Byla 2A-1704-302/2014
Dėl santuokos nutraukimo esant kito sutuoktinio kaltei, nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, ir išlaikymo įsiskolinimo nepilnamečiui vaikui priteisimo, institucija, teikianti išvadą byloje – Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius

1Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija susidedanti iš Romualdos Janovičienės ( kolegijos pirmininkės ir pranešėjos), Andžej Maciejevski ir Almos Urbanavičienės, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo A. A. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. sausio 21 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės A. A. ieškinį atsakovui A. A. dėl santuokos nutraukimo esant kito sutuoktinio kaltei, nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, ir išlaikymo įsiskolinimo nepilnamečiui vaikui priteisimo, institucija, teikianti išvadą byloje – Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius, ir

Nustatė

2I. Ginčo esmė

3Ieškovė A. A. kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama nutraukti jos ir atsakovo 2010 m. rugpjūčio 27 d. įregistruotą santuoką dėl atsakovo kaltės, po santuokos nutraukimo palikti jai santuokinę pavardę- ,,A.“, nustatyti dukros gyvenamąją vietą su ja, priteisti iš atsakovo dukros išlaikymui po 450 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis, 5 400 Lt išlaikymo įsiskolinimą bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, jog su atsakovu susituokė, nes ji pastojo ir norėjo, kad vaikas augtų pilnavertėje šeimoje. Tačiau jau po santuokos sudarymo, jų bendras gyvenimas nebuvo darnus. Santykiai buvo komplikuoti, nes atsakovas nesistengė dėl šeimos, ilgą laiką niekur nedirbo ir ją apgaudinėdavo. Todėl jauna šeima buvo remiama jos tėvų. Ji kelis kartus atsakovu patikėjo ir jam atleido, tačiau šeimoje niekas nepasikeitė. Atsakovas ėmė išgėrinėti, nebūti namuose. Jų santykiai vis prastėjo, kol galiausiai 2012 m. rugsėjo mėnesį visiškai iširo. Nuo to laiko jie gyvena atskirai. Visą tą laiką atsakovas visiškai nesirūpina dukra, neprisideda prie jos auklėjimo bei priežiūros ir neteikia jai jokio išlaikymo. Dėl visų išvardintų aplinkybių, jų santuoka iširo dėl atsakovo kaltės, nes jis paliko šeimą ir daugiau kaip vienerius metus ja visiškai nesirūpina. Kadangi ji tinkamai rūpinasi bei prižiūri dukrą, o atsakovas visiškai nesidomi savo vaiku, prašė mergaitės gyvenamąją vietą nustatyti su motina. Dukros poreikiams per mėnesį patenkinti reikia apie 900 Lt, todėl prašė iš atsakovo vaiko išlaikymui priteisti po 450 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis iki vaiko pilnametystės bei 5 400 Lt išlaikymo įsiskolinimą. Nurodė, jog santuokoje neįgijo jokio bendro dalintino turto. Ji kreditorių neturi, o apie atsakovo turimus finansinius įsipareigojimus jai nėra žinoma.

4Atsakovas A. A. atsiliepimo į ieškinį per teismo nustatytą terminą nepateikė.

5Išvadą teikianti institucija Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius išvadoje nurodė, jog pareikštas ieškinys neprieštarauja nepilnamečio vaiko interesams, o ieškovės prašoma suma vaiko išlaikymui yra siejama tik su būtinais vaiko poreikiais. Sutiko, kad vaiko gyvenamoji vieta būtų nustatyta su motina.

6II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

7Vilniaus miesto apylinkės teismas 2014 m. sausio 21 d. sprendimu ieškinį tenkino visiškai. Nutraukė ieškovės A. A. ir atsakovo A. A. santuoką, sudarytą 2010 m. rugpjūčio 27 d. Vilniaus miesto Civilinės metrikacijos skyriuje, akto įrašo Nr. 3407, dėl sutuoktinio A. A. kaltės; ieškovei A. A. paliko santuokinę pavardę – ,,A.“; nustatė nepilnametės dukros E. A., gim. 2011-04-18, nuolatinę gyvenamąją vietą su ieškove A. A.; priteisė iš atsakovo A. A., nepilnametės dukros E. A., gim. 2011-04-18, išlaikymui kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 450 Lt nuo 2013-09-20 iki E. A. pilnametystės ir išlaikymo įsiskolinimą-5 400 Lt; pavedė vaiko E. A. išlaikymui skirtas lėšas uzufrukto teise tvarkyti jos motinai A. A.; priteisė iš atsakovo A. A., ieškovei A. A. 1 994 Lt bylinėjimosi išlaidų. Pirmosios instancijos teismas remiantis rašytiniais įrodymais bei šalių paaiškinimais padarė išvadą, jog šalių santuoka faktiškai iširusi, kadangi daugiau kaip 1,5 metų neveda bendro ūkio ir kartu negyvena. Dėl santuokos iširimo kaltu pripažintinas atsakovas, kadangi jis palikęs šeimą ir ja nesirūpindamas bei neteikdamas vaikui išlaikymo, iš esmės pažeidė savo, kaip sutuoktinio, pareigas ir dėl to bendras sutuoktinių gyvenimas tapo negalimas. Teismas nustatė aplinkybes, kad atsakovas pats neprieštarauja, kad dukra gyventu su savo motina ir daugiau nei metus nesirūpina vaiku ir juo nesidomi, dėl to nepilnametės E. A. gyvenamąją vietą nustatė kartu su ieškove A. A.. Pasisakydamas dėl išlaikymo vaikui priteisimo, teismas įvertino byloje esančius įrodymus, atsižvelgė į tai, kad byloje nėra pateikta duomenų ir priežasčių, dėl kurių atsakovas negalėtų teikti išlaikymo savo nepilnamečiui vaikui, be to nėra pateikti atsakovo darbingumo apribojimai.

