Byla e2-3391-861/2018
Dėl skolos priteisimo ir atsakovų A. G. ir A. G. įmonės „Jagra“ priešieškinį ieškovui UAB „Vironda“ dėl sutarčių pripažinimo negaliojančiomis. Teismas

1Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Donata Kravčenkienė, sekretoriaujant Jolitai Aleksejūnaitei, dalyvaujant ieškovo UAB „Vironda“ atstovui advokatui Gyčiui Šarkai, atsakovui A. G., atsakovų A. G. ir A. G. įmonės „Jagra“ atstovui advokato padėjėjui Romualdui Samaičiui,

2viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo UAB „Vironda“ ieškinį atsakovams A. G. ir A. G. įmonei „Jagra“ dėl skolos priteisimo ir atsakovų A. G. ir A. G. įmonės „Jagra“ priešieškinį ieškovui UAB „Vironda“ dėl sutarčių pripažinimo negaliojančiomis. Teismas

Nustatė

3ieškovas prašo priteisti iš atsakovo A. G. įmonės „Jagra“ ir subsidiariai iš atsakovo A. G. 21 464,70 Eur skolos, 4 176,76 Eur palūkanų, 8 proc. dydžio metines procesines palūkanas ir bylinėjimosi išlaidas. Ieškinyje ieškovas nurodė, kad jis su atsakovu A. G. įmone „Jagra“ (toliau – įmonė „Jagra“) susitarė dėl trijų krovininių automobilių ir dviejų puspriekabių nuomos įmonei, o įmonė „Jagra“ įsipareigojo tinkamai atsiskaityti už nuomą. Už automobilių ir puspriekabių nuomą laikotarpiu nuo 2014 m. gegužės mėn. iki 2016 m. birželio mėn. įmonė „Jagra“ neatsiskaitė ir liko skolinga pagal trylika PVM sąskaitų – faktūrų ieškovui 21 464,70 Eur pagrindinės skolos.

4Atsakovai su pareikštu ieškiniu nesutiko. Nurodė, kad ieškovas neturėjo leidimo užsiimti tarptautiniu krovinių gabenimu, todėl šalys susitarė, kad ieškovas įregistruos transporto priemones savo vardu, bet naudotoju nurodys įmonę „Jagra“. Atsakovas įmonė „Jagra“ realiai nesinaudojo ieškovo automobiliais, todėl neprivalo atsiskaityti už jų nuomą.

5Atsakovai pateikė patikslintą priešieškinį, kuriuo prašo pripažinti niekinėmis ir negaliojančiomis nuo pat jų sudarymo momento 2010-10-18, 2011-12-16, 2012-03-26, 2013-12-31 ir 2014-06-25 tarp ieškovo ir įmonės „Jagra“ sudarytas nuomos sutartis. Atsakovai teigia, kad šios sutartys yra apsimestinės. Nurodo, kad tikroji šalių valia buvo ne sudaryti nuomos sutartis, o suteikti ieškovui galimybę verstis tarptautiniu krovinių gabenimu, nes pastarasis neturėjo licencijos verstis tokia veikla, todėl naudojosi atsakovo įmonės „Jagra“ turimomis licenzijomis.

6Ieškovas su priešieškiniu nesutiko, teigė, kad šalys susitarė būtent dėl transporto priemonių nuomos ir jokio tariamo susitarimo nebuvo. Pažymėjo, kad atsakovo minimos licencijos išduotos būtent atsakovui ir niekada nebuvo perrašytos ieškovo vardu, būtent atsakovas įdarbino vairuotojus. Ieškovas apdraudė transporto priemones vežėjo draudimu todėl, kad taip buvo pigiau. Teigė, kad įmonė „Jagra“ ginčo sąskaitose – faktūrose nurodytas sumas įtraukė į savo sąnaudas, taip sumažindama apmokestinamą pelną, taip pat susigrąžino PVM mokestį. Atsakovai nenurodė tikrojo sandorio ir jo sąlygų.

7Teismo posėdžio metu ieškovo atstovas paaiškino, kad atsakovas iš pradžių pagal pateikiamas PVM sąskaitas – faktūras atsiskaitinėdavo tinkamai, todėl neaišku, kas pasikeitė 2014 metais, kai atsakovas nebeapmokėjo pateikiamų sąskaitų. Atsakovo turima licencija nėra išskirtinė, tokias licencijas turi daug įmonių, todėl ieškovui nebuvo reikalingos atsakovo paslaugos. Remiantis atsakovo priešieškiniu būtų galima daryti išvadą, kad atsakovas bet kuriuo atveju buvo skolingas ieškovui.

