Byla 2A-1087-577/2016
Dėl skolos priteisimo

1Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Jadvyga Mardosevič teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo UAB „Softlife“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. rugsėjo 10 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo UAB „Argutus“ ieškinį atsakovui UAB „Softlife“ dėl skolos priteisimo.

2Teismas, išnagrinėjęs civilinę bylą,

Nustatė

3

  1. Ginčo esmė

4Ieškovas UAB „Argutus“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, kurį patikslinęs prašė priteisti iš atsakovo UAB ,,Softlife“ 1085,42 Eur skolos, 34,86 Eur įstatyminių palūkanų, 6 procentus procesinių palūkanų ir bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad pagal žodinę prekių pirkimo-pardavimo sutartį ieškovas perdavė atsakovui prekes, išrašė PVM sąskaitas-faktūras, atsakovas jas priėmė, pretenzijų dėl parduodamų prekių neturėjo, tačiau nepaisant raginimų, iki šiol neapmokėjo 4 pateiktų sąskaitų- faktūrų ir liko skolingas 1 085,42 Eur. Pažymėjo, kad daugiau nei pusė atsakovui išrašytų ir apmokėtų sąskaitų yra nepasirašytos atsakovo, o tai, pasak ieškovo patvirtina tarp šalių buvus pasitikėjimo santykius. Teigia, kad jis turi įstatyminį pagrindą reikalauti palūkanų, nes atsakovas žadėdamas atsiskaityti to nepadarė.

5Atsakovas UAB ,,Softlife“ su ieškiniu nesutiko, nurodė, kad nėra gavęs ginčo sąskaitų, bei prekių, jų neužsakė, minėtos sąskaitos neįtrauktos į atsakovo iš ieškovo gaunamų sąskaitų registrą. Teigia, jog neįrodytas pirkimo-pardavimo sandoris. Pareiškė, kad pagal jo vedamą buhalterinę apskaitą ieškovui neapmokėtas likutis buvo 2 298,34 Lt, kurį atsakovas apmokėjo. Be to atsakovas nėra gavęs pretenzijų dėl apmokėjimo.

6II.

7Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

8Vilniaus miesto apylinkės teismas 2015 m. rugsėjo 10 d. sprendimu ieškovo ieškinį tenkino, priteisė iš atsakovo UAB „Softline“ ieškovui UAB „Argutus“ 1 120,80 Eur skolą, 34,86 Eur palūkanų, 6 procentus procesinių palūkanų nuo priteistos 1 120,28 Eur sumos nuo bylos iškėlimo teisme 2014-11-11 dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo dienos bei 782,56 Eur bylinėjimosi išlaidų. Taip pat priteisė iš atsakovo 7,90 Eur pašto išlaidų valstybei. Teismas nustatė, kad šalis siejo pirkimo - pardavimo teisiniai santykiai; tarp jų buvo susiklosčiusi komercinė praktika, pagal kurią ieškovas parduodavo prekes atsakovui pagal atskirą užsakymą, apie prekių gavimą patvirtindavo atsakovo vadybininkas bei išrašyta sąskaita-faktūra, kuri būdavo perduodama su preke arba elektroniniu paštu. Įvertinęs byloje pateiktus žodinius bei rašytinius įrodymus, t.y. sąskaitas-faktūras, O. L. el. susirašinėjimą su ieškovu, teismas sprendė, kad sąskaitose - faktūrose nurodytas prekių pateikimo atsakovui faktas yra įrodytas. Atkreipė dėmesį, kad į bylą yra pateiktos ir kitos atsakovo atstovo nepasirašytos PVM sąskaitos-faktūros, dėl kurių apmokėjimo ginčų nekilo. Kadangi atsakovo įmonė nevedė gautų prekių apskaitos, dokumentų neapskaitė, dalį skolos sumokėjo tik po to, kai ieškovas kreipėsi į teismą, padarė išvadą, jog įsiskolinimas už prekes į apskaitą neįtrauktas galimai dėl paties atsakovo klaidos. Teismo nuomone, atsakovo atstovo nepasirašymas PVM sąskaitose – faktūrose nepaneigia kitų įrodymų visumos, kurie leidžia daryti tikėtiną išvadą, kad pirkimo-pardavimo sutartys buvo sudarytos ir šiais 4 atvejais. Pažymėjo, kad atsakovas, nesutikdamas su sąskaitų-faktūrų galiojimu, jų neginčijo įstatymų nustatyta tvarka pareikšdamas priešieškinį.