8III. Apeliacinių skundų ir atsiliepimo į apeliacinius skundus argumentai

9Apeliantas A. A. pateikė apeliacinį skundą, kuriame prašo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. sausio 21 d. sprendimą panaikinti ir perduoti šią bylą pirmos instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Nurodo, kad teismas išnagrinėjęs bylą iš esmės atsakovui nedalyvaujant ir tinkamai neįteikęs procesinių dokumentų bei šaukimo, pažeidė procesines teises normas. Teigia, kad nežino, kas pasirašė teismo procesiniuose dokumentuose priimant ieškinį ir šaukimą, kadangi asmenų su tokia pavarde „Ch.“ šeimoje nėra. Kadangi atsakovui nebuvo tinkamai įteikti procesiniai dokumentai, dėl to jam nebuvo žinoma apie prasidėjusią bylą, ko pasėkoje jis nepateikė atsiliepimo į ieškinį ir nedalyvavo teismo posėdyje. Taip pat pažymi, kad nors jis ir žinotų apie teismo posėdžio datą ir laiką, vis vien negalėtų jame dalyvauti, kadangi tuo metu buvo hospitalizuotas ligoninėje. Atsakovas nesutinka su teiginiais, jog būtent jis kaltas dėl santuokos iširimo ir nurodo, kad iš ieškovės pusės apskritai nebuvo noro ar pastangų išsaugoti šeimą ir tai įrodo ieškinio turinyje išsakyti paaiškinimai, jog ji su atsakovu sudarė santuoką, tik todėl, kad pastojo ir norėjo, kad vaikas augtų pilnavertėje šeimoje. Pažymi, kad ieškovę vedė, kadangi stipriai mylėjo ir tikėjosi, jog jų santuoka bus laiminga ir tvirta. Iki vaiko gimimo, ieškovė su atsakovu gyveno atsakovo senelių bute, tačiau po dukters gimimo, ieškovė išėjo gyventi pas savo tėvus. Atsakovas dėl šeimos iširimo kaltina ieškovę, kadangi būtent ji, o ne atsakovas paliko ją ir surado kitą vyrą. Dukra savo tėčiu vadina A. A. draugą, kas atsakovą labai skaudina. Atsakovas nurodo, jog jis be dukros E., turi dar vieną dukrą E., kuri šiuo metu gyvena su savo motina. Pažymi, kad jis nori bendrauti su savo dukromis ir prisidėti prie jų auklėjimo. A. A. finansinė padėtis yra labai sunki ir iš pateiktų teismui įrodymų matyti, jog jis registruotas darbo biržoje ir iki šiol nedirba, todėl prašo teismo pakeisti rezoliucinę dalį ir šešis mėnesius metuose dukros E. gyvenamąją vietą nustatyti su jos motina, likusius šešis mėnesius metuose su atsakovu. Tokiu būdu bus išspręstas dukros E. išlaikymo klausimas. Atsakovas nurodo, kad jis su ieškove bendrai susitarė, kad dukros išlaikymui iki jos pilnametystės mokės po 300 Lt, o ne 450 Lt, todėl turėtų sumokėti ieškovei ne 5 400 Lt o 3 600 Lt išlaikymo įsiskolinimą.

