Byla 3K-3-628/2008

1Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Antano Simniškio (kolegijos pirmininkas), Egidijaus Laužiko ir Algio Norkūno (pranešėjas), rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės L. B. kasacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2008 m. gegužės 26 d. nutarties ir Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. liepos 9 d. nutarties, kuriomis atmestas atsakovės L. B. prašymas pakeisti teismo sprendimą, priimtą civilinėje byloje pagal ieškovų V. K., J. K. ieškinį atsakovams V. B., L. B. dėl skolos priteisimo.

2Teisėjų kolegija

Nustatė

3I. Ginčo esmė

4Vilniaus apygardos teismas 2007 m. vasario 13 d. sprendimu patenkino ieškovų ieškinį dėl skolos priteisimo ir priteisė jiems iš atsakovų solidariai 186 435,65 Lt skolos, 92 130,29 Lt palūkanų ir 5 proc. dydžio metinių procesinių palūkanų.

5Teismas nurodė, kad atsakovas, būdamas santuokoje su atsakove, 2000 m. lapkričio 1 d. pasirašė paskolos raštelį, pagal kurį pasiskolino iš ieškovų 46 492,68 JAV dolerio bei įsipareigojo mokėti 3 proc. dydžio mėnesines palūkanas. Atsakovai pripažino, kad paskola buvo naudojama šeimos interesais, konkrečiai – atsakovei priklausančios įmonės verslui plėtoti. Kadangi atsakovai nustatytu terminu paskolos negrąžino, tai pagal CK 3.109 straipsnio 1 dalies 5 punktą jie privalo įvykdyti prievolę solidariai. Teismo sprendimas apeliacine tvarka apskustas nebuvo.

6Atsakovė kreipėsi į teismą su prašymu atnaujinti procesą byloje CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punkto pagrindu (teismo sprendime padaryta aiški teisės normos taikymo klaida ir sprendimas nebuvo peržiūrėtas apeliacine tvarka) ir prašė, pakartotinai išnagrinėjus bylą, pakeisti Vilniaus apygardos teismo 2007 m. vasario 13 d. sprendimą ir ieškinį atmesti. Prašymas atnaujinti procesą grindžiamas tuo, kad atsakovė nedalyvavo teismo posėdyje, kuriame buvo priimtas ginčijamas sprendimas, nes jai nebuvo tinkamai praneša apie posėdžio laiką ir vietą. Apie teismo sprendimą ji sužinojo tik gavusi antstolio raginimą įvykdyti sprendimą geruoju. Ji teigia, kad tuo metu, kai atsakovas pasirašė 2000 m. lapkričio 1 d. paskolos raštelį, ji kartu su juo jau negyveno daugiau kaip dešimt metų ir netvarkė bendro ūkio, jų santuoka yra tik formali, todėl apie paskolos sudarymą ji nieko nežinojo ir paskolintais pinigais nesinaudojo bei neturėjo iš to jokios naudos. Dėl to jai negali atsirasti solidarioji atsakomybė grąžinti skolą ieškovams.

7Vilniaus apygardos teismas 2007 m. gruodžio 5 d. nutartimi patenkino atsakovės prašymą ir atnaujino procesą civilinėje byloje. Teismas konstatavo, kad pirmosios instancijos teismas išnagrinėjo bylą ir priėmė sprendimą, kai vienam iš dalyvaujančių byloje asmenų – atsakovei – nebuvo tinkamai pranešta apie teismo posėdžio laiką ir vietą. Tai yra aiški teisės normos taikymo klaida ir absoliutus teismo sprendimo negaliojimo pagrindas pagal CPK 329 straipsnio 3 dalies 1 punktą.

8II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų nutarčių esmė

9Vilniaus apygardos teismas 2008 m. gegužės 26 d. nutartimi atmetė atsakovės prašymą dėl Vilniaus apygardos teismo 2007 m. vasario 13 d. sprendimo pakeitimo.

