Byla e2A-484-153/2017
Dėl žalos atlyginimo

1Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Galinos Blaževič (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Leono Jachimavičiaus ir Arvydo Žibo,

2teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės M. P. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2016 m. spalio 7 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-3808-192/2016 pagal ieškovės AB „Lietuvos draudimas“ ieškinį atsakovei M. P., tretieji asmenys – A. B., UAB „Būsto valda“ dėl žalos atlyginimo.

3Teisėjų kolegija

Nustatė

4

  1. Ginčo esmė
1. Ieškovė prašė priteisti 4 518,07 Eur turtinės žalos, 197,61 Eur kompensacinių palūkanų, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo, bylinėjimosi išlaidas iš atsakovės M. P.. Ieškinyje nurodė, jog 2014 m. liepos 27 d. užpylus vandeniu sugadintas butas, esantis ( - ), bei jame buvęs namų turtas. Įvykio metu butas Nr. 4 ir namų turtas ieškovės buvo apdrausti Būsto ir namų turto draudimu. Vadovaujantis draudimo sutartimi įvykis pripažintas draudžiamuoju. 2. Atsakovė su ieškinio reikalavimu nesutiko ir nurodė, jog nėra nustatytas priežastinis ryšys tarp kilusios avarinės situacijos ir atsakovės neteisėtų veiksmų. Atsakovė M. P. savo bute esančius santechnikos įrenginius naudojo pagal paskirtį, juos prižiūrėjo, avarinė situacija kilo atsakovei nesant namuose, ne dėl jos kaltės, o dėl pernelyg didelio slėgio hidraulinėje šilto vandens sistemoje, tą patvirtina ir 2014 m. liepos 31 d. kilusi avarinė situacija kitame to paties namo bute Nr. 29. Todėl nesant priežastinio ryšio tarp neteisėtų atsakovės veiksmų ir įvykusio buto užpylimo, nagrinėjamojoje byloje nenustatytinas atsakovės kaltės faktas. 3. Trečias asmuo UAB „Būsto valda“ nurodė, kad deklaruojama žala niekaip negalėjo atsirasti dėl UAB „Būsto valda“ kokių nors veiksmų. Trečiasis asmuo UAB „Būsto valda“ visas savo, kaip namo administratoriaus, pareigas atliko tinkamai ir su buto apliejimu nieko bendro neturi, nes su UAB „Pastatų priežiūros tarnyba“ sudarė sutartį, kuria UAB „Būsto valda“ pavedė UAB „Pastatų priežiūros tarnyba“ vykdyti gyvenamojo namo ( - ), šildymo ir karšto vandens sistemų nuolatinės techninės priežiūros ir remonto darbus. Trečiasis asmuo UAB „Būsto valda“ minėto daugiabučio namo šildymo ir karšto vandens tiekimo sistemų priežiūrą teisės aktų tvarka tik organizavo, o už šildymo ir karšto vandens sistemų priežiūrą atsakinga buvo ir yra UAB „Pastatų priežiūros tarnyba“.
  1. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
4. Kauno apylinkės teismas 2016 m. spalio 7 d. sprendimu patenkino dalį ieškovės AB „Lietuvos draudimas“ ieškinio, priteisė iš atsakovės M. P. 4 156,34 Eur žalos atlyginimą, 140,63 Eur palūkanas, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos 4 296,97 Eur sumos nuo 2015 m. sausio 11 d. bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Sprendimo vykdymą už 4 296,97 Eur sumą išdėstė dalimis, 36 mėnesių laikotarpiui – po 119,36 Eur, paskutinį 36-ąjį mėnesį sumokant 119,37 Eur. Iš atsakovės M. P. priteisė bylinėjimosi išlaidas 415,12 Eur ieškovei,121 Eur trečiam asmeniui UAB „Būsto valda“ ir 4,36 Eur valstybei. Teismas nustatė, kad ieškovė laikotarpiu nuo 2013 m. gruodžio 28 d. iki 2014 m. gruodžio 27 d. buvo apdraudusį butą, esantį ( - ). Virš apdrausto buto yra atsakovės M. P. valdomas butas Nr. 8., kurio adresas ( - ). 2014 m. liepos 27 d. buvo užpiltas butas, esantis ( - ), buto užpylimo priežastis nurodyta vandens prasiskverbimas iš gretimų patalpų, dėl įvykio pripažinta atsakinga buto Nr. 8 savininkė, atsakovė M. P.. Pagal sudarytą lokalinę sąmatą ir pateiktus draudimo išmokos apskaičiavimus, apdraudusiam butą Nr. 4 asmeniui apskaičiuota ir išmokėta žalos suma sudarė – 4 518,07 Eur. Teismas nustatė, kad avarijos priežastimi buvo atsakovės M. P. buto virtuvėje vandens maišytuvo atsiskyrimas nuo kriauklės. Teismas konstatavo, kad byloje nėra objektyvių įrodymų, rodančių, kad kilusi žala buvo sąlygota namo bendrojo naudojimo objektų ar kad žalą lėmė netinkama namo šildymo ir karšto vandens sistemų priežiūra, kuri galėjo turėti įtakos buto Nr. 4 apliejimui. Teismas nustatė, kad atsakovė gera valia žalos neatlygino, todėl priteisė ieškovei iš atsakovės dalį ieškovės atlygintos žalos asmeniui, kurio atsakovė apliejo turtą.