10Ieškovė A. A. pateikė teismui atsiliepimą į pateiktą apeliacinį skundą, prašydama atsakovo A. A. apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad atsakovui buvo žinoma apie teismo posėdžio datą ir laiką ir apie prasidėjusią bylą, kadangi į teismo posėdį atvyko jo senelė, kuri teismą informavo, jog atsakovas neatvyko į teismo posėdį dėl ligos. Taip pat pažymi, kad iki parengiamojo teismo posėdžio atsakovo gyvenamojoje vietoje lankėsi vaiko teisių apsaugos specialistė, kuri asmeniškai bendravo su atsakovu apie iškeltą bylą. Ieškovė A. A. nesutinka su atsakovo teiginiu, jog būtent ji kalta dėl santuokos iširimo. Nurodo, kad jos dabartinis gyvenimas neturi reikšmės iširusiai santuokai, kadangi ieškovė su atsakovu skyrium gyvena nuo 2012 metų rugsėjo mėnesio, ir būtent atsakovas paliko ją su vaiku. Per tą laikotarpį atsakovas nei vieno karto nebuvo pasidomėjęs arba aplankęs dukters ir neteikė jai išlaikymo. Atsakovas teikdamas apeliacinį skundą su juo nepateikė patvirtinančių įrodymų, kad santuoka iširo būtent dėl ieškovės kaltės. Atsakovo teiginiai, jog jis nori bendrauti su savo dukromis vertinami kritiškai, nes jis visai tam nedėjo pastangų. Teigia, kad atsakovas daugiau kaip 1,5 metų nematė dukters E., ir jai atsakovas yra svetimas dėdė. Nurodo, jog mergaitė sunkiai prisileidžia svetimus žmones, todėl atsakovo prašymas, nustatyti dukters gyvenamąją vietą pusę metų su ieškove, o pusę metų su atsakovu yra neteisingas ir pažeidžia dukters teisę augti saugioje ir jai įprastoje aplinkoje. Ieškovė pažymi, jog ji su atsakovu norėjo santuoką nutraukti taikiai, sutiko reikalauti iš atsakovo mažesnio išlaikymo dukrai bei nereikalauti išlaikymo įsiskolinimo, tačiau nepavykus susitarti, ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu prašydama priteisti dukrai išlaikymą pagal įstatymą. Nurodo, kad tėvų pareiga išlaikyti savo nepilnamečius vaikus ir pats kriterijus, kad atsakovas šiuo metu niekur nedirba, neatleidžia jo nuo atsakomybės teikti dukrai išlaikymą.

11IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

12Apeliacinis skundas atmestinas.

13Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant faktinę ir teisinę bylos puses, t.y. tiriant byloje surinktus įrodymus patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes, ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialines teisės normas. Taip pat apeliacinės instancijos teismas, neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo motyvus bei reikalavimus, ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalyse nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.

14Apeliacinės instancijos teismas, remdamasis byloje nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis ir surinktais įrodymais, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai išaiškino materialinės teisės normas, taip pat tinkamai taikė procesinės teisės normas ir teisingai įvertino bylos faktines aplinkybes, dėl ko priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, todėl sprendimas nekeistinas ir nenaikintinas. Byloje nagrinėjamas tarp sutuoktinių kilęs ginčas, dėl sutuoktinių kaltės dėl santuokos iširimo, vaiko gyvenamosios vietos nustatymo ir išlaikymo jam iš vieno iš tėvų priteisimo.

15Apeliaciniame skunde atsakovas nurodo, kad jam neįteiktas ieškinio nuorašas, apie teismo posėdžius tinkamai nebuvo informuotas, tinkamai neinformavus apie teismo posėdį buvo apribota galimybė naudotis teisine pagalba ir įrodinėti bylai reikšmingas aplinkybes. Apeliantas be to nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimo dalimi, kuria nustatyta vaiko gyvenamoji vieta su motina ir su priteisto išlaikymo dydžiu.

16Dėl absoliutaus teismo procesinio sprendimo negaliojimo pagrindo (CPK 329 straipsnio 3 dalies 1 punktas)

17Byloje dalyvaujančių asmenų informavimas apie teismo posėdžio laiką ir vietą yra bylą nagrinėjančio teismo pareiga. Šios pareigos tinkamai neįvykdžius, atsiranda CPK nustatytų procesinių teisinių padarinių: teismas atideda bylos nagrinėjimą (CPK 246 straipsnio 1, 2 dalys); jeigu byla jau išnagrinėta ir priimtas teismo sprendimas, tai neinformavimo aplinkybė pripažįstama absoliučiu pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindu (CPK329 straipsnio 3 dalies 1 punktas). Pagal CPK329 straipsnio 3 dalies 1 punktą absoliutaus sprendimo negaliojimo pagrindu pripažįstamas toks atvejis, kai pirmosios instancijos teismas išnagrinėjo bylą, kai nebuvo nors vieno iš dalyvaujančių byloje asmenų, kuriam nepranešta apie teismo posėdžio laiką ir vietą, jeigu toks asmuo remdamasis šia aplinkybe grindžia savo apeliacinį skundą. Taigi šio bylos grąžinimo iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui pagrindo taikymo sąlygos yra trys: 1) byloje dalyvaujančiam asmeniui nepranešta apie teismo posėdžio vietą ir laiką; 2) pirmosios instancijos teismas išnagrinėjo bylą nedalyvaujant šiam asmeniui (t. y. byloje dalyvaujančiam asmeniui, kuriam nepranešta apie teismo posėdžio vietą ir laiką); 3) toks asmuo savo apeliacinį skundą grindžia bylos išnagrinėjimo jam nedalyvaujant aplinkybe. Tik nustačius visas šias sąlygas, galima konstatuoti CPK 329 straipsnio 3 dalies 1 punkte nustatyto absoliutaus sprendimo negaliojimo pagrindą ir, juo remiantis, perduoti bylą iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2010 m. lapkričio 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V. R. v. E. B., bylos Nr. 3K-3-484/2010).

