Byla 2K-590/2014
Dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. sausio 14 d. nuosprendžio ir Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. balandžio 30 d. nutarties

1Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš pirmininko Armano Abramavičiaus, Vladislovo Ranonio ir pranešėjo Aurelijaus Gutausko, teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo G. J. kasacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. sausio 14 d. nuosprendžio ir Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. balandžio 30 d. nutarties.

2Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. sausio 14 d. nuosprendžiu G. J. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 222 straipsnio 1 dalį 115 MGL (14 950 Lt) bauda, 300 straipsnio 1 dalį 50 MGL (6 500 Lt) bauda. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 1 punktu, paskirtos bausmės subendrintos jas apimant ir paskirta subendrinta bausmė – 115 MGL (14 950 Lt) bauda.

3Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. balandžio 30 d. nutartimi nuteistojo G. J. apeliacinis skundas atmestas.

4Teisėjų kolegija

Nustatė

5G. J. nuteistas už tai, kad, nuo 2009 m. gruodžio 23 d. būdamas UAB „S.“, registruotos Vilniuje, ( - ), vieninteliu akcininku ir faktiniu įmonės vadovu, turėdamas savo žinioje UAB „S.“ buhalterinės apskaitos dokumentus, siekdamas sutrukdyti nustatyti juridinio asmens – UAB „S.“ veiklą, turtą, nuosavo kapitalo ir įsipareigojimų dydį bei struktūrą, pažeisdamas 2001 m. lapkričio 6 d. Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo 12 straipsnio nuostatas, kad visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais; apskaitos dokumentai surašomi ūkinės operacijos ir ūkinio įvykio metu arba jiems pasibaigus ar įvykus, 16 straipsnio 1 dalies nuostatas, kad ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių duomenys registruojami apskaitos registruose, 19 straipsnio nuostatas, kad apskaitos dokumentai ir apskaitos registrai iki finansinės atskaitomybės patvirtinimo saugomi ūkio subjekto vadovo nustatyta tvarka, kuri turi numatyti priemones užtikrinančias dokumentų saugumą; patvirtinus finansinę atskaitomybę, apskaitos dokumentai ir apskaitos registrai saugomi ūkio subjekto vadovo nustatyta tvarka, laikantis Vyriausybės nustatytų dokumentų saugojimo terminų; ūkio subjektų, perduodančių apskaitos dokumentus valstybiniam saugojimui, finansinė atskaitomybė saugoma nuolat, o ūkio subjektų, neperduodančių dokumentų valstybiniam saugojimui, finansinė atskaitomybė saugoma 15 metų, veikdamas tyčia, suvokdamas savo nusikalstamo veikimo pobūdį, turėdamas tikslą apsunkinti įmokas ir mokesčius skaičiuojančioms institucijoms atlikti UAB „S.“ mokesčių apskaičiavimo teisingumo patikrinimą ir įvertinti komercinės, ūkinės, finansinės veiklos rezultatus, imitavo UAB „S.“ akcijų pardavimą bei bendrovės dokumentų perdavimą A. A. , t. y., žinodamas, kad jis A. A. UAB „S.“ akcijų realiai neparduos ir buhalterinės apskaitos dokumentų neperduos, Vilniuje tiksliai nenustatytu laiku ir vietoje, pagamino netikrus dokumentus, t. y. savo parašu patvirtino 2010 m. kovo 24 d. UAB „S.“ akcijų pirkimo–pardavimo sutartį ir 2010 m. kovo 26 d. bendrovės dokumentų, materialinių vertybių ir informacijos perdavimo–priėmimo aktą, ir taip patvirtindamas šiuos melagingus duomenis paslėpė UAB „S.“ buhalterinės apskaitos dokumentus, dėl to nebuvo galima iš dalies nustatyti UAB „S.“ veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio bei struktūros laikotarpiu nuo 2005 m. sausio 1 d. iki 2010 m. birželio 22 d.

6Kasaciniu skundu nuteistasis G. J. prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. sausio 14 d. nuosprendį bei Vilniaus apygardos teismo 2014 m. balandžio 30 d. nutartį ir bylą nutraukti.

