Byla 2-5329-618/2016
Dėl skolos priteisimo, tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, K. G., UAB ,,Nordea Finance Lithuania“

1Klaipėdos miesto apylinkės teismo teisėja Larisa Šimanskienė, sekretoriaujant Erikai Simaitei, Agnei Jakulytei, dalyvaujant ieškovės BUAB „Baltic Steel Group“ atstovui advokatui Artūrui Jaskelevičiui, atsakovės UAB „Viremidos Investicijos“ atstovei advokatei Linai Šimei, trečiajam asmeniui, nepareiškiančiam savarankiškų reikalavimų, K. G., viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės BUAB „Baltic Steel Group“ patikslintą ieškinį atsakovei UAB „Viremidos Investicijos“ dėl skolos priteisimo, tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, K. G., UAB ,,Nordea Finance Lithuania“,

Nustatė

2ieškovė kreipėsi į teismą su patikslintu ieškiniu prašydama priteisti iš atsakovės 15202,69 Eur skolą, 254,91 Eur palūkanas, 6 proc. dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad tarp jos ir trečiojo asmens UAB ,,Nordea Finance Lithuania“ 2014-02-28 sudaryta finansinės nuomos sutartis Nr. 201400807, kurios pagrindu UAB „Nordea Finance Lithuania“ finansinės nuomos būdu 60 mėnesių laikotarpiui perdavė ieškovei naudotis iš UAB „Hokla“ už 28180,03 Eur sumą nupirktu automobiliu Škoda Superb. Ji pagal 2014-02-28 finansinės nuomos sutartį Nr. 201400807 lizingo davėjui UAB „Nordea Finance Lithuania“ sumokėjo 13620,45 Eur. 2015-01-14 trišaliu susitarimu dėl skolos perleidimo atsakovė perėmė iš finansinės nuomos sutarties Nr. 201400807 kylančias teises ir pareigas. Pagal minėto susitarimo 5 punktą, 2015-01-14 turto perdavimo aktą ir PVM sąskaitą faktūrą atsakovė yra prisiėmusi prievolę atsiskaityti su ieškove. 2015-01-14 PVM sąskaitoje-faktūroje nurodyta suma yra 15202,69 Eur, kurią atsakovė vykdydama susitarimą privalo atliginti ieškovei. Teismo posėdžio metu ieškovės atstovas patikslintą ieškinį palaikė ir prašė jį tenkinti. Paaiškino, kad ieškovė 2015-01-14 trišalio susitarimo pagrindu perleido savo teises bei pareigas kylančias iš lizingo sutarties atsakovei. Minėtas sandoris buvo atlygintinis, todėl atsakovė turi sumokėti 15202,69 Eur ieškovei už jai perleistas teises. Ieškovės atstovas nurodė, kad atsakovė turi atlyginti ieškovei jos sumokėtų įmokų pagal lizingo sutartį dalį.

