Byla 2A-1767-658/2016
Dėl turtinės ir neturtinės žalos priteisimo

1Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Žibutės Budžienės, Dalės Burdulienės ir Nerijaus Meilučio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

2teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės D. B. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2016 m. gegužės 4 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-712-848/2016 pagal ieškovės D. B. ieškinį atsakovei akcinei bendrovei „Baltic Shoping Centers“, uždarajai akcinei bendrovei „Vitaresta“, tretiesiems asmenims Seesam Insurance AS, veikiančiam per Seesam Insurance AS Lietuvos filialą, akcinės bendrovės „Lietuvos draudimas“ Kauno filialui dėl turtinės ir neturtinės žalos priteisimo.

3Teisėjų kolegija

Nustatė

4Ginčo esmė

5Ginčas kilęs dėl solidariosios pastato valdytojo ir to pastato priežiūrą vykdžiusio asmens atsakomybės atlyginant tame pastate patyrusio asmens žalą. Ieškovė D. B. kreipėsi į teismą prašydama priteisti iš atsakovių AB „Baltic Shopping Centers“ ir UAB „Vitaresta“ solidariai 188,07 Eur turtinės ir 2 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo bei bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad Prekybos ir laisvalaikio centre „Mega“ (toliau ir - PLC) eidama bendromis patalpomis paslydo ant ištirpusių ledų ir nugriuvo. Nugriuvusi susižalojo. Atsižvelgiant į tai, jog atsakovas AB „Baltic Shopping Centers“ jam priklausančio PLC „Mega“ patalpų valymui ir priežiūrai samdė atsakovę UAB „Vitaresta“, tai bendras šių atsakovių neveikimas, atidumo ir rūpestingumo stoka lėmė žalos, kurią patyrė atsakovė, atsiradimą. Ieškovė nurodė, kad dėl atsakovių neteisėtų veiksmų svarstytinas ir griežtosios civilinės atsakomybės taikymo pagrindas. Atsakovė AB „Baltic Shopping Centers“ su ieškiniu nesutiko, nurodė, kad sudarė paslaugų tiekimo sutartį su UAB „Vitaresta“, kuria ši įsipareigojo reguliariai teikti prekybos centro aptarnavimo ir priežiūros paslaugas taip, kad prekybos centras atitiktų teisės aktų reikalavimus. Tokiu būdu atsakovė AB „Baltic Shopping Centers“ buvo pakankamai rūpestinga siekiant užtikrinti prekybos centro švarą. Atsakovei negali būti taikoma civilinė atsakomybė be kaltės pagal CK 6.266 straipsnio 1 dalį, kadangi ant grindinio nukritę ir ištirpę ledai negali būti laikomi pastato trūkumu. Be to, objektyviai neįmanoma užtikrinti, kad vos tik ant grindinio nukritę ledai būtų išvalyti. Atsakovė taip pat pažymėjo, kad pati ieškovė nebuvo apdairi, tai ir lėmė jos patirtą traumą. Atsakovė UAB „Vitaresta“ su ieškiniu nesutiko. Nurodė, kad tarp jos ir atsakovės AB „Baltic Shopping Centers“ pagal sudarytą paslaugų teikimo sutartį buvo numatyta, jog nuo 15.00 iki 15.30 val. vyksta budėjimas minimose patalpose, kuris apima šiukšlių rinkimą nuo grindų, iš šiukšliadėžių, grindų valymą prie įėjimo, įvairių pataškymų ir nešvarumų išvalymą. Tuo laiku du budintys darbuotojai atlikdavo jiems paskirtas funkcijas. Sutartį dėl paslaugų teikimo, jos sąlygas, susitarimus, priedus, pagal kuriuos numatyti valymo grafikai ir darbuotojų skaičius rengė atsakovė AB „Baltic Shopping Centers“. UAB „Vitaresta“ nebuvo informuota apie tai, kad patalpas būtina išvalyti skubos tvarka ar keisti nusistovėjusį darbo grafiką. Be to atsakovė pažymėjo, jog atsakovės darbuotoja, nepraėjus nei kelioms minutėms po įvykio, grindinį išvalė. Atsižvelgiant į tai, atsakovė mano, kad jos veiksmuose nėra kaltės, pati ieškovė elgėsi neapdairiai, ji turėjo žiūrėti kur eina ir pastebėjus ant grindinio nešvarumus juos apeiti. Trečiasis asmuo Seesam Insurance AS Lietuvos filialas nurodė, kad nesutinka su pareikštu ieškiniu. Pažymėjo, jog AB „Baltic Shopping Centers“ su ja sudarė bendrosios civilinės atsakomybės draudimo sutartį. Atsakovė, būdama atsakingu ir rūpestingu PLC savininku, ėmėsi visų priemonių, kad būtų užtikrinta tinkama prekybos centro patalpų būklė – sudarė sutartį su tokias paslaugas teikiančia UAB „Vitaresta“. Atsižvelgiant į tai laikytina, kad atsakovė patalpas eksploatavo tinkamai ir neatliko jokių neteisėtų veiksmų. Ieškinyje nurodytos aplinkybės liudija, kad pati ieškovė buvo nepakankamai atidi ir rūpestinga, todėl suklupo ir patyrė žalą. Trečiasis asmuo AB „Lietuvos draudimas“ su ieškiniu nesutiko. Jo nuomone ieškovė neįrodė visų civilinės atsakomybės sąlygų ir pati pažeidė pareigą būti rūpestinga ir apdairia.

6Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

7Kauno apylinkės teismas 2016 m. gegužės 4 d. sprendimu ieškinį atmetė. Atmesdamas ieškinį teismas pasisakė, kad ieškovė neįrodė aplinkybės, jog atsakovė AB „Baltic Shopping Centers“ neįvykdė pareigos rūpintis jos valdomu ir naudojamu pastatu taip, kad jame nebūtų jokių konstrukcinių trūkumų, kurie buvo įvykusio nelaimingo atsitikimo (paslydimo) priežastimi. Byloje nenustatytas ir priežastinis ryšys tarp žalos ir atsakovės neveikimo (veikimo), nes ieškovei padaryta žala dėl ištirpusių ledų, ant kurių ji paslydo atsakovei priklausančiame pastate, negali būti vertinama kaip konstrukcinis trūkumo ir dėl jo įvykusio nelaimingo atsitikimo rezultatas. Todėl atsakovei AB „Baltic Shopping Centers“ netaikytina griežtoji civilinė atsakomybė. Spręsdamas dėl deliktinės civilinės atsakomybės taikymo atsakovėms bendraisiais žalos atlyginimo pagrindais teismas nurodė, kad tai, jog atsakovė AB „Baltic Shopping Centers“ sudarė paslaugų teikimo sutartį su valymo paslaugas teikiančia įmone, laikytina įrodymu, kad atsakovė elgėsi pakankamai atidžiai ir rūpestingai. UAB „Vitaresta“ atliko sutartus darbus (ne tik kasdienį patalpų valymą bei plovimą, bet ir vykdė budėjimus) bei laikėsi sutartyje nustatytų darbų grafiko. Atsižvelgiant į tai teismas sprendė, kad AB „Baltic Shopping Centers“ esamomis aplinkybėmis ir sąlygomis elgėsi tinkamai, rūpestingai bei neatliko jokių neteisėtų veiksmų. Teismas be to pažymėjo, kad negalima reikalauti neįmanomų dalykų, t. y. neįmanoma užtikrinti, jog bet koks nešvarumas būtų išvalomas tuoj pat, nedelsiant. Byloje nustatęs, kad ledai buvo ryškios žalios spalvos, matomi ir ne visiškai ištirpę, teismas vertino, kad ieškovė turėjo juos pastebėti ir suprasti, jog gali paslysti ir galėjo juos apeiti.

8Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį teisiniai argumentai

9Apeliaciniu skundu ieškovė D. B. prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2016 m. gegužės 4 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškovės ieškinį patenkinti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais: teismas nepagrįstai sprendė, kad byloje netaikytina griežtoji atsakomybė. Įstatyminis reguliavimas ir teismų praktika patvirtina, kad atsakovas turi pareigą atsižvelgti į grindų konstrukcines ypatybes ir medžiagas, iš kurių grindys pagamintos, imtis papildomų saugumo priemonių, todėl turi būti taikoma ne tik atsakomybė bendraisiais pagrindais, bet ir kaip statinio valdytojui pagal CK 6.266 straipsnį. Ant grindų nukritę ir ištirpę ledai laikytini lankytojams pavojinga aplinkybe, todėl netinkamai prižiūrint pastatą, ši aplinkybė tampa laikinu statinio trūkumu, keliančiu pavojų; teismas netinkamai taikė materialinės teisės normas, neteisingai nustatydamas atsakovams tenkančios pareigos pagrindą ir laipsnį. Atsakovams keliami didesni atidumo, rūpestingumo ir profesionalumo reikalavimai ir vien tik faktas, kad yra sudaryta patalpų tvarkymo sutartis su UAB „Vitaresta“ nepatvirtina, kad atsakovai elgėsi taip, jog niekam nebūtų padaryta žalos. Atsakovai yra profesionalūs verslininkai, todėl jiems keliami ypač dideli atidumo ir rūpestingumo reikalavimai, todėl jie turėjo ne tik formaliai prižiūrėti patalpas, bet realiai užtikrinti lankytojų saugumą ir tuojau pat šalinti visas lankytojams pavojų keliančias sąlygas; teismas netinkamai įvertino bylos faktines aplinkybes, pateiktus įrodymus ir atsakovų naudotas priemones lankytojų saugumui užtikrinti. Bylos duomenys patvirtina, kad nurodomose patalpose dirbo vienas už švarą atsakingas darbuotojas, jam priskirtas plotas šešis kartus viršija plotą, nustatomą vienam asmeniui biudžetinėse įstaigose. Susidariusi situacija tik patvirtina, kad patalpos nebuvo prižiūrimos tiek, kiek būtina tam, kad nekiltų pavojus. Didesnis valytojų skaičius paslydimo riziką žymiai sumažintų. Byloje esančios fotonuotraukos patvirtina tai, kad ledai buvo beveik ištirpę, kas rodo, jog gulėjo ant grindų pakankamai ilgai. Tuo tarpu teismas šią aplinkybę vertino priešingai; teismas nevertino, ar egzistuoja priežastinis ryšys tarp atsakovų neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos. Jeigu atsakovai būtų ėmęsi ne tik formalių, bet ir realių veiksmų, labai didelė tikimybė, kad ieškovė nebūtų patyrusi žalos. Tai, kad tariamas ieškovės neatsargumas galėjo prisidėti prie žalos atsiradimo, nešalina priežastinio ryšio tarp atsakovų veiksmų ir žalos. Teismas turėjo taikyti CK 6.279 straipsnio 4 dalį, pagal kurią, jeigu žala galėjo atsirasti dėl kelių asmenų skirtingų veiksmų ir šie asmenys yra atsakingi už žalos atlyginimą, tačiau nustatoma, kad iš tikrųjų žala atsirado tik dėl vieno iš tų asmenų veiksmų, tai visi asmenys atsako kartu. Situacija, kai neaišku dėl kieno veiksmų nukentėjusysis patyrė žalą, vertinama nukentėjusiojo naudai, įtvirtinant visų atsakovų veiksmų ir žalos priežastinio ryšio prezumpciją; teismas vertino ir ieškovės veiksmus, tačiau nepagrįstai sprendė, kad ieškovės veiksmuose buvo didelis neatsargumas. Teismo vertinimas, kad ieškovė turėjo matyti ledus, nes jie buvo ryškios spalvos, reiškia, kad teismas laikė, jog ieškovė tyčia ėjo per ledų balą. Ledų bala buvo sunkiai matoma, be to, lankantis prekybos centre nesitikima, kad gali paslysti ir susižaloti; yra pagrindas byloje vadovautis JAV teismine praktika „Slip & Fall” bylose ir Lietuvos teismo precedentu – Vilniaus apygardos teismo civiline byla Nr. 2A-7-553/2015, kurioje buvo susiklosčiusi analogiška situacija, bei ieškinį tenkinti. Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovė AB „Baltic Shopping Centers“ prašo apeliacinio skundo netenkinti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Skundas grindžiamas šiais argumentais: atsakovei negali būti taikoma griežtoji atsakomybė, nes pagal CK 6.266 straipsnio 1 dalį civilinė atsakomybė atsiranda be kaltės tada, kai žala padaryta dėl pastatų, statinių, įrenginių ar kitokių konstrukcijų sugriuvimo ar dėl kitokių trūkumų, kitais atvejais savininkas atsako bendraisiais pagrindais. Šiuo atveju ieškovė nepagrįstai teigia, kad teismas be pagrindo netaikė griežtosios atsakomybės, ji neįrodė to, kad statinio konstrukcijos ar danga lemia didesnę paslydimo galimybę; atsakovė nepagrįstai kaltinama nevykdžiusi rūpestingumo ir atidumo pareigos. Atsakovė buvo sudariusi sutartį su valymo firma, be to, bylos medžiaga patvirtina aplinkybę, kad valytoja įvykio vietą buvo apžiūrėjusi 10 minučių intervale; pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino bylos faktines aplinkybes ir surinktus rašytinius įrodymus. Prekybos ir laisvalaikio centras veikia jau seniai, o panašių situacijų nėra nutikę, ir tai leidžia laikyti patalpų priežiūros valymo paslaugas kokybiškomis. Ieškovė pati buvusi neatidi, todėl įvyko nelaimingas atsitikimas ir tai, kad būtų daugiau valytojų, situacijos nebūtų pakeitę. Tai, kad ieškovės sužalojimą lėmė pačios jos elgesys, patvirtina byloje surinkti duomenys, t. y. kad ieškovė ėjo sparčiu žingsniu, ledai buvo ryškios spalvos ir gerai matomi. Argumentai, kad žmogus prekybos centre turi jaustis saugiau nei kitose erdvėse, nieko nepagrįsti. Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovė UAB „Vitaresta“ su apeliaciniu skundu nesutinka, prašo jį atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimą grindžia šiais argumentais: apeliantė nepagrįstai teigia, kad teismas netinkamai taikė materialinės teisės normas ir neteisingai nustatė atsakovams tenkančių pareigų lankytojų atžvilgiu pagrindą ir laipsnį. Atsakovės buvo sudariusios sutartį dėl valymo paslaugų. Valymo periodiškumas, plotai, darbuotojų skaičius, buvo nustatyti UAB „Baltic Shopping Centers“ iniciatyva ir poreikiu, UAB „Vitaresta“ savo pareigas atliko tinkamai. Liudytojų parodymai patvirtina, kad įvykio vieta buvo valyta prieš 10 minučių iki įvykio ir pora minučių po įvykio. Apeliantė nepagrįstai teigia, kad ledų nebuvo galima matyti, jie buvo ištirpę, o tai reiškia, kad ant grindų gulėjo pakankamai ilgai, kas patvirtina, jog esant didesniam valytojų skaičiui, žalos rizika sumažėtų. Pirmosios instancijos teismas teisingai nurodė, kad negalima reikalauti neįmanomų dalykų, t. y. neįmanoma atsakovui organizuoti po budintį valytoją prie kiekvienos ledų, saldainių ar kitos pardavimo vietos; ieškovės deklaruojama žala neatsirado dėl valymo įmonės kaltės ar neteisėtų veiksmų, nes atsakovė veikė pagal sudarytą sutartį, kurios nepažeidė. Nesant kaltės, neteisėtų veiksmų, o tuo pačiu ir priežastinio ryšio tarp neteisėtų veiksmų ir ieškovės patirtos žalos, nėra išpildomos sąlygos atsakovo atsakomybei kilti, todėl akivaizdu, kad teismas ieškovės reikalavimų netenkino pagrįstai; ieškovė nepagrįstai remiasi JAV išvystyta teismine praktika, nes ji nėra naudinga net lyginamuoju aspektu, kadangi remiantis CPK nuostatomis Lietuvos teismai bylas nagrinėja vadovaujantis Lietuvos Respublikos Konstitucija, Lietuvos Respublikos tarptautinėmis sutartimis, Lietuvos Respublikos įstatymais, kitais teisės aktais. Ieškovės nurodytos kasacinės nutartys taip pat nėra aktualios ginčui; ieškovė teigia, kad reikėtų vadovautis teismo precedentu – Vilniaus apygardos teismo civiline byla Nr. 2A-7-553/2015 ir ieškinį tenkinti. Atsakovės manymu vadovautis nurodyta byla kaip precedentu nėra pagrindo, nes bylų faktinės aplinkybės skiriasi. Atsiliepimu į apeliacinį skundą trečiasis asmuo Seesam Insurance AS, veikiantis per Seesam Insurance AS Lietuvos filialą prašo apeliacinį skundą atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimą grindžia šiais argumentais: apeliantė nepagrįstai teigia, kad teismas be pagrindo byloje netaikė griežtosios atsakomybės, kadangi tokia atsakomybė negali kilti už trūkumus, kurie nesusiję su pastato konstrukcijomis; apeliantė neįrodė civilinės atsakomybės sąlygų, todėl jos ieškinys buvo pagrįstai atmestas; patalpos buvo eksploatuojamos ir prižiūrimos tinkamai, ieškovė neįrodė, kad nurodytą dieną jų nebuvo galima eksploatuoti dėl tam tikrų trūkumų; pati apeliantė pripažino, kad nebuvo pakankamai apdairi, nes paaiškino, kad ėjo nesidairydama, paslydo ir nukrito; byloje tinkamai nustatyta, kad AB „Baltic Shopping Centers“ tinkamai rūpinosi pastato švara, buvo sudaręs sutartį su valymo įmone, todėl priežastinio ryšio tarp jo veiksmų ir atsiradusios žalos nėra, ką teisingai konstatavo ir pirmosios instancijos teismas.