9III.

10Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

11Atsakovas UAB „Softline“ apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015-09-10 dienos sprendimą ir ieškovo ieškinį atmesti, priteisti atsakovui bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad pareiga įrodyti ieškinį ir prekių perdavimą tenka ieškovui, tačiau byloje nėra įrodymų, patvirtinančių pirkimo- pardavimo sutarties sudarymą, t.y. prekių užsakymą pagal ginčo sąskaitas, kiekio, kainos derinimą. Atsakovo atstovai patvirtino, kad prekių negavo, be to, ginčo sąskaitos atsakovo atstovo nepasirašytos, jas atsakovas gavo tik su patikslintu ieškiniu. Pasak apelianto, vien ginčo sąskaitos neįrodo pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo ir prekių perdavimo. Ginčo sąskaitų išsiuntimas po metų nuo jų išrašymo neatitinka šalių verslo praktikos ir, apelianto įsitikinimu, patvirtina prekių neperdavimą. Mano, kad teismas klaidingai padalijo įrodinėjimo naštą ir nesutinka su teismo išvada, kad atsakovas turėtų nuginčyti PVM sąskaitų-faktūrų galiojimą, pareikšdamas priešieškinį. Apelianto teigimu, ieškovo el. pašto išrašai taip pat nepatvirtina prekių pagal ginčo sąskaitas perdavimo. Be to, iš išrašų negalima patikimai nustatyti išsiųstų dokumentų ir jų turinio. Atkreipė dėmesį į tai, kad išrašuose sąskaitų numeriai yra prirašyti ranka paties ieškovo, o kai kuriuose jie apskritai nesimato. Kai kurios ginčo sąskaitos atsakovui išsiųstos praėjus daugiau kaip 1 metams nuo sąskaitų išrašymo, nors remiantis šalių verslo praktika, visos sąskaitos buvo išrašomos ir šalių pasirašomos prekių perdavimo momentu. Apelianto įsitikinimu, teismas išrašus įvertino netinkamai. Taip pat atsakovas nesutinka su teismo prielaida, kad įsiskolinimas už prekes į apskaitą neįtrauktas galimai dėl paties atsakovo klaidos. Mano, kad teismas turėjo pagrindą vadovautis buhalterine apskaita kaip įrodymu, paneigiančiu ieškinį, vertinti, kad labiau tikėtina, jog prekės pagal ginčo sąskaitos nebuvo perduotos. Atsakovo įsitikinimu, vertindamas priešingai, teismas pažeidė įrodymų pakankamumo ir tikėtinumo principus, nevisapusiškai ištyrė byloje esančius įrodymus. Taip pat teigia, kad teismas peržengė ieškinio ribas, kadangi priteisė daugiau, nei buvo prašoma patikslintu ieškiniu.