3Atsakovė atsiliepimu į ieškinį nurodė, kad su ieškiniu nesutinka ir prašo jį atmesti bei priteisti iš ieškovės bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad 2015-01-14 trišalis susitarimas dėl skolos perleidimo yra teisėtas ir galiojantis. Ji neatliko neteisėtų veiksmų, be to, ieškovė neįrodo ir žalos atsiradimo fakto. Pažymi, kad ieškovės sumokėtos 12977,33 Eur dydžio įmokos savo esme buvo nuomos mokėjimai už lizingo davėjo ieškovei suteiktą galimybę valdyti ir naudotis automobiliu. Nors ieškovė nurodo, kad 2015-01-14 trišalis susitarimas pažeidė jos, kaip bankrutuojančios įmonės teises ir teisėtus interesus, kadangi atsakovė nekompensavo jos sumokėtų įmokų pagal lizingo sutartį, tačiau šios aplinkybės yra vertintinos kaip nepagrįstos. Sudarydama lizingo sutartį ieškovė aiškiai suvokė ir prisiėmė visą riziką, kad neįvykdžius lizingo sutartyje nustatytų įsipareigojimų, teks grąžinti turtą lizingo davėjui be jokių kompensacijų. Ieškovė prieš bankroto bylos iškėlimą suvokė ir žinojo, kad nebegali mokėti tolimesnių įmokų. Žinojo, kad nemokant įmokų lizingo davėjas galėjo inicijuoti sutarties nutraukimą, pareikalauti grąžinti lizingo objektą ir bei atlyginti nuostolius. Užuot prisiėmusi tokias nepalankias pasekmes, ieškovė ieškojo asmens, kuriam būtų galima perleisti iš lizingo sutarties kylančias teises ir pareigas. Atsakovė nurodo, jog nors ieškovė teigia, kad ji privalėjo sumokėti ieškovei įmokas pagal lizingo sutartį, tačiau toks teiginys vertintinas kaip nepagrįstas. Joks asmuo su tokiomis sąlygomis nesutiktų, kadangi naujasis lizingo gavėjas gautų naudotą automobilį už naujo automobilio kainą. Nurodė, kad 2015-01-14 ieškovės PVM sąskaita-faktūra, iš kurios ieškovas kildina patikslintą reikalavimą, buvo išrašyta ir pateikta atsakovei ne apmokėjimo tikslais, o siekiant atlikti tinkamus buhalterinius apskaitos veiksmus pagal galiojančius apskaitos standartus. Ieškovei lizingo bendrovė UAB „Nordea Finance Lithuania“ 2014-03-03 išrašė ir pateikė PVM sąskaitą-faktūrą pilnai automobilio kainai, kuri turėjo būti dengiama ieškovės ir lizingo bendrovės sudarytos finansinės nuomos sutartyje nurodytais terminais ir tvarka. Kadangi ieškovė nebeišgalėjo vykdyti finansinių įsipareigojimų, finansinės nuomos sutarties vykdymą perėmė atsakovė, todėl ieškovė privalėjo atsakovei išrašyti tokio dydžio sąskaitą, koks buvo nepadengtas turto vertės likutis 2015-01-14 dienai. Pažymėjo, kad lizingo bendrovė naujos sąskaitos ieškovei neišrašė. Atsakovė atkreipė dėmesį, kad tenkinus ieškovės patikslintą ieškinį ir priteisus iš atsakovės 15202,69 Eur, ji 15202,69 Eur sumą turėtų sumokėti du kartus: vieną kartą lizingo bendrovei ir antrą kartą ieškovei, tokiu būdu automobilio kaina gautųsi didesnė nei naujo, kas neatitiktų jokių protingumo kriterijų. Teismo posėdžio metu atsakovės atstovė su patikslintu ieškiniu nesutiko ir prašė jį atmesti. Paaiškino, kad trišalio susitarimo sudarymo metu ieškovės finansinė padėtis buvo bloga, todėl minėtą sandorį ieškovė sudarė siekdama išvengti neigiamų padarinių dėl lizingo sutarties nevykdymo. 2015-01-14 PVM sąskaitoje-faktūroje nurodyta 15202,69 Eur suma yra automobilio likutinė vertė, ir šios sąskaitos pagrindu atsakovė moka įmokas lizingo bendrovei. Lizingo bendrovė atsakovei pateikia sąskaitas palūkanoms.

4Trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, UAB ,,Nordea Finance Lithuania“ atsiliepimu į ieškinį bylą prašo nagrinėti teismo nuožiūra. Nurodo, kad 2015-01-14 tarp ieškovės, atsakovės ir UAB ,,Nordea Finance Lithuania“ sudarytas trišalis susitarimas dėl skolos perleidimo. Šis susitarimas sudarytas dėl tuo metu buvusios blogos ieškovės finansinės būklės. Ieškovė kreipėsi į UAB ,,Nordea Finance Lithuania“ prašydama perleisti įsipareigojimus, kylančius iš 2014-02-28 finansinės nuomos sutarties atsakovei. Įvertinęs atsakovės finansinę padėtį trečiasis asmuo su prašymu sutiko. Pažymėjo, kad finansinės nuomos sutartis nebuvo nutraukta, tačiau įvyko šalių pasikeitimas prievolėje, t.y. skolininku pagal sutartyje vietoje ieškovės tapo atsakovė. Atliktų įmokų ji ieškovei negrąžino. Ieškovei nebuvo perduota teisė disponuoti lizingo objektu, todėl ieškovė negalėjo jo parduoti atsakovei. Trečiasis asmuo į teismo posėdį neatvyko, gautas prašymas bylą nagrinėti trečiajam asmeniui nedalyvaujant.

5Trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, K. G. atsiliepimu į ieškinį nurodė, kad su patikslintu ieškiniu nesutinka ir prašo jį atmesti. Nurodė, kad tarp ieškovės ir trečiojo asmens UAB ,,Nordea Finance Lithuania“ 2014-02-28 sudaryta finansinės nuomos sutartis, kurios pagrindu UAB „Nordea Finance Lithuania“ perdavė ieškovei naudotis automobiliu Škoda Superb. 2014 metų viduryje įmonės finansinė padėtis pradėjo blogėti – trūko apyvartinių lėšų, nebuvo lėšų darbuotojų darbo užmokesčiui mokėti. Dėl šių priežasčių vykdyti finansinės nuomos sutartį buvo sudėtinga, todėl jis kreipėsi į UAB ,,Nordea Finance Lithuania“, kuri jam pasiūlė ieškoti asmens norinčio ir galinčio perimti sutarties vykdymą. Kadangi atsakovė su tokiu pasiūlymu sutiko, kartu buvo kreiptasi į UAB „Nordea Finance Lithuania“ ir sudarytas susitarimas dėl skolos perleidimo. Pažymėjo, kad dėl sumokėtų įmokų grąžinimo su atsakove nebuvo tartasi, priešingai – susitarimo esmė buvo ta, kad ieškovė savo teises ir pareigas perleidžia be jokio papildomo atlygio. Trečiasis asmuo nurodė, kad 2015-01-14 ieškovė išrašė ir pateikė atsakovei PVM sąskaitą-faktūrą automobilio likutinei vertei, t.y. 15202,69 Eur sumai. Pagal šią sąskaitą ieškovė turi atlikti mokėjimus lizingo bendrovei už automobilio likutinės vertės dengimą. Be to, lizingo bendrovė papildomai teikia atsakovei sąskaitas palūkanoms. Tai, kad šią sąskaitą reikia išrašyti jam nurodė lizingo bendrovė. Teismo posėdžio metu trečiasis asmuo su patikslintu ieškiniu nesutiko ir prašė jį atmesti. Paaiškino, kad 2014 metų pabaigoje ieškovės finansinė padėtis buvo bloga. Siekdamas sumažinti įmonės finansinę naštą, sumažinti įmonės kreditinius įsipareigojimus jis pradėjo domėtis galimybe nutraukti lizingo sutartį. Lizingo davėjas paaiškino, kad sutartis gali būti nutraukta tik įmonei nemokant įmokų, t.y. tik tuomet, kai susidarys skola. Tačiau nurodė, kad jis gali savo įsipareigojimus perleisti kitam asmeniui. Atsakovė išreiškė norą perimti teises ir pareigas, kylančias iš lizingo sutarties, todėl su ja buvo sudarytas trišalis susitarimas. Pažymėjo, kad su atsakove nebuvo tartasi dėl ieškovės sumokėtų įmokų grąžinimo. Paaiškino, kad 2015-01-14 PVM sąskaita-faktūra išrašyta pagal lizingo bendrovės nurodymus ir atitinka neišmokėtų įmokų vertę. Trečiasis asmuo taip pat nurodė, kad jei atsakovei pagal trišalį susitarimą būtų reikėję mokėti įmokas lizingo bendrovei ir kartu sumokėti 15202,69 Eur sumą atsakovei, ji šio sandorio nebūtų sudariusi, kadangi tuomet naudoto automobilio kaina būtų tapusi didesnė už naujo.

6Patikslintas ieškinys atmestinas.

7Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovė ir UAB „Nordea Finance Lithuania“ 2014-02-28 sudarė finansinės nuomos sutartį Nr. 201400807, pagal kurią lizingo davėjas UAB „Nordea Finance Lithuania“ įsipareigojo lizingo gavėjo – ieškovės prašymu įsigyti nuosavybės teise daiktą – naują automobilį Škoda Superb iš pardavėjo UAB „Hokla” ir perduoti jį naudoti ir valdyti ieškovei, o lizingo gavėjas įsipareigojo mokėti sutartyje numatytais terminais sutartines įmokas. 2014-02-28 pirkimo-pardavimo sutartimi UAB „Nordea Finance Lithuania“ įsigijo iš UAB „Hokla“ minėtąjį automobilį ir 2014-02-28 daikto perdavimo-priėmimo naudotis ir valdyti aktu automobilis perduotas ieškovei. 2014-02-28 tarp K. G. ir UAB „Nordea Finance Lithuania“ sudaryta laidavimo sutartis Nr. 201400807, pagal kurią K. G. laidavo 2014-02-28 finansinės nuomos sutarties Nr. 201400807, sudarytos tarp ieškovės ir UAB „Nordea Finance Lithuania“ visišką įvykdymą. 2015-01-14 ieškovė, atsakovė ir lizingo davėjas UAB „Nordea Finance Lithuania“ sudarė susitarimą dėl skolos perleidimo, pagal kurį ieškovė perleido, o atsakovė perėmė visas ieškovės kaip lizingo gavėjo teises ir pareigas, kylančias iš finansinės nuomos sutarties Nr. 201400807. 2015-01-14 tarp UAB „Nordea Finance Lithuania“ ir atsakovės sudarytas susitarimas dėl finansinės nuomos sutarties dalinio pakeitimo. 2015-01-14 ieškovė išrašė atsakovei PVM sąskaitą-faktūrą Serija BSG Nr. 1300200 15202,69 Eur sumai už automobilį Škoda Superb. 2015-01-21 Klaipėdos apygardos teismo nutartimi ieškovei iškelta bankroto byla, bankroto administratoriumi paskirtas UAB „Tamtamas“. Iš VĮ „Regitra“ pažymos matyti, kad automobilis Škoda Superb, valst. Nr. ( - ) nuosavybės teise priklauso UAB „Nordea Finance Lithuania“, valdytojas – atsakovė UAB „Viremidos investicijos“.

8Ieškovė prašo priteisti iš atsakovės 15202,69 Eur skolą. Nurodo, kad ji 2015-01-14 trišalio susitarimo pagrindu perleido savo teises bei pareigas kylančias iš lizingo sutarties atsakovei. Minėtas sandoris buvo atlygintinis, todėl atsakovė turi sumokėti 15202,69 Eur ieškovei už jai perleistas teises. Nagrinėjamu atveju siekiant išspręsti tarp šalių kilusį ginčą, visų pirma, svarbu tinkamai kvalifikuoti tarp šalių kilusius teisinius santykius. Lietuvos Aukščiausiasis teismas yra pažymėjęs, kad sutartys aiškinamos ne vien remiantis pažodiniu sutarties teksto aiškinimu, jo lingvistine prasme, bet pirmiausia nustatomi tikrieji sutarties dalyvių ketinimai, tikroji šalių valia; sutarties sąlygos turi būti aiškinamos atsižvelgiant į jų tarpusavio ryšį, sutarties esmę, tikslą, jos sudarymo aplinkybes, į šalių derybas dėl sutarties sudarymo, šalių elgesį po sutarties sudarymo ir kitas reikšmingas aplinkybes (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004m. rugsėjo 8 d. nutartį, priimtą byloje Nr. 3K-3-424/2004; 2005 m. rugsėjo 19 d. nutartį, priimtą byloje Nr. 3K-3-406/2005; 2007 m. gegužės 10 d. nutartį, priimtą byloje Nr. 3K-3-203/2007; 2008 m. balandžio 8 d. nutartį, priimtą byloje Nr. 3K-3-231/2008; 2009 m. kovo 17 d. nutartį, priimtą byloje Nr. 3K-3-107/2009; ir kt.). CK 6.193 straipsnio 1 dalyje įtvirtinti du svarbūs sutarčių aiškinimo principai. Visų pirma, sutartys turi būti aiškinamos sąžiningai; antra, šioje normoje įtvirtintas subjektyvaus sutarties aiškinimo principas, įpareigojant aiškintis tikruosius šalių ketinimus. CK 6.193 straipsnio 5 dalyje nustatyta bendroji taisyklė, kad sutarties aiškinimui svarbu ne tik sutarties tekstas, bet ir faktinės aplinkybės, susijusios su sutarties sudarymu, vykdymu, kitokiais šalių veiksmais. Faktiniai šalių veiksmai aiškintini, siekiant nustatyti tikruosius šalių ketinimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-288/2010).

