Byla 2A-61-324/2016

1Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Raimondo Buzelio (kolegijos pirmininkas), Virginijos Gudynienės (pranešėja), Algimanto Kukalio, sekretoriaujant Rasai Juronienei, dalyvaujant ieškovei I. B., jos atstovei advokatei I. K., atsakovui G. B., jo atstovei advokatei O. K., teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovės I. B. apeliacinį skundą dėl Alytaus rajono apylinkės teismo 2015 m. rugpjūčio 14 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-53-179/2015 pagal ieškovės I. B. ieškinį atsakovui G. B. dėl santuokos nutraukimo esant kito sutuoktinio kaltei, neturtinės žalos priteisimo, vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo priteisimo, santuokoje įgyto turto pripažinimo asmenine nuosavybe, atsakovo G. B. priešieškinį ieškovei I. B. dėl santuokos nutraukimo esant abiejų sutuoktinių kaltei, bendravimo ir auklėjimo su nepilnamečiu vaiku tvarkos nustatymo, santuokoje įgyto turto padalinimo, išvadą duodanti institucija Alytaus miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius,

Nustatė

2I. Ginčo esmė

3Ieškovė pateikė ieškinį, kuriame prašė nutraukti ( - ) sudarytą šalių santuoką dėl atsakovo kaltės; šalims palikti santuokines pavardes; priteisti iš atsakovo 3000 Eur neturtinei žalai atlyginti; nustatyti nepilnamečio sūnaus L. B., gimusio ( - ), gyvenamąją vietą iki jo pilnametystės su ieškove; priteisti iš atsakovo sūnaus išlaikymui po 230 Eur kas mėnesį nuo 2012 m. liepos 1 d. iki jo pilnametystės, periodines išmokas indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka, šių lėšų tvarkytoja uzufrukto teise paskirti ieškovę; pripažinti ieškovės asmenine nuosavybe 26066 Eur vertės, 57,29 kv. m. bendro ploto butą, unikalus Nr. ( - ), esantį ( - ) Alytuje, ir 5792 Eur vertės, 82,13 kv. m. bendro ploto garažą su 21,23 kv. m. bendro naudojimo patalpomis, unikalus Nr. ( - ), esantį ( - ) Alytuje; iš atsakovo priteisti 1557 Eur piniginę kompensaciją už pasisavintus ieškovės asmeninius kilnojamus daiktus; priteisti iš atsakovo 14 437 Eur, kuriuos atsakovas panaudojo asmeniniam automobiliui RENAULT MEGANE, valst. Nr. ( - ) įsigyti; pinigines kompensacijas atsakovą įpareigoti sumokėti per vieną mėnesį nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos.

4Nurodė, kad nuo 2013 metų vasario mėnesio su atsakovu kartu negyvena ir neveda bendro ūkio. Vienas kitu nesidomi, bendrų interesų neturi. Atsakovas kaltas dėl šeimos iširimo, nes prieš ieškovę naudojo psichologinį ir fizinį smurtą, vartojo alkoholį, dėl ko tapdavo neprognozuojamas, reikėdavo su vaiku slėptis nuo jo kitame kambaryje. Nuo 2012 m. liepos 1 d. atsakovas atsisakė prisidėti prie materialinių šeimos poreikių tenkinimo. Patyrė neturtinę žalą, kadangi atsakovas ieškovę nuolat žemino, naudojo fizinį ir psichologinį smurtą. Sūnaus gyvenamoji vieta su ieškove geriau atitiks vaiko interesus. Atsakovas darė neigiamą įtaką sūnaus sveikatai, sukėlė stresą, neigiamą psichologinę būseną. Atsakovo turtinė padėtis geresnė, todėl vaiko išlaikymui iš atsakovo priteistina didesnė pinigų suma. Santuokoje įgytas kilnojamasis ir nekilnojamasis turtas buvo ieškovės asmeninis turtas, atsakovas savo lėšomis neprisidėjo perkant butą, esantį ( - ) Alytuje, garažą, esantį ( - ) Alytyje, automobilį Renault Megane SL Progres, valst. Nr. ( - ), buto baldus bei namų apyvokos daiktus: šaldytuvą Bloomberg, viryklę „Gorenje“, virtuvės baldų komplektą, slenkančių sistemų rinkinį, romanetes, užuolaidas, televizorių „Philips“, karnizus, komodą su veidrodžiu, svetainės baldus su stikliniu staleliu ir vaza, garų surinktuvą, gartraukį, vonios baldus, 3 vnt. šviestuvų, krištolinį šviestuvą, prieškambario baldus su veidrodžiu, sofą–lovą, lovą fotelį, sieninį laikrodį, televizorių, paveikslą, dulkių siurblį 12 krištolinių taurių, 2 vnt. autorinių vazų, dekoratyvinę žuvį, raudoną servizą, toršerą, sulčiaspaudę virtuvinį kombainą, peilių rinkinį, kurių bendra suma 6031 Eur.

5Atsakovas pateikė priešieškinį, kuriame prašė nutraukti jo santuoką su ieškove dėl abiejų kaltės; atsakovui palikti jo pavardę, ieškovei – jos pageidaujamą; sūnaus gyvenamąją vietą nustatyti su ieškove; nustatyti atsakovo bendravimo su sūnumi tvarką: antradieniais ir ketvirtadieniais nuo 17 iki 19 val., kiekvieno mėnesio 1-ą ir 3-ą savaitgalį nuo penktadienio iki sekmadienio, 1-ą Šv. Kalėdų dieną ir 2-ą Šv. Velykų dieną, kiekvienų metų rugsėjo 30 d. (atsakovo gimimo dieną), kiekvienų metų sausio 1 d. (kitą dieną po sūnaus gimimo dienos), kiekvienų metų birželio mėnesio 1-ą sekmadienį (tėvo dieną); įpareigoti atsakovą prieš kiekvieną susitikimą su sūnumi pranešti ieškovei SMS žinute apie atvykimą pasiimti sūnaus ir jį grąžinti į ieškovės gyvenamąją vietą; įpareigoti ieškovę informuoti atsakovą apie sūnaus lankomos mokyklos pakeitimą jo sveikatos būklę, gyvenamosios vietos pasikeitimą išvykimą atostogauti ir kitas svarbias, su vaiko gyvenimu, auklėjimu, sveikata susijusias aplinkybes; šalims padalinti po ½ dalį dviejų kambarių butą, unikalus Nr. ( - ), esantį ( - ), Alytuje, kurio vidutinė rinkos vertė 110000 Lt; priteisti ieškovei natūra dviejų kambarių butą, unikalus Nr. ( - ), esantį ( - ) Alytuje; priteisti atsakovui iš ieškovės 55000 Lt kompensaciją už jai tenkančią ½ dalį buto; padalinti santuokoje įgytą turtą: garažą, unikalus Nr. ( - ), esantį ( - ), 20000 Lt vertės padalinti po ½ dalį, priteisiant turtą natūra atsakovui, įpareigoti atsakovą išmokėti ieškovei 10000 Lt kompensaciją; automobilį RENAULT MEGANE valst. Nr. ( - ), kurio vidutinė rinkos vertė 9000 Lt, padalinti po ½ dalį, priteisiant natūra atsakovui, įpareigoti atsakovą išmokėti ieškovei 4500 Lt kompensaciją; dalijant kilnojamąjį turtą, jį visą natūra priteisti ieškovei, įpareigoti ieškovę išmokėti atsakovui 19600 Lt kompensaciją; pripažinti solidaria prievole skolinį įsipareigojimą M. B. 20000 Lt; pripažinti solidaria prievole skolinį įsipareigojimą B. B. 30000 Lt.

6Nurodė, kad šeimoje nebuvo santarvės, ieškovė inicijavo konfliktus, rašė nepagrįstus skundus į teisėsaugos ir vaikų teisių institucijas. Atsakovo atžvilgiu dėl smurto šeimoje nebuvo priimta teismo sprendimų, neįrodžius jo kaltės. Pripažinus abipusę šalių kaltę dėl santuokos nutraukimo, atmestinas reikalavimas dėl neturtinės ieškovei žalos priteisimo. Nuo teismo sprendimo paskelbimo dienos vaiko išlaikymui gali skirti po 170 Eur kas mėnesį, o iki teismo sprendimo paskelbimo dienos – po 115,84 Eur. Ieškovė neleidžia atsakovui bendrauti su sūnumi, todėl reikia nustatyti bendravimo tvarką. Byloje nėra įrodymų, kad atsakovas pagrobė daiktų už 1557 Eur.

7II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

8Kauno apylinkės teismas 2015 m. rugpjūčio 14 d. sprendimu ieškinį ir priešieškinį patenkino iš dalies. Nutraukė šalių santuoką dėl abiejų sutuoktinių kaltės; po santuokos nutraukimo šalims paliko santuokine pavardes; sūnaus L. B., gimusio ( - ), gyvenamąją vietą iki jo pilnametystės nustatė su ieškove; priteisė iš atsakovo sūnui materialinį išlaikymą kas mėnesį po 170 Eur periodinių išmokų iki sūnaus pilnametystės, pradedant mokėti nuo 2015 m. rugpjūčio 1 d.; priteisė iš atsakovo sūnaus išlaikymui įsiskolinimą nuo 2012 m. liepos 1 d. iki 2015 m. rugpjūčio 1 d. 4995 Eur, mokant kas mėnesį po 135 Eur. Vykdant teismo sprendimą, įskaitė atsakovo sumokėtas pinigines lėšas, priteistas teismo nutartimi taikant laikinas apsaugos priemones, periodines išmokas indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją, vaiko lėšomis uzufrukto teise disponuojant ieškovei; nustatė tėvo bendravimo su vaiku tvarką: antradieniais ir ketvirtadieniais nuo 17 iki 19 val., kiekvieno mėnesio 1-ą ir 3-ą savaitgalį nuo penktadienio iki sekmadienio,1-ą Šv. Kalėdų dieną ir 2-ą Šv. Vėlykų dieną, kiekvienų metų rugsėjo 30 d. (tėvo gimimo dieną), kiekvienų metų sausio 1 d. (kitą dieną po sūnaus gimimo dienos), kiekvienų metų birželio mėnesio 1-ą sekmadienį – tėvo dieną, įpareigojo atsakovą prieš kiekvieną susitikimą su sūnumi pranešti ieškovei SMS žinute apie atvykimą pasiimti sūnaus ir jį grąžinti į ieškovės gyvenamąją vietą; įpareigojo ieškovę informuoti atsakovą apie sūnaus lankomos mokyklos pakeitimą, jo sveikatos būklę, gyvenamosios vietos pasikeitimą, išvykimą atostogauti ir kitas svarbias, su vaiko gyvenimu, auklėjimu, sveikata susijusias aplinkybes; padalino santuokoje įgytą turtą: priteisė ieškovei dviejų kambarių butą, unikalus Nr. ( - ), esantį ( - ), Alytuje, bendras plotas 57,29 kv. m., rinkos vertė 24300 Eur, o iš ieškovės atsakovui 8100 Eur piniginę kompensaciją už jai atitenkantį butą; priteisė atsakovui garažą, unikalus Nr. 4400( - ), esantį ( - ) Alytuje, rinkos vertė 5792,40 Eur, o iš atsakovo ieškovei 2896,20 Eur piniginę kompensaciją už jam atitenkantį garažą; priteisė atsakovui lengvąjį automobilį Renault Megane valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vidutinė rinkos vertė 2220 Eur, o ieškovei už atsakovui atitenkantį automobilį 2220 Eur piniginę kompensaciją; priteisė ieškovei kambarinį staliuką – 18,83 Eur, dvi autorines vazas – 94,12 Eur, dekoratyvinę žuvį – 18,84 Eur, raudoną ir baltą vazą – 18,84 Eur, 2 vnt. gėlių stovų – 18,84 Eur, komodą, veidrodį, 2 sieninius šviestuvus – 376,50 Eur, krištolines taures – 56,47 Eur, raudoną servizą – 18,84 Eur, toršerą – 18,84 Eur, virtuvės šviestuvą – 18,84 Eur, 4 vnt. avikailių – 18,84 Eur, dulkių siurblį – 94,12 Eur, svetainės užuolaidą – 56,47 Eur, 3 romanetes – 56,47 Eur, televizorių Philips – 188,25 Eur, televizorių Philips – 131,77 Eur, sekciją – 282,37 Eur, miegamojo komodą – 18,84 Eur, miegamojo sofą–lovą – 94,12 Eur, miegamojo šviestuvą – 28,23 Eur, miegamojo spintą – 56,47 Eur, prieškambario 2 šviestuvus ir vonios – 18,84 Eur, vonios veidrodį – 56,47 Eur, skalbimo mašiną Bosch -150,60 Eur, vonios baldus – 376,50 Eur, kitus 3 vonios veidrodžius – 150,60 Eur, rankšluosčių laikiklius – 32 Eur, prieškambario veidrodį – 131,77 Eur, svetainės minkštus odinius baldus – 753,00 Eur, svetainės sofą–lovą – 188,25 Eur, paveikslą – 376,50 Eur, šaldytuvą Bloomberg – 376,50 Eur, virtuvinius baldus – 564,75 Eur, garintuvą – 150,60 Eur, viryklę – 150,60 Eur, virtuvės įrankius virš viryklės – 18,83 Eur, dvi virtuvės kėdes – 15 Eur, dvi keptuves – 18,83 Eur, ELO puodus – 56,47 Eur, virtuvės kombainą Philips 56,47 Eur, sulčiaspaudę Stollar – 56,47 Eur ir peilių rinkinį Berghof – 28,23 Eur; priteisė iš ieškovės atsakovui didįjį laikrodį – 282 Eur, svetainės šviestuvą – 150 Eur ir 2 vnt. drabužių stovų –150 Eur, ir 2655 Eur piniginę kompensaciją už ieškovei atitenkančius baldus ir namų apyvokos daiktus, kurių bendra vertė 5893 Eur; kompensacijos išmokėjimą atsakovui atidėjo ne ilgiau kaip dvejiems metams; atmetė ieškinio dalį dėl kompensacijos už pasisavintus daiktus 1557 Eur vertės priteisimo; atmetė priešieškinio dalį dėl sutuoktinių civilinės atsakomybės pagal turtines prievoles pripažinimo solidaria prievole M. B. ir B. B.; priteisė iš atsakovo ieškovei 60 Eur už automobilio vertės nustatymą, 73 Eur už buto vertės nustatymą, 20,85 Eur už byloje pateiktas pažymas, 148,60 Eur sumokėto valstybei žyminio mokesčio, 320 Eur už advokato teisinę pagalbą, valstybei 61 Eur žyminio mokesčio, 6,12 Eur pašto išlaidų už procesinių dokumentų įteikimą; priteisė iš ieškovės atsakovui 116 Eur už ekspertizės atlikimą, 450 Eur sumokėto valstybei žyminio mokesčio paduodant priešieškinį, 533 Eur už advokato pagalbą, valstybei 12,24 Eur pašto išlaidų už procesinių dokumentų įteikimą.