12Ieškovas UAB „Argutus“ su atsakovo pateiktu apeliaciniu skundu nesutinka, prašo jį atmesti ir palikti galioti pirmos instancijos teismo sprendimą; priteisti iš atsakovo visas ieškovo apeliacinėje instancijoje patirtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, jog prekių perdavimą atsakovui pagal ginčo sąskaitas patvirtina šalių paaiškinimai, PVM sąskaitos-faktūros, liudytojų parodymai bei O. L. elektroninio pašto susirašinėjimas su ieškovu. Pastebi, kad teismų praktikoje, kurią cituoja atsakovas, jo įvardijamų taisyklių, kad prekių perdavimo negalima įrodyti PVM sąskaitomis-faktūromis ir kad nepasirašyta sąskaita neturi įrodomosios galios nėra suformuota. Mano, kad teismas šalims byloje tinkamai paskirstė įrodinėjimo pareigą - pareiga įrodyti, kad prekės buvo perduotos teko ieškovui. Pažymėjo, kad 2015-05-26 teismo posėdžio metu kompiuterinėje programoje minėti elektroniniai laiškai buvo atidaryti atverčiant prisegtą dokumentą, kas leido teismui įsitikinti, kad siųstos sąskaitos yra būtent ginčo PVM sąskaitos faktūros. Pasak ieškovo, aplinkybę, kad dar iki 2014-10-20 sąskaitų 2013-10-29 Nr. 0002342 ir 2013-07-24 Nr. 0002179 turinys atsakovui buvo žinomas, patvirtina 2014-10-18 atsakovo darbuotojo O. L. (O. L.) elektroninis laiškas, kuriuo jis prašo ieškovo persiųsti nuskanuotas sąskaitas faktūras 0002179, 0002342 ir 0001893. Be to, ieškovas pagal ginčo sąskaitas sumokėjo PVM mokestį. Atsakovas jokių duomenų, kurie leistų abejoti ieškovo buhalterinės apskaitos teisingumu nepateikė.

13IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

14Apeliacinio proceso paskirtis – laikantis CPK 320 str. įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant ir faktinę, ir teisinę bylos puses, tai yra, tiriant byloje surinktus įrodymus, patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialinės teisės normas. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrina, ar nėra CPK 329 str. nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.

15Byloje nustatyta, kad šalis siejo pirkimo - pardavimo teisiniai santykiai. Atsakovas neneigia teismo nustatytos aplinkybės dėl susiklosčiusios komercinės praktikos, pagal kurią ieškovas parduodavo prekes atsakovui pagal atskirą užsakymą. Ginčas tarp šalių kilo dėl prekių pirkimo-pardavimo pagal ieškovo išrašytas PVM sąskaitas-faktūras: 2013-07-24 PVM sąskaitą-faktūrą Nr. 0002179 (770,79 Eur (2661,40 Lt)), 2013-10-29 PVM sąskaitą-faktūrą Nr. 0002342 (50,32 Eur (173,76 Lt)), 2013-12-31 Nr. 0002446 (199,82 Eur (698,94 Lt) bei 2014-01-16 PVM sąskaitą-faktūrą Nr. 0002470 (64,48 Eur (222,64 Lt)). Atsakovas teigė, jog minėtuose dokumentuose nurodytų prekių pirkimo-pardavimo sutartys nebuvo sudarytos, atsakovas nėra jų (prekių) gavęs. Pirmosios instancijos teismas patenkino ieškovo ieškinį ir priteisė iš atsakovo skolą pagal minėtas PVM sąskaitas-faktūras, taip pat ieškovo paskaičiuotas palūkanas. Atsakovas pateikė apeliacinį skundą. Apeliantas teigia, kad ieškovas, turėdamas pareigą įrodyti ieškinį, įrodymų, patvirtinančių prekių užsakymą pagal ginčo sąskaitas, nepateikė. Mano, jog teismas turėjo pagrindą vertinti, kad labiau tikėtina, jog prekės pagal ginčo sąskaitą nebuvo perduotos, o vertindamas priešingai, pažeidė įrodymų pakankamumo ir tikėtinumo principus, nevisapusiškai ištyrė byloje esančius įrodymus.