5III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

65. Apeliaciniu skundu Kauno apylinkės teismo 2016 m. spalio 7 d. sprendimą skundžia atsakovė M. P.. Apeliantė prašo skundžiamą teismo sprendimą panaikinti, priimti naują teismo sprendimą, ieškovės ieškinį atmesti. 5.1. Skundžiamojo teismo sprendimo motyvuojamoje dalyje apeliantės argumentai ir įrodymai yra paminėti, tačiau, pažeidžiant 185, 270 straipsnių nuostatas, skundžiamame sprendime dėl jų įrodomosios reikšmės visiškai nepasisakyta. 5.2. Pirmosios instancijos teismas be pagrindo kaip precedentu rėmėsi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. gegužes 29 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-299/2008. Pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į tai, kad bylų aplinkybės iš esmės skiriasi. Šios bylos ypatumas yra tas, kad gadinantis turtą poveikis atsirado dėl netinkamos namo šildymo ir karšto vandens sistemos priežiūros, t. y. iš šaltinio, kuriam apeliantė negalėjo turėti jokios įtakos. 5.3. Atsakovė savo atsikirtimus motyvavo tuo, jog avarija įvyko dėl netinkamos namo šildymo ir karšto vandens sistemos priežiūros, AB „Pastatų priežiūros tarnyba“ turėjo būti įtraukta į bylos nagrinėjimą trečiuoju asmeniu. Net ir tuo atveju, jeigu atsakovei tektų pareiga atlyginti ieškovei žalą (su tuo apeliantė kategoriškai nesutinka), jai atsirastų teisinės prielaidos pareikšti šildymo ir karšto vandens sistemos priežiūrą vykdančiai įmonei regresinį ieškinį, todėl bylos išsprendimas gali turėti įtakos AB „Pastatų priežiūros tarnyba“ teisėms ir pareigoms (CPK 47 straipsnio 1 dalis). 5.4. Apeliantė nesutinka su teismo nustatytu žalos dydžiu už virtuvės baldų komplektą, orkaitę, garų surinkėją ir kaitlentę. Teismas sprendimo motyvuojamoje dalyje nurodė, jog vadovaujasi prarasto turto atkuriamosios vertės nustatymo metodu. Šio metodo taikymas, atsižvelgiant į sugadintų daiktų amžių, yra visiškai nelogiškas. 5.5. Teismas neatsižvelgė į tai, kad buto užliejimo metu virtuvės baldų komplektas buvo 8,5 metų senumo. Toks daiktas, kaip virtuvės baldai, per ilgą laikotarpį nusidėvi natūraliai ir praranda didžiąją dalį savo vertės, todėl visos kaip naujo daikto kainos priteisimas prieštarauja CK 1.5 straipsnio dalyje įtvirtintiems teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principams. 5.6. Teismas turėjo atsižvelgti į daiktų amžių. Visiškai nekreipdamas dėmesio į 11 metų senumo daiktų nusidėvėjimą. Teismas konstatavo, kad žala yra 1 157,02 Eur, tai suma, atitinkanti naujų daiktų pirkimo kainą. Be to, pirmosios instancijos teismas sprendimo motyvuojamoje dalyje konstatavęs, kad ieškovė atlygino 3 471,07 Lt, neteisingai suskaičiavo šią sumą eurais. 3 471,07 Lt yra ne 1 157,02 Eur, bet 1 005,29 Eur (3 471,07: 3,4528). 