Byla e2A-817-258/2016
Dėl be teisinio pagrindo įgytų lėšų grąžinimo

1Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ritos Kisielienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Vido Stankevičiaus, Liudos Uckienės apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi ieškovo UAB „Talesta“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. gegužės 13 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo UAB „Talesta“ ieškinį atsakovui „Swedbank“ AB dėl be teisinio pagrindo įgytų lėšų grąžinimo.

2Teismas, išnagrinėjęs bylą,

Nustatė

3

  1. Ginčo esmė

4ieškovas patikslintu ieškiniu prašė priteisti iš atsakovo 5 792,40 Eur (20 000 Lt) be teisinio pagrindo įgytas lėšas arba teismui pripažinus, kad tarp ieškovo ir atsakovo buvo sudarytas sandoris dėl leidimo pakartotinai įkeisti atsakovui įkeistą turtą išdavimo už 5 792,40 Eur (20 000 Lt) pripažinti šį sandorį negaliojančiu nuo jo sudarymo momento ir taikyti restituciją ir priteisti iš atsakovo ieškovo naudai 5 792,40 Eur (20 000 Lt).

5Ieškovas nurodė, kad 2012-03-13 su atsakovu pasirašė kreditavimo sutartį Nr. 12-009958-IN, kuri 2012-05-07 buvo pakeista ir išdėstyta nauja redakcija, dėl 2,65 milijonų litų suteikimo. Paskolą iš banko „Citadelė“ ieškovas nusprendė paimti tam kad finansiškai galėtų padėti su ieškovu susijusiai įmonei UAB „CCM Baltic“, kurios akcininkais yra A. V., ieškovo direktorė ir akcininkė, ir Š. V., kuris taip pat kartu su A. V. valdo po 50 proc. akcijų UAB „Talesta. 2014-08-20 raštu Nr. VB1-9/5382 AB „Citadele“ bankas pranešė ieškovui ir atsakovui, kad AB „Citadele“ bankas priėmė sprendimą suteikti ieškovui kreditą, kuris skirtas atsakovo išduotos ieškovui paskolos refinansavimui. Pagal ieškovo ir AB „Citadele“ banko sudarytą kredito sutarties specialiosios dalies 1.8 p., kredito lėšos galėjo būti išmokamos tik gavus atsakovo raštą, kuriuo leidžiama įkeisti AB „Citadele“ banko naudai ieškovo turtą, kuris tuo metu buvo įkeistas atsakovui. Pagal UAB „CCM Baltic“ ir AB „Citadele“ banko sudarytos kredito linijos sutarties specialiosios dalies 1.6p., defektų ištaisymo garantiniu laikotarpiu garantija galėjo būti suteikta ir kredito lėšos galėjo būti išmokamos tik AB „Citadele“ banko naudai antrine hipoteka įkeitus ieškovo turtą, kuris tuo metu buvo įkeistas atsakovui. 2014-08-25 raštu Nr. 14/08/25-01 ieškovas pateikė atsakovui prašymą dėl leidimo paskesniu įkeitimu įkeisti atsakovui įkeistą ieškovo turtą bankui „Citadele“ už naujai suteikiamą kreditą. 2014-08-27 ieškovas sudarė kreditavimo sutartį su banku „Citadele“. 2014-08-28 elektroniniu laišku atsakovo darbuotojas A. G. pareikalavo už atsakovo pažymą dėl sutikimo įkeisti turtą paskesniu įkeitimu, sumokėti atsakovui 20 000 Lt. 2014-08-28 pavedimu ieškovas pervedė atsakovui 20 000 Lt, tą pačią dieną atsakovas pranešė ieškovui, kad sutinka, jog atsakovui įkeistas ieškovo turtas būtų įkeistas paskesniu įkeitimu bankui „Citadele“. 2014-09-22 raštu ieškovas pateikė reikalavimą atsakovui grąžinti 20000 Lt, kuriuos atsakovas gavo iš ieškovo, neturėdamas tam teisinio pagrindo ir pasinaudodamas susidariusia padėtimi. 2014-09-30 atsakovas raštu atsisakė grąžinti ieškovui 20000 Lt. Ieškovo teigimu, nei kreditavimo sutartyje, nei ieškovo paslaugų įkainiuose nebuvo nustatytas toks mokestis. Toks mokestis už pažymą akivaizdžiai nėra ir negali būti pagrįstas atsakovo sąnaudomis pažymai parengti. Pagal kreditavimo sutarties Bendrųjų sąlygų 4.2 ir 11.1 punktus, ieškovas galėjo atsakovui grąžinti kreditą anksčiau, nei nustatyta sutartimi, tačiau už tai turėjo sumokėti 0,5 proc. dydžio priešlaikinio grąžinimo mokestį nuo prieš terminą grąžinamos sumos. Ieškovas įvykdė kredito sutarties įsipareigojimus, grąžino kreditą su visais papildomais mokėjimais, tame tarpe sumokėdamas atsakovui 11 310,04 Lt priešlaikinio kredito grąžinimo mokestį.