16Kaip yra žinoma, įstatymų leidėjas prievolių atsiradimą sieja ne tik su rašytinių sutarčių sudarymu, bet ir su kitais juridiniais faktais, kurie pagal galiojančius įstatymus sukuria prievolinius santykius (CK 6.2 str.). Kadangi nėra nustatyta imperatyvi pareiga pirkimo-pardavimo santykius įforminti rašytine sutartimi, ji gali būti sudaroma ir žodžiu (CK 6.311 str.), o pirkimo-pardavimo santykiams atsirasti pakanka prekes perduoti pirkėjui arba jo įgaliotam asmeniui. Teismų praktikoje pripažįstama, kad pirkėjo pasirašyta PVM sąskaita-faktūra patvirtina sutartinių pirkimo-pardavimo santykių susiklostymą tarp šiame dokumente nurodytų asmenų. Prekių pardavimas pagal sąskaitą–faktūrą iš esmės atitinka pardavimo sutarties turinį ir sukelia tas pačias teisines pasekmes – pardavėjo pareigą perduoti prekes pirkėjo nuosavybėn, atitinkamai pirkėjo pareigą už perduotas prekes sumokėti. Kartu pabrėžtina, jog įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklės lemia, kad kilus ginčui, būtent daiktų pardavėjui tenka pareiga įrodyti aplinkybę, jog pirkimo-pardavimo sandoris yra įvykęs (CPK 12, 178 str.). Tik įrodžius sandorio sudarymo faktą gali būti vertinama, ar pirkėjas turi priešpriešinę prievolę pardavėjui – sumokėti už prekes.

17Kasacinio teismo praktikoje ne kartą konstatuota, kad teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (CPK 185 straipsnio 1 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-206/2010; 2012 m. birželio 6 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-296/2012; kt.). Teismas turi diskrecijos teisę nuspręsti, ar byloje pakanka įrodymų, patvirtinančių šalių įrodinėjamas aplinkybes. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad tam tikrų faktinių aplinkybių buvimą teismas civilinio proceso tvarka konstatuoja tada, kai jam nekyla didelių abejonių dėl tų aplinkybių egzistavimo; įstatymo nenustatyta, kad teismas gali daryti išvadą dėl tam tikrų aplinkybių buvimo tik tada, kai dėl jų egzistavimo nėra absoliučiai jokių abejonių. Civiliniame procese vadovaujamasi pirmiau nurodyta įrodymų pakankamumo taisykle, todėl teismas išvadą dėl faktų buvimo gali daryti ir tada, kai tam tikros abejonės dėl fakto buvimo išlieka, tačiau byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti esant labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. birželio 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-324/2008; 2015 m. vasario 18 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. Nr. 3K-3-40-690/2015, kt.).

18Nagrinėjamu atveju, apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į bylos faktines ir teisines aplinkybes, sutinka su teismo išvada, kad ieškovas įrodė, jog tarp jo ir atsakovo susiklostė realūs pirkimo-pardavimo santykiai pagal ginčo sąskaitas faktūras. Pirmosios intsancijos teismas pagrįstai minėtų sąskaitų-faktūrų įrodomąją reikšmę nustatė kitų bylos įrodymų kontekste, t.y. išvadas padarė įvertinęs ne tik sąskaitas-faktūras, tačiau ir šalių paaiškinimus, liudytojų parodymus, el. šalių susirašinėjimą, atsižvelgė į tarp šalių susiklosčiusią komercinę praktiką.