9Sprendė, kad šalių santuoka iširo, šalims iš esmės pažeidus santuokines pareigas. Ieškovė sirgo lėtiniu progresuojančiu psichikos sutrikimu, provokavo atsakovą išgalvotais dalykais. Teismui pripažinus abipusę kaltę, ieškovė netenka teisės reikalauti neturtinės žalos atlyginimo. Sūnus gyveno su motina, prie jos prisirišo. Pagal VTAS išvadą, vaiko gyvenamosios vietos nustatymas su motina labiausiai atitiko vaiko interesus. Atsakovas nevykdė pareigos materialiai išlaikyti savo sūnų. Nustatant vaiko išlaikymo dydį, laikėsi prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principo. Vaiko bendravimą su tėvu nustatė pagal atsakovo pateiktą projektą, nes ieškovė savo pasiūlymo neteikė. Sprendė, kad šalių butas, garažas, baldai ir namų apyvokos daiktai yra įgyti santuokoje bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise ir buvo šeimos turtas. Padalinus butą natūra, ieškovei atsirastų papildomų nuostolių, jai tektų šios dalies išlaikymo kaštų našta, neturint realios disponavimo teisės. Esant šalių konfliktiškiems santykiams, šalys nesusitartų dėl bendrų patalpų išlaikymo ir gyvenimo kartu. Dalinant butą nukrypo nuo lygių dalių principo, nes vaikas liko gyventi kartu su ieškove, ieškovės investuotos lėšos į butą buvo ženkliai didesnės už atsakovo lėšas. Atsakovui priteisė 1/3 buto dalį. Nustatė, kad atsakovas garažo pirkimui panaudojo 10000 Lt gautą kreditą, todėl garažą padalino į dvi lygias dalis. Kadangi atsakovui asmeninės nuosavybės teise priklauso automobilis, garažą natūra priteisė atsakovui. Automobilis pirktas iki šalių santuokos ir įregistruotas atsakovo vardu, jam įsigyti panaudotos ieškovės asmeninės lėšos, todėl iš atsakovo ieškovei priteisė automobilio likutinės vertės kompensaciją 2220 Eur, automobilio neįtraukė į bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės turto balansą. Sprendė, kad kilnojamieji daiktai unitazas, prieškambario ir vonios durys, vonios praustuvas ir maišytuvas, svetainės stiklo pertvara, vonia su maišytuvu (oras), vaiko komplektas negali būti įtraukti į dalintino turto sąrašą, nes pritvirtinti prie sienų ir sudaro buto dalį. Juos atskyrus padarytų nepataisomą žalą butui. Į dalintiną turtą neįtraukė vaikui skirtų daiktų. Dalijamų kilnojamųjų daiktų vertes sumažino 35 procentais, nes šalys nurodė vertę pagal įgijimo kainas, o daiktai nusidėvėję. Ieškovė neįrodė, kad atsakovas pasisavino iš ieškovės daiktus. Atsakovas išėjo gyventi kitur nuo 2013 m. vasario mėn. ir bute daugiau nesilankė, ieškovė reikalavimą dėl dingusių daiktų pareiškė patikslintu ieškiniu tik 2015 m. vasario 19 d. Atsižvelgiant į ieškovės sveikatą, turtinę padėtį, nepilnamečio vaiko interesus, atidėjo piniginės kompensacijos išmokėjimą atsakovui ne ilgiau kaip dvejiems metams. Sprendė, kad atsakovo motina ir sesuo šalims paskolų realiai nesuteikė. Atsakovas neįrodė pinigų gavimo fakto, nepateikė įrodymų apie pinigų pervedimą per banką. Ieškovės parašo ant paskolos raštelių nebuvo. Skolinant pinigus nebuvo kito sutuoktinio sutikimo ir tariamos piniginės lėšos nebuvo panaudotos bendriems šeimos poreikiams tenkinti. Šaliai, kurios naudai priėmė sprendimą, bylinėjimosi išlaidos priteisė proporcingai ieškinio reikalavimų daliai iš antros šalies. Nelaikė būtinomis ir nepriteisė ieškovės patirtų 160,73 Eur bylinėjimosi išlaidų už antstolės faktinių aplinkybių konstatavimą ir 115,80 Eur už pakartotinį buto vertinimą.

10III. Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į apeliacinius skundus argumentai

11Apeliaciniame skunde ieškovė nurodo, kad neteisėta ir nepagrįsta sprendimo dalis dėl santuokos iširimo dėl abiejų šalių kaltės, neturtinės žalos atlyginimo, vaiko išlaikymo įsiskolinimo išdėstymo, turto balanso sudarymo ir jo padalijimo, bylinėjimosi išlaidų paskirstymo.

12Teismas nemotyvavo sprendimo dėl šeimos iširimo priežasčių (ieškovės kaltės, atsakovo kaltės, ieškovės sveikatos būklės), o tai yra absoliutus teismo sprendimo negaliojimo pagrindas (CPK 329 str. 2 d. 4 p.). Teismas apsiribojo teisės normų aprašymu. Išvada, jog ieškovė kalta dėl šeimos iširimo, nes serga lėtiniu progresuojančiu sveikatos sutrikimu, prieštarauja teisingumo, protingumo principams, Konstitucijos 29 straipsniui. Civilinis kodeksas nenumato sutuoktinio pareigos būti atitinkamos sveikatos būklės. Teismas neįvertino aplinkybės, jog ieškovės sveikatos būklė ypač pablogėjo su atsakovu susituokus antrą kartą, dėl jo ilgalaikio girtavimo, agresyvaus būdo, fizinio ir psichologinio smurto prieš ieškovę ir vaiką, šeimos neišlaikymo, visiško nesirūpinimo vaiku ir jo sveikata, mokslais, auklėjimu, ugdymu. Pirmąjį kartą 2005 m. kovo 18 d. teismo sprendimu nutraukus šalių santuoką dėl atsakovo kaltės, ieškovė dirbo Lietuvos radijo ir televizijos korespondente Alytaus mieste, 2005–2006 m. viena augino sūnų. Šalims susituokus antrą kartą, dėl ilgalaikio girtavimo ir su tuo susijusio psichologinio ir fizinio smurto pablogėjo ieškovės sveikata, atsirado nemiga, kraujospūdžio sutrikimai, astmos ligos negalavimai, sumažėjo darbingumo lygis. 2008 m. birželio 5 d. paskyrė antrą neįgalumo grupę, nustatė 35 proc. darbingumo lygį. Sveikata blogėjo, nuo 2014 m. birželio 14 d. darbingumas sumažėjo iki 30 proc., neįgalumas nustatytas iki 2029 m. birželio 4 d.

13Teismas pažeidė įrodymų vertinimo taisykles, nevertino ir nepasisakė ieškovės pateiktų rašytinių įrodymų. Teismas nevertino santuokos iširimo priežasčių ir kaltės, nenurodė jokių argumentų, kurių pagrindu pateiktus įrodymus atmetė, nevertino medicininių dokumentų, patvirtinančių atsakovo gydymąsi įvairiose medicinos įstaigose nuo ilgalaikio alkoholio vartojimo. Nevertino garso ir vaizdo įrašų, fotografijų, Vaiko teisių apsaugos skyriaus raštų dėl atsakovo tėvo valdžios panaudojimo prieš sūnų, specialistų išvadų, ieškovės pareiškimų, prašymų. Teismas visiškai nepasisakė apie Alytaus apskrities policijos komisariato nutarimuose (16) užfiksuoto atsakovo netinkamo elgesio šeimoje. Alytaus apskrities vyriausiame policijos komisariate 2012 m. spalio 16 d. buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas. Nors kitais nutarimais atsisakė pradėti tyrimą atsakovo atžvilgiu, tačiau tai patvirtina atsakovo elgesį. Sūnus nuo 2011 m. spalio mėnesio serga epilepsija, jam reikia ramios, psichikos netraumuojančios aplinkos. Atsakovas visiškai nesidomėjo vaiko sveikata, nevežė jo pas medikus į Kauną, neprisidėjo prie vaiko gydymo ir kelionės į gydymo įstaigas išlaidų. Atsakovas darė žalą vaiko sveikatai, psichologinei būsenai. Alytaus rajono apylinkės teismas 2012 m. liepos 16 d. nutarimu administracinėje byloje Nr. A2.9.-1102-448/2012, 2012 m. rugpjūčio 16 d. nutarimu administracinėje byloje Nr. A2.9.-1269-791/2012, 2013 m. vasario 27 d. nutarimu administracinėje byloje Nr. A2.9.-221- 319/2013 nubaudė atsakovą 180 Lt bauda už tėvo valdžios panaudojimą priešingai vaiko interesams, psichologinės būsenos sutrikdymą. Nors atsakovas nuo 2013 m. vasario pabaigos apsigyveno skyrium, tačiau neblaivus naktį verždavosi į butą, taip gąsdindamas vaiką. Girtą atsakovą į ieškovės būstą atvesdavo atsakovo tėvas ir palikdavo jį su nepilnamečiu, neleisdamas vaikui pailsėti, pasiruošti mokslams, trikdydavo vaiko psichologinę būseną, tai išprovokuodavo nemigą, sveikatos sutrikimus. Šias aplinkybes užfiksavo garso įrašuose. Atsakovo kaltus veiksmus įrodo tai, kad jis nusišalino nuo bendravimo su sūnumi, auklėjimo, priežiūros, ugdymo, dailės būrelio, baseino lankymo, neskyrė lėšų vaiko maitinimui ir mokymosi reikmėms. Ieškovės gaunamos neįgalumo išmokos nepakanka ieškovės būtiniems poreikiams, ji rūpinasi, kad vaikas gautų nemokamą maitinimą. Išeidamas iš namų, atsakovas nutraukė sutartis dėl interneto, televizijos paslaugų teikimo, tai – priešingas vaiko poreikiams elgesys. Savo kompiuteryje, kurį davė naudotis sūnui, atsakovas paliko duomenis apie savo intymius santykius su kita moterimi, kas vaikui sukėlė stresinę reakciją. Sūnui ne vieną kartą reikėjo kviesti greitąją medicinos pagalbą. Dėl vaiko savivertės atstatymo, stresinės situacijos, pablogėjus vaiko psichologinei būsenai dėl ilgalaikio tėvo girtavimo namuose, jo agresyvaus būdo, smurto, turėjo kreiptis į psichologą, savivertei atstatyti prireikė pusės metų. Iš garaže sandėliuojamų maisto produktų atsakovas pasisavino vaikui skirtas maisto atsargas. Šių įrodymų pirmosios instancijos teismas nepriėmė.

14Teismas nevertino esminės santuokos iširimo aplinkybės dėl atsakovo priklausomybės alkoholiui. Atsakovas serga ūmia alkoholine psichoze. Žiegždrių psichiatrinėje ligoninėje atsakovą gydė 2003 m. sausio 4–6 d., jis buvo įrašytas į psichikos ligomis sergančių pacientų sąrašą, 2006 m. išrašytas iš įskaitos, 2011 m. vėl įrašytas. 2011 m. sausio 11–14 d. nuo alkoholizmo atsakovą gydė Kauno ligoninės padalinyje psichiatrijos ligoninėje, gydymas buvo pakartotas 2011 m. sausio 18 d. – vasario 18 d. Kauno apskrities priklausomybių ligų centre gydėsi pagal Minesotos programą 2011 m. rugsėjo 20 d. – spalio 20 d. (už gydymą sumokėjo ieškovė). Nuo 2013 m. gegužės 6–17 d. gydėsi Kauno priklausomybės ligų centro stacionare. Atsakovas nuo priklausomybės alkoholiui neišsigydė, dėl ko ieškovė kreipėsi į Alytaus moterų krizių centrą. Net ir po to, kai kreipėsi į teismą dėl santuokos nutraukimo, atsakovas ieškovės ir vaiko gyvenimą darė nepakeliamą, būdamas neblaivus iš name esančio garažo kvietėsi sau greitąją; veržėsi į butą, triukšmavo; trikdė naktinį miegą.

15Atsakovo ilgalaikis girtavimas padarė ieškovei didelę neturtinę žalą. Dėl atsakovo sukeltų stresinių situacijų, smurto ypač pablogėjo ieškovės sveikatos būklė, ji susirgo iš esmės nepagydoma liga, sumažėjo darbingumas, atsirado kiti sveikatos sutrikimai: kraujospūdžio sutrikimai, nemiga. 2008 m. birželio mėnesį jai pirmą kartą diagnozavo šizoafektinį sutrikimą, depresijos tipas. Tapo būtinas nuolatinis gydymas vaistais, rami psichologinė aplinka. Teismas nevertino faktinės aplinkybės, jog ši liga ieškovei diagnozuota, gyvenant santuokoje su atsakovu. Atsakovas nuolat sistemingai blogino ieškovės ir vaiko sveikatos būklę. Didelius išgyvenimus ir neviltį patyrė atsakovui konfliktuojant, kreipiantis necenzūriniais žodžiais vaiko akivaizdoje, vaikui pasakodavo apie motinos ligą, iš ieškovės ir vaiko tyčiojosi. Ieškovės dvasiniai išgyvenimai trunka ilgą laiką, dėl ko negrįžtamai pablogėjo fizinė ir dvasinė sveikata. Teismas neįvertino, jog santuokos su atsakovu laikotarpiu ieškovei diagnozavo antro laipsnio hipertenziją, bronchinę astmą, ji vartoja vaistus nuo nemigos ir aukšto kraujospūdžio, jai negalima jaudintis. Atsakovas kaip sutuoktinis ne tik nepadėjo sveikti, bet savo piktybiniais veiksmai darė įtaką sveikatos blogėjimui.