18Teismo pareiga informuoti byloje dalyvaujančius asmenis apie teismo posėdžio laiką ir vietą įgyvendinama CPK 117–134 straipsniuose nustatyta tvarka. Kasacinio teismo praktikoje yra išaiškinta, kad, sprendžiant, ar byloje dalyvaujančiam asmeniui tinkamai buvo pranešta apie teismo posėdžio laiką ir vietą, teismo veiksmai vertintini ne tik pagal formalią jų atitiktį pirmiau nurodytų proceso teisės normų reikalavimams, bet ir atsižvelgiant į šių teisės normų tikslą bei paskirtį bei vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais.

19Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad atsakovui yra įteikta ieškinio kopija, taip pat apie teismo posėdį yra informuotas tinkamai, remdamasis pažymų apie ieškinio kopijų ir teismo šaukimų įteikimą duomenimis. Apeliantas prieštarauja tokiai pirmosios instancijos teismo išvadai, argumentuodamas tuo, jog ieškinio kopija ir teismo šaukimas į 2013 m. lapkričio 25 d. teismo posėdį buvo įteiktas jam nežinomam asmeniui, o šaukimą įteiktą jo senelei Z. C. pastaroji apeliantui perduoti užmiršo. Su šiais apeliacinio skundo argumentais kolegija sutikti pagrindo neturi, kadangi kaip matyti iš byloje esančios pažymos apie ieškinio ir jo priedų įteikimą (b.l. 28) už šių dokumentų gavimą vietoj atsakovo A. A. pasirašė I. C., nurodydamas save adresato tėvu. Šaukimas į parengiamąjį posėdį 2013-11-25 d. (b.l. 30), taip pat įteiktas tam pačiam asmeniui I. C. nurodžiusiam savo giminystės ryšį su adresatu –tėvas. Tiek procesinių dokumentų įteikimo pažyma, tiek šaukimas buvo išrašyti teisingai nurodžius atsakovo vardą ir pavardę, taip pat apelianto gyvenamosios vietos adresu, todėl dokumentus ir šaukimą priėmus asmeniui, įvardijusiam save tėvui, laikytinas įteiktu tinkamai sutinkamai su CPK 123 straipsnio 3 d. Šioje normoje įstatymo leidėjas sureguliavo procesinių dokumentų įteikimo tvarką, kai nerandamas adresatas jo gyvenamojoje vietoje, tokiu būdu procesiniai dokumentai yra įteikiami kuriam nors iš kartu su adresatu gyvenančiam pilnamečiui šeimos nariui, išskyrus atvejus, kai byloje šeimos nariai turi priešingą suinteresuotumą bylos baigtimi. Kolegija atkreipia dėmesį, kad bylos duomenys, o konkrečiai Vaikų teisių apsaugos skyriaus atsakovo buities tyrimo aktas, kuris surašytas 2013-10-10 (b.l. 36-37), leidžia kolegijai daryti išvadą, kad atsakovui ieškinio kopija buvo įteikta, nes pats atsakovas skyriaus inspektorei nurodė, jog su dalimi ieškinio sutinka, taip pat nurodė, kad turi advokatą ir planuoja pateikti atsiliepimą į ieškinį.

20Nėra pagrindo sutikti su apeliantu, kad tiek ieškinio kopija, tiek šaukimas į parengiamąjį posėdį skirti apeliantui yra įteikti jam nepažįstamam asmeniui. Jau minėtame buities tyrimo akte (b.l. 36-37) yra nurodyta, kad apeliantas gyvena bute, esančiame ( - ), kartu su motina ir seneliais. Iš prie apeliacinio skundo pridėtos pažymos apie asmenis deklaravusius gyvenamąją vietą, matyti, kad apelianto nurodytoje gyvenamoje vietoje yra deklaravę gyvenamąją vietą Z. C., kuri pagal apeliacinio skundo duomenis yra apelianto senelė, ir I. C., pagal buities akto tyrimo duomenis apelianto – senelis. Tokiu būdu atsakovui skirti procesiniai dokumentai – ieškinio kopija ir šaukimas į parengiamąjį posėdį yra įteikti apelianto seneliui, t.y. kartu su apeliantu gyvenančiam pilnamečiui šeimos nariui, kaip reikalauja CPK 123 str. 3 d. Teismo dokumentus priėmęs ir pažymose pasirašęs apelianto senelis save nurodė tėvu, tačiau ši aplinkybė nepaneigia teisingo procesinių dokumentų įteikimo.

21Atmestinas apelianto argumentas dėl nepranešimo apie teismo posėdį 2014-01-06, kadangi byloje esanti pažyma (b.l. 49) patvirtina pirmos instancijos teismo konstatuotą aplinkybę, kad atsakovui apie posėdį pranešta tinkamai. Šaukimas į teismo posėdį jam įteiktas per jo senelę Z. C., iš karto po parengiamojo teismo posėdžio pabaigos. Ta aplinkybė, kad šaukimą priėmęs asmuo per beveik pusantro mėnesio iki teismo posėdžio neperdavė šaukimo apeliantui, nepaneigia tinkamo pranešimo apie teismo posėdį išvados.