8Atsakovas A. G. teigė, kad neužteko turėti licenciją, norint verstis krovinių pervežinu. Įmonė turėjo priklausyti Linavos asociacijai, mokėti didelį nario ir metinius mokesčius, dėl to toks susitarimas ir buvo sudarytas. Iš pradžių teigė, kad ginčo sutartys nebuvo sudarytos, nes jų nerado. Anksčiau nesikreipė dėl sutarčių nuginčijimo, nes atsakovams šie apsimestiniai sandoriai buvo naudingi. Koks realus sandoris buvo sudarytas, negalėjo nurodyti. Teigė, kad krovinio pervežimus vykdė ieškovas.

9Atsakovų atstovas paaiškino, kad apsimestinės sutartys buvo naudingos abiems šalims. Atsakovų atstovas negalėjo nurodyti, kokį konkretų sandorį buvo bandoma pridengti ginčo sutartimis.

10Ieškinys tenkintinas, priešieškinys atmestinas.

11Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad 2010-10-18, 2011-12-16, 2012-03-26, 2013-12-31 ir 2014-06-25 tarp ieškovo ir įmonės „Jagra“ buvo sudarytos nuomos sutartys. Ieškovas atsakovui įmonei „Jagra“ išrašė 13 PVM sąskaitų – faktūrų, kurias atsakovas pasirašė, tačiau neapmokėjo. Atsakovai teigia, kad aukščiau nurodytos sutartys yra apsimestinės, todėl atsakovai nėra skolingi ieškovui.

12Dėl priešieškinio reikalavimų.

13Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 1.87 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad jeigu sandoris sudarytas kitam sandoriui pridengti, taikomos sandoriui, kurį šalys iš tikrųjų turėjo galvoje, taikytinos taisyklės. Tokiu atveju dėl to paties dalyko sudaromi du susitarimai: išorinis, neatspindintis tikrųjų šalių ketinimų, ir kitas – atspindintis tikrąją šalių valią, tačiau neviešinamas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. birželio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-228/2009; 2016 m. lapkričio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-465-686/2016, 23 punktas; kt.).

14Kai kyla ginčas dėl sandorio pripažinimo apsimestiniu, teismas, vadovaudamasis sutarčių aiškinimo taisyklėmis (CK 6.193 straipsnis), turi aiškintis tikruosius sandorio šalių ketinimus, tikslus, atsižvelgti į sandorio sudarymo aplinkybes, šalių tarpusavio santykius, kitas svarbias aplinkybes, kurios padėtų nustatyti, ar sandorį sudariusių šalių valia iš tikrųjų atitiko jų valios išorinę išraišką, ar buvo siekiama kitų tikslų, kurių sandoryje užfiksuota šalių valia neatitinka, o priešingai – juos pridengia (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. sausio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-26/2011; 2014 m. lapkričio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-473/2014).

15Tam, kad sandoris būtų pripažintas apsimestiniu, atsakovai privalo įrodyti kitą, apsimestiniu sandoriu dengiamą sandorį, kuris formaliai paslepia sandorį, kurio pasekmių realiai siekė šalys.