16Teismas nepagrįstai ir nemotyvuotai savo iniciatyva išdėstė iš atsakovo vaikui priteistą išlaikymo įsiskolinimą. Lietuvos Aukščiausias Teismas yra išaiškinęs, jog sprendimo įvykdymas gali būti atidedamas arba išdėstomas tik išimtinais atvejais, kai susidaro labai nepalankios aplinkybės jį įvykdyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 1997 m. birželio 13 d. nutarimo Nr. 5 ,,Dėl įstatymų, reguliuojančių teismo sprendimo priėmimo ir išdėstymo tvarką, taikymo teismų praktikoje“ 13 punktas). Tokių išimtinių aplinkybių, dėl kurių atsakovas negalėtų įvykdyti teismo sprendimo dėl išlaikymo vaikui įsiskolinimo, nenustatyta. Teismas neatsižvelgė į ieškovės itin sunkią turtinę padėtį, neįgalumą, dėl kurio negali susirasti darbo, neįvertino geros atsakovo turtinės padėties. Atsakovas yra sveikas, dirba ir gauna dideles apie 900 Eur pajamas per mėnesį, dėl ko nebuvo jokio pagrindo išdėstyti išlaikymo įsiskolinimą. Teismas pažeidė sūnaus interesus, kurie šioje byloje yra prioritetiniai.

17Nesutinka su teismo sprendimu santuokoje įgytą garažą priteisti atsakovui. Teismas nevertino įrodymų, kad garažą įgijo ieškovė iš asmeninių lėšų. Teismo motyvas priteisti atsakovui garažą, nes jam atiteko automobilis, neatitinka įstatymų. Teismas sprendė, kad automobilis nepriklauso šalims bendrosios jungtinės nuosavybės teise, kad automobiliui įgyti buvo panaudotos ieškovės asmeninės lėšos. Tuo remiantis, dalijant kitą turtą, teismas neturėjo pagrindo motyvuoti, jog garažas priteistinas atsakovui tik dėl to, kad jis turi automobilį. Jei teismas sprendė, kad garažas įgytas bendrosios jungtinės nuosavybės teise, dalindamas šį turtą, privalėjo atsižvelgti į tai, kaip dalino butą ir atsakovui priteisti 1/3 dalį garažo, iš ieškovės priteisiant atsakovui piniginę kompensaciją. Spręsdamas dėl garažo padalijimo būdo, teismas neįvertino, kad garažas yra buto priklausinys (CK 4.13 str., 4.14 str. 1 d.), todėl turėjo būti priteistas ieškovei. Garažas yra įregistruotas kaip atskiras vienetas, tačiau jis yra po namu, kur gyvena ieškovė, garaže yra 21,23 kv. m. ploto bendro naudojimo patalpos, kur laiko maisto produktus, įvairius namų buities apyvokos, ūkio paskirties daiktus. Bute plotas mažas, neturi sandėliuko, todėl dalį daiktų laiko garaže: konservuotus maisto produktus, daržoves, vaiko avalynę ir žieminius drabužius, vaiko dviratį, mano avalynę, namų apyvokos ir ūkinės paskirties daiktus (dulkių siurblį, stiklainius, kibirus, grindų šepečiai, įvairios buities valymo priemonės, įrankius sniegui kasti, įrankius kapų tvarkymui), virtuvės puodus, porceliano servizus, po buto remonto likusias medžiagas (laminuotų grindų medžiagos, karnizai, keraminės akmens masės ir paprastos plytelės), brangius remonto įrankius. Visus šiuos daiktus atsakovas pasisavino, dėl ko ji kreipėsi į policijos pareigūnus. Teismui teikė vaizdo ir garso įrašus, fotografijas, kurių teismas nepriėmė. Atsakovas gyvena kitame miesto mikrorajone, todėl akivaizdu, jog automobilio garaže nelaikys. Garažas reikalingas ieškovei, nes likusi viena su vaiku negali nuvažiuoti pas gydytojus, nuvežti vaiko į gamtą, aplankyti ir tvarkyti kapinių. Ketina įsigyti automobilį, kurį reikės laikyti garaže. Viešuoju transporto važiuoti su sūnumi neekonomiška. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad priklausiniu pripažįstamas toks daiktas, kuris yra skirtas tarnauti pagrindiniam daiktui ir yra susijęs su pagrindiniu daiktu bendra ūkine paskirtimi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. vasario 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-32/2007). Vienas iš priklausiniu požymių yra tas, jog tai yra savarankiški daiktai, o Nekilnojamojo turto registro nuostatos nelemia ir nereglamentuoja, kad daiktas ar jo dalis tik dėl jo registracijos ar dėl tokių jo savybių kaip suformavimas nekilnojamojo turto objektu arba unikalaus numerio suteikimo negali būti pripažintas daikto priklausiniu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-117/2013).

18Teismas nevertino, kad ieškovė iš asmeninių lėšų, atsakovui gyvenant skyrium, išlaikė butą ir garažą, dėl to iš ieškovės atsakovui priteista kompensacija turėjo būti mažinama 600 Eur suma. Teismas nepriėmė įrodymų, kad ji viena mokėjo mokesčius už butą ir garažą, neteisingai nurodė garažo įsigijimo kainą. Garažas buvo įgytas dviem 2007 m. gegužės 30 d. ir 2007 m. lapkričio 21 d. pirkimo–pardavimo sutartimis. Garažą su bendro naudojimo patalpomis įgijo iš viso už 17000 Lt (4923,54 Eur). Iš asmeninių lėšų ieškovė sumokėjo 143 225 Lt už įsigyjamą butą, ( - ) Alytuje, ir 7000 Lt už ½ dalį garažo, esančio ( - ) Alytuje. Likusiai daliai garažo įsigyti atsakovas panaudojo 10 000 Lt kreditą.

19Teismas nepagrįstai padalino kilnojamuosius daiktus, nes jie yra ieškovės asmeninė nuosavybė. Tai patvirtino ieškovės 2007 m. sausio–gruodžio mėn. Swedbank, AB banko sąskaitos išrašas. Teismas sudarė sąlygas atsakovui nepagrįstai praturtėti. Skalbimo mašina Bosch, sekcija, miegamojo spinta ir miegamojo komoda įsigijo pirmoje su atsakovu santuokoje, ieškovės asmeninės nuosavybės teise, todėl nebuvo pagrindo dalinti šių daiktų. 2 vienetai drabužių stovų yra būtini sūnui, todėl nepagrįstai priteisti atsakovui, jie yra nedalytinas turtas (CK 3.120 str.). Visus apeliaciniame skunde nurodytus daiktus įgijo iš savo asmeninių lėšų (2005 m. iš UAB „Zaliašilio miškai“ už asmeninį brandaus miško sklypą su žeme gavo 20 000 Lt, už paveldėtą parduotą B. A. sodybą Balninkų kaime gavo 27 000 Lt, už parduotą asmeninės nuosavybės teise įgytą butą ( - ), Alytuje gavo 80 000 Lt, už parduotą asmeninės nuosavybės teise įgytą gyvenamąjį namą ( - ), Alytuje gavo 218 000 Lt. 2008 m. UAB „Žaliašilio miškai“ pardavė asmeninės nuosavybės teise valdytą miško sklypą su žeme už kuriuos gavo 9000 Lt).

20Teismas nepagrįstai padalino daiktus, kurių faktiškai nėra, nes atsakovas juos pasisavino. Tai patvirtino antstolės D. K. 2014 m. gegužės 2 d. faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas Nr. 164- 14-2, kurio teismas nevertino. Į dalytino turto masę teismas nepagrįstai įtraukė autorinę vazą, dekoratyvinę žuvį, raudonos ir baltos spalvos vazas, du gėlių stovus, krištolines taures bei raudonos spalvos servizą, toršerą, dulkių siurblį, televizorių Philips, paveikslą. 2014 m. vasario mėnesį, ieškovei ir vaikui gydantis Kauno klinikose dėl sūnaus epilepsijos, atsakovas ieškovei nežinant iš buto išsinešė minėtus daiktus. Po šio įvykio ji pakeitė buto spyną. Atsakovas taip pat pasisavino sulčiaspaudę „Stollar“, virtuvės kombainą „Berghof“, peilių rinkinį „Berghof“.

21Teismas nepagrįstai padalino daiktus, kurie nepriskirtini kilnojamiesiems daiktams (CK 4.2 str.3d., 4 d.) – tai romanetės, vonios baldai ir aksesuarai, virtuvės kriauklė ir maišytuvas, garintuvas, šviestuvai.

22Teismas nenustatė realios kilnojamųjų daiktų vertės, turėjo įpareigoti šalis pateikti kilnojamųjų daiktų turto vertinimą, idant nustatyti realią daiktų vertę. Teismas padidino kai kurių daiktų rinkos vertę, neįvertindamas, kad nuo jų įsigijimo praėjo aštuoneri metai, kai kurie daiktai iš viso neturi jokios vertės (užuolaidos, romanetės, šviestuvai, pakabos, sofa-lova). Kilnojamieji daiktai buvo įgyti 2007 metais, jų kaina yra žymiai mažesnė nei nurodyta teismo sprendime.

23Teismas neteisingai paskirstė bylinėjimosi išlaidas. Šalys teikė dvi buto vertinimo ataskaitas. Buto vertinimo ekspertizės išvada beveik atitiko ieškovės pateikto buto vertinimą (skirtumas 700 Eur), tai reiškia, kad ieškovės pateikti įrodymai buvo pagrįsti, tačiau šių išlaidų teismas nepaskirstė.

24Prašo pakeisti sprendimo dalį, kuria teismas nutraukė santuoką dėl abiejų šalių kaltės, atmetė ieškovės reikalavimą priteisti neturtinę žalą, atsakovui išdėstė išlaikymo įsiskolinimo vykdymą, priteisė atsakovui asmeninės nuosavybės teise garažą, priteisė ieškovei iš atsakovo piniginę kompensaciją už atsakovui atitenkantį garažą, padalino ieškovei asmeninės nuosavybės teise priklausančius nekilnojamuosius daiktus, atmetė ieškovės reikalavimą priteisti kompensaciją už pasisavintus daiktus, paskirstė bylinėjimosi išlaidas, ir patenkinti ieškinį.

25Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovas prašo sprendimo nekeisti. Nurodo, kad ieškovės argumentus, motyvus teismas įvertino posėdžiuose ir sprendime. Teismas pasisakė dėl visų ieškovės ieškinio reikalavimų, motyvavo procesinį sprendimą. Nepagrįsti teiginiai, jog teismas neįvertino aplinkybės apie ieškovės sveikatos pablogėjimą po antrosios santuokos su atsakovu įregistravimo. Teismas, vertindamas įrodymų visetą, vadovavosi teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės aktu. Teismas pagrįstai ieškovės darbingumo lygio sumažėjimo nesusiejo su esą neigiamais atsakovo veiksmais šeimoje. Byloje nėra oficialių duomenų, patvirtinančių ieškovės teiginius, kurių esą teismas neįvertino. Teismas įrodymus vertino pagal savo vidinį įsitikinimą, kuris nesutapo su ieškovės norais. Vertindamas ieškovės pareiškimus policijai, raštus VTAS, kitus pateiktus dokumentus, teismas atsižvelgė į tai, kad pareiškimai nebuvo patenkinti, nepradėti ikiteisminiai tyrimai arba pradėti nutraukti, nepriimti nepalankūs procesiniai sprendimai. Ieškovė nepagrįstai kaltina atsakovą dėl santykių šeimoje pablogėjimo, dėl šeimos iširimo. Alytaus miesto pedagoginės psichologinės tarnybos 2012 m. gruodžio 17 d. rašte nurodyta, kad ieškovės elgesys – konfliktiškas, manipuliatyvus. Ieškovė atskiras faktines aplinkybes vertina neobjektyviai, nelogiškai. Civilinė byla dėl tėvo valdžios apribojimo (Nr. 2-2091-292/2013, 2-34-292/2014) buvo nutraukta ieškovei atsisakius ieškinio. Sūnui atvežė kompiuterį vienai dienai, jį turėjo naudoti būtiniesiems poreikiams, susijusiems su mokslais. Tai, kas yra atsakovo kompiuteryje, priklauso išimtinai atsakovui, netinkamų įrašų sūnui nerodė, sūnus be leidimo naršė kompiuteryje. Neneigia, kad retkarčiais išgerdavo, tačiau nėra alkoholikas. Beveik dveji metai visiškai nevartoja alkoholio. Tai, kad ieškovė yra kvietusi policijos pareigūnus, kai buvo išgėręs, 2011 metais gydėsi priklausomybės ligų skyriuje, neįrodo atsakovo kaltės dėl šeimos iširimo. Priklausomybių ligų skyriuje gydėsi, nes to labai norėjo ieškovė. Ieškovės teiginiai patvirtina, kad dėl santuokos iširimo kalti yra abu, ieškovė yra konfliktiška, sunkaus charakterio, nuolat rašė nepagrįstus skundus ir pareiškimus. Apeliantė psichikos liga serga nuo 1988 m. Nei tuokiantis pirmą kartą, nei antrą atsakovas nežinojo apie sutuoktinės psichinę sveikatą. Teismas išdėstė ne išlaikymo įsiskolinimo vykdymą, o kompensacijos atsakovui sumokėjimą. Teismas pagrįstai visą santuokos metu įgytą turtą pripažino bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe ir atitinkamai padalijo turtą. Garažas yra atskiras turtinis vienetas, nesusietas su butu jokiomis prasmėmis. Nepagrįstai nurodo, kad ieškovės ir vaiko poreikiams garažas yra reikalingesnis, nes likusi viena su vaiku ji negali nuvažiuoti ten, kur jai reikia. Garažas neturi funkcinės paskirties vežti. Teismas, spręsdamas garažo padalijimo klausimą, pagrįstai nenukrypo nuo lygių dalių principo. Sprendžiant buto padalijimo klausimą, pagrįstai nukrypo nuo lygių dalių principo, nes ieškovė su sūnumi gyvena šiame bute. Proceso metu nekilo ginčas dėl garažo vertės, šalys nesikreipė į turto vertintojus. Nesuprantami ir nepagrįsti teiginiai, esą teismas turėjo įvertinti atsakovo gyvenimą skyriumi ir kompensaciją sumažinti 600 Eur suma. Visą santuokos laikotarpį dirbo, gavo pakankamas pajamas, iš kurių tenkino šeimos poreikius. Teismas pagrįstai pripažino, kad santuokoje įgyti kilnojamieji daiktai yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė. Teismo posėdyje aiškinosi dėl priešieškinyje nurodytų kilnojamųjų daiktų, jų buvimo, tikėtinos vertės, tuo metu ieškovei buvo juokinga dėl nurodytų daiktų, tačiau ji iš esmės neprieštaravo dėl pačių daiktų. Atmestinas ieškovės prašymas dėl priėmimo rašytinių įrodymų, kurie nebuvo priimti pirmosios instancijos teisme.

26IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

27Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

28Apeliacijos dalykas – patikrinimas, ar pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino, jog šalių santuoka nutrūko dėl jų abiejų kaltės ir dėl to netenkino ieškinio reikalavimo priteisti neturtinę žalą, priteisė iš atsakovo nepilnamečio vaiko išlaikymo įsiskolinimą, padalijo šalių nekilnojamąjį ir kilnojamąjį turtą, taip pat ar teisingai paskirstė bylinėjimosi išlaidas.

29Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnis). Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė.

30Dėl sutuoktinių kaltės dėl santuokos nutraukimo ir neturtinės žalos priteisimo

31Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad abu sutuoktiniai pažeidė savo pareigas, numatytas šeimos teisėje, netinkamai elgėsi vienas su kitu dėl to jų bendras gyvenimas tapo negalimas. Nustatė, kad ieškovė serga lėtiniu sveikatos sutrikimu, iš bylos duomenų matyti, kad ji provokuodavo atsakovą nebūtais dalykais. Esant minėtoms aplinkybėms konstatavo, kad šeima iširo dėl abipusės kaltės.

32Sutiktina su apeliante, kad ši išvada yra visiškai nemotyvuota. Jokia liga pati savaime nesudaro pagrindo spręsti apie asmens kaltę dėl šeimos iširimo (CK 1.5 straipsnio 4 dalis), o kokiais nebūtais dalykais ieškovė provokuodavo atsakovą, pirmosios instancijos teismas nenurodė. Pažymėjo, kad santuokos iširimą dėl esminių abiejų šalių santuokinių pareigų pažeidimo patvirtina aukščiau išdėstytos aplinkybės, tačiau aukščiau pastarojo teksto yra išdėstytos ne konkrečios aplinkybės, patvirtinančios sutuoktinių pareigų pažeidimą, o tik CK 3.27 straipsnio 1 dalies nuostatos ir nurodyta, kad visa tai atitinka CK 3.60 straipsnio 2 dalyje nurodytus pagrindus. Pagal CK 3.60 straipsnio 2 dalyje įtvirtintą normą sutuoktinis pripažįstamas kaltu dėl santuokos iširimo, jeigu jis iš esmės pažeidė savo kaip sutuoktinio pareigas, numatytas šioje knygoje, ir dėl to bendras gyvenimas tapo nebeįmanomas. Kokiais veiksmais ieškovė pažeidė sutuoktinės pareigas, sprendime nenurodyta (CPK 270 straipsnio 4 dalies 2 punktas).

33CK 3.60 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta prezumpcija, jog santuoka iširo dėl kito sutuoktinio kaltės, jeigu jis yra nuteisiamas už tyčinį nusikaltimą arba yra neištikimas, arba žiauriai elgiasi su kitu sutuoktiniu ar šeimos nariais, arba paliko šeimą ir daugiau kaip vienerius metus visiškai ja nesirūpina. Sutuoktinio pareigos nustatytos CK 3.26–3.30, 3.35–3.36, 3.85, 3.92, 3.10 straipsniuose. Tai – lojalumo, tarpusavio pagalbos ir moralinės bei turtinės paramos, visapusiško rūpinimosi vaikais ir visa šeima bei kitos įstatyme nustatytos pareigos. Lojalumo pareiga reiškia, kad sutuoktinis visada tiek šeimoje, tiek už jos ribų turi veikti kito sutuoktinio, visos šeimos interesais, negali supriešinti savo asmeninių ir kito sutuoktinio ar šeimos interesų. Abipusės pagarbos pareiga reiškia, kad sutuoktiniai turi paisyti vienas kito nuomonės, būti vienas kitam ištikimi, visus šeimos gyvenimo klausimus spręsti abipusiu susitarimu. Moralinė ir turtinė parama reiškia, kad sutuoktiniai privalo rūpintis vienas kitu tiek materialiąja, tiek fizine ir psichologine prasmėmis.

34Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad ieškovė pateikė įrodymus apie šeimos iširimą dėl atsakovo alkoholizmo ir fizinio bei psichologinio smurto, dėl kurių ji patyrė neturtinę žalą: 2005 m. kovo 18 d. teismo sprendimą dėl pirmos šalių santuokos nutraukimo dėl atsakovo girtavimo ir psichologinio smurto prieš ieškovę bei vaiką; teismo medicinos instituto Alytaus poskyrio specialisto išvadas, Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato (VPK) pažymėjimą apie užregistruotą iškvietimą dėl konflikto 2012 m. balandžio 28 d.; duomenis iš administracinių bylų apie šalių konfliktus; ieškovės kreipimąsi į moterų krizių centrą dėl patirto psichologinio ir ekonominio smurto; medicininius duomenis apie, ieškovės teigimu, dėl atsakovo girtavimo patirtą nervinę įtampą ir paskirtą gydymą; medicininius duomenis apie atsakovo gydymąsi nuo alkoholizmo bei tai, kad šį gydymą apmokėjo ieškovė; Kauno priklausomybės ligų centro pažymą apie atsakovo gydymą ir išbraukimą iš įskaitos šioje įstaigoje; atsakovo ligos epikrizes; specialisto psichiatro išvadą; duomenis apie netinkamą elgesį su vaiku (t. 1 b.l. 20-22, 23, 24-30, 32, 34-35,41,42, 43-48, t. 2 b.l. 40, 47-48, t. 3 b.l.95, kt.). 2005 m. kovo 18 d. teismo sprendimas dėl pirmos šalių santuokos nutraukimo patvirtina, jog tuometinė ištuokos priežastis buvo atsakovo besaikis girtavimas. Nors šalys 2007 m. susituokė antrą kartą, atsakovas girtavo toliau. Tai įrodo medicininiai dokumentai, iš kurių matyti, jog atsakovas gydėsi nuo alkoholizmo ir jo sukeltų pasekmių sveikatai 2011 metais Alytaus ligoninėje, poliklinikoje. Iš Kauno apskrities priklausomybės ligų centro 2012 m. spalio 26 d. pažymos matyti, kad atsakovas pirmą kartą dėl šios priklausomybės kreipėsi 2003 m., pakartotinai – 2011m., gydytas 2011 m. rugsėjo – spalio mėnesiais pagal psichosocreabilitacinę programą, po to įrašytas į profilaktinio stebėjimo įskaitą vieneriems metams. Negavus duomenų apie girtavimą ir esant teigiamoms specialistų išvadoms, jis iš įskaitos išbrauktas. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, toks alkoholio vartojimo lygmuo, kuomet būtinas gydymas, yra tolygus psichologiniam smurtui ir žiauriam elgesiui kito sutuoktinio bei vaiko atžvilgiu šalių šeimoje iki 2012 metų (CPK 185 straipsnis). Ieškovė yra kreipusis į teismo medicinos ekspertus ir dėl atsakovo padarytų fizinių sužalojimų 2008, 2009 m. (t. 1 b.l. 21-22). Nors išskyrus ieškovės paaiškinimą byloje nėra kitų duomenų, patvirtinančių, jog ją sužalojo atsakovas, faktiniai sužalojimai užfiksuoti. Ieškovė paaiškino, jog atsakovas alkoholį vartojo ir po gydymosi, išgėręs būdavo agresyvus, ją užgauliodavo, namuose nebuvo ramybės jai ir vaikui, alkoholio vartojimo periodai tęsdavosi po mėnesį laiko (CPK 186 straipsnis). Byloje nėra rašytinių įrodymų apie atsakovo girtavimą po gydymosi šalims gyvenant kartu, tačiau tai, kad jis ieškovės atžvilgiu psichologiškai smurtavo, patvirtina minėti ieškovės paaiškinimai, faktas, kad 2012 m. balandžio 28 d. atsakovas panaudojo tėvo valdžią priešingai vaiko interesams – vaikui girdint ir matant vartojo necenzūrinius žodžius žmonos atžvilgiu (Alytaus raj. apylinkės teismo nutarimas nubausti atsakovą už pažeidimą, numatytą ATPK 181 straipsnio 1dalyje, byla Nr.A2.9-1102-448/2012), 2012 m. liepos 29 d. sūnaus akivaizdoje ieškovę įžeidinėjo (vadino „durne, kiaule, asile, debile, bukaprote“) (Alytaus raj. apylinkės teismo nutarimas nubausti atsakovą už pažeidimą, numatytą ATPK 181 straipsnio 1 dalyje, byla Nr.A2.9-1269-791/2012); 2012 m. liepos 2 d. ieškovei ir šalių sūnui suteikta psichologinė pagalba, kreipusis į Alytaus m. moterų krizių centrą dėl sunkios materialinės padėties, patiriamo psichologinio ir ekonominio smurto. Visi šie įrodymai patvirtina atsakovo nepagarbą ieškovei. Tai, kad toks nepagarbos reiškimo būdas nebuvo vienkartinis, atsakovas faktiškai pripažįsta teigdamas, jog ieškovė jį išprovokuodavo. Minėta, kad apeliacine tvarka vertinamame sprendime nenurodyta, kokiais nebūtais dalykais atsakovas buvo provokuojamas. Nors kai kurie ieškovės elgesio aspektai galėjo būti apspręsti jos neįgalumo (2013 m. balandžio 16 d. ieškovei atliktos teismo psichiatrijos ekspertizės akte aprašyti ligos požymiai, pasireiškiantys bloga nuotaika, nerimu, persekiojimo, poveikio kliedėjimo idėjomis), atsakovas, būdamas lojalus sutuoktinei, ją privalėjo suprasti, o ne įžeidinėti. Svarbi ekspertizės akte nurodyta aplinkybė yra ta, kad ieškovės mąstymas yra nuoseklus, ji orientuota juridinėje ir konkrečiose gyvenimiškose situacijose, socialinis jos supratingumas geras, ji yra pilnai kritiška šeimos santykiuose, gali suprasti savo veiksmų reikšmę ir juos valdyti. Tuo remiantis darytina išvada, jog ieškovės liga, kuria ji serga nuo 1988 m., pati savaime nebuvo šalių šeimos iširimo priežastimi. Antra vertus, ieškovė dėl savo ligos nėra kalta, tuo tarpu alkoholizmu susergama dėl valingų asmens veiksmų vartojant alkoholį. Tada, kai pagalba dėl alkoholizmo buvo reikalinga atsakovui, už jo gydymą sumokėjo ieškovė, jos inciatyva atsakovas gydytis ir pradėjo (t. 1 b.l. 46, t. 2 b.l. 48). Tai rodo, jog ieškovė, sutuoktiniui sergant priklausomybės liga, buvo jam lojali, dėjo pastangas, kad jis gydytųsi, tuo tarpu atsakovas ieškovę, kurios elgesys kai kuriais atvejais irgi galėjo būti apspręstas jos ligos, vaikui girdint išvadindavo įžeidžiamais žodžiais. Pažymėtina, kad atsakovas pripažino faktą, jog Kauno priklausomybės ligų centre gydėsi 2013 m. gegužės 6 d.– gegužės 17 d. laikotarpiu (CPK 187 straipsnis, t. 6 b.l. 96). Nors tuo metu šalys kartu nebegyveno, ši aplinkybė neteisiogiai patvirtina ieškovės paaiškinimus apie atsakovo girtavimą ir po 2011 metų gydymosi.

35Remdamasi išvardintais įrodymais teisėjų kolegija daro išvadą, kad šalių santuoka iširo dėl atsakovo kaltės, pasireiškusia girtavimu, nepagarbiu elgesiu ieškovės atžvilgiu. Nuo 2012 m. liepos mėnesio atsakovas nebeprisidėjo prie materialinių šeimos poreikių, neteikė išlaikymo vaikui (atsakovas neginčija šios pirmosios instancijos teismo nustatytos aplinkybės). Girtaudamas ir ieškovę įžeidinėdamas atsakovas psichologiškai smurtavo, ieškovei buvo nelojalus, jos nerėmė moraliai ir negerbė, nebeteikdamas išlaikymo vaikui nevykdė materialinių sutuoktinio pareigų. Tokiu būdu atsakovui pažeidus sutuoktinio pareigas, bendras gyvenimas tapo nebeįmanomas, šalys kartu negyvena nuo 2013 m. vasario mėnesio. Pirmosios instancijos teismas, netinkamai taikydamas CPK 270 straipsnio 4 dalies 2 punkto reikalavimus, santuokos iširimo priežasčių faktiškai nenustatinėjo, todėl jo išvada apie šeimos iširimą dėl abiejų šalių kaltės yra nepagrįsta. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog šalių santuoka iširo dėl atsakovo kaltės, jam iš esmės pažeidus sutuoktinio pareigas (CK 3.60 straipsnio 2 dalis).