22Dėl santuokos nutraukimo dėl vieno iš sutuoktinio kaltės

23CK 3.60 str. 2 d. nustatyta, kad sutuoktinis pripažįstamas kaltu dėl santuokos iširimo, jeigu jis iš esmės pažeidė savo kaip sutuoktinio pareigas, nurodytas CK trečiojoje knygoje, ir dėl to bendras sutuoktinių gyvenimas tapo negalimas. CK 3.61 str. nustatyta, kad sutuoktinis, kuriam pareikštas ieškinys dėl santuokos nutraukimo, gali prieštarauti dėl savo kaltės ir nurodyti faktų, patvirtinančių, kad santuoka iširo dėl ieškovo kaltės (CK 3.61 str. 1 d.); teismas, atsižvelgdamas į bylos aplinkybes, gali pripažinti, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės CK 3.61 str. (2 d.).

24Kasacinis teismas, aiškindamas ir taikydamas nurodytas CK normas, konstatavo, kad įstatyme sutuoktinio kaltė dėl santuokos iširimo apibrėžiama kaip sutuoktinių pareigų pažeidimas iš esmės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. vasario 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje G. K. v. G. S. , bylos Nr. 3K-7-6/2007; 2011 m. sausio 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje J. B. v. J. B. , bylos Nr. 3K-3-2/2011; kt.). Sutuoktinio pareigos nustatytos CK 3.26–3.30, 3.35–3.36, 3.85, 3.92, 3.10 straipsniuose. Tai – lojalumo, tarpusavio pagalbos ir moralinės bei turtinės paramos, visapusiško rūpinimosi vaikais ir visa šeima bei kitos įstatyme nustatytos pareigos. Lojalumo pareiga reiškia, kad sutuoktinis visada tiek šeimoje, tiek už jos ribų turi veikti kito sutuoktinio, visos šeimos interesais, negali supriešinti savo asmeninių ir kito sutuoktinio ar šeimos interesų. Abipusės pagarbos pareiga reiškia, kad sutuoktiniai turi paisyti vienas kito nuomonės, būti vienas kitam ištikimi, visus šeimos gyvenimo klausimus spręsti abipusiu susitarimu. Moralinė ir turtinė parama reiškia, kad sutuoktiniai privalo rūpintis vienas kitu tiek materialiąja, tiek fizine ir psichologine prasmėmis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. gegužės 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje R. K. v. R. K. , bylos Nr. 3K-3-254/2010; kt.). Sutuoktinis, pareiškęs ieškinį dėl santuokos nutraukimo pagal CK 3.60 straipsnį (ieškovas), privalo įrodyti, kad kitas sutuoktinis iš esmės pažeidžia savo kaip sutuoktinio pareigas. Teismų praktikoje nurodyta, kad, siekiant proporcingai paskirstyti šalių įrodinėjimo pareigas, nurodyto straipsnio 3 dalyje nustatyta taisyklės išimtis, išvardijant atvejus, kai atsakovo sutuoktinio kaltė dėl santuokos iširimo preziumuojama, tačiau ir šioje normoje nustatytais atvejais ieškovui tenka pareiga įrodyti faktą, su kuriuo siejama kitos šalies kaltės prezumpcija. Tokia prezumpcija yra nuginčijama, kai kitas sutuoktinis ją paneigia, įrodęs, kad santuoka iširo dėl kitų priežasčių, arba nurodęs faktų, patvirtinančių kito sutuoktinio kaltę dėl santuokos iširimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. vasario 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V. S. v. N. S. , bylos Nr. 3K-3-42/2012).

25Nagrinėjamu atveju ieškovė atsakovo kaltę grindė tuo, kad atsakovas visą laiką niekur nedirbo, nors ją apgaudinėjo, išeidavo iš namų neva tai į darbą, tačiau nedirbo, vartojo alkoholį, nesirūpino ieškove nei kai ji laukėsi, nei po gimdymo, gimus vaikui taip pat nesirūpino nei ja, nei vaiku, tik praėjus mėnesiui po vaiko gimimo aplankė ja su vaiku. Ieškovė mėgino išsaugoti santuoką, susitaikė su atsakovu, jam nesugebant rasti darbo, įsidarbino pati, o atsakovas turėjo prižiūrėti vaiką, tačiau jis vaiką palikdavo savo motinai, o pats pramogaudavo su draugais ir girtaudavo, dėl ko 2012 m. rugsėjo mėnesį šalims susipykus, atsakovas paliko ją su vaiku ir nuo to laiko gyvena atskirai. Atsakovas nesirūpina dukra, taip pat neteikia jai jokio išlaikymo. Ieškovė šias aplinkybes nurodė ieškinyje ir duodama teismui paaiškinimus bylos nagrinėjimo metu. Atsakovas į ieškinį neatsiliepė ir į teismo posėdį neatvyko, todėl nesant kitų įrodymų apie atsakovo apeliaciniame skunde nurodytas aplinkybes dėl ieškovės kaltės dėl santuokos iširimo, teismas turėjo pagrindą išvadai, kad pagal byloje esančius įrodymus šalių santuoka iširo dėl atsakovo kaltės. Kolegija nesutinka su apelianto argumentu, kad 2013-10-10 buities tyrimo akte įrašyta informacija, kad šalių dukra ieškovės draugą vadina tėčiu ir, kad ieškovė turi draugą buvo pagrindas išvadai, kad šalių santuoka iširo dėl ieškovės kaltės. Pažymėtina tai, kad apeliaciniame skunde šių nurodytų aplinkybių faktiškai neneigia, tik nurodo, kad dėl jo veiksmų yra kalta ieškovė, kuri jo manymu apelianto nemylėjo, tačiau niekaip nepagrindžia savo elgesio dėl nesirūpinimo šeima nei ieškovės nėštumo laikotarpiu, nei gimus vaikui, neteikiant materialinio išlaikymo nurodytu periodu. Akivaizdu, kad vienam sutuoktiniam nedirbant dėl nedarbingumo, šeimos materialine gerove ir net jos išgyvenimu turi rūpintis kitas sutuoktinis, tačiau atsakovas to nedarydamas buvo šeimai nelojalus nerėmė ir nesirūpino šeima taip pat palikdamas šeimą ir išeidamas iš namų bei nesirūpindamas naujagime dukra nebuvo ir moralus šeimai.