10Teisėjų kolegija

konstatuoja:

11Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

12Dėl griežtosios statinio statytojo (valdytojo) atsakomybės taikymo CK 6.266 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žalą, padarytą dėl pastatų, statinių, įrenginių ar kitokių konstrukcijų, įskaitant kelius, sugriuvimo ar kitokių jų trūkumų, privalo atlyginti šių objektų savininkas (valdytojas), jeigu neįrodo, kad buvo šio kodekso 6.270 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos aplinkybės (nenugalima jėga, nukentėjusio asmens tyčia ar didelis neatsargumas). Šioje normoje įtvirtinta „griežtoji atsakomybė“, t. y. atsakomybė be kaltės. Statybos įstatymo 2 straipsnio 2 dalyje apibrėžta statinio sąvoka: tai pastatas arba inžinerinis statinys, turintis laikančiąsias konstrukcijas, kurios visos (ar jų dalis) sumontuotos statybos vietoje atliekant statybos darbus, ir kuris yra nekilnojamasis daiktas. Statinio ar jo dalies (dalių) sugriuvimas ar įstatymo nustatytų reikalavimų neatitinkantis konstrukcijų trūkumas, dėl kurio asmeniui padaroma žalos, sudaro pagrindą taikyti statinio savininkui (valdytojui) CK 6.266 straipsnio 1 dalyje nustatytą griežtąją civilinę atsakomybę. Ginčo atveju nustatyta, kad žala kilusi ne dėl statinio defekto, bet dėl pašalinio daikto – ant grindinio nukritusių ir ištirpusių valgomųjų ledų. Kolegijos vertinimu, ši aplinkybė nelaikytina konstrukciniu statinio trūkumu, nes ji nebuvo įtakota ir/ar atsiradusi dėl netinkamo grindinio išklojimo, statybos medžiagų netinkamumo (broko) ar kitų veiksmų netinkamai statant ar remontuojant šią statinio dalį. Šis statinio trūkumas atsirado dėl nepakankamos statinio priežiūros, bet tai visiškai nebuvo susiję su jo konstrukciniais elementais. Pažymėtina, kad ir Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ne kartą yra konstatavęs, kad CK 6.266 straipsnio 1 dalies prasme statinio, tame tarpe ir kelio, trūkumas – tai statinio (kelio), jo dalies ar atskiros statinio (kelio) dalies konstrukcijų trūkumas, atsiradęs dėl statybos normų pažeidimų ar netinkamos konstrukcijų priežiūros ar dėl kitų priežasčių, nepriklausančių nuo savininko (valdytojo) valios. Statinio (kelio) ar bet kurios jo dalies trūkumai, nesusiję su konstrukcijomis ir atsiradę dėl nepakankamos ar netinkamos statinio priežiūros (pavyzdžiui, valymo), negali būti pagrindas taikyti statinio savininkui (valdytojui) CK 6.266 straipsnio 1 dalyje nustatytą griežtąją civilinę atsakomybę. Tokiais atvejais statinio savininkas (valdytojas) atsako bendraisiais civilinės atsakomybės pagrindais, t. y. nustačius visas civilinės atsakomybės sąlygas (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. spalio 5 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-378/2009; 2010 m. gruodžio 13 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-507/2010; 2014 m. kovo 31 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-7-57/2014). Iš skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo matyti, kad teismas, spręsdamas ginčą, pagrįstai netaikė CK 6.266 straipsnyje numatytos griežtosios statinio savininko atsakomybės, nustatęs, kad nagrinėjamu atveju žala buvo padaryta dėl pašalinio daikto (valgomųjų ledų), buvusio ant statinio grindų. Valgomųjų ledų atsiradimas ant grindinio yra atsitiktinis, todėl nėra pagrindo spręsti, jog žala ieškovei padaryta dėl statinio konstrukcinio trūkumo ir atsakovei (PLC) kilo civilinė atsakomybė CK 6.266 straipsnio 1 dalies pagrindu. Todėl šioje dalyje apeliacinio skundo argumentai laikomo nepagrįstais. Tačiau pažymėtina, kad ištirpusių valgomųjų ledų buvimas ant blizgaus margo grindinio kelia grėsmę lankytojų saugumui, o tai gali sudaryti pagrindą kilti atsakovo civilinei atsakomybei bendraisiais civilinės atsakomybės pagrindais. Taigi, ieškovė, teigdama, kad dėl nurodytos priežasties patyrė žalą, turi teisę reikalauti, jog ši žala būtų atlyginta, įrodinėdama visas būtinąsias sąlygas civilinei atsakomybei kilti. Dėl šių aplinkybių toliau kolegija ir pasisako.