9Byloje esančiais duomenimis nustatyta, kad tarp ieškovės ir trečiojo asmens UAB ,,Nordea Finance Lithuania“ 2014-02-28 sudaryta finansinės nuomos sutartis, kurios pagrindu UAB „Nordea Finance Lithuania“ perdavė ieškovei naudotis automobiliu Škoda Superb. 2015-01-14 ieškovė, atsakovė ir lizingo davėjas UAB „Nordea Finance Lithuania“ sudarė susitarimą dėl skolos perleidimo, pagal kurį ieškovė perleido, o atsakovė perėmė visas ieškovės kaip lizingo gavėjo teises ir pareigas, kylančias iš finansinės nuomos sutarties Nr. 201400807. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.567 straipsnio 1 dalyje pateikta lizingo (finansinės nuomos) sutarties sampratą, pagal kurią viena šalis (lizingo davėjas) įsipareigoja įgyti nuosavybės teise iš trečiojo asmens kitos šalies (lizingo gavėjo) nurodytą daiktą ir perduoti jį lizingo gavėjui valdyti ir naudoti verslo tikslais už užmokestį su sąlyga, kad sumokėjus visą lizingo sutartyje numatytą kainą daiktas pereis lizingo gavėjui nuosavybės teise, jeigu sutartis nenumato ko kita. Per lizingo sutarties galiojimo laiką (kol nesumoka visos lizingo sutartimi finansuotos turto kainos ir mokesčio lizingo davėjui) lizingo gavėjas turtu naudojasi nuomininko teisėmis, už lizingo davėjo finansines paslaugas moka įmokas, kurios pagal lizingo sutartį kartu laikytinos ir asmens išlaidomis, skirtomis turtui įsigyti ateityje, jei lizingo sutartyje nenustatomos kitokios sąlygos. Lizingo gavėjas neturi nuosavybės teisės į daiktą, tačiau turi iš lizingo sutarties kylančias prievolines teises, kurios (kartu su sutartinėmis pareigomis) yra civilinės apyvartos objektai, todėl su mokumo problemomis susidūręs lizingo gavėjas visada turi galimybę, bendradarbiaudamas su lizingo davėju ir nepažeisdamas jo interesų, perleisti sutartį trečiajam asmeniui. Tokia verslo praktika yra įprasta, kai siekiama sumažinti ar visai išvengti ekonominio savininko nuostolių dėl galimo lizingo sutarties nutraukimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. kovo 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje BUAB „4 vėjai ir KO“ v. UAB „Swedbank lizingas“, bylos Nr. 3K-3-99/2012). Skolos perkėlimas yra asmenų pasikeitimo prievolėje būdas. Skolos perkėlimo atveju pradinė prievolė išlieka, tik prievolės pasyvioji šalis – skolininkas – pakeičiama kitu asmeniu, skolą pagal prievolę perkeliant trečiajam asmeniui – naujajam skolininkui. Skolos perkėlimo iniciatyva gali kilti tiek iš skolininko, tiek iš kreditoriaus, tiek iš trečiojo asmens (CK 6.50, 6.116 straipsniai), tačiau bet kuriuo atveju skolos perkėlimas galimas tik esant kreditoriaus sutikimui. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. vasario 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. Z. v. S. K. ir kt., bylos Nr. 3K-3-44/2011).