16Nagrinėjamu atveju atsakovai priešieškiniu prašo pripažinti 5 nuomos sutartis apsimestiniais sandoriais, nurodydami, kad tarp šalių realiai nesusiklostė nuomos santykiai. Kokį realų sandorį šalys sudarė, atsakovai paaiškinti negalėjo. Teigė, kad šiais sandoriais buvo siekiama suteikti ieškovui galimybę verstis krovinių pervežimo veikla, nes ieškovas neturėjo tam reikiamos licencijos ir naudojosi atsakovo turima licencija. Ieškovas su tokiu argumentu nesutiko, nurodydamas, kad 2016 metais per 2 mėnesius reikiamą licenciją jis gavo, taigi, jam nebuvo reikalinga išskirtinė atsakovo pagalba. Atsakovai teigė, kad buvo kitų prievolių, norint vežti krovinius ne Europos sąjungos teritorijoje – būti vežėjų asociacijos Linava nariu, mokėti 150 000 Lt stojamąjį ir metinius nario mokesčius. Ieškovas į šį teiginį atsikirto nurodydamas, kad iš byloje esančių dokumentų matyti, jog kroviniai buvo vežami tik Europos sąjungos teritorijoje. Atsakovai į bylą pateikė vežimo sutartį, kurioje vežėju nurodytas atsakovas įmonė „Jagra“, tačiau sutartyje pateikti ieškovo kontaktiniai duomenys, o tai, pasak atsakovų, įrodo, jog faktinis vežėjas buvo būtent ieškovas. Ieškovas paaiškino, kad jo kontaktiniai duomenys nurodyti todėl, kad jis surado krovinį atsakovui. Atsakovai teigė, kad įmonė „Jagra“ įdarbino kelis darbuotojus – vairuotojus, bet jiems atlyginimo nemokėjo, nes jie realiai dirbo ieškovo naudai. Vis dėlto, tai pagrindžiančių įrodymų nepateikė. Pažymėtina, jog ieškovas ir anksčiau yra išrašęs įmonei „Jagra“ PVM sąskaitų – faktūrų, kurias atsakovas apmokėjo. Kodėl jas apmokėjo, nors, kaip teigia atsakovas, jis nieko neprivalėjo mokėti ieškovui, atsakovai paaiškinti negalėjo. Atsakovų paaiškinimai, kad ginčo sąskaitomis – faktūromis buvo siekiama išgryninti ieškovo gautas pajamas vykdant pervežimus, yra nekonkretūs, neaiškūs. Atsakovas teismo posėdžio metu negalėjo paaiškinti ieškovo ir atsakovo tarpusavio santykių ir atsiskaitymo schemos.

17Kasacinio teismo praktikoje taip pat pabrėžiama, kad asmuo, būdamas suinteresuotas bylos baigtimi, siekdamas sau naudingo teismo sprendimo, gali teikti aiškinimus ne visus, o dalį jų nutylėdamas, palankiai jam vaizduodamas aplinkybes arba dar kitaip jas iškreipdamas savo naudai. Jo parodymai gali būti nevisapusiški ir neobjektyvūs. Vertinant šalies paaiškinimus reikia kreipti dėmesį į priešingos šalies ir kitų byloje dalyvaujančių asmenų aiškinimus ir kitus įrodymus, esančius byloje, ir lyginti, kiek svarbių aplinkybių nepasakoma šalies parodymuose. Reikia įvertinti, ar neobjektyvumas ir neišsamumas yra žymus, ar susijęs su nagrinėjamos bylos esminėmis aplinkybėmis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gruodžio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-628/2008).

18Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. vasario 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-98/2008; 2010 m. lapkričio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-428/2010; 2011 m. rugpjūčio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-340/2011). Dėl įrodymų pakankamumo ir patikimumo turi būti sprendžiama kiekvienu konkrečiu atveju. Įrodymų pakankamumas byloje reiškia, jog įrodymai neprieštarauja vieni kitiems ir jų visuma leidžia daryti pagrįstą išvadą apie įrodinėjamų faktinių aplinkybių buvimą. Įvertinant keletą įrodymų, lemia ne tik kiekvieno iš įrodymų patikimumas, bet ir įrodomųjų duomenų tarpusavio santykis – ar nėra prieštaravimų tarp jų, ar šalutiniai duomenys patvirtina pagrindinius, ar pakankami yra tiesioginiai duomenys, ar nuoseklūs yra šalutiniai įrodomieji faktai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. sausio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-150/2007; 2008 m. sausio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-18/2008).

19Šiuo atveju atsakovo paaiškinimai yra nekonkretūs, teiginiai deklaratyvūs, į teismo ar ieškovo pateikiamus klausimus atsakovas ir atsakovų atstovas aiškiai atsakyti negalėjo. Kaip jau minėta, atsakovai nenurodė, kokį sandorį bandė pridengti tariamai apsimestinėmis nuomos sutartimis, nepateikė į bylą jokių atsakovų nurodytas aplinkybes pagrindžiančių įrodymų. Kadangi pareiga įrodyti kitą, apsimestiniu sandoriu dengiamą sandorį, kyla atsakovui, o šis jos neįvykdė, teismas sprendžia, kad nėra pagrindo ginčijamus sandorius pripažinti apsimestiniais.

20Dėl ieškinio reikalavimų.