36Dėl neturtinės žalos atlyginimo

37Kitas sutuoktinis turi teisę reikalauti iš kalto dėl santuokos nutraukimo sutuoktinio atlyginti neturtinę žalą, padarytą dėl santuokos nutraukimo (CK 3.70 straipsnio 2 dalis). Pagal CK 6.247 straipsnį atlyginami tik tie nuostoliai, kurie susiję su veiksmais (veikimu, neveikimus), nulėmusiais skolininko civilinę atsakomybę tokiu būdu, kad nuostoliai pagal jų ir civilinės atsakomybės prigimtį gali būti laikomi skolininko veiksmų (veikimo, neveikimo) rezultatu. Neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, emocinė depresija, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais.

38Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, atsižvelgiant į aplinkybes, dėl kurių šalių santuoka iširo, nereikia įrodinėti, jog dėl atsakovo girtavimo, įžeidinėjimo, išlaikymo vaikui neteikimo nuo 2012 m. liepos mėnesio, ieškovė patyrė stresą, neigiamus išgyvenimus, kurie turėjo įtakos ir jos fizinei sveikatai (CK 1.5 straipsnio 4 dalis, CPK 185 straipsnis). Patirtų išgyvenimų poveikį ieškovei patvirtina 2012 m. liepos 2 d. Alytaus m. moterų krizių centro pažymėjimas, ieškovės 2012 m. rugsėjo 7 d. medicininių dokumentų išrašas apie padidėjusį arterinį kraujospūdį dėl nervinės įtampos (t. 1 b.l. 42), kaip motina ji išgyveno dėl sūnaus būklės, kurį 2012 m. spalio 31 d. gydytojai pasiuntė konsultuoti psichologui dėl stresinės situacijos šeimoje (t. 2 b.l. 177). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pripažįstama, kad tais atvejais, kai vieno sutuoktinio kaltė, santuokines pareigas pažeidžiantys veiksmai nulemia santuokos nutraukimą, nustatęs neturtinės žalos atsiradimą, teismas ją turi įvertinti ir priteisti tokią neturtinės žalos kompensaciją, kuri galėtų atlyginti asmens neturtinio pobūdžio praradimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. vasario 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-128/2008 pagal ieškovės R. B. ieškinį atsakovui A. B. dėl santuokos nutraukimo esant vieno iš sutuoktinių kaltei ir santuokinio turto padalijimo). Atsižvelgiant į pagrindinę šeimos iširimo priežastį bei į tai, kad apeliacine tvarka tikrinamu sprendimu nutraukta šalių santuoka joms yra antra (ieškovė žinojo apie atsakovo priklausomybės ligą pirmoje santuokoje, ją nutraukė dėl tos pačios priežasties), ieškovės patirtą neturtinę žalą protinga įvertinti 600 Eur.

39Dėl išlaikymo nepilnamečiam vaikui

40Pirmosios instancijos teismo motyvai dėl šalių nepilnamečiam sūnui priteistino išlaikymo dydžio apsiriboja dviem sakiniais, nurodant, kad būtiniems vaiko poreikiams tenkinti pripažintinas būtinu minimalios mėnesinės algos dydžio išlaikymas, sudarantis 325 Eur.

41CK 3.200 straipsnis nustato, kad išlaikymas priteisiamas nuo teisės į išlaikymą atsiradimo dienos. Ieškovė prašė priteisti išlaikymą vaikui po 230 Eur kas mėnesį nuo 2012 m. liepos 1 dienos. Aplinkybės, jog nuo pastarojo momento vaikui neteikė išlaikymo, atsakovas neginčijo. Dėl atsakovo mokėtino išlaikymo dydžio nustatymo pirmosios instancijos teismas nepasisakė, tačiau priteisto išlaikymo dydžio po 170 Eur periodinių išmokų nuo pirmosios instancijos teismo sprendime nurodytos datos (2015 m. rugpjūčio 1 d.) ieškovė apeliacine tvarka neskundžia, atsakovas tokią sumą mokėti sutinka.

42Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad 2012 m. rugsėjo 17 d. teismo nutartimi šalių sūnui iš atsakovo buvo priteistas laikinas išlaikymas po 400 Lt (115,85 Eur) nuo 2012 m. rugsėjo 12 dienos.

43Priešingai, nei įtvirtinta CK 3.200 straipsnyje dėl išlaikymo priteisimo momento nuo teisės į išlaikymą atsiradimo dienos, apeliacine tvarka tikrinamo sprendimo rezoliucine dalimi išlaikymas priteistas nuo 2015 m. rugpjūčio 1 dienos, taip pat iš atsakovo sūnaus išlaikymui nuspręsta priteisti įsiskolinimą „nuo 2012-07-01 iki 2015-08-01 4995,00 Eur mokant kas mėnesį po 135 Eur. Vykdant teismo sprendimą įskaityti atsakovo sumokėtas pinigines lėšas priteistas teismo nutartimi taikant laikinas apsaugos priemones.“ Dėl pastarųjų išvadų pirmosios instancijos teismas visiškai nepasisakė sprendimo motyvuojamojoje dalyje, todėl jos neaiškios. Atsiliepime į apeliacinį skundą atsakovas nurodė supratęs, kad teismo sprendimu nustatytas išlaikymo dydis nuo 2012 m. liepos 1 d. iki 2015 m. rugpjūčio 1 d. yra 135 Eur per mėnesį, padauginus šią sumą iš 37 mėnesių gaunama teismo sprendime nurodyta įsiskolinimo suma, įsiteisėjus teismo sprendimui jis turėsiąs sumokėti išlaikymo įsiskolinimą, nes nuo 2012 m. rugsėjo 17 d. mokėjo išlaikymą po 115,85 Eur (400 Lt). Teisėjų kolegija su tuo nesutinka, nes laikinas išlaikymas buvo priteistas ne po 135 Eur, o po 115,85 Eur, pirmosios instancijos teismo sprendime nėra jokių argumentų dėl 135 Eur išlaikymo sumos nustatymo laikotarpiu nuo 2012 m. liepos 1 d. iki 2015 m. rugpjūčio 1 d., todėl apie išlaikymo dydį tuo laikotarpiu apeliacinės instancijos teismas sprendžia pagal tai, kokia išlaikymo suma galėjo užtikrinti šalių sūnaus poreikių patenkinimą.

44Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 27 straipsnio 1, 2 dalyse įtvirtinta, kad visuotinai pripažįstama kiekvieno vaiko teisė turėti tokias gyvenimo sąlygas, kokių reikia jo fiziniam, protiniam, doroviniam ir socialiniam vystymuisi bei tėvų didžiausią atsakomybę už gyvenimo sąlygų, būtinų vaikui vystytis, sudarymą pagal tėvų sugebėjimus ir finansines galimybes. CK 3.192 straipsnio, reglamentuojančio tėvų pareigą išlaikyti savo vaikus, 2 dalyje nustatyta, kad išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. To paties straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad materialinį išlaikymą savo nepilnamečiams vaikams privalo teikti abu tėvai proporcingai savo turtinei padėčiai. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad įstatyme įtvirtintas vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties proporcingumo principas reiškia, jog vaiko išlaikymo dydis tiesiogiai priklauso nuo jo tėvų turtinės padėties. Kartu, nustatant nepilnamečio vaiko išlaikymo dydį, turi būti laikomasi prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos bei gynimo principo (CK 3.3 str. 1 d.), kurio esmė yra ta, kad, priimdamas sprendimą dėl išlaikymo dydžio, teismas privalo pirmiausia atsižvelgti į vaiko interesus. Koks išlaikymo dydis užtikrina būtinas vaikui vystytis sąlygas, kiekvienu atveju sprendžia teismas, atsižvelgdamas į konkrečias bylos aplinkybes. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad orientaciniu kriterijumi, priteisiant vaikui išlaikymą būtiniems poreikiams patenkinti, pripažintinas minimalios mėnesinės algos dydžio išlaikymas, tačiau šis kriterijus yra tik orientacinis ir taikytinas atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. balandžio 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V. S. v. M. S., bylos Nr. 3K-3-259/2004, 2009 m. lapkričio 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje I. V. v. D. V., bylos Nr. 3K-3-495/2009).

45Minimali alga nuo 2012 m. rugpjūčio mėn. sudarė 246,18 Eur (pusės šios sumos – 123,09 Eur), nuo 2013 m. sausio – 289,62 Eur (pusė – 144,81 Eur), nuo 2014 m. spalio – 300 Eur (pusė – 150 Eur), nuo 2015 m. liepos – 325 Eur (pusė – 162,5 Eur). Tuo vadovaudamasis apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog 170 Eur išlaikymas laikotarpiu nuo 2012 m. liepos 1 d. iki teismo sprendimo priėmimo būtų per didelis, tačiau sutinka su ieškove, kuri apeliacinės instancijos teismo posėdyje nurodė, jog tuo metu pagal vaiko poreikius jam buvo reikalingas 500 Lt (144,81 Eur) išlaikymas (tarp šalių nėra ginčo dėl to, kad, be įprastinių poreikių, dėl šalių sūnaus ligos jam reikalingi vaistai, išlaidas kuriems ieškovė įrodė kvitais t. 2 b.l. 79-80, 84-107, 165-172, medicinos dokumentų išrašais t. 2 b.l. 173-191). Atsižvelgiant į tai, kad ieškovei nustatytas tik 35 procentų darbingumas, ji pragyvena iš 648 Lt (188,64 Eur) neįgalumo pensijos, o atsakovo mėnesinis uždarbis sudaro 700-900 Eur (apeliacinės instancijos teisme atsakovas nurodė, kad uždirba vidutiniškai 35 000 Eur per metus), jis pripažįsta esantis pajėgus teikti ir didesnį išlaikymą, laikotarpiu nuo 2012 m. liepos 1 d. iki 2015 m. rugpjūčio 1 d. nustatytinas 144,81 Eur išlaikymo dydis per mėnesį (CK 3.192 straipsnis). Sprendimo vykdymo proceso metu pagal laikinųjų apsaugos priemonių nutartį suteiktas išlaikymas turi būti išskaičiuotas iš teismo sprendimu priteisto išlaikymo sumos, t. y., išieškant išlaikymą už laikotarpį nuo 2012 m. liepos 1 d. iki 2015 m. liepos 31 d. šalių vaikui priteisto išlaikymo suma po 144,81 Eur kas mėnesį turi būti sumažinta šiuo laikotarpiu atsakovo sumokėto laikino išlaikymo suma. Tokiu būdu išlaikymas yra išieškomas visose civilinėse bylose dėl nepilnamečių vaikų išlaikymo, kuriose vaiko interesų užtikrinimui buvo pritaikyta laikinoji apsauga laikino išlaikymo mokėjimu.

46Remiantis nurodytais argumentais sprendimo dalis dėl išlaikymo pakeistina, nurodant, kad nuo 2012 m. liepos 1 d. iki 2015 m. liepos 31 d. iš atsakovo sūnaus išlaikymui priteisiama po 144,81 Eur kas mėnesį.

47Dėl garažo padalijimo ir piniginės kompensacijos sumažinimo

48Atmestini apeliantės argumentai, kad teismas nevertino įrodymų, jog garažą ji įsigijo iš asmeninių lėšų. Tokių įrodymų ieškovė nepateikė, priešingai – rašytiniai įrodymai patvirtina, kad garažas yra bendroji jungtinė šalių nuosavybė, tai ieškovė yra pripažinusi pirmosios instancijos teisme (t. 3 b.l. 78).

49Byloje nustatyta, kad 2007 m. gegužės 30 d. šalys nusipirko butą Alytaus m. ( - ), unikalus Nr. ( - ), ir ½ dalį tame pačiame name esančios negyvenamosios patalpos 31-1– garažo Nr. 31, kurio unikalus Nr. ( - ), 2007 m. lapkričio 21 d. nusipirko kitą šio garažo dalį (t. 1 b.l. 64-77). 2007 m. gegužės 30 d. pirkimo pardavimo sutarties 1 punkte nurodyta, jog garažas įsigyjamas pirkėjų bendron jungtinėn nuosavybėn, 3.1 punkte nurodyta, jog 7000 Lt už perkamą garažo dalį pirkėjai G. B. ir I. B. sumokėjo pinigų pervedimu į pardavėjos UAB „Jurstanus“ sąskaitą. 2007 m. lapkričio 21 d. sutarties 3 punkte nurodyta, kad garažo dalis perkama už 10 000 Lt, kurią pirkėjai įsipareigoja sumokėti pinigų pervedimu į pardavėjos sąskaitą. Tarp šalių nėra ginčo dėl to, kad už butą ir garažą pagal 2007 m. gegužės 30 d. sutartį buvo atsiskaityta iš pinigų, gautų 2007 m. gegužės 28 d. pardavus šalims bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausiusį butą Alytuje, ( - ) (taip nurodyta šio buto pardavimo sutarties 1 punkte t. 1 b.l. 90), todėl atmestini apeliantės argumentai, jog 7000 Lt už ½ dalį garažo ji sumokėjo iš asmeninių lėšų. Kitos dalies garažo įsigijimui atsakovas 2007 m. lapkričio 15 d. iš SEB banko gavo 10 000 Lt paskolą (t. 1 b.l. 154).

50Nesutiktina su apeliante, jog garažas yra jai priteisto buto priklausinys.