5.7. Teismas visiškai nekreipė dėmesio į apeliantės pateiktus įrodymus apie tokių daiktų kainą. Apeliantei 71 metai, jos turtinė padėtis yra sunki, tai patvirtina tas faktas, jog apeliantė turi teisę į valstybės garantuojamą teisinę pagalbą (Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Kauno skyriaus 2016 m. vasario 1 d. sprendimas yra byloje). Kadangi sugadinti daiktai yra labai seni, teismas turėjo žalos dydį nustatyti ne pagal ieškovo pateiktus įrodymus, bet taikyti CK 6.249 straipsnio 1 dalį, numatančią, kad jeigu šalis nuostolių dydžio negali tiksliai įrodyti, tai jų dydį nustato teismas. Įvertinus sugadintų daiktų amžių, nustatytas žalos dydis turėjo būti ne didesnis kaip 1/5 dalis daiktų įsigijimo kainos. Be to, visi sugadinti daiktai liko pas draudėją. 5.8. Ieškovė ir draudėjas nemotyvavo, kodėl viršyta lokalinėje sąmatoje numatyta suma. Pirmosios instancijos teismas bylos nagrinėjimo metu šių aplinkybių nesiaiškino ir skundžiamame sprendime nepasisakė dėl papildomos 535,51 Eur išmokos pagrįstumo. Priteisdamas iš apeliantės visą 1 989,69 Eur draudimo išmoką, teismas sudarė sąlygas draudėjui apeliantės sąskaita atlikti savo turto pagerinimą už sumą, viršijančią tikrąjį žalos dydį. 6. Atsiliepimą į atsakovės M. P. apeliacinį skundą pateikė ieškovės AB ,,Lietuvos draudimas“ įgaliotas atstovas advokatas T. D.. Ieškovės atstovas prašė apeliacinį skundą atmesti, skundžiamo teismo sprendimo nekeisti. 6.1. Apeliantė nepagrįstai teigia, kad ji neatsakinga dėl atsiradusios žalos. Ieškovė išsiaiškino, kad butas Nr. 4 buvo užpiltas iš buto, esančio ( - ). Bylą nagrinėjęs teismas, įvertinęs byloje esančius įrodymus, pagrįstai nustatė, kad ieškovės apdraustas butas buvo aplietas iš atsakovės M. P. buto. Apeliantė nepateikė įrodymų, kad kilusi žala buvo sąlygota namo bendrojo naudojimo objektų ar kad žalą lėmė netinkama namo šildymo ir karšto vandens sistemų priežiūra. Kadangi buto užpylimo židinys buvo viršuje, ten kur yra atsakovės butas, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino, kad kalta dėl žalos padarymo atsakove, o ne kiti šaltiniai (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-299/2008 ). 6.2. Apeliantė be pagrindo teigia, kad byloje turėjo dalyvauti pastato bendrojo naudojimo objektus prižiūrinti įmonė. Prašome atkreipti dėmesį, kad bylos nagrinėjimo metu atsakovė neteikė teismui prašymo įtraukti į procesą minėtą asmenį. Todėl šį apeliacinio skundo argumentą prašo vertinti, kaip teisiškai nereikšmingą ir negalintį turėti reikšmės sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui. Kita vertus, akivaizdu, kad atsakovė nesąžiningai naudojasi procesinėmis teisėmis. 6.3. Apeliantė nepagrįstai ginčija atsiradusią žalą. Bylą nagrinėjęs teismas sumažino ieškovės reikalavimą 361,73 Eur. Ieškovė neginčija teismo sprendimo.