19Apeliaciniame skunde atsakovas teigia, kad el. pašto išrašai nepatvirtina prekių pagal ginčo sąskaitas perdavimo. Taip pat teigia, jog iš išrašų negalima patikimai nustatyti išsiųstų dokumentų ir jų turinio, nes išraše sąskaitų numeriai yra prirašyti ranka arba jų apskritai nesimato, todėl mano, jog išrašai neturi įrodomosios reikšmės. Tačiau pažymėtina, kad pirmosios instancijos teisme apklaustas liudytojas O. L. neneigė aplinkybės, jog 2014 m. pabaigoje, kuomet iškilo klausimas dėl skolų, iš ieškovo gavo sąskaitas. Be to, 2015-05-26 teismo posėdyje elektroniniai laiškai buvo atidaryti atverčiant prisegtą dokumentą. Šias aplinkybes patvirtina posėdžio garso įrašas. Taigi, teismas išvadas padarė įsitikinęs pateiktų įrodymų turiniu. Bylos duomenimis, atsakovas yra apmokėjęs ne tik pasirašytas, tačiau ir jo atstovų nepasirašytas PVM sąskaitas-faktūras, kurios buvo siunčiamos elektroniniu paštu. Iš pateikto susirašinėjimo matyti, kad 2013-12-31 PVM sąskaita-faktūra Nr. 0002446 bei 2014-01-16 PVM sąskaita-faktūra Nr. 0002470 išsiųsta jų išrašymo dieną. Duomenų apie kitų dviejų sąskaitų: 2013-10-29 Nr. 0002342 ir 2013-07-24 Nr. 0002179 išsiuntimą atsakovui jų išrašymo dieną ieškovas nepateikė (byloje yra tik 2014-10-20 el. laiškas), tačiau tai, kad 2014-10-18 atsakovo darbuotojas O. L. elektroniniu laišku ieškovo prašė atsiųsti sąskaitas-faktūras, nurodydamas jų numerius (1893, 2179, 2342), leidžia pagrįstai manyti, kad ir iki 2014-10-18 ginčo sąskaitų Nr. 0002342 ir Nr. 0002179 turinys atsakovui buvo žinomas. Nors civilinė byla sąskaitų siuntimo metu jau buvo nagrinėjama teisme, prosesiniuose dokumentuose ginčijamų sąskaitų numeriai nebuvo nurodyti. Pažymėtina, kad sąskaitose nurodytą jų išrašymo laiką iš dalies patvirtina ieškovo pateikta sąskaitos išklotinė bei pridėtinės vertės mokesčio deklaracijos, į kurias įtrauktas mokestis pagal atsakovui išrašytas ginčo sąskaitas-faktūras (2 t., b.l. 62-73).

20Apeliacinės instancijos teismas pritaria apelianto argumentui dėl to, jog atsakovas, nesutikdamas su sąskaitų-faktūrų galiojimu, jų ginčyti reiškiant priešieškinį, neturėjo. Tačiau minėtas teismo nurodymas nelėmė neteisėto teismo sprendimo priėmimo ir nesudaro pagrindo jį keisti ar naikinti.

21Taigi, apeliacinės instancijos teismas, remdamasis pirmiau šioje nutartyje išvardintomis nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis bei vadovaudamasis įrodymų vertinimo taisyklėmis ir įrodymų tikėtinumo principu, sprendžia, kad teismo išvada, jog ieškovas prekes, nurodytas ginčo sąskaitose – faktūrose, perdavė atsakovui yra pagrįsta, todėl pastarajam tenka prievolė sumokėti už prekes.

22Apeliantas tai pat nurodė, teismas peržengė ieškinio ribas, kadangi priteisė daugiau, nei buvo prašoma patikslintu ieškiniu.

23Kaip minėta, ieškovas ieškiniu prašė priteisti 1085,42 Eur skolos, 34,86 Eur palūkanas, taip pat procesines palūkanas ir bylinėjimosi išlaidas. Teismas, visiškai tenkindamas ieškinį, priteisė iš atsakovo 1120, 28 Eur skolą bei 34,86 Eur palūkanų, 6 procentus skaičiuojant nuo priteistos 1120,28 Eur sumos. Apeliacinės intsancijos teismas šį neatitikimą laiko aritmetine (rašymo apsirikimo) klaida (skolos suma nurodyta su palūkanomis), todėl ši sprendimo dalis tikslintina, nurodant iš atsakovo priteisiamą 1085,42 Eur sumą.

24Pažymėtina, kad pagal kasacinio teismo praktiką įstatyminė teismo pareiga tinkamai motyvuoti priimtą teismo sprendimą (nutartį) neturi būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną šalių byloje išsakytą ar pateiktą argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009-05-27 nutartis civilinėje Nr. 3K-3-219/2009; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-06-22 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-287/2010 ir kt.). Tokia teismo sprendimo (nutarties) motyvavimo pareigos tinkamo įvykdymo samprata pateikiama ne vien kasacinio teismo, bet ir Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje (Van de Hurk v. the Netherlands, judgement of 19 April 1994, par. 61).