51Kasacinis teismas, aiškindamas priklausinio sąvoką, yra nurodęs, kad pagal Civilinio kodekso 4.19 straipsnio nuostatas priklausiniais laikomi savarankiški pagrindiniam daiktui tarnauti skirti antraeiliai daiktai, kurie pagal savo savybes yra nuolat susiję su pagrindiniu daiktu. Įstatymas pagrindinį daiktą ir jo priklausinį sieja ne su jų fizinėmis savybėmis (buvimu greta vienas kito ir pan.), o su jų bendra ūkine paskirtimi, tarnavimu vienas kitam, t. y. su šių daiktų funkciniu ryšiu. Taigi teismų praktikoje antraeiliais daiktais – priklausiniais – pripažįstami daiktai, kurių sąsajos su pagrindiniu daiktu reiškiasi per bendrą ūkinę paskirtį. Nustatant teisiškai reikšmingas sąsajas su pagrindiniu daiktu, svarbus ne fizinis, bet funkcinis daiktų ryšys, t. y. priklausiniu pripažįstamas daiktas, skirtas tarnauti pagrindiniam daiktui ir susijęs su juo bendra ūkine paskirtimi bei skirtas tenkinti pagrindinio daikto poreikius. Tam, kad pagrindinio daikto ir priklausinio funkcinis ryšys būtų pripažįstamas teisiškai reikšmingu, jis turi būti nuolatinio pobūdžio ir pasižymėti ne tik kito daikto naudojimu, bet ir nuolatiniu priklausinio tarnavimu pagrindiniam daiktui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. birželio 9 d. nutartis, priimta civilinėje byloje G. I. ir kt. v. UAB „Vilga“ ir kt., bylos Nr. 3K-3-315/2008; 2011 m. lapkričio 18 d. nutartis, priimta civilinėje byloje J. R. v. A. S. ir kt., bylos Nr. 3K-3-452/2011).

52Apeliantė teisingai teigia, kad garažo įregistravimas nekilnojamojo turto registre kaip atskiro turtinio vieneto nenulemia jo paskirties ir ryšio su butu, tačiau, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, byloje nėra tokių duomenų, kurių pagrindu būtų galima daryti išvadą apie bendrą ūkinę garažo ir buto paskirtį. Pagal tiesioginę paskirtį garažas tarnauja transporto priemonių laikymui, todėl ginčo garaže transporto priemones gali laikyti ir asmuo, name neturintis buto. CK 4.15 straipsnis nustato, jog esminėmis pagrindinio daikto dalimis laikomi daiktai, kurie įeina į pagrindinio daikto sudėtį ir su juo susiję taip neatskiriamai, kad be jų pagrindinis daiktas negalėtų būti naudojamas pagal paskirtį arba būtų pripažintas nevisaverčiu. Apeliacinės instancijos teisme ieškovė pripažino, jog garaže nėra namo komunikacijų ar kitokios įrangos, kuri kaip nors būtų susieta su butu, todėl šio daikto negalima pripažinti buto priklausiniu remiantis CK 4.19 straipsnio 1 dalimi ar 4.15 straipsniu. Aplinkybė, kad ieškovė garaže laiko apeliaciniame skunde nurodytus namų ūkio reikmenis, yra nepakankama padaryti išvadai, jog garažas pagal savo savybes su butu yra nuolat susijęs (garažo nesant, tie patys daiktai būtų laikomi bute). Šalys pripažįsta, kad ne visi tame pačiame name esančių butų savininkai turi garažus, juos buvo galima įsigyti nepriklausomai nuo butų įsigijimo. Vien apeliantės deklaruojamas ketinimas įsigyti automobilį nėra pakankamas pagrindas garažą paskirti jai – viso bylos proceso metu ji neįgijo vairuotojo teisių, nors ketino laikyti vairavimo egzaminus; jei teisę vairuoti automobilį ir turėtų, ieškovė pripažino, jog transporto priemonę galima laikyti kieme. Abi šalys pripažino, kad dėl konfliktinių santykių garažu negalėtų naudotis kartu (jame telpa du automobiliai, tačiau yra tik vienas įvažiavimas), todėl nebūtų protinga jį padalinti natūra. Apeliacinės instancijos teisme ieškovė nurodė, kad, jei garažas būtų paskirtas jai, pinigus kompensacijai sumokėti turėtų skolintis. Ši aplinkybė ir tai, kad ieškovei natūra yra priteistas butas, leidžia daryti išvadą, kad, priteisus visą nekilnojamąjį turtą ieškovei, atsakovo turtinės teisės būtų nepagrįstai paneigtos (CK 3.127 straipsnio 3 dalis įtvirtina principą, kad turtas padalijamas natūra, atsižvelgiant į jo vertę ir abiejų sutuoktinių bendro turto dalis, jeigu galima taip padalyti). Sutiktina ir su pirmosios instancijos teismo išvada, kad, dalijant garažą, nėra pagrindo nukrypti nuo lygių dalių principo – jis įsigytas iš bendrų lėšų (nelygios buto nuosavybės dalys buvo nustatytos dėl to, kad butui pirkti panaudota didesnė ieškovės lėšų dalis), nėra išskirtinių vaiko interesų, dėl kurių garažas gyvybiškai būtų jam reikalingas. Dėl garažo vertės 5792,40 Eur tarp šalių nebuvo ginčo nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, todėl nevertintinas apeliantės argumentas apie pirmosios instancijos teismo neteisingai nurodytą garažo įsigijimo kainą (CPK 312 straipsnis) (pažymėtina, kad garažo įsigijimo kainos apeliacine tvarka tikrinamame sprendime teismas nenurodė).

53Gyvenimas skyrium nepašalina atsakovo, kaip buto ir garažo bendraturčio, pareigos šią nuosavybę išlaikyti. Jeigu vienas iš bendraturčių nevykdo savo pareigos tvarkyti ir išlaikyti bendrą turtą, tai kiti bendraturčiai turi teisę į nuostolių, kuriuos jie turėjo, atlyginimą (CK 4.76 straipsnis). Apeliacine tvarka vertinamu atveju apeliantės reikalavimas iš jos atsakovui priteistą piniginę kompensaciją už jai tenkančią didesnę turto dalį sumažinti sumokėtų komunalinių mokesčių dydžiu netenkintinas dėl to, kad tokio reikalavimo ji nepareiškė pirmosios instancijos teisme. CPK 265 straipsnio 2 dalis įpareigoja teismą priimti sprendimą dėl visų ieškiniu ir priešieškiniu pareikštų reikalavimų. Ieškovė pateikė ieškinį ir patikslintą ieškinį, tačiau nei viename iš jų nėra reikalavimo ieškovės reikalaujamos piniginės kompensacijos dydį sumažinti gyvenamojo būsto ir garažo išlaikymo suma (t. 1 b.l. 6, t. 4 b.l. 69). Teismas, priimdamas sprendimą, negali jo grįsti faktais, kuriais ieškovas nesirėmė teikdamas reikalavimą, ir išplėsti reikalavimo ribų apimties bei priteisti daugiau, nei ieškovas prašė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. balandžio 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nordea Bank Finland Plc (AB) v. BUAB „Neto“ ir kt., bylos Nr. 3K-3-278/2014).

54Teisėjų kolegija sprendžia, jog šiuo atveju nėra ir viešojo intereso kaip sąlygos teismui peržengti bylos nagrinėjimo ribas. Kasacinio teismo praktikoje ne kartą pabrėžta, kad bylų dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo nagrinėjimas yra susijęs su viešojo intereso apsauga (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. kovo 4 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje G. S. v. A. S., bylos Nr. 3K-3-145/2008), taip pat siekiant apsaugoti vieno iš sutuoktinių teises ir teisėtus interesus, kurių pastarasis dėl kokių nors objektyvių aplinkybių (liga, nedarbingumas ir kt.) negali pats tinkamai ginti (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. gruodžio 9 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje A. F. v. R. F., bylos Nr. 3K-3-520/2010; 2007 m. kovo 19 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Z. S. v. V. S., bylos Nr. 3K-3-98/2007). Tai reiškia, kad tokios kategorijos bylose teismas, atsižvelgdamas į ieškinio (priešieškinio) pagrindą sudarančias ir teismo posėdyje paaiškėjusias aplinkybes, peržengti pareikštų reikalavimų ribas, t. y. patenkinti daugiau reikalavimų negu jų buvo pareikšta, taip pat priimti sprendimą dėl reikalavimų, kurie nebuvo pareikšti, tačiau yra tiesiogiai susiję su pareikšto ieškinio (priešieškinio) dalyku ir pagrindu (CPK 376 straipsnio 3 dalis) ir pan. Lietuvos Aukščiausiojo teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2011 m. liepos 17 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr.3K-3-317/2011 pagal ieškovės R.D. ieškinį atsakovui R.D. dėl santuokos nutraukimo, išlaikymo nepilnamečiams vaikams priteisimo, turto padalijimo ir kt., pažymėjo, jog tais atvejais, kai nagrinėjama civilinė byla, kylanti iš šeimos teisinių santykių, tačiau tokioje byloje nesprendžiami su vaiko teisėmis ir teisėtais interesais susiję klausimai ir nėra pagrindo vieno iš sutuoktinių teisių ir teisėtų interesų gynimo tikslu teismui veikti aktyviai, galioja dispozityvumo ir rungimosi principai, teismas neturi pareigos veikti savo iniciatyva, t. y. kai sprendžiami bendro sutuoktinių turto padalijimo klausimai, pareigą pateikti visą informaciją apie šalių turimą ir dalijamą turtą (kiekį ir vertę) bei reikalavimą padalyti tokį turtą turi buvę sutuoktiniai ir teismui nėra pareigos peržengti bylos nagrinėjimo ribas, teigiant, jog ginamas viešasis interesas (CPK 178 straipsnis, 382 straipsnio 4 punktas).

55Apeliacine tvarka vertinamoje byloje aplinkybė, jog, šalims pradėjus gyventi skyrium, bendros nuosavybės išlaikymo mokesčius mokėjo ta nuosavybe naudojojusis šalis, nėra susijusi nei su šalių nepilnamečio vaiko, nei su tokiais ieškovės interesasis, kurių advokatės atstovaujama ieškovė negalėjo įstatymų nustatyta tvarka apginti pati. Pažymėtina, kad dėl šios aplinkybės pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsisakė priimti bylos proceso pabaigoje ieškovės pateiktus komunalinių mokesčių mokėjimo dokumentus.

56Dėl kilnojamųjų daiktų padalijimo

57Iš atsakovo patikslintame priešieškinyje t. 4 b.l. 6 nurodyto kilnojamųjų daiktų įkainavimo matyti, kad pirmosios instancijos teismas kilnojamųjų daiktų vertę nustatė pagal atsakovo nurodytą įkainavimą motyvuodamas tuo, jog atsakovas nurodė daiktų įsigijimo kainą ir dabartinę vertę, pastarąja verte rėmėsi todėl, kad daiktai yra nusidėvėję (šios aplinkybės apeliantė neginčija). Ieškovės ieškinyje ir patikslintuose ieškiniuose daiktų nuvertėjimas, lyginant su įsigijimo data ir kaina, nenurodytas, todėl apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo sprendime nurodyta kilnojamųjų daiktų verte. Atmestinas apeliantės argumentas, jog realios vertės nustatymui teismas turėjo įpareigoti šalis pateikti kilnojamųjų daiktų vertinimą. Pareigą įrodyti aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu, turi bylos šalis (CPK 12, 178 straipsniai). Pažymėtina, kad apeliantė, skundą grįsdama daiktų realios vertės nenustatymu, daiktų įvertinimo nepateikė ir apeliacinės instancijos teismui (CPK 306 straipsnio 1 dalies 4 punktas).

58Apeliantė nepateikė įrodymų, kad skalbimo mašina Bosch, sekcija, miegamojo spinta ir miegamojo komoda buvo įsigyti pirmoje šalių santuokoje – nutraukiant šią santuoką 2005 m. kovo 18 d. teismo sprendimu dėl atsakovo kaltės, šalys jokio turto nesidalijo.

59Aplinkybę, kad kiti kilnojamieji daiktai yra apeliantės asmeninė nuosavybė, ji grindžia 2007 m. sausio – gruodžio mėn. savo banko sąskaitos išrašais. Teisėjų kolegija sprendžia, jog šis įrodymas siekiamo įrodyti fakto nepagrindė.

60Šalys susituokė 2007 m. balandžio 20 d. Nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme ieškovė yra nurodžiusi, kad odinius kambario baldus įsigijo už pinigus, paimtus iš banko sąskaitos 2007 m. balandžio 26 d.-27d., prieškambario baldus, šviestuvą ir paveikslą – už 2007 m. gegužės 29 d.-31 d. paimtus pinigus, romanetes – atitinkamai 2007 m. birželio 18-20 d., vonios baldus – 2007 m. liepos 11d. -12 d., slenkančių sistemų rinkinį– 2007 m. liepos 20d.- 28 d., laikrodį– 2007 m. rugsėjo 26 d., gartraukį – 2007 m. liepos 11 d., komodą su veidrodžiu – 2007 m. lapkričio 23d., dulkių siurblį– 2008 m. rugpjūčio 11 d. (t. 3 b.l. 109-111). Pirkinių datos rodo, jog daiktai įgyti šalims susituokus. Ieškovės banko sąskaitos išrašas tiesiogiai nepatvirtina, jog dalis šių daiktų yra įsigyti už jos asmenines lėšas, gautas už 2005 m. iš UAB „Žaliašilio miškai“ už parduotą miško sklypą su žeme už 20 000 Lt, už paveldėtą 2005 m. B. A. parduotą sodybą 27 000 Lt, už 2006 m. parduotą asmeninės nuosavybės teise įgytą gyvenamąjį namą ( - ), Alytuje 218 000 Lt, už 2008 m. UAB „Žaliašilio miškai“ parduotą asmeninės nuosavybės teise valdytą miško sklypą su žeme už 9000 Lt, nes tuo metu abi šalys gavo ir darbo užmokestį. Iš atsakovo pateiktos lojalumo kortelės matyti, kad viryklę su orkaite, šaldytuvą, du garų surinktuvus, vieną televizorių Philips šalys pirko kartu (t. 1 b.l. 153). Jei ir būtų galima laikyti, jog dalis kilnojamųjų daiktų įsigyta už ieškovės asmenines lėšas, pagal CK 3.89 straipsnio 7 punktą asmenine sutuoktinio nuosavybe gali būti pripažįstamas sutuoktinio įgytas turtas už asmenines lėšas arba lėšas, gautas realizavus jo asmenine nuosavybe esantį turtą, jeigu to turto įgijimo metu buvo aiškiai išreikšta sutuoktinio valia įgyti turtą asmeninėn nuosavybėn. Teisėjų kolegijos vertinimu, įsigyjant daiktus, skirtus bendrosios jungtinės nuosavybės teise nusipirkto buto įrengimui, apstatymui, išreiškiama aiški valia šį turtą įgyti bendrojon jungtinėn nuosavybėn (CPK 185 straipsnis).