7Teisėjų kolegija

konstatuoja:

8IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

97. Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis Lietuvos Respublikos Civilinio Proceso Kodekso (toliau – CPK) 320 str. įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą teisėtumo ir pagrįstumo aspektu, taip pat ex officio patikrinti ar nėra CPK 329 str. 2 d. ir 3 d. nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą, daro išvadą, kad absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nėra, todėl pasisako tik dėl apeliacinio skundo argumentų. Šioje byloje sprendžiamas ginčas dėl žalos atlyginimo užliejus patalpas. 8. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisės aiškinimo ir taikymo praktikoje konstatuota, kad asmens neteisėti veiksmai užliejimo atveju turi būti suprantami kaip viršuje esančių patalpų savininko nesugebėjimas naudotis savo turtu taip, kad nebūtų daroma žalos kitiems asmenims. Atsakovo veiksmai yra neteisėti, jei nustatomas pavojingas, gadinantis turtą poveikis iš atsakovo valdomo buto, o ne iš kitų šaltinių. Priežasties, dėl kurios užpylimo atveju teka vanduo iš atsakovo buto, ieškovas neprivalo įrodinėti. Jis privalo įrodyti tik tą aplinkybę, kad buto užpylimo židinys yra viršuje esantis atsakovo butas, o ne kiti šaltiniai. Užpylimas gali įvykti dėl viršuje esančio savininko netinkamo turto valdymo arba naudojimo. Netinkamas valdymas yra daikto ar turto techninės būklės nepalaikymas tokiu būdu, kad nebūtų daroma žala kitiems asmenims, t. y. netinkamas įrengtų sistemų ar įrenginių eksploatavimas. Netinkamas naudojimas yra ir tinkamos, ir netinkamos būklės turto ar daikto naudojimas tokiu būdu, kad daroma žala, pvz., dėl vienkartinio vandens išpylimo ant grindų, užliejant žemiau esančias patalpas. Ieškovas neprivalo įrodyti, ar buvo netinkamai valdomas ar naudojamas daiktas, bet turi įrodyti, kad žalą darantis vanduo ištekėjo iš viršuje esančių atsakovo patalpų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. gegužės 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje M. K. ir kt. v. G. N. ir kt., bylos Nr. 3K-3-299/2008; 2014 m. balandžio 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje AB ,,Lietuvos draudimas“ v. V. B., bylos Nr. 3K-3-204/2014). Žalą padariusio įvykio priežastį privalo įrodyti patalpos savininkas (valdytojas). 9. Nagrinėjamu atveju buvo nesandarus vandens maišytuvo tvirtinimas, kuris aptarnauja tik atsakovės butą ir yra priskiriamas prie vartotojo inžinerinės sistemos. Pagal aplinkos ministro 2002 m. gruodžio 5 d. įsakymu Nr. 622 patvirtinto statybos techninio reglamento STR 1.01.08:2002 „Statinio statybos rūšys“ (toliau – STR „Statinio statybos rūšys“) 6.9 punktą, vartotojo inžinerinė sistema – statinio bendrosios inžinerinės sistemos dalis (posistemė), atskirta nuo bendrosios inžinerinės sistemos apskaitos prietaisais ar uždaromaisiais (paskirstomaisiais) įtaisais (sklendėmis, ventiliais, jungikliais ir pan.) bei kitomis vartotojo (juridinio ar fizinio asmens) atsakomybės ribas nustatančiomis priemonėmis. Vartotojo inžinerinė sistema tenkina statinio dalies (gyvenamojo namo, buto ar kitos paskirties pastato tam tikros dalies, pavienės patalpos ar jų grupės) gyventojų ar patalpos naudotojų bei statinio dalies naudojimo (eksploatavimo) reikmes. Atsižvelgiant į tai, laikytina, jog esant nesandariam maišytuvo tvirtinimui, galima daryti pagrįstą išvadą, jog tai yra vartotojo inžinerinė sistema, kuri tenkina tik atsakovės M. P. valdomo buto Nr. 8., kurio adresas Šiaurės pr. 25, Kaune savininkės interesus bei reikmes. 10. Pagal CPK 176 straipsnio 1 dalį faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, kad bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą. Kasacinis teismas ne kartą yra konstatavęs, kad teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (CPK 185 straipsnio 1 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. lapkričio 24 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-526/2009; 2010 m. balandžio 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-155/2010; 2010 m. gegužės 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-206/2010; kt.). Teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti su apeliantės argumentu, jog byloje nėra pateikta įrodymų, kad vandentiekio avariją įvyko dėl atsakovės kaltės. Šiuo atveju pirmosios instancijos teismas rėmėsi į bylą pateiktas įrodymais, jokių, šias aplinkybes paneigiančių įrodymų, apeliantė nepateikė. Apeliantės motyvai, kad jos bute vandentiekio avarija įvyko dėl labai karšto vandens vamzdyne, dėl aukšto slėgio vamzdyne, kuris sąlygojo vandens maišytuvo gedimą atsakovės bute, dėl sugedusio vandens termostatinio reguliatoriaus, kuris neveikė įvykusios avarijos laikotarpiu, laikomi atsakovės prielaida. Atsakovė teigia, kad jos paaiškinimą dėl įvykusios vandentiekio avarijos priežasčių patvirtina liudytojos J. Ž. parodymai, trečio asmens A. B. paaiškinimas ir rašytiniai įrodymai(aktas Nr. ER 16-22 ), tačiau su tuo sutikti negalima. Teisėjų kolegijos vertinimu, apžiūros 2015 m. gegužės 2 d. aktas Nr. ER 16-22 (1 t. ,b. l. 180) nepatvirtina atsakovės argumentų, kad avarijos dieną termostatinio prietaiso būklė sukėlė vandentiekio avariją atsakovės bute, nes atsakovės bute įvyko 2014 m. liepos 27 d., o aktas dėl prietaiso neveikimo surašytas 2015 m. gegužės 2 d., t. y. beveik po 10 mėnesių nuo įvykusios atsakovės bute vandentiekio avarijos. Liudytojos J. Ž. paaiškinimu, ji atvyko į atsakovės butą po įvykusios vandentiekio avarijos ir pamatė, jog atsakovės bute dėl numušto čiaupo bėgo karštas vanduo. Iš esmės tas pačias aplinkybes nurodė trečias asmuo A. B. (1 t. ,b. l. 157–160). Todėl pirmosios instancijos teismas, remdamasis savo vidiniu įsitikinimu, padarė pagrįstą išvadą kad avarijos vieta yra atsakovės butas ir , kad byloje nenustatyta kito asmens kaltė dėl įvykusios atsakovės bute vandentiekio avarijos, kad dėl įvykusios vandentiekio avarijos kalta atsakovė neužtikrinusį techniškai tvarkingos vandentiekio įrangos būklės, todėl jos veiksmai kvalifikuojami kaip nerūpestingi ir neatsargūs, sukėlę turtinę žalą trečiam asmeniui A. B. (CK 6.246–248 str.). Atsakovės argumentai, kad atsakovės bute 2013 m. buvo sumontuota nauja santechnika, kad kitame bute taip pat įvyko vandentiekio avarija, nėra teisiškai reikšmingi nagrinėjamojoje byloje vertinant atsakovės kaltę ir pareigą atlyginti ginčo sumą ieškovei. Taip pat nėra pagrindo pripažinti, kad šioje byloje turėjo būti įtraukta AB ,,Pastatų priežiūros tarnyba“, kadangi bylos duomenimis namo, kuriame įvyko vandentiekio avariją administratoriumi yra trečias asmuo UAB ,,Būsto valda“. 