7Kasatorius teigia, kad teismai pažeidė BK 2 straipsnio 3, 4 dalių nuostatas nes nuteisė jį nesant įrodymų, atitinkančių Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 20 straipsnio nuostatas dėl įrodymų leistinumo, jų patikimumo ir vertinimo. Vilniaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos 2010 m. birželio 22 d. operatyvaus patikrinimo ataskaita Nr. 430-2466, kurioje nustatyti apgaulingo buhalterinės apskaitos tvarkymo padariniai, t. y. būtinas nusikaltimo, numatyto BK 222 straipsnio 1 dalyje, sudėties požymis, kategoriškai nurodyta, kad už UAB „S.“ apskaitos organizavimą ir dokumentų išsaugojimą atsakingi asmenys nepateikė 2005 m. sausio 1 d.–2010 m. birželio 22 d. laikotarpio įmonės buhalterinės apskaitos ir kitų dokumentų, juos sąmoningai slepia ir trukdo mokesčių administratoriui tinkamai atlikti savo funkcijas, gauta iki ikiteisminio tyrimo pradėjimo, nebuvo patikrinta BPK 90, 205, 207, 284 ir kt. straipsniuose numatytais proceso veiksmais. Apeliacinės instancijos teismas dėl šių argumentų nepasisakė ir abejonių dėl vienintelio šioje baudžiamojoje byloje įrodymo nepašalino, skundo tinkamai neišnagrinėjo, taip padarė BPK 320 straipsnio 3 dalies reikalavimų pažeidimą, kuris yra esminis BPK reikalavimų pažeidimas, nes dėl jo apeliacinės instancijos teismo priimtos nutarties negalima laikyti teisėta. Teismų sprendimai neatitinka BPK 305, 332 straipsnių reikalavimų, nes apkaltinamojo nuosprendžio aprašomojoje dalyje įrodyta pripažintų nusikalstamų veikų aplinkybės yra nesuprantamos, netikslios ir prieštaringos, o neaiškus ir nekonkretus kaltinimas suvaržo teisę į gynybą, nustatytą BPK 22 straipsnio 3 dalyje, 44 straipsnio 7 dalyje. Kasatorius teigia, kad jis nuteistas pagal BK 300 straipsnio 1 dalį dėl netikrų dokumentų pagaminimo ir panaudojimo nepagrįstai, nenustačius objektyviųjų veikos požymių, neatsižvelgus į teismų praktiką, kad dokumentas laikomas netikru tada, kai jo turinyje įtvirtinti objektyvios tikrovės neatitinkantys duomenys ir kaltininkas tokį dokumentą surašė, atspausdino ar kitaip pagamino kito asmens vardu (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-361/2012). Kasatorius mano, kad byloje nustatyta, jog jis netikrų dokumentų negamino, bet, pasinaudojęs teisininkų parengtu ir jau daugiau kaip metus laiko keliose įmonėse ir jo paties kitais atvejais naudotu akcijų pirkimo-pardavimo sutarties trafaretu, kurį naudojo būdamas parduodamų UAB „S.“ akcijų savininku, savo vardu, t. y. teisėtai, pagamino (atspausdino) ir savo vardu bei parašu patvirtino akcijų pirkimo-padavimo sutartį su asmeniu, prisistačiusiu A. A. ir pateikusiu savo asmens dokumentą ir jo kopiją. Rašysenos specialistų išvada patvirtino, kad akcijų pirkimo-pardavimo sutartyje ir dokumentų perdavimo-priėmimo akte už asmenį, kuris prisistatė A. A., pasirašė ne A. A. ir ne G. J. Iš kaltinimo ir nuosprendžio aprašomosios dalies akivaizdu, jog kasatorius nuteistas už vienos iš alternatyvių veikų, numatytų BK 222 straipsnio 1 dalyje, padarymą – buhalterinės apskaitos dokumentų paslėpimą. Tačiau lieka neaišku, kokiu tikslu išvardytos Buhalterinės apskaitos įstatymo 12 straipsnio, 16 straipsnio 1 dalies ir 19 straipsnio nuostatos, kurias tariamai jis būdamas UAB „S.“ vieninteliu akcininku ir faktiniu įmonės vadovu, pažeidė, nenurodant, kokiais konkrečiais veiksmais ar neveikimu jis šiuos pažeidimus galbūt padarė, ar jis buvo kaltinamas ir nuteistas už tai, kad, pažeisdamas minėto įstatymo nuostatas, ne tik paslėpė buhalterinės apskaitos dokumentus, bet ir apgaulingai tvarkė teisės aktų reikalaujamą buhalterinę apskaitą. Apeliacinės instancijos teismo nurodyta aplinkybė, kad UAB „S.“ dokumentai buvo paslėpti, nei paneigia, nei patvirtina, minėto įstatymo 16 straipsnio 1 dalies, 19 straipsnio nuostatų pažeidimo faktą. Be to, kasatorius pažymi, jog Buhalterinės apskaitos įstatymo 12, 19 straipsnių nuostatų, kad apskaitos dokumentai ir apskaitos registrai iki finansinės atskaitomybės patvirtinimo saugomi ūkio subjekto vadovo nustatyta tvarka, kuri turi numatyti priemones, užtikrinančias dokumentų saugumą, pažeidimas, esant visiems kitiems nusikalstamos veikos sudėties požymiams, užtraukia atsakomybę pagal BK 223 straipsnio 1 dalį už įstatymų nustatytą laiką buhalterinės apskaitos dokumentų nesaugojimą. Be to, Vilniaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos operatyvaus patikrinimo 2009 m. kovo 25 d. pažymos duomenys, kad operatyvaus patikrinimo metu bendrovė sutvarkė buhalterinę apskaitą, pateikė trūkstamas bei patikslintas deklaracijas ir deklaravo į biudžetą mokėtiną 105 101 Lt sumą, įvertinti atliekant kitą tyrimą, priešingai nei nurodė apeliacinės instancijos teismas, patvirtina, jog iki 2009 m. kovo 25 d. UAB „S.“ buhalterinė apskaita buvo tvarkoma laikantis teisės normų reikalavimų, todėl teigti, jog įmonės buhalterinė apskaita buvo tvarkoma, pažeidžiant minėtas įstatymų normas visą laikotarpį nuo 2005 m. sausio 1 d. iki 2010 m. birželio 22 d., vien tik dėlto, kad nebuvo pateikti šio laikotarpio buhalterinės apskaitos dokumentai ar dokumentai galbūt buvo paslėpti, nėra jokio pagrindo. Neįrodytas ir būtinas nusikaltimų už kuriuos kasatorius nuteistas subjektyvusis požymis – tiesioginė tyčia (BK 15 straipsnio 2 dalis), t. y. tai, kad kasatorius suprato, jog dokumentuose užfiksuoja tikrovės neatitinkančius duomenis, ir tokių padarinių siekė. Byloje nepaneigti kasatorius parodymai, kad jis ne tik nesiekė pagaminti netikrus dokumentus, bet pagal tuo metu susiklosčiusias aplinkybes net nesuprato, kad šiuose dokumentuose asmuo, prisistatęs A. A., užfiksuoja tikrovės neatitinkančius duomenis, t. y. nurodo kito asmens vardą, pavardę, datą bei pasirašo. Nesant objektyvių duomenų, nepašalintos abejonės turi būti aiškinamos teisiamojo naudai ir laikomasi nekaltumo prezumpcijos principo. Pirmosios instancijos teismas nuosprendyje suabejojo kasatoriaus tariamai nusikalstamų veikų savarankiškumu ir nurodė, jog „veikos savarankiškumas galbūt buvo įtakotas kaltinamojo šeimos narių, tačiau kaltinamas jis vienas, suvokia veikos pavojingumą ir padarinius“. Kasatorius teigia, kad neturėjo ir negalėjo turėti tikslo paslėpti įmonės buhalterinės apskaitos dokumentų, siekiant sutrukdyti tikrinti jos veiklą, turtą, nuosavą kapitalą ar įsipareigojimų dydį ar struktūrą, nes mokesčių administratorius įmonės mokesčių apskaičiavimo teisingumą, jos vykdomą veiklą bei rezultatus tikrino ne kartą, įmonė metus nebevykdė jokios veiklos, o Mokesčių administratorius iki tol bendrovės 2005 m. sausio 1 d.–2008 m. gruodžio 31 d. laikotarpio veiklą tikrino, tai patvirtina 2009 m. rugsėjo 25 d. operatyvaus patikrinimo pažyma. Priešingai nei nurodė apeliacinės instancijos teismas, šių kasatoriaus parodymų nepaneigia Vilniaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos operatyvaus patikrinimo ataskaitoje Nr. 430-2466 nurodyti faktiniai duomenys, kad pagal Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos 2009 m. gruodžio 31d. raštą Nr. (21,13-32-3)-R-12638 Vilniaus AVMI buvo atliekami kontrolės veiksmai, nes šiame rašte nėra kalbama apie UAB „S.“. Be to, kasatorius pažymi, kad pagal galimybes vykdė mokesčių administratoriaus nurodymus, net pasitelkdamas kitus įgaliotus asmenis, nes pats negalėjo įvykdyti šių nurodymų dėl žinių ir patirties stokos, nesuprasdamas buhalterinės apskaitos dokumentų ir nežinodamas, kur kokie dokumentai yra saugomi, ir tai darė net tada, kai nebuvo vienintelis įmonės akcininkas ir neturėdamas prievolės tai daryti. Apibendrindamas kasatorius teigia, kad jo veiksmuose nesant nei pavojingos bei priešingos teisei veikos, nei kaltės, darytina išvada, jog nusikalstamos veikos, numatytos BK 300 straipsnio 1 dalyje ir 222 straipsnio 1 dalyje, nebuvo padarytos.

8Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros Baudžiamojo persekiojimo departamento prokurorė Lina Beinarytė atsiliepimu į kasacinį skundą prašo nuteistojo G. J. kasacinį skundą atmesti.

9Prokurorė nurodo, kad, priešingai nei teigia kasatorius, iš bylos duomenų matyti, kad nuo 2010 m. kovo 24 d. iki 2010 m. kovo 26 d., kai buvo pagaminti netikri dokumentai, A. A. Lietuvoje nebuvo. Tai patvirtina pagal teisinės pagalbos prašymą apklaustas A. A., liudytoja I. Ž., asmens parodymo atpažinti protokolas. Tai, kad ant akcijų pirkimo-pardavimo sutarties bei UAB „S.“ dokumentų, materialinių vertybių ir informacijos perdavimo-priėmimo akto yra ne A. A. parašas, patvirtina Lietuvos teismo ekspertizės centro 2013 m. sausio 30 d. specialisto išvada. Kasatoriaus teiginiai nepaneigia aplinkybės, kad dokumentų trafaretai buvo panaudoti gaminant netikrus dokumentus, nurodant tikrovės neatitinkančias žinias apie UAB „S.“ akcijų pardavimą ir įmonės dokumentų perdavimą A. A. Tai, kad A. A., kaip įmonės UAB „S.“ akcininkas, Juridinių asmenų registre buvo įregistruotas 2010 m. gruodžio 28 d., nepaneigia fakto, jog G. J. su A. A. jokios įmonės akcijų pardavimo sutarties nesudarė, ir nepatvirtina, kad įregistravimas buvo atliktas A. A. iniciatyva. UAB „S.“ dokumentų, materialinių vertybių ir informacijos perdavimo-priėmimo akte nurodyta, kad A. A. tariamai 2010 m. kovo 26 d. buvo perduoti visi UAB „S.“ dokumentai, tačiau perduodamų dokumentų ir vertybių aprašo sudarymas pats savaime nepatvirtina fakto, kad išvardyti dokumentai iš tiesų buvo perduoti, nes, kaip minėta, A. A. parašas buvo suklastotas. Iš Vilniaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos operatyvaus patikrinimo ataskaitos Nr. 430-2466 matyti, kad Vilniaus AVMI buvo atliekami juridinių asmenų: ( - ) ir fizinių asmenų: G. J., A. J. ir J. J. kontrolės veiksmai dėl sandorių tarp šių asmenų ir jų finansinės investicinės veiklos vykdymo, nes Valstybinė mokesčių inspekcija prie Finansų ministerijos gavo gyventojo pateiktą informaciją apie šių juridinių ir fizinių asmenų galimai apgaulingus veiksmus, siekiant nuslėpti mokesčius. Iš byloje esančių dokumentų matyti, kad nei iki 2009 m. rugsėjo 4 d. įmonės UAB „S.“ generaline direktore buvusi J. J., nei G. J. (vienintelis įmonės akcininkas) Valstybinei mokesčių inspekcijai nepateikė su įmonės veikla susijusių dokumentų ir prašomos informacijos, taip pat nereagavo į siunčiamus pakartotinus prašymus. Tokie G. J. veiksmai neabejotinai patvirtina nuteistojo tyčią apsunkinti operatyvaus patikrinimo atlikimą, slepiant įmonės dokumentus. Prokurorė atkreipia dėmesį į svarbią aplinkybę, kad kasatorius, kaip tik tuo metu, kai buvo pagaminti netikri dokumentai, t. y. UAB „S.“ akcijų pirkimo-pardavimo sutartis ir 2010 m. kovo 26 d. bendrovės dokumentų, materialinių vertybių ir informacijos perdavimo-priėmimo A. A. aktas, UAB „S.“ generaline direktore dviem savaitėms fiktyviai priėmė L. V. Teismai padarė pagrįstą išvadą, kad tokie G. J. veiksmai tik patvirtina faktą, jog, priimant tokiam trumpam laiko tarpui L. V. į generalinės direktorės pareigas, buvo siekiama apsunkinti minėtų dokumentų klastojimo fakto nustatymą. Visos šios byloje nustatytos aplinkybės patvirtina, kad G. J., siekdamas išvengti įmonės patikrinimo ir už nustatytus pažeidimus gresiančios atsakomybės, pagamino netikrą Akcijų pirkimo-pardavimo sutartį, 2010 m. kovo 26 d. bendrovės dokumentų, materialinių vertybių ir informacijos perdavimo-priėmimo aktą ir paslėpė įmonės UAB „S.“ dokumentus, dėl to iš dalies nebuvo galima buvo nustatyti UAB „S.“ veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio bei struktūros. Nuteistasis G. J., būdamas vieninteliu UAB „S.“ akcininku ir faktiniu jos vadovu, buvo atsakingas už įstatymų nuostatas atitinkantį įmonės buhalterinės apskaitos tvarkymą ir dokumentų išsaugojimą, tačiau atliekant įmonės operatyvų mokestinį patikrinimą, mokesčių administratoriui reikiamų dokumentų nepateikė. Aplinkybė, jog UAB „S.“ dokumentai buvo paslėpti, rodo, kad tvarkant įmonės buhalterinę apskaitą, buvo nesilaikyta 2001 m. lapkričio 6 d. Buhalterinės apskaitos įstatymo 12 straipsnio, 16 straipsnio 1 dalies ir 19 straipsnio nuostatų. G. J. nusikalstamai veikai baudžiamasis įstatymas pritaikytas tinkamai.

10Teismai visas bylos aplinkybes išnagrinėjo išsamiai ir nešališkai, remdamiesi baudžiamojo proceso įstatymo nustatyta tvarka gautais įrodymais, kurių patikimumas BPK nustatytomis priemonėmis patikrintas teisminio proceso metu. Priešingai nei teigia kasatorius, bylą nagrinėję teismai patikrino kiekvieno įrodymo liečiamumą, leistinumą, įrodymų pakankamumą, jų tarpusavio ryšį ir teisingai vertino visus byloje esančius įrodymus kaip visumą. Bylos duomenys nesudaro pagrindo teigti, kad teisėjų, vertinusių įrodymus, vidinis įsitikinimas nebuvo pagrįstas išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Byloje nėra duomenų, kad bylą nagrinėję pirmosios bei apeliacinės instancijos teisėjai būtų buvę šališki, neobjektyvūs ar būtų pažeistas konstitucinis nekaltumo prezumpcijos principas. Tai, kad teismas įrodymus vertino ne taip, kaip norėtų kasatorius, nereiškia, jog teismai buvo šališki.

11Kasacinis skundas netenkintinas.

12Dėl BK 222 straipsnio 1 dalies ir BK 300 straipsnio 1 dalies taikymo

13Kasaciniu skundu nuteistasis G. J. skundžia tai, kad jis nepagrįstai buvo pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 222 straipsnio 1 dalį, nes nebuvo nustatytas vienas iš šios nusikalstamos veikos objektyviųjų požymių – padariniai bei subjektyvusis požymis – tyčinė kaltė.

14Pagal BK 222 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas apgaulingai tvarkė teisės aktų reikalaujamą buhalterinę apskaitą arba paslėpė, sunaikino ar sugadino apskaitos dokumentus, jeigu dėl to nebuvo galima visiškai ar iš dalies nustatyti asmens veiklos, jo turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktūros. Šios normos apsaugos objektu yra valstybės finansiniai interesai, tačiau to negalima suprasti taip, kad atsakomybė už apgaulingą buhalterinės apskaitos tvarkymą būtinai sietina su mokestinės prievolės valstybės biudžetui nevykdymu. Valstybės finansiniai interesai, be kita ko, suponuoja ir tai, kad ūkio subjektai apskaitą tvarko taip, kad apskaitos informacija būtų tinkama, objektyvi, palyginama, laiku pateikiama, išsami ir naudinga vidaus ir išorės informacijos vartotojams (Buhalterinės apskaitos įstatymo 4 straipsnis). Buhalterinės apskaitos taisyklių laikymasis savo ruožtu užtikrina ir mokesčių surinkimo kontrolę (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-427/2014).

15Buhalterinės apskaitos įstatymo 2 straipsnyje, kuris įtvirtina pagrindines įstatymo sąvokas, yra numatyta, kad: 1) apskaitos dokumentas – popierinis arba elektroninis liudijimas, patvirtinantis ūkinę operaciją arba ūkinį įvykį ir turintis rekvizitus, pagal kuriuos galima nustatyti ūkinės operacijos arba ūkinio įvykio tapatumą, taip pat šio įstatymo 13 straipsnio 7 dalyje nurodytas dokumentas; 2) pinigų apskaitos dokumentas – popierinis liudijimas, kuriame nurodomos grynųjų pinigų mokėjimo ar jų pervedimo operacijos, kai įvykdomas vieno ūkio subjekto įsipareigojimas kitam ūkio subjektui; 3) ūkinė operacija – ūkio subjekto veikla, keičianti turto ir (arba) nuosavo kapitalo, finansavimo sumų bei įsipareigojimų dydį ir (arba) struktūrą. Taigi, tiek BK 222 straipsnio dispozicijoje nusikalstamos veikos dalyku, tiek ir Buhalterinės apskaitos įstatyme buhalterinės apskaitos elementu yra pripažįstamas buhalterinės apskaitos dokumentas, pagal kurį galima nustatyti ūkinės operacijos arba ūkinio įvykio tapatumą, o pinigų apskaitos dokumentu pripažįstamas popierinis liudijimas, kuriame nurodomos grynųjų pinigų mokėjimo ar jų pervedimo operacijos.

16Buhalterinės apskaitos tvarkymas vertintinas kaip procesas, kurio metu atliekami įvairūs veiksmai siekiant registruoti, grupuoti ir apibendrinti ūkines operacijas ir įvykius, taip gaunant informaciją, reikalingą ekonominiams sprendimams priimti ir (arba) finansinei atskaitomybei sudaryti. Kartu apgaulingas teisės aktų reikalaujamos buhalterinės apskaitos tvarkymas – tai buhalterinės apskaitos tvarkymas sąmoningai pažeidžiant teisės aktų, reglamentuojančių buhalterinės apskaitos tvarkymą, reikalavimus (pvz., dvigubos buhalterinės apskaitos vedimas, dalies ar visų ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių nefiksavimas apskaitos dokumentuose ir pan.). BK 222 straipsnyje numatyto nusikaltimo sudėtis yra materiali, todėl baudžiamoji atsakomybė kyla tik tuo atveju, kai jis sukelia šiame BK straipsnyje numatytus padarinius – dėl tyčinių buhalterinės apskaitos pažeidimų negalima visiškai ar iš dalies nustatyti asmens veiklos, jo turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktūros, be to, įstatyme šie padariniai suformuluoti kaip alternatyvūs, todėl pakanka nustatyti bent vieną iš jų, kad asmuo būtų patrauktas baudžiamojon atsakomybėn. Apgaulingo buhalterinės apskaitos tvarkymo padariniai nustatomi kompetentingų įstaigų patikrinimo, revizijos aktais, audito ataskaita arba specialisto išvada, ekspertizės aktu (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-233/2014).

17Nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje nustatyta, kad G. J. nuo 2009 m. gruodžio 23 d. tapo vieninteliu UAB „S.“ akcininku ir faktiniu jos vadovu (T. 1, b. l. 69). Taigi, jis buvo atsakingas ir už įmonės buhalterinės apskaitos dokumentų saugojimą, jų pateikimą mokesčių administratoriui. Pagal Buhalterinės apskaitos įstatymą įmonės vadovas yra atsakingas už buhalterinės apskaitos organizavimą, o ne tvarkymą. Pagal šio įstatymo 21 straipsnio 1 dalį ūkio subjekto vadovas atsakingas už buhalterinės apskaitos organizavimą, t. y. atsakingas už tai, kad įmonėje būtų vedama buhalterinė apskaita, taip pat už dokumentų ir apskaitos registrų išsaugojimą. Pažymėtina, kad buhalterinės apskaitos organizavimas ir buhalterinės apskaitos tvarkymas nėra tapačios sąvokos (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-41/2012, 2K-363/2014). Buhalterinės apskaitos įstatyme taip pat nurodyta, kad ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių duomenys registruojami apskaitos registruose (16 straipsnio 1 dalis) bei apskaitos dokumentai ir apskaitos registrai iki finansinių ataskaitų patvirtinimo saugomi ūkio subjekto vadovo nustatyta tvarka, kuri turi numatyti priemones, užtikrinančias dokumentų saugumą (19 straipsnio 1 dalis). Šioje baudžiamojoje byloje nėra duomenų, kad, be G. J., kiti asmenys būtų disponavę įmonės dokumentais.

18Vilniaus apskrities valstybinė mokesčių inspekcija, tikrindama UAB „S.“ buhalterinę apskaitą, konstatavo, kad UAB „S.“ pažeidė Buhalterinės apskaitos įstatymo 12 straipsnio 1 dalies, 16 straipsnio 1 dalies, 17 straipsnio, 19 straipsnio 1 ir 4 dalių bei 21 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas. Taigi UAB „S.“ buvo atsakinga už buhalterinės apskaitos organizavimą ir dokumentų išsaugojimą (2010-06-22 Nr. 430-2466 operatyvaus patikrinimo ataskaita) (T. 1, b. l. 13–14). Operatyvaus patikrinimo metu UAB „S.“ atsakingiems asmenims ne vieną kartą buvo siunčiami mokesčių administratoriaus nurodymai dėl UAB „S.“ buhalterinės apskaitos dokumentų pateikimo ir paaiškinimų dėl vykdytos finansinės investicinės veiklos laikotarpiu nuo 2005 m. sausio 1 d. iki 2010 m. birželio 22 d. Tačiau mokesčių administratoriaus nurodymai nebuvo įvykdyti ir UAB „S.“ buhalterinės apskaitos ir kitų dokumentų laikotarpio nuo 2005 m. sausio 1 d. iki 2010 m. birželio 22 d. operatyviniam patikrinimui nepateikė. Taip buvo pažeistos ir mokesčių administravimo įstatymo (2004 m. balandžio 13 d. redakcija) 40 straipsnio nuostatos, kuriame įtvirtintos mokesčių mokėtojo pareigos (laiku ir tiksliai įvykdyti mokestinę prievolę; bendradarbiauti su mokesčių administratoriumi, vykdyti jo teisėtus nurodymus ir netrukdyti įgyvendinti įstatymų suteiktų teisių; teisės aktų nustatyta tvarka įsiregistruoti mokesčių mokėtoju, laiku pranešti apie pasikeitusius mokesčių mokėtojų registre esančius duomenis; teisingai apskaičiuoti mokestį, vadovaudamasis mokesčių įstatymais; laiku pateikti mokesčių deklaracijas ir kitus teisės aktuose nurodytus dokumentus; teisės aktų nustatyta tvarka tvarkyti apskaitą, saugoti apskaitos dokumentus ir registrus, taip pat kitus dokumentus; sudaryti mokesčių administratoriui patikrinimui atlikti reikiamas sąlygas, kai patikrinimas atliekamas nuvykus pas mokesčių mokėtoją; pateikti mokesčių administratoriui visus patikrinimui atlikti reikiamus dokumentus, kompiuteriu tvarkomos apskaitos duomenis bei kitą informaciją; šio įstatymo 42 straipsnyje nustatyta tvarka pateikti mokesčių administratoriui informaciją apie sąskaitos užsienio kredito įstaigoje atidarymą; atlikti kitas šiame ir kituose įstatymuose bei jų lydimuosiuose teisės aktuose numatytas pareigas).

19Šioje baudžiamojoje byloje teismai taip pat nustatė, kad G. J. dviem savaitėm fiktyviai priėmė UAB „S.“ generalinės direktorės pareigoms L. V. nuo 2010 m. kovo 17 d. (T.1, b. l. 78). L. V. buvo žinoma, kad Valstybinė mokesčių inspekcija reikalavo pateikti dokumentus, tačiau ji atsisakė pasirašyti, nes jau nuo 2010 m. kovo 30 d. nebuvo direktore. Be to, paskirta generaline direktore ji ne tik kad neatliko jokių veiksmų, bet ir neperėmė jokių buhalterinės apskaitos dokumentų. Tai patvirtino ir pats G. J., kartu L. V. paaiškindamas, kad reikės būti tik formalia direktore ir jokių realių pareigų atlikti nereikės (T.3. b. l. 85-87).

20Pažymėtina tai, kad apgaulingos apskaitos tikslas – turėti naudos: nemokėti valstybei mokesčių, sumokėti mažiau ar bendrai jų išvengti. Šiuo atveju Valstybinės mokesčių inspekcijos operatyvus patikrinimas buvo atliekamas dėl UAB „S.“ apgaulingų veiksmų, siekiant nuslėpti mokesčius (T. 1, b. l. 19). Pagal teismų praktiką bylose dėl BK 222 ir 223 straipsnių taikymo realią asmens veiklą, jo ūkinę, komercinę, finansinę būklę, nuosavą kapitalą, įsipareigojimų dydį ir struktūrą turi būti įmanoma nustatyti analizuojant tik to asmens (ūkio subjekto) buhalterinės apskaitos dokumentus. Jei to padaryti tokiu būdu (o ne atliekant priešpriešinius patikrinimus, ikiteisminį tyrimą ir pan.) negalima, atsiranda šiame straipsnyje numatyti padariniai ir kaltininkui kyla baudžiamoji atsakomybė (pvz., kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-11/2008, 2K-426/2013, 2K-16/2014, 2K-233/2014).

21Apgaulingas buhalterinės apskaitos tvarkymas, numatytas BK 222 straipsnyje, yra tada, kai šio įstatymo dispozicijoje nurodyta veika padaroma tyčia. Apgaulingos apskaitos tvarkymo tyčios turinį sudaro tai, jog kaltininkas suvokė, kad jis tvarkė apskaitą pažeisdamas teisės aktus, reglamentuojančius buhalterinės apskaitos tvarkymą, paslėpė, sunaikino ar sugadino apskaitos dokumentus, numatė, kad dėl to bus negalima visiškai ar iš dalies nustatyti asmens veiklos, jo turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktūros, ir šių padarinių norėjo.

22Taigi dėl tokių UAB „S.“ padarytų buhalterinės apskaitos ir mokesčių administravimo įstatymų pažeidimų ir dėl nepateiktų buhalterinės apskaitos dokumentų už laikotarpį nuo 2005 m. sausio 1 d. iki 2010 m. birželio 22 d. nebuvo galima iš dalies nustatyti UAB „S.“ veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio, struktūros, nes G. J. sąmoningai juos slėpė ir trukdė mokesčių administratoriui tinkamai atlikti savo funcijas.

23Kasaciniu skundu kasatorius teigia, kad jis nepagamino netikrų dokumentų – 2010 m. kovo 24 d. UAB „S.“ akcijų pirkimo-pardavimo sutarties ir 2010 m. kovo 26 d. bendrovės dokumentų, materialinių vertybių ir informacijos perdavimo-priėmimo akto, o tik naudojosi turimais ir praeityje daugybę kartų naudotais sutarčių trafaretais.

24Iš tikrųjų teismų praktikoje konstatuota, kad tais atvejais, kai apgaulingai tvarkant buhalterinę apskaitą suklastojami buhalterinės apskaitos dokumentai arba apskaitos registrai, kaltininko veika kvalifikuojama tik pagal BK 222 straipsnį, o tais atvejais, kai apgaulingai tvarkant minėtą apskaitą suklastojami kiti, ne buhalterinės apskaitos dokumentai, veika kvalifikuojama pagal BK 222 straipsnį ir 300 straipsnio atitinkamą dalį kaip ideali nusikaltimų sutaptis (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-23/2006, 2K-428/2014).

25Baudžiamoji atsakomybė pagal BK 300 straipsnio 1 dalį kyla tada, kai padaroma bent viena iš alternatyvių veikų: 1) netikro dokumento pagaminimas, 2) tikro arba netikro dokumento suklastojimas, 3) suklastoto dokumento laikymas, gabenimas, siuntimas, panaudojimas ar realizavimas. Teismų praktikoje tikro dokumento klastojimas apima veiksmus, kurie pakeičia dokumente užfiksuotos informacijos teisingumą. Tikras dokumentas gali būti suklastotas materialiai, t. y. kai kaltininkas savo veiksmais pakeičia dokumente užfiksuotą informaciją (pvz., teksto dalies pakeitimas, nuotraukos, parašo ir kitų rekvizitų pakeitimas ir pan.) (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-500/2005, 2K-805/2005), ir intelektualiai (pavyzdžiui, melagingos informacijos įrašymas į dokumentą) (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-132/2008, 2K-607/2007).

26BK 300 straipsnis saugo tokią vertybę kaip dokumentų ir juose esančių įrašų tikrumas, informacijos dokumente patikimumas ir taip užtikrina normalią, teisingą dokumentų apyvartą. Kadangi šie BK 300 straipsnio 1 dalies dispozicijoje nurodyti požymiai suformuluoti kaip alternatyvūs, tai baudžiamajai atsakomybei pakanka, kad būtų padaryta bent viena iš šiame BK straipsnyje nurodytų veikų.

27Dokumento suklastojimas – tai veiksmai, kuriais sukuriamas dokumento netikrumas arba jo turinio neteisingumas. Dokumentas yra suklastotas, kai kaltininkas pakeičia kito asmens surašyto, atspausdinto ar kitaip pagaminto dokumento turinį arba savo vardu surašo, atspausdina ar kitaip pagamina, arba tik patvirtina kito asmens surašytą dokumentą, taip dokumento turinyje įtvirtindamas tikrovės neatitinkančius duomenis. Dokumentai klastojami įrašant melagingą informaciją, padirbant parašą ar antspaudą, pašalinant tikro dokumento teksto dalį, perklijuojant nuotrauką ir pan. (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-35/2011). Vienas iš dokumentų suklastojimo būdų yra tyčinis įrašymas į tikrą dokumentą melagingų žinių, t. y. žinių, neatitinkančių tikrovės.

28Šioje baudžiamojoje byloje teismai visiškai pagrįstai konstatavo, jog G. J. su A. A. jokios įmonės akcijų pirkimo-pardavimo sutarties nesudarė. Ir nors A. A., kaip įmonės UAB „S.“ akcininkas, Juridinių asmenų registre buvo įregistruotas 2010 m. gruodžio 28 d. (T. 3. b. l. 64-65), tačiau tai nepatvirtina aplinkybės, jog įregistravimas buvo atliktas A. A. iniciatyva. Visų pirma, bylos duomenys rodo, kad nuo 2010 m. kovo 24 d. iki 2010 m. kovo 26 d., kai buvo pagaminti netikri dokumentai, A. A. nebuvo Lietuvoje. Tai patvirtino ir pats A. A. (T. 4, b .l. 43–46), jo motina I. Ž. (T. 3, b. l. 135–136). Be to, asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką metu A. A. neatpažino ir pats G. J. (T. 4, b. l. 109–111). Antra, tai, kad ant akcijų pirkimo-pardavimo sutarties bei UAB „S.“ dokumentų, materialinių vertybių ir informacijos perdavimo-priėmimo akto yra ne A. A. parašas, patvirtino Lietuvos teismo ekspertizės centro 2013 m. sausio 30 d.. specialisto išvada (T. 4, b. l. 82–86). Trečia, tuo metu, kai buvo pagaminti netikri dokumentai, t. y. UAB „S.“ akcijų pirkimo-pardavimo sutartis ir bendrovės dokumentų, matreialinių vertybių ir informacijos perdavimo-priėmimo A. A. aktas, UAB „S.“ generaline direktore dviem savaitėms fiktyviai buvo priimta L. V.

29Nepagrįstas ir kasatoriaus skundo argumentas, kad jis neturėjo tyčios pagaminti netikrų dokumentų ir jų pagrindu paslėpti UAB „S.“ buhalterinės apskaitos dokumentus.

30Dokumento suklastojimas ar disponavimas suklastotu dokumentu (BK 300 straipsnio 1 dalis) padaromas tiesiogine tyčia: kaltininkas supranta, kad gamina netikrą dokumentą, klastoja tikrą dokumentą, laiko, gabena, siunčia, panaudoja arba realizuoja suklastotą ar netikrą dokumentą, ir nori taip veikti (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-608/2010, 2K-426/2010, 2K-210/2014). Kaltės turinys atskleidžiamas ne vien tik kaltininko parodymais, kaip jis suvokė bei vertino savo veiksmus, tačiau vertinant ir išorinius (objektyviuosius) nusikalstamos veikos požymius: kaltininko atliktus veiksmus, jų pobūdį, pastangas juos darant, aplinkybes, lėmusias tokių veiksmų padarymą, kaltininko siekiamą rezultatą ir t. t.

31Taigi G. J., veikdamas tyčia, suvokdamas savo nusikalstamo veikimo pobūdį ir padarinius, tiksliai nenustatytu laiku ir tiksliai nenustatytoje vietoje padirbo netikrus dokumentus, t. y. savo parašu patvirtino 2010 m. kovo 24 d. UAB „S.“ akcijų pirkimo-pardavimo sutartį ir 2010 m. kovo 26 d. bendrovės dokumentų, materialinių vertybių ir informacijos perdavimo-priėmimo aktą, ir taip, patvirtindamas šiuos melagingus duomenis, paslėpė UAB „S.“ buhalterinės apskaitos dokumentus, dėl to kilo nusikalstami padariniai, t. y. negalėjimas iš dalies nustatyti UAB „S.“ veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio bei struktūros už laikotarpį nuo 2005 m. sausio 1 d. iki 2010 m. birželio 22 d.

32Dėl esminių Baudžiamojo proceso kodekso pažeidimų

33Kasatorius kasaciniame skunde taip pat teigia, kad baudžiamojoje byloje pažeistos BPK 20 straipsnio taikymo nuostatos, nes Vilniaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos operatyvaus patikrinimo ataskaita Nr. 430-2466 neatitinka įrodymams ir jų vertinimui keliamų reikalavimų BPK 20 straipsnio 4 dalies prasme.

34Pažymėtina, kad BPK 20 straipsnio 4 dalis įtvirtina du pagrindus, pagal kuriuos vertinamas įrodymų leistinumas: įrodymų gavimas teisėtais būdais ir galimybė patikrinti surinktus įrodymus BPK numatytais proceso veiksmais. Teisėtais būdais gautais duomenimis laikomi tokie duomenys, kurie yra surinkti atliekant BPK numatytus procesinius veiksmus ir nepažeidžiant šiems procesiniams veiksmams keliamų reikalavimų bei tinkamai juos užfiksuojant. Įrodymų leistinumas reiškia jų tinkamumą, o būtent, ar teisėtai buvo panaudoti tie šaltiniai, iš kurių tos žinios gautos, ar teisėti tų žinių gavimo būdai ir priemonės.

35Šioje baudžiamojoje byloje įrodymų vertinimas vyko nepažeidžiant tam keliamų reikalavimų ir bylą nagrinėję teismai teisingai įvertino surinktus ir ištirtus įrodymus, patikrino kiekvieno įrodymo tikrumą, liečiamumą, leistinumą, įrodymų pakankamumą, jų tarpusavio ryšį ir įvertino visus byloje esančius įrodymus. Įrodymai išanalizuoti pagal įstatymo reikalaujamus kriterijus. Taigi procesinių teisės normų, reguliuojančių įrodymus ir įrodinėjimą, teismai nepažeidė.

36Kasatorius mano, kad baudžiamąją bylą nagrinėję teismai nesivadovavo in dubio pro reo principu, visų neaiškumų bei netikslumų neaiškino kasatoriaus naudai, nepakankamai motyvavo teismo nuosprendžius, taip pažeidė teismų praktikoje nustatytas įrodymų vertinimo taisykles ir dėl to buvo padaryta esminių Baudžiamojo proceso kodekso pažeidimų.

37Pažymėtina, kad visos abejonės aiškinamos kaltinamojo naudai tik tada, kai išnaudojus visas galimybes nepavyksta jų pašalinti. Baudžiamasis procesas teisme yra grindžiamas rungimosi principu, kuris įtvirtina, jog kaltinimo ir gynybos šalys turi lygias teises teikti įrodymus, ginčyti kitos šalies argumentus, tačiau kaltinamojo teisinis statusas procese yra apibrėžtas nekaltumo prezumpcijos principu. Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 2 dalies, Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio ir BPK 44 straipsnio 6 dalies nuostatos įtvirtina nekaltumo prezumpciją, o BK 2 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad asmuo atsako pagal baudžiamąjį įstatymą tik tuo atveju, jeigu jis yra kaltas padaręs nusikalstamą veiką; tai reiškia, kad kaltininko kaltė baudžiamojoje teisėje nėra preziumuojama, o turi būti nustatoma dėl kiekvienos nusikalstamos veikos. Vadovaujantis nekaltumo prezumpcijos principu, pareiga įrodyti nusikaltimo padarymą tenka baudžiamąjį persekiojimą vykdančioms institucijoms. Kaltinamasis savo nekaltumo įrodinėti neprivalo ir įrodymų naštos jam perkelti negalima, bet kokios abejonės turi būti vertinamos kaltinamojo naudai (in dubio pro reo) (Barber?, Messegué and Jabardo v. Spain, no. judgment of 6 December 1988; Telfner v. Austria, no. 33501/96, judgement of 20 March 2001; Natunen v. Finland, no. 21022/04, judgement of 31 March 2009). Šis principas draudžia esant nepašalintoms abejonėms dėl reikšmingų bylai aplinkybių priimti apkaltinamąjį nuosprendį. Nacionalinėje teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad apkaltinamasis nuosprendis negali būti grindžiamas prielaidomis – teismo išvados turi būti pagrįstos įrodymais, neginčijamai patvirtinančiais kaltinamojo kaltę padarius nusikalstamą veiką bei kitas svarbias bylos aplinkybes (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-251/2010, 2K-532/2012, 2K-363/2013, 2K-476/2013, 2K-529/2013).

38Taigi visas įvairių teisės šakų normų kompleksas draudžia esant nepašalintoms abejonėms dėl reikšmingų bylai aplinkybių priimti apkaltinamąjį nuosprendį ar veiką kvalifikuoti pagal kaltinimą, kurio požymiai nėra nustatyta tvarka ir neginčytinai įrodyti. Tokios praktikos laikosi ir teismai (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K–177/2009, 2K–205/2012, 2K-532/2012, 2K-269/2013).

39Teismo nuosprendžio, kuriuo asmuo pripažįstamas kaltu, pagrįstumas reiškia, kad jame padarytos išvados dėl nusikaltimo įvykio, nusikalstamos veikos sudėties, kaltinamojo kaltumo arba nekaltumo, paskiriamos bausmės ir kitų nuosprendyje sprendžiamų klausimų turi būti pagrįstos išsamiai ir nešališkai ištirtais bei teisingai įvertintais įrodymais. Kaltinamasis gali būti pripažintas kaltu, jeigu visi kaltinimo elementai yra pagrįsti faktiniais duomenimis ir patikrinti teisminio nagrinėjimo metu. Nuteistasis G. J. kasaciniame skunde teigia, kad apeliacinės instancijos teismas nepasisakė dėl esminių apeliacinio skundo teiginių. Tačiau priešingai, negu teigia kasatorius, iš apeliacinio teismo nuosprendžio matyti, kad į visus apeliacinio skundo teiginius teismas argumentuotai atsakė. Apeliacinės instancijos teismas BPK nustatytų įrodymų vertinimo taisyklių nepažeidė ir esminių šio kodekso pažeidimų nepadarė, todėl nėra pagrindo panaikinti šio teismo nuosprendžio.

40Šioje baudžiamojoje byloje nėra pagrindo teigti, kad abiejų instancijų teismų teisėjų, vertinusių įrodymus, vidinis įsitikinimas nebuvo pagrįstas išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Byloje nėra duomenų, kad bylą nagrinėję teisėjai būtų buvę šališki, neobjektyvūs, ar būtų pažeistas nekaltumo prezumpcijos principas.

41Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 382 straipsnio 1 punktu,

Nutarė

42Nuteistojo G. J. kasacinį skundą atmesti.

Ryšiai
1. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų... 2. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. sausio 14 d. nuosprendžiu G. J.... 3. Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos... 4. Teisėjų kolegija... 5. G. J. nuteistas už tai, kad, nuo 2009 m. gruodžio 23 d. būdamas UAB... 6. Kasaciniu skundu nuteistasis G. J. prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės... 7. Kasatorius teigia, kad teismai pažeidė BK 2 straipsnio 3, 4 dalių nuostatas... 8. Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros Baudžiamojo persekiojimo... 9. Prokurorė nurodo, kad, priešingai nei teigia kasatorius, iš bylos duomenų... 10. Teismai visas bylos aplinkybes išnagrinėjo išsamiai ir nešališkai,... 11. Kasacinis skundas netenkintinas.... 12. Dėl BK 222 straipsnio 1 dalies ir BK 300 straipsnio 1 dalies taikymo ... 13. Kasaciniu skundu nuteistasis G. J. skundžia tai, kad jis nepagrįstai buvo... 14. Pagal BK 222 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas apgaulingai tvarkė teisės... 15. Buhalterinės apskaitos įstatymo 2 straipsnyje, kuris įtvirtina pagrindines... 16. Buhalterinės apskaitos tvarkymas vertintinas kaip procesas, kurio metu... 17. Nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje nustatyta, kad G. J. nuo 2009 m. gruodžio... 18. Vilniaus apskrities valstybinė mokesčių inspekcija, tikrindama UAB „S.“... 19. Šioje baudžiamojoje byloje teismai taip pat nustatė, kad G. J. dviem... 20. Pažymėtina tai, kad apgaulingos apskaitos tikslas – turėti naudos:... 21. Apgaulingas buhalterinės apskaitos tvarkymas, numatytas BK 222 straipsnyje,... 22. Taigi dėl tokių UAB „S.“ padarytų buhalterinės apskaitos ir mokesčių... 23. Kasaciniu skundu kasatorius teigia, kad jis nepagamino netikrų dokumentų –... 24. Iš tikrųjų teismų praktikoje konstatuota, kad tais atvejais, kai... 25. Baudžiamoji atsakomybė pagal BK 300 straipsnio 1 dalį kyla tada, kai... 26. BK 300 straipsnis saugo tokią vertybę kaip dokumentų ir juose esančių... 27. Dokumento suklastojimas – tai veiksmai, kuriais sukuriamas dokumento... 28. Šioje baudžiamojoje byloje teismai visiškai pagrįstai konstatavo, jog G. J.... 29. Nepagrįstas ir kasatoriaus skundo argumentas, kad jis neturėjo tyčios... 30. Dokumento suklastojimas ar disponavimas suklastotu dokumentu (BK 300 straipsnio... 31. Taigi G. J., veikdamas tyčia, suvokdamas savo nusikalstamo veikimo pobūdį ir... 32. Dėl esminių Baudžiamojo proceso kodekso pažeidimų... 33. Kasatorius kasaciniame skunde taip pat teigia, kad baudžiamojoje byloje... 34. Pažymėtina, kad BPK 20 straipsnio 4 dalis įtvirtina du pagrindus, pagal... 35. Šioje baudžiamojoje byloje įrodymų vertinimas vyko nepažeidžiant tam... 36. Kasatorius mano, kad baudžiamąją bylą nagrinėję teismai nesivadovavo in... 37. Pažymėtina, kad visos abejonės aiškinamos kaltinamojo naudai tik tada, kai... 38. Taigi visas įvairių teisės šakų normų kompleksas draudžia esant... 39. Teismo nuosprendžio, kuriuo asmuo pripažįstamas kaltu, pagrįstumas... 40. Šioje baudžiamojoje byloje nėra pagrindo teigti, kad abiejų instancijų... 41. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų... 42. Nuteistojo G. J. kasacinį skundą atmesti....