13Dėl statinio savininko atsakomybės bendraisiais pagrindais sąlygų Sprendžiant dėl statinio savininko ar teisėto valdytojo atsakomybės bendraisiais civilinės atsakomybės pagrindais taikymo, būtina nustatyti visas civilinės atsakomybės sąlygas: neteisėtus veiksmus (CK 6.246 straipsnis), žalą (CK 6.249 straipsnis), jų priežastinį ryšį (CK 6.247 straipsnis) ir asmens kaltę (CK 6.248 straipsnis). Neteisėti veiksmai kaip civilinės atsakomybės pagrindas pagal CK 6.246 straipsnį yra įstatymuose ar sutartyje nustatytos pareigos neįvykdymas arba įstatymu ar sutartimi draudžiamų veiksmų atlikimas arba bendro pobūdžio pareigos elgtis atidžiai ir rūpestingai pažeidimas. Taigi neteisėti veiksmai gali būti tiek veikimas, tiek neveikimas, bet abiem atvejais jie turi būti neteisėti – prieštarauti teisinių aktų (įstatymų, kitų norminių aktų) nuostatoms ar teisei (pažeidžiama bendro pobūdžio pareiga elgtis atidžiai ir rūpestingai). Byloje nustatyta, kad atsakovė AB „Baltic Shopping Centers“ yra PLC savininkė, taigi ji vadovaudamasi CK 4.37 straipsnio 1 dalimi, privalo valdyti ir naudotis nuosavybės teisės objektu ir juo disponuoti nepažeidžiant įstatymų ir kitų asmenų teisių ir interesų. Tai reiškia, kad jai tenka ir pareiga nuosavybės teise valdomą objektą eksploatuoti ir prižiūrėti taip, kad nebūtų padaryta kitiems asmenims žalos, t. y. ginčo atveju aktuali CK 6.263 straipsnio norma, įtvirtinanti kiekvieno asmens pareigą laikytis tokio elgesio taisyklių, kad šis savo veiksmais nepadarytų kitam asmeniui žalos. Nurodytos įstatyme įtvirtintos rūpestingumo pareigos pažeidimas sukuria įstatyme nustatytą žalos atlyginimo prievolę (CK 6.263 straipsnio 2 dalis). Taigi, neteisėtais veiksmais, dėl kurių atsiranda civilinė atsakomybė, gali būti ne tik tiesiogiai įstatyme ar sutartyje nustatytų pareigų nevykdymas ar draudžiamų veiksmų atlikimas, bet ir bendro pobūdžio pareigos elgtis atidžiai ir rūpestingai pažeidimas (CK 6.246 straipsnio 1 dalis). Laikoma, kad asmuo yra kaltas, jeigu atsižvelgiant į prievolės esmę jis nebuvo tiek rūpestingas, kiek atitinkamomis sąlygomis buvo būtina (CK 6.248 straipsnio 3 dalis). Byloje nėra ginčo dėl atsakovių tinkamumo byloje, taip nėra ginčo ir dėl padarytos žalos fakto, tačiau keliamas klausimas, ar nagrinėjamu atveju egzistuoja visos civilinės atsakomybės sąlygos. Atsakovės nesutinka su tuo, kad yra atlikę neteisėtus veiksmus, t. y. atsakovės tvirtina savo pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai įgyvendinusios tinkamai. Atsakovė AB „Baltic Shopping Centers“ tam, kad užtikrinti patalpų valymą, priežiūrą, atliekų išvežimą bei kitas aptarnavimo ir priežiūros paslaugas, su kita atsakove UAB „Vitaresta“ sudarė paslaugų teikimo sutartį, kuria pavedė UAB ,,Vitaresta” valyti ir prižiūrėti PLC „Mega“ tiek vidines patalpas, tiek teritoriją (t. 1, b. l. 104-120). Pagal nurodytą sutartį atsakovė UAB „Vitaresta“ (patalpų prižiūrėtoja ir valytoja), įsipareigojo įvardytas paslaugas teikti reguliariai, kad PLC atitiktų Lietuvos Respublikos ir kitų privalomų teisės aktų keliamus reikalavimus. Byloje taip pat nustatyta, kad sutartis buvo sudaryta AB ,,Baltic Shopping Centers” iniciatyva, valytojų kiekis bei patalpų valymo dažnumas nustatytas taip pat jos valia. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad bylos medžiaga paneigia atsakovių argumentus dėl tinkamo jų pareigų vykdymo. Pažymėtina, kad patalpą, kurioje įvyko nelaimingas atsitikimas (pasažą), pagal sutartyje numatytą grafiką, atsakovės darbuotoja valė nuo 14.30 val. iki 15.00 val., vėliau nuo 15.30 iki 16.00 val. (t. 1, b. l. 119), ieškovė nurodytoje patalpoje (pasaže) susižalojo 15.40 val. Iš to darytina išvada, kad ledai ant grindinio galėjo atsirasti po 15.00 val. patalpos išvalymo iki sekančio - 15.30 val. patalpos valymo arba pačioje 15.30 val. budėjimo pradžioje. Tai, kad ledai jau kurį laiką gulėjo ant grindinio, iš dalies patvirtina ir byloje ieškovės pateikta fotonuotrauka, kurioje matyti ant šviesaus prekybos centro grindinio nukritę ir aptirpę ledai (t. 1, b. l. 72). Iš trečiojo asmens UAB „Vitaresta“ pateiktos informacijos ir darbuotojų grafikų nustatyta, kad įvykio metu pasažo teritorijoje, kur įvyko nelaimingas atsitikimas, dirbo tik viena darbuotoja - Raminta Petrauskaitė (t. 1, b. l. 164, 166, 179-180). Iš pateikto valomos teritorijos plano matyti, kad jo plotas sudaro apie 3 870 kv. m. (t. 2, b. l. 111). Vaizdo įrašų byloje nėra pateikta, kadangi jie pagal nustatytą tvarką saugomi tik 14 dienų, taigi faktiškai objektyvios tiesos, dėl teiktų valymo paslaugų intensyvumo, dažnumo ir kokybės- byloje nustatyti galimybės nėra (t. 1, b. l. 68, 187-189). Kolegijos vertinimu, svarbi aplinkybė ir ta, jog 2016 m. vasario 2 d. teismo posėdžio metu UAB „Vitaresta“ atstovas pripažino, kad UAB „Vitaresta“ buvo žinoma problema dėl per mažo valytojų kiekio, t. y. ji kėlė klausimą dėl didesnio valytojų skaičiaus reikalingumo, tačiau AB „Baltic Shopping Centers“ daugiau valytojų samdyti nesutiko, o pagal sutartį sulygtą apmokėjimą už darbus, skirti daugiau darbuotojų atsakovei buvo finansiškai nuostolinga (teismo posėdžio įrašas 01:00:07; t. 3 b. l. 20). Tačiau pirmosios instancijos teismas nei aukščiau išvardintų rašytinių įrodymų, nei šių paaiškinimų sprendime nevertino. Kolegija, įvertinusi 25 punkte nurodytas aplinkybes, daro išvadą, kad atsakovė AB „Baltic Shopping Centers“, privalėjo imtis tiek ir tokių statinio priežiūros priemonių, kad būtų užtikrintas visų PLC lankytojų saugumas. Šiuo atveju jai pačiai neprižiūrint statinio, o tam pasitelkiant kitą asmenį – atsakovę UAB „Vitaresta“, ji privalėjo užtikrinti ir reikalauti, kad ši atliktų statinio priežiūrą (valymą) taip pat taip, kad PLC lankytojai nepatirtų žalos dėl nešvarumų, galinčių įtakoti jų kritimus ir traumas. Tačiau ištirti įrodymai leidžia daryti išvadą, jog statinio savininkė, nesiėmė visų priemonių ir nebuvo pakankamai rūpestinga bei atidi, nes siekdama minimizuoti pastato išlaikymo ir priežiūros išlaidas, skyrė nepakankamą dėmesį tam, kad būtų pasamdytas reikiamas valytojų kiekis. Tokią išvadą, be aukščiau išvardintų įrodymų pagrindžia ir ta aplinkybė, kad 3870 kv. m. patalpų valymui buvo skiriamas tik vienas darbuotojas. Aišku, privatūs juridiniai asmenys neprivalo taikyti savo veikloje visų apeliantės atstovės minimų teisės aktų, reglamentuojančių biudžetinėse įstaigose vienam valytojui tenkančių valyti patalpų plotus, taip pat sutiktina ir su atsakovės teiginiais, kad nėra galimybės pastatyti po valytoją prie kiekvieno maisto produktų pardavimo taško, tačiau, kolegijos vertinimu, elementaraus protingumo kriterijaus neatitinka situacija, kuomet vienai valytojai pavesta valyti beveik 4000 m2 plotą. Be to, ant grindinio nukritę ledai, nors ir buvo pastebimi, tačiau gerokai aptirpę, o tai leidžia spręsti, kad ant grindų paviršiaus buvo pakankamai nemažą laiko tarpą. Taigi, ši atsakovė nebuvo pakankamai atidi ir rūpestinga įgyvendinant savo pareigą užtikrinti visų lankytojų saugumą. Kita atsakovė - UAB „Vitaresta“, turėjusi pareigą pagal atsakovių sudarytą sutartį užtikrinti PLC patalpų priežiūrą, atitinkančią teisės aktų reikalavimus, pažeidė savo sutartinius įsipareigojimus. Kaip nustatyta iš byloje esančių (tačiau pirmosios instancijos teismo nevertintų) įrodymų, ši atsakovė sutartyje numatytais pajėgumais tinkamos statinio priežiūros atlikti galimybių neturėjo, o skirti daugiau darbuotojų ji taip pat neskyrė, nes tai, jos pačios atstovo tvirtinimu, buvo nuostolinga. Tačiau net ir esant tokioms aplinkybėms atsakovė sutarties nenutraukė ir nesiekė jos modifikuoti. Todėl, kolegijos vertinimu, iš esmės liko tik deklaratyvios, o ne realiai vykdomos atsakovių sudarytos sutarties 4.2., 4.4. ir 4.5.1. punktų nuostatos, įpareigojusios atsakovę veikti efektyviai, siekti geriausių Užsakovo (šiuo atveju kitos atsakovės) interesų užtikrinimo ir svarbiausiai paslaugas teikti taip, kad nebūtų daroma žala tretiesiems asmenims (t. 1, b. l. 105). Dėl nurodytų aplinkybių kolegija sprendžia, kad ši atsakovė taip pat nebuvo pakankamai rūpestinga ir atidi nepaisant to, kad valymo grafikus ir minimalius darbuotojų kiekius numatė kita atsakovė. Taigi, konstatuotina, kad esant patirtos žalos faktui ir išdėstytoms faktinėms aplinkybėms dėl patalpų priežiūros organizavimo, abi atsakovės nebuvo tiek atidžios ir rūpestingos, kiek nagrinėjamu atveju buvo būtina, t. y. pažeidė bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai (CK 6.246 straipsnio 1 dalis). Tiek patalpų savininkė, tiek pasamdyta patalpų priežiūros įmonė turėjo pareigą atlikti ne tik formalią statinio priežiūrą, bet užtikrinti ir pačiame statinyje saugią aplinką įskaitant ir jame esančius grindų paviršius. Konstatavus, kad patalpų priežiūra nebuvo pakankama, akivaizdu, kad atsakovės atliko neteisėtus veiksmus CK 6.246 straipsnio prasme. Atsakovės byloje ginčija ir priežastinį ryšį tarp atliktų neteisėtų veiksmų bei ieškovės patirtos žalos nurodydami, kad ieškovė buvo pati nepakankamai atsargi. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo jurisprudencijoje konstatuota, kad teisine prasme pripažįstama, jog priežastinis ryšys yra tais atvejais, jeigu asmuo turėjo pareigą ką nors atlikti, kokiu nors būdu veikti, tačiau neveikė, ir toks, neadekvatus susiklosčiusiai faktinei situacijai, jo elgesys pakankamai prisidėjo prie žalos atsiradimo, tiesiogiai sukeldamas žalingus padarinius arba sukurdamas sąlygas tokiems padariniams atsirasti. Taigi net ir nesant faktinio priežastinio ryšio, teisinis priežastinis ryšys gali būti nustatomas ir to gali pakakti civilinei atsakomybei taikyti (žr. pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. vasario 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-91/2010). Nagrinėjamos bylos atveju faktinis priežastinis ryšis yra akivaizdus – ieškovė tikėtinai nebūtų paslydusi ant sausų švarių grindų, t. y. jei ant jų nebūtų gulėję aptirpę valgomieji ledai, net jei ir būtų skubėjusi. Kaip minėta, atsakovė AB ,,Baltic Shopping Centers” pažeidė savo, kaip statinio savininkės pareigą prižiūrėti statinį taip, kad kitiems nebūtų padaryta žalos, o atsakovė UAB ,,Vitaresta” pažeidė sutartimi prisiimtą įsipareigojimą prižiūrėti patalpas, kad šios atitiktų teisės aktų reikalavimus, tokiu būdu jos abi pažeidė pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai. Šiuo atveju lankytojų saugumas prekybos ir laisvalaikio centre nebuvo užtikrintas, priterštos grindys nebuvo laiku ir tinkamai išvalytos, nebuvo įspėjamųjų ženklų ,,Atsargiai – slidu” ir tai negali būti vertinama kitaip, kaip priemonių lankytojų saugumui užtikrinti nepakankamas paisymas, dėl kurio rizika sukelti neigiamas pasekmes tokioms svarbioms įstatymų saugomoms vertybėms, kaip lankytojų sveikata, ženkliai padidėja. Šių saugumo priemonių nepakankamas paisymas buvo viena iš priežasčių, dėl ko įvyko nelaimingas įvykis, įtakojęs ieškovės susižalojimą. Todėl teisėjų kolegija, atsižvelgdama į nurodytas aplinkybes, konstatuoja teisinio priežastinio ryšio buvimą tarp atsakovių neteisėtų veiksmų ir ieškovei padarytos žalos. Atsakovės teigia, kad įvykis kilo dėl pačios ieškovės neatsargių veiksmų: ji skubėjo, nesidairė, todėl pati neatsargiai elgėsi ir paslydo. Pirmosios instancijos teismas pritarė šiai nuomonei ir pažymėjo, kad ledai buvo ryškios spalvos, tad ieškovė turėjo juos pastebėti ir suprasti, jog gali paslysti ir galėjo juos apeiti. Tačiau kolegijos vertinimu, atsižvelgiant į ieškovės paaiškinimus, fotonuotrauką, rodančią ant grindinio nukritusius ledus, liudytojų parodymus apie skubėjusią ieškovę, darytina išvada, kad įvykį lėmė ne ieškovės neatsargumas, o iš esmės atsakovių veiksmai – tai jos laiku nepašalino ant grindinio gulinčių valgomųjų ledų. Šiuo atveju ieškovės nereikėtų laikyti neatsargia, nes ji ėjo uždarose patalpose, kurios ryškiai apšviestos dirbtine šviesa, grindys yra blizgios, be to prekybos centre dėmesį atkreipia spalvingos vitrinos, o PLC tam ir projektuojami bei skirti, kad visų pirma lankytojai eidami žvalgytųsi į vitrinas ir jose esančias prekes. Kolegijos vertinimu byloje nėra pakankamai įrodymų, leidžiančių spręsti apie didelį atsakovės nerūpestingumą arba tokio laipsnio neatsargumą, jog būtų svarstytinas ir kažkoks jos kaltės laipsnis dėl patirtos žalos. Aišku, kad bet kuris vidutiniškai protingas ir apdairus žmogus tikisi, jog prekybos centras yra tinkamai suprojektuotas ir prižiūrimas, ir nesitiki, o juo labiau ir tyčia nesiekia, paslysti ant grindų ir susižaloti, o esant kokiems statinio pažeidimams ar grėsmę keliantiems elementams tikisi, jog dėl to bus perspėjantys ženklai (užrašai). Todėl apibendrinant daroma išvada, jog atsakovės nepaneigė priežastinio ryšio tarp savo neteisėtų veiksmų ir kilusios žalos, o tai sudaro pagrindą taikyti atsakovių atžvilgiu deliktinę atsakomybę ir spręsti dėl jos dydžio (CK 6.248 straipsnio 1 dalis). Dar viena iš būtinų sąlygų civilinei atsakomybei atsirasti yra asmens, dėl kurio veiksmų atsirado žala, kaltė. Kaltė civilinėje atsakomybėje – tai asmens nesugebėjimas elgtis atitinkamomis sąlygomis taip atsargiai, apdairiai ir rūpestingai, kad neatsirastų žalos. Teisėjų kolegija pažymi, kad, įrodžius atsakovių neteisėtus veiksmus, daroma išvada, jog atsakovės dėl kilusios žalos yra kaltos. Kaltės žemiausia riba – minimalaus atsargumo nebuvimas ar nepakankamumas. Teisėjų kolegijos nuomone, savo kaltės valdant, naudojant ir prižiūrint PLC patalpas, itin atidžiai ir rūpestingai imtis visų įmanomų priemonių, kad būtų užtikrintas lankytojų saugumas, atsakovės nenuginčijo, todėl esant priežastiniam ryšiui tarp atsakovių nepakankamo veikimo bei atsiradusių pasekmių, kaip tai nustato CK 6.247 straipsnis, atsakovėms atsirado pareiga atlyginti tiek turtinę, tiek ir neturtinę žalą.