11. Deliktinė civilinė atsakomybė yra turtinė prievolė, atsirandanti dėl žalos, kuri nesusijusi su sutartiniais santykiais, išskyrus atvejus, kai įstatymai nustato, jog deliktinė atsakomybė atsiranda ir dėl žalos, susijusios su sutartiniais santykiais (CK 6.245 str. 4 d.). Deliktinė civilinė atsakomybė kyla tik kai egzistuoja visos būtinosios jos sąlygos: neteisėti atsakingo už žalą asmens veiksmai (CK 6.246 str.), priežastinis ryšys tarp atsakingo asmens veiksmų ir kilusių padarinių – žalos (nuostolių), kurių atsiradimą nulėmė skolininko veikla (CK 6.247 str.), atsakingo už žalą asmens kaltė (CK 6.248 str.), realiai patirta žala (nuostoliai) (CK 6.249 str.). CK 6.263 straipsnyje numatyta, kad kiekvienas asmuo turi pareigą laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais (veikimu, neveikimu) nepadarytų kitam asmeniui žalos; žalą, padarytą asmeniui, turtui, o įstatymų numatytais atvejais – ir neturtinę žalą privalo visiškai atlyginti atsakingas asmuo. Apeliantė skunde teigia, jog byloje netinkamas nustatytas turtinės žalos dydis, kad teismas netinkamai suskaičiavo žalos sumą, neatskaičiavo turto nuvertėjimo, neatsižvelgė į apeliantės turtinę padėtį, amžių ir šiuo pagrindu nesumažino žalos sumos, kad ieškovė nemotyvavo savo sprendimo dėl papildomos išmokos išmokėjimo draudėjui ir viršijimo lokalinėje sąmatoje nurodytą sumos dydį. 12. Bylos duomenimis, pirmosios instancijos teismas įvertino ieškovės lėšomis dėl turto sužalojimo atlygintą žalos sumą draudėjui ir ją sumažino atsižvelgdamas į iki vandentiekio avarijos bute buvusio turto vertę. Teismas nustatė, kad ieškovė atlygino 1 332,25 Eur žalą už virtuvės baldų komplektą, tačiau pirmosios instancijos teismas akcentavo, kad žalos suma paskaičiuota ne už analogiškus virtuvės baldus, buvusius draudėjo bute iki apliejimo, bet už gerokai brangesnį baldų komplektą pagal individualų užsakymą. Todėl ieškovei iš atsakovės priteistiną žalos sumą už virtuvės baldų komplektą teismas sumažino iki 1 042,87 Eur (3 600,82 Lt). Taip pat pirmosios instancijos teismas nustatė, kad iki apliejimo trečiasis asmuo A. B. turėjo orkaitę „Neff“, garų surinkėją „Neff“, elektrinį paviršių „Brandt“. Teismo skaičiavimu analogiškas garų surinkėjas kainuotų 1 300 Lt, kaitlentė „Brandt“ 800 Lt, orkaitė „Neff“ 1 800 Lt, bendra sugadintų daiktų vertė sudarytų 3 900 Lt (1 129,52 Eur), o ne 3 471,07 Lt (1 157,02 Eur, šiuo atveju teisinga suma 1 005,29 Eur) kaip paskaičiavo ieškovė. Kaip matyti iš pateiktų į bylą rašytinių įrodymų, (UAB ,,Laumarta“, UAB ,,Tautvaldis“) keičiant baldus ir buitinę techniką būtina atlikti papildomus darbus dėl sugadintos technikos išmontavimo, naujos technikos transportavimo ir sumontavimo, teismas neįtraukė šių nurodytų pažymose 172,32 Eur į atlygintinos ieškovei žalos sumą (b. l. 127–130, 1 t.). Pažymėtina, kad paminėtose pažymose nurodyta, kad sugadintų baldų ir buitinės technikos netikslinga remontuoti. Todėl įvertinus tai, kad nukentėjusiam asmeniui turi būti atlyginta padaryta žala ir dėl įvykio jis neturi pareigos savo lėšomis prisidėti prie nuostolių atlyginimo, pripažinus, kad nėra galimybės pakeisti sugadintą turtą į naudotiną turtą, sprendžiama, kad žalos atlyginimas, įvertinant naujo turto vertę, yra tinkamas padarytos žalos atlyginimas. Esant tokioms aplinkybėms pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad ieškovės atlyginta suma už orkaitę, garų surinkėją ir kaitlentę, neviršija iki užliejimo draudėjo turėtų daiktų vertės, todėl išmokos sumos