61Tenkintinas apeliacinio skundo reikalavimas, jog į dalintiną turtą neįtrauktini daiktai, kuriuos, anot apeliantės, 2014 m. vasario mėnesį jai nežinant pasisavino atsakovas (autorinę vazą, dekoratyvinę žuvį, raudonos ir baltos spalvos vazas, du gėlių stovus, krištolines taures bei raudonos spalvos servizą, toršerą, dulkių siurblį, televizorių Philips, paveikslą, sulčiaspaudę „Stollar“, virtuvės kombainą „Berghof“, peilių rinkinį „Berghof“).

62Teismo sprendimu padalijamas turtas, kurį kaip bendrąją jungtinę nuosavybę sutuoktiniai įgijo iki bylos iškėlimo dienos arba iki teismo sprendimo priėmimo dienos (CK 3.127 straipsnio 1 dalis). Reikalavimą dėl šių daiktų padalinimo atsakovas nurodė priešieškinyje 2014 m. kovo 14 d. (t. 3 b.l. 39). Tai, kad šie daiktai buvo laikomi garaže ir dabar jų natūroje nėra, ieškovė nurodė ne tik patikslintame ieškinyje 2015 m. gruodžio mėn., o pateikusi atsiliepimą į priešieškinį 2014 m. balandžio 15 d. (t. 3 b.l. 80). Pareiga įrodyti, jog prašo padalinti natūra esantį turtą, tenka atsakovui. Atsakovas pripažino, jog naudotis garažu galėjo, ir nepateikė įrodymų, kad priešieškinyje nurodyti daiktai yra šalims priklausančiame bute arba garaže. Tuo vadovaujantis darytina išvada, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nusprendė šiuos daiktus paskirti ieškovei todėl, kad ieškovė apie jų dingimą pareiškė patikslintu ieškiniu tik 2015 m. vasario 19 d. (tokio procesinio dokumento nėra). Atsakovui priešieškiniu prašant minimų daiktų padalinimo ir nepateikus įrodymų, jog jie natūra gali būti paskirti ieškovei, šių daiktų vertė įskaitytina į atsakovui tenkančią kilnojamojo turto dalį (CK 3.127 straipsnio 3 dalis). Pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismo sprendimu paveikslas nėra padalintas, todėl dėl jo nepasisakytina.

63Iš dalies sutiktina su apeliante, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai padalino daiktus, kurie nepriskirtini kilnojamiesiems daiktams (romanetes, vonios baldus ir aksesuarus, virtuvės kriauklę ir maišytuvą, garintuvą, šviestuvus), drabužių stovus paskyrė atsakovui.

64Apeliantės nurodomo CK 4. 2 straipsnio 3 dalis nustato, kad kilnojamieji daiktai pagal savo prigimtį yra daiktai, kurie iš vienos vietos į kitą gali būti perkelti nepakeitus jų paskirties ir iš esmės nesumažinus jų vertės. Pagal šio straipsnio 4 dalį kilnojamasis daiktas, įeinantis į nekilnojamąjį daiktą ir praradęs savo individualius požymius, yra nekilnojamojo daikto dalis. Visi daiktai, inkorporuoti į butą, yra paskirti ieškovei. Jų nedalinti nėra pagrindo, nes šie daiktai atitinka kilnojamojo daikto sąvoką (vonios aksesuarai ginčijamu sprendimu nėra padalinti). Remiantis protingumo principu teisėjų kolegija sprendžia, jog atsakovui nepagrįstai paskirtas šviestuvas, kabantis ieškovei priteistame bute. Nors jis savo individualių principų nėra praradęs, jį perkelti galima, tai daryti neprotinga ir nelogiška, dėl šviestuvo pajungimo ir atjungimo specifikos gali sumažėti jo vertė, jis gali tapti nefunkcionalus. Atsakovas nepagrindė, kodėl jam reikalingi du drabužių stovai. Apeliantė nurodė, jog šiuos stovus naudoja šalių sūnus. Atsižvelgiant į tai, kad jie buvo įsigyti ieškovei paskirtame bute gyvenančių asmenų poreikių tenkinimui, stovai priteistini apeliantei.

65Tokiu būdu visa dalintinų baldų ir namų apyvokos daiktų vertė yra 5005,83 Eur, pusė šios sumos sudaro 2502,91 Eur. Ieškovei jų paskirtina už 4723,83 Eur, atsakovui – už 282 Eur, todėl už šiuos daiktus iš ieškovės atsakovui priteistina 2220,91 Eur piniginė kompensacija (2502,91-282).

66Išdėstytų motyvų pagrindu apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, pažeidęs CPK 270 straipsnio 4 dalies reikalavimus nurodyti teismo nustatytas bylos aplinkybes, įrodymų, kuriais grindžiamos teismo išvados, vertinimą, argumentus, dėl kurių teismas atmetė kuriuos nors įrodymus, taip pat teisinius argumentus, kuriais teismas vadovavosi, neteisingai nustatė sutuoktinių kaltę dėl šeimos iširimo ir dėl to nepriteisė neturtinės žalos, nepagrįstai apskaičiavo išlaikymo įsiskolinimą ir nustatė priteistino išlaikymo momentą, netinkamai padalijo kilnojamuosius daiktus, todėl sprendimas pakeistinas (CPK 329 straipsnio 1 dalis, 330 straipsnis, 326 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

67Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo

68Pagal CPK 93 straipsnio 5 dalį, jeigu apeliacinės instancijos teismas, neperduodamas bylos iš naujo nagrinėti, pakeičia teismo sprendimą, jis atitinkamai pakeičia bylinėjimosi išlaidų paskirstymą. Pastarąjį procesą reglamentuojanti CPK 93 straipsnis nustato, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai (1,2 dalys). Šiame straipsnyje išdėstytos taisyklės taikomos taip pat ir tam žyminiam mokesčiui, kurį šalys įmoka paduodamos apeliacinius ir kasacinius skundus (CPK 93 straipsnio 3 dalis).

69Pagal CPK 96 straipsnį bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas buvo atleistas, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai, jeigu ieškinys atmestas – iš ieškovo, kuris nuo bylinėjimosi išlaidų neatleistas (1,2 dalys). Pagal CPK 96 straipsnio 3 dalį, jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, bylinėjimosi išlaidos išieškomos į valstybės biudžetą iš ieškovo, neatleisto nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo, proporcingai atmestai jo ieškinio reikalavimų daliai.

70Apeliacine tvarka vertinamame sprendime bylinėjimosi išlaidų analizė neatlikta, jų priteisimo proporcijos nenustatinėtos, nurodyta, jog „ieškovės prašymas dėl patirtų bylinėjimosi išlaidų priteisimo sumoje 160,73 Eur už antstolės faktinių aplinkybių konstatavimą bei 115,80 Eur už pakartotinį buto vertinimą laikytinas nebūtinu, todėl šių išlaidų išieškojimas iš antros šalies atmestinas“. Sprendimo rezoliucinėje dalyje paskirstytos tokios bylinėjimosi išlaidos: ieškovės – 60,00 Eur už automobilio vertės nustatymą, 73,00 Eur už buto vertės nustatymą, 20,85 Eur už byloje pateiktas pažymas, 148,60 Eur sumokėto valstybei žyminio mokesčio ir 320,00 Eur už advokato teisinę pagalbą (bendra suma 622,45 Eur), atsakovo –116,00 Eur už ekspertizės atlikimą, 450,00 Eur valstybei sumokėto žyminio mokesčio už priešieškinį ir 533,00 Eur už advokato teisinę pagalbą (bendra suma 1099,00 Eur).

71Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad ieškovė byloje sumokėjusi šias bylinėjimosi išlaidas: 1000 Lt žyminio mokesčio t. 1 b.l. 14; 5 Lt, 3,25 Lt ir 0,65 Eur už dokumentų kopijavimą t. 2 b.l. 56, t. 4 b.l. 40,66; 98 Lt žyminio mokesčio t. 4 b.l. 155; 60 Eur už automobilio įvertinimą, 110 Eur už buto įvertinimą, 552 Lt antstolei už faktinių aplinkybių konstatavimą, už pažymas 40 Lt, 10 Lt, 400 Lt už buto vertinimą, 18 Lt už pažymas (t. 5 b.l. 2,3, 6-10, 11, 12,15 ), 1,74 Eur už dokumentų kopijavimą (t. 5 b.l. 43), už advokatės paslaugas po 1000 Lt, 600 Lt, 200 Lt, 275 Lt, 300 Lt, 300 Lt, 80 Eur, 100 Eur, (t. 5 b.l. 16-31). Visa žyminio mokesčio suma sudaro 318 Eur, kitų bylinėjimosi išlaidų – 466,6 Eur, advokatės pagalbos išlaidų – 954,73 Eur, iš viso ieškovė patyrė 1739,33 Eur bylinėjimosi išlaidų. Sutiktina su apeliante, kad pirmosios instancijos teismas į jos patirtų bylinėjimosi išlaidų sudėtį nepagrįstai neįtraukė išlaidų už buto vertės nustatymą (ieškovės pateiktas įvertinimas labai mažai skyrėsi nuo nustatytojo teismo sprendimu, vertinimo išlaidos yra tiesiogiai susiję su CPK 178 straipsnyje nustatytos įrodinėjimo pareigos vykdymu). Apeliacinės instancijos teisme priėmus anstolės faktinių aplinkybių konstatavimo protokolą, kuriuo apeliantė grindė kilnojamųjų daiktų nebuvimo faktą, pagrįstomis laikytinos ir šios išlaidos.

72Atsakovas sumokėjo tokias bylinėjimosi išlaidas: 242 Lt (70,09 Eur) už buto įvertinimą, 2238 Lt (648,17 Eur) žyminio mokesčio už priešieškinį (t. 3 b.l. 44, 58), 1,52 Eur už dokumentų kopijavimą (t. 5 b.l. 51), už advokatės paslaugas 200 Eur, 300 Eur (t. 5 b.l. 36, 61), iš viso atsakovas patyrė 1219,78 Eur bylinėjimosi išlaidų.

73Ieškiniu buvo pareikšti du neturtiniai ir trys turtiniai reikalavimai (ištuokos, vaiko išlaikymo, vaiko gyvenamosios vietos nustatymo ir bendravimo su vaiku; neturtinės žalos ir turto padalijimo), priešieškiniu – du neturtiniai ir du turtiniai reikalavimai (ištuokos, vaiko gyvenamosios vietos nustatymo ir bendravimo su vaiku; turto padalijimo ir prievolių pripažinimo solidariomis). Viso padalinto turto vertė yra 37318,23 Eur (24300+5792,40+2220+5005,83), bendro turto vertė – 35098,23 Eur. Ieškovei priteista bendro turto už 21599,11 Eur (16200+2896,20+2502,91), atsakovui – už 13499,11 Eur (8100+2896,20+2502,91), 2220 Eur vertės automobilis pripažintas ieškovės asmenine nuosavybe. Vadovaujantis šalims priteisto bendro turto vertės proporcijomis laikytina, kad yra patenkinta 60 procentų ieškovės turtinių reikalavimų, atsakovo – 40 procentų. Atitinkamai paskirstytinos bylinėjimosi išlaidos: ieškovei iš atsakovo – 1043,59 Eur (1739,33x60/100), atsakovui iš ieškovės – 487,91 Eur (1219,78x40/100). Pritaikius priešpriešinių mokėjimų įskaitymo institutą, ieškovei iš atsakovo priteistina 555,68 Eur bylinėjimosi išlaidų pirmosios instancijos teisme.

74Procesinių dokumentų įteikimo išlaidos pirmosios instancijos teisme 28,36 Eur šalims paskirstytinos po 60 ir 40 procentų (CPK 96 straipsnio 1-3 dalys).

75Apeliacinės instancijos teisme ieškovė sumokėjo 155, 24 Eur žyminio mokesčio, 450 Eur advokato pagalbos išlaidų už apeliacinio skundo parengimą, 250 Eur už atstovavimą apeliacinės instancijos teisme (t. 6 b.l. 19, 22, 85, 120), iš viso – 855,24 Eur bylinėjimosi išlaidų, atsakovas – 300 Eur už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą (t. 6 b.l. 100).

76Apeliacinės instancijos teisme buvo patenkinti keturi iš penkių apeliantės reikalavimų, todėl jai iš atsakovo priteistina 4/5 dalys patirtų bylinėjimosi išlaidų (684,19 Eur), atsakovui iš ieškovės– 1/5 dalis (60 Eur). Pritaikius priešpriešinių mokėjimų įskaitymo institutą, ieškovei iš atsakovo turėtų būti priteista 624,19 Eur bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme (CPK 93 straipsnio 5 dalis). Atsižvelgiant į tai, jog šios išlaidos, paskyrus žodinį apeliacinės bylos nagrinėjimą, padidėjo ne dėl atsakovo kaltės, jos sumažintinos iki 300 Eur (CPK 93 straipsnio 4 dalis). Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad, apeliantei ginčijamą sumą nurodžius 10 349 Eur, apeliacinis skundas turėjo būti apmokėtas 310,47 Eur žyminiu mokesčiu. Ieškovė sumokėjo 155,24 Eur žyminio mokesčio, 2015 m. rugsėjo 2 d. teismo nutartimi nuo likusios dalies 155,24 Eur žyminio mokesčio sumokėjimo buvo atleista. Apeliacinį skundą patenkinus iš dalies, iš atsakovo valstybei priteistina 124,19 Eur žyminio mokesčio (155,24/5x4) (CPK 96 straipsnio 1 dalis). Procesinių dokumentų įteikimo išlaidos apeliacinės instancijos teisme sudaro 18,8 Eur, 4/5 dalys šios sumos sudaro 15,04 Eur, 1/5 – 3,76 Eur. Apeliantė yra atleista nuo pusės bylinėjimosi išlaidų mokėjimo valstybei, todėl iš jos priteistina 1,88 Eur, iš atsakovo – 15,04 Eur procesinių dokumentų įteikimo išlaidų apeliacinės instancijos teisme (CPK 92 straipsnis). Bendra iš atsakovo priteistina bylinėjimosi išlaidų suma valstybei yra 139,23 Eur.

77Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 325-330 straipsniais,

Nutarė

78pakeisti Alytaus rajono apylinkės teismo 2015 m. rugpjūčio 14 d. sprendimą.

79Sprendimo rezoliucinės dalies antrąją pastraipą išdėstyti taip:

80„Santuoką, sudarytą ( - ) Alytaus miesto savivaldybės administracijos civilinės metrikacijos skyriuje, akto įrašo Nr. 82, tarp I. B., gim. ( - ), asmens kodas ( - ) ir G. B., gim. ( - ), asmens kodas ( - ) nutraukti dėl atsakovo G. B. kaltės. Priteisti iš atsakovo G. B., asmens kodas ( - ) 600 (šešis šimtus) Eur neturtinei žalai atlyginti ieškovei I. B., asmens kodas ( - )

81Sprendimo rezoliucinės dalies 5 pastraipą išdėstyti taip:

82„Priteisti iš G. B., asmens kodas ( - ) gyvenančio ( - ), Alytaus mieste, nepilnamečiui sūnui L. B., asmens kodas ( - ) gyvenančiam ( - ) Alytaus mieste, materialinį išlaikymą periodinėmis išmokomis kas mėnesį po 144,81 (šimtą keturiasdešimt keturis Eur 81ct) nuo 2012 m. liepos 1 d. iki 2015 m. liepos 31 d. ir po 170 (šimtą septyniasdešimt) Eur nuo 2015 m. rugpjūčio 1 d. iki sūnaus pilnametystės. Vykdant teismo sprendimą, įskaityti atsakovo sumokėtą laikiną išlaikymą, priteistą Alytaus rajono apylinkės teismo 2012 m. rugsėjo 17 d. nutartimi taikant laikinąsias apsaugos priemones. Periodines išmokas indeksuoti LR Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją. Nustatyti, kad vaiko lėšomis uzufrukto teise disponuos ieškovė I. B..“

83Sprendimo rezoliucinės dalies 16 pastraipą išdėstyti taip:

84„Priteisti ieškovei I. B. kambarinį staliuką 18,83 Eur, komodą, veidrodį, du sieninius šviestuvus 376,50 Eur, virtuvės šviestuvą 18,84 Eur, keturis vienetus avikailių 18,84 Eur, svetainės užuolaidą 56,47 Eur, tris romanetes 56,47 Eur, televizorių Philips 131,77 Eur, sekciją 282,37 Eur, miegamojo komodą 18,84 Eur, miegamojo sofą lovą 94,12 Eur, miegamojo šviestuvą 28,23 Eur, miegamojo spintą 56,47 Eur, prieškambario ir vonios šviestuvus 18,84 Eur, vonios veidrodį 56,47 Eur, skalbimo mašiną Bosch 150,60 Eur, vonios baldus 376,50 Eur, tris vonios veidrodžius 150,60 Eur, rankšluosčių laikiklius 32,00 Eur, prieškambario veidrodį 131,77 Eur, svetainės minkštus odinius baldus 753,00 Eur, svetainės sofą lovą 188,25 Eur, šaldytuvą Bloomberg 376,50 Eur, virtuvinius baldus 564,75 Eur, garintuvą 150,60 Eur, viryklę 150,60 Eur, virtuvės įrankius virš viryklės 18,83 Eur, dvi virtuvės kėdes 15,00 Eur, dvi keptuves 18,83 Eur, ELO puodus 56,47 Eur, virtuvės kombainą Philips 56,47 Eur, svetainės šviestuvą 150 Eur ir du vienetus drabužių stovų 150 Eur.“

85Sprendimo rezoliucinės dalies 16 pastraipą išdėstyti taip:

86„Priteisti iš ieškovės I. B. atsakovui G. B. 282 Eur vertės didįjį laikrodį. Priteisti iš ieškovės I. B. atsakovui G. B. 2220,91 (dviejų tūkstančių dviejų šimtų dvidešimties Eur 91 ct) Eur piniginę kompensaciją už baldus bei namų apyvokos daiktus.“

87Sprendimo rezoliucinės dalies 20 ir 21 pastraipas išdėstyti taip:

88„Priteisti iš atsakovo G. B. ieškovei I. B. 555,68 (penkis šimtus penkiasdešimt penkis Eur 68 ct) bylinėjimosi išlaidų.

89Priteisti iš ieškovės I. B. 11,35 (vienuolika Eur 35 ct) Eur bylinėjimosi išlaidų valstybei, iš atsakovo G. B. – 17,01 (septyniolika Eur 1 ct) Eur bylinėjimosi išlaidų valstybei. Valstybei priteistos išlaidos sumokamos į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie LR Finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. LT247300010112394300, esančią „Swedbank“ AB, banko kodas 73000, mokėjimo dokumente nurodant įmokos kodą 5660. Mokėjimo patvirtinančius dokumentus būtina pristatyti į Alytaus rajono apylinkės teismo civilinių bylų raštinę (206 kab.)“.

90Likusią sprendimo dalį palikti nepakeistą.

91Priteisti iš atsakovo G. B. ieškovei I. B. 300 (tris šimtus) Eur bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme.

92Priteisti iš ieškovės I. B. 1,88 (vieną Eur 88 ct) Eur, iš atsakovo – 139,23 (šimtą trisdešimt devynis Eur 23 ct) Eur bylinėjimosi išlaidų valstybei apeliacinės instancijos teisme, sumokant šias sumas Valstybinei mokesčių inspekcijai (juridinio asmens kodas 188659752) į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. LT 24 7300 0101 1239 4300, esančią AB banke „Swedbank“, banko kodas 73000, įmokos kodas 5660.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. I. Ginčo esmė... 3. Ieškovė pateikė ieškinį, kuriame prašė nutraukti ( - ) sudarytą šalių... 4. Nurodė, kad nuo 2013 metų vasario mėnesio su atsakovu kartu negyvena ir... 5. Atsakovas pateikė priešieškinį, kuriame prašė nutraukti jo santuoką su... 6. Nurodė, kad šeimoje nebuvo santarvės, ieškovė inicijavo konfliktus, rašė... 7. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė... 8. Kauno apylinkės teismas 2015 m. rugpjūčio 14 d. sprendimu ieškinį ir... 9. Sprendė, kad šalių santuoka iširo, šalims iš esmės pažeidus santuokines... 10. III. Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į apeliacinius skundus argumentai... 11. Apeliaciniame skunde ieškovė nurodo, kad neteisėta ir nepagrįsta sprendimo... 12. Teismas nemotyvavo sprendimo dėl šeimos iširimo priežasčių (ieškovės... 13. Teismas pažeidė įrodymų vertinimo taisykles, nevertino ir nepasisakė... 14. Teismas nevertino esminės santuokos iširimo aplinkybės dėl atsakovo... 15. Atsakovo ilgalaikis girtavimas padarė ieškovei didelę neturtinę žalą.... 16. Teismas nepagrįstai ir nemotyvuotai savo iniciatyva išdėstė iš atsakovo... 17. Nesutinka su teismo sprendimu santuokoje įgytą garažą priteisti atsakovui.... 18. Teismas nevertino, kad ieškovė iš asmeninių lėšų, atsakovui gyvenant... 19. Teismas nepagrįstai padalino kilnojamuosius daiktus, nes jie yra ieškovės... 20. Teismas nepagrįstai padalino daiktus, kurių faktiškai nėra, nes atsakovas... 21. Teismas nepagrįstai padalino daiktus, kurie nepriskirtini kilnojamiesiems... 22. Teismas nenustatė realios kilnojamųjų daiktų vertės, turėjo įpareigoti... 23. Teismas neteisingai paskirstė bylinėjimosi išlaidas. Šalys teikė dvi buto... 24. Prašo pakeisti sprendimo dalį, kuria teismas nutraukė santuoką dėl abiejų... 25. Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovas prašo sprendimo nekeisti. Nurodo,... 26. IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir... 27. Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.... 28. Apeliacijos dalykas – patikrinimas, ar pirmosios instancijos teismas... 29. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis... 30. Dėl sutuoktinių kaltės dėl santuokos nutraukimo ir neturtinės žalos... 31. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad abu sutuoktiniai pažeidė savo... 32. Sutiktina su apeliante, kad ši išvada yra visiškai nemotyvuota. Jokia liga... 33. CK 3.60 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta prezumpcija, jog santuoka iširo dėl... 34. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad ieškovė pateikė įrodymus... 35. Remdamasi išvardintais įrodymais teisėjų kolegija daro išvadą, kad... 36. Dėl neturtinės žalos atlyginimo... 37. Kitas sutuoktinis turi teisę reikalauti iš kalto dėl santuokos nutraukimo... 38. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, atsižvelgiant į aplinkybes, dėl... 39. Dėl išlaikymo nepilnamečiam vaikui ... 40. Pirmosios instancijos teismo motyvai dėl šalių nepilnamečiam sūnui... 41. CK 3.200 straipsnis nustato, kad išlaikymas priteisiamas nuo teisės į... 42. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad 2012 m. rugsėjo 17 d. teismo nutartimi... 43. Priešingai, nei įtvirtinta CK 3.200 straipsnyje dėl išlaikymo priteisimo... 44. Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 27 straipsnio 1, 2 dalyse... 45. Minimali alga nuo 2012 m. rugpjūčio mėn. sudarė 246,18 Eur (pusės šios... 46. Remiantis nurodytais argumentais sprendimo dalis dėl išlaikymo pakeistina,... 47. Dėl garažo padalijimo ir piniginės kompensacijos sumažinimo... 48. Atmestini apeliantės argumentai, kad teismas nevertino įrodymų, jog garažą... 49. Byloje nustatyta, kad 2007 m. gegužės 30 d. šalys nusipirko butą Alytaus m.... 50. Nesutiktina su apeliante, jog garažas yra jai priteisto buto priklausinys.... 51. Kasacinis teismas, aiškindamas priklausinio sąvoką, yra nurodęs, kad pagal... 52. Apeliantė teisingai teigia, kad garažo įregistravimas nekilnojamojo turto... 53. Gyvenimas skyrium nepašalina atsakovo, kaip buto ir garažo bendraturčio,... 54. Teisėjų kolegija sprendžia, jog šiuo atveju nėra ir viešojo intereso kaip... 55. Apeliacine tvarka vertinamoje byloje aplinkybė, jog, šalims pradėjus gyventi... 56. Dėl kilnojamųjų daiktų padalijimo... 57. Iš atsakovo patikslintame priešieškinyje t. 4 b.l. 6 nurodyto kilnojamųjų... 58. Apeliantė nepateikė įrodymų, kad skalbimo mašina Bosch, sekcija, miegamojo... 59. Aplinkybę, kad kiti kilnojamieji daiktai yra apeliantės asmeninė nuosavybė,... 60. Šalys susituokė 2007 m. balandžio 20 d. Nagrinėjant bylą pirmosios... 61. Tenkintinas apeliacinio skundo reikalavimas, jog į dalintiną turtą... 62. Teismo sprendimu padalijamas turtas, kurį kaip bendrąją jungtinę nuosavybę... 63. Iš dalies sutiktina su apeliante, kad pirmosios instancijos teismas... 64. Apeliantės nurodomo CK 4. 2 straipsnio 3 dalis nustato, kad kilnojamieji... 65. Tokiu būdu visa dalintinų baldų ir namų apyvokos daiktų vertė yra 5005,83... 66. Išdėstytų motyvų pagrindu apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad... 67. Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo... 68. Pagal CPK 93 straipsnio 5 dalį, jeigu apeliacinės instancijos teismas,... 69. Pagal CPK 96 straipsnį bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas... 70. Apeliacine tvarka vertinamame sprendime bylinėjimosi išlaidų analizė... 71. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad ieškovė byloje sumokėjusi... 72. Atsakovas sumokėjo tokias bylinėjimosi išlaidas: 242 Lt (70,09 Eur) už buto... 73. Ieškiniu buvo pareikšti du neturtiniai ir trys turtiniai reikalavimai... 74. Procesinių dokumentų įteikimo išlaidos pirmosios instancijos teisme 28,36... 75. Apeliacinės instancijos teisme ieškovė sumokėjo 155, 24 Eur žyminio... 76. Apeliacinės instancijos teisme buvo patenkinti keturi iš penkių apeliantės... 77. Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 78. pakeisti Alytaus rajono apylinkės teismo 2015 m. rugpjūčio 14 d. sprendimą.... 79. Sprendimo rezoliucinės dalies antrąją pastraipą išdėstyti taip:... 80. „Santuoką, sudarytą ( - ) Alytaus miesto savivaldybės administracijos... 81. Sprendimo rezoliucinės dalies 5 pastraipą išdėstyti taip:... 82. „Priteisti iš G. B., asmens kodas ( - ) gyvenančio ( - ), Alytaus mieste,... 83. Sprendimo rezoliucinės dalies 16 pastraipą išdėstyti taip:... 84. „Priteisti ieškovei I. B. kambarinį staliuką 18,83 Eur, komodą,... 85. Sprendimo rezoliucinės dalies 16 pastraipą išdėstyti taip:... 86. „Priteisti iš ieškovės I. B. atsakovui G. B. 282 Eur vertės didįjį... 87. Sprendimo rezoliucinės dalies 20 ir 21 pastraipas išdėstyti taip:... 88. „Priteisti iš atsakovo G. B. ieškovei I. B. 555,68 (penkis šimtus... 89. Priteisti iš ieškovės I. B. 11,35 (vienuolika Eur 35 ct) Eur bylinėjimosi... 90. Likusią sprendimo dalį palikti nepakeistą.... 91. Priteisti iš atsakovo G. B. ieškovei I. B. 300 (tris šimtus) Eur... 92. Priteisti iš ieškovės I. B. 1,88 (vieną Eur 88 ct) Eur, iš atsakovo –...