6Atsakovas su ieškiniu nesutiko ir prašė ieškinį atmesti. Atsakovas nurodė, jog ieškovas, gavęs kreditą iš atsakovo, jo grąžinimą užtikrino sutartinės hipotekos lakštu, sutartinio įkeitimo lakštu, šia sutartimi ieškovas ir atsakovas susitarė, kad be raštiško atsakovo sutikimo, ieškovas neturi teisės parduoti ar kitaip perleisti minėtais lakštais įkeičiamų daiktų, taip pat be raštiško atsakovo sutikimo neturi teisės įkeisti, išnuomoti ar kitaip apriboti bei apsunkinti savo nuosavybės teisių į įkeičiamus daiktus. Derybų su ieškovu metu atsakovas sutiko sudaryti sandorį, pakeičiantį ieškovo ir atsakovo teises ir pareigas-už 20 000 litų išduoti leidimą paskesniam ieškovo turto įkeitimui. Kadangi ieškovas įvykdė susitarimą ir už leidimo išdavimą 2014-08-28 sumokėjo 20 000 Lt atsakovui, atsakovas taip pat įvykdė savo įsipareigojimus ir 2014-08-28 išdavė pažymą Nr. SR /14-24973 „Dėl įkeisto turto pakartotinio įkeitimo“. Taigi, galiojantis 20 000 Lt įgijimo pagrindas yra ieškovo ir atsakovo sandoris, kuriuo buvo pakeistos sutartinės hipotekos , sutartinės hipotekos lakšto indentifikacinis kodas ( - ) ir sutartinio įkeitimo lakšto, sutartinio įkeitimo lakšto indentifikacinis kodas ( - ) pagrindu atsiradusios ieškovo ir atsakovo teisės ir pareigos. Ieškovas neįrodė, kad atsakovas 20 000 Lt gavo be teisinio pagrindo, šiuos pinigus atsakovas gavo sandorio pagrindu. Taip pat atsakovas nurodė, kad ieškovas, sumokėjęs 20 000 Lt sumą atsakovui, patvirtino, kad šį sudarytą sandorį įvykdė, todėl pagal LR CK 1.79 str. nuostatas, neteko teisės jo ginčyti. Ieškovas nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių, kad atsakovas pažeidė LR Konkurencijos įstatymo nuostatas. Ieškovo teiginiai, kad atsakovas kokiais nors savo veiksmais apribojo kokios nors finansų įstaigos galimybę suteikti ieškovui finansavimą yra neįrodyti, priešingai, ieškovas finansavimą gavo iš AB „Citadele“ banko, todėl ieškovo teiginiai dėl konkurencijos ribojimo prieštarauja faktinėms bylos aplinkybėms.

  1. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

7Vilniaus miesto apylinkės teismas 2015 m. gegužės 13 d. sprendimu ieškovo ieškinį atmetė. Teismas konstatavo, kad šalys susitarė dėl atlygintino sandorio, t.y. bankui patenkinus ieškovo prašymą išduoti leidimą dėl paskesnio įkeisto bankui turto įkeitimo kitam bankui, ieškovas sumokėjo už tai atsakovui 20 000 Lt. Nors ieškovas ir atsakovas nesudarė rašytinės sutarties dėl leidimo įkeisti antriniu įkeitimu ieškovo turtą kitam bankui, tačiau nustatytos faktinės aplinkybės rodo, kad iš ginčo šalių veiksmų tokia sutartis įvyko, t.y. ieškovas raštu kreipėsi su prašymu į atsakovą dėl leidimo antriniu įkeitimu įkeisti turtą, atsakovas, elektroniniu laišku nurodė, kad leidimas bus išduotas, kai ieškovas sumokės 20 000 Lt mokestį. Taigi ieškovas mokestį sumokėjo susitarimo (sutarties) su atsakovu, pagrindu. Todėl atmetė ieškovo argumentus, kad atsakovas 20 000 Lt mokestį gavo be teisinio pagrindo.

8Teismas taip pat atmetė ieškovo argumentus, kad atsakovas, reikalaudamas sumokėti 20 000 Lt mokestį už leidimą įkeisti antriniu įkeitimu ieškovo turtą, pažeidė savo vidaus taisykles, kad tokia pažyma turėtų kainuoti 50 Lt ( b.l. 227), nes iš liudytojo A. G. parodymų, garso įrašai tarp ieškovo ir banko atstovo, patvirtina, kad ginčo šalys vedė derybas dėl leidimo ieškovui įkeisti antriniu įkeitimu kitam bankui ieškovo turtą, o po derybų ieškovas šią sumą sumokėjo, kas tai reiškia, kad ieškovas sutiko su banko sąlygomis šiuo klausimu.

9Teismas nesutiko su ieškovo argumentais, jog sudarytas sandoris dėl leidimo įkeisti ieškovo turtą kitam bankui už 20 000 Lt mokestį turėtų būti pripažintas negaliojančiu pagal Lietuvos Respublikos kodekso (toliau-CK) 1.80 str. nuostatas, kaip prieštaraujantis imperatyvioms įstatymo normoms, bei kaip sudarytas ekonominio spaudimo įtakoje (CK 1.91 str.). Teismas nurodė, kad ieškovas nepateikė jokių šiuos argumentus patvirtinančių įrodymų, priešingai, ieškovui kitas bankas suteikė paskolą, kuria ieškovas padengė atsakovui turimus įsipareigojimus, nėra jokių duomenų, patvirtinančių, kad atsakovas būtų paveikęs ieškovo ir banko „Citadele“ kreditavimo sutarties sąlygas.

10Teismas pažymėjo, kad ieškovas nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių kad atsakovas, dominuodamas savo padėtimi, privertė ieškovą pasirašyti susitarimą dėl antrinio turto įkeitimo už 20 000 Lt mokestį. Teismas nurodė, kad šio sandorio iniciatorius yra pats ieškovas. Ieškovas net neįrodinėja, kad nesudarius šio sandorio, jis būtų patyręs kokias nors neigiamas pasekmes. Nesudarius šio sandorio, neigiamas pasekmes būtų patyrusi UAB „CCM Baltic“, kuriai būtina buvo gauti banko garantiją bei papildomą finansavimą apyvartinėms lėšoms. Nors ieškovas ir UAB „CCM Baltic“ yra susijusios per akcininkus, tačiau jos yra atskiri juridiniai asmenys, kiekviena jų užsiimanti savo verslu, todėl, jei UAB „CCM Baltic“ turėjo savo versle sunkumų, jos teisė buvo jas spręsti savo jėgomis per papildomus finansavimus finansų įstaigose, o ieškovo sprendimas spręsti kitos bendrovės finansines problemas per papildomą finansavimą kitame banke, turint finansinių įsipareigojimų atsakovui, vertintinas kaip ieškovo savo valia prisiimta rizika patirti kaštus dėl šių sutartinių įsipareigojimų atsakovui keitimo.