10Teismas pažymi, jog nagrinėjamu atveju tarp šalių nėra ginčo dėl 2015-01-14 susitarimu dėl skolos perleidimo sudarymo, t.y. šalys sutaria, kad 2015-01-14 trišaliu susitarimu dėl skolos perleidimo pradinis lizingo gavėjas – ieškovė, perleido naujajam lizingo gavėjui – atsakovei, visas teises ir pareigas, kylančias iš finansinės nuomos sutarties Nr. 201400807. Tačiau tarp šalių kilo ginčas, dėl to, ar atsakovė turi prievolę sumokėti ieškovei 15202,69 Eur už perleistas teises. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nuosekliai plėtojamoje praktikoje įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo klausimais konstatuota, kad sprendimas ar nutartis pripažįstami teisėtais ir pagrįstais, kai teismo išvados atitinka įstatymo nustatytomis priemonėmis ir įstatymo nustatyta tvarka konstatuotas turinčias reikšmės bylai aplinkybes. Išvados apie faktines aplinkybes gali būti grindžiamos tik Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 177 straipsnio 2 ir 3 dalyse išvardytomis įrodinėjimo priemonėmis, o įrodymai turi būti gauti ir ištirti Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 185 straipsnis įtvirtina laisvo įrodymų vertinimo principą, kuris reiškia, kad galutinai ir privalomai įrodymus vertina teismas pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu. Įvertindamas įrodymus, teismas turi įsitikinti, ar pakanka įrodymų reikšmingoms bylos aplinkybėms nustatyti, ar tinkamai buvo paskirstytos įrodinėjimo pareigos, ar įrodymai turi ryšį su įrodinėjimo dalyku, ar jie yra leistini ir patikimi. Teismas turi įvertinti kiekvieną įrodymą atskirai ir kartu įrodymų visetą. Teismas gali konstatuoti tam tikros aplinkybės buvimą ar nebuvimą, kai tokiai išvadai padaryti pakanka byloje esančių įrodymų. Įrodymų pakankamumas byloje reiškia, kad jie tarpusavyje neprieštarauja vieni kitiems ir jų visuma leidžia padaryti pagrįstą išvadą apie įrodinėjamų faktinių aplinkybių buvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. liepos 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje R. Ž. v. M. P. ir kt., bylos Nr. 3K-3-316/2010). Įrodymų pakankamumo taisyklė civiliniame procese grindžiama tikimybių pusiausvyros principu, pagal kurį išvadą apie faktų buvimą teismas civiliniame procese gali daryti ir tada, kai tam tikrų abejonių dėl fakto buvimo lieka, tačiau byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti esant labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus. Taigi įrodinėjimas civiliniame procese turi savo specifiką ir pagal įtvirtintą teisinį reguliavimą bei susiformavusią Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką nenustatyta, kad teismas gali daryti išvadą apie tam tikrų aplinkybių buvimą tik tada, kai dėl jų nėra absoliučiai jokių abejonių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2001 m. kovo 26 d. nutartis civilinėje byloje G. Š. v. Knygų prekybos valstybinės firmos „Knyga“ Raseinių filialas, bylos Nr. 3K-3-260/2001; 2002 m. balandžio 15 d. nutartis civilinėje byloje UAB „AAA“ v. Lietuvos Respublikos valstybinis patentų biuras, bylos Nr. 3K-3-569/2002; kt.) Pabrėžtina, kad jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios, išskyrus oficialiuosius rašytinius įrodymus (prima facie), kuriais patvirtintos aplinkybės laikomos visiškai įrodytomis, iki jos nebus paneigtos įstatymų nustatyta tvarka (CPK 197 straipsnio 2 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2005 m. vasario 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje R. J. G. v. G. A. S. ir kt., bylos Nr. 3K-3-48/2005).

11Taigi, įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisyklės pagal įstatymą reikalauja, kad prieštaravimai, tiriant bei vertinant byloje surinktus įrodymus ir jų pagrindu nustatant faktines bylos aplinkybes, būtų pašalinti, prieinant teismo vidiniu įsitikinimu pagrįstą išvadą dėl vienų ar kitų teisiškai reikšmingų aplinkybių, kuriomis grindžiamas priimamas galutinis teismo sprendimas. Tačiau pabrėžtina, kad vien tik ta aplinkybė, kad šalies nurodytos aplinkybės, argumentai nepripažįstami įrodytais, nesudaro pagrindo išvadai, jog bylos nagrinėjimo metu teisme buvo padaryta Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 176, 185 straipsnių pažeidimų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. gegužės 27 d. nutartį, priimta civilinėje byloje D. V. J. v. V. J., bylos Nr. 3K-3-243/2010). Reikalavimas vertinti įrodymus, vadovaujantis vidiniu įsitikinimu, yra teismo nepriklausomumo principo išraiška, nes niekas negali nurodyti teismui, kaip vertinti vieną ar kitą įrodymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. balandžio 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje M. Ž. v. R. P., bylos Nr. 3K-3-156/2009).