26Apeliantas nurodytos aplinkybės, kad ieškovė jo nemylėjo dėl to iširo santuoka, nepagrindė jokiais duomenimis. Be to ieškovės veiksmai, ji sutiko su atsakovu kraustytis gyventi pas atsakovo senelius, atsakovui nesugebant materialiai išlaikyti šeimą – nesugebant įsidarbinti, o jeigu ir įsidarbinti, tai darbas trunka labai trumpą laiką, pati įsidarbino, būdama vaiko priežiūros atostogose, atsakovui prašant po ilgo laiko nebuvimo šeimoje, ieškovė sutikdavo vėl gyventi kartu, kurių neginčija apeliantas, rodo, kad ieškovė stengėsi santuoką išsaugoti. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad aplinkybė, jog ieškovė turi draugą, nesant kitų nustatytų aplinkybių apie ieškovės santykius su draugu, ir tai, kad 2,5 metų vaikas, kuris savo tėvo nematęs nuo kūdikystės, vyrą, kuri tankiai mato vadina tėčiu, nesuponuoja išvados, kad ieškovė buvo atsakovui neištikima ir dėl šios priežasties iširo santuoka. Be to apie tai, kad ieškovė turi draugą, atsakovas sužinojo tik iš buities tyrimo akto, kadangi šio argumento anksčiau atsakovas nenaudojo, todėl nėra pagrindo išvadai, kad draugo turėjimas galėjo įtakoti santuokos iširimui, atsižvelgiant į tai, kad šalys kartu negyvena nuo 2012 m. rugsėjo mėnesio.

27Dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo.