10Teismas nurodė, kad atsakovų santuoka įregistruota 1982 m. rugpjūčio 21 d. ir byloje nėra duomenų, patvirtinančių, jog jie būtų oficialiai išsituokę, todėl laikytina, kad tuo metu, kai atsakovas sudarė su ieškovais paskolos sutartį, atsakovai gyveno santuokoje. Pagal CK 3.109 straipsnio 1 dalies 5 punktą iš bendro sutuoktinių turto vykdomos prievolės, atsiradusios iš sandorių, sudarytų vieno sutuoktinio, kai yra kito sutuoktinio sutikimas, arba prievolės, atsiradusios iš sandorių, kuriems sudaryti nereikėjo kito sutuoktinio sutikimo, jei jie buvo sudaryti šeimos interesais. Aplinkybę, kad pinigus iš ieškovų atsakovai skolinosi šeimos interesais, patvirtino atsakovas teismo posėdžio metu, šį faktą taip pat patvirtina ir ikiteisminio tyrimo bylos Nr. 10-2-353-03 medžiaga. Joje apklausta kaip liudytoja atsakovė parodė, kad nuo 1994 m. jai priklausė UAB „Liubava“, jos įmonės verslui plėtoti atsakovas iš ieškovės per kelis kartus skolinosi pinigų, kurie ieškovei nebuvo grąžinti dėl sunkios jos finansinės padėties, taip pat pripažino, kad ji kartu su atsakovu yra skolingi ieškovei apie 46 000 JAV dolerių. Ikiteisminio tyrimo byloje apklaustas atsakovas parodė, kad pinigus iš ieškovų skolinosi atsakovės verslui plėtoti ir juos visus atidavė atsakovei. Dėl to teismas kritiškai vertino atsakovės argumentus, kad pinigus iš ieškovų atsakovas skolinosi be jos žinios. Teismas konstatavo, kad atsakovai paskolos sutarties neginčijo, nustatytu laiku paskolos negrąžino, todėl teismas 2007 m. vasario 13 d. sprendimu pagrįstai tenkino ieškinį ir priteisė skolą iš abiejų atsakovų solidariai. CK 6.872 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad palūkanų už naudojimąsi paskola dydį ir jų mokėjimo tvarką nustato šalys susitarimu. Atsižvelgiant į tai, kad paskolos sutartimi šalys susitarė, jog už naudojimąsi paskolinta pinigų suma bus mokamos 3 proc. dydžio mėnesinės palūkanos ir atsakovai palūkanų dydžio neginčijo, teismas pagrįstai priteisė ieškovams iš atsakovų 92 130,29 Lt palūkanų.

11Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, išnagrinėjusi atsakovės atskirąjį skundą, 2008 m. liepos 9 d. nutartimi pirmosios instancijos teismo nutartį paliko nepakeistą. Teisėjų kolegija sutiko su teismo sprendimo išvadomis ir motyvacija.