12Vertinant ieškovės reikalavimo pagrįstumą, teismas pažymi, jog 2015-01-14 susitarimo dėl skolos perleidimo 5 punkte šalys numatė, kad Šalys vadovaudamosi LR PVM įstatymo 4 straipsnio 2 dalies komentare pateiktais išaiškinimais <...> susitaria, kad šiuo susitarimu Pradiniam skolininkui perleidus teises ir pareigas pagal Sutartį Naujajam skolininkui, Pradinis skolininkas Naujajam skolininkui išrašo Turto pardavimo sąskaitą, kurioje nurodyta Pradinio skolininko ir Naujojo skolininko atskirai sutarta kaina, už kurią Pradinis skolininkas perleidžia Naujajam skolininkui Pradinio skolininko pagal sutartį įgytas disponavimo Turtu kaip savininkas LR PVM įstatymo 4 straipsnio 2 dalies komentare pateiktų išaiškinimų prasme <...>. Automobilio likutinė vertė pagal sutartį yra 15202,69 Eur (Susitarimo 2 punktas). 2015-01-14 ieškovė išrašė atsakovei PVM sąskaitą-faktūrą Nr. BSG1300200 15202,69 Eur sumai. 2015-01-14 surašytas turto perdavimo aktas, pagal kurį ieškovė perdavė atsakovei automobilį Škoda Superb. Pagal 2015-01-14 mokėjimų grafiką matyti, kad automobilio Škoda Superb likutinė vertė yra 15202,69 Eur. Minėtame grafike yra išdėstyta lizingo davėjui UAB „Nordea Finance Lithuania“ atsakovės mokėtina 15202,69 Eur suma 51 mėnesių laikotarpiui, kartu su apskaičiuotomis palūkanomis. Taigi, įvertinus minėtas aplinkybes, tai, kad 2015-01-14 PVM sąskaitoje-faktūroje Nr. BSG1300200 išrašyta suma sutampa su automobilio Škoda Superb likutine verte, kurią atsakovė, kaip lizingo gavėjo teisių ir pareigų perėmėja, per 51 mėnesių laikotarpį turi sumokėti davėjui UAB „Nordea Finance Lithuania“, teismas konstatuoja, jog yra labiau tikėtina, kad 2015-01-14 PVM sąskaita-faktūra išrašyta automobilio likutinei vertei nustatyti. Be to, tretieji asmenys UAB „Nordea Finance Lithuania“ ir K. G. patvirtino, kad 2015-01-14 PVM sąskaitą-faktūrą ieškovė išrašė vykdydama lizingo davėjo nurodymus, t.y. lizingo gavėjui yra išrašoma tik viena sąskaita, sudarius pirminę lizingo sutartį, o perleidžiant skolą turto likučiui sąskaita naujajam lizingo gavėjui nebeišrašoma, naujasis lizingo gavėjas toliau moka įmokas. Nagrinėjamu atveju taip pat pažymėtina, jog šias aplinkybes iš esmės patvirtina ir byloje pateikta autorės išvada, kurioje nurodyta, jog vadovaujantis 12-ojo verslo apskaitos standarto „Ilgalaikis materialus“ turtas“ 20 – ojo verslo apskaitos standarto „Nuoma, lizingas (finansinė nuoma) ir panauda“ nuostatomis atsakovė apskaitė ilgalaikį turtą įsigijimo verte ir skaičiuoja turto nusidėvėjimą; atsakovė palūkanas ir turto vertės dalį moka pagal išrašytas PVM sąskaitas –faktūras UAB „Nordea Finance Lithuania“. Teismas pažymi ir tai, kad būtina atsižvelgti ir į aplinkybę, jog atsakovei sutikus perimti 15202,69 Eur skolą UAB „Nordea Finance Lithuania“ bei tokią pačią sumą sumokėti ieškovei, ji iš viso patirtų 30405,38 Eur išlaidų, t.y. sumokėtų 30405,38 Eur už naudotą automobilį Škoda Superb, kai tuo tarpu naujo automobilio Škoda Superb kaina buvo 28180,03 Eur, o pagal UAB „Hokla“ 2016-08-02 raštą 2015-01-14 minėto automobilio likutinė vertė buvo 19731,00 Eur (b. l. 37, t. 2). Tokio sandorio sudarymas atsakovės atžvilgiu būtų nuostolingas ir neatitiktų jos interesų. Kitų duomenų, patvirtinančių, kad šalys atskirai susitarė dėl kainos, už kurią ieškovė perleido atsakovei pagal lizingo sutartį įgytas disponavimo teises, byloje nėra.