28Teismas, spręsdamas vaiko gyvenamosios vietos nustatymo klausimą, turi vadovautis vaiko interesais ir atsižvelgti į jo norą (CK 3.174 straipsnio 2 dalis). Vaiko interesai – esminis kriterijus, lemiantis teismo išvadas dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo. Jis grindžiamas nacionalinių ir tarptautinių teisės aktų garantuojamu prioritetinės vaiko teisių bei interesų apsaugos ir gynimo principu (Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 3 straipsnio 1 dalis, CK 3.3 straipsnio 1 dalis, Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 straipsnio 1 punktas), kuris reiškia, kad, sprendžiant visus su vaikais susijusius klausimus, visų pirma turi būti atsižvelgiama į jų interesus (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. gruodžio 14 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje G. B. v. E. B. , bylos Nr. 3K-3-569/2012; 2013 m. balandžio 26 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje B. M. v. M. M. , bylos Nr. 3K-3-269/2013). Be kitų aplinkybių, turi įvertinti kiekvieno iš tėvų pastangas bei galimybes užtikrinti teisės normose įtvirtintų pagrindinių vaiko teisių ir pareigų įgyvendinimą, kiekvieno tėvo šeimos aplinkos sąlygas. Aiškindamasis šeimos aplinkos sąlygas, teismas turi nustatyti vaiko santykius su kiekvienu iš tėvų, šių dorovinius ir kitokius asmenybės bruožus, požiūrį į vaiko auklėjimą, augimą ir tobulėjimą, dalyvavimą jį išlaikant ir prižiūrint iki ginčo atsiradimo, galimybes sudaryti jam tinkamas gyvenimo, auklėjimo ir raidos sąlygas (įvertinant tėvų darbo pobūdį, darbo režimą, turtinę tėvų padėtį) ir kt. (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. vasario 8 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Ž. S. v. V. S. , bylos Nr. 3K-3-41/2010; 2012 m. gruodžio 14 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje G. B. v. E. B. , bylos Nr. 3K-3-569/2012; 2013 m. balandžio 26 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje B. M. v. M. M. , bylos Nr. 3K-3-269/2013). Nagrinėjant bylą pirmos instancijos teismas vertino tiek ieškovės, tiek atsakovo buities tyrimo aktus, kuriuose nurodyta kad abiejų šalių būstas ir sąlygos yra tinkami gyventi vaikui, tačiau ieškovė prašė nustatyti gyvenamąją vietą su ja, o ieškovas buities akto tyrimo metu nurodė, kad sutinka su ieškovės reikalavimu, kaip minėta į ieškinį atsakovas neatsiliepė ir į teismą neatvyko, todėl esant tokioms aplinkybėms teismas pagrįstai vaiko gyvenamąją vietą nustatė su ieškove. Apelianto nurodyta aplinkybė, kad vaiko gyvenamosios vietos nustatymą reikia keisti, nustatant šešis mėnesius gyventi su ieškove, o kitus šešis mėnesius su atsakovu dėl skunde nurodytos priežasties, kad jo materialinė padėtis yra itin bloga, ir kad toks būdas leis jam nemokėti išlaikymo dukrai, negali būti pagrindu sprendimo pakeitimui. Esant itin blogai finansinei apelianto padėčiai jis ne tik negalės užtikrinti geresnių vaiko išlaikymo sąlygų, negu ieškovė, tačiau patenkinti net minimalius vaiko poreikius, nors kaip savaime suprantamas faktas, kad šaliai su kuriuo gyvena vaikas tenka ne tik didesnė dalis išlaikymo pareigose teikiant materialinį, bet ir tenka didesnė atsakomybės našta už rūpinimąsi vaiku. Be to nagrinėjamoje byloje yra nustatyta aplinkybė ir apeliantas to neginčija, kad vaikas jo neprisimena, nes nuo to laiko, kai atsakovas paliko šeimą, mergaitė buvo apie 6 mėnesius amžiaus, ji nėra mačiusi savo tėvo, todėl keisti sprendimą dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo apelianto siūloma tvarka bus pažeisti vaiko interesai, nes atsidūręs nežinomoje ir nepažįstamoje aplinkoje mažametis vaikas jaustųsi nesaugiai, o ir taip nebūtų užtikrinti vaiko emocinio saugumo ir stabilumo, socialiniai poreikiai, kadangi pasikeistų jam nuo gimimo įprasta aplinka, be to tokio amžiaus vaikui (šiuo metu 3 metų) motinos būvimas šalia yra privalomas, nes tai yra natūralus prigimtinis poreikis.

29Dėl išlaikymo ir įsiskolinimo dydžio.

30Pagal Civilinio kodekso 3.192 straipsnio 1, 2 dalių nuostatas tėvai privalo materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus, išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Įtvirtintas proporcingumo principas tarp vaikų poreikių ir tėvų turtinės padėties reiškia, jog vaiko išlaikymo dydis tiesiogiai priklauso nuo jo tėvų turtinės padėties.

31Pažymėtina ir tai, kad orientaciniais kriterijais, nustatant priteistino išlaikymo dydį, teismų praktikoje taikoma CK 6.461 str. 2 d. nuostata ir sprendžiama, kad vieno mėnesio išlaikymo vertė negali būti mažesnė už vieną minimalią mėnesio algą (MMA). Toks kriterijus gali būti taikomas, atsižvelgiant į konkrečias aplinkybes ir sprendžiant dėl vaikams teikiamo išlaikymo tik būtiniausiems jų poreikiams tenkinti. Individualūs vaiko poreikiai, jo kaip asmenybės vystymasis sąlygoja ir reikalingą realų išlaikymo dydį, kuris paprastai yra didesnis už išlaikymą būtiniausioms vaiko poreikiams tenkinti. Lietuvoje ratifikuota Jungtinių Tautų Vaiko teisių konvencija (konvencijos 27 str. 1, 2 d.) numato visuotinai pripažįstamą kiekvieno vaiko teisę turėti tokias gyvenimo sąlygas, kokių reikia jo fiziniam, protiniam, doroviniam ir socialiniam vystymuisi bei tėvų didžiausią atsakomybę už gyvenimo sąlygų reikalingų vaikui vystytis sudarymą pagal tėvų sugebėjimus ir finansines galimybes. CK 3.192 str. 2 d. numato, jog išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinantis būtinas vaikui vystytis sąlygas. Tai reiškia, kad išlaikymo dydis visais atvejais yra nukreiptas į reikiamų sąlygų vaikui sudarymą, kitaip teikiamas mažesnio dydžio išlaikymas neatitiktų išlaikymo paskirties. Teismas tenkindamas ieškovės prašymą priteisė iš atsakovo po 450 Lt išlaikymo dydį, kurio pakaks vaiko poreikiams tenkinti. Kolegija su tokiu teismo sprendimu sutinka, o atsižvelgiant ir į tai, kad jis mažesnis, negu pusė Vyriausybės nustatytos bylos nagrinėjimo metu minimalios mėnesinės algos, todėl vaiko išlaikymui nėra pagrindo skirti mažesnės sumos, kiek priteista iš atsakovo, atsižvelgiant į tą aplinkybę, jog atsakovas nedirba ir negauna nei bedarbio pašalpos, nei darbo užmokesčio. Kolegija atsižvelgia ir į tai, kad atsakovas yra fiziškai sveikas, gali dirbti, todėl jis turi rūpintis kaip užtikrinti vaikui reikalingą išlaikymą.