  1. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

11Apeliantas (ieškovas) apeliaciniu skundu panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teisino 2015 m. gegužės 13 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą - ieškovo ieškinį tenkinti visiškai. Jei teismas padarytų išvadą, kad tarp ieškovo ir atsakovo buvo sudarytas sandoris dėl leidimo pakartotinai įkeisti atsakovui įkeistą turtą išdavimo už 20 000 Lt kainą, pripažinti šį sandorį negaliojančiu nuo jo sudarymo momento ir taikyti restituciją, priteisti ieškovo UAB „Talesta“ naudai iš atsakovo „Swedbank“ 20 000 Lt. Apeliacinį skundą grindžia argumentais:

121. Vilniaus miesto apylinkės teismas priimdamas skundžiamą sprendimą visiškai ignoravo tiek ieškovo vadovės A. V., tiek atsakovo darbuotojo A. G. paaiškinimus. Pažymi, jog A. V. gavusi iš atsakovo atstovo A. G. elektroninį laišką su reikalavimu sumokėti 20 000.00 Lt už sutikimo antriniam turto įkeitimui išdavimą, su tokiu reikalavimu nesutiko ir nedelsiant skambino į atsakovo bendruoju informacijos telefonu 1884 bei ten siekė išsiaiškinti, kodėl iš UAB „Talesta” atsakovas reikalauja šio nepagrįsto ir neproporcingai didelio mokėjimo, tačiau atsakovo atstovai to paaiškinti negalėjo, bet kartu savo reikalavimų neatsisakė. Taigi pirmosios instancijos teismo prezumpcija ir skundžiamo sprendimo motyvai dėl sutarties sudarymo, dėl leidimo įkeisti antriniu įkeitimu ieškovo turtą kitam bankui, yra paremti tik tarp ieškovo ir atsakovo įvykusios komunikacijos egzistavimo faktu, bet ne faktinių pokalbių, jų turinio ir šalių veiksmų, tikrųjų siekių ir situacijos aplinkybių analize.

132. Ieškovas, kurio vardu veikė jo direktorė A. V., nesutiko su atsakovo nepagrįstai reikalaujamu mokesčiu, jokių derybų tarp ieškovo ir atsakovo dėl šio mokesčio dydžio nustatymo nevyko. Atsakovas 20 000.00 Lt mokesčio už pažymos antriniam įkeitimui išdavimą pareikalavo vienašališkai ir ultimatyviai, nesitardamas ir nesiderėdamas su ieškovu, ir atsakovas niekaip nepagrindė šio mokesčio pagrįstumo, nepateikė jo skaičiavimo metodikos ir faktinių įrodymų dėl jo taikymo kitiems klientams, nors ieškovas pats skambino į banką ir klausė, kodėl ir kokiu pagrindu toks mokestis yra reikalaujamas iš ieškovo.

143. Jei laikyti, kad tarp ieškovo ir atsakovo buvo sudaryta žodinė sutartis dėl 20 000 Lt mokesčio už atsakovo sutikimo antriniam įkeitimui išdavimą, ką procesiniuose dokumentuose įrodinėja atsakovas, toks sandoris laikytinas apsimestiniu, t.y. sudarytu kitam sandoriui (kreditavimo sutarties pakeitimui) pridengti, o tokiu atveju taikomos sandoriui, kurį šalys iš tikrųjų turėjo galvoje, taikytinos taisyklės (CK 1.87 str. 1 d.). Kai paskolos davėjas yra juridinis asmuo, paskolos sutartis turi būti rašytinė visais atvejais, neatsižvelgiant į paskolos sutarties sumą (CK 6.871 str. 2 d.). Ieškovo ir atsakovo sudarytos kreditavimo sutarties Bendrųjų sąlygų 15.2 punktas nustatė, kad visas šalių susirašinėjimas vykdant kreditavimo sutartį įteikiamas šaliai pasirašytinai, siunčiamas paštu ar faksimiliniu ryšiu. Šios įstatymo ir sutarties nuostatos reiškia, kad šalys buvo įpareigotos kreditavimo sutartį, jos pakeitimus ir vykdymo dokumentus sudaryti tik rašytine forma. Kadangi atsakovas nepateikė įrodymų apie susitarimo dėl papildomo/padidinto 20 000 Lt refinansavimo mokesčio sumokėjimo atsakovui sudarymo rašytine forma, laikytina, kad tokio sandorio šalys nesudarė ir 20 000 Lt atsakovas iš ieškovo yra gavęs be pagrindo.

154. Liudytojas A. G. duodamas paaiškinimus teisme pripažino, kad 20 000 Lt mokestis buvo reikalaujamas dėl to, jog su kitais banko klientais nuo 2013 metų sudaromose kredito sutartyse refinansavimo mokestis buvo padidintas iki 2 procentų, o su ieškovu sudarytoje kreditavimo sutartyje buvo nustatytas tik 0,5 procento nuo anksčiau termino grąžinamo kredito refinansavimo mokestis, todėl atsakovas nusprendė su ieškovu sudarytoje kreditavimo sutartyje numatytą refinansavimo mokestį pasididinti ir išsireikalauti iš ieškovo, pareikalaudamas sumokėti 20 000 Lt sumą už sutikimą antriniam įkeitimui. Šie banko darbuotojo paaiškinimai paneigia atsakovo atsiliepimuose į ieškinį išdėstytus motyvus esą 20 000 Lt mokestis už sutikimą antriniam įkeitimui buvo pagrįstas iš antrinio įkeitimo bankui kylančiomis rizikomis.

