertinimas.

17Byloje keliami materialiosios teisės normų, reglamentuojančių sveikatos priežiūros įstaigų civilinės atsakomybės už netinkamai suteiktas sveikatos priežiūros paslaugas sąlygas, neturtinės žalos atlyginimo, ir proceso teisės normų, nustatančių įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisykles, aiškinimo ir taikymo klausimai. Pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas nenustatyta (CPK 320 str. 1, 2 d.).

18Iš bylos faktinių aplinkybių matyti, kad ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu dėl 4 500 Eur neturtinės žalos atlyginimo, savo ieškinį grįsdama iš esmės dvejopo pobūdžio argumentais: pirma, dėl atsakovės darbuotojos gydytojos N. S. netinkamai parinkto ir taikyto gydymo, dėl kurio jai teko kęsti skausmus; antra, dėl atsakovės darbuotojos gydytojos N. S. netinkamo, įžeidžiančio ir žeminančio elgesio su ieškove. Nurodė, kad 2014-03-03 ji patyrė traumą – eidama užlipo ant akmenuko ir išsilaužė dešinės pėdos du sezamoidinius kauliukus, 2014-03-05 kreipėsi į VšĮ Klaipėdos jūrininkų ligoninės budintį gydytoją-chirurgą, kuris ją nukreipė pas traumatologą, tą pačią dieną buvo apžiūrėta gydytojos N. S., ji, ieškovės teigimu, su paciente elgėsi nederamai – vadino apsimetėle, nekantria. Ieškovės nuomone, gydytoja N. S. turėjo skirti kompiuterinę tomografiją tam, kad būtų nustatyta tiksli diagnozė, tačiau to nedarė. Kompiuterinės tomografijos tyrimas buvo atliktas tik kitoje ligoninėje 2014-05-13, tyrimo metu nustatytas dešiniosios pėdos 1 metatarzofalaginio sąnario abiejų sezamoidinių kauliukų lūžis; 2014-05-16 VšĮ Klaipėdos universitetinėje ligoninėje ieškovei taikytas chirurginis gydymas, pašalintas vienas sezamoidinis kauliukas, kitas pašalintas iš dalies. Pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime konstatavo, kad ieškovė neįrodė, jog jai taikytas netinkamas gydymas, taip pat gydytojos N. S. nepagarbaus, įžeidžiančio elgesio. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentus, taip pat bylos medžiagą, sprendžia nesant pagrindo sutikti su ieškovės apeliaciniame skunde dėstoma pozicija ir jos pagrindu naikinti teisėtą ir pagrįstą pirmosios instancijos teismo sprendimą (CPK 185 str., 326 str. 1 d. 1 p.).

19Dėl neturtinės žalos atlyginimo

20Sveikatos priežiūros įstaigoms už gydytojų kaltais veiksmais teikiant sveikatos priežiūros paslaugas padarytą žalą pacientams kyla deliktinė civilinė atsakomybė (CK 6.283, 6.284 str.). Asmuo, pareiškęs ieškinį sveikatos priežiūros įstaigai dėl jos darbuotojų kaltais veiksmais teikiant sveikatos priežiūros paslaugas padarytos žalos atlyginimo, turi įrodyti neteisėtus veiksmus, žalos faktą ir dydį bei neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir padarytos žalos priežastinį ryšį (CK 6.246, 6.247, 6.249 straipsniai). Žalą padariusio asmens kaltė preziumuojama (CK 6.248 str., 1 d.). Taigi, įrodyti gydymo įstaigos (jos darbuotojos) neteisėtus veiksmus ir kitas civilinei atsakomybei kilti būtinas sąlygas turi ieškinį dėl žalos atlyginimo teikiantis asmuo, šiuo atveju ieškovė (CPK 178 str.).