21Byloje esantys įrodymai patvirtina, kad ieškovą ir atsakovą siejo nuomos santykiai. Ieškovas išnuomojo atsakovui transporto priemones, o atsakovas turėjo už nuomą tinkamai atsiskaityti. Ieškovas pateikė atsakovui trylika PVM sąskaitų – faktūrų: 2014-07-01 PVM sąskaitą faktūrą Nr. VIR 154 2 316,97 Eur sumai, 2014-08-01 PVM sąskaitą faktūrą Nr. VIR 155 1 158,49 Eur sumai, 2014-09-01 PVM sąskaitą faktūrą Nr. VIR 156 1 158,49 Eur sumai, 2014-10-01 PVM sąskaitą faktūrą Nr. VIR 157 1 158,49 Eur sumai, 2014-11-03 PVM sąskaitą faktūrą Nr. VIR 158 1 158,49 Eur sumai, 2014-12-31 PVM sąskaitą faktūrą Nr. VIR 159 2 316,97 Eur sumai, 2015-04-01 PVM sąskaitą faktūrą Nr. VIR 161 3 484,80 Eur sumai, 2015-06-30 PVM sąskaitą faktūrą Nr. VIR 162 3 484,80 Eur sumai, 2015-12-31 PVM sąskaitą faktūrą Nr. VIR 166 1 161,60 Eur sumai, 2016-03-31 PVM sąskaitą faktūrą Nr. VIR 167 1 161,60 Eur sumai, 2016-04-30 PVM sąskaitą faktūrą Nr. VIR 168 1 161,60 Eur sumai, 2016-05-31 PVM sąskaitą faktūrą Nr. VIR 169 1 161,60 Eur sumai, 2016-07-07 PVM sąskaitą faktūrą Nr. VIR 171 580,80 Eur sumai. Atsakovas įmonė „Jagra“ pasirašė visas šias sąskaitas. Byloje duomenų, patvirtinančių, jog atsakovai atsiskaitė su ieškovu, nėra (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 178 straipsnis) ir atsakovai neneigia, kad nėra apmokėję šių sąskaitų.

22CK 6.477 straipsnio 1 dalis įtvirtina, kad pagal nuomos sutartį viena šalis (nuomotojas) įsipareigoja duoti nuomininkui daiktą laikinai valdyti ir naudotis juo už užmokestį, o kita šalis (nuomininkas) įsipareigoja mokėti nuomos mokestį. CK 6.38 straipsnio 1 dalyje numato, kad kiekvienas asmuo savo prievoles privalo vykdyti sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus. Vadovaujantis CK 6.63 straipsnio 1 dalies 2 punktu, skolininkas laikomas pažeidusiu prievolę, kai jis praleidžia prievolės įvykdymo terminą, o CK 6.213 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad jeigu šalis nevykdo savo piniginės prievolės, kita šalis turi teisę reikalauti prievolės įvykdymo. CK 2.50 str. 4 d. nustatyta, kad jeigu individualios įmonės prievolėms įvykdyti neužtenka įmonės turto, už įmonės prievoles atsako jos savininkas (juridinio asmens dalyvis). Šios nuostatos reiškia, kad individualiai įmonei neturint pakankamai turto atsiskaityti už savo skolas, už jas turi atsiskaityti savininkas asmeniniu ir jam tenkančio bendrosios jungtinės nuosavybės turto dalimi. Individualios įmonės savininko atsakomybė už individualios įmonės skolas yra subsidiari. Atsakovas su ieškovu neatsiskaitė pagal pateiktas sąskaitas, todėl iš atsakovo A. G. įmonės „Jagra“ ir subsidiariai iš atsakovo A. G. priteistina 21 464,70 Eur skolos.

23CK 6.261 straipsnis numato, kad skolininkui praleidus piniginės prievolės įvykdymo terminą, jis privalo mokėti už termino praleidimą sutarties ir įstatymo nustatytas palūkanas, kurios yra laikomos minimaliais kreditoriaus nuostoliais. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos Mokėjimų, atliekamų pagal komercinius sandorius, vėlavimo prevencijos įstatymo 2 straipsnio 5 dalimi, 3 straipsnio 1 ir 2 dalimis, ieškovui subsidiariai iš atsakovų priteistina 4 176,76 Eur palūkanų.

24Vadovaujantis CK 6.37 straipsnio 1, 2 dalimis, palūkanas pagal prievoles gali nustatyti įstatymai arba šalių susitarimai. Skolininkas taip pat privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Pagal Lietuvos Respublikos Mokėjimų, atliekamų pagal komercinius sandorius, vėlavimo prevencijos įstatymo 2 straipsnio 5 punktą bei 3 straipsnio 2 punktą, palūkanų, kurias skolininkas privalo sumokėti už pavėlavimą atsiskaityti dydis apskaičiuojamas taikant Lietuvos banko nustatytą vienos nakties atpirkimo sandorių atpirkimo palūkanų normą, padidintą 8 procentiniais punktais, galiojusią tą metų pusmetį, kurį skolininkui atsirado pareiga mokėti palūkanas. Prievolės mokėti palūkanas atsiradimo metu galiojusi palūkanų norma buvo 0,00 proc., todėl ieškovui subsidiariai iš atsakovų priteistinos 8,00 proc. metinės palūkanos nuo priteistos sumos (25 641,46 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme (2017-12-19) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

25CPK 93 straipsnio l dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų. Ieškovas pateikė įrodymus, jog patyrė 1 846 Eur bylinėjimosi išlaidų, todėl ieškovui subsidiariai iš atsakovų priteistina 1 846 Eur bylinėjimosi išlaidų (CPK 79 straipsnis).

26Teismas, vadovaudamasis CPK 259, 260, 270 straipsniais,

Nutarė

27ieškinį tenkinti, priešieškinį atmesti.

28Priteisti ieškovo UAB „Vironda“, į. k. 186467461, naudai iš atsakovo A. G. įmonės „Jagra“, į. k. 123212248, ir subsidiariai iš atsakovo A. G., a. k. ( - ) 21 464,70 Eur skolos, 4 176,76 Eur palūkanų, 8,00 proc. metinių palūkanų nuo priteistos sumos (25 641,46 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme (2017-12-19) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 1 846 Eur bylinėjimosi išlaidų.

29Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Donata... 2. viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą... 3. ieškovas prašo priteisti iš atsakovo A. G. įmonės „Jagra“ ir... 4. Atsakovai su pareikštu ieškiniu nesutiko. Nurodė, kad ieškovas neturėjo... 5. Atsakovai pateikė patikslintą priešieškinį, kuriuo prašo pripažinti... 6. Ieškovas su priešieškiniu nesutiko, teigė, kad šalys susitarė būtent... 7. Teismo posėdžio metu ieškovo atstovas paaiškino, kad atsakovas iš... 8. Atsakovas A. G. teigė, kad neužteko turėti licenciją, norint verstis... 9. Atsakovų atstovas paaiškino, kad apsimestinės sutartys buvo naudingos abiems... 10. Ieškinys tenkintinas, priešieškinys atmestinas.... 11. Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad 2010-10-18, 2011-12-16,... 12. Dėl priešieškinio reikalavimų.... 13. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 1.87 straipsnio 1 dalyje... 14. Kai kyla ginčas dėl sandorio pripažinimo apsimestiniu, teismas,... 15. Tam, kad sandoris būtų pripažintas apsimestiniu, atsakovai privalo įrodyti... 16. Nagrinėjamu atveju atsakovai priešieškiniu prašo pripažinti 5 nuomos... 17. Kasacinio teismo praktikoje taip pat pabrėžiama, kad asmuo, būdamas... 18. Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet... 19. Šiuo atveju atsakovo paaiškinimai yra nekonkretūs, teiginiai deklaratyvūs,... 20. Dėl ieškinio reikalavimų.... 21. Byloje esantys įrodymai patvirtina, kad ieškovą ir atsakovą siejo nuomos... 22. CK 6.477 straipsnio 1 dalis įtvirtina, kad pagal nuomos sutartį viena šalis... 23. CK 6.261 straipsnis numato, kad skolininkui praleidus piniginės prievolės... 24. Vadovaujantis CK 6.37 straipsnio 1, 2 dalimis, palūkanas pagal prievoles gali... 25. CPK 93 straipsnio l dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas... 26. Teismas, vadovaudamasis CPK 259, 260, 270 straipsniais,... 27. ieškinį tenkinti, priešieškinį atmesti.... 28. Priteisti ieškovo UAB „Vironda“, į. k. 186467461, naudai iš atsakovo A.... 29. Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos apeliaciniu skundu gali būti...