165. Jei laikyti, kad tarp ieškovo ir atsakovo buvo sudarytas sandoris dėl susitarimo pakartotinai įkeisti atsakovui įkeistą turtą išdavimo už 20 000 Lt kainą, toks sandoris buvo sudarytas tik dėl atsakovo neteisėto ekonominio spaudimo, t. y., dėl to, jog bankas, kaip finansinė įstaiga ir stipresnė sandorio šalis, pasinaudojo susidariusia padėtimi iš anksto žinodama, jog su ieškovu susijusi bendrovė UAB „CCM Baltic“ gali patirti itin didelių nuostolių. 20 000 Lt mokestis už leidimą antriniu įkeitimu įkeisti ieškovo turtą įkeistą atsakovui yra akivaizdžiai neprotinga ir ekonomiškai nepagrįsta kaina (nepaisant ieškovo atsakovui sumokėto 11 327,92 Lt paskolos refinansavimo mokesčio).

176. Kreditavimo sutartis numatė ieškovo teisę grąžinti atsakovui kreditą prieš kreditavimo sutartimi nustatytą kredito grąžinimo terminą ir aiškiai aptarė tokiu atveju mokėtiną priešlaikinio kredito grąžinimo mokestį. Kaip yra nurodyta atsakovo 2014-09-05 rašte Nr. SR/14-25619, priešlaikinio kredito grąžinimo mokestis ieškovo prašymo grąžinti kreditą anksčiau termino pateikimo metu sudarė 11 310,04 Lt. 2014-09-05 ieškovas sugrąžino atsakovui visą kreditą bei sumokėjo palūkanas ir 11 310,04 Lt priešlaikinio kredito grąžinimo mokestį, t.y. sumokėjo visą 2 274 515,25 Lt sumą, nurodytą atsakovo 2014-09-05 rašte Nr. SR/14-25619. Taigi, ieškovas visa apimtimi ir tinkamai įvykdė savo sutartinius įsipareigojimus, susijusius su kredito grąžinimu prieš terminą kredito gavėjo iniciatyva pagal kreditavimo sutartį. Atsakovo reikalavimas sumokėti už pažymą dėl antrinio įkeitimo, reikalingo užtikrinti atsakovo suteiktos paskolos refinansavimo sandoriui su kitu banku vykdyti, akivaizdžiai nepagrįstai itin didelę 20 000 Lt kainą riboja konkurenciją, t.y. riboja kitos finansų įstaigos galimybę refinansuoti atsakovo ieškovui suteiktą paskolą ir taip suteikti ieškovui finansavimo paslaugas palankesnėmis ieškovui sąlygomis nei jas pasiūlė ir taikė atsakovas.

18Atsakovas „Swedbank“ AB prašo apeliacinį skundą atmesti, o Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepimą į apeliacinį skundą grindžia argumentais:

191. Kadangi pakartotinis turto įkeitimas visada sukuria galimų teisminių procesų bei kredito riziką, atsakovas kredito sutartimi nebuvo įsipareigojęs apeliantui suteikti paslaugos - išduoti leidimą pakartotiniam apelianto turto, įkeisto atsakovui, įkeitimui. Atsižvelgiant į tai, kad apeliantas 2014 m. rugpjūčio 25 d. raštu paprašė išduoti leidimą pakartotiniam apelianto turto įkeitimui, kas sukelia atitinkamą teisinę ir kredito riziką, po individualių derybų su apeliantu atsakovas sutiko išduoti prašomą sutikimą.

202. 2015 m. balandžio 22 d. teismo posėdyje pateiktas išrašas iš atsakovo interneto svetainės su nurodytais atsakovo įkainiais už suteikiamas paslaugas patvirtina, kad atsakovas nėra nustatęs standartinio įkainio už leidimą pakartotinai įkeisti atsakovui jau įkeistą turtą - jeigu dėl jo dydžio nebuvo susitarta kredito sutartyje, jis nustatomas kiekvienu konkrečiu atveju individualių derybų su suinteresuotu asmeniu metu.

213. Atsakovas nebuvo įsipareigojęs ir iš viso neprivalėjo išduoti leidimo. Tokios paslaugos teikimas nebuvo numatytas kredito sutartyje ir ji nėra būtina siekiant vykdyti kredito sutartį. Svarbiausia aplinkybė yra ta, kad, priešingai nei nurodė apeliantas, tokios paslaugos suteikimas (leidimo išdavimas) nėra būtinas refinansavimo vykdymui, nes kredito refinansavimas gali būti ir yra praktikoje neretai įvykdomas neįkeičiant pradiniam kreditoriui įkeisto turto paskesnių įkeitimu naujajam kreditoriui.

224. Apeliantas galėjo susitarti su naujuoju kreditoriumi dėl kitokios refinansavimo schemos, jei atsakovo pasiūlytas mokesčio už leidimą dydis jam buvo nepriimtinas. Atsakovas jokiu būdu netrukdė apeliantui pasinaudoti kitomis galimybėmis siekiant refinansuoti atsakovui suteiktą kreditą be leidimo gavimo (pvz. įkeičiant turtą sąlyginiu įkeitimu).

235. Apeliantas taip pat nepagrįstai yra nurodęs, jog atsakovas žinojo, kad UAB „CCM Baltic“ grėsė 686 700 litų bauda, nepateikus savo užsakovui defektų ištaisymo garantiniu laikotarpiu besąlyginės garantijos, ir tuo atsakovas akivaizdžiai naudojosi, spausdamas apeliantą sumokėti jokiais tarpusavio susitarimai nenumatytą 20 000 litų sumą. Apeliantas neinformavo atsakovo apie gresiančią baudą. Net ir sužinojęs galutinę leidimo kainą, apeliantas nė karto nepateikė atsakovui informacijos apie šią baudą, nors teisminio proceso metu akcentuoja šios informacijos svarbą bei teigia, kad atsakovas pasinaudojo šia informacija nustatydamas leidimo kainą.

246. Sutartinės hipotekos lakštu, tiek sutartinio įkeitimo lakštu apeliantas ir atsakovas susitarė, kad be raštiško atsakovo sutikimo apeliantas neturi teisės parduoti ar kitaip perleisti minėtais lakštais įkeičiamų daiktų, taip pat be raštiško atsakovo sutikimo neturi teisės įkeisti, išnuomoti ar kitaip apriboti bei apsunkinti savo nuosavybės teisių į įkeičiamus daiktus. Kadangi apeliantas nusprendė pakeisti sutartinės hipotekos lakštu ir sutartinio įkeitimo lakštu tarp apelianto ir atsakovo susiformavusius teisinius santykius, apeliantas 2014 m. rugpjūčio 25 d. raštu Nr. 14/08/25-01 inicijavo sandorio, pakeičiančio apelianto ir atsakovo teises ir pareigas, sudarymą. Derybų su apeliantu metu atsakovas sutiko sudaryti sandorį, pakeičiantį apelianto ir atsakovo teises ir pareigas - už 20 000 litų išduoti leidimą paskesniam sutartinės hipotekos lakštu, sutartinės hipotekos lakšto identifikacinis kodas ( - ) ir paskesniam sutartinio įkeitimo lakštu, sutartinio įkeitimo lakšto identifikacinis kodas ( - ), įkeisto turto įkeitimui.

257. Atsakovas niekada apeliantui negrasino jokiais neigiamais padariniais, kurie būtų galėję atsirasti tuo atveju, jeigu apeliantas būtų nesudaręs ginčijamo sandorio. Apeliantas bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos metu nenurodė ir apeliaciniame skunde nenurodo, kaip, kada, kokiais konkrečiais veiksmais ir kas grasino apeliantui.

268. Apeliantas nepagrįstai teigia, kad atsakovas kokiais nors savo veiksmais ar neveikimu santykiuose su apelianto apribojo kitos finansų įstaigos galimybę suteikti apeliantui kreditą. Atsakovas nėra gavęs jokio finansų įstaigos rašto, kuriame būtų patvirtinami apelianto teiginiai, ar jokio finansų įstaigos pranešimo, kuriame būtų bent užsimenama, kad atsakovas riboja jos galimybes suteikti apeliantui kreditą.

27IV. Apeliacinio teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

28Apeliacinis skundas netenkinamas.

29Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas (CPK 320 str. 1 ir 2 d., Lietuvos Respublikos Konstitucinio teismo 2006-09-21 nutarimas, VŽ, 2006, Nr. 102-3957). Kolegija absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatė (CPK 329 str.).

30Bylos duomenimis nustatyta, kad apeliantą ir atsakovą saistė 2012 m. kovo 13 d. kredito sutartis Nr. 12-009958-IN (su visais pakeitimais ir papildymais) dėl 2 650 000 litų sumos kredito suteikimo. Apelianto įsipareigojimų atsakovui pagal kredito sutartį įvykdymas buvo užtikrintas apeliantui nuosavybės teise priklausančio nekilnojamojo turto įkeitimu, sutartinės hipotekos lakšto identifikacinis kodas ( - ) ir turinių teisių įkeitimu, sutartinio įkeitimo lakšto identifikacinis kodas ( - ). Šalys sutartinės hipotekos lakšto 8 p. taip pat pagal sutartinio įkeitimo lakšto 8 p. sutarė, jog be raštiško atsakovo sutikimo apeliantas neturi teisės įkeisti, išnuomoti ar kitaip apriboti bei apsunkinti savo nuosavybės teisių į įkeičiamą daiktą (įkeičiamus daiktus) (b.l. 140-142). Apeliantas su AB „Citadele“ banku sudarė sutartį, kuria sulygo, jog AB „Citadele“ bankas atsakovo išduotą apeliantui paskolą refinansuos, tačiau kredito lėšos galėjo būti išmokamos tik gavus atsakovo raštą, kuriuo leidžiama įkeisti AB „Citadele“ banko naudai ieškovo turtą, kuris tuo metu buvo įkeistas atsakovui. Apeliantas kreipėsi į atsakovą su prašymu leisti paskesniu įkeitimu įkeisti AB Swedbank įkeistą UAB „Talesta“ priklausantį turtą AB „Citadele“ bankui už naujai suteikiamą kreditą, skirtą kredito likučiui padengti ( b.l. 65). Atsakovo darbuotojas elektroniniu 2014-08-28 raštu atsakė, kad sutikimą dėl paskesnio įkeitimo paruoš, mokestis- 20 000 Lt, mokėjimą padaryti į nurodytą sąskaitą, nurodant paskirtį „Mokestis už pažymą dėl sutikimo įkeisti turtą paskesniu įkeitimu AB „Citadele“ bankui, kuris įkeistas pagal paskolos sutartį Nr. 12-009958-IN ( b.l.66). Apeliantas nurodytą atsakovo 20 000 Lt mokestį sumokėjo.

31Pirmos instancijos teismas, vertindamas aukščiau nurodytas aplinkybes, padarė išvadą, kad šalys susitarė dėl atlygintino sandorio, t.y. bankui patenkinus ieškovo prašymą išduoti leidimą dėl paskesnio įkeisto bankui turto įkeitimo kitam bankui, ieškovas sumokėjo už tai atsakovui 20 000 Lt. Apeliantas, nesutikdamas su tokia pirmos instancijos teismo išvada, nurodo, kad sandoris tarp šalių sudarytas nebuvo, o pinigai atsakovui sumokėti be teisinio pagrindo.

32CK 1.63 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad sandoriais laikomi asmenų veiksmai, kuriais siekiama sukurti, pakeisti arba panaikinti civilines teises ir pareigas. Sandoriai gali būti vienašaliai, dvišaliai ir daugiašaliai (CK 1.63 str.. 2 d.). Pagal CK 1.63 str. 3 d. vienašaliu laikomas sandoris, kuriam sudaryti būtina ir pakanka vienos šalies valios. Sutikimo davimas taip pat yra vienašalis sandoris, kuriuo asmuo išreiškia savo valią tam, kad sandoris būtų laikomas sudarytu. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, kad vienašalis sandoris, įpareigojantis jį sudariusį asmenį, t. y. rašytinį sutikimą davusiam asmeniui atsiranda pareiga netrukdyti įgyvendinti tų teisių, kurias rašytinis sutikimas suteikia jo adresatui, o pastarasis įgyja teisę nekliudomai įgyvendinti rašytiniu sutikimu suteiktą teisę (CK 1.63 straipsnio 3, 4 dalys). (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014-11-21 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-528/2014). Taigi atsakovui davus sutikimą įkeisti apelianto turtą, atsakovas įsipareigojo netrukdyti apeliantui įgyvendinti jo teisę – įkeisti paskesniu įkeitimu AB „Citadele“ bankui turtą, kuris jau buvo įkeistas apeliantui. Nors apeliantas sumokėjo atsakovo prašomą sumą už leidimą įkeisti jo turtą, tačiau tai nereiškia, kad tarp šalių susiklostė sutartiniai santykiai kaip konstatavo pirmos instancijos teismas. Byloje nėra jokių duomenų, kad šalys būtų derėjęsi dėl sutikimo kainos. Priešingai, byloje esantys rašytiniai įrodymai (šalių elektroniniai laiškai, telefoninių pokalbių išklotinės tarp apelianto ir atsakovo atstovų) patvirtina, kad atsakovas vienašališkai nustatė sutikimo įkeisti turtą antrine hipoteka mokestį, kas reiškia, jog buvo išreikšta vienos šalies valia, o ne suderinta abiejų šalių valia kaip nurodo atsakovas.

33Lietuvos Aukščiausiais Teismas yra pažymėjęs, jog bylos nagrinėjimo ribas apibrėžia į teismą besikreipiančio asmens dispozityvumo principu pasirinktas ir ieškinyje nurodytas pagrindas bei dalykas. Ieškinio pagrindas, kurį pagal CPK 135 straipsnio 1 dalies 2 punktą privalo suformuluoti ieškovas, – tai faktinio pobūdžio aplinkybės, kurių pagrindu jis grindžia ir formuluoja ieškinio dalyką – materialųjį teisinį reikalavimą. Ieškinio elementai – ieškinio dalykas ir pagrindas apibrėžia teisminio nagrinėjimo dalyką ir leidžia teismui tinkamai pasirengti bylos nagrinėjimui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. kovo 18 d. nutartis V. M. ir kt. v. Ž. P., bylos Nr. 3K-3-181/2008; 2009 m. birželio 8 d. nutartis S. V. J. v. Alytaus apskrities viršininko administracija ir kt., bylos Nr. 3K-3-230/2009; kt.).

34Nagrinėjamos bylos atveju apeliantas ieškiniu prašė priteisti iš atsakovo 5 792,40 Eur (20 000 Lt) be teisinio pagrindo įgytas lėšas CK 6.237 str. pagrindu. Teismas šį ieškovės reikalavimą atmetė, konstatavęs, kad 20 000 Lt suma buvo sudaryta atlygintinos sutarties pagrindu, apeliantui už leidimo antriniu įkeitimu įkeisti leidimo sutikimą buvo atsiskaityta, todėl esant teisiniam pagrindui atsakovas nepraturtėjo apelianto sąskaita.

35CK 6.237 straipsnio 1 dalyje reglamentuota, kad asmuo, kuris be teisinio pagrindo savo veiksmais ar kitokiu būdu tyčia ar dėl neatsargumo įgijo tai, ko jis negalėjo ir neturėjo gauti, privalo visa tai grąžinti asmeniui, kurio sąskaita tai buvo įgyta, išskyrus šio kodekso nustatytas išimtis. Šio straipsnio 1 dalyje nurodyta pareiga atsiranda, jeigu pagrindas, kuriuo įgytas turtas, išnyksta paskiau, išskyrus šio kodekso 6.241 straipsnyje numatytus atvejus (CK 6.237 str. 2 d.). Kasacinio teismo praktikoje nurodoma, kad esant reikalavimui priteisti be pagrindo įgytą turtą, teismas visų pirma turi teisiškai kvalifikuoti ginčo teisinį santykį: nustatyti, kokiu pagrindu turtas gautas ir iš ko kyla (jei kyla) prievolė turtą grąžinti, ir atitinkamai koks įstatymas, reglamentuojantis gauto turto išreikalavimo taisykles, ginčo atveju turi būti taikomas (Lietuvos Aukščiausiojo T. C. bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016 m. balandžio 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-236-611/2016).

36Teisėjų kolegijos vertinimu, pareikštas ieškinys neatitinka nepagrįsto praturtėjimo instituto taikymo sąlygų. Atkreiptinas dėmesys, kad apeliantas nesutinka ne su atsakovo duotu sutikimu dėl antrinio įkeitimo, o su nustatyta kaina už šį sutikimą. Jei apeliantas mano, kad atsakovas nevykdo pareigos derinti interesus ir nesąžiningai trukdo kitam įgyvendinti jo teisę gauti papildomą finansavimą, piktnaudžiaudamas teise neduoti sutikimo antriniam daikto įkeitimui, ieškovas vadovaudamasis CK 1.138 str. 1 d. 6 punktu, turi teisę reikalauti iš tokio asmens kompensuoti padarytą turtinę žalą.

37Kasacinio teismo praktika nuosekliai formuojama aiškinant, kad nepagrįsto praturtėjimo institutas turėtų būti taikomas subsidiariai. Šis institutas taikomas tada, kai ginčo negalima išspręsti kitais pažeistų civilinių teisių gynimo būdais (pvz., taikant sutarčių, deliktų ar daiktinės teisės nustatytus gynybos būdus). Minėtoje kasacinio teismo praktikoje pabrėžta, kad nepagrįsto praturtėjimo institutas negali būti taikomas kaip priemonė, padedanti išvengti kitų civilinės teisės normų nustatytų gynybos būdų taikymo. Kaip minėta, teismas negali keisti ieškinyje nurodytų teisių gynimo būdų, nes privalo užtikrinti proceso šalių lygiateisiškumą (CPK17 straipsnis), išskyrus atvejus, kai reikia apginti viešąjį interesą (CPK 49, 320, 353 straipsniai). Konstatavus, kad apeliantas savo pažeistas teises turėtų ginti padarytos turtinės žalos reglamentuojančių teisės normų kontekste, spręstina, kad apeliantas turi galimybę savo pažeistas teises apginti kitais pažeistų civilinių teisių gynimo būdais, todėl nepagrįsto praturtėjimo pagrindu pareikštas ieškinys negali būti tenkinamas.

38Netenkinus nepagrįsto praturtėjimo pagrindu pareikšto ieškinio, alternatyviu reikalavimu apeliantas prašė pripažinti sandorį negaliojančiu, jei teismas padarytų išvadą, kad tarp ieškovo ir atsakovo buvo sudarytas sandoris dėl leidimo pakartotinai įkeisti atsakovui įkeistą turtą už 20 000 Lt, pripažinti šį sandorį negaliojančiu ir taikyti restituciją iš atsakovo priteisiant 20 000 Lt. Apelianto teigimu, reikalavimas sumokėti už pažymą dėl antrinio įkeitimo, reikalingo užtikrinti atsakovo suteiktos paskolos refinansavimo sandoriui su kitu banku vykdyti, akivaizdžiai nepagrįstai itin didelę 20 000.00 Lt kainą riboja konkurenciją, t.y. riboja kitos finansų įstaigos galimybę refinansuoti atsakovo apeliantui suteiktą paskolą ir taip suteikti apeliantui finansavimo paslaugas palankesnėmis apeliantui sąlygomis nei jas pasiūlė ir taikė atsakovas. Toks konkurencijos ribojimas yra draudžiamas įstatymu (LR konkurencijos įstatymo 2 str. 1 d.), o imperatyvioms įstatymo normoms prieštaraujantis sandoris prieštaraujantis sandoris yra niekinis ir negalioja (CK 1.80 str. 1 d.).

39Visų pirma, pažymėtina, tai, kad panaikinus apelianto nurodomą sandorį nuo jo sudarymo momento, bus panaikintas apeliantui atsakovo duotas sutikimas įkeisti antriniu įkeitimu apelianto turtą AB „Citadele“ bankui, tuo tarpu akivaizdu, kad apeliantas siekė sutikimo pažymos išdavimo, tačiau nesutinka tik su šios pažymos apmokestinimu. Todėl panaikinus visą sandorį kaip neteisėtą ir pritaikius restituciją būtų ne tik grąžinti sumokėti pinigai už sutikimą, bet ir panaikintas apelianto duotas sutikimas. Antra, nėra jokio pagrindo sutikti su apelianto nurodomomis aplinkybėmis, kad sandoris yra prieštaraujantis imperatyvioms įstatymo normoms, nes iš byloje nustatytų aplinkybių matyti, kad atsakovui davus sutikimą dėl antrinio įkeitimo, apeliantui nebuvo apribotos galimybės sudaryti refinansavimo sandorį ar su kitu banku buvo sudarytas refinansavimo sandoris itin nepalankiomis sąlygomis. Atsižvelgiant į tai, konstatuotina, kad pagrįstai nebuvo konstatuoti sandorio negaliojimo pagrindai CK 1.80 str. 1 d. pagrindu.

40Apeliantas skunde taip pat nurodo, kad šiuo atveju egzistuoja sandorio negaliojimo pagrindai, CK 1.91 str. pagrindu, kur įtvirtinta, kad dėl apgaulės, smurto, ekonominio spaudimo ar realaus grasinimo, taip pat dėl šalies atstovo piktavališko susitarimo su antrąja šalimi ar dėl susidėjusių sunkių aplinkybių sudarytas sandoris gali būti pripažintas negaliojančiu pagal nukentėjusiojo ieškinį. Apelianto teigimu, sandoris dėl sutikimo įkeisti antriniu įkeitimu turtą buvo sudarytas ekonominio spaudimo įtakoje.

41Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad remiantis CK 1.91 straipsniu sandorį galima pripažinti negaliojančiu kaip sudarytą dėl ekonominio spaudimo tik esant tokių sąlygų visumai: 1) kitas asmuo reikalavo sudaryti sutartį; 2) grasino ekonominiais padariniais, kurių atsiradimas priklausė nuo jo nesąžiningų veiksmų; 3) sandoris sudarytas akivaizdžiai nenaudingomis jį sudariusiam asmeniui sąlygomis; 4) nesant ekonominio spaudimo, sandoris nebūtų sudarytas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. gegužės 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje J. K. v. Danijos AB Danske Bank A/S, bylos Nr. 3K-3-258/2011; 2013 m. kovo 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V. K. ir kt. v. Danske Bank A/S, bylos Nr. 3K-3-169/2013; kt.). Pagal CK 1.91 straipsnio 4 dalį nustatydamas, buvo ar ne realaus grasinimo faktas, teismas turi atsižvelgti į šalies, kuriai buvo grasinta, amžių, finansinę būklę, lytį, veiksmų pobūdį ir kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes. Kiekvienoje konkrečioje byloje aptariamu pagrindu ginčijamo sandorio vertinimas priklauso nuo individualių byloje nustatytų jo sudarymo aplinkybių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. birželio 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje IĮ G. Z. IĮ v. UAB ,,Statela“, bylos Nr. 3K-3-281/2011).

42Nagrinėjamos bylos atveju, konstatavus, kad atsakovo sutikimas yra vienašalis sandoris, nėra jokio pagrindo sutikti su apelianto argumentais, kad šiuo atveju galėtų egzistuoti sandorio negaliojimo pagrindai kaip sudaryto dėl ekonominio spaudimo. Pažymėtina, jog vienašaliu sandoriu asmeniui pakanka tinkamai pareikšti savo valią ir vienašalis sandoris pradeda galioti. Šiuo atveju vienašalis sandoris buvo adresuojamas apeliantui, kuriuo jam buvo suteikta teisė bet ne pareiga įkeisti turtą antriniu įkeitimu kitam bankui bei sumokėti nurodomą sumą. Tuo labiau byloje nėra jokių duomenų, kad atsakovas būtų reikalavęs įkeisti antriniu įkeitimu kitam bankui apelianto turtą. Dėl to, argumentai, susiję su sandorio negaliojimo pagrindu, esant ekonominiam spaudimui, laikytini nepagrįstais.

43Dėl kitų apeliacinių skundų argumentų apeliacinės instancijos teismas nepasisako, nes jie neįtakoja skundžiamo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-03-14 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008, 2010-06-01 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-03-16 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010).

44Atsižvelgiant į tai kas išdėstyta, spręstina, jog pirmos instancijos teismas nors ir neteisingai kvalifikavo, kad tarp apelianto ir atsakovo buvo sudaryta atlygintinė sutartis, tačiau pagrįstai ieškinį atmetė. Išnagrinėjus bylą apeliacine tvarka, konstatuotina, kad apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo pakeisti ar panaikinti teismo sprendimą, todėl skundžiamas sprendimas paliktinas nepakeistas (LR CK 1.5 str., 177 str. – 179 str., 320 str., 328 str.).

45Vadovaudamasi LR civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, apeliacinės instancijos teismas

Nutarė

46Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. gegužės 13 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. Teismas, išnagrinėjęs bylą,... 3.
  1. Ginčo esmė
...
4. ieškovas patikslintu ieškiniu prašė priteisti iš atsakovo 5 792,40 Eur (20... 5. Ieškovas nurodė, kad 2012-03-13 su atsakovu pasirašė kreditavimo sutartį... 6. Atsakovas su ieškiniu nesutiko ir prašė ieškinį atmesti. Atsakovas... 7. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2015 m. gegužės 13 d. sprendimu ieškovo... 8. Teismas taip pat atmetė ieškovo argumentus, kad atsakovas, reikalaudamas... 9. Teismas nesutiko su ieškovo argumentais, jog sudarytas sandoris dėl leidimo... 10. Teismas pažymėjo, kad ieškovas nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių... 11. Apeliantas (ieškovas) apeliaciniu skundu panaikinti Vilniaus miesto apylinkės... 12. 1. Vilniaus miesto apylinkės teismas priimdamas skundžiamą sprendimą... 13. 2. Ieškovas, kurio vardu veikė jo direktorė A. V., nesutiko su atsakovo... 14. 3. Jei laikyti, kad tarp ieškovo ir atsakovo buvo sudaryta žodinė sutartis... 15. 4. Liudytojas A. G. duodamas paaiškinimus teisme pripažino, kad 20 000 Lt... 16. 5. Jei laikyti, kad tarp ieškovo ir atsakovo buvo sudarytas sandoris dėl... 17. 6. Kreditavimo sutartis numatė ieškovo teisę grąžinti atsakovui kreditą... 18. Atsakovas „Swedbank“ AB prašo apeliacinį skundą atmesti, o Vilniaus... 19. 1. Kadangi pakartotinis turto įkeitimas visada sukuria galimų teisminių... 20. 2. 2015 m. balandžio 22 d. teismo posėdyje pateiktas išrašas iš atsakovo... 21. 3. Atsakovas nebuvo įsipareigojęs ir iš viso neprivalėjo išduoti leidimo.... 22. 4. Apeliantas galėjo susitarti su naujuoju kreditoriumi dėl kitokios... 23. 5. Apeliantas taip pat nepagrįstai yra nurodęs, jog atsakovas žinojo, kad... 24. 6. Sutartinės hipotekos lakštu, tiek sutartinio įkeitimo lakštu apeliantas... 25. 7. Atsakovas niekada apeliantui negrasino jokiais neigiamais padariniais, kurie... 26. 8. Apeliantas nepagrįstai teigia, kad atsakovas kokiais nors savo veiksmais ar... 27. IV. Apeliacinio teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados... 28. Apeliacinis skundas netenkinamas.... 29. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis... 30. Bylos duomenimis nustatyta, kad apeliantą ir atsakovą saistė 2012 m. kovo 13... 31. Pirmos instancijos teismas, vertindamas aukščiau nurodytas aplinkybes,... 32. CK 1.63 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad sandoriais laikomi asmenų veiksmai,... 33. Lietuvos Aukščiausiais Teismas yra pažymėjęs, jog bylos nagrinėjimo ribas... 34. Nagrinėjamos bylos atveju apeliantas ieškiniu prašė priteisti iš atsakovo... 35. CK 6.237 straipsnio 1 dalyje reglamentuota, kad asmuo, kuris be teisinio... 36. Teisėjų kolegijos vertinimu, pareikštas ieškinys neatitinka nepagrįsto... 37. Kasacinio teismo praktika nuosekliai formuojama aiškinant, kad nepagrįsto... 38. Netenkinus nepagrįsto praturtėjimo pagrindu pareikšto ieškinio,... 39. Visų pirma, pažymėtina, tai, kad panaikinus apelianto nurodomą sandorį nuo... 40. Apeliantas skunde taip pat nurodo, kad šiuo atveju egzistuoja sandorio... 41. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad remiantis CK 1.91 straipsniu sandorį... 42. Nagrinėjamos bylos atveju, konstatavus, kad atsakovo sutikimas yra vienašalis... 43. Dėl kitų apeliacinių skundų argumentų apeliacinės instancijos teismas... 44. Atsižvelgiant į tai kas išdėstyta, spręstina, jog pirmos instancijos... 45. Vadovaudamasi LR civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,... 46. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. gegužės 13 d. sprendimą palikti...