13Esant išdėstytoms aplinkybėms, įvertinus byloje esančius duomenis, teismas konstatuoja, jog yra labiau tikėtina, kad 2015-01-14 PVM sąskaitoje - faktūroje nurodyta 15202,69 Eur suma yra automobilio Škoda Superb likutinė vertė, ir ši sąskaita - faktūra buvo atsakovei išrašyta ne apmokėjimo tikslais, todėl ieškovės reikalavimas dėl skolos priteisimo atmestinas kaip nepagrįstas.

14Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 1, 2 dalis). Bylos duomenimis nustatyta, kad atsakovė patyrė 1022,03 Eur bylinėjimosi išlaidų. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, kad išlaidos teisinei pagalbai yra priskirtinos įmonės administravimo išlaidoms ir turi būti atlyginamos Įmonių bankroto įstatymo 36 straipsnio 1 dalyje numatyta tvarka. Dėl to tuo atveju, jei, bankrutuojančiai įmonei atsiranda prievolė atlyginti kitos šalies bylinėjimosi išlaidas, jos taip pat turi būti atlyginamos iš administravimo išlaidų (Lietuvos Aukščiausiasis Teismo 2013-06-28 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-381/2013, 2011-03-15 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-112/2011). Ieškinį atmetus, atsakovei iš ieškovės priteistina 1022,03 Eur bylinėjimosi išlaidų.

15Pagal 2014-09-23 Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro įsakymą Nr. 1R-298/1K-290 „Dėl Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymo Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ pakeitimo“, minimali valstybei priteistina bylinėjimosi išlaidų suma yra 3,00 Eur. Nustatyta, kad byloje patirta 4,20 Eur bylinėjimosi išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, todėl patikslintą ieškinį atmetus iš ieškovės į valstybės biudžetą priteistina 4,20 Eur bylinėjimosi išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (CPK 92 straipsnis).

16Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 268, 270 straipsniais, teismas

Nutarė

17patikslintą ieškinį atmesti.

18Priteisti atsakovei UAB „Viremidos Investicijos“ iš ieškovės BUAB „Baltic Steel Group“ 1022,03 Eur bylinėjimosi išlaidų.

19Priteisti iš ieškovės BUAB „Baltic Steel Group“ į valstybės biudžetą 4,20 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu

20Sprendimas per 30 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui, paduodant apeliacinį skundą per Klaipėdos miesto apylinkės teismą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Klaipėdos miesto apylinkės teismo teisėja Larisa Šimanskienė,... 2. ieškovė kreipėsi į teismą su patikslintu ieškiniu prašydama priteisti... 3. Atsakovė atsiliepimu į ieškinį nurodė, kad su ieškiniu nesutinka ir... 4. Trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, UAB ,,Nordea... 5. Trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, 6. Patikslintas ieškinys atmestinas.... 7. Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovė ir UAB „Nordea Finance Lithuania“... 8. Ieškovė prašo priteisti iš atsakovės 15202,69 Eur skolą. Nurodo, kad ji... 9. Byloje esančiais duomenimis nustatyta, kad tarp ieškovės ir trečiojo asmens... 10. Teismas pažymi, jog nagrinėjamu atveju tarp šalių nėra ginčo dėl... 11. Taigi, įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisyklės pagal įstatymą... 12. Vertinant ieškovės reikalavimo pagrįstumą, teismas pažymi, jog 2015-01-14... 13. Esant išdėstytoms aplinkybėms, įvertinus byloje esančius duomenis, teismas... 14. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi... 15. Pagal 2014-09-23 Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos... 16. Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 268,... 17. patikslintą ieškinį atmesti.... 18. Priteisti atsakovei UAB „Viremidos Investicijos“ iš ieškovės BUAB... 19. Priteisti iš ieškovės BUAB „Baltic Steel Group“ į valstybės biudžetą... 20. Sprendimas per 30 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas...