Byla e2YT-10483-615/2018
Dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, suinteresuoti asmenys – R. K., R. Č., V. S., VĮ „Turto bankas“, Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos

1Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų teisėjas Mindaugas Plučas, sekretoriaujant Vilmai Mikelionienei, dalyvaujant pareiškėjams V. A., J. U. ir jų atstovei advokatei Zitai Ragauskaitei, suinteresuotam asmeniui R. K., nedalyvaujant suinteresuotiems asmenims R. Č., V. S., VĮ „Turto bankas“ atstovui ir Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos atstovui,

2viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjų V. A. ir J. U. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, suinteresuoti asmenys – R. K., R. Č., V. S., VĮ „Turto bankas“, Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos.

3Teismas

Nustatė

4

  1. Pareiškėjai kreipėsi į teismą prašydami nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėjai priėmė J. A., mirusios ( - ) palikimą pradėdami jį faktiškai valdyti. Pareiškėjai pareiškime (el. b. l. 1–3) nurodė, kad ( - ) mirė pareiškėjų tėvas J. A.. Po tėvo mirties liko nekilnojamas turtas: 0.2414 ha žemės sklypas, kurio unikalus Nr. ( - ), gyvenamasis namas, unikalus Nr. ( - ), ūkio pastatas, kurio unikalus Nr. ( - ), bei kiemo statiniai, kurių unikalus Nr. ( - ) (adresu ( - )). Visą nekilnojamą turtą pareiškėjų tėvai įgijo santuokos metu ir buvo valdomas bendrosios jungtinės nuosavybės teise. Yra penki J. A. vaikai: V. A., J. U., R. K., R. Č., V. S.. Po tėvo mirties visi vaikai kreipėsi į notarą dėl palikimo priėmimo. Tačiau priimant tėvo palikimą paaiškėjo, kad, nėra tinkamai įformintas mamos turto dalies palikimo priėmimas. Pareiškėjų mama, o tėvo J. A. sutuoktinė J. A., mirė ( - ) J. A. testamento nebuvo surašiusi, tačiau jai dar gyvai esant kartu su tėvu (savo vyru) J. A. buvo priėmę sprendimą, jog mamos turto dalį paveldės pareiškėjai, kurie kartu su tėvais gyveno jų namuose. Pareiškėjų seserys, kurios yra įtrauktos į bylą suinteresuotais asmenimis, gyveno atskirai nuo tėvų ir buvo apsirūpinusios gyvenamuoju plotu. Tokį sprendimą tėvai priėmė dalyvaujant visiems penkiems jų vaikams, todėl po mamos mirties visi pritarė, kad tėvų valia būtų vykdoma - kad mamos turto dalį, kurią sudarė 1/2 dalis viso tėvų turto, paveldės pareiškėjai. Vykdydami šeimos narių valią, pareiškėjai liko gyventi tame pačiame name – 1/2 dalyje namo, atliko kapitalinį remontą - padarė pertvaras, sudėjo grindis, įsirengė virtuves, visame name pakeitė langus ir duris, ūkinį pastatą naudojo pagal paskirtį. Dalyje žemės sklypo augino bulves, daržoves, dalį jos išnuomojo ūkininkui, kuris atsiskaitė pagelbėdamas ūkiniuose darbuose. Po J. A. mirties jai priklausiusią turto dalį pareiškėjai naudojo, prižiūrėjo, remontavo, naudojo kaip savo turtą, tai yra aktyviais veiksmais priėmėme palikimą faktiniu valdymu. Faktiniu valdymu pradėję valdyti visą mirusios turtą, per įstatymo nustatytą terminą pareiškėjai nesikreipė į notarą ir neužvedė paveldėjimo bylos.
  2. Pareiškėjas V. A. teismo posėdžio metu nurodė, jog pareiškimą palaiko, patvirtina raštu nurodytas aplinkybes. J. A. buvo pareiškėjų mama. Suinteresuoti asmenys R. K., R. Č., V. S. irgi jos vaikai. Tėvas J. A. yra miręs. Pareiškėjai priėmė mamos palikimą – nekilnojamąjį turtą, daiktus, baldus ir kt. Ginčų dėl turto nebuvo ir nėra. Po mamos mirties visa šeima nusprendė, kad pareiškėjai priims jos palikimą.
  3. Pareiškėja J. U. teismo posėdžio metu nurodė, jog pareiškimą palaiko, patvirtina raštu nurodytas aplinkybes ir kito pareiškėjo teismo posėdžio metu duotus paaiškinimus. J. A. buvo pareiškėjų mama. Suinteresuoti asmenys irgi jos vaikai. Tėvas J. A. yra miręs. Pareiškėjai priėmė mamos palikimą – nekilnojamąjį turtą, daiktus, baldus ir kt. Ginčų dėl turto nebuvo ir nėra. Po mamos mirties visa šeima nusprendė, kad pareiškėjai priims jos palikimą.
  4. Suinteresuotas asmuo R. K. atsiliepimo nepateikė. Teismo posėdyje nurodė, kad pareiškimą palaiko. Patvirtino pareiškėjų nurodytas aplinkybes. Pareiškėjai priėmė mamos palikimą – nekilnojamąjį turtą, daiktus, baldus ir kt. Ginčų dėl turto nebuvo ir nėra. Po mamos mirties visa šeima nusprendė, kad pareiškėjai priims jos palikimą.
  5. Suinteresuotas asmuo R. Č. atsiliepime į pareiškimą (el. b. l. 90–91) nurodė, kad dar mamai gyvai esant abu tėvai nusprendė, jog mamos turto dalį paveldės pareiškėjai, kurie su šeimomis gyveno tėvų namuose, padėjo ūkyje, padėjo apdirbti žemę, nuimti derlių. Po mamos mirties pareiškėjai jos turtu naudojosi kaip savo ir aktyviais veiksmais priėmė palikimą faktiniu valdymu. Taip pat nurodė, kad suinteresuotas asmuo teismo posėdyje nedalyvaus.
  6. Suinteresuotas asmuo V. S. atsiliepime į pareiškimą (el. b. l. 92–93) nurodė, kad dar mamai gyvai esant abu tėvai nusprendė, jog mamos turto dalį paveldės pareiškėjai, kurie su šeimomis gyveno tėvų namuose, padėjo ūkyje, padėjo apdirbti žemę, nuimti derlių. Po mamos mirties pareiškėjai jos turtu naudojosi kaip savo ir aktyviais veiksmais priėmė palikimą faktiniu valdymu. Taip pat nurodė, kad suinteresuotas asmuo teismo posėdyje nedalyvaus.
  7. Suinteresuotas asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos atsiliepime į pareiškimą (el. b. l. 41–43) nurodė, kad pareiškėjams įrodžius, kad jie tinkamai tęsė naudojimąsi žeme J. A. mirus, atliko aktyvius veiksmus, kuriais išreiškė savo valią priimti atsiradusį palikimą ir pateikus įrodymus, kad J. A. yra jų motina, Nacionalinė žemės tarnyba neprieštaraus dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo.
  8. Suinteresuotas asmuo VĮ „Turto bankas“ atsiliepime į pareiškimą (el. b. l. 46–49) nurodė, kad VĮ „Turto bankas“ nėra gavusi pranešimo apie galimą pareiškime nurodyto turto paveldėjimą, taip pat neturi jokių duomenų patvirtinančių ar paneigiančių faktinį palikėjos paveldimo turto priėmimą valdyti. Tuo atveju, jei visapusiškai išnagrinėjus byloje esančius įrodymus, teismas įsitikintų, kad pareiškėjas priėmė palikimą faktiškai pradėdamas paveldimą turtą valdyti, suinteresuotas asmuo neprieštaraus pareiškėjų prašymui patenkinti, taip pat nurodė, kad suinteresuoto asmens atstovas teismo posėdyje nedalyvaus.

5Teismas

konstatuoja:

6Pareiškimas tenkintinas.

  1. Juridinę reikšmę turinčius faktus teismas gali nustatyti tik tada, kai yra tam tikrų aplinkybių visuma: 1) prašomas nustatyti faktas turi būti juridiškai reikšmingas, t. y. nuo šio fakto priklauso asmenų asmeninių ir turtinių teisių atsiradimas, pasikeitimas ar pabaiga (CPK 444 straipsnio 1 dalis); 2) pareiškėjas neturi dokumentų, patvirtinančių tą juridinę reikšmę turintį faktą; 3) pareiškėjas negali kitokia, t. y. ne teismo, tvarka gauti dokumentų, patvirtinančių atitinkamą juridinę reikšmę turintį faktą arba kai negalima atkurti prarastų dokumentų (CPK 445 straipsnis), o tam, kad asmens asmeninės ar turtinės teisės atsirastų, pasikeistų ar pasibaigtų, reikalinga turėti ir pateikti atitinkamus faktus patvirtinančius dokumentus. Nuostata, kad, tik esant išvardytų sąlygų visetui, galima nustatyti juridinę reikšmę turinčius faktus, nuosekliai atsispindi kasacinio teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. gruodžio 13 d. nutartis civilinėje byloje pagal pareiškėjo UAB „Šilingės poilsio namai“ pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, byla 3K-3-669/2013; 2012 m. spalio 23 d. nutartis civilinėje byloje pagal pareiškėjų G. D. V. ir J. B. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, byla Nr. 3K-3-443/2012; 2010 m. gruodžio 21 d. nutartis civilinėje byloje pagal pareiškėjo A. K. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, byla Nr. 3K-3-552/2010; 2010 m. lapkričio 15 d. nutartis civilinėje byloje pagal O. L. pareiškimą, byla Nr. 3K-3-388/2010; 2009 m. balandžio 27 d. nutartis civilinėje byloje V. A. v. A. P., Klaipėdos apskrities viršininko administracija, byla Nr. 3K-3-93/2009).
  2. Įstatymas numato du savarankiškus paveldėjimo priėmimo būdus, vienas iš kurių – palikimo priėmimas, faktiškai pradėjus turtą valdyti (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.50 straipsnio 2 dalis). CK 5.51 straipsnio 1 dalis nurodo, kad įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo valdyti turtą, juo rūpintis kaip savo turtu (valdo, naudoja ir juo disponuoja, prižiūri, moka mokesčius, kreipėsi į teismą išreikšdamas valią priimti palikimą ir paskirti palikimo administratorių ir pan.). Įpėdinis, pradėjęs valdyti kokią nors palikimo dalį, laikomas priėmusiu visą palikimą.
  3. Pagal CK 5.50 straipsnio nuostatą įpėdinis, įgyvendindamas savo teisę į palikimą, palikimo priėmimo veiksmus turi atlikti per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pripažįstama, kad ne bet koks konkretaus daikto paėmimas ar net naudojimasis juo laikomas palikimo priėmimu. Paprastai palikimo priėmimu nelaikoma palikėjo drabužių, patalynės, asmeninių daiktų, dokumentų, laiškų, nuotraukų, šeimos suvenyrų ir relikvijų paėmimas kitų įpėdinių sutikimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. liepos 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-422-313/2015; 2008 m. lapkričio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-547/2008; kt.). Tačiau jeigu tokių daiktų paėmimas kartu su kitomis byloje nustatytomis reikšmingomis aplinkybėmis patvirtina, kad buvo aktyviai siekiama įgyvendinti palikimo priėmimo teises, tai gali būti pakankamas pagrindas palikimo priėmimui, pradėjus faktiškai valdyti turtą, konstatuoti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. liepos 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-422-313/2015; 2006 m. vasario 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-152/2006).
  4. Iš 2013 m. vasario 11 d. Kauno r. 2-ojo notaro biuro notarės R. B. liudijimo (notarinio registro Nr. 205) ir 2018 m. kovo 5 d. Kauno miesto 6-ojo notarų biuro notaro Š. R. liudijimo (notarinio registro Nr. 2-2021) matyti, kad pareiškėjai yra J. A. vaikai ir priėmė jo palikimą (el. b. l. 14, 15). Iš santuokos liudijimo matyti, kad J. A. ir J. A. buvo susituokę (el. b. l. 5). Iš pareiškėjų pareiškime nurodytų aplinkybių, prie pareiškimo pateiktų rašytinių įrodymų ir teismo posėdyje duotų paaiškinimų nustatyta, kad J. A. buvo pareiškėjų motina. J. A. mirė ( - ) (el. b. l. 4). Testamentų registro išrašas patvirtina, kad mirusioji testamento nepaliko, po jos mirties paveldėjimo byla nėra užvesta (el. b. l. 12). Mirusioji

7turėjo nekilnojamojo turto adresu ( - ) (el. b. l. 6–10). Aplinkybę, kad po J. A. mirties, pareiškėjai palikimą priėmė faktiškai pradėdami jį valdyti, patvirtino atsiliepimuose suinteresuoti asmenys R. Č. ir V. S., byloje dalyvavę pareiškėjai, suinteresuotas asmuo R. K. ir į bylą pateikti sąskaitų mokėjimo kvitai. Aptarti rašytiniai įrodymai, pareiškėjų pareiškime ir teismo posėdžio metu nurodytos aplinkybės patvirtina, kad pareiškėjai pradėjo faktiškai valdyti savo motinos turtą po jos mirties ( - ). Pareiškėjai rūpinosi po motinos mirties likusiu turtu, juo naudojosi. Jokio ginčo dėl mirusiosios palikimo nebuvo ir nėra šiuo metu.

  1. Įvertinus visus byloje esančius įrodymus, darytina išvada, jog pareiškėjai po J. A. mirties priėmė jos palikimą, pradėdami faktiškai paveldimą turtą valdyti kaip savą (CPK 177, 178, 185 straipsniai). Kadangi palikimo neleidžiama priimti iš dalies, su sąlyga ar išlygomis, o įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti, tai pareiškėjo pareiškimas tenkintinas – nustatytinas juridinę reikšmę turintis faktas, kad pareiškėjai V. A. ir J. U. faktiškai pradėdami valdyti paveldimą turtą, priėmė palikimą po J. A. mirties ( - ) (CK 5.50 straipsnio 1 dalis, 5.51 straipsnio 1 dalis, CPK 177, 178, 185 straipsniai, 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas).
  2. Juridinę reikšmę turintis faktas nustatytinas paveldėjimo teisės liudijimo gavimo tikslu.

8Teismas, vadovaudamasis Civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 263 straipsniu, 265 straipsniu, 268 straipsniu, 270 straipsniu, 444 straipsnio 2 dalies 1 punktu ir 448 straipsniu,

Nutarė

9pareiškimą tenkinti.

10Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad V. A. (asmens kodas ( - ) ir J. U. (asmens kodas ( - ) priėmė J. A. (asmens kodas ( - ) mirusios ( - ), palikimą, faktiškai pradėdami jį valdyti.

11Juridinę reikšmę turintis faktas nustatytinas paveldėjimo teisės liudijimo gavimo tikslu.

12Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.

Proceso dalyviai
Ryšiai