32Apelianto nurodyta aplinkybė, kad ieškovė siūliusi jam nutraukti santuoka abiejų šalių susitarimu ir pasiūliusi mokėti 300 Lt išlaikymą vaikui negali būti pagrindu teismo priteisimo išlaikymo įsiskolinimo mažinimui, nes atsakovas nesutiko su ieškovės sąlygomis ir visiškai neteikė jokio išlaikymo, todėl atsakovui nepateikus įrodymų, jog vaiko poreikiai yra ar buvo mažesni išlaikymo priteisimo įsiskolinimo laikotarpiu, nėra pagrindo skaičiuoti įsiskolinimo po 300 Lt kas mėnesį, nes teismo nustatytas išlaikymo dydis kaip nurodė kolegija nepripažintas neteisingas dėl savo dydžio. Apeliantas neginčija, kad jis neteikė išlaikymo metus laiko iki ieškovė kreipėsi su ieškiniu į teismą.

33Teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmos instancijos teismas nustatė ir ištyrė visas reikšmingas ieškiniui aplinkybes, sutinka su pirmos instancijos teismo sprendimo išvadomis bei motyvais. Apeliacinių skundų motyvais naikinti apylinkės teismo sprendimą nėra pagrindo (Civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 p.).

34Iš apelianto priteistinos bylinėjimosi išlaidos apeliacinės instancijos teisme – ieškovei 600 Lt advokato pagalbai apmokėti (b.l. 89-90), kurias ji patyrė sumokėdama už teisinę pagalbą surašant privalomą procesinį dokumentą – atsiliepimą į apeliacinį skundą (Civilinio proceso kodekso 93 straipsnio 1, 3 d.).

35Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325-331 str.,

Nutarė

36Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. sausio 21 d. sprendimą palikti nepakeistą.

37Priteisti iš atsakovo A. A. 600 Lt bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme ieškovei A. A..

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija... 2. I. Ginčo esmė... 3. Ieškovė A. A. kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama nutraukti jos ir... 4. Atsakovas A. A. atsiliepimo į ieškinį per teismo nustatytą terminą... 5. Išvadą teikianti institucija Vilniaus miesto savivaldybės administracijos... 6. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė... 7. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2014 m. sausio 21 d. sprendimu ieškinį... 8. III. Apeliacinių skundų ir atsiliepimo į apeliacinius skundus argumentai... 9. Apeliantas A. A. pateikė apeliacinį skundą, kuriame prašo Vilniaus miesto... 10. Ieškovė A. A. pateikė teismui atsiliepimą į pateiktą apeliacinį skundą,... 11. IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir... 12. Apeliacinis skundas atmestinas.... 13. Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos... 14. Apeliacinės instancijos teismas, remdamasis byloje nustatytomis faktinėmis... 15. Apeliaciniame skunde atsakovas nurodo, kad jam neįteiktas ieškinio nuorašas,... 16. Dėl absoliutaus teismo procesinio sprendimo negaliojimo pagrindo (CPK 329... 17. Byloje dalyvaujančių asmenų informavimas apie teismo posėdžio laiką ir... 18. Teismo pareiga informuoti byloje dalyvaujančius asmenis apie teismo posėdžio... 19. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad atsakovui yra įteikta ieškinio... 20. Nėra pagrindo sutikti su apeliantu, kad tiek ieškinio kopija, tiek šaukimas... 21. Atmestinas apelianto argumentas dėl nepranešimo apie teismo posėdį... 22. Dėl santuokos nutraukimo dėl vieno iš sutuoktinio kaltės... 23. CK 3.60 str. 2 d. nustatyta, kad sutuoktinis pripažįstamas kaltu dėl... 24. Kasacinis teismas, aiškindamas ir taikydamas nurodytas CK normas, konstatavo,... 25. Nagrinėjamu atveju ieškovė atsakovo kaltę grindė tuo, kad atsakovas visą... 26. Apeliantas nurodytos aplinkybės, kad ieškovė jo nemylėjo dėl to iširo... 27. Dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo.... 28. Teismas, spręsdamas vaiko gyvenamosios vietos nustatymo klausimą, turi... 29. Dėl išlaikymo ir įsiskolinimo dydžio.... 30. Pagal Civilinio kodekso 3.192 straipsnio 1, 2 dalių nuostatas tėvai privalo... 31. Pažymėtina ir tai, kad orientaciniais kriterijais, nustatant priteistino... 32. Apelianto nurodyta aplinkybė, kad ieškovė siūliusi jam nutraukti santuoka... 33. Teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmos instancijos teismas nustatė ir... 34. Iš apelianto priteistinos bylinėjimosi išlaidos apeliacinės instancijos... 35. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso... 36. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. sausio 21 d. sprendimą palikti... 37. Priteisti iš atsakovo A. A. 600 Lt bylinėjimosi išlaidų apeliacinės...