12Teisėjų kolegija papildomai nurodė, kad ikiteisminio tyrimo byloje apklausta kaip liudytoja atsakovė parodė, jog neturi galimybių atsiskaityti su ieškove, tačiau artimiausiu metu planuoja atnaujinti vaisvandenių gamybą ir bandys dalimis atsiskaityti, be to, pripažino, kad kartu su atsakovu yra skolingi ieškovei apie 46 000 JAV dolerių. Atsakovė savo parašu patvirtino, kad apklausos protokolą perskaitė ir kad jis surašytas teisingai. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai vadovavosi šiuo apklausos protokolu ir kitais ikiteisminio tyrimo bylos duomenimis. Atsakovas, ikiteisminio tyrimo byloje apklaustas kaip liudytojas, parodė ir nagrinėjamoje civilinėje byloje būdamas atsakovu paaiškino, kad iš ieškovų gauta paskolos suma buvo panaudota šeimos interesais, t. y. atsakovės verslui. Atskirajame skunde atsakovės nurodytos aplinkybės, kad iki ji žinojo tik apie 1995-1996 metais atsakovo sudarytas su ieškovais paskolos sutartis, kurių paskolos sumos buvo panaudotos atsakovės verslui plėtoti, nepaneigia, jog 2000 m. lapkričio 1 d. paskolos raštelyje nurodyta 46 492,68 JAV dolerio paskolos suma buvo panaudota atsakovų šeimos interesais, nes atsakovė pripažino, kad ji kartu su atsakovu yra skolingi ieškovei apie 46 000 JAV dolerių. Atskirajame skunde atsakovės nurodyta aplinkybė, kad nėra buhalterinių dokumentų apie atsakovų pinigų perdavimą UAB „Liubava“, kurios akcijos nuosavybės teise priklausė atsakovei, ir kad atsakovai nebuvo trečiosios eilės kreditoriai UAB „Liubava“ bankroto byloje dėl gautos paskolos sumos perdavimo įmonei, nepaneigia pateiktų į bylą įrodymų apie gautos iš ieškovų paskolos sumos panaudojimą atsakovų šeimos interesais bei atsakovės verslui. Dėl įvairių priežasčių minėti pinigai galėjo būti neapskaityti teisės aktų nustatyta tvarka įmonės buhalterijoje, įvairiais kitais būdais panaudoti atsakovės verslui ir atsakovai turėjo teisę, bet ne pareigą pareikšti visus kreditorių reikalavimus įmonės bankroto byloje. Pažymėtina, kad atsakovė, apklausta kaip liudytoja, parodė, jog skolinti iš ieškovės pinigai UAB „Liubava“ kasoje nebuvo užpajamuoti, nes automobilių pardavėjas dokumentuose nurodė daug mažesnę kainą, negu buvo realiai. Aplinkybės, kad 2001 m. kovo 19 d. sutartimi atsakovė visas jai priklausančias UAB „Liubava“ akcijas pardavė trečiajam asmeniui ir kad 2001 m. gruodžio 20 d. UAB „Liubava“ buvo iškelta bankroto byla, taip pat nepaneigia pateiktų į bylą įrodymų apie gautos iš ieškovų paskolos sumos panaudojimą atsakovų šeimos interesais bei atsakovės verslui, nes paskolos suma gauta anksčiau – iki nurodytų aplinkybių atsiradimo ir atsakovė, apklausta kaip liudytoja, pripažino paskolos sumos iš ieškovų gavimą, panaudojimą atsakovų šeimos interesais ir atsakovų bendrą prievolę grąžinti paskolos sumą ieškovams. Dėl to pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad CK 3.109 straipsnio 1 dalies 5 punkto pagrindu atsakovai turi solidariąją prievolę grąžinti minėtą paskolos sumą ir sumokėti palūkanas. Teisėjų kolegija taip pat pažymėjo, kad prašyme atnaujinti procesą ir atskirajame skunde palūkanų dydis nėra ginčijamas.

13III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

14Kasaciniu skundu atsakovė prašo panaikinti teismų nutartis ir priimti naują sprendimą – Vilniaus apygardos teismo 2007 m. vasario 13 d. sprendimą pakeisti ir ieškinį dėl skolos bei palūkanų priteisimo iš jos solidariai su atsakovu atmesti. Kasatoriaus nuomone, teismai netinkamai taikė materialinės teisės normas, reglamentuojančiais sutuoktinių solidariąją atsakomybę, pažeidė CPK normas, reglamentuojančias įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisykles, dėl to priėmė nepagrįstas ir neteisėtas nutartis. Skundas grindžiamas šiais argumentais:

