Byla e2A-289-943/2020
Dėl žalos atlyginimo priteisimo, trečiasis asmuo bankrutavusi uždaroji akcinė bendrovė „Vextrus“

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Mariaus Bajoro, Egidijos Tamošiūnienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Jūratės Varanauskaitės,

2teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo R. M. apeliacinį skundą dėl Panevėžio apygardos teismo 2019 m. gegužės 22 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje pagal ieškovės Panevėžio apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos ieškinį atsakovui R. M. dėl žalos atlyginimo priteisimo, trečiasis asmuo bankrutavusi uždaroji akcinė bendrovė „Vextrus“.

3Teisėjų kolegija

Nustatė

4I.

5Ginčo esmė

61.

7I. P. apskrities valstybinė mokesčių inspekcija kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašė priteisti iš atsakovo R. M. 200 591,14 Eur žalos atlyginimą.

82.

9Ieškovė ieškinyje ir dublike nurodė, kad tikrinant uždarosios akcinės bendrovės (toliau – ir UAB) „Vextrus“ pridėtinės vertės mokesčio (toliau – ir PVM) ir pelno mokesčio (toliau – ir PM) apskaičiavimo teisingumą už laikotarpį nuo 2013 m. sausio 1 d. iki 2014 m. gruodžio 31 d., įmonės vadovas (atsakovas) nepateikė jokių dokumentų, todėl 2015 m. kovo 30 d. buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas. Ikiteisminio tyrimo metu nustatyta, kad įmonės vadovas ir akcininkas, būdamas atsakingas už apskaitos organizavimą bei apskaitos dokumentų ir apskaitos registrų išsaugojimą, veikdamas tyčia, paslėpė UAB „Vextrus“ buhalterinės apskaitos dokumentus, dėl to negalima iš dalies nustatyti UAB „Vextrus“ veiklos, jos turto, įsipareigojimų dydžio bei struktūros 2013 m. sausio 1 d. – 2014 m. gruodžio 19 d. laikotarpiu. Panevėžio miesto apylinkės teismo 2017 m. lapkričio 30 d. nuosprendžiu konstatuota, kad atsakovas padarė nusikalstamas veikas numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 222 straipsnio 1 dalyje (apgaulingas apskaitos tvarkymas), 220 straipsnio 1 dalyje (neteisingų duomenų apie pajamas, pelną ar turtą pateikimas), 300 straipsnio 1 dalyje (dokumento suklastojimas ar disponavimas suklastotu dokumentu). Atsakovas, būdamas atsakingas už UAB „Vextrus“ veiklos organizavimą, jos tikslų įgyvendinimą ir už kitų Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatyme bei kituose teisės aktuose, taip pat bendrovės įstatuose nustatytų pareigų vykdymą, tinkamai nevykdė savo, kaip įmonės vadovo pareigų, t. y. organizavo ir įvykdė fiktyvų bendrovės pardavimą bei tariamą įmonės dokumentų perdavimą, dėl ko bendrovė neapskaičiavo, nedeklaravo ir nesumokėjo į valstybės biudžetą privalomų mokėti mokesčių ir biudžetas patyrė žalą.

103.

11Ieškovės 2018 m. birželio 14 d. patikrinimo aktu Nr. (36.2) FR0680-242 ir 2018 m. liepos 17 d. sprendimu Nr. (36.2) FR0682-234 dėl patikrinimo akto tvirtinimo nustatyta, kad UAB „Vextrus“ padarytos žalos valstybei dydis (nesumokėti mokesčiai bei delspinigiai) sudaro 208 582,14 Eur. Baudžiamojoje byloje ieškovė atsakovui buvo pareiškusi civilinį ieškinį 7 991 Eur (už 2014 m. lapkričio–gruodžio mėn. nesumokėtus mokesčius) ir ši suma įeina į papildomai apskaičiuotą mokėtiną PVM sumą. Civilinis ieškinys baudžiamoje byloje buvo atlygintas, todėl nesumokėtų mokesčių suma bei žala valstybei sudaro 200 591,14 Eur.

124.

13Ieškovė nurodė, kad UAB „Vextrus“ veiklos nevykdo, turto bei piniginių lėšų neturi, o bylos nagrinėjimo metu įmonei iškelta bankroto byla, todėl 143 900,61 Eur mokesčių (122 558,80 Eur PVM ir 21 341,81 Eur PM) bei 64 681,53 Eur delspinigių nėra galimybės išieškoti iš bendrovės. Teigė, kad įvertinus atsakovo veiksmus fiktyviai parduodant UAB „Vextrus“, o bendrovės turtą ir veiklą perkeliant į kitą jo įmonę, atsižvelgus į bendrovės finansinę padėtį bei tai, kad neteisėti veiksmai nukreipti į konkretaus kreditoriaus (ieškovės) teisių pažeidimą ir veiksmų neteisėtumas pasireiškia specifiškai, tik konkretaus kreditoriaus atžvilgiu, ieškinys dėl žalos atlyginimo reiškiamas tiesiogiai buvusiam bendrovės vadovui. Kadangi UAB „Vextrus“ negali įvykdyti savo mokestinės prievolės, kyla bendrovės vadovo atsakomybė. UAB „Vextrus“ bankroto byloje ieškovės kreditorinis reikalavimas nebus patenkintas, nes turto bendrovė neturi, todėl žalos atlyginimas privalo būti sprendžiamas šioje civilinėje byloje.

145.

15A. R. M. pateikė atsiliepimą į ieškinį, tripliką ir juose nurodė, kad su ieškiniu nesutinka. Atsakovas nurodė, kad reikalaujamos priteisti žalos, kildinamos iš UAB „Vextrus” atžvilgiu surašyto 2018 m. birželio 14 d. patikrinimo akto bei 2018 m. liepos 17 d. sprendimo dėl patikrinimo akto tvirtinimo, dydis kelia abejonių. Teigė, kad niekada nėra gavęs nei vieno iš minėtų dokumentų, jie niekada nebuvo įteikti nei jam, nei UAB „Vextrus“, nors ieškinyje teigiama, jog priėmus 2017 m. lapkričio 30 d. nuosprendį laikytina, kad akcininku bei įmonės vadovu yra jis.

166.

17Atsakovo teigimu, ieškovės 2018 m. birželio 14 d. patikrinimo aktu ir 2018 m. liepos 17 d. sprendimu negalima vadovautis, nes žala apskaičiuota neteisingai, patikrinimas atliktas neteisėtai, nes ieškovės atstovas dalyvavo nagrinėjant baudžiamąją bylą, todėl ieškovė žinojo, kad UAB „Vextrus“ dokumentai neišsaugoti, kad jų nebus įmanoma pateikti mokestiniam patikrinimui. Ieškovė, piktnaudžiaudama mokesčių administratoriui suteikiama teise, tariamai atliko mokestinį patikrinimą, nepranešusi apie tai nei UAB „Vextrus“, nei atsakovui ir konstatavo, kad PVM sąskaitos faktūros neišliko, panaikino PVM atskaitą ir priskaičiavo mokėtiną PVM. Atitinkamai perskaičiavo ir mokėtiną PVM bei kitus mokesčius. Baudžiamojoje byloje ieškovė buvo pareiškusi civilinį ieškinį dėl nesumokėtų mokesčių ir 7 991 Eur žala yra atlyginta, todėl žalos atlyginimo klausimas yra išspręstas, nes žala turėjo būti paskaičiuota visa ir pakartotinis žalos atlyginimo klausimas negali būti keliamas. Be to, atsakovas nurodė, kad žala, jos dydis, nėra įrodyti. UAB „Vextrus“ yra iškelta bankroto byla, bankroto procesas nebaigtas, nėra aišku, kuria dalimi ieškovės, kaip kreditorės, reikalavimas nebus patenkintas, be to, po mokestinio patikrinimo priskaičiuotus mokesčius privalo sumokėti ūkio subjektas, kuriam jie priskaičiuoti, tačiau byloje nėra jokių įrodymų, kad šias sumas buvo bandoma išieškoti, kad reikalavimas dėl to buvo įteiktas UAB „Vextrus“, kad išieškojimas neįmanomas. Neatlikusi visų būtinų žalos išieškojimo veiksmų, ieškovė siekia perkelti bendrovės skolą jam, fiziniam asmeniui, tačiau jis negali būti už ją atsakingas, nes bendrovė yra ribotos civilinės atsakomybės juridinis asmuo – už savo skolas ji yra atsakinga tik savo turtu.

187.

19Atsakovas taip pat teigė, kad neteisėtais veiksmais ieškovė laiko aplinkybes, už kurias atsakovas buvo nuteistas – dokumentų praradimą, dokumento klastojimą, netinkamą buhalterinės apskaitos tvarkymą, neteisingų deklaracijų pateikimą. Šie veiksmai buvo neteisėti, tačiau nei vienas jų nėra priežastiniu ryšiu susijęs su tuo, kad UAB „Vextrus“ turi sumokėti papildomai pagal patikrinimo aktą bei 2018 m. liepos 17 d. sprendimą priskaičiuotus mokesčius, sudarančius ieškinio dalyką. Akte nurodyta, jog tikrinimo laikotarpis yra 2013–2014 mokestiniai metai. Visi minėti veiksmai, už kuriuos jis yra nuteistas, buvo atlikti 2014 m. lapkričio–gruodžio mėn., todėl per šį laikotarpį prašoma priteisti žala negalėjo susidaryti ir nuosprendyje nurodyti neteisėti veiksmai negali būti kilusios žalos priežastimi. UAB „Vextrus“ vykdant veiklą, buvo renkamos ir saugomos visos PVM sąskaitos faktūros, buvo vedama apskaita, teikiamos deklaracijos, mokami mokesčiai, todėl ieškinio teiginiai, kad PVM atskaita buvo negalima, nepagrįsti. Bendrovė negali veikti nepatirdama sąnaudų, neapskaičiuodama ir nemokėdama PVM, neteikdama deklaracijų, todėl nepagrįstai reikalaujama iš atsakovo, kaip fizinio asmens, atlyginti juridinio asmens mokestinę nepriemoką, nustatytą retrospektyviai, nors mokestinė prievolė kyla būtent juridiniam asmeniui. Neegzistuoja nei viena iš būtinųjų civilinės atsakomybės taikymo sąlygų, todėl ieškinys atmestinas. Be to, ieškinys pareikštas ne tik netinkamam atsakovui, bet ir netinkamo ieškovo – esant iškeltai juridinio asmens bankroto bylai, visi kreditoriai bet kokius reikalavimus bankrutuojančiam asmeniui reiškia bankroto byloje ir tik administratorius, veikdamas visų kreditorių naudai, reiškia atitinkamus ieškinius teismuose. Vien tai, kad akcijų pirkimo–pardavimo sutartis buvo pripažinta fiktyvia, nesudaro pagrindo iš atsakovo reikalauti visų UAB „Vextrus“ kreditorinių reikalavimų atlyginimo, nes bendrovės bankrotas nėra pripažintas tyčiniu.

208.

21Trečiasis asmuo bankrutuojanti UAB „Vextrus“, atstovaujama bankroto administratorės UAB „Įmonių bankroto administravimo ir teisinių paslaugų biuras“ pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriame prašė ieškinį tenkinti. Trečiasis asmuo nurodė, kad pagal VĮ „Registrų centras“ duomenis nuo 2014 m. gruodžio 19 d. UAB „Vextrus“ vienintelis akcininkas ir direktorius yra E. D.. Buvęs įmonės vadovas bankroto administratorei nėra perdavęs bendrovės dokumentų ir turto. Bankrutuojančios bendrovės kreditoriai iki 2019 m. vasario 4 d. turėjo pareikšti įmonei savo finansinius reikalavimus, tokį reikalavimą 2019 m. vasario 1 d. pareiškė Valstybinė mokesčių inspekcija. Buvusiam įmonės vadovui neperdavus bendrovės dokumentų, administratorei nėra žinoma apie UAB „Vextrus“ turimą turtą, todėl nėra aišku, ar bus patenkinti kreditorių reikalavimai.

22II.

23Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

249.

25Panevėžio apygardos teismas 2019 m. gegužės 22 d. sprendimu ieškinį tenkino.

2610.

27Teismas padarė išvadą, kad ieškovės ketinimas pradėti UAB „Vextrus“ mokestinį tyrimą lėmė neteisėtus atsakovo veiksmus, jo siekį fiktyviai perleisti įmonės akcijas, paslėpti galimai apgaulingai vestos buhalterinės apskaitos dokumentus, tai iš dalies konstatuota ir įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu, ir tokiu būdu išvengti bendrovės mokėtų mokesčių teisingumo patikrinimo bei prievolių vykdymo. Teismas nurodė, kad byloje nepaneigti ieškovės atstovo teiginiai, kad galimai UAB „Vextrus“ turtas buvo perkeltas į kitą atsakovo vadovaujamą įmonę (UAB „Vekstrus“), tai patvirtina byloje pateikti duomenys (kilnojamojo ir nekilnojamojo turto pardavimas, baudžiamoji byla, 2 t., b. l. 33–38, 99–103). Verslo perkėlimas iš vienos bendrovės į kitą taip pat vertintinas kaip neteisėtas atsakovo veiksmas, nes neatmestina, kad tai sukėlė įmonės nemokumą, įmonė neteko turto ir negali atsiskaityti su ieškove. Minėti duomenys leido teismui daryti išvadą, kad neteisėti įmonės vadovo veiksmai buvo nukreipti į konkretaus kreditoriaus teisių pažeidimą, buvo atlikti valstybės atžvilgiu, siekiant išvengti UAB „Vextrus“ privalomų mokėti mokesčių sumokėjimo, t. y. tyčia padarant žalą valstybei. Nustačius atsakovo neteisėtus veiksmus, lėmusius žalos atsiradimą, jo kaltė preziumuojama ir ši prezumpcija, pirmosios instancijos teismo vertinimu, atsakovo buvo nepaneigta.

2811.

29Ieškovės atlikto patikrinimo metu nustatytos nesumokėtų 143 900,61 Eur mokesčių bei 2018 m. liepos 17 d. sprendimu dėl patikrinimo akto tvirtinimo priskaičiuotų 64 681,53 Eur delspinigių sumos atsakovas nėra nuginčijęs, todėl teismas nematė pagrindo konstatuoti, kad žala ir jos dydis nėra įrodyti. Taip pat teismas pažymėjo, kad atsakovas dalį žalos (7 991 Eur) yra sumokėjęs, ieškovei pareiškus ieškinį baudžiamoje byloje, tuo pripažindamas, jog jo vadovaujama bendrovė nevykdė pareigos mokėti įstatymų nustatytus mokesčius, kurią jis, kaip bendrovės vadovas ir privalėjo užtikrinti. Nors atsakovas ir nesutiko su žalos dydžiu, teigė, kad nėra gavęs ieškovės patikrinimo akto, sprendimo, tačiau byloje buvo nepaneigti duomenys, jog ieškovės bendrovei siunčiami laiškai grįždavo neįteikti, todėl dokumentai mokesčių mokėtojui buvo įteikti viešo įteikimo būdu. Be to, atsakovas, žinodamas apie jam pareikštą ieškinį (ieškinį ir jo priedus atsakovas gavo 2018 m. gruodžio 28 d.), ieškovės atlikto patikrinimo akto, sprendimo neginčijo, o teigdamas, kad vykdydama veiklą įmonė turėjo išlaidų, todėl galimai bendrovės nesumokėti mokesčiai yra žymiai mažesni, jokių duomenų nei ieškovei, nei teismui neteikė. Bylos nagrinėjimo metu liudytoja R. G., įmonėje dirbusi buhaltere, nurodė, kad UAB „Vextrus“ turėjo daug sąnaudų, duomenys buvo deklaruojami, o mokesčiai mokami tvarkingai, tačiau jokių įrodymų apie patirtas išlaidas atsakovas nepateikė, nors tokius duomenis turėjo galimybę gauti iš įmonių, UAB „Vextrus“ pardavusių medžiagas ir kitas prekes.

3012.

31Teismas konstatavo, kad būdamas bendrovės vadovu, veikdamas bendrovės vardu, atsakovas privalėjo laikytis įstatymų reikalavimų, sudaryti teisėtus sandorius ir būtent dėl jo, kaip UAB „Vextrus“ vadovo tyčinių, nesąžiningų veiksmų, nukreiptų į konkretų kreditorių (vengimą mokėti privalomus mokesčius, fiktyviai parduodant įmonę, galimai perkeliant įmonės turtą kitai įmonei, teikiant neteisingas deklaracijas, įrašant žinomai neteisingus duomenis apie bendrovės į biudžetą mokėtiną PVM, tyčia prarandant įmonės buhalterinius duomenis), ieškovei atsirado žala, kurios įmonė negali atlyginti. Teismas pripažino, kad tarp atsakovo tyčinių veiksmų, kuriais siekta išvengti UAB „Vextrus“ priklausančių mokesčių mokėjimo, ir atsiradusios žalos yra priežastinis ryšys, todėl konstatuota, kad byloje nustatytos visos atsakovo civilinei atsakomybei kilti būtinosios sąlygos ir jis turi atlyginti valstybei padarytą žalą, kurios, įmonei nevykdant jokios veiklos, UAB „Vextrus“ negali atlyginti.

3213.

33Teismas nustatė, kad ieškinys atsakovui dėl žalos atlyginimo teismui buvo paduotas 2018 m. spalio 8 d., t. y. iki įmonei buvo iškelta bankroto byla, tačiau ieškinio priėmimo metu (2018 m. gruodžio 27 d.) Vilniaus apygardos teismas 2018 m. gruodžio 19 d. nutartimi jau buvo iškėlęs UAB „Vextrus“ bankroto bylą, kurioje 2019 m. balandžio 17 d. nutartimi patvirtino vienintelio kreditoriaus (ieškovės) 256 965,90 Eur finansinį reikalavimą. Byloje nustatyta, kad įmonė jokio turto neturi, bendrovei taikytas 6 mėnesių trukmės supaprastinto bankroto procesas, todėl, esant minėtiems duomenims, kad ieškovės finansinis reikalavimas nebus patenkintas, valstybės institucijai esant vienintele kreditore bankroto byloje, atsakovo teiginius, kad ieškovė neturi pagrindo jam savarankiškai reikšti ieškinį teismas atmetė.

3414.

35Taip pat teismas nurodė, kad nepagrįsti atsakovo teiginiai, jog ieškovė reiškiamą reikalavimą turėjo teikti baudžiamoje byloje ir jis yra atlyginęs padarytą žalą, kadangi baudžiamojoje byloje įtarimai atsakovui buvo pareikšti tik dėl veikų, dėl kurių padarymo buvo nesumokėta tik dalis iš papildomai priskaičiuotų mokesčių, todėl, teismo vertinimu, reikšti ieškinio baudžiamojoje byloje visai žalos sumai ieškovė neturėjo juridinio pagrindo.

36III.

37Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

3815.

39Apeliaciniame skunde atsakovas R. M. prašo panaikinti Panevėžio apygardos teismo 2019 m. gegužės 22 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti, taip pat priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

4015.1.

41atsakovui daugiausiai abejonių kelia priskaičiuota žala – 200 591,14 Eur. Atsakovas niekada nėra gavęs nė vieno vykdyto mokestinio patikrinimo dokumentų, jie niekada nebuvo įteikti nei jam, nei UAB „Vextrus“, nors ieškinyje teigiama, kad po Panevėžio apylinkės teismo 2017 m. lapkričio 30 d. nuosprendžio laikytina, kad UAB „Vextrus“ akcininku bei vadovu yra būtent atsakovas. Jei ir buvo skelbtas koks nors pranešimas apie atliekamą patikrinimą, toks pranešimas galėjo būti adresuotas tik pačiai bendrovei, o ne atsakovui. Apskritai, pranešimai turėjo būti keli: a) apie pradedamą patikrinimą; b) patikrinimo akto įteikimas; c) sprendimo tvirtinti patikrinimo aktą įteikimas. Nė vienas iš šių veiksmų nebuvo atliktas tinkamai, todėl net jei kokie nors dokumentai ir galėjo būti atsakovo pateikti patikrinimui, tam buvo užkirstas kelias. Be to, buvo užkirstas kelias teikti pastabas dėl patikrinimo akto, o po sprendimo tvirtinti patikrinimo aktą buvo atimta galimybė pradėti mokestinį ginčą dėl dirbtinai priskaičiuotų mokėtinų sumų.

4215.2.

43Ieškovės atstovas dalyvavo teismo procese nagrinėjant baudžiamąją bylą atsakovo atžvilgiu, todėl ieškovė žinojo, kad UAB „Vextrus“ dokumentai neišsaugoti, žinojo, kad jų nebus įmanoma pateikti mokestiniam patikrinimui, todėl, piktnaudžiaudama mokesčių administratoriui suteikiama teise, neva atliko mokestinį patikrinimą, nepranešusi apie tai nei UAB „Vextrus“, nei atsakovui, ir konstatavo, neva PVM sąskaitos faktūros neišliko, panaikino PVM atskaitą ir priskaičiavo mokėtiną PVM. Atitinkamai perskaičiavo ir mokėtiną pelno mokestį bei kitus mokesčius. Dalyvaudama baudžiamojoje byloje, ieškovė pareiškė civilinį ieškinį atsakovui dėl nesumokėtų mokesčių, atsakovas jį atlygino (7 991 Eur). Vadinasi, žala buvo paskaičiuota (tuo metu ji turėjo būti paskaičiuota visa), jos atlyginimo klausimas išspręstas, o pakartotinis žalos atlyginimo klausimas negali būti keliamas, kadangi toks reikalavimas jau yra išnagrinėtas teisme.

4415.3.

45Nesumokėti mokesčiai žala galėtų būti laikomi tik tada, kai įrodoma, kad jie niekada nebus sumokėti ir jų sumokėti nebeįmanoma. Šiuo atveju UAB „Vextrus“ yra iškelta bankroto byla, bankroto procesas nebaigtas, nėra aišku, kuria dalimi ieškovės, kaip kreditorės, reikalavimas nebus patenkintas. Teismas nelaukė bankroto proceso pabaigos ir savarankiškai darė išvadą, kad ieškovės patvirtintas kreditorinis reikalavimas bankroto byloje nebus patenkintas. Po mokestinio patikrinimo priskaičiuotus mokesčius privalo sumokėti ūkio subjektas, kuriam jie priskaičiuoti – šiuo atveju UAB „Vextrus“. Ieškovė, pareiškusi reikalavimą bendrovei bankroto procese, prarado galimybę savarankiškai reikšti ieškinį tiesiogiai atsakovui dėl tos pačios sumos, nes pripažino, kad skolininku laiko bendrovę. Byloje nėra jokių įrodymų, kad šias sumas buvo bandoma išieškoti, kad reikalavimas dėl to buvo įteiktas UAB „Vextrus“, kad išieškojimas neįmanomas ir pan. Neatlikęs visų būtinų žalos išieškojimo veiksmų, ieškovas siekia perkelti uždarosios akcinės bendrovės skolą fiziniam asmeniui, nors bendrovė yra ribotos civilinės atsakomybės juridinis asmuo – už savo skolas ji yra atsakinga tik savo turtu.

4615.4.

47Neteisėtais veiksmais ieškovė laiko tas aplinkybes, už kurias atsakovas buvo nuteistas – dokumentų praradimą, dokumento klastojimą, netinkamą buhalterinės apskaitos tvarkymą, neteisingų deklaracijų pateikimą. Atsakovas pripažįsta šių veiksmų neteisėtumą, tačiau nei vienas jų nėra priežastiniu ryšiu susijęs su tuo, kad UAB „Vextrus“ turi sumokėti papildomai pagal patikrinimo aktą bei sprendimą priskaičiuotus mokesčius, sudarančius ieškinio dalyką. Patikrinimo akte nurodyta, jog tikrinimo laikotarpis yra 2013–2014 mokestiniai metai. Visi minėti veiksmai, už kuriuos atsakovas nuteistas, buvo atlikti 2014 m. lapkričio–gruodžio mėn. Per lapkričio ir gruodžio mėnesį ieškiniu prašoma žala niekaip negalėjo susidaryti, todėl ir nuosprendyje nurodyti neteisėti veiksmai negali būti priežastimi kilusios žalos.

4815.5.

49Ieškinys yra pareikštas ne tik netinkamam atsakovui, bet ir netinkamo ieškovo – esant iškeltai juridinio asmens bankroto bylai, visi kreditoriai bet kokius reikalavimus bankrutuojančiam asmeniui reiškia būtent bankroto byloje, pateikdami kreditorinius reikalavimus bankroto administratoriui, o pastarasis, veikdamas visų kreditorių naudai bei vardu, reiškia atitinkamus ieškinius teismuose. Ieškinys šioje byloje buvo priimtas 2018 m. gruodžio 27 d. Bankroto byla UAB „Vextrus“ buvo iškelta Vilniaus apygardos teismo 2018 m. gruodžio 19 d. nutartimi. Savo esme pareikštas ieškinys yra netiesioginis, tačiau teisės reikšti netiesioginį ieškinį ieškovė nėra įgijusi, nes neįrodytas UAB „Vextrus“ bankroto administratorės neveikimas ir kad ieškovė kreipėsi į administratorę su prašymu pareikšti ieškinį. Sprendime cituojama kasacinio teismo nutartis, pagal kurią ieškinį tiesiogiai bendrovės vadovui galima reikšti tada, kai jis yra kaltas dėl tyčinio bankroto. UAB „Vextrus“ bankroto byloje tyčinio bankroto požymiai nenustatyti ir bankrotas nėra pripažintas tyčiniu. Atitinkamai tokia teismų praktika negalėjo būti pagrindas tenkinti ieškinį. Teismas kartu klaidingai nustatė į konkretų kreditorių nukreiptų nesąžiningų veiksmų atlikimą, nes atsakovas nesiekė nuslėpti mokesčių, nes juos bendrovė mokėjo laiku ir tvarkingai.

5015.6.

51Sprendimas yra grindžiamas prielaidomis, neva UAB „Vextrus“ verslas buvo perkeltas į kitą įmonę – tai nebuvo ieškinio dalykas, atsakovas atitinkamai dėl to jokių atsikirtimų nereiškė, todėl ir sprendimas neturi būti argumentuojamas tokiomis prielaidomis. Be to, sprendimas nepagrįstai motyvuojamas tuo, kad buvo atliktas atsakovo asmeninis mokestinis patikrinimas ir buvo nustatyta neatitikimų. Tokie ankstesni atsakovo veiksmai niekaip nesusiję nei su nagrinėjama byla, nei su UAB „Vextrus“ apskritai. Šie argumentai negalėjo būti pagrindas pripažinti atsakovą atlikus vienokius ar kitokius neteisėtus veiksmus ir negalėjo būti pagrindas tenkinti ieškinį. Atsakovas niekada nesiekė išvengti jokių mokesčių ir jų nevengė – atsakovui turint dvi įmones vienos buvo nuspręsta atsisakyti, tačiau tą atsakovas atliko neprotingu būdu – imituodamas akcijų pardavimą, už ką ir buvo nuteistas.

5216.

53I. P. apskrities valstybinė mokesčių inspekcija atsiliepime į atsakovo apeliacinį prašo jį atmesti. Atsiliepime nurodomi šie pagrindiniai argumentai:

5416.1.

55skundas grindžiamas faktiškai tais pačiais argumentais, kurie atsakovo buvo išdėstyti 2019 m. sausio 23 d. Panevėžio apygardos teismui pateiktame atsiliepime ir dėl kurių ieškovė teikė dubliką. Be to, pirmosios instancijos teismas, išnagrinėjęs minėtą bylą bei priėmęs skundžiamą sprendimą, šiuos argumentus vertino ir atmetė kaip nepagrįstus.

5616.2.

57Teismas, išnagrinėjęs bylą atsižvelgė į visas bylos aplinkybes bei įvertino visus šalių argumentus ir byloje surinktus įrodymus. Teismas išsamiai motyvavo kuo remiantis ir dėl kokių priežasčių buvo priimtas sprendimas.

5816.3.

59Atsakovas pats priėmė visus sprendimus, susijusius su UAB „Vextrus“ veikla bei jos pardavimu. Atsakovas, fiktyviai parduodamas bendrovę bei žinodamas, kad bendrovės dokumentai niekam nebus perduoti, aiškiai suprato, kad toliau ši bendrovė negalės veikti, o jos galimas mokestinis patikrinimas bus apsunkintas, o galbūt ir neįmanomas. Atsakovas, vengdamas privalomų mokesčių sumokėjimo, ne tik nebendradarbiavo su ieškovės pareigūnais, atlikusiais bendrovės mokestinį patikrinimą, neteikė bendrovės buhalterinės apskaitos dokumentų, bet sugalvojo ir įvykdė planą, kuriuo išvengė privalomų mokėti mokesčių ir už 2013–2014 metų laikotarpį.

6016.4.

61Ieškovės atliktas UAB „Vextrus“ mokestinis patikrinimas, kurio metu buvo nustatyta, kad bendrovė nėra išsaugojusi ir patikrinimui nepateikė prekių įsigijimo dokumentų, negali būti laikomas piktnaudžiavimu teise. Priešingai, ieškovė, atlikdama bendrovės mokestinį patikrinimą, griežtai vadovavosi teisės aktais, kurie aiškiai nurodo kaip turi būti apskaičiuojami mokesčiai tokioje situacijoje. Teisėjų kolegija

konstatuoja:

62IV.

63Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

6417.

65Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas ex officio (liet. pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Šioje byloje teisėjų kolegija nei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nei pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas nenustatė, todėl byla nagrinėjama neperžengiant apeliacinio skundo ribų.

66Dėl byloje nustatytų faktinių aplinkybių

6718.

68A. R. M. iki 2014 m. gruodžio 19 d. buvo UAB „Vextrus“ vienintelis akcininkas ir direktorius. 2014 m. gruodžio 19 d. akcijų pirkimo–pardavimo sutartimi atsakovas akcijas perleido E. D..

6919.

70Panevėžio miesto apylinkės teismas 2017 m. lapkričio 30 d. nuosprendžiu baudžiamojoje byloje

71Nr.1-101-830/2017 pripažino, kad R. M. kaltė dėl nusikalstamų veikų, numatytų BK 222 straipsnio 1 dalyje, 220 straipsnio 1 dalyje, 300 straipsnio 1 dalyje, kaltė yra pilnai įrodyta. Teismas, įvertinęs, kad kaltinamasis R. M. pirmą kartą padarė 2 nesunkius nusikaltimus ir vieną apysunkį nusikaltimą (BK 222 straipsnio 1 dalis), visiškai pripažino savo kaltę, visiškai atlygino padarytą žalą, atlygino pareikštą civilinį ieškinį, dirba, laiduotoja

72V. M. sutinka laiduoti už kaltinamąjį, sprendė, kad yra pagrindo manyti, kad kaltinamasis R. M. ateityje daugiau nedarys nusikalstamų veikų, dėl ko galima jį atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal kaltinime nurodytas veikas, perduodant jį pagal laidavimą laiduotojos V. M. atsakomybei vienerių metų laikotarpiui be užstato ir baudžiamąją bylą dėl nusikalstamų veikų, numatytų BK 222 straipsnio 1 dalyje, 220 straipsnio 1 dalyje, 300 straipsnio 1 dalyje, nutraukti (BK 40 straipsnio 1 dalis).

7320.

74Baudžiamojoje byloje nustatyta, kad atsakovas laikotarpiu nuo 2010 m. sausio 1 d. iki 2014 m. gruodžio 19 d., būdamas UAB „Vextrus“ direktoriumi ir akcininku, šių pareigų pagrindu pagal Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo 21 straipsnio 2 dalį, būdamas atsakingas už apskaitos organizavimą bei apskaitos dokumentų ir apskaitos registrų išsaugojimą, pažeisdamas šio įstatymo 19 straipsnį, veikdamas tyčia, siekdamas, kad nebūtų galima nustatyti UAB „Vextrus“ veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio bei struktūros, imitavo UAB „Vextrus“ buhalterinių dokumentų perdavimą E. D., žinodamas, kad jis E. D. jokių UAB „Vextrus“ buhalterinių dokumentų neperduos. Taip pat 2014 metų gruodžio mėnesį Panevėžio mieste, tyrimo tiksliai nenustatytoje vietoje, R. M. savo parašu patvirtino melagingus duomenis, t. y. 2014 m. gruodžio 19 d. UAB „Vextrus“ akcijų pirkimo–pardavimo sutartį Nr. 01, kuria UAB „Vextrus“ akcijos neva buvo parduotos E. D., bei 2014 m. gruodžio 19 d. UAB „Vextrus“ perduodamų dokumentų perdavimo–priėmimo aktą Nr. 1, kuriuo UAB „Vextrus“ buhalterinės apskaitos dokumentai neva buvo perduoti E. D.. Šie duomenys apie tariamai pasikeitusį UAB „Vextrus“ vadovą ir akcininką 2014 m. gruodžio 19 d. buvo įregistruoti VĮ „Registrų centras“ Panevėžio filiale. Tokiu būdu R. M. paslėpė UAB „Vextrus“ buhalterinės apskaitos dokumentus, dėl ko negalima iš dalies nustatyti UAB „Vextrus“ veiklos, jos turto, įsipareigojimų dydžio bei struktūros už laikotarpį nuo 2013 m. sausio 1 d. iki 2014 m. gruodžio 19 d. Taip pat nuosprendžiu buvo konstatuota, kad atsakovas į 2014 metų lapkričio ir gruodžio mėnesių UAB „Vextrus“ pridėtinės vertės mokesčio deklaracijas įrašė žinomai neteisingus duomenis apie UAB „Vextrus“ mokėtiną į biudžetą PVM ir šias suklastotas deklaracijas pateikė Panevėžio apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai.

7521.

76Vilniaus apygardos teismo 2018 m. gruodžio 19 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. eB2-1692-619/2019 UAB „Vextrus“ iškelta bankroto byla. 2019 m. kovo 31 d. nutartimi patvirtintas bendrovės kreditorių sąrašas, kuriame vienintele kreditore buvo patvirtinta ieškovė su 256 965,90 Eur reikalavimu. Vilniaus apygardos teismo 2019 m. balandžio 17 d. nutartimi nuspręsta taikyti supaprastintą bankroto procesą. Vilniaus apygardos teismo 2019 m. rugpjūčio 8 d. priėmė sprendimą dėl įmonės pabaigos. UAB „Vextrus“ 2019 m. spalio 29 d. išregistruota iš Juridinių asmenų registro.

7722.

782018 m. birželio 14 d. ieškovė atliko UAB „Vextrus“ pridėtinės vertės mokesčio ir pelno mokesčio apskaičiavimo patikrinimą už 2013 m. sausio 1 d. – 2014 m. gruodžio 31 d. laikotarpį. Patikrinimo metu buvo nustatyta, kad PVM deklaracijose UAB „Vextrus“ 2013 m. deklaravo 206 339 Lt, o 2014 m. – 216 832 Lt pirkimo PVM, tačiau mokestiniam patikrinimui nepateikė 2013–2014 metų dokumentų apie nurodytas PVM sumas, kurias galima įtraukti į PVM atskaitą. Nustačius, kad PVM mokėtojas nepagrįstai sumažino apskaičiuotą mokėtiną į biudžetą PVM sumą (padidino apskaičiuotą grąžintiną iš biudžeto PVM sumą), vadovaujantis Lietuvos Respublikos pridėtinės vertės mokesčio įstatymo (toliau – PVM įstatymas) 123 straipsnio 2 dalimi buvo apskaičiuota papildomai mokėtina PVM suma bei nustatyta, kad bendrovė 2013 m. į biudžetą nesumokėjo 206 339 Lt (59 759,91 Eur), o 2014 m. – 216 832 Lt (62 798,89 Eur), viso 423 171 Lt (122 558,80 Eur) pridėtinės vertės mokesčio. Patikrinimo metu nustatyta, kad ieškovei pateiktoje 2013 m. metinėje pelno mokesčio deklaracijoje bendrovė deklaravo 1 064 486 Lt įtrauktų į pelno mokesčio bazę pajamų ir 190 658 Lt nuostolį. Kadangi išlaidos, kurių pagrindu pripažįstamos sąnaudos, gali būti grindžiamos tik juridinę galią turinčiais dokumentais, o bendrovė nepateikė 2013 m. išlaidų dokumentų, įvertinus ieškovės duomenų bazėje metinės deklaracijos (FR0573) A klasės išmokų, nuo jų išskaičiuoto ir sumokėto pajamų mokesčio duomenis (2013 m. apskaičiuotas 153 398,07 Lt darbo užmokestis), nuo kurios bendrovė turėjo apskaičiuoti 47 522,72 Lt socialinio draudimo įmokų, 200 920,79 Lt ieškovė pripažino sąnaudomis ir metinėje pelno mokesčio deklaracijoje deklaruotas 106 4486 Lt apmokestinamas pajamas sumažino šia suma (Lietuvos Respublikos pelno mokesčio įstatymo (toliau – Pelno mokesčio įstatymas)) 11 straipsnio 4 d.). Be to, ieškovė nustatė, kad įmonė nepateikė 2014 m. metinės pelno mokesčio deklaracijos, tuo pažeidžiant Pelno mokesčio įstatymo 51 straipsnio 2 dalies nuostatas. Patikrinimo metu taip pat nustatyta, kad 2014 m. sausio–gruodžio mėn. PVM deklaracijose UAB „Vextrus“ deklaravo 851 006 Lt tiekiamų prekių ir paslaugų apmokestinamąją vertę, bet nepateikė 2014 m. išlaidų dokumentų. Byloje nustatyta, kad mokestinio patikrinimo metu buvo įvertinti ieškovės duomenų bazėje metinės deklaracijos (FR0573) A klasės išmokų, nuo jų išskaičiuoto ir sumokėto pajamų mokesčio duomenys (2014 m. apskaičiuotas 164 229,75 Lt darbo užmokestis, nuo kurios įmonė turėjo apskaičiuoti 50 878,38 Lt), todėl 215 108,13 Lt pripažino sąnaudomis ir 851 006 Lt apmokestinamas pajamas sumažino šia suma. Nustačius 635 898 Lt apmokestinamas pajamas bei atkėlus ankstesnių metų veiklos nuostolį, nuo nustatytų apmokestinamųjų pajamų 491 262 Lt, už 2014 metus bendrovei buvo priskaičiuota 73 689 Lt (21 341,81 Eur) pelno mokesčio. Atlikus UAB „Vextrus“ mokestinį patikrinimą, 2018 m. birželio 14 d. patikrinimo aktu Nr.(36.2)FR0680-242 bendrovei papildomai apskaičiuota mokėtina 143 900,61 Eur mokesčių suma (122 558,80 Eur PVM ir 21 341,81 Eur PM). 2018 m. liepos 17 d. ieškovė priėmė sprendimą dėl patikrinimo akto tvirtinimo Nr. (36.2) FR0682-234, kuriuo patvirtinta patikrinimo aktu papildomai apskaičiuota mokėtina į biudžetą 143 900,61 Eur PVM ir PM suma, priskaičiuota 64 681,53 Eur delspinigių.

79Dėl ieškovės teisės reikšti tiesioginį ieškinį bendrovės vadovui ir kitų atsakovo civilinės atsakomybės sąlygų

8023.

81Apeliantas apeliaciniame skunde nurodo, kad visi veiksmai, su kuriais ieškovė sieja padarytą žalą nagrinėjamoje byloje, buvo atlikti 2014 m. lapkričio–gruodžio mėnesiais, ir už tokius veiksmus atsakovas buvo nuteistas. Atsakovo teigimu, ieškovės civiliniame ieškinyje, pareikštame baudžiamojoje byloje, žala buvo paskaičiuota, ji buvo pilnai atlyginta, ir pakartotinis žalos atlyginimo klausimas negali būti keliamas, kadangi toks reikalavimas jau yra išnagrinėtas teisme. Taigi atsakovas iš esmės kelia klausimą, ar šioje byloje pareikštas ieškinys dėl žalos atlyginimo negali būti vertinamas kaip tapatus baudžiamojoje byloje pareikštam civiliniam ieškiniui.

8224.

83Panevėžio miesto apylinkės teismo 2017 m. lapkričio 30 d. nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1-101-830/2017 atsakovas pripažintas kaltu, padaręs nusikalstamas veikas, numatytas BK 222 straipsnio 1 dalyje, 220 straipsnio 1 dalyje, 300 straipsnio 1 dalyje. Byloje buvo pareikštas ir civilinis ieškinys padarytai žalai atlyginti, tačiau, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, šis ieškinys negali būti laikomas tapačiu pareikštam nagrinėjamoje byloje. Civiliniu ieškiniu buvo prašoma atlyginti žalą, padarytą 2014 m. lapkričio–gruodžio mėnesiais Pridėtinės vertės mokesčio deklaracijose nedeklaravus 7 991 Eur parduodamo turto pardavimo PVM. Būtent ši žala atsakovo buvo atlyginta baudžiamojoje byloje. Nagrinėjamoje byloje ieškovė prašo atlyginti žalą, padarytą laikotarpiu nuo 2013 m. sausio 1 d. iki 2014 m. gruodžio 31 d. netinkamai apskaičiuojant ir įtraukiant į atskaitą PVM bei PM, dėl ko papildomai priskaičiuota ir 64 681,53 Eur delspinigių. Teikdama ieškinį ieškovė aiškiai nurodė ir tai, kad į padarytos žalos dydį nėra įtrauktos sumos, kurias atsakovas sumokėjo pagal baudžiamojoje byloje pareikštą civilinį ieškinį. Teismo nuomone, baudžiamojoje byloje buvo nustatyti reikšmingi faktai, susiję su atsakovo civiline atsakomybe šioje byloje.

8425.

85Pagal CPK 182 straipsnio 3 punktą nereikia įrodinėti aplinkybių – asmens nusikalstamų veiksmų padarinių, nustatytų įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu baudžiamojoje byloje (prejudiciniai faktai). Kasacinis teismas savo praktikoje yra pasisakęs, kad prejudicinę galią turi visų rūšių teismo nuosprendžiais (apkaltinamuoju, išteisinamuoju, taip pat nuosprendžiu, kuriuo baudžiamoji byla nutraukiama) nustatytos nusikalstamų veiksmų pasekmės (Lietuvos A. T. 2009 m. spalio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-378/2009). Kasacinio teismo konstatuota, kad baudžiamosiose bylose nustatyti faktai civilinėje byloje turi ribotą prejudicinę galią. Į įrodinėjimo dalyko sudėtį civilinėje byloje įeina, pavyzdžiui, nusikalstama veika padarytos žalos pobūdis ir dydis, nusikaltimo tiesioginės pasekmės (fizinio asmens mirtis, kūno sužalojimai, turto sunaikinimas ir sugadinimas) ir t. t. Šios aplinkybės, nustatytos teismo nuosprendyje, civilinėje byloje turi prejudicinę galią ir negali būti iš naujo įrodinėjamos. Taigi pagal CPK 182 straipsnio 3 punktą teismas, nagrinėdamas civilinę bylą, neprivalo iš naujo nustatyti teismo nuosprendžiu konstatuotų nusikalstamų veiksmų bei jų civilinių teisinių pasekmių, taip pat to, ar juos padarė asmuo, dėl kurio priimtas teismo nuosprendis, tuo tarpu kiti teismo nuosprendžiu nustatyti faktai prejudicinės galios civilinėje byloje neturi (Lietuvos A. T. 2008 m. lapkričio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-554/2008; 2017 m. vasario 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-56-969/2017, 16 punktas).

8626.

87Kaip minėta, atsakovas baudžiamojoje byloje buvo nuteistas už kelių nusikalstamų veikų padarymą, tačiau nagrinėjamoje byloje reikšmingi faktai nustatyti tik sprendžiant dėl atsakovo nusikalstamų veikų pagal BK 222 straipsnio 1 dalį ir iš dalies pagal BK 300 straipsnio 1 dalį. Tai, kad atsakovas suklastojo 2014 m. lapkričio–gruodžio mėnesių Pridėtinės vertės mokesčio deklaracijas ir nedeklaravo 7 991 Eur parduodamo turto pardavimo PVM, šioje byloje sprendžiant dėl jo civilinės atsakomybės nereikšminga, kadangi ši žala atsakovo buvo atlyginta baudžiamojoje byloje.

8827.

89Sprendžiant atsakovo civilinės atsakomybės klausimą reikšminga ir aplinkybė, dėl kokių nusikalstamų veiksmų jis buvo nuteistas. Pagal BK 222 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas apgaulingai tvarkė teisės aktų reikalaujamą buhalterinę apskaitą, jeigu dėl to negalima visiškai ar iš dalies nustatyti asmens veiklos, jo turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktūros. Buhalterinė apskaita – tai ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių, išreikštų pinigais, registravimo, grupavimo ir apibendrinimo sistema, skirta informacijai, reikalingai priimant ekonominius sprendimus, gauti ir (arba) finansinių ataskaitų rinkiniui sudaryti (Buhalterinės apskaitos įstatymo 2 straipsnio 4 punktas). Kadangi BK 222 straipsnio dispozicija yra blanketinė, joje nurodyta teisės aktų reikalaujama buhalterinės apskaitos tvarka nustatoma pagal Buhalterinės apskaitos įstatymą. BK 222 straipsnyje nurodyto nusikaltimo sudėtis yra materialioji, todėl baudžiamoji atsakomybė kyla tik tuo atveju, kai netinkamas buhalterinės apskaitos tvarkymas sukelia šiame BK straipsnyje nurodytus padarinius – dėl tyčinių buhalterinės apskaitos pažeidimų negalima visiškai ar iš dalies nustatyti asmens veiklos, jo turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktūros. Šiuos duomenis turi būti įmanoma nustatyti analizuojant to asmens (ūkio subjekto) buhalterinės apskaitos dokumentus. Jei to padaryti tokiu būdu (o ne atliekant priešpriešinius patikrinimus, ikiteisminį tyrimą ir pan.) negalima, atsiranda šiame straipsnyje nurodyti padariniai ir kaltininkui kyla baudžiamoji atsakomybė (Lietuvos A. T. 2019 m. gruodžio 17 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-322-1073/2019 ir joje nurodyta praktika).

9028.

91Kasacinės instancijos teismas taip pat yra pažymėjęs, jog tam, kad teismas padarytų išvadą dėl negalimumo visiškai ar iš dalies nustatyti įmonės veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktūros, turi būti nustatyta, kad padaryta daug Buhalterinės apskaitos įstatymo pažeidimų, t. y. į apskaitą neįtraukta ar apgaulingai įtraukta ne viena, o keliolika ar net keliasdešimt buhalterinių operacijų. Jei į buhalterinę apskaitą neįtraukta viena buhalterinė operacija ir tiksliai žinoma jos piniginė išraiška, vargu ar pateisinama būtų išvada dėl negalimumo visiškai ar iš dalies nustatyti įmonės veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktūros (Lietuvos A. T. 2011 m. lapkričio 22 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-498/2011).

9229.

93Baudžiamojoje byloje nustatyta, kad atsakovas, laikotarpiu nuo 2010 m. sausio 1 d. iki 2014 m. gruodžio 19 d. būdamas UAB „Vextrus“ direktoriumi ir akcininku, šių pareigų pagrindu pagal Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymą būdamas atsakingas už apskaitos organizavimą bei apskaitos dokumentų ir apskaitos registrų išsaugojimą, pažeisdamas šio įstatymo 19 straipsnį, veikdamas tyčia, siekdamas, kad nebūtų galima nustatyti UAB „Vextrus“ veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio bei struktūros, imitavo UAB „Vextrus“ buhalterinių dokumentų perdavimą E. D., žinodamas, kad jis E. D. jokių UAB „Vextrus“ buhalterinių dokumentų neperduos, ir tokiu būdu paslėpė UAB „Vextrus“ buhalterinės apskaitos dokumentus, dėl ko negalima iš dalies nustatyti UAB „Vextrus“ veiklos, jos turto, įsipareigojimų dydžio bei struktūros už laikotarpį nuo 2013 m. sausio 1 d. iki 2014 m. gruodžio 19 d. Kaip minėta baudžiamoji atsakomybė pagal BK 222 straipsnio 1 dalį kyla tik tuo atveju, kai tyčiniai apskaitos taisyklių pažeidimai sukelia pavojingus padarinius – dėl šių pažeidimų negalima visiškai ar iš dalies nustatyti asmens veiklos, jo turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktūros. Panevėžio miesto apylinkės teismo 2017 m. lapkričio 30 d. nuosprendyje nurodoma, kad atsakovas paslėpė UAB „Vextrus“ buhalterinės apskaitos dokumentus, dėl ko negalima iš dalies nustatyti UAB „Vextrus“ veiklos, jos turto, įsipareigojimų dydžio bei struktūros už laikotarpį nuo 2013 m. sausio 1 d. iki 2014 m. gruodžio 19 d., t. y. atsakovas ne tik neapskaitė PVM mokesčio 2014 m. lapkričio–gruodžio mėnesiais, bet ir apgaulingai vedė buhalterinę apskaitą nuo 2013 m. sausio 1 d. iki 2014 m. gruodžio 19 d. Panevėžio miesto apylinkės teismo 2017 m. lapkričio 30 d. nuosprendis baudžiamojoje byloje Nr. 1-101-830/2017 yra įsiteisėjęs, todėl baudžiamojoje byloje nustatytos aplinkybės laikytinos prejudiciniais faktais nagrinėjamoje civilinėje byloje (CPK 182 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Priešingai nei teigia atsakovas, šie nusikalstami veiksmai (apgaulingas buhalterinės apskaitos vedimas ir fiktyvus bendrovės akcijų pardavimas) priežastiniu ryšiu yra susiję su ieškovės prašoma priteisti žala nagrinėjamoje byloje.

9430.

95Pareikštu ieškiniu prašoma atlyginti žalą, padarytą laikotarpiu nuo 2013 m. sausio 1 d. iki 2014 m. gruodžio 19 d. atsakovui tyčia pažeidus buhalterinės apskaitos taisykles. Tai, kad dalies žalos, susijusios su PVM mokėjimu, atlyginimo klausimas buvo išspręstas baudžiamojoje byloje, neužkerta kelio reikšti reikalavimo civilinėje byloje dėl likusios žalos atlyginimo. Apelianto argumentas, kad ieškovė privalėjo baudžiamojoje byloje nurodyti visą žalos dydį, nepagrįstas, nes reikšti civilinį ieškinį baudžiamojoje byloje yra ieškovės teisė, o ne pareiga. Konkretų savo teisių gynybos būdą renkasi pats į teismą besikreipiantis asmuo, atsižvelgdamas į ginčo santykių teisinį reguliavimą bei įrodinėtinas teisinei kvalifikacijai reikšmingas faktines aplinkybes. Tokia savo teise ieškovė ir pasinaudojo, reikšdama ieškinį nagrinėjamoje byloje.

9631.

97Apeliaciniu skundu keliamos ir abejonės dėl ieškovės teisės reikšti tiesioginį ieškinį buvusiam bendrovės vadovui, nepasibaigus bankroto procesui ir nesant tyčinio bankroto. Teismo vertinimu, nagrinėjamoje byloje ieškinys pareikštas iš esmės įrodinėjant du faktinius ieškinio pagrindus – specifiškai į ieškovę nukreiptus atsakovo neteisėtus veiksmus bei baudžiamojoje byloje nustatytus nusikalstamus veiksmus (tiesioginė žala kreditoriui CK 6.263 straipsnio pagrindu).

9832.

99Aktualioje kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad kreditorius gali reikšti tiesioginį ieškinį bendrovės vadovams ir (ar) dalyviams dviem atvejais: 1) tuo atveju, kai šie subjektai padaro tiesioginę žalą kreditoriui (CK 6.263 straipsnio pagrindu), jų neteisėti veiksmai nukreipti į konkretaus kreditoriaus teisių pažeidimą, veiksmų neteisėtumas pasireiškia specifiškai, tik konkretaus kreditoriaus atžvilgiu, ir jei toks neteisėtumas atitinka bendrąjį deliktinei atsakomybei taikomą neteisėtumo kriterijų; 2) kai bankrotas pripažįstamas tyčiniu ir nustatoma, kad šie subjektai kalti dėl tyčinio bankroto (ĮBĮ 20 straipsnio 7 dalis) (Lietuvos A. T. 2017 m. gegužės 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-211-469/2017). Kasacinio teismo praktikoje taip pat išaiškinta, kad juridinio asmens vadovas (kaip juridinio asmens darbuotojas) gali būti tiesioginės civilinės atsakomybės subjektas už nusikaltimu padarytą žalą esant šioms sąlygoms – darbuotojas, padaręs žalą nusikalstamais veiksmais, kurie yra konstatuoti Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka, ir iki žalos atlyginimo išnykus subjektui (darbdaviui), privalančiam už jį atlyginti žalą (Lietuvos A. T. 2015 m. spalio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-328-248/2015). Kasacinis teismas taip pat išaiškino, kad kreditorius turi teisę reikšti tiesioginį ieškinį juridinio asmens vadovui ar kitam darbuotojui ir tais atvejais, kai mokestinės prievolės negalima išieškoti iš juridinio asmens dėl jo nemokumo. Tokiu atveju tam, kad žalos atlyginimo reikalavimas iš juridinio asmens vadovo ar kito darbuotojo, kuris nėra mokesčių mokėtojas, būtų patenkintas, byloje turi būti nustatyta: vadovo ar kito darbuotojo nusikalstama veika, dėl kurios valstybė patyrė žalą nesumokėtų mokesčių forma; žala, kurią sudaro dėl vadovo ar kito darbuotojo nusikalstamų veiksmų nesumokėta ir iš paties juridinio asmens dėl jo nemokumo negalima išieškoti mokesčių suma; priežastinis ryšys tarp vadovo ar kito darbuotojo veiksmų ir žalos; vadovo ar kito darbuotojo kaltė. Juridinio asmens – mokesčių mokėtojo – vadovo ar kito darbuotojo civilinės atsakomybės sąlygas turi įrodyti mokesčius administruojanti institucija. Juridinio asmens vadovui ar kitam darbuotojui, pripažintam kaltu dėl nusikalstamos veikos padarymo, nekiltų civilinė atsakomybė, jei jis įrodytų, kad mokestinė prievolė nebūtų įvykdyta net ir tuo atveju, jei nebūtų padaryta nusikalstama veika (Lietuvos A. T. 2018 m. birželio 6 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-86-303/2018, 31 punktas).

10033.

101Ieškovės teigimu, atsakovo neteisėti veiksmai, nukreipti prieš ieškovę, pasireiškė tuo, kad atsakovas, būdamas atsakingas už UAB „Vextrus“ veiklos organizavimą, jos tikslų įgyvendinimą ir už kitų Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatyme bei kituose teisės aktuose, taip pat bendrovės įstatuose nustatytų pareigų vykdymą, tinkamai nevykdė savo, kaip įmonės vadovo pareigų, t. y. organizavo ir įvykdė fiktyvų bendrovės pardavimą bei tariamą įmonės dokumentų perdavimą, netinkamai organizavo bendrovės buhalterinę apskaitą, dėl ko bendrovė neapskaičiavo, nedeklaravo ir nesumokėjo į valstybės biudžetą privalomų mokėti mokesčių ir biudžetas patyrė žalą.

10234.

103Kaip jau minėta, aplinkybės, kad atsakovas apgaulingai vedė UAB „Vextrus“ buhalterinę apskaitą nustatytos įsiteisėjusiu Panevėžio miesto apylinkės teismo 2017 m. lapkričio 30 d. nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr.1-101-830/2017. Kasacinio teismo praktikoje yra nurodoma, jog nors nusikaltimo (apgaulingos apskaitos tvarkymo) motyvas nėra būtinasis šio nusikaltimo požymis, tačiau neretai buhalterinė apskaita apgaulingai tvarkoma siekiant nuslėpti mokesčius valstybei ar neteisėtai įgyti svetimą turtą, t. y. ją lydi nusikaltimai finansų sistemai ir nuosavybei (Lietuvos A. T. 2014 m. gruodžio 22 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-590/2014, 2015 m. birželio 16 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-334-677/2015, 2018 m. gegužės 3 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-159-696/2018). Taigi, esant duomenų, kad atsakovas buvo nuteistas už apgaulingą UAB „Vextrus“ apskaitos tvarkymą, o tokiai nusikalstamai veikai inkriminuoti yra būtina asmens tyčia, teisėjų kolegija, neturi pagrindo abejoti, jog atsakovas neteisėtus veiksmus (paslėpė ar sunaikino UAB „Vextrus“ buhalterinės apskaitos dokumentus) atliko tyčia – siekė padaryti žalą, kad būtų neįmanoma nustatyti UAB „Vextrus“ veiklos, turto, struktūros, kas lėmė mokesčių valstybei mokėjimo išvengimą. Kokia apimtimi mokėtinų mokesčių tokiais neteisėtais veiksmais atsakovas išvengė nustatyta ieškovės atliktame UAB „Vextrus“ pridėtinės vertės mokesčio ir pelno mokesčio apskaičiavimo teisingumo patikrinime už 2013 m. sausio 1 d.–2014 m. gruodžio 31 d. laikotarpį. Patikrinimo metu bendrovei papildomai apskaičiuota mokėtina 143 900,61 Eur mokesčių suma (122 558,80 Eur PVM ir 21 341,81 Eur PM). Teisėjų kolegija kritiškai vertina atsakovo argumentus, kad šį mokestinį patikrinimą ieškovė atliko nepagrįstai, žinodama apie prarastus buhalterinius apskaitos dokumentus. Būtent apmokestinamieji asmenys privalo tvarkyti apskaitą teisės aktų nustatyta tvarka ir tokiu būdu, kad iš jos duomenų būtų galima teisingai nustatyti mokestines šio asmens prievoles, priešingu atveju praradus apskaitos dokumentus net ir tyčiniais veiksmais būtų sudarytos sąlygos išvengti mokestinių prievolių vykdymo. Siekiant išvengti tokių situacijų teisės aktuose yra reglamentuotos mokesčių administratoriaus teisės atlikti mokestinius patikrinimus ir mokestinės prievolės dydžio nustatymo taisyklės (Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymas).

10435.

105Vertinant ieškovės galimybę reikšti byloje tiesioginį ieškinį bendrovės vadovui, reikšminga ir informacija, susijusi su bendrovės bankroto procesu. Kaip minėta šioje nutartyje, Vilniaus apygardos teismo 2018 m. gruodžio 19 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. eB2-1692-619/2019 UAB „Vextrus“ iškelta bankroto byla. 2019 m. kovo 31 d. nutartimi patvirtintas bendrovės kreditorių sąrašas, kuriame vienintele kreditore buvo ieškovė su 256 965,90 Eur reikalavimu. Duomenų, kuriais remiantis būtų galima teigti, kad UAB „Vextrus“ turėjo kitų kreditorių, byloje nėra. Vilniaus apygardos teismo 2019 m. balandžio 17 d. nutartimi nuspręsta taikyti supaprastintą bankroto procesą, kadangi įmonė neturi pakankamai turto, iš kurio galėtų būti padengtos administravimo ir teismo išlaidos. Vilniaus apygardos teismas 2019 m. rugpjūčio 8 d. priėmė sprendimą dėl įmonės pabaigos, kuris įsiteisėjo 2019 m. rugsėjo 28 d. Visas ieškovės kreditorinis reikalavimas liko nepatenkintas. Taigi, ieškovės reikalavimas byloje galėtų būti tenkinamas ir šiuo aspektu.

10636.

107Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas taip pat pagrįstai konstatavo, kad atsakovas iš esmės bendrovės veiklą perkėlė į kitą jam priklausantį juridinį asmenį – UAB „Vekstrus“, ką taip pat vertino kaip atsakovo neteisėtus veiksmus, sukėlusius UAB „Vextrus“ nemokumą ir žalą ieškovei. Šios aplinkybės nustatytos ir baudžiamojoje byloje (CPK 182 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Apeliantas, su tuo nesutikdamas, nurodo, kad prielaidos dėl UAB „Vextrus“ verslo perkėlimo į kitą įmonę, nebuvo ieškinio dalykas, atsakovas dėl to atsikirtimų nereiškė, todėl ir sprendimas neturi būti motyvuojamas tokiomis prielaidomis. Pažymėtina, kad aplinkybės, kurias pirmosios instancijos teismas nurodė dėl verslo perkėlimo, buvo nagrinėjamos ir baudžiamojoje byloje, kurioje buvo vertinami atsakovo atlikti veiksmai, t. y. šios aplinkybės ir nagrinėjamojoje byloje patenka į atsakovo atliktų neteisėtų veiksmų apimtį. Be kita ko, pažymėtina, kad ieškovė taip pat savo procesiniuose dokumentuose (2019 m. vasario 11 d. pateiktame dublike) nurodo, kad atsakovas veiklą perkėlė į kitą įmonę, tačiau atsakovas, teikdamas tripliką, šių aplinkybių nepaneigė.

10837.

109Iš VĮ „Registrų centras“ Juridinių asmenų registro duomenų apie UAB „Vekstrus“, matyti, kad 1994 m. rugsėjo 12 d. buvo įregistruota R. M. firma „DOLISTA“, kuri 2014 m. rugsėjo 22 d. buvo pertvarkyta į kitą juridinio asmens teisinę formą – uždarąją akcinę bendrovę, taip pat pakeistas bendrovės pavadinimas į „Vekstrus“, kuris iš esmės fonetiškai nesiskiria nuo UAB „Vextrus“ pavadinimo. Fakto, kad atsakovas nusprendė atsisakyti vienos iš turimų įmonių neneigia ir pats apeliantas, kuris nurodo, jog nusprendė veiklą tęsti kitoje įmonėje. Tačiau svarbu atkreipti dėmesį į tai, jog šis apelianto siekis atsirado būtent po to, kai 2014 m. rugsėjo 11 d. ieškovė pakvietė atsakovą pokalbiui, siekdama išsiaiškinti iš kokių šaltinių yra finansuojama UAB „Vextrus“ ekonominė veikla. Įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, kad bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą. Teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Pirmiau minėtų aplinkybių visuma, teisėjų kolegijos vertinimu, leidžia daryti išvadą, kad atsakovas, atlikdamas neteisėtus veiksmus, siekė išvengti mokesčių valstybės biudžetui mokėjimo, t. y. jo neteisėti veiksmai buvo nukreipti išimtinai prieš ieškovę. 2014 metais, ieškovei pradėjus patikrinimus, UAB „Vekstrus“ iš esmės perėmė visą UAB „Vextrus“ veiklą bei turtą, o UAB „Vextrus“ liko skolinga vieninteliam kreditoriui – ieškovei.

11038.

111Iš bylos medžiagos matyti, kad 2014 m. gruodžio 19 d., t. y. iki fiktyvaus akcijų pardavimo, UAB „Vextrus“ perleido kitai įmonei (UAB „Vekstrus) nekilnojamąjį turtą ir 7 automobilius (baudžiamoji byla Nr. 1-101-830/2017, t. 1, b. l. 3, t. 3, b. l. 123–128, 132–152). Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Panevėžio skyriaus duomenimis, UAB „Vextrus“ dar 2014 m. IV ketvirčio pradžioje turėjo 12 darbuotojų, o to paties ketvirčio pabaigoje darbuotojų nebeturėjo (baudžiamoji byla Nr. 1-101-830/2017, t. 1, b. l. 152). Vilniaus apygardos teismo 2018 m. gruodžio 19 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 2-55-3-02137-2018-9, kuria iškelta bankroto byla UAB „Vextrus“, taip pat buvo konstatuota, kad bendrovėje apdraustųjų asmenų nėra. Taigi, dar iki bankroto bylos iškėlimo bendrovė nuo 2010 metų turėjusi darbuotojų (baudžiamoji byla Nr.1-101-830/2017, t. 1, b. l. 128–143) ir vykdžiusi veiklą, visus darbuotojus atleido. Tuo pačiu laikotarpiu darbuotojai buvo priimti dirbti į UAB „Vekstrus“. Pagal Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Panevėžio skyriaus pateiktą informaciją, UAB „Vekstrus“ laikotarpiu nuo 2010 m. sausio 1 d. iki 2014 m. spalio 21 d. samdomų darbuotojų neturėjo, darbuotojai pradėjo dirbti 2014 m. spalio 22 d. (baudžiamoji byla Nr. 1-101-830/2017, t. 2, b. l. 40).

11239.

113Teisėjų kolegijos įsitikinimu, įvertinus visą susiklosčiusią faktinę situaciją, byloje nustatytos aplinkybės suteikia pakankamą pagrindą pripažinti egzistuojant visas atsakovo civilinės atsakomybės sąlygas. Atsakovo neteisėti veiksmai yra konstatuoti įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu baudžiamojoje byloje, byloje papildomai nustatyta, kad atsakovo neteisėti veiksmai buvo nukreipti išimtinai į ieškovę.

11440.

115Apeliaciniame skunde taip pat teigiama, kad ieškovės nurodytas žalos paskaičiavimas kelia abejonių, taip pat pabrėžiama, jog atsakovui nebuvo sudaryta galimybė ginčyti ieškovės 2018 m. birželio 14 d. patikrinimo aktą ir 2018 m. liepos 17 d. sprendimą. Civiliniame procese vyraujantis rungimosi principas (CPK 12 straipsnis), be kita ko, suteikia teisę (kartu – procesinę pareigą) šalims ne tik įrodinėti aplinkybes, kuriomis jos remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu, bet ir teikti įrodymus, paneigiančius kitos šalies įrodinėjamas aplinkybes (žr., pvz., Lietuvos A. T. 2020 m. vasario 20 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-28-701/2020 59 punktą).

11641.

117Pažymėtina, kad 2018 m. birželio 14 d. patikrinimo aktas ir jį patvirtinęs ieškovės 2018 m. liepos 17 d. sprendimas nėra nuginčyti, todėl jie yra oficialūs rašytiniai įrodymai, turintys didesnę įrodomąją galią (CPK 197 straipsnio 2 dalis). Baudžiamojoje byloje buvo nustatyta, kad UAB „Vextrus“ akcijų perleidimas ir vadovo pakeitimas buvo fiktyvūs, o tai reiškia, kad faktiškai bendrovės vardu veikė atsakovas. Atsakovas, būdamas faktiniu bendrovės vadovu, nesiėmė priemonių, kad ieškovės patikrinimo išvados ir vėliau priimtas sprendimas būtų nuginčyti. Dar daugiau, kaip teisingai nurodo ir pirmosios instancijos teismas, bylos nagrinėjimo metu atsakovas neįrodinėjo, kad ieškovei kilusios žalos dydis yra mažesnis ar ieškovė apskritai nepatyrė žalos. Atsakovas teismui nepateikė įrodymų, kad vykdydama veiklą UAB „Vextrus“ turėjo išlaidų, mažinančių apmokestinamąsias pajamas, todėl galimai bendrovės nesumokėti mokesčiai yra žymiai mažesni. Civiliniame procese galiojantis rungimosi principas (CPK 12 straipsnis) lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (CPK 178 straipsnis). Taigi, apeliantas, siekdamas įrodyti, kad ieškovės patikrinimo metu nustatytas PVM ir PM neapmokėtas dydis yra mažesnis, turėjo pareigą pateikti tai pagrindžiančius įrodymus. Baudžiamojoje byloje nustatyta, kad faktiškai jokie dokumentai neva naujajam UAB „Vextrus“ akcininkui ir vadovui E. D. nebuvo perduoti, 2015 m. balandžio 16 d. kratos metu pas E. D. jokie dokumentai nebuvo rasti, todėl daryta išvada, kad visi UAB „Vextrus“ dokumentai buvo būtent atsakovo žinioje. Be kita ko, dar baudžiamojoje byloje 2015 m. spalio 6 d. pateiktoje Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Panevėžio apygardos valdybos ūkinės finansinės veiklos tyrimo skyriaus specialisto išvadoje nurodyti nesumokėto PVM ir PM paskaičiavimai už 2013–2014 metus, taip pat nustatyti apskaitos pažeidimai, todėl akivaizdu, kad apeliantui buvo gerai žinoma apie UAB „Vextrus“ neapskaičiuotas ir valstybės biudžetui nesumokėtas sumas, tačiau atsakovas nesiėmė jokių priemonių, kad tokios išvados būtų paneigtos (baudžiamoji byla Nr. 1-101-830/2017, t. 3, b. l. 35–45). Apie pradėtą mokestinį patikrinimą atsakovui buvo žinoma, kai mokesčių administratorius jį kvietė pokalbiui, vykdant prevencinių priemonių modelį, be to vėliau su juo buvo susisiekta telefonu dėl bendrovės dokumentų pateikimo (baudžiamoji byla Nr.1-101-830/2017, t. 1, b. l. 27). Atsakovas, nagrinėjamoje byloje teigdamas, kad mokesčių administratoriaus paskaičiuota žala (nesumokėti mokesčiai ir delspinigiai) abejotina, privalėjo tai pagrįsti ir įrodyti (CPK 178 straipsnis). Teisėjų kolegijos vertinimu, atsakovas šios savo pareigos neįvykdė.

11842.

119Aplinkybė, kad bendrovės vadovas (atsakovas) neišsaugojo UAB „Vextrus“ buhalterinių dokumentų, savaime neužkerta kelio mokesčių administratoriui atlikti mokestinį patikrinimą įstatymo nustatyta tvarka, todėl apeliantas nepagrįstai teigia, jog ieškovė, iš baudžiamosios bylos duomenų žinodama apie prarastus UAB „Vextrus“ dokumentus, nepagrįstai reiškia reikalavimą šioje byloje. Priešingas aiškinimas lemtų bendrovės vadovo galimybę piktnaudžiauti, t. y. siekiant išvengti mokestinės prievolės tiesiog slėpti/sunaikinti dokumentus.

12043.

121Apibendrinant nutartyje nurodytus motyvus, teisėjų kolegijos vertinimu, atsakovas, fiktyviai perleisdamas bendrovės akcijas bei dokumentus, apgaulingai tvarkydamas UAB „Vextrus“ buhalterinę apskaitą, siekė padaryti žalą konkrečiai ieškovei – išvengti mokestinės prievolės. Atsižvelgdama į tai, teisėjų kolegija daro išvadą, kad ieškovė įrodė, jog jai padaryta individuali žala, išskirtinai į ją nukreiptais nesąžiningais atsakovo veiksmais, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsakovui, kaip bendrovės vadovui, atsakingam už bendrovės buhalterinę apskaitą, taikė civilinę atsakomybę, bendrovės direktoriaus (atsakovo) pirmiau minėti nesąžiningi bei nusikalstami veiksmai nulėmė ir prievolės mokėti delspinigius atsiradimą, todėl civilinis ieškinys pagrįstai tenkintas ir dėl nesumokėtų delspinigių.

122Dėl procesinės bylos baigties

12344.

124Europos Žmogaus Teisių Teismas yra nurodęs, kad nors Konvencijos 6 straipsnio 1 dalis įpareigoja teismus pateikti savo sprendimų motyvus, ji negali būti suprantama kaip reikalaujanti detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (1994 m. balandžio 19 d. sprendimas byloje Van de Hurk prieš Nyderlandus, peticijos Nr. 16034/90). Tačiau iš sprendimo turi būti aišku, kad dėl pagrindinių bylos klausimų pasisakyta. Pareigos pateikti motyvus taikymo laipsnis gali varijuoti priklausomai nuo atitinkamo sprendimo pobūdžio. Klausimas, ar teismas įvykdė savo pareigą motyvuoti sprendimą, išplaukiančią iš Konvencijos 6 straipsnio, gali būti sprendžiamas tik atsižvelgiant į bylos aplinkybes (1997 m. gruodžio 19 d. sprendimas Helle prieš Suomiją, peticijos Nr. 20772/92). Tačiau kai šalies argumentas turi lemiamą reikšmę bylai, jis reikalauja konkretaus ir aiškaus atsakymo (1994 m. gruodžio 9 d. sprendimas byloje R. T. prieš Ispaniją, peticijos Nr. 18390/91; 1994 m. gruodžio 9 d. sprendimas byloje H. B. prieš Ispaniją, peticijos Nr. 18064/91; 2020 m. balandžio 2 d. sprendimas byloje M. J. prieš Azerbaidžaną, peticijos Nr. 39331/09). Jeigu argumentai yra susiję su pagal Konvenciją ar jos protokolus garantuojamomis teisėmis ir laisvėmis, nacionaliniai teismai privalo juos išnagrinėti itin kruopščiai ir rūpestingai (2007 m. birželio 28 d. sprendimas byloje Wagner ir J.M.W.L. prieš Liuksemburgą, peticijos Nr. 76240/01; Didžiosios kolegijos 2013 m. vasario 7 d. sprendimas byloje Fabris prieš Prancūziją, 16574/08, 72 punktas). Kasacinio teismo formuojama teismų praktika ta linkme, kad apeliacinės instancijos teismas, tikrindamas pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą, turi pasisakyti dėl apeliacinio skundo argumentų, kurie patenka į bylos nagrinėjimo dalyką, atskleidžia ginčo esmę ir yra reikšmingi bylos teisiniam rezultatui (Lietuvos A. T. 2018 m. lapkričio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-388-248/2018, 36 punktas). Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija atsakė į pagrindinius apeliacinio skundo argumentus ir pritardama pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvams, plačiau neanalizuoja kitų apelianto nesutikimo su ginčijamu sprendimu argumentų. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nustatė visas bylai reikšmingas aplinkybes, visapusiškai ir išsamiai ištyrė byloje pateiktus įrodymus ir juos tinkamai įvertino, dėl ko spręstina, kad nėra pagrindo keisti ar naikinti teisėto ir pagrįsto pirmosios instancijos teismo sprendimo, todėl Panevėžio apygardos teismo 2019 m. gegužės 22 d. sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

125Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo apeliacinės instancijos teisme

12645.

127Teisėjų kolegijai atmetus atsakovo apeliacinį skundą, teisę į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą apeliacinės instancijos teisme įgijo ieškovė (CPK 93 straipsnio 1 ir 3 dalys). Ieškovė įrodymų, kurie pagrįstų išlaidas, patirtas apeliacinės instancijos teisme, nepateikė, todėl išlaidos nepriteistinos.

128Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Nutarė

129Panevėžio apygardos teismo 2019 m. gegužės 22 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę... 3. Teisėjų kolegija... 4. I.... 5. Ginčo esmė... 6. 1.... 7. I. P. apskrities valstybinė mokesčių inspekcija kreipėsi į teismą su... 8. 2.... 9. Ieškovė ieškinyje ir dublike nurodė, kad tikrinant uždarosios akcinės... 10. 3.... 11. Ieškovės 2018 m. birželio 14 d. patikrinimo aktu Nr. (36.2) FR0680-242 ir... 12. 4.... 13. Ieškovė nurodė, kad UAB „Vextrus“ veiklos nevykdo, turto bei piniginių... 14. 5.... 15. A. R. M. pateikė atsiliepimą į ieškinį, tripliką ir juose nurodė, kad su... 16. 6.... 17. Atsakovo teigimu, ieškovės 2018 m. birželio 14 d. patikrinimo aktu ir 2018... 18. 7.... 19. Atsakovas taip pat teigė, kad neteisėtais veiksmais ieškovė laiko... 20. 8.... 21. Trečiasis asmuo bankrutuojanti UAB „Vextrus“, atstovaujama bankroto... 22. II.... 23. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė... 24. 9.... 25. Panevėžio apygardos teismas 2019 m. gegužės 22 d. sprendimu ieškinį... 26. 10.... 27. Teismas padarė išvadą, kad ieškovės ketinimas pradėti UAB „Vextrus“... 28. 11.... 29. Ieškovės atlikto patikrinimo metu nustatytos nesumokėtų 143 900,61 Eur... 30. 12.... 31. Teismas konstatavo, kad būdamas bendrovės vadovu, veikdamas bendrovės vardu,... 32. 13.... 33. Teismas nustatė, kad ieškinys atsakovui dėl žalos atlyginimo teismui buvo... 34. 14.... 35. Taip pat teismas nurodė, kad nepagrįsti atsakovo teiginiai, jog ieškovė... 36. III.... 37. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai... 38. 15.... 39. Apeliaciniame skunde atsakovas R. M. prašo panaikinti Panevėžio apygardos... 40. 15.1.... 41. atsakovui daugiausiai abejonių kelia priskaičiuota žala – 200 591,14 Eur.... 42. 15.2.... 43. Ieškovės atstovas dalyvavo teismo procese nagrinėjant baudžiamąją bylą... 44. 15.3.... 45. Nesumokėti mokesčiai žala galėtų būti laikomi tik tada, kai įrodoma, kad... 46. 15.4.... 47. Neteisėtais veiksmais ieškovė laiko tas aplinkybes, už kurias atsakovas... 48. 15.5.... 49. Ieškinys yra pareikštas ne tik netinkamam atsakovui, bet ir netinkamo... 50. 15.6.... 51. Sprendimas yra grindžiamas prielaidomis, neva UAB „Vextrus“ verslas buvo... 52. 16.... 53. I. P. apskrities valstybinė mokesčių inspekcija atsiliepime į atsakovo... 54. 16.1.... 55. skundas grindžiamas faktiškai tais pačiais argumentais, kurie atsakovo buvo... 56. 16.2.... 57. Teismas, išnagrinėjęs bylą atsižvelgė į visas bylos aplinkybes bei... 58. 16.3.... 59. Atsakovas pats priėmė visus sprendimus, susijusius su UAB „Vextrus“... 60. 16.4.... 61. Ieškovės atliktas UAB „Vextrus“ mokestinis patikrinimas, kurio metu buvo... 62. IV.... 63. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai... 64. 17.... 65. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis... 66. Dėl byloje nustatytų faktinių aplinkybių... 67. 18.... 68. A. R. M. iki 2014 m. gruodžio 19 d. buvo UAB „Vextrus“ vienintelis... 69. 19.... 70. Panevėžio miesto apylinkės teismas 2017 m. lapkričio 30 d. nuosprendžiu... 71. Nr.1-101-830/2017 pripažino, kad R. M. kaltė dėl nusikalstamų veikų,... 72. V. M. sutinka laiduoti už kaltinamąjį, sprendė, kad yra pagrindo manyti,... 73. 20.... 74. Baudžiamojoje byloje nustatyta, kad atsakovas laikotarpiu nuo 2010 m. sausio 1... 75. 21.... 76. Vilniaus apygardos teismo 2018 m. gruodžio 19 d. nutartimi civilinėje byloje... 77. 22.... 78. 2018 m. birželio 14 d. ieškovė atliko UAB „Vextrus“ pridėtinės vertės... 79. Dėl ieškovės teisės reikšti tiesioginį ieškinį bendrovės vadovui ir... 80. 23.... 81. Apeliantas apeliaciniame skunde nurodo, kad visi veiksmai, su kuriais ieškovė... 82. 24.... 83. Panevėžio miesto apylinkės teismo 2017 m. lapkričio 30 d. nuosprendžiu... 84. 25.... 85. Pagal CPK 182 straipsnio 3 punktą nereikia įrodinėti aplinkybių – asmens... 86. 26.... 87. Kaip minėta, atsakovas baudžiamojoje byloje buvo nuteistas už kelių... 88. 27.... 89. Sprendžiant atsakovo civilinės atsakomybės klausimą reikšminga ir... 90. 28.... 91. Kasacinės instancijos teismas taip pat yra pažymėjęs, jog tam, kad teismas... 92. 29.... 93. Baudžiamojoje byloje nustatyta, kad atsakovas, laikotarpiu nuo 2010 m. sausio... 94. 30.... 95. Pareikštu ieškiniu prašoma atlyginti žalą, padarytą laikotarpiu nuo 2013... 96. 31.... 97. Apeliaciniu skundu keliamos ir abejonės dėl ieškovės teisės reikšti... 98. 32.... 99. Aktualioje kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad kreditorius gali... 100. 33.... 101. Ieškovės teigimu, atsakovo neteisėti veiksmai, nukreipti prieš ieškovę,... 102. 34.... 103. Kaip jau minėta, aplinkybės, kad atsakovas apgaulingai vedė UAB... 104. 35.... 105. Vertinant ieškovės galimybę reikšti byloje tiesioginį ieškinį bendrovės... 106. 36.... 107. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas taip pat... 108. 37.... 109. Iš VĮ „Registrų centras“ Juridinių asmenų registro duomenų apie UAB... 110. 38.... 111. Iš bylos medžiagos matyti, kad 2014 m. gruodžio 19 d., t. y. iki fiktyvaus... 112. 39.... 113. Teisėjų kolegijos įsitikinimu, įvertinus visą susiklosčiusią faktinę... 114. 40.... 115. Apeliaciniame skunde taip pat teigiama, kad ieškovės nurodytas žalos... 116. 41.... 117. Pažymėtina, kad 2018 m. birželio 14 d. patikrinimo aktas ir jį patvirtinęs... 118. 42.... 119. Aplinkybė, kad bendrovės vadovas (atsakovas) neišsaugojo UAB „Vextrus“... 120. 43.... 121. Apibendrinant nutartyje nurodytus motyvus, teisėjų kolegijos vertinimu,... 122. Dėl procesinės bylos baigties ... 123. 44.... 124. Europos Žmogaus Teisių Teismas yra nurodęs, kad nors Konvencijos 6... 125. Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo apeliacinės instancijos teisme... 126. 45.... 127. Teisėjų kolegijai atmetus atsakovo apeliacinį skundą, teisę į... 128. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 129. Panevėžio apygardos teismo 2019 m. gegužės 22 d. sprendimą palikti...