14Dėl solidariosios atsakovių atsakomybės Ieškovė, teigdama, kad patyrė žalos dėl abiejų atsakovių neteisėtų veiksmų, byloje prašo priteisti žalą iš abiejų atsakovių solidariai. Atsakovės nesutiko su tuo, kad byloje būtų taikyta solidarioji atsakomybė. Pažymėtina, kad apskritai solidariosios atsakomybės taikymas pagrįstas nuostata, kad bendrais veiksmais sukėlę žalą asmenys ją privalo atlyginti visi kartu (solidariai) (CK 6.279 straipsnio 1 dalis). Neteisėtus veiksmus ir kilusią žalą saistančio priežastinio ryšio pobūdis padeda nustatyti, kada pažeidėjams taikytina solidarioji, kada – dalinė atsakomybė. Kasacinio teismo praktikoje pažymėta, kad paprastai solidarioji atsakomybė deliktiniams santykiams taikoma tada, kai yra bent viena šių sąlygų: 1) asmenis sieja bendri veiksmai dėl padarinių; 2) asmenis sieja bendri veiksmai dėl neteisėtų veiksmų, t. y. šiuo atveju solidarioji atsakomybė galima, net jei neteisėtai veikęs asmuo tiesiogiai nepadaro žalos, bet žino apie tiesiogiai žalą padariusio asmens veiksmų neteisėtumą; 3) asmenys, nors tiesiogiai ir nepadaro žalos, bet prisideda prie jos kurstymo, inicijavimo ar provokacijos, t. y. iš esmės juos sieja bendra kaltė, nesvarbu, tai padaryta tyčia ar dėl neatsargumo; 4) asmenų nesieja bendri neteisėti veiksmai ir jie vienas apie kitą nežino, bet padaro žalos, ir neįmanoma nustatyti, kiek vienas ar kitas prisidėjo prie tos žalos atsiradimo, arba žala atsirado tik dėl jų abiejų veiksmų; 5) pareiga atlyginti žalą atsiranda skirtingu pagrindu (pvz., sutartinės ir deliktinės atsakomybės pagrindais); 6) žalą padaro asmuo, o kitas asmuo yra atsakingas už šio asmens veiksmus (žr. pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. kovo 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-144/2014; 2008 m. kovo 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-59/2008). Pagrindas taikyti solidariąją civilinę atsakomybę nagrinėjamu atveju yra nustačius, kad žala atsirado tik dėl abiejų asmenų veiksmų. Kaip minėta, byloje konstatuoti tiek atsakovės AB „Baltic Shopping Centers“, kuri netinkamai vykdė savo, kaip savininkės (valdytojos) pareigą prižiūrėti statinį (pasamdė priežiūrą vykdžiusią bendrovę, kuri dėl per menko apmokėjimo neskyrė priežiūrai tiek darbuotojų, kiek buvo būtina), tiek ir atsakovės UAB „Vitaresta“, kuri netinkamai įgyvendino savo sutartinę pareigą prižiūrėti objektą, kad jis atitiktų įstatymų keliamus reikalavimus, neteisėti veiksmai. Šių asmenų kalti veiksmai susiję su visos ieškovės patirtos žalos dydžiu, o ne tik su tam tikros jos dalies. Todėl konstatuotina, kad žala ieškovei atsirado dėl abiejų atsakovių veiksmų, t. y. jei bent vienas atsakovų nebūtų atlikęs neteisėtų veiksmų, žala nebūtų atsiradusi. Nurodyti neteisėti veiksmai priežastiniu ryšiu tiesiogiai susiję su atsiradusia žala. Dėl to teisėjų kolegija sprendžia, kad ši aplinkybė leidžia daryti išvadą, jog žala padaryta bendrais objektyviąja prasme atsakovių neteisėtais veiksmais, ir sudaro pagrindą joms solidariai taikyti civilinę atsakomybę (CK 6.279 straipsnio 1 dalis).

15Dėl žalos dydžio Bendroji norma, įtvirtinanti žalos definiciją, yra CK 6.249 straipsnis. Šio straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų; piniginė žalos išraiška yra nuostoliai. Tais atvejais, kai sprendžiamas žalos atlyginimo sveikatos sužalojimo atveju klausimas, be CK 6.249 straipsnio, taikytinos ir CK 6.283 straipsnio normos. Šio straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad tais atvejais, kai fizinis asmuo suluošintas ar kitaip sužalota jo sveikata, tai už žalą atsakingas asmuo privalo nukentėjusiam asmeniui atlyginti visus šio patirtus nuostolius ir neturtinę žalą. Nuostolius šio straipsnio 1 dalyje nurodytais atvejais sudaro negautos pajamos, kurias nukentėjęs asmuo būtų gavęs, jeigu jo sveikata nebūtų sužalota, ir su sveikatos grąžinimu susijusios išlaidos (gydymo, papildomo maitinimo, vaistų įsigijimo, protezavimo, sužaloto asmens priežiūros, specialių transporto priemonių įsigijimo, sužaloto asmens perkvalifikavimo išlaidos bei kitos sveikatos grąžinimui būtinos išlaidos). Asmuo, kuris reikalauja atlyginti žalą, privalo įrodyti jam padarytų nuostolių dydį, pateikti įrodymus, patvirtinančius realią pajamų gavimo tikimybę (žr. pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. rugsėjo 20 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-351/2011). Ieškovė prašo iš atsakovių priteisti 188,07 Eur turtinę žalą ir 2 000 Eur patirtą neturtinę žalą. Byloje atsakovė AB „Baltic Shopping Centers“ nesutiko su tuo, jog visos turtinę žalą sudarančios išlaidos medicinos paslaugoms šalinant ieškovės sužalojimo pasekmes buvo būtinos ir susijusios su sužalojimo pasekmių, likusių po sužalojimo šalinimu. Taip pat atsakovė ginčija prašomos priteisti neturtinės žalos dydį, kurį pagal teismų praktikoje priimtą įrodinėjimo naštos paskirstymą turi įrodyti ieškovė. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs bylos medžiagą, nesutinka su atsakovės argumentu, kad byloje nėra įrodymų (ar jie nepakankami), patvirtinančių ieškovės dėl sužalojimo patirtos tiek turtinės, tiek neturtinės žalos dydį. Byloje pateikti šie įrodymai, patvirtinantys turtinę žalą: medicininiai dokumentai (t. 1, b. l. 10-11, 18-64), rodantys patirtą sužalojimą ir taikytus gydymo metodus (operacinis gydymas, pooperacinis gydymas); kvitai, įrodantys medikamentų įsigijimo išlaidas (pleistrai, tvarsčiai, vaistai, medicininės paslaugos) bei kuro išlaidas (t. 1, b. l. 65), VSDFV Kauno skyriaus pažyma apie išmokėtas nedarbingumo išmokas (t. 1, b. l. 69-70), darbo grafikai, duomenys apie gaunamą darbo užmokestį ir negautų pajamų paskaičiavimas (t. 2, b. l. 67-68, 73-76; t. 3, b. l. 68 antra pusė). Iš medicininių dokumentų nustatyta, kad ieškovei dėl patirtos traumos 2015 m. vasario 25 d. buvo reikalingas operacinis, pooperacinis gydymas dėl lūžusio stipinkaulio. Medicinos dokumentų išrašas patvirtina, kad ieškovei buvo reikalingi analgetikai, antibiotikai, įtvaras (t. 1, b. l. 64). Akivaizdu, kad ieškovei buvo reikalingi tiek nuskausminamieji, tiek priešuždegiminiai vaistai, tvarsčiai bei pleistrai, be to, iškart po operacijų reikėjo vykti į perrišimus, taip pat buvo reikalinga vykti išimti siūlus. Nors byloje yra pateikti du kuro išlaidas patvirtinantys kvitai, ieškovė teigia, kad neprašo priteisti visos juose nurodytos sumos, nes paskaičiavo, kad kelionei išnaudojo kuro tik už 5,12 Eur. Tokia suma, kolegijos vertinimu, nelaikytina nepagrįstai didele, kadangi, kaip minėta, ieškovei ne kartą teko lankytis Kauno klinikinėje ligoninėje, taip pat pasirūpinti reikiamais vaistais bei medicininėmis priemonėmis. Be to ieškovė nurodė, kad yra patyrusi daugiau išlaidų, tačiau neturi išsaugojusi tai pagrindžiančių įrodymų. Visas medikamentų, medicininių paslaugų ir transporto išlaidas pagrindžia pateikti pirkimo kvitai, kurių bendra suma yra 26,47 Eur (t. 1, b. l. 65). Taigi kolegijos vertinimu, šios išlaidos buvo būtinos ir reikalingos, kad užtikrintų tinkamą ieškovės gydymą, o jų dydis nėra nei per didelis, nei neprotingas. Taip pat ieškovė, kaip patirtą turtinę žalą, prašo priteisti ir negautas pajamas. Ji pateikė rašytinius įrodymus, patvirtinančius, jog ji, dirbdama UAB „G4S“ apsaugos darbuotoja pamainomis (darbo sutartis t. 2, b. l. 37-38, darbo grafikas t. 2 b. l. 74) ir būdama laikinai nedarbinga nuo 2015-02-26 iki 2015-06-03 (Sodros pažyma t. 1, b. l. 69-70) negavo 161,60 Eur pajamų, kurias dirbdama įprastai būtų gavusi (pažymos apie darbo užmokestį t. 2, b. l. 75-76). Sprendžiant dėl šios prašomos priteisti sumos sutiktina su atsakovių argumentais, kad ieškovė nepateikė darbdavio pažymos apie tikslų ieškovės gautinos sumos dydį. Tačiau reiktų atsižvelgti į tai, kad darbdavys realiai ir negalėjo tokios pažymos parengti, nes ieškovė tuo laikotarpiu nedirbo dėl ligos, o jos darbas yra pamaininis. Darbdaviui neparengus tokios pažymos (t. 2, b. l. 73), o ieškovei siekiant prisiteisti negautas pajamas, jai vis tiek kyla įrodinėjimo našta pagrįsti šį reikalavimą (CPK 12, 178 str.). Atsakovės neginčija tų faktų, kad ieškovė susižalojimo metu buvo darbinga; dirbo pamaininį darbą (tam tarpe ir naktimis) ir dėl sužalojimo dirbti negalėjo; taip pat neginčija, jog 161,60 Eur sumą ji pasiskaičiavo atsižvelgdama į darbdavio pateiktas ir byloje esančias pažymas apie jos darbo užmokestį ir darbo grafikus už praėjusį laikotarpį. Todėl kolegija daro išvadą, jog šie įrodymai atitinka leistinumo ir sąsajumo kriterijus, ir vadovaudamasi CK 6. 249 straipsnio pirmojoje dalyje įtvirtinta taisykle sprendžia, jog ieškovės negautas pajamas ligos laikotarpiu sudaro 161,60 eurų. Atsižvelgdama į 37 ir 38 punktuose nustatytas aplinkybes kolegija sprendžia, jog 188,07 Eur suma (26,47 Eur + 161,60 Eur) yra pagrįsta, ir ji, kaip turtinė žala, ieškovei turi būti atlyginama, įvertinus tai, kad ji patirta dėl neteisėtų žalą padariusių asmenų veiksmų, o toks atlyginimas atitiktų žalos kompensavimo funkciją.

16Dėl neturtinės žalos Įstatymas reglamentuoja, kad neturtinė žala nustatoma pagal CK 6. 250 straipsnyje nurodytus kriterijus, t. y. kaip: asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Neturtinė žala tai dvasinė skriauda, kurios neįmanoma tiksliai materialiai įvertinti, ją galima tik iš dalies kompensuoti. Piniginės kompensacijos už neturtinę žalą paskirtis yra kuo teisingiau atlyginti tai, ko žmogui negali atstoti nei pinigai, nei kitas materialus turtas. Fiziniam asmeniui neturtinė žala padaroma fizinio ir dvasinio pobūdžio pakenkimais, sukeliančiais kančias. Tai gali būti fizinis skausmas, kūno žalojimas, organizmo vientisumo pažeidimas, juos lydintys dvasiniai išgyvenimai. Neigiamas fizinis poveikis, pasireiškęs sunkių kūno sužalojimų padarymu, yra lydimas paties sužaloto asmens dvasinių išgyvenimų, kurie asmeniui yra destruktyvūs ir dėl to vertinami kaip darantys neturtinę žalą. Pažymėtina, kad asmuo tai vertina ir ateities požiūriu, kaip patirtas stresas paveiks tolimesnę jo gyvenimo kokybę, gerą vardą, sveikatą ir pan. Neturtinės žalos atlyginimo dydžio nustatymą, kaip ir atlyginimo teisinius pagrindus, lemia šios žalos prigimtis ir objektas. Priteisiamas neturtinės žalos dydis nustatomas visų pirma atsižvelgiant į kompensacinę neturtinės žalos paskirtį ir remiantis teisingo neturtinės žalos atlyginimo idėja (žr. pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. balandžio 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-202/2012). Neturtinės žalos dydis išreikštas pinigais, skirtingai nei atlyginant turtinę žalą, neturėtų būti įrodinėjamas, o yra nustatomas teismo pagal konkrečioje byloje teisiškai reikšmingų kriterijų visumą. Kriterijai, į kuriuos turi atsižvelgti teismas, nustatyti įstatyme (CK 6.250 straipsnio 2 dalis), tačiau šioje teisės normoje nepateiktas išsamus neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijų sąrašas, nes atsižvelgęs į bylos aplinkybes teismas gali pripažinti reikšmingais ir kitus kriterijus. Teisėjų kolegija nesutinka su argumentais, kad prašoma priteisti neturtinės žalos suma neatitinka protingumo, sąžiningumo ir teisingumo principų ir yra nepagrįstai didelė. Kaip nustatyta, žala ieškovės sveikatai padaryta dėl atsakovių kaltės, jų neveikimo, o ieškovės didelio neatsargumo teisėjų kolegija nenustatė. Kaip minėta, patirtą neturtinę žalą pagrindžia medicininiai dokumentai, patvirtinantys patirtas operacijas ir medicininį gydymą, kas akivaizdžiai lėmė ieškovės patirtą fizinį skausmą ir nepatogumus, ko, nesant ginčo įvykiui, ieškovė nebūtų patyrusi. Be to, neturtinę žalą pagrindžia ir ieškovės paaiškinimai, kad ji dėl patirtos žalos negalėjo namuose atlikti elementarių buities darbų, negalėjo eiti į darbą, turėjo gulėti ligoninėje, jai buvo atlikta chirurginė operacija, buvo apriboti laisvalaikio praleidimo įpročiai, dėl ko ieškovė neabejotinai patyrė skausmą ir emocinius išgyvenimus. Taip pat ieškovė nurodė, kad su dukterimi buvo susitarusi dėl ką tik gimusios anūkės priežiūros, tačiau to daryti dėl patirtos traumos negalėjusi. Nustatydamas priteistinos kompensacijos dydį, teismas atsižvelgia į šiai bylų kategorijai būdingus faktorius: pakenkimo sveikatai laipsnį ir pobūdį, sveikatos sutrikdymo trukmę, netekto darbingumo laipsnį, ligos progresavimo tikimybę, atsiradusius sveikatos sutrikdymo turtinius ir neturtinius padarinius, nukentėjusio asmens gyvenimo pokyčius profesinėje, visuomeninėje, asmeninėje ir kitose srityse (žr. pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. liepos 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-342/2010), taip pat į šioje byloje nustatytas ieškovės individualias savybes, gyvenimo būdą, įpročius. Šiuo atveju žala buvo padaryta itin didelei vertybei – ieškovės sveikatai. Ieškovė buvo nedarbinga 3 mėnesius, jai buvo apribota judėjimo laisvė, dėl sveikatos sužalojimo atsirado papildomų su tuo susijusių išlaidų, be to, esant kaulų lūžiams tikėtini neigiami sveikatos pakenkimai ir skausmai ateityje (pvz. keičiantis orams), be to iš pateiktos nuotraukos (t. 3, b. l. 14) matosi, jog po operacijos ant ieškovės rankos liko didelis ir ryškus randas, kas sukels diskomfortą ateityje arba pareikalaus papildomų lėšų kosmetinei/plastinei jo šalinimo operacijai. Tad kolegijos vertinimu prašoma priteisti 2 000 Eur neturtinės žalos suma nelaikytina per didele ir neprotinga. Taip pat ši suma teismo nustatyta atsižvelgiant ir į viešai skelbiamą atsakovių finansinę būklę, bei nelaikoma joms per didele nei kaip solidariosioms skolininkėms, nei kaip kiekvienai iš jų atskirai. Beje, kolegija atkreipia dėmesį ir į tai, kad atsakovės net neįrodinėjo ir nepaneigė, kad jų turtinė padėtis bloga, kad tokio dydžio ieškovės prašomos priteisti žalos jos neišgalės sumokėti.

17Dėl bylos procesinės baigties Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes teisėjų kolegija konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai aiškino ir taikė civilinę atsakomybę reglamentuojančias materialinės teisės normas, nevisapusiškai ištyrė ir įvertino byloje pateiktus įrodymus, dėl to skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas naikintinas ir priimtinas naujas sprendimas - ieškinį patenkinti visiškai.

18Dėl bylinėjimosi išlaidų Panaikinus pirmosios instancijos teismo sprendimą, atitinkamai keistinas bylinėjimosi išlaidų atlyginimo paskirstymas (CPK 93 straipsnio 5 dalis). Patenkinus ieškovės apeliacinį skundą ir atsižvelgiant į galutinį procesinį rezultatą byloje - ieškinį tenkinti visiškai, iš atsakovių lygiomis dalimis ieškovei priteistinos patirtos bylinėjimosi išlaidos tiek pirmosios, tiek apeliacinės instancijos teisme (1 258,40 Eur atstovavimo išlaidos pirmosios instancijos teisme ir 242 Eur atstovavimo išlaidos apeliacinės instancijos teisme), kaip atitinkančios LR Teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų Rekomendacijų dydžius, taip pat lygiomis dalimis priteistinos ir 31,06 Eur išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų siuntimu valstybei (CPK 79 straipsnis, 88 straipsnio 1 dalies 3 ir 6 punktai, 96 straipsnis).

19Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 2 punktu

Nutarė

20apeliacinį skundą patenkinti. Kauno apylinkės teismo 2016 m. gegužės 4 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą.

21Ieškovės D. B. ieškinį patenkinti visiškai.

22Priteisti ieškovei D. B. (asmens kodas ( - ) iš atsakovių UAB „Baltic Shopping Centers (j. a. k. 111621714, Jogailos g. 4, 01114 Vilnius) ir UAB „Vitaresta“ (j. a. k. 135227610, Butrimonių g. 5, 50203 Kaunas) solidariai 188,07 Eur (vieną šimtą aštuoniasdešimt aštuonis eurus 7 ct) turtinės ir 2 000 Eur (du tūkstančius eurų) neturtinės žalos atlyginimo.

23Priteisti ieškovei D. B. (asmens kodas ( - ) iš atsakovių UAB „Baltic Shopping Centers (j. a. k. 111621714, Jogailos g. 4, 01114 Vilnius) ir UAB „Vitaresta“ (j. a. k. 135227610, Butrimonių g. 5, 50203 Kaunas) po 629,20 Eur (šešis šimtus dvidešimt devynis eurus 20 ct) atstovavimo išlaidų pirmosios instancijos teisme ir po 121 Eur (vieną šimtą dvidešimt vieną eurą) atstovavimo išlaidų apeliacinės instancijos teisme.

24Priteisti valstybei iš atsakovių UAB „Baltic Shopping Centers (j. a. k. 111621714, Jogailos g. 4, 01114 Vilnius) ir UAB „Vitaresta“ (j. a. k. 135227610, Butrimonių g. 5, 50203 Kaunas) po 15,53 Eur (penkiolika eurų 53 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu šias išlaidas sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos surenkamąją sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, įmonės kodas 188659752, „Swedbank“, AB, banko kodas 73000, įmokos kodas 5660, nurodant „bylinėjimosi išlaidos“.

25Apeliacinės instancijos teismo sprendimas įsiteisėja nuo jo priėmimo dienos.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės... 3. Teisėjų kolegija... 4. Ginčo esmė... 5. Ginčas kilęs dėl solidariosios pastato valdytojo ir to pastato priežiūrą... 6. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė... 7. Kauno apylinkės teismas 2016 m. gegužės 4 d. sprendimu ieškinį... 8. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį teisiniai argumentai... 9. Apeliaciniu skundu ieškovė D. B. prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo... 10. Teisėjų kolegija... 11. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai... 12. Dėl griežtosios statinio statytojo (valdytojo) atsakomybės taikymo CK 6.266... 13. Dėl statinio savininko atsakomybės bendraisiais pagrindais... 14. Dėl solidariosios atsakovių atsakomybės Ieškovė, teigdama, kad patyrė... 15. Dėl žalos dydžio Bendroji norma, įtvirtinanti žalos definiciją, yra CK... 16. Dėl neturtinės žalos Įstatymas reglamentuoja, kad neturtinė žala... 17. Dėl bylos procesinės baigties Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes... 18. Dėl bylinėjimosi išlaidų Panaikinus pirmosios instancijos teismo... 19. Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso... 20. apeliacinį skundą patenkinti. Kauno apylinkės teismo 2016 m. gegužės 4 d.... 21. Ieškovės D. B. ieškinį patenkinti visiškai.... 22. Priteisti ieškovei D. B. (asmens kodas ( - ) iš atsakovių UAB „Baltic... 23. Priteisti ieškovei D. B. (asmens kodas ( - ) iš atsakovių UAB „Baltic... 24. Priteisti valstybei iš atsakovių UAB „Baltic Shopping Centers (j. a. k.... 25. Apeliacinės instancijos teismo sprendimas įsiteisėja nuo jo priėmimo...