21Kasacinis teismas yra suformavęs nuoseklią sveikatos priežiūros įstaigų deliktinės civilinės atsakomybės ir jai taikyti būtinų sąlygų nustatymo praktiką. Teismo konstatuota, kad gydytojo civilinė atsakomybė pripažįstama viena iš profesinės atsakomybės rūšių, kuriai būdinga tai, jog profesionalo veiksmai vertinami taikant griežtesnius atidumo, rūpestingumo, dėmesingumo, atsargumo standartus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. spalio 13 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-408/2009; 2010 m. vasario 23 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-59/2010; kt.). Gydytojų veiksmai vertintini ne jų rezultato, o proceso aspektu, t. y. ar konkrečioje situacijoje medicininės paslaugos buvo teikiamos dedant maksimalias pastangas, imantis visų galimų ir reikalingų priemonių bei jas naudojant atidžiai, rūpestingai ir kvalifikuotai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. spalio 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-478/2008). Gydytojas dėl objektyvių priežasčių (individualių konkretaus žmogaus organizmo ypatumų ir jame vykstančių biologinių procesų, medicinos mokslo ir praktikos raidos lygio) negali garantuoti rezultato, tačiau gydytojo, kaip profesionalo, pareiga teikiant gydymo paslaugas yra stengtis padėti pacientui pasveikti, t. y. išsaugoti paciento galimybę pasveikti. Ši pareiga turi būti vykdoma dedant maksimalias pastangas, siekiant išsaugoti tokią galimybę. Gydytojas, būdamas profesionalas, savo veikloje turi taikyti diagnostikos ir gydymo metodus, atitinkančius esamą mokslo ir praktikos lygį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. lapkričio 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-553/2013). Pacientą ir gydytoją (sveikatos priežiūros įstaigą) sieja prievolė, kurios turinį sudaro gydytojo pareiga užtikrinti, kad ši prievolė būtų vykdoma dedant maksimalias pastangas.

22Byloje nustatyta, kad atsakovės darbuotoja N. S. ieškovei taikė konservatyvųjį gydymo metodą, atsižvelgiant į tai, kad 2014-03-05 ir 2014-03-18 atliktame rentgeno tyrime dėl kojos tinimo lūžio nesimatė. Dviejų sezamoidinių kauliukų lūžiai nustatyti gydytojo – ortopedo V. Ž. siuntimu VšĮ Klaipėdos vaikų ligoninėje 2014-05-13 atlikus kompiuterinę tomografiją, tačiau šiuo tyrimu nebuvo nustatytas kaulų išnirimas, sukėlęs skausmą (jis nustatytas tik operacijos, kurią atliko gydytojas-ortopedas V. Ž., metu 2014-05-16 atvėrus žaizdą). Ieškovės nuomone, gydytoja N. S. privalėjo skirti kompiuterinę tomografiją, kurios metu būtų nustatyta tiksli diagnozė, taip pat ji turėjo imobilizuoti koją (pėdą), o pirmosios instancijos teismas, priimdamas ieškovei nepalankų sprendimą neatsižvelgė į šias aplinkybes, taip pat kaip į faktą, kad jai tinkamas paslaugas suteikė ne atsakovė, o kitos sveikatos priežiūros įstaigos.

23Apeliacinės instancijos teismas, nesutikdamas su tokiais apeliacinio skundo argumentais, pažymi, kad priešingai nei nurodo apeliantė, teismas įvertino visas reikšmingas bylos aplinkybes, tarp jų ir tai, kad kompiuterinė tomografija bei operacija ieškovei buvo atlikta kitose gydymo įstaigose, atsižvelgė ne tik į ieškovės sveikatos istoriją, bet taip pat ir į kitas bylos aplinkybes, liudytojo paaiškinimus, gydytojo ortopedo med. Dr. G. D. bei gydytojos radiologės doc. J. D. paaiškinimus. Tai atspindi pirmosios instancijos teismo sprendimo turinys, kuriame visos šios aplinkybės nustatytos ir teisiškai įvertintos, spręsta, ar yra pakankamai įrodymų, jog atsakovės gydytoja galėjo / turėjo įtarti, jog ieškovei yra lūžę ar išnirę kauliukai.

24Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, kad konkrečių gydytojų veiksmų (neveikimo) atitikties sąžiningo, protingo ir atidaus profesionalo veiksmų standartui klausimas reikalauja specialių žinių, todėl tik patys konkrečios specifinės srities specialistai gali įvertinti, ar konkrečioje situacijoje buvo elgtasi adekvačiai pagal visas diagnostikos ir gydymo galimybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011-02-21 nutartis c. b. Nr. 3K-3-59/2011). Nagrinėjamos bylos atveju nėra duomenų, leidžiančių pagrįstai nesutikti su Komisijos sprendime gydytojų specialistų pateikta išvada, jog pagal turimą medicininę dokumentaciją, vertinant tokios traumos pasekmių diagnostikos ypatingą sudėtingumą, galima teigti, kad pacientės gydymas pagrįstai vyko dviem etapais – konservatyviuoju ir chirurginiu, kurių sukeitimo vietomis prielaidų nenustatyta. Pasak gydytojo ortopedo traumatologo dr. G. D., esant ūmiai traumai ir įtariant kaulų lūžius kompiuterinė tomografija rutiniškai nėra skiriama, išskyrus tuos atvejus, kai matomas lūžis yra fragmentinis, komplikuotas ir tyrimas būtinas planuojant skubų chirurginį gydymą (b. l. 43). Be to, gydytojas ortopedas traumatologas dr. G. D. ir gydytoja radiologė doc. J. D. nurodė, kad kauliukas per 2 mėnesius būtų sugijęs, jeigu jo dalis nebūtų pasislinkusi, t. y. išnirusi, o išnirimas nebuvo nustatytas 2014-05-13 atliktos kompiuterinės tomografijos metu. Atsižvelgiant į tai, pateikta išvada, jog pacientės gydymas pagrįstai vyko dviem etapais – konservatyviuoju ir chirurginiu, jų sukeitimo prielaidų nenustatyta. Iš esmės tokią pat poziciją teismo posėdžio metu išsakė ir liudytojas gydytojas ortopedas-traumatologas V. Ž., nurodydamas, kad esant tokiai traumai taikoma imobilizacija ir skiriamas konservatyvus gydymas ir tik tuo atveju, jei jis neduoda teigiamų rezultatų, taikomas operacinis gydymas. Tokios pat metodikos būtų laikęsis ir liudytojas, t. y. bent mėnesį būtų taikęs konservatyvųjį gydymą, kuris, atsižvelgiant į konkrečią situaciją gali būti taikomas net iki 6 mėnesių, t. y. paprastai operacinis gydymas iškart nėra skiriamas. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad kiti gydytojai analogiškoje situacijoje būtų taikę tokį pat gydymo būdą, todėl atsakovės gydytojos N. S. teiktas gydymas negali būti laikomas nekvalifikuotu, nerūpestingu, netinkamu, atitinkamai nenustatyti jos neteisėti veiksmai, kaip viena iš civilinės atsakomybės sąlygų. Apeliantė atsakovės gydytojos N. S. netinkamą sveikatos paslaugų tiekimą sieja su aplinkybe, jog laiku nepaskyrus kompiuterinės tomografijos, nebuvo nustatyta teisinga diagnozė, dėl to ieškovė kentė skausmą, tačiau kitų gydytojų paaiškinimais nustatyta, kad ši procedūra nėra rutiniškai skiriama, o požymių (indikacijų) tuo metu skirti kompiuterinę tomografiją nebuvo. Iš liudytojo paaiškinimų matyti, kad kompiuterinė tomografija 2014-05-13 atlikta įtariant kauliukų lūžį ir atsižvelgiant į tai, kad iki tol vykęs konservatyvusis gydymas buvo neveiksmingas, tačiau neneigiant jo (tokio gydymo) pasirinkimo ir taikymo nagrinėjamu