15Teismai, darydami išvadas, rėmėsi ieškovų paaiškinimais bei atsakovų parodymais, duotais ikiteisminio tyrimo byloje, iškeltoje pagal ieškovų pareiškimą atsakovui dėl sukčiavimo būdu užvaldytų jiems priklausančių pinigų. Ieškovų paaiškinimus, kaip įrodymus, reikia vertinti kritiškai, nes jie yra subjektyvūs ir klaidinantys. Ieškovai vertėsi komercine-finansine veikla, t. y. kreditavimu stambiu mastu, ir šį faktą jie stengiasi nuslėpti. Teismai neteisingai interpretavo atsakovų parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo proceso metu. Atliekant ikiteisminį tyrimą buvo tikrinami tik tie epizodai, kai ieškovė 1995-1996 metais per kelis kartus paskolino atsakovui 79 398 Lt, o jis jų negrąžino. Būtent dėl šių epizodų ir buvo apklausti atsakovai. Epizodo dėl paskolos pagal 2000 m. lapkričio 1 d. paskolos raštelį ieškovai neminėjo, todėl ikiteisminio tyrimo dėl šios paskolos nebuvo. Dėl to ikiteisminio tyrimo bylos medžiaga ir atsakovų parodymai negali būti įrodymais, nagrinėjant šią civilinę bylą.

16Visos nagrinėjamos civilinės bylos faktinės aplinkybės patvirtina, kad atsakovo pagal 2000 m. lapkričio 1 d. paskolos raštelį paskolinti iš ieškovų pinigai nebuvo panaudoti atsakovų šeimos verslui arba kitiems šeimos interesams, nes tuo metu atsakovai jau negyveno kaip šeima ir neturėjo jokio bendro šeimos verslo ar turto. Apie 2000 m. lapkričio 1 d. paskolos sutarties sudarymą atsakovė nežinojo, paskolintais pinigais nesinaudojo ir neturėjo iš to jokios naudos. Atsakovas be jos sutikimo ir žinios pasiskolino iš ieškovų didelę pinigų sumą, kuri visiškai nebuvo būtina bendriems šeimos poreikiams tenkinti. Kitaip bylos nagrinėjimo metu įrodyta nebuvo. Nurodytų aplinkybių bylos nagrinėjimo metu atsakovas neneigė. Dėl to atsakovei neatsirado solidariosios sutuoktinio prievolės grąžinti skolą. Ieškovai patraukė ją byloje bendraatsakove turėdami tikslą greičiau išieškoti skolą, nes atsakovas vienas to padaryti negali.

17Teismai pažymėjo, kad prašyme dėl proceso atnaujinimo ir atskirajame skunde atsakovė palūkanų dydžio neginčijo. Tačiau ji ginčijo savo solidariąją atsakomybę pagal paskolos sandorį, tai apima ir palūkanų ginčijimą. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad paskolos raštelyje nustatytos 3 proc. dydžio mėnesinės palūkanos yra akivaizdžiai per didelės, prieštaraujančios įstatymui ir sąžiningumo bei protingumo principams.

18Atsiliepime į kasacinį skundą ieškovai prašo teismų nutartis palikti nepakeistas. Jame nurodoma, kad kasacinis skundas iš esmės grindžiamas teismų nustatytomis faktinėmis bylos aplinkybėmis, tai nėra kasacinio nagrinėjimo dalykas. Kasatorius neteisingai interpretuoja šeimos ir santuokos teisinę sampratą, nepagrįstai teigia, kad teismai netinkamai taikė CK 3.109 straipsnį, reglamentuojantį sutuoktinių solidariąją atsakomybę. Teisiškai nepagrįsti skundo argumentai, kad paskolos sutartyje nustatytos palūkanos yra neprotingai didelės, kad teismai savo iniciatyva galėjo peržiūrėti palūkanų dydį ir jį sumažinti. CK 6.872 straipsnyje nustatyta, kad palūkanų dydį šalys nustato susitarimu. Tai reiškia, kad šalys, sudarydamos sutartį, laisva valia susitaria ir dėl palūkanų. Be to, paskolos sutartis yra galiojanti ir atsakovai jos bei palūkanų dydžio neginčijo.

19Teisėjų kolegija

konstatuoja:

20IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

21Dėl ieškovų paaiškinimų kaip įrodymų vertinimo

22Šalių paaiškinimai yra įstatymo nustatyta įrodinėjimo priemonė (CPK 177 straipsnio 2 dalis, 186 straipsnis). Ieškovas yra bylos šalis. Tai yra bylos baigtimi suinteresuotas asmuo. Vertinant ieškovo parodymus civilinėje byloje reikia atsižvelgti į tai, kad šalies paaiškinimai yra teikiami šalies kaip suinteresuoto bylos baigtimi asmens ir todėl yra subjektyvūs. Asmuo, būdamas suinteresuotas bylos baigtimi, siekdamas sau naudingo teismo sprendimo, gali teikti aiškinimus ne visus, o dalį jų nutylėdamas, palankiai jam vaizduodamas aplinkybes arba dar kitaip jas iškreipdamas savo naudai. Jo parodymai gali būti nevisapusiški ir neobjektyvūs. Vertinant ieškovo paaiškinimus reikia kreipti dėmesį į priešingos šalies ir kitų byloje dalyvaujančių asmenų aiškinimus ir kitus įrodymus, esančius byloje, ir lyginti, kiek svarbių aplinkybių nepasakoma ieškovo parodymuose. Reikia įvertinti, ar neobjektyvumas ir neišsamumas yra žymus, ar susijęs su nagrinėjamos bylos esminėmis aplinkybėmis. Ieškovo paaiškinimų subjektyvus ir klaidinantis pobūdis nesudaro pagrindo vien dėl to juos vertinti kritiškai kaip nepatikimus ir juos atmesti, nes konkrečioje byloje reikia įvertinti ieškovo parodymų turinį, visų byloje esančių įrodymų visumą (CPK 185 straipsnis).

23Kasacinio skundo argumentas, kad ieškovai stengiasi nuslėpti tą aplinkybę, jog vertėsi verslišku kreditavimu, turi būti įvertinta pagal tai, ar skolinimo aplinkybės ir kreditoriaus skolinimo motyvai yra teisiškai svarbios aplinkybės svarstant klausimą, ar paskola turi būti grąžinama, kokie asmenys ir kokiomis sąlygomis paskolą privalo grąžinti. Sutarties sudarymo motyvai, kuriais vadovavosi kreditorius, neturi reikšmės sutarties dalyvių subjektinei sudėčiai. Kasaciniame skunde kaip šalies nuslepiamos aplinkybės nurodomi duomenys, kurie gali būti susiję su kreditoriaus skolinimo motyvais, bet neapima skolininkų, kaip tokių. Iš to galima daryti išvadą, kad ieškovų parodymų galimas subjektyvumas ar klaidinantis pobūdis nėra reikšmingas, nes nesusijęs su byloje nagrinėjamomis aplinkybėmis.

24Teisėjų kolegija sprendžia, kad ieškovų paaiškinimų subjektyvumas ir klaidinantis pobūdis, kai nutylima dalis bylos aplinkybių ar jos nežymiai iškraipomos, bet bylai nėra svarbios ar su nagrinėjamu dalyku nesusijusios, nesudaro pagrindo nevertinti ieškovų parodymų kaip įrodinėjimo priemonės. Juose esantys duomenys, įvertinti su kitais byloje esančiais įrodymais ir iš esmės jiems neprieštaraujantys, teismo gali būti vertinami kaip patikimi ir pakankami su kitų įrodymų visuma (CPK 185 straipsnis). Pagal bylos aplinkybes teisėjų kolegija sprendžia, kad šių nuostatų laikytasi.

25Dėl atsakovų paaiškinimų, duotų ikiteisminio tyrimo metu, vertinimo kaip rašytinių įrodymų

26Šalies, kuri yra fizinis asmuo, paaiškinimas, duotas ikiteisminio tyrimo byloje, atitinka rašytiniams įrodymams keliamus reikalavimus, jeigu paaiškinime yra duomenys apie aplinkybes, turinčias reikšmės bylai (CPK 177 straipsnio 2 dalis, 197 straipsnio 1 dalis). Jeigu asmenų paskoliniai santykiai tęsėsi ne vienerius metus ir pinigai buvo skolinami per kelis kartus, o paskolos rašteliu buvo įformintas paskutinis sumos gavimas, tai aplinkybės apie kelerius metus trukusius paskolos santykius, jų dalyvius, skolinimosi aplinkybes, pažadėjimus grąžinti paskolintus pinigus sudaro civilinės bylos nagrinėjimo dalyką ir gali būti vertinamos kaip aplinkybės, turinčios reikšmės bylai. Iš pirmosios ir antrosios instancijos nutarčių motyvų matyti, kad atsakovų aiškinimuose, duotuose ikiteisminio tyrimo metu, yra aplinkybių apie šalių paskolos santykius, kurie be rašytinio įforminimo tęsėsi kelerius metus. Juose fiksuojami paaiškinimai apie skolos pripažinimą, pasižadėjimai grąžinti skolą, kurios dydis atitiko ieškovų reikalaujamą. Teisėjų kolegija sprendžia, kad nurodytos procesinės normos nepažeistos. Teisėjų kolegija atmeta kaip nepagrįstus kasacinio skundo argumentus, neatitinkančius CPK 197 straipsnio 1 dalies.

27Dėl solidariosios sutuoktinių prievoles

28Kasacinio skundo argumentai dėl solidariosios atsakomybės taikymo yra tik faktinio pobūdžio. Jais ginčijama aplinkybė, kad gauta paskola buvo panaudota šeimos verslui arba kitiems bendriems šeimos poreikiams. Tuo tarpu teismai įvertino byloje esančius įrodymus pagal įstatymo reikalavimus (CPK 185 straipsnis) ir nustatė priešingas aplinkybes. Pagal byloje konstatuotas aplinkybes teismas turėjo pagrindą išvadai dėl solidariosios sutuoktinių prievolės. Paskola, panaudota šeimos verslui, sukuria solidariąją prievolę (CK. 3.109 straipsnio 2 dalis). Naujų faktinių aplinkybių nebuvo nustatyta, kasacinis teismas yra saistomas žemesnės instancijos teismų nustatytų aplinkybių, kurios nustatytos nepažeidžiant įstatymų (CPK 359 straipsnio 4 dalis).

29Dėl palūkanų dydžio

30Palūkanos šioje byloje buvo nustatytos šalių sutartimi. Sutartiniai santykiai dėl palūkanų, kurių dydis yra pernelyg didelis, kasatoriaus manymu, susiklostė ir teismo įvertinti iki 2000 m. CK įsigaliojimo. Pagal Civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 4 straipsnio 4 dalį sąžiningumo, teisingumo ir protingumo principai taikomi spendžiant ginčus teismine tvarka, nepaisant to, kada yra atsiradę civiliniai santykiai, iš kurių kilęs ginčas.

31Nustatant, ar sutartimi nustatytos palūkanos atitinka sąžiningumo, protingumo ir teisingumo reikalavimus, turi būti įvertinama, kad dėl palūkanų dydžio, kai jos nustatytos sutartimi, kuri neginčijama, yra išreikšta suderinta šalių valia. Sudarydamos sutartį šalys žinojo ir įvertino savo poreikius, interesus ir galimybes, prognozavo pasekmes, nes taip elgiasi protingas ir apdairus asmuo. Sutartinė šalių valia išreiškiama laisvai apsisprendus ir neverčiant ar kitaip neteisėtai jos nepaveikiant, todėl turi būti gerbiama. Palūkanų dydis konkrečiu atveju turi būti įvertintas, atsižvelgiant į sutarties pobūdį, jos trukmę, paskolos paskirtį, skolininko riziką, kitas bylos aplinkybes. Kasaciniame skunde neargumentuojama, kad kurios nors iš šių nuostatų būtų pažeistos. Vien abstraktus nurodymas, kad 36 proc. metinių palūkanų yra akivaizdžiai per didelės, prieštaraujančios įstatymui, sąžiningumo ir protingumo principams, yra nepakankamas pagrindas pripažinti pažeidimą, dėl kurio kasacinės instancijos teismas turėtų pagrindą panaikinti teismų nutartis.