25Vadovaudamasis aukščiau nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas visapusiškai ir objektyviai išnagrinėjo nustatytas faktines aplinkybes, teisingai įvertino surinktus įrodymus ir priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą, jo naikinti ar keisti apeliacinio skundo motyvais nėra pagrindo. Pažymėtina, jog kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad vien ta aplinkybė, jog teismai, įvertinę byloje surinktus įrodymus, padarė kitokias išvadas nei nurodo kasatorius, savaime nereiškia, kad buvo pažeistos įrodymų vertinimo taisyklės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. sausio 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-110/2013).

26Esant nurodytam, atsakovo UAB „Softlife“ apeliacinis skundas atmestinas, o Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. rugsėjo 10 d.sprendimas paliktinas nepakeistas (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).

27Vadovaudamasis CPK 326–331 straipsniais, teismas

Nutarė

28Atsakovo UAB „Softlife“ apeliacinį skundą atmesti.

29Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. rugsėjo 10 d. sprendimą palikti iš esmės nepakeistą. Patikslinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. rugsėjo 10 d. sprendimu iš atsakovo ieškovui priteistą skolos sumą, nurodant, kad iš atsakovo UAB ,,Softlife“ priteisiama 1085,42 Eur skolos, 34,86 Eur įstatyminių palūkanų, 6 procentus procesinių palūkanų nuo priteistos 1120,28 Eur sumos nuo bylos iškėlimo teisme 2014-11-11 dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo dienos bei 782,56 Eur bylinėjimosi išlaidų ieškovo UAB ,,Argutus“ naudai.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Jadvyga... 2. Teismas, išnagrinėjęs civilinę bylą,... 3.
  1. Ginčo esmė
...
4. Ieškovas UAB „Argutus“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, kurį... 5. Atsakovas UAB ,,Softlife“ su ieškiniu nesutiko, nurodė, kad nėra gavęs... 6. II.... 7. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė... 8. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2015 m. rugsėjo 10 d. sprendimu ieškovo... 9. III.... 10. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai... 11. Atsakovas UAB „Softline“ apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus... 12. Ieškovas UAB „Argutus“ su atsakovo pateiktu apeliaciniu skundu nesutinka,... 13. IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai... 14. Apeliacinio proceso paskirtis – laikantis CPK 320 str. įtvirtintų bylos... 15. Byloje nustatyta, kad šalis siejo pirkimo - pardavimo teisiniai santykiai.... 16. Kaip yra žinoma, įstatymų leidėjas prievolių atsiradimą sieja ne tik su... 17. Kasacinio teismo praktikoje ne kartą konstatuota, kad teismai, vertindami... 18. Nagrinėjamu atveju, apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į bylos... 19. Apeliaciniame skunde atsakovas teigia, kad el. pašto išrašai nepatvirtina... 20. Apeliacinės instancijos teismas pritaria apelianto argumentui dėl to, jog... 21. Taigi, apeliacinės instancijos teismas, remdamasis pirmiau šioje nutartyje... 22. Apeliantas tai pat nurodė, teismas peržengė ieškinio ribas, kadangi... 23. Kaip minėta, ieškovas ieškiniu prašė priteisti 1085,42 Eur skolos, 34,86... 24. Pažymėtina, kad pagal kasacinio teismo praktiką įstatyminė teismo pareiga... 25. Vadovaudamasis aukščiau nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis, apeliacinės... 26. Esant nurodytam, atsakovo UAB „Softlife“ apeliacinis skundas atmestinas, o... 27. Vadovaudamasis CPK 326–331 straipsniais, teismas... 28. Atsakovo UAB „Softlife“ apeliacinį skundą atmesti.... 29. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. rugsėjo 10 d. sprendimą palikti iš...