už šiuos daiktus teismas nesumažino. Nagrinėjamojoje byloje teismas padarė išvadą, jog ieškovė įrodymais pagrindė žalą, padarytą pastatui/butui – 1 989,69 Eur, todėl šios žalos sumos nemažino ir priteisė visa apimtimi, teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada. Bylos medžiaga patvirtina, kad ieškovė pateikė į bylą 2014 metų lokalinę sąmatą, sudarytą 2014 metų kovo mėnesio kainomis (1 t., b. l. 34–35, 1 t.). Sąmatoje nurodyti darbai, jų kainą, darbams atlikti panaudojamų mechanizmų išlaidos – 5 021 Lt, jos priskirtos prie tiesioginių išlaidų. Likusią užmokesčio sumą sudaro pridėtinės išlaidos 30 procentų nuo papildomo darbo užmokesčio (2 061 x 8 procentų) 165 (164,88) ir pelnas 5 procentai (5 021 ir 668 (pridėtinės išlaidos), bendra suma netiesioginių išlaidų 952 Lt, pridėtinės vertė mokestis (21 procentas) 1 254,33 Lt, todėl galimos priemokos 1 851,74 Lt suma (5 021 ir 1 851,74) 6 872,74 Lt neviršija bendros sąmatos išlaidų 7 227,33 Lt sumos. Teisėjų kolegijos vertinimu, šios išlaidos realiai tikėtinos, pagrįstos objektyviais duomenimis ir skaičiavimais, apeliantė nepateikė įrodymų, paneigiančių apskaičiuotų išlaidų pagrįstumą. Todėl apeliacinės instancijos teismas turi pagrindą šias išlaidas pripažinti ieškovės patirta žala. Pirmosios instancijos teismas nusprendė, jog priteistina suma už padarytą žalą trečiojo asmens turtui bendroje apimtyje mažintina 361,73 Eur. Todėl įvertinus visas paminėtas aplinkybes negalima sutikti su apeliantės teiginiais, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai nustatė žalos sumą, jos nesumažino, nes šioms aplinkybėms patvirtinti apeliantė nepateikė jokių objektyvių įrodymų, o esantys byloje įrodymai patvirtina priešingas aplinkybes (CPK 12, 178 str.). Teismas daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismo išvados dėl įrodymų, kuriais grindžiamas žalos dydis, yra pagrįstos. 13. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į tai, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai įvertino bylos duomenis bei tinkamai nustatė bylai reikšmingas aplinkybes, plačiau dėl kitų apeliacinio skundo argumentų nepasisako, nes teismų praktikoje įrodinėjimo bei įrodymų vertinimo klausimais pripažįstama, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, o apeliacinės instancijos teismas, konstatavęs, jog pirmosios instancijos teismas yra visiškai atskleidęs nagrinėjamos bylos esmę, iš esmės gali pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams, nenagrinėdamas visų su tuo susijusių skunde pateiktų argumentų ir dėl jų nepasisakydamas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m .kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010; 2010 m. gruodžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-536/2010; 2010 m. spalio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-382/2010; kt.). 14. Esant išdėstytiems argumentams, teisėjų kolegija konstatuoja, kad apeliacinio skundo argumentais keisti ar naikinti teismo sprendimo nėra pagrindo, jis priimtas visapusiškai išnagrinėjus bylos aplinkybes, yra teisėtas ir pagrįstas, todėl paliktinas nepakeistas (Civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

10Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Nutarė

11Kauno apylinkės teismo 2016 m. spalio 7 d. sprendimo nekeisti.

12Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Proceso dalyviai
Ryšiai