atveju. Be to, gydytojas dr. G. D. ir gydytoja radiologė doc. dr. J. D. nurodė, jog būtent kauliuko išnirimas buvo pagrindinė skausmo priežastis, kurio kompiuterinė tomografija nerodė, jis pamatytas tik chirurginiu būdu atvėrus žaizdą. Apeliantė skunde nurodo, kad vienas iš gydymo būdų – kojos imobilizacija jai nebuvo paskirta (atlikta) per 2 gydymo mėnesius, nors tokio režimo būtinybę pabrėžė ir liudytojas gydytojas-ortopedas V. Ž.. Imobilizacija skirta tam, kad koja (pirštai) nejudėtų, būtų ramybės būsenoje, ji gali būti įvairių būdų – nuo kojos įtvirtinimo gipse iki tvarsčių ar kitų priemonių, priklausomai nuo situacijos. Teismo posėdžio metu liudytojas nurodė, kojos imobilizavimas būtinas nustačius lūžį, tačiau, bylos duomenys patvirtina, kad iš padarytų rentgeno nuotraukų lūžių nebuvo matyti, ieškovei pirmo apsilankymo pas N. S. metu buvo paskirtas fiksuojantis tvarstis, kompresai, nedarbingumas. Atsižvelgiant į tai, negalima sutikti su apeliantės pozicija, kad atsakovės gydytoja netinkamai ir nerūpestingai atliko savo pareigas. Net ir sutinkant su argumentu, kad koją imobilizuoti turėjo atsakovės gydytoja, ši aplinkybė, teisėjų kolegijos vertinimu, yra pernelyg nutolusi nuo pasekmių, atsižvelgiant į tai, ieškovė iki pat operacijos toliau ėjo į darbą, kuris buvo pakankamai aktyvus, t. y. neišsiėmė nedarbingumo pažymėjimo. Apeliantės argumentus, jog gydytoja iš vis nesiėmė jokių veiksmų, koją reikalavo gydyti tik kompresais, paneigia byloje esantys išrašai iš asmens sveikatos istorijos, taip pat iš Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisijos sprendimo, kuriame nurodyta, kad konservatyviojo gydymo metu buvo skirtos šios gydymo priemonės: fiksuojantis tvarstis, kompresai, Fastum Gel, vonios, šildymas, nedarbingumas, piršto sutvirtinimas, be to, per konservatyvųjį gydymo laikotarpį ieškovė gydytojos N. S. buvo siunčiama du kartus darytis rentgeno nuotraukų, o 2014-04-16 apsilankymo metu, kurio savo procesiniuose dokumentuose apeliantė apskritai nenurodo, jai buvo duotas siuntimas konsultacijai dėl operacijos. Teismo posėdžio metu ieškovė neneigė, jog su N. S. siuntimu ji pateko pas V. Ž., kuris ją nusiuntė atlikti kompiuterinę tomografiją ir vėliau atliko operaciją. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad atsakovės gydytojos N. S. veiksmai (neveikimas) nebuvo neteisėti ir / ar netinkami, taip pat nenustatytas priežastinis ryšys tarp atsakovės gydytojos veiksmų ir ieškovės patirto skausmo (pasekmių, įvertintų 4 500 Eur neturtine žala). Byloje esantys duomenys patvirtina, kad atsakovės gydytoja pagrįstai taikė konservatyvųjį gydymą, iš rentgeno nuotraukų nebuvus galimybės matyti kaulų lūžių, imobilizacija, koją gipsuojant, neturėjo būti taikoma, kompiuterinė tomografija rutiniškai nėra skiriama, o indikacijų jai atlikti tuo metu nebuvo. Dėl nurodytų priežasčių laikytina, kad nagrinėjamu atveju nebuvo pažeistos Lietuvos Respublikos pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymo 3 str. 1, 2 d., o neįrodžius civilinės atsakomybės taikymo sąlygų, neturtinė žala neatlyginama.

25Apeliaciniame skunde nurodoma, kad N. S. nenorėjo ieškovės gydyti, stūmė nuo savęs, tyčiojosi, be pagrindo reiškė pretenzijas dėl nekantrumo, vaidinimo sergančia ir skausmo imitavimo, nors pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymo 3 str. 3 d. įtvirtinta paciento teisė į savo garbės ir orumo nežeminančias sąlygas ir pagarbų sveikatos priežiūros specialistų elgesį. Pagarba ir etiškas gydytojo elgesys su pacientu pabrėžiamas ir teismų praktikoje, nurodant, kad pagrindinė gydytojo pareiga – teikti kvalifikuotą ir rūpestingą medicinos pagalbą ligoniui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. balandžio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-222/2005). Šiuo tikslu turi būti remiamasi ne tik teisės aktų, reglamentuojančių medicininių paslaugų teikimą, bet ir gydytojų profesinės etikos nuostatomis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. vasario 12 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-77/2010; kt.). Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs iš esmės analogiškus apeliantės argumentus, nurodytus ieškinyje, konstatavo juos esant neįrodytais. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo su tokia pozicija nesutikti. Pažymėtina, kad be kitų pacientų teisių ir pareigų, įtvirtintų įstatyme, nurodyta ir teisė pasirinkti sveikatos priežiūros įstaigą ir specialistą (4 str.). Savo ruožtu apeliantė, teigdama, kad gydytoja N. S. su ja elgėsi nepagarbiai ne tik, kad toliau pas ją lankėsi, tačiau ir neteikė jokių nusiskundimų atsakovės administracijai, t. y. byloje nėra jokių įrodymų, pagrindžiančių ieškovės (apeliantės) nurodomas aplinkybes dėl netinkamo, nederamo atsakovės gydytojos elgesio (CPK 178 str.). Ieškovė pirmosios instancijos teismo posėdžio metu nurodė, kad nepaisydama nemandagaus gydytojos elgesio pirmo apsilankymo metu, dar du kartus ėjo pas tą pačią gydytoją, nes dėl apriboto judėjimo negalėjo važiuoti pas kitus gydytojus, tačiau šiuos argumentus paneigia byloje nustatytos aplinkybės, jog apeliantė ne tik, kad tuo metu kreipėsi ir į kitas gydymo įstaigas, tačiau taip pat ir ėjo į darbą.

26Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad ieškovė tinkamai nepagrindė savo ieškinio reikalavimo dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo, byloje esančių duomenų pagrindu atsakovei dėl gydytojos N. S. - taikyti civilinę atsakomybę nėra teisinio pagrindo (CPK 178 str., 185 str.).

27Dėl senaties termino

28Pagal atsakovės prašymą pirmosios instancijos teismas ieškinį atmetė ir dėl praleisto ieškinio senaties termino (CK 1.126 str.).

29Atsakovė atsiliepime į ieškinį nurodo, kad apeliantė skunde neginčija teismo argumentų dėl praleisto ieškinio senaties termino, taip pat nenurodo teisinių argumentų dėl praleisto ieškinio senaties termino atnaujinimo, todėl, pasak atsakovo, vadovaujantis CPK 320 str. 1 d. teismo sprendimo tikrinti (peržiūrėti) ir / ar naikinti (keisti) dėl taikytos ieškinio senaties nėra teisinio pagrindo.

30Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs apeliacinio skundo argumentus, su tokiu atsakovės argumentu sutinka tik iš dalies. Nepaisant to, kad apeliantė skunde nepateikia konkrečių teisinių argumentų, susijusių su teismo sprendimo motyvuojamojoje dalyje padarytomis išvadomis dėl ieškinio senaties termino skaičiavimo, jo praleidimo ir / ar atnaujinimo, tačiau atsižvelgiant į tai, kad apeliantė skunde dar kartą (iš naujo) nurodo aplinkybes, susijusias su Komisijos sprendimo įteikimu ir ieškinio teismui pateikimu, teisėjų kolegija mano esant tikslinga pasisakyti ir dėl teismo sprendimo dalies, kuria ieškinys atmestas ieškinio senaties termino praleidimo pagrindu.

31Apeliantė skunde nurodo, 2015-04-02 Komisijos sprendimas, kuriuo netenkintas ieškovės prašymas atlyginti neturtinę žalą, jai įteiktas 2015-04-14, jame taip pat nurodyta, kad ieškovė turi teisę per 30 d. nuo sprendimo paskelbimo kreiptis į teismą dėl ginčo išnagrinėjimo iš esmės. Pasinaudodama šia teise ieškovė kreipėsi į teismą.

32Teisėjų kolegija pažymi, kad nagrinėjamu atveju yra aktuali CK 1.125 straipsnio 8 dalis, kurioje nustatytas trejų metų ieškinio senaties terminas reikalavimams dėl padarytos žalos atlyginimo ir Pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymo 24 straipsnio 8 dalis, kurioje nurodyta, jog pacientas ar kiti asmenys, turintys teisę į šio straipsnio 1 dalyje nurodytos žalos atlyginimą, ir (ar) sveikatos priežiūros įstaiga, nesutikdami su Komisijos sprendimu, per 30 dienų nuo sprendimo priėmimo dienos, o sprendimo priėmimo metu nedalyvavę asmenys, – per 30 dienų nuo tos dienos, kai jie sužinojo apie sprendimą, turi teisę CPK nustatyta tvarka kreiptis į teismą dėl ginčo tarp sveikatos priežiūros įstaigos ir pareiškimą pateikusio asmens nagrinėjimo iš esmės. Šio straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad Komisija yra privaloma ikiteisminė institucija ginčams dėl pacientų teisių pažeidimo fakto ir tuo padarytos žalos dydžio nustatymo nagrinėti. Šių nuostatų sisteminis aiškinimas sudaro prielaidas išvadai, kad kreipimuisi į Komisiją dėl pažeistų teisių ir žalos atlyginimo taikytinas CK 1.125 straipsnio 8 dalyje nustatytas trejų metų ieškinio senaties terminas, o Komisijos priimtas sprendimas gali būti skundžiamas per Pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymo 24 straipsnio 8 dalyje nustatytą 30 dienų terminą.

33Nagrinėjamu atveju ginčo dėl to, kad ieškovė kreipėsi į Komisiją nepraleidusi CK nustatyto trejų metų ieškinio senaties termino nėra. Atsakovė atsiliepime į ieškinį nurodė, kad ieškovė praleido 30 dienų terminą, nustatytą įstatyme, kreiptis į teismą su ieškiniu dėl ginčo išsprendimo, todėl šiuo pagrindu ieškinys turi būti atmestas. Pirmosios instancijos teismas, sutikdamas su atsakovės motyvacija, nurodė, kad paskutinė termino diena ieškovei kreiptis į teismą buvo

342015-05-02, ieškinys teismui pateiktas 2015-05-15, o ieškovė neprašė atnaujinti praleisto ieškinio senaties termino, todėl tai yra savarankiškas pagrindas ieškinį atmesti (CK 1.126 str.).

35Apeliacinės instancijos teismas iš dalies nesutikdamas su tokia pirmosios instancijos teismo išvada, pažymi, kad nors nagrinėjamu atveju teismas teisingai nustatė, kad 30 dienų terminas kreiptis į teismą turi būti skaičiuojamas ne nuo tada, kai ieškovė gavo Komisijos sprendimą, o nuo jo priėmimo (paskelbimo), kadangi ieškovė dalyvavo komisijos posėdyje (24 str. 8 d; b. l. 6-11), o paskutinė diena kreiptis į teismą buvo 2015-05-02, tačiau neįvertino kitų svarbių aplinkybių, t. y. kad 2015-05-02 buvo šeštadienis, todėl paskutine kreipimosi į teismą diena laikytina 2015-05-04 (pirmadienis), taip pat į aplinkybes, kad teisinių paslaugų sutartis su advokatu V. J., kuria pavesta parengti ieškinį dėl neturtinės žalos prieisimo, atstovauti teisme, sudaryta 2014-11-11 (b. l. 30), o 2015-05-04 ieškovė su ieškiniu dėl žalos atlyginimo iš atsakovės VšĮ Klaipėdos jūrininkų ligoninės kreipėsi į Klaipėdos miesto apylinkės teismą, kuris 2015-05-08 nutartimi atsisakė priimti ieškovės A. J. ieškinį ir išaiškino, jog ji turi teisę kreiptis su ieškiniu į Klaipėdos apygardos teismą. 2015-05-15 ieškinys pateiktas Klaipėdos apygardos teismui. Šios aplinkybės atsispindi ne tik bylos medžiagoje (b. l. 31), bet ir iš informacinės sistemos LITEKO duomenų (CPK 179 str. 3 d.). Minėtas aplinkybes nurodė ir ieškovės atstovas parengiamajame teismo posėdyje. Atsižvelgiant į tai, pripažintina, kad ieškovė su ieškiniu kreipdamasi į Klaipėdos miesto apylinkės teismą, o ne Klaipėdos apygardos teismą (CPK 27 str. 8 p.) netinkamai įgyvendino savo teisę į teisminę gynybą, tačiau ši aplinkybė negali būti vertinama kaip pagrindas konstatuoti, kad nagrinėjamu atveju senaties terminas kreiptis į teismą, įgyvendinant teisę į teisminę gynybą, buvo praleistas be pateisinamos priežasties.

36Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo

37Lietuvos apeliaciniame teisme 2016-02-09 gautas atsakovės prašymas dėl 254 Eur bylinėjimosi išlaidų priteisimo, kurias sudaro atsiliepimo į ieškovės apeliacinį skundą parengimas.

38Pagal CPK 98 straipsnio 1 dalį šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. Šios nuostatos taikomos priteisiant išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo pagalbą pirmosios, apeliacinės instancijos ir kasaciniame teisme (CPK 98 str. 3 d.). CPK 98 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio. Lietuvos Respublikos teisingumo ministras 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 (Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymo Nr. 1R-77 redakcija) patvirtino Rekomendacijas dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio, į kurias turi atsižvelgti teismai, priteisdami šalims jų turėtas atstovavimo išlaidas. Teismas, atsižvelgęs į Rekomendacijose nustatytus dydžius (8.11 p.), daro išvadą, jog atsakovei VšĮ Klaipėdos jūrininkų ligoninei iš ieškovės A. J. priteistina 254 Eur bylinėjimosi išlaidų suma, susijusi su advokato teisine pagalba.

39Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pagal nustatytas bylos aplinkybes tinkamai taikė teisės normas, reglamentuojančias sveikatos priežiūros įstaigų civilinės atsakomybės už netinkamai suteiktas sveikatos priežiūros paslaugas sąlygas bei įrodymų tyrimą ir vertinimą įtvirtinančias CPK nuostatas, todėl naikinti skundžiamo Klaipėdos apygardos teismo sprendimo apeliaciniame skunde nurodytais argumentais, nėra teisinio pagrindo (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).

40Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325 – 333 straipsniais,

Nutarė

41Klaipėdos apygardos teismo 2015 m. lapkričio 9 d. sprendimą palikti nepakeistą.

42Iš ieškovės A. J. (a. k. ( - ) atsakovei VšĮ Klaipėdos jūrininkų ligoninei (j. a. k. 191340469) priteisti 254 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.