32Teisėjų kolegija nekonstatuoja pagrindų panaikinti ar pakeisti skundžiamas teismų nutartis (CPK 359 straipsnio 3 dalis).

33Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Civilinio proceso kodekso 359 straipsnio 1 punktu, 362 straipsniu,

Nutarė

34Vilniaus apygardos teismo 2008 m. gegužės 26 d. nutartį ir Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. liepos 9 d. nutartį palikti nepakeistas.

35Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

1. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. Teisėjų kolegija... 3. I. Ginčo esmė... 4. Vilniaus apygardos teismas 2007 m. vasario 13 d. sprendimu patenkino ieškovų... 5. Teismas nurodė, kad atsakovas, būdamas santuokoje su atsakove, 2000 m.... 6. Atsakovė kreipėsi į teismą su prašymu atnaujinti procesą byloje CPK 366... 7. Vilniaus apygardos teismas 2007 m. gruodžio 5 d. nutartimi patenkino... 8. II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų nutarčių esmė... 9. Vilniaus apygardos teismas 2008 m. gegužės 26 d. nutartimi atmetė atsakovės... 10. Teismas nurodė, kad atsakovų santuoka įregistruota 1982 m. rugpjūčio 21 d.... 11. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 12. Teisėjų kolegija papildomai nurodė, kad ikiteisminio tyrimo byloje apklausta... 13. III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai... 14. Kasaciniu skundu atsakovė prašo panaikinti teismų nutartis ir priimti naują... 15. Teismai, darydami išvadas, rėmėsi ieškovų paaiškinimais bei atsakovų... 16. Visos nagrinėjamos civilinės bylos faktinės aplinkybės patvirtina, kad... 17. Teismai pažymėjo, kad prašyme dėl proceso atnaujinimo ir atskirajame skunde... 18. Atsiliepime į kasacinį skundą ieškovai prašo teismų nutartis palikti... 19. Teisėjų kolegija... 20. IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai... 21. Dėl ieškovų paaiškinimų kaip įrodymų vertinimo ... 22. Šalių paaiškinimai yra įstatymo nustatyta įrodinėjimo priemonė (CPK 177... 23. Kasacinio skundo argumentas, kad ieškovai stengiasi nuslėpti tą aplinkybę,... 24. Teisėjų kolegija sprendžia, kad ieškovų paaiškinimų subjektyvumas ir... 25. Dėl atsakovų paaiškinimų, duotų ikiteisminio tyrimo metu, vertinimo kaip... 26. Šalies, kuri yra fizinis asmuo, paaiškinimas, duotas ikiteisminio tyrimo... 27. Dėl solidariosios sutuoktinių prievoles... 28. Kasacinio skundo argumentai dėl solidariosios atsakomybės taikymo yra tik... 29. Dėl palūkanų dydžio... 30. Palūkanos šioje byloje buvo nustatytos šalių sutartimi. Sutartiniai... 31. Nustatant, ar sutartimi nustatytos palūkanos atitinka sąžiningumo,... 32. Teisėjų kolegija nekonstatuoja pagrindų panaikinti ar pakeisti skundžiamas... 33. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 34. Vilniaus apygardos teismo 2008 m. gegužės 26 d. nutartį ir Lietuvos... 35. Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir...