Byla 2K-322-1073/2019

1Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Prano Kuconio (kolegijos pirmininkas), Olego Fedosiuko ir Gabrielės Juodkaitės-Granskienės (pranešėja),

2teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistosios L. R. ir jos gynėjo advokato Vaclovo Janušausko kasacinį skundą dėl Tauragės apylinkės teismo 2018 m. spalio 29 d. nuosprendžio, kuriuo L. R. pripažinta kalta pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 183 straipsnio 1 dalį, 222 straipsnio 1 dalį, 223 straipsnio 1 dalį ir nubausta: pagal BK 183 straipsnio 1 dalį – 50 MGL (1882,50 Eur) dydžio bauda; pagal BK 222 straipsnio 1 dalį – 75 MGL (2823,75 Eur) dydžio bauda; pagal BK 223 straipsnio 1 dalį – 50 MGL (1882,50 Eur) dydžio bauda.

3Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 1 punktu, pagal BK 183 straipsnio 1 dalį ir 222 straipsnio 1 dalį paskirtos bausmės subendrintos, griežtesne bausme apimant švelnesnę, ir už šiuos nusikaltimus paskirta subendrinta bausmė – 75 MGL (2823,75 Eur) dydžio bauda. Ši bausmė, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, subendrinta su pagal BK 223 straipsnio 1 dalį paskirta bausme, iš dalies jas sudedant, ir paskirta galutinė subendrinta bausmė – 90 MGL (3388,50 Eur) dydžio bauda.

4Civilinis ieškinys patenkintas ir ( - ) kaimo bendruomenei „N.“ iš L. R. priteista 2453,66 Eur.

5( - ) kaimo bendruomenės „N.“ už advokato pagalbą sumokėti 1000 Eur pripažinti proceso išlaidomis ir ši pinigų suma priteista iš L. R. ( - ) kaimo bendruomenei „N.“.

6Taip pat skundžiama Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2019 m. gegužės 9 d. nutartis, kuria nuteistosios L. R. ir jos gynėjo advokato V. Janušausko apeliacinis skundas atmestas.

7Teisėjų kolegija

Nustatė

8I. Bylos esmė

91.

10L. R. pagal BK 222 straipsnio 1 dalį nuteista už tai, kad laikotarpiu nuo 2011 m. gruodžio 14 d. iki 2014 m. gruodžio 30 d. Šilutės rajone, būdama ( - ) kaimo bendruomenės „N.“, įmonės kodas ( - ), registruotos ( - ) k., tarybos pirmininkė ir pagal 2001 m. lapkričio 6 d. Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 21 straipsnio 1 dalies nuostatą, nurodančią, kad „už apskaitos organizavimą pagal šio įstatymo reikalavimus atsako ūkio subjekto vadovas“, būdama atsakinga už įmonės ūkinę finansinę veiklą, įmonės buhalterinės apskaitos organizavimą, siekdama, kad informacija vartotojams būtų nesuprantama, ir norėdama pasisavinti ( - ) kaimo bendruomenės „N.“ lėšas, tyčia, pažeisdama 2001 m. lapkričio 6 d. Buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX‑574 6 straipsnio 2 dalies reikalavimus, kur nurodyta, kad „į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio arba struktūros pasikeitimu“; 12 straipsnio 1 dalies reikalavimus, kur nurodyta, kad „visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais“, laikotarpiu nuo 2013 m. liepos 5 d. iki 2014 m. gruodžio 30 d. nepagrindė buhalterinės apskaitos dokumentais ir į apskaitą neįtraukė iš viso 662 (2000 – 1338) Lt (191,73 Eur) gavimo ir panaudojimo A. R. (kurių grąžino 662 Lt (191,73 Eur) daugiau A. R.). 2013 metais nepagrindė buhalterinės apskaitos dokumentais ir į apskaitą neįtraukė 5 atvejais iš viso 1500 (300 + 300 + 300 + 300 + 300) Lt (434,43 Eur) gavimo iš fizinių asmenų už organizuojamą dalykinę kelionę į Italiją ir jų panaudojimo. Laikotarpiu nuo 2013 m. gegužės 1 d. iki 2013 m. rugsėjo 30 d. nepagrindė buhalterinės apskaitos dokumentais ir į apskaitą neįtraukė iš viso 5037,15 Lt (1458,86 Eur) darbo užmokesčio priskaitymo R. R. ir 4125 Lt (1194,68 Eur) darbo užmokesčio išmokėjimo, taip pažeisdama 2001 m. lapkričio 6 d. Buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 6 straipsnio 2 dalies, 12 straipsnio 1 dalies reikalavimus, laikotarpiu nuo 2013 m. gegužės 1 d. iki 2014 m. gruodžio 30 d. apgaulingai tvarkė ( - ) kaimo bendruomenės „N.“ buhalterinę apskaitą ir dėl to nuo 2013 m. gegužės 1 d. iki 2014 m. gruodžio 30 d. negalima iš dalies nustatyti ( - ) kaimo bendruomenės „N.“ veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros.

112.

12Be to, L. R. pagal BK 223 straipsnio 1 dalį nuteista už tai, kad aplaidžiai tvarkė buhalterinę apskaitą: laikotarpiu nuo 2011 m. gruodžio 14 d. iki 2014 m. gruodžio 30 d. Šilutės rajone, būdama ( - ) kaimo bendruomenės „N.“, įmonės kodas ( - ), registruotos ( - ) k., tarybos pirmininkė ir pagal 2001 m. lapkričio 6 d. Buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 21 straipsnio 1 dalies nuostatą, nurodančią, kad „už apskaitos organizavimą pagal šio įstatymo reikalavimus atsako ūkio subjekto vadovas“, būdama atsakinga už įmonės ūkinę finansinę veiklą, įmonės buhalterinės apskaitos organizavimą, nesilaikė 2001 m. lapkričio 6 d. Buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX‑574 16 straipsnio 1 dalies reikalavimų, kur nurodyta, kad „ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių duomenys registruojami apskaitos registruose“, laikotarpiu nuo 2011 m. gruodžio 14 d. iki 2014 m. gruodžio 30 d. nepateikė buhalterinės apskaitos registrų; 19 straipsnio 1 dalies reikalavimų, kur nurodyta, kad „apskaitos dokumentai ir apskaitos registrai iki finansinės atskaitomybės patvirtinimo saugomi ūkio subjekto vadovo nustatyta tvarka, kuri turi numatyti priemones, užtikrinančias dokumentų saugumą“, 2 dalies reikalavimų, kur nurodyta, kad „patvirtinus finansines ataskaitas, apskaitos dokumentai ir apskaitos registrai saugomi ūkio subjekto vadovo nustatyta tvarka, vadovaujantis Lietuvos Respublikos dokumentų ir archyvų įstatymo nuostatomis“, 1995 m. gruodžio 5 d. Lietuvos Respublikos dokumentų ir archyvų įstatymo Nr. I-1115 10 straipsnio 1 dalies reikalavimų, kur nurodyta, kad „nevalstybinės institucijos privalo laikytis valstybinės archyvų sistemos įstaigų nustatytų dokumentų saugojimo terminų“, ir taip nenustatė apskaitos dokumentų saugojimo tvarkos, kuri turi įtvirtinti priemones, užtikrinančias dokumentų saugumą.

132.1.

14L. R. nesilaikė Lietuvos vyriausiojo archyvaro 2011 m. kovo 9 d. įsakymu Nr. V‑100 „Dėl bendrųjų dokumentų saugojimo terminų rodyklės patvirtinimo“ patvirtintos Bendrųjų dokumentų saugojimo terminų rodyklės 10.15 punkto nuostatų reikalavimų, kur nurodyta, kad „ūkinę operaciją ar ūkinį įvykį patvirtinantys apskaitos dokumentai (sąskaitos faktūros <...> ir kita) saugomi 10 metų“: laikotarpiu nuo 2011 m. gruodžio 30 d. iki 2014 m. lapkričio 28 d. 44 (1 + 5 + 2 + 36) atvejais neišsaugojo PVM sąskaitų faktūrų, pagrindžiančių prekių ir paslaugų įsigijimą iš IĮ S. J. leidyklos-spaustuvės, UAB „Š. v.“, TŪB „Š. k.“, AB „L.“, iš viso 15 629,58 Lt (42,98 + 1250,29 + 1296,68 + 13 039,63) (4526,64 Eur), t. y.: 2011 metais – iš viso 42,98 Lt (12,45 Eur), 2012 metais – iš viso 1250,29 Lt (362,22 Eur), 2013 metais – iš viso 1296,68 Lt (375,54 Eur), 2014 metais – iš viso 13 039,63 Lt (3776,54 Eur); laikotarpiu nuo 2013 m. sausio 3 d. iki 2014 m. gruodžio 3 d. 4 (2 + 2) atvejais neišsaugojo sąskaitų faktūrų, pagrindžiančių paslaugų suteikimą Šilutės rajono savivaldybės F. B. viešajai bibliotekai, iš viso – 2068,00 (1653,11 + 414,89) Lt (598,93 Eur), t. y.: 2013 metais – iš viso 1653,11 Lt (478,77 Eur), 2014 metais – 414,89 Lt (120,16 Eur); laikotarpiu nuo 2011 metų iki 2014 metų 40 (11 + 9 + 8 + 12) atvejų neišsaugojo buhalterinės apskaitos dokumentų, pagrindžiančių grynųjų pinigų gavimą į kasą iš bendruomenės narių, iš viso 390 Lt (110 + 9 + 8 + 110) (112,95 Eur), t. y.: 2011 metais – 110 Lt (31,86 Eur), 2012 metais – 90 Lt (26,06 Eur), 2013 metais – 80 Lt (23,17 Eur), 2014 metais – 110 Lt (31,86 Eur).

152.2.

16L. R. taip pat nesilaikė Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2000 m. vasario 17 d. nutarimu Nr. 179 „Dėl kasos darbo organizavimo ir kasos operacijų atlikimo taisyklių patvirtinimo“ patvirtintų Kasos darbo organizavimo ir kasos operacijų atlikimo taisyklių 3 punkto reikalavimų, kur nurodyta, kad „pinigai į kasą priimami pagal kasos pajamų orderį“, t. y.: 2013 metais 5 atvejais nepagrindė apskaitos dokumentais (kasos pajamų orderiais) iš viso 1500 (300 + 300 + 300 + 300 + 300) Lt (434,43 Eur) grynųjų pinigų gavimo iš fizinių asmenų už organizuojamą dalykinę kelionę į Italiją, taip pažeisdama 2001 m. lapkričio 6 d. Buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 16 straipsnio 1 dalies, 19 straipsnio 1 dalies reikalavimus, aplaidžiai tvarkė ( - ) kaimo bendruomenės „N.“ buhalterinę apskaitą, dėl to laikotarpiu nuo 2011 m. gruodžio 14 d. iki 2014 m. gruodžio 30 d. negalima iš dalies nustatyti ( - ) kaimo bendruomenės „N.“ turto, įsipareigojimų dydžio ir struktūros.

173.

18Be to, L. R. nuteista pagal BK 183 straipsnio 1 dalį už tai, kad pasisavino jai patikėtą ir jos žinioje esantį svetimą turtą: būdama ( - ) kaimo bendruomenės „N.“, įmonės kodas ( - ), registruotos ( - ) k., tarybos pirmininkė, savo einamų pareigų pagrindu, pati tvarkydama bendruomenės buhalteriją, ( - ) k., laikotarpiu nuo 2011 m. gruodžio 14 d. iki 2014 m. gruodžio 30 d. paėmė surinktus iš ( - ) kaimo bendruomenės „N.“ narių grynuosius pinigus – 2185 Lt (632,82 Eur) – nario mokestį ir stojamąjį mokestį, paėmė grynuosius pinigus – 1500 Lt (434,43 Eur) iš fizinių asmenų už kelionę į Italiją, šių pinigų į ( - ) kaimo bendruomenės „N.“ sąskaitą neįnešė, be to, nesumokėjo R. R. 4125 Lt (1194,68 Eur) darbo užmokesčio, o jį pasiėmė sau, taip iš viso pasisavino ir savo reikmėms sunaudojo jai patikėtą ir jos žinioje esantį svetimą turtą – 7810 Lt (2261,93 Eur) ( - ) kaimo bendruomenės „N.“ lėšų, padarydama ( - ) kaimo bendruomenei „N.“ 7810 Lt (2261,93 Eur) materialinę žalą.

19II. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

204.

21Kasaciniu skundu nuteistoji L. R. ir jos gynėjas advokatas V. Janušauskas prašo panaikinti Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2019 m. gegužės 9 d. nutartį ir priimti naują sprendimą – Tauragės apylinkės teismo 2018 m. spalio 29 d. nuosprendį panaikinti ir priimti išteisinamąjį nuosprendį. Kasatoriai skunde nurodo:

224.1.

23Apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas bylą, padarė esminius baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimus (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 369 straipsnio 3 dalis) ir netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą (BPK 369 straipsnio 2 dalis). Vertindamas įrodymus teismas nesilaikė nekaltumo prezumpcijos, nes nesant pakankamai įrodymų padarė išvadą, kad L. R. yra kalta dėl jai inkriminuotų nusikalstamų veikų.

244.2.

25Nagrinėjant bylą apeliacine tvarka buvo atnaujintas įrodymų tyrimas ir prokuratūra buvo įpareigota teismui pateikti ( - ) kaimo bendruomenės „N.“ kompiuteryje saugomus duomenis. Prokuratūrai įvykdžius šį teismo įpareigojimą paaiškėjo, kad pavyko atkurti tik keletą kompiuterio atmintyje išsaugotų sąskaitų, o dauguma kitų duomenų buvo ištrinti ir jų nebegalima atkurti. Nustatęs, kad minėti duomenys buvo ištrinti, apeliacinės instancijos teismas nebegalėjo remtis kitais byloje surinktais įrodymais, nes kilo aiškūs prieštaravimai tarp ištirtų ir nesurinktų įrodymų. Šie prieštaravimai turėjo būti vertinami L. R. naudai, tačiau teismas dėl jų net nepasisakė. Be to, buvo ištirti tik vieno kompiuterio atmintyje išsaugoti duomenys, nors ( - ) kaimo bendruomenėje „N.“ buhalterinė apskaita buvo vedama dviem kompiuteriais. Teismams neperdavus bylos įrodymų tyrimui papildomai atlikti ikiteismine tvarka ir nesurinkus pakankamai įrodymų teisminio nagrinėjimo metu, nėra pagrindo daryti išvadą, kad L. R. neįtraukė į bendruomenės buhalterinę apskaitą tam tikrų ūkinių operacijų, dėl ko negalima iš dalies nustatyti jos veiklos, turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros. Asmens kaltė padarius nusikalstamą veiką gali būti įrodinėjama tik laikantis įstatyme nustatytų taisyklių, tačiau šių taisyklių nesilaikė nei ikiteisminį tyrimą atlikę pareigūnai, nei pirmosios ar apeliacinės instancijos teismai. Ši aplinkybė patvirtina, kad priimdami skundžiamus sprendimus žemesniųjų instancijų teismai buvo šališki, pažeidė nuteistosios teisę į teisingą teismą.

264.3.

27Didžioji dalis byloje apklaustų liudytojų neprisiminė byloje nagrinėjamų įvykių aplinkybių, o likusių liudytojų parodymai nebuvo nuoseklūs, todėl šiais liudytojų parodymais teismai negalėjo remtis grįsdami nuteistosios kaltę dėl jai inkriminuotų nusikalstamų veikų.

284.4.

29Teismo posėdyje apklausta specialistė nurodė, kad ( - ) kaimo bendruomenė „N.“ neprivalėjo turėti kasos knygos ir didžiosios knygos. Kaimo bendruomenei netaikomi bendrieji buhalterinės apskaitos reikalavimai, iš jos reikalaujama vesti tik supaprastintą apskaitą. Būtent tokia apskaita ir buvo vedama bendruomenėje, kol jai vadovavo nuteistoji L. R.. Nuteistoji negalėjo pažeisti Buhalterinės apskaitos įstatymo 6 straipsnio 2 dalies ir 12 straipsnio 1 dalies reikalavimų, nes jie neįtvirtinti supaprastintos apskaitos vedimo tvarkoje. Apeliacinės instancijos teismas nurodė, kad bendruomenė privalėjo turėti kasos knygą, tačiau neatkreipė dėmesio į nuteistosios parodymus, pagal kuriuos kasos apskaitą ji vedė kompiuteriu, o kasos knygos bendruomenėje nebuvo. L. R. pagal BK 222 straipsnio 1 dalį nuteista nepagrįstai, nes ji vykdė buhalterinę apskaitą vadovaudamasi įstatymu, kuris nereikalauja vesti kasos knygos.

304.5.

31Byloje nustatyta, kad ( - ) kaimo bendruomenė „N.“ iš penkių fizinių asmenų gavo 1500 Lt grynaisiais pinigais už organizuojamą dalykinę kelionę į Italiją. Šie pinigai buvo įnešti į bendruomenės banko sąskaitą ir iš jos kaip tikslinės lėšos pervesti kelionės organizatoriui, todėl neaišku, kaip šiuos pinigus galėjo pasisavinti nuteistoji. Apeliacinės instancijos teismas pasisakė šiuo klausimu, tačiau neištyrus bendruomenės kompiuterių atmintyje buvusios buhalterijos bet kokie kaltinimai nuteistajai pinigų pasisavinimu negali būti laikomi pagrįstais. Kaltinimo dalis dėl į bendruomenės buhalterinę apskaitą neįtraukto pinigų išmokėjimo A. R. taip pat negali būti laikoma pagrįsta, nes tik bendruomenės kompiuterių atmintyje buvę duomenys būtų leidę nustatyti tikslias tarp bendruomenės ir šio asmens atliktų ūkinių operacijų aplinkybes.

324.6.

33Byloje taip pat nustatyta, kad R. R. buvo susieta darbo santykiais su ( - ) kaimo bendruomene „N.“. Bylos medžiagoje yra jos įdarbinimo duomenys, darbo užmokesčio priskaičiavimo dokumentai, tačiau darbo užmokesčio išmokėjimo dokumento nėra, nes darbo užmokestis jai nebuvo išmokėtas. Tokių lėšų nei bendruomenės kasoje, nei sąskaitoje niekada nebuvo. R. R. turėjo rengti ir vykdyti projektus, tikėtasi, kad darbo užmokestis jai bus sumokėtas iš šiems projektams skirtų lėšų, tačiau šios lėšos nebuvo skirtos, todėl darbo užmokestis liko nesumokėtas. Teismai neišsiaiškino, kaip L. R. galėjo pasisavinti šias neegzistuojančias lėšas.

344.7.

35Nuteistajai taip pat inkriminuota, kad ši neišsaugojo buhalterinę apskaitą patvirtinančių dokumentų, tačiau byloje nustatyta, kad ji vedė supaprastintą buhalteriją, duomenis apie gaunamas sąskaitas archyvavo bendruomenės kompiuteryje. Pažymėtina, kad nuo 2014 m. gruodžio 13 d. L. R. nebeturėjo jokių galimybių patekti į ( - ) kaimo bendruomenės „N.“ patalpas ir nebegalėjo pasinaudoti šiuo kompiuteriu. Jį perėmė naujai išrinkta bendruomenės tarybos pirmininkė L. J., visą ikiteisminio tyrimo laikotarpį kompiuteris buvo jos žinioje. Teismas nesiėmė priemonių reikiamiems įrodymams, kurie buvo perduoti bendruomenės pirmininkei, gauti. Kompiuterio atmintyje esantys dokumentai privalėjo būti saugomi. Visų projektų, kuriuos vykdė ( - ) kaimo bendruomenė „N.“, kontrolę atliko Nacionalinė mokėjimo agentūra (toliau – NMA). NMA turėtų būti saugomi visi bylai teisingai išnagrinėti reikalingi duomenys, tačiau ikiteisminį tyrimą atlikę pareigūnai ir teismai nesikreipė į NMA dėl šių duomenų pateikimo, neatliko patikrinimų, nesidomėjo, kokios lėšos galėjo būti bendruomenės sąskaitoje ir kasoje, ir neatsižvelgė į tai, kad bendruomenė pajamas gaudavo tik iš nario mokesčio ir jos negalėjo sudaryti daugiau nei 700 Lt.

364.8.

37Ikiteisminio tyrimo metu nesurinkus visų įrodymų, teismai neturėjo teisės daryti išvadas dėl nuteistosios kaltės, o remdamiesi tik prielaidomis iš esmės pažeidė BPK 1 straipsnio 1 dalies, 20 straipsnio 1, 5 dalių, 44 straipsnio 6 dalies nuostatas. Netinkamai vertindami įrodymus teismai padarė aiškią teisės taikymo klaidą (BPK 1 straipsnio 1 dalies, 3 straipsnio 1 dalies 1 punkto, 20 straipsnio 1, 5 dalių, 44 straipsnio 6 dalies nuostatų, Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio reikalavimų pažeidimus), be to, visas abejones aiškino ne L. R. naudai ir taip pažeidė BPK 20 straipsnio 5 dalies reikalavimus, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 2003 m. birželio 20 d. nutarimo Nr. 40 „Dėl teismų praktikos taikant Baudžiamojo proceso kodekso normas, reglamentuojančias nuosprendžio surašymą“ 3.1.8 punkto 1, 2 dalyse nurodytus reikalavimus.

385.

39Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros Baudžiamojo persekiojimo departamento prokuroras Gintautas Gudžiūnas atsiliepimu į kasacinį skundą prašo jį atmesti. Prokuroras atsiliepime į kasacinį skundą nurodo:

405.1.

41Motyvuodami savo teiginius dėl L. R. nuteisimo už aplaidų bei apgaulingą apskaitos tvarkymą, kasatoriai iš esmės žodis žodin pakartoja apeliacinio skundo turinį, pateikia savitą teismų sprendimų vertinimą ir daro priešingas, nei teismų padarytos, išvadas. Susipažinus su apeliacinės instancijos teismo nutartimi matyti, kad į visus apeliantų teiginius buvo motyvuotai atsakyta, todėl nekartojant šios nutarties motyvų siūlytina jais vadovautis nagrinėjant kasacinį skundą.

425.2.

43Nesutiktina su kasatorių teiginiu, kad apeliacinio proceso metu nustatęs, jog abiejų ( - ) kaimo bendruomenės „N.“ naudotų kompiuterių laikmenose buvę duomenys ištrinti ir jų atkurti negalima, teismas nebegalėjo remtis kitais byloje esančiais įrodymais. Apeliacinės instancijos teismas ėmėsi iniciatyvos ištirti bendruomenėje naudotų kompiuterių laikmenas. Specialistui apžiūrėjus kompiuterių standžiuosius diskus, juose buhalterinių programų ar duomenų, kad būtų buvusi vesta buhalterinė apskaita atskiruose failuose, nerasta. Aptikti tik pavieniai dokumentai, dėl kurių kaltinimai L. R. nepateikti. Taip pat konstatuota, kad abiejuose kompiuteriuose atitinkamai 2015 metais ir 2016 metais buvo įdiegtos kitokios operacinės sistemos, todėl darytina prielaida, kad dalis duomenų yra ištrinta ar kitaip sugadinta. Tokios specialisto išvados nereiškia, kad sprendžiant kaltės klausimą nebuvo galima remtis kitais bylos įrodymais ir jų pagrindu padaryti galutines išvadas.

445.3.

45Nors kasatoriai tvirtina, kad buhalterinė apskaita ( - ) kaimo bendruomenėje „N.“ buvo tvarkoma supaprastinta tvarka, todėl kasos knygos ir didžiosios knygos bendruomenėje nebuvo, o kasos apskaitą nuteistoji vedė kompiuteriu, toks apskaitos būdas nepakankamas, nes pagal specialisto paaiškinimus ir formuojamą teismų praktiką tokio pobūdžio ūkio subjektuose turi būti taikomas dvejybinis apskaitos būdas tam, kad pagal išsaugomus dokumentus (popierinį jų variantą) būtų galima nustatyti tiek ūkio subjekto turtą, tiek įsipareigojimus, tiek ir jų struktūrą. Pasak specialistės, vedant supaprastintą apskaitą visos ūkinės operacijos privalo būti įformintos pagal teisės aktų reikalavimus, todėl nepriklausomai nuo to, kad kompiuteriu dubliuojamų duomenų nėra išlikę ir jų atkurti negalima, apskaitos vedimo teisingumo klausimai tinkamai išspręsti pagal finansinio tyrimo rezultatus ir kitą išlikusią dokumentinę medžiagą bei specialistės ir liudytojų paaiškinimus.

465.4.

47Atkreiptinas dėmesys į tai, kad pagal Vyriausybės 1999 m. birželio 3 d. nutarimu Nr. 719 patvirtintas Inventorizavimo taisykles (Taisyklių 5 p.), prieš perduodamas ūkio subjektą kitam vadovui, buvęs vadovas privalo organizuoti ir atlikti turto bei lėšų inventorizaciją, užtikrinti inventorizacijos duomenų išsaugojimą bei inventorizacijos rezultatų perkėlimą į buhalterinę apskaitą, buhalterinių dokumentų ir registrų bei turto ir lėšų perdavimą naujam vadovui. L. R. tokių veiksmų nesiėmė ir minėto teisės akto imperatyvais nesivadovavo. Negana to, ji savo vadovavimo bendruomenei laikotarpiu, pažeisdama Buhalterinės apskaitos įstatymo 19 straipsnio 1 ir 2 dalių reikalavimus ir nesivadovaudama Lietuvos Respublikos archyvų įstatymo bei Lietuvos Respublikos archyvų departamento direktoriaus įsakymu patvirtintų Dokumentų saugojimo taisyklių nuostatomis, būdama atsakinga už bendruomenės apskaitos dokumentų išsaugojimą, išvis nenustatė dokumentų saugojimo tvarkos, nesiėmė priemonių dokumentų saugumui užtikrinti ir per tiriamąjį laikotarpį net 44 atvejais neišsaugojo turto ir paslaugų įsigijimo dokumentų, 40 atvejų – grynųjų pinigų gavimo iš bendruomenės narių dokumentų ir 4 atvejais – suteiktas paslaugas patvirtinančių dokumentų. Kadangi nuteistoji nei turto, nei dokumentų, nei registrų perdavimo neorganizavo, perdavimo aktų nesurašė, be to, netgi trukdė pareigūnams paimti apskaitos dokumentus, už ką ji jau yra nuteista, atsakomybė dėl atsiradusių padarinių tenka jai. L. R. atsakinga ne tik už dokumentų neišsaugojimą, bet ir už sąmoningą grynųjų pinigų neįskaitymą, priskaičiuoto ir išmokėto darbo užmokesčio neįskaitymą ir pan., t. y. už netinkamą ūkinių operacijų įforminimą. Šios kaltinime įvardytos aplinkybės nustatytos įvertinus finansines ataskaitas, „Sodros“ duomenis, žiniaraščius, kitus bylos duomenis, kurių visiškai pakanka nuteistosios kaltei dėl jai inkriminuotų nusikaltimų pagrįsti.

485.5.

49Pažymėtina, kad tiek ikiteisminio tyrimo, tiek bylos nagrinėjimo teisme metu atliekamas duomenų rinkimas nėra savitikslis, nes duomenų turi būti surinkta tiek, kad būtų išsiaiškintos byloje įrodinėtinos aplinkybės ir priimtas pagrįstas sprendimas dėl kaltinamojo kaltumo ar nekaltumo, o tai ir buvo padaryta nagrinėjamoje byloje. Kai tyrimo metu visos reikšmingos bylos aplinkybės nustatytos, nebūtina atlikti papildomų tyrimo veiksmų vien tam, kad būtų gauta kuo daugiau ankstesnius rezultatus patvirtinančių duomenų, jei nėra pagrindo manyti, kad bus gauti nauji kokybiški duomenys. Taigi, vertinant byloje surinktus įrodymus, laikytina, kad, ir nesant išlikusių kompiuterinių laikmenų, kitų duomenų pakanka kaltinimams dėl apgaulingos ir aplaidžios apskaitos pagrįsti. Vien ta aplinkybė, kad teismai byloje surinktus įrodymus vertino kitaip, nei juos suvokia nuteistoji ir jos gynėjas, nėra pagrindas konstatuoti, kad teismai buvo neobjektyvūs ar šališki ir padarė esminių procesinių įrodymų vertinimo klaidų. Visi įrodymai, kuriais teismai grindė išvadas, nustatydami faktines bylos aplinkybes ir priimdami galutinį sprendimą, gauti teisėtais būdais, patikrinti procesinėmis priemonėmis ir ištirti teisiamajame posėdyje, todėl pagrįstai jų visetu vadovautasi.

505.6.

51Ginčydami L. R. nuteisimą dėl ( - ) kaimo bendruomenės „N.“ lėšų pasisavinimo, kasatoriai nesutinka su teismo nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis, savaip interpretuoja faktus, tvirtina, jog dokumentai, pagrindžiantys pinigų panaudojimą, yra, nors jų ir nekomentuoja. Taigi pareiškėjai ginčija nuosprendžio pagrįstumą, bet ne teisėtumą, o tai yra apeliacinės instancijos teismo nagrinėjimo dalykas. Be to, pažymėtina, jog kasatoriai painioja A. R. išmokėtų pinigų (662 Lt (191,73 Eur)) neapskaitymą su bendruomenės narių piniginių įnašų (2185 Lt (632,82 Eur)) užvaldymu (paėmimu) neįnešant jų į bendruomenės kasą. Pažymėtina, kad L. R. nebuvo kaltinama A. R. išmokėtų lėšų pasisavinimu, todėl ginčo dėl šios dalies apskritai negali būti. Dėl kaltinimo pasisavinus surinktus bendruomenės narių piniginius įnašus kasaciniame skunde jokių argumentų, ginčijančių tokias teismo nustatytas aplinkybes, nepateikiama. Kaip matyti iš pirmosios instancijos teismo nuosprendžio, atliekant finansinį tyrimą buvo rasti tik pinigų priėmimo kvitai, tačiau pinigai nei į kasą, nei į bendruomenės banko sąskaitą neįnešti.

525.7.

53Byloje pakanka duomenų ir dėl L. R. kaltės dėl iš fizinių asmenų už organizuojamą dalykinę kelionę į Italiją surinktų 1500 Lt (434,43 Eur) pasisavinimo. Kaip matyti iš kasacinio skundo turinio, kasatoriai prieštarauja patys sau, pradžioje teigdami, jog neva visos surinktos lėšos buvo įneštos į bendruomenės banko sąskaitą ir pervestos kelionių organizatoriui, o vėliau tvirtindami, kad gautos lėšos buvo apskaitytos kasos knygoje įnešant pinigus į kasą. Specialisto išvadoje, priešingai nei teigiama skunde, nustatyta, jog L. R. 2013 metais nepagrindė buhalterinės apskaitos dokumentais ir į apskaitą neįtraukė lėšų (po 300 Lt) gavimo iš G. J., D. E., D. J., R. B. bei A. R., tačiau pagrindė likusių kelionės dalyvių turėtas išlaidas. Tokią išvadą specialistė padarė ištyrusi ne tik iš nuteistosios paimtus finansinius dokumentus, bet ir ( - ) kaimo bendruomenės „N.“ banko sąskaitos išrašus. Šią aplinkybę patvirtina ir liudytojų parodymai pirmosios instancijos teisme.

545.8.

55Kaltinimas L. R. pasisavinus R. R. priskaičiuotą darbo užmokestį taip pat pagrįstas. Specialistė, atlikusi finansinį tyrimą ir pateikusi savo išvadą šiuo klausimu, rėmėsi ne tik paimtais finansiniais dokumentais, bet ir „Sodros“ pažymomis, taip pat Valstybinei mokesčių inspekcijai pateiktomis ( - ) kaimo bendruomenės „N.“ mėnesinėmis pajamų deklaracijomis. Specialistė nustatė, kad darbo užmokestis R. R. buvo priskaitytas, ji kaip darbuotoja buvo apdrausta, tačiau jokių išmokų negavo, nors priskaityti pinigai buvo išlaiduoti, o mokesčiai „Sodrai“ nuo išmokėto atlyginimo sumokėti. Tai, kad negavo jokio atlyginimo už įvykdytą projektą, patvirtino ir pati R. R.. Nesant duomenų, pagrindžiančių lėšų išmokėjimą R. R., nors pinigai buvo išlaiduoti, laikytina, kad lėšos buvo pasisavintos. Nesutiktina su kasatorių teiginiu, kad tokių pinigų sumų, kokios nurodytos kaltinime, bendruomenės banko sąskaitoje niekada nebuvo. Tokį teiginį paneigia šios banko sąskaitos išrašas, kuriame atsispindi daug didesnės įplaukų sumos, nei nurodytos kaltinime. Pagal suformuotą kasacinio teismo praktiką vien kaltininko deklaratyvūs teiginiai, kurių negalima patikrinti procesinėmis priemonėmis, kad paimtos lėšos nebuvo neteisėtai užvaldytos, o panaudotos įmonės reikmėms, nėra pakankamas pagrindas paneigti išvadą, kad įmonės lėšos buvo pasisavintos (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-208/2008, 2K‑368/2008, 2K-7-84/2012, 2K‑P‑78/2012, 2K‑150-628/2018 ir kt.). Tokia nuostata nereiškia, kad įrodinėjimo našta perkeliama kaltininkui ir pažeidžiama nekaltumo prezumpcija.

565.9.

57Šioje baudžiamojoje byloje pirmosios instancijos teismas pakankamai ištyrė ir patikrino visų nuosprendyje išdėstytų įrodymų patikimumą, jų gavimo ir užfiksavimo teisėtumą. Priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, teismas išsamiai pasisakė, kuriais įrodymais grindžia savo išvadas, pateikė motyvus, kuriais rėmėsi grįsdamas nuteistosios kaltę, išdėstė motyvuotus paaiškinimus veikų kvalifikavimo klausimais. Apeliacinės instancijos teismas atsakė į visus esminius apeliacinio skundo argumentus, pateikdamas tinkamai motyvuotas išvadas dėl ginčijamų bylos įrodymų vertinimo. Apeliacinės instancijos teismo nutartis, patvirtinanti pirmosios instancijos teismo išvadas, pagrįsta įrodymais, atitinkančiais įstatymų reikalavimus. Jokių esminių procesinių pažeidimų bylą nagrinėjant žemesnių instancijų teismuose nepadaryta.

58III. Kasacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

596.

60Nuteistosios L. R. ir jos gynėjo advokato V. Janušausko kasacinis skundas tenkintinas iš dalies. Dėl bylos nagrinėjimo kasacine tvarka ribų

617.

62Pagal baudžiamojo proceso įstatymą kasacinės instancijos teismas priimtus nuosprendžius ir nutartis, dėl kurių paduotas skundas, tikrina tik teisės taikymo aspektu (BPK 376 straipsnio 1 dalis). Kasacinės instancijos teisme tikrinama, ar vertinant byloje surinktus įrodymus, nustatant bylos aplinkybes nebuvo padaryta esminių baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų, ar pagal byloje nustatytas aplinkybes pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai tinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą. Ar teisingai įvertinti įrodymai ir nustatytos faktinės bylos aplinkybės, sprendžia apeliacinės instancijos teismas. Kasacinės instancijos teismas byloje surinktų įrodymų iš naujo nevertina, naujų įrodymų nerenka ir faktinių bylos aplinkybių nenustato. Iš kasacinio skundo turinio matyti, kad dalis jame nurodytų argumentų yra susiję su teismų nustatytų faktinių aplinkybių ginčijimu, įrodymų vertinimu ir jų nepakankamumu teismų padarytoms išvadoms pagrįsti, kurie nesietini su esminiais baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimais, nėra bylos nagrinėjimo kasacine tvarka dalykas, todėl dėl šių argumentų kasacinės instancijos teismas pasisako tik tiek, kiek jie yra susiję su teisės taikymu. Dėl kasacinio skundo argumentų, susijusių su esminiais BPK pažeidimais

638.

64Kasaciniame skunde nuteistoji L. R. ir jos gynėjas advokatas V. Janušauskas teigia, kad apkaltinamąjį nuosprendį priėmęs pirmosios instancijos teismas ir šio teismo nuosprendžio teisėtumą bei pagrįstumą apeliacine tvarka patikrinęs apeliacinės instancijos teismas buvo šališki, pažeidė nuteistosios teisę į teisingą teismą, nepagrįstai atsisakė atlikti papildomus įrodymų tyrimo veiksmus, nesivadovavo nekaltumo prezumpcijos ir visų bylos neaiškumų bei netikslumų aiškinimo kaltinamojo naudai principais. Su tokiais skundo argumentais kasacinės instancijos teismo teisėjų kolegija sutinka iš dalies.

659.

66Susipažinus su bylos medžiaga nėra pagrindo konstatuoti, kad faktinės bylos aplinkybės šioje byloje buvo nustatytos netinkamai ar nustatytos ne iki galo. Nors įrodymų tyrimas pirmosios instancijos teisme buvo atliktas pakankamai išsamiai, apeliacinės instancijos teismas tenkino nuteistosios gynėjo prašymą ir nagrinėjamoje byloje taip pat atliko įrodymų tyrimą – pavedė prokurorei organizuoti ( - ) kaimo bendruomenės „N.“ kompiuterių, kurie galėjo būti naudojami tvarkant buhalterinę apskaitą laikotarpiu nuo 2011 m. gruodžio 14 d. iki 2014 m. gruodžio 30 d., apžiūrą, siekiant surasti bylai teisingai išnagrinėti svarbius buhalterinės apskaitos dokumentus. Vykdant šį pavedimą iš ( - ) kaimo bendruomenės „N.“ buvo paimti du bendruomenės kompiuteriai ir apžiūrėti jų standieji diskai, tačiau juose bylai reikšmingų dokumentų nerasta, nustatyta, kad kompiuterių standžiuosiuose diskuose buvę duomenys galėjo būti ištrinti be galimybės juos atkurti. Atitinkamai teismas dar kartą išanalizavo byloje apklaustų liudytojų ir pačios nuteistosios L. R. parodymus, Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos Klaipėdos apygardos valdybos Ūkinės finansinės veiklos tyrimo skyriaus 2017 m. rugsėjo 14 d. specialisto išvadoje Nr. 5-3/57 dėl ( - ) kaimo bendruomenės „N.“ ūkinės finansinės veiklos nurodytus duomenis, šią išvadą pateikusios specialistės paaiškinimus, kitus bylos įrodymus ir pateikė savą šių duomenų vertinimą, kuris sutapo su pirmosios instancijos teismo išvadomis.

6710.

68Šiame kontekste pažymėtina, kad įrodinėjimas baudžiamajame procese turi ribas – jis turi vykti tol, kol nustatomos visos svarbios (o ne visos įmanomos) bylai aplinkybės ir nelieka protingos tikimybės, kad naujų duomenų tyrimas galėtų pakeisti daromas išvadas dėl tam tikrų svarbių aplinkybių pripažinimo nustatytomis ar nenustatytomis (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-114/2008). Kasacinės instancijos teismo praktikoje pripažįstama, kad įrodymų visumos vertinimo reikalavimas (BPK 20 straipsnio 5 dalis) nereiškia, jog faktinėms aplinkybėms nustatyti turi būti išnaudojamos visos įmanomos įrodinėjimo priemonės bei būdai. Teisingą teismo baigiamojo akto priėmimą lemia ne įrodinėjimo apimtis, o daromų teisinių išvadų pagrįstumas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-509/2010, 2K-P-89/2014, 2K‑281-139/2015). Taigi kasatorių nesutikimas su teismų sprendimais dėl įrodymų tyrimo apimties savaime nereiškia, kad bylos procesas pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose vyko esmingai pažeidžiant baudžiamojo proceso įstatymo nuostatas. Todėl nėra pagrindo daryti išvadą, kad teismai neišsamiai ir šališkai ištyrė bylai reikšmingas aplinkybes.

6911.

70Kartu atkreiptinas dėmesys, kad teismo nešališkumo principas negali būti suvokiamas pernelyg plačiai – teismo padarytos teisės aiškinimo ir taikymo klaidos, baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimai, net jei jie yra esminiai, nėra pakankamas pagrindas konstatuoti, kad teismas bylą nagrinėjo šališkai. Nesant konkrečių bylą nagrinėjančio teismo šališkumo požymių, šališkumo konstatavimas neturėtų būti siejamas su priimto nuosprendžio ar nutarties motyvacijos stoka, įrodymų tyrimo rezultatų vertinimu, kitais nuosprendžio surašymo trūkumais (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-243/2009, 2K-122/2010, 2K-425/2012, 2K-349/2014, 2K‑P‑89/2014, 2K-67-746/2015, 2K-217-699/2015). Kasaciniame skunde teismų šališkumą kasatoriai sieja tik su skundžiamuose sprendimuose pateiktu įrodymų vertinimu, o tai negali būti laikoma teismų šališkumo požymiu, jeigu nėra kitų jų šališkumą rodančių BPK 58 straipsnyje išvardytų aplinkybių. Tokių aplinkybių šioje byloje nenustatyta, nuteistosios L. R. teisė į teisingą ir nešališką teismą nebuvo pažeista.

7112.

72Tačiau teisėjų kolegija pripažįsta, kad žemesniųjų instancijų teismai, tinkamai ir išsamiai nustatę faktines bylos aplinkybes, padarė vertinimo klaidų, kurios nulėmė netinkamą BK 222 straipsnio 1 dalies ir BK 223 straipsnio 1 dalies normų taikymą nuteistosios atžvilgiu. Dėl BK 183 straipsnio 1 dalies ir BK 222 straipsnio 1 dalies taikymo

7313.

74Pagal BK 183 straipsnį atsako tas, kas pasisavino jam patikėtą ar jo žinioje esantį svetimą turtą ar turtinę teisę. Objektyviai turto pasisavinimas – tai neteisėtas, neatlygintinas kaltininkui svetimo, jam patikėto ar esančio jo žinioje turto, turtinės teisės pavertimas savo turtu ar savo turtine teise, pažeidžiant turto patikėjimo ar perdavimo jo žiniai sąlygas. Esminis turto pasisavinimo požymis, skiriantis šią nusikalstamą veiką nuo kitų nusikalstamų veikų nuosavybei, turtinėms teisėms ir turtiniams interesams, yra tai, kad šią veiką padaro asmuo, kuris dėl einamų pareigų, specialių pavedimų bei sutarčių pagrindu turi teisiškai apibrėžtus įgaliojimus dėl pasisavinamo turto. Subjektyvusis turto pasisavinimo požymis yra tai, kad ši nusikalstama veika padaroma esant tiesioginei tyčiai. Tiesioginė tyčia turto pasisavinimo atveju reiškia, kad kaltininkas, kuriam yra patikėtas (esantis jo žinioje) svetimas turtas (turtinė teisė), neteisėtai disponuodamas šiuo turtu (turtine teise) ar šį turtą paimdamas, siekia turtą (turtinę teisę) paversti savo nuosavu turtu (turtine teise), taip siekdamas naudos turto savininko sąskaita. Teismų nustatytos bylos aplinkybės visiškai pagrindžia BK 183 straipsnio 1 dalies požymių buvimą L. R. veikoje, nes L. R. pagal BK 183 straipsnio 1 dalį nuteista už tai, kad pasisavino jai patikėtą ir jos žinioje esantį ( - ) kaimo bendruomenei „N.“ priklausantį turtą: būdama ( - ) kaimo bendruomenės „N.“ tarybos pirmininkė, savo einamų pareigų pagrindu, pati tvarkydama bendruomenės buhalteriją, laikotarpiu nuo 2011 m. gruodžio 14 d. iki 2014 m. gruodžio 30 d. paėmė surinktus iš ( - ) kaimo bendruomenės „N.“ narių grynuosius pinigus – 2185 Lt (632,82 Eur) – nario mokestį ir stojamąjį mokestį, paėmė grynuosius pinigus – 1500 Lt (434,43 Eur) iš fizinių asmenų už kelionę į Italiją, šių pinigų į ( - ) kaimo bendruomenės „N.“ sąskaitą neįnešė, be to, nesumokėjo R. R. 4125 Lt (1194,68 Eur) darbo užmokesčio, o jį pasiėmė sau, taip iš viso pasisavino ir savo reikmėms sunaudojo jai patikėtą ir jos žinioje esantį svetimą turtą – 7810 Lt (2261,93 Eur) ( - ) kaimo bendruomenės „N.“ lėšų. Šie nuteistosios veiksmai buvo pripažinti atitinkančiais ir kitos nusikalstamos veikos, nustatytos BK 222 straipsnio 1 dalyje, požymius ir vertinti kaip sudarantys idealiąją nusikalstamų veikų sutaptį.

7514.

76Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką idealioji nusikalstamų veikų sutaptis paprastai konstatuojama tada, kai asmuo viena veika padaro du ar daugiau nusikaltimų ar baudžiamųjų nusižengimų, nurodytų skirtinguose BK specialiosios dalies straipsniuose (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-582/2006, 2K-115/2007, 2K-126/2007, 2K-412/2010, 2K‑536/2010, 2K-37/2011). Veikos, nurodytos BK 183 straipsnio 2 dalyje, 300 straipsnio 3 dalyje, 182 straipsnio 1 dalyje, 300 straipsnio 1 dalyje, 222 straipsnio 1 dalyje, gali būti padaromos turint tikslą sumažinti mokėtiną į biudžetą PVM sumą. Kitais atvejais panašios veikos daromos norint įgyti į įmonės kasą neįtrauktus pinigus, kad juos būtų galima naudoti to neparodant buhalterinėje apskaitoje ar kitais tikslais. Nusikaltimai, nustatyti BK 222, 300 straipsniuose, tokioje situacijoje iš esmės yra neatskiriamos (būtinos) visos kaltininko veikos dalys, kurių bent vienos nepadarius nebus pasiekiamas pagrindinis tikslas (sumanymas), pavyzdžiui, panaikinti prievolę sumokėti į valstybės biudžetą PVM. Būtent šis tikslas lemia visų kitų nusikalstamų veikų paskatas (motyvus). Tokia veika (veikų sutaptis) turi tam tikras laiko ribas ir tos veikos paprastai tęsiasi (daromos) iki pagrindinio tikslo (sumanymo) – panaikinti prievolę sumokėti į valstybės biudžetą PVM. Tokia situacija, atsižvelgus į konkrečios bylos faktines aplinkybes, gali būti prilyginama idealiajai sutapčiai??? (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-P-78/2012). Tačiau teigtina, kad žemesniųjų instancijų teismų išvados dėl idealiosios sutapties buvimo L. R. veikoje yra klaidingos.

7715.

78Kasaciniame skunde, ginčijant L. R. nuteisimą pagal BK 183 straipsnio 1 dalį, nurodomi tokie pat motyvai, kaip ir kasatorių pateiktame apeliaciniame skunde. Kasatoriai teigia, kad iš penkių fizinių asmenų už organizuotą kelionę į Italiją gautus 1500 Lt (434,43 Eur) L. R. įnešė į bendruomenės banko sąskaitą ir iš jos kaip tikslines lėšas pervedė kelionės organizatoriui, o neištyrus bendruomenės kompiuterių atmintyje buvusios buhalterijos bet kokie kaltinimai nuteistajai pinigų pasisavinimu negali būti laikomi pagrįstais. Dėl R. R. nesumokėto 4125 Lt (1194,68 Eur) darbo užmokesčio kasatoriai nurodo, kad tokių lėšų nei bendruomenės kasoje, nei banko sąskaitose niekada nebuvo, todėl nuteistoji negalėjo jų pasisavinti. R. R. turėjo rengti ir vykdyti projektus, tikėtasi, kad darbo užmokestis jai bus sumokėtas iš šiems projektams skirtų lėšų, tačiau šios lėšos bendruomenei nebuvo skirtos, todėl darbo užmokestis liko nesumokėtas. Pažymėtina, kad nors kasaciniame skunde prašoma L. R. išteisinti dėl visų jai pareikštų kaltinimų turto pasisavinimu, dėl kaltinimo pasisavinus surinktus bendruomenės narių piniginius įnašus nei apeliaciniame skunde, nei kasaciniame skunde jokių argumentų, ginčijančių tokią teismo nustatytą aplinkybę, nepateikiama.

7916.

80Byloje nustatyta, kad ( - ) kaimo bendruomenės „N.“ nariai mokėjo stojamąjį ir metinį nario mokestį, kurį buvo įgaliota rinkti bendruomenės kasininko pareigas ėjusi V. R.. Kiekvienam mokestį sumokėjusiam bendruomenės nariui ji išrašydavo kvitą, mokesčio sumokėjimo faktą pažymėdavo tam skirtame laisvos formos dokumente ir perduodavo pinigus bendruomenės pirmininkei L. R., kuri disponuodavo šiomis lėšomis. Kaltinimo turto pasisavinimu pagrindu dėl šios dalies tapo specialisto nustatyta aplinkybė, kad bendruomenė neišsaugojo buhalterinės apskaitos dokumentų apie dalies nuo 2011 metų iki 2014 metų bendruomenės narių sumokėtų piniginių įnašų gavimą, be to, pagal ūkinės finansinės veiklos tyrimui pateiktus apskaitos dokumentus negalima nustatyti, kur L. R. panaudojo šias lėšas. Teismai, ištyrę specialisto išvadą, išklausę nuteistosios ir liudytojų V. R. bei nario mokestį mokėjusių bendruomenės narių parodymus, specialistės paaiškinimus, konstatavo, kad lėšų trūkumą lėmė bendruomenės pirmininkės L. R. neteisėti veiksmai. Kasacinės instancijos teismo teisėjų kolegija neturi pagrindo nesutikti su tokia išvada.

8117.

82Apeliacinės instancijos teismas patikrino kasatorių keltą versiją, kad už organizuotą kelionę į Italiją gautus 1500 Lt (434,43 Eur) L. R. įnešė į bendruomenės banko sąskaitą ir iš jos kaip tikslines lėšas pervedė kelionės organizatoriui. Remdamasis specialisto išvada ir specialistės paaiškinimais, liudytojų parodymais, teismas pagrįstai šią versiją atmetė. Išsamiai ir motyvuotai į kasatorių argumentus apeliacinės instancijos teismas atsakė ir pasisakydamas dėl kito L. R. inkriminuotos nusikalstamos veikos, nustatytos BK 183 straipsnio 1 dalyje, epizodo – R. R. nesumokėto 4125 Lt (1194,68 Eur) darbo užmokesčio pasisavinimo. Teismai konstatavo, kad kasatorių tvirtinimus, jog tokios pinigų sumos, kaip nurodyta kaltinime, bendruomenė savo banko sąskaitose niekada neturėjo, nes bendruomenės pajamos buvo gaunamos tik iš narių mokesčių, kurie negalėjo sudaryti daugiau kaip 700 Lt per metus, paneigia byloje esantys duomenys, kad nuo 2011 m. gruodžio 14 d. iki 2014 m. gruodžio 30 d. bendruomenė iš viso gavo 723 386,59 Lt (209 507,24 Eur) lėšų (įplaukų), taigi bendruomenės banko sąskaitose kaltinime nurodytu laikotarpiu buvo pakankamai lėšų, kad R. R. būtų išmokėtas darbo užmokestis. Taigi nėra pagrindo nesutikti su šiomis teismų išvadomis. Primintina, kad tvirtinimai, jog bendrovės (šiuo atveju – bendruomenės) lėšos iš tikrųjų buvo panaudotos jos reikmėms, nors tai neužfiksuota buhalterinėje apskaitoje ir nepatvirtinta patikimais įrodymais, nėra pakankamas pagrindas paneigti kaltinimą (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-411/2012, 2K-138/2014, 2K-352/2014, 2K-332/2014 ir kt.).

8318.

84Nustatę, kad L. R., kaip ( - ) kaimo bendruomenės „N.“ tarybos pirmininkė, turėjo galimybę laisvai disponuoti kaltinime nurodytomis bendruomenės lėšomis (narių sumokėtais piniginiais įnašais, iš fizinių asmenų už organizuotą kelionę į Italiją gautais pinigais, bendruomenės banko sąskaitose esančiomis lėšomis) ir jos nepanaudotos bendruomenės reikmėms, teismai padarė pagrįstą išvadą, kad L. R. suvokė, jog jai patikėtą ir jos žinioje esantį svetimą turtą paverčia savu, numatė, kad bendruomenei bus padaryta turtinė žala, ir to norėjo. Pagal teismų nustatytas faktines aplinkybes L. R. nusikalstama veika tinkamai kvalifikuota pagal BK 183 straipsnio 1 dalį, baudžiamasis įstatymas dėl šios nuosprendžio dalies pritaikytas tinkamai.

8519.

86Pagal BK 222 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas apgaulingai tvarkė teisės aktų reikalaujamą buhalterinę apskaitą, jeigu dėl to negalima visiškai ar iš dalies nustatyti asmens veiklos, jo turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktūros. Buhalterinė apskaita – tai ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių, išreikštų pinigais, registravimo, grupavimo ir apibendrinimo sistema, skirta informacijai, reikalingai priimant ekonominius sprendimus, gauti ir (arba) finansinių ataskaitų rinkiniui sudaryti (Buhalterinės apskaitos įstatymo 2 straipsnio 4 punktas). Kadangi BK 222 straipsnio dispozicija yra blanketinė, joje nurodyta teisės aktų reikalaujama buhalterinės apskaitos tvarka nustatoma pagal Buhalterinės apskaitos įstatymą. BK 222 straipsnyje nurodyto nusikaltimo sudėtis yra materialioji, todėl baudžiamoji atsakomybė kyla tik tuo atveju, kai netinkamas buhalterinės apskaitos tvarkymas sukelia šiame BK straipsnyje nurodytus padarinius – dėl tyčinių buhalterinės apskaitos pažeidimų negalima visiškai ar iš dalies nustatyti asmens veiklos, jo turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktūros. Šiuos duomenis turi būti įmanoma nustatyti analizuojant to asmens (ūkio subjekto) buhalterinės apskaitos dokumentus. Jei to padaryti tokiu būdu (o ne atliekant priešpriešinius patikrinimus, ikiteisminį tyrimą ir pan.) negalima, atsiranda šiame straipsnyje nurodyti padariniai ir kaltininkui kyla baudžiamoji atsakomybė (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-426/2013, 2K‑16/2014, 2K‑180/2014, 2K-7-234-942/2015 ir kt.). Išvadai dėl padarinių buvimo pagrįsti ar paneigti paprastai būtini specialiosiomis žiniomis pagrįstų tyrimų metu gauti duomenys (specialisto išvada, ekspertizės aktas), tačiau galutinę išvadą apie nusikalstamų padarinių buvimą ar nebuvimą daro tik teismas, įvertinęs visas bylos aplinkybes, tarp jų ir padarytų buhalterinės apskaitos pažeidimų pobūdį, mastą, priežastis, dėl kurių jie padaryti, ir kt. (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-601/2012).

8720.

88Kasacinės instancijos teismas taip pat yra pažymėjęs, jog tam, kad teismas padarytų išvadą dėl negalimumo visiškai ar iš dalies nustatyti įmonės veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktūros, turi būti nustatyta, kad padaryta daug Buhalterinės apskaitos įstatymo pažeidimų, t. y. į apskaitą neįtraukta ar apgaulingai įtraukta ne viena, o keliolika ar net keliasdešimt buhalterinių operacijų. Jei į buhalterinę apskaitą neįtraukta viena buhalterinė operacija ir tiksliai žinoma jos piniginė išraiška, vargu ar pateisinama būtų išvada dėl negalimumo visiškai ar iš dalies nustatyti įmonės veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktūros (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-498/2011). Be to, svarbu konstatuoti priežastinį ryšį tarp buhalterinės apskaitos pažeidimų ir kilusių padarinių. Smulkūs, nereikšmingi buhalterinės apskaitos pažeidimai gali neturėti įtakos BK 222 straipsnio 1 dalyje nustatytų padarinių kilimui. Todėl teismas turi patikrinti specialisto išvadą dėl kilusių padarinių (negalimumo visiškai ar iš dalies nustatyti įmonės veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktūros) pagal baudžiamojoje teisėje nustatytus reikalavimus (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-356-696/2017).

8921.

90Remdamiesi 2017 m. rugsėjo 14 d. specialisto išvadoje Nr. 5-3/57 dėl ( - ) kaimo bendruomenės „N.“ ūkinės finansinės veiklos pateiktais duomenimis, žemesniųjų instancijų teismai padarė pagrįstą išvadą, kad kaltinime nurodyti L. R. veiksmai – lėšų gavimo ir panaudojimo, darbo užmokesčio priskaitymo ir išmokėjimo nepagrindimas buhalterinės apskaitos dokumentais ir neįtraukimas į apskaitą – gali būti vertinami kaip apskaitos taisyklių pažeidimai. Tačiau, kaip minėta, baudžiamoji atsakomybė pagal BK 222 straipsnio 1 dalį kyla tik tuo atveju, kai tyčiniai apskaitos taisyklių pažeidimai sukelia pavojingus padarinius – dėl šių pažeidimų negalima visiškai ar iš dalies nustatyti asmens veiklos, jo turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktūros. Kasacinės instancijos teismo jurisprudencijoje pabrėžta, kad teismai neturi apsiriboti vien formaliu buhalteriniu vertinimu spręsdami BK 222 straipsnyje nurodytų padarinių buvimo klausimą (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-290-699/2016, 2K‑26‑788/2017, 2K-144-788-2017). Nors teismų sprendimuose konstatuota, kad dėl 2017 m. rugsėjo 14 d. specialisto išvados Nr. 5-3/57 išsamumo ir atitikties baudžiamojo proceso įstatymų keliamiems reikalavimams abejonių nekyla, teismai minėtos specialisto išvados dėl negalimumo iš dalies nustatyti ( - ) kaimo bendruomenės „N.“ veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros tinkamai pagal baudžiamojoje teisėje nustatytus reikalavimus nepatikrino ir išvadą apie BK 222 straipsnio 1 dalyje nurodytų padarinių buvimą padarė neįvertinę visų bylos aplinkybių (tarp jų ir nustatytų Buhalterinės apskaitos įstatymo pažeidimų pobūdžio, masto), iš esmės apsiribodami vien formaliu buhalteriniu vertinimu.

9122.

922017 m. rugsėjo 14 d. specialisto išvadoje Nr. 5-3/57 nurodyta, kad nuo 2011 m. gruodžio 14 d. iki 2014 m. gruodžio 30 d. ( - ) kaimo bendruomenė „N.“ iš A. R. pervedimais į banko sąskaitas gavo iš viso 1338 Lt (387,51 Eur), kurie buvo nurodyti kaip A. R. laikinai skolinamos asmeninės lėšos bendruomenės veiklai vykdyti. Tuo tarpu bendruomenė apskaitos dokumentais pagrindė didesnės, 2000 Lt (579,24 Eur), pinigų sumos pervedimą į A. R. banko sąskaitą ir nurodė, kad ši pinigų suma sudaro jam grąžinamas pasiskolintas lėšas. Nors pagal jai pareikštą kaltinimą L. R. nepagrindė buhalterinės apskaitos dokumentais ir į apskaitą neįtraukė 662 Lt (191,73 Eur) (2000 Lt – 1338 Lt) gavimo ir panaudojimo A. R., aptartų tarp A. R. ir bendruomenės atliktų ūkinių operacijų bendra vertė tiksliai nustatyta iš bendruomenės banko sąskaitų išrašų, todėl darytina išvada, kad nėra pagrindo pripažinti, jog dėl šių L. R. neatliktų veiksmų negalima iš dalies nustatyti ( - ) kaimo bendruomenės „N.“ veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros. Pažymėtina, kad L. R. inkriminuota, jog minėtų veiksmų ji neatliko, be kita ko, norėdama pasisavinti ( - ) kaimo bendruomenės „N.“ lėšas, tačiau dėl 662 Lt (191,73 Eur) bendruomenei priklausančių lėšų pasisavinimo šioje byloje ji nebuvo kaltinama.

9323.

94Kitas L. R. inkriminuotas buhalterinės apskaitos reikalavimų pažeidimas pasireiškė tuo, kad ji nepagrindė buhalterinės apskaitos dokumentais ir į apskaitą neįtraukė 5037,15 Lt (1458,86 Eur) darbo užmokesčio priskaitymo R. R. ir 4125 Lt (1194,68 Eur) darbo užmokesčio išmokėjimo. Teismų sprendimais nustatyta, kad ši pinigų suma R. R. nebuvo išmokėta, ją pasisavino L. R., kuri dėl šios veikos buvo nuteista pagal BK 183 straipsnio 1 dalį. Tačiau iš bylos duomenų matyti, kad duomenys apie R. R. priskaičiuotą darbo užmokestį nuo mokesčių administratoriaus nebuvo nuslėpti, ( - ) kaimo bendruomenė „N.“ šią pinigų sumą nurodė Klaipėdos apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai pateiktos 2014 m. vasario 17 d. metinės A klasės išmokų, nuo jų išskaičiuoto ir sumokėto pajamų mokesčio deklaracijos priede, į valstybės biudžetą nuo šios pinigų sumos buvo išskaičiuotas ir sumokėtas pajamų mokestis. Taigi ir šiuo atveju, nors ir esant formaliam buhalterinės apskaitos pažeidimui, negalima teigti, kad dėl jo kilo BK 222 straipsnio 1 dalyje nustatyti padariniai.

9524.

962017 m. rugsėjo 14 d. specialisto išvadoje Nr. 5-3/57, remiantis liudytojų parodymais, taip pat nustatyti penki atvejai, kai L. R. nepagrindė buhalterinės apskaitos dokumentais ir į apskaitą neįtraukė iš viso 1500 Lt (434,43 Eur) gavimo iš fizinių asmenų už organizuojamą dalykinę kelionę į Italiją ir jų panaudojimo.

9725.

98Vertinant šį L. R. inkriminuotos veikos epizodą, atkreiptinas dėmesys į tai, kad BK 222 straipsnis yra BK XXXII skyriuje „Nusikaltimai ir baudžiamieji nusižengimai finansų sistemai“, taigi baudžiamoji atsakomybė už šiame skyriuje nustatytas draudžiamas veikas gali būti taikoma, kai dėl šių veikų padarymo kyla grėsmė normaliam valstybės finansų sistemos funkcionavimui. Atsižvelgtina ir į tarptautinių teisės aktų nuostatas, kaip antai į Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos protokolo Nr. 7 4 straipsnio nuostatas, kurių vienas pagrindinių tikslų yra suteikti asmeniui teisinio tikrumo garantijas, jog jis nebus pakartotinai persekiojamas baudžiamąja tvarka dėl vienos aiškiai išreikštos veikos, kuri teisinio kvalifikavimo metu dirbtinai suskaidoma į dvi, pakeičiant kai kuriuos kvalifikuojančius požymius. Vadovaujantis suformuota teismų praktika bei atsižvelgiant į teismų nustatytas bylos aplinkybes (L. R. padaryti buhalterinės apskaitos pažeidimai nebuvo sisteminiai (nustatyti tik penki atvejai), į ( - ) kaimo bendruomenės „N.“ apskaitą neįtrauktų ūkinių operacijų piniginė išraiška tiksliai nustatyta ir nėra didelė (1500 Lt (434,43 Eur)), pažeidimų, susijusių su mokesčių mokėjimu, nenustatyta, taigi dėl šios veikos jokia reali grėsmė baudžiamojo įstatymo saugomiems teisiniams gėriams nekilo. Įvertinus, kad aptarti L. R. veiksmai, susiję su netinkamu buhalterinės apskaitos vedimu, buvo veikos, nustatytos BK 183 straipsnio 1 dalyje, atlikimo būdas ir jai buvo tinkamai taikyta baudžiamoji atsakomybė pagal BK 183 straipsnio 1 dalį, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismo nuosprendžio dalis, kuria L. R. nuteista pagal BK 222 straipsnio 1 dalį už apgaulingą buhalterinės apskaitos tvarkymą, bei apeliacinės instancijos teismo nutarties dalis, kuria apeliacinis skundas dėl šio įstatymo taikymo atmestas, naikintinos ir baudžiamoji byla dėl šios veikos nutrauktina nesant jos veiksmuose nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (BPK 3 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Dėl BK 223 straipsnio 1 dalies taikymo

9926.

100Pagal BK 223 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas privalėjo tvarkyti, bet netvarkė teisės aktų reikalaujamos buhalterinės apskaitos arba aplaidžiai tvarkė teisės aktų reikalaujamą buhalterinę apskaitą, arba įstatymų nustatytą laiką nesaugojo buhalterinės apskaitos dokumentų, jeigu dėl to negalima visiškai ar iš dalies nustatyti asmens veiklos, jo turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktūros. Taigi BK 223 straipsnio 1 dalyje nustatyta baudžiamoji atsakomybė už trijų alternatyvių veikų padarymą – buhalterinės apskaitos netvarkymą, aplaidų buhalterinės apskaitos tvarkymą ir buhalterinės apskaitos dokumentų nesaugojimą, kai šios veikos sukelia šiame BK straipsnyje nurodytus padarinius.

10127.

102L. R. pagal BK 223 straipsnio 1 dalį nuteista už tai, kad nepateikė ( - ) kaimo bendruomenės „N.“ buhalterinės apskaitos registrų ir nenustatė apskaitos dokumentų saugojimo tvarkos, kuri turi nurodyti priemones, užtikrinančias dokumentų saugumą. Be to, L. R. taip pat nuteista už tai, kad 44 atvejais neišsaugojo PVM sąskaitų faktūrų, pagrindžiančių prekių ir paslaugų įsigijimą iš IĮ S. J. leidyklos-spaustuvės, UAB „Š. v.“, TŪB „Š. k.“, AB „L.“, iš viso 15 629,58 Lt (4526,64 Eur); keturiais atvejais neišsaugojo sąskaitų faktūrų, pagrindžiančių paslaugų suteikimą Šilutės rajono savivaldybės F. B. viešajai bibliotekai, iš viso 2068,00 Lt (598,93 Eur); 40 atvejų neišsaugojo buhalterinės apskaitos dokumentų, pagrindžiančių grynųjų pinigų gavimą į kasą iš bendruomenės narių, iš viso 390 Lt (112,95 Eur); penkiais atvejais nepagrindė apskaitos dokumentais (kasos pajamų orderiais) iš viso 1500 Lt (434,43 Eur) grynųjų pinigų gavimo iš fizinių asmenų už organizuojamą dalykinę kelionę į Italiją. Taip L. R., pažeisdama Buhalterinės apskaitos įstatymo (2001 m. lapkričio 6 d. įstatymo redakcija) 16 straipsnio 1 dalies, 19 straipsnio 1 dalies reikalavimus, aplaidžiai tvarkė ( - ) kaimo bendruomenės „N.“ buhalterinę apskaitą, dėl to laikotarpiu nuo 2011 m. gruodžio 14 d. iki 2014 m. gruodžio 30 d. negalima iš dalies nustatyti ( - ) kaimo bendruomenės „N.“ turto, įsipareigojimų dydžio ir struktūros.

10328.

104Pažymėtina, kad BK 223 straipsnio 1 dalyje nurodytų veikų sudėtys yra materialiosios, taigi baudžiamoji atsakomybė kyla tik tuo atveju, kai būtent šio BK straipsnio dispozicijoje nurodyti pažeidimai yra pagrindinė priežastis, dėl kurios negalima visiškai ar iš dalies nustatyti asmens veiklos, jo turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktūros. Kitaip tariant, kvalifikuojant veiką pagal šį BK straipsnį, reikia patikrinti ir tai, ar būtent buhalterinės apskaitos tvarkymą reglamentuojančių norminių aktų nevykdymas ar netinkamas vykdymas buvo tiesioginė sąlyga kilti padariniams (negalėjimui visiškai ar iš dalies nustatyti asmens veiklos, turto, nuosavo kapitalo, įpareigojimų dydžio ar struktūros). Nustatydami kaltę dėl aplaidaus apskaitos tvarkymo teismai neturi apsiriboti vien formaliu buhalteriniu vertinimu, būtina analizuoti nustatytų kaltininko veiksmų pavojingumą ir spręsti, ar būtent dėl šio asmens padaryto pažeidimo kilo BK 223 straipsnio 1 dalyje nurodyti padariniai (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-426/2013).

10529.

106Iš skundžiamų teismų sprendimų matyti, kad, kaip ir BK 222 straipsnio 1 dalies taikymo atveju, teismai išvadą dėl BK 223 straipsnio 1 dalyje nurodytų padarinių buvimo padarė neįvertinę visų bylos aplinkybių bendrai, remdamiesi vien 2017 m. rugsėjo 14 d. specialisto išvadoje Nr. 5-3/57 dėl ( - ) kaimo bendruomenės „N.“ ūkinės finansinės veiklos nurodytais duomenimis ir iš esmės apsiribodami vien formaliu buhalteriniu vertinimu. Teismų sprendimuose niekaip neaiškinama, kokie buhalterinės apskaitos tvarkymo trūkumai lėmė negalimumą iš dalies nustatyti bendruomenės turto, įsipareigojimų dydžio ir struktūros. Tai leidžia daryti išvadą, kad BK 223 straipsnio dispozicijoje nustatytų padarinių atsiradimas nagrinėjamoje byloje buvo įrodinėtas netinkamai. Formalių buhalterinės apskaitos trūkumų nustatymas savaime nereiškia, kad yra pagrindas taikyti BK 223 straipsnyje nustatytą baudžiamąją atsakomybę, jei nustatyti buhalterinės apskaitos trūkumai aiškiai neleidžia spręsti apie veikos pavojingumą.

10730.

108Nors byloje nustatyta, kad L. R. 44 atvejais neišsaugojo PVM sąskaitų faktūrų, pagrindžiančių prekių ir paslaugų įsigijimą iš IĮ S. J. leidyklos-spaustuvės, UAB „Š. v.“, TŪB „Š. k.“, AB „L.“, taip pat keturiais atvejais neišsaugojo sąskaitų faktūrų, pagrindžiančių paslaugų suteikimą Šilutės rajono savivaldybės F. B. viešajai bibliotekai, šios aplinkybės savaime nereiškia, kad dėl to negalima iš dalies nustatyti ( - ) kaimo bendruomenės „N.“ turto, įsipareigojimų dydžio ir struktūros. Tai, kad pagal šias PVM sąskaitas faktūras buvo atliktos ūkinės operacijos, taip pat šių operacijų bendrą vertę galima tiksliai nustatyti iš ( - ) kaimo bendruomenės „N.“ banko sąskaitų išrašų.

10931.

110L. R. taip pat inkriminuota tai, kad ji 40 atvejų neišsaugojo buhalterinės apskaitos dokumentų, pagrindžiančių grynųjų pinigų gavimą į kasą iš bendruomenės narių, iš viso 390 Lt (112,95 Eur), tačiau ši pinigų suma tiksliai nustatyta iš bendruomenės kasininko pareigas ėjusios V. R. pateikto laisvos formos dokumento „( - ) kaimo bendruomenės „N.“ 2011 m. gegužės 13 d. bendruomenės narių sąrašas, pateikiamas visuotiniam susirinkimui: mokestis nario 17 Nr.“, todėl ir šiuo atveju negalima daryti išvados, kad neišsaugojus apskaitos dokumentų, pagrindžiančių minėtų piniginių įnašų gavimą, tapo nebeįmanoma iš dalies nustatyti ( - ) kaimo bendruomenės „N.“ turto, įsipareigojimų dydžio ir struktūros.

11132.

112Atsainų bylos aplinkybių vertinimą rodo ir teismų net tris kartus skirtingais aspektais inkriminuoti 1500 Lt (434,43 Eur) grynųjų pinigų gavimo iš fizinių asmenų už organizuojamą dalykinę kelionę į Italiją atvejai.

11333.

114Nors 2017 m. rugsėjo 14 d. specialisto išvadoje Nr. 5-3/57 taip pat konstatuota, kad L. R. nepateikė buhalterinės apskaitos registrų ir nenustatė apskaitos dokumentų saugojimo tvarkos, nei pačioje specialisto išvadoje, nei skundžiamuose teismų sprendimuose nenurodoma, kaip konkrečiai šie pažeidimai turėjo įtakos negalimumui iš dalies nustatyti ( - ) kaimo bendruomenės „N.“ turto, įsipareigojimų dydžio ir struktūros.

11534.

116Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, konstatuotina, kad L. R. veiksmai šiuo atveju nesukėlė BK 223 straipsnio 1 dalies nuostatų tinkamam taikymui reikalingų privalomų padarinių, todėl baudžiamoji byla dėl šios veikos nutrauktina. Nustačius apskaitos pažeidimus, bet nenustačius minėtų padarinių, gali būti keliamas klausimas dėl administracinės atsakomybės taikymo pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 205 straipsnį.

11735.

118Patikrinusi skundžiamus teismų sprendimus teisės taikymo aspektu, teisėjų kolegija sprendžia, kad įvertinus visus pirmiau nurodytus argumentus L. R. veiksmuose nenustatyta visų būtinųjų nusikalstamų veikų, nurodytų BK 222 straipsnio 1 dalyje ir 223 straipsnio 1 dalyje, sudėčių požymių, todėl teismai, pripažindami ją kalta padarius šias nusikalstamas veikas, netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą. Nagrinėjamu atveju konstatavus netinkamą baudžiamojo įstatymo taikymą, pirmosios instancijos teismo apkaltinamojo nuosprendžio ir apeliacinės instancijos teismo nutarties dalys, kuriomis L. R. buvo pripažinta kalta pagal BK 222 straipsnio 1 dalį ir 223 straipsnio 1 dalį, naikintinos, ir ši baudžiamosios bylos dalis L. R. nutrauktina, nesant jos veiksmuose nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (BPK 3 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

119Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 382 straipsnio 6 punktu,

Nutarė

120Pakeisti Tauragės apylinkės teismo 2018 m. spalio 29 d. nuosprendį ir Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2019 m. gegužės 9 d. nutartį.

121Panaikinti Tauragės apylinkės teismo 2018 m. spalio 29 d. nuosprendžio ir Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2019 m. gegužės 9 d. nutarties dalis dėl L. R. nuteisimo pagal BK 222 straipsnio 1 dalį ir 223 straipsnio 1 dalį ir šią bylos dalį nutraukti, nesant jos veiksmuose nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

122Panaikinti Tauragės apylinkės teismo 2018 m. spalio 29 d. nuosprendžio ir Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2019 m. gegužės 9 d. nutarties dalis, kuriomis, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2, 4 dalimis, 5 dalies 1 punktu, paskirtos bausmės subendrintos, ir palikti galioti pagal BK 183 straipsnio 1 dalį L. R. paskirtą 50 MGL (1882,50 Eur) dydžio baudą.

123Kitas Tauragės apylinkės teismo 2018 m. spalio 29 d. nuosprendžio ir Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2019 m. gegužės 9 d. nutarties dalis palikti nepakeistas.

1. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų... 2. teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo... 3. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 1 punktu, pagal BK 183... 4. Civilinis ieškinys patenkintas ir ( - ) kaimo bendruomenei „N.“ iš L. R.... 5. ( - ) kaimo bendruomenės „N.“ už advokato pagalbą sumokėti 1000 Eur... 6. Taip pat skundžiama Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus... 7. Teisėjų kolegija... 8. I. Bylos esmė... 9. 1.... 10. L. R. pagal BK 222 straipsnio 1 dalį nuteista už tai, kad laikotarpiu nuo... 11. 2.... 12. Be to, L. R. pagal BK 223 straipsnio 1 dalį nuteista už tai, kad aplaidžiai... 13. 2.1.... 14. L. R. nesilaikė Lietuvos vyriausiojo archyvaro 2011 m. kovo 9 d. įsakymu Nr.... 15. 2.2.... 16. L. R. taip pat nesilaikė Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2000 m. vasario 17... 17. 3.... 18. Be to, L. R. nuteista pagal BK 183 straipsnio 1 dalį už tai, kad pasisavino... 19. II. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai... 20. 4.... 21. Kasaciniu skundu nuteistoji L. R. ir jos gynėjas advokatas V. Janušauskas... 22. 4.1.... 23. Apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas bylą, padarė esminius... 24. 4.2.... 25. Nagrinėjant bylą apeliacine tvarka buvo atnaujintas įrodymų tyrimas ir... 26. 4.3.... 27. Didžioji dalis byloje apklaustų liudytojų neprisiminė byloje nagrinėjamų... 28. 4.4.... 29. Teismo posėdyje apklausta specialistė nurodė, kad ( - ) kaimo bendruomenė... 30. 4.5.... 31. Byloje nustatyta, kad ( - ) kaimo bendruomenė „N.“ iš penkių fizinių... 32. 4.6.... 33. Byloje taip pat nustatyta, kad R. R. buvo susieta darbo santykiais su ( - )... 34. 4.7.... 35. Nuteistajai taip pat inkriminuota, kad ši neišsaugojo buhalterinę apskaitą... 36. 4.8.... 37. Ikiteisminio tyrimo metu nesurinkus visų įrodymų, teismai neturėjo teisės... 38. 5.... 39. Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros Baudžiamojo persekiojimo... 40. 5.1.... 41. Motyvuodami savo teiginius dėl L. R. nuteisimo už aplaidų bei apgaulingą... 42. 5.2.... 43. Nesutiktina su kasatorių teiginiu, kad apeliacinio proceso metu nustatęs, jog... 44. 5.3.... 45. Nors kasatoriai tvirtina, kad buhalterinė apskaita ( - ) kaimo bendruomenėje... 46. 5.4.... 47. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad pagal Vyriausybės 1999 m. birželio 3 d.... 48. 5.5.... 49. Pažymėtina, kad tiek ikiteisminio tyrimo, tiek bylos nagrinėjimo teisme metu... 50. 5.6.... 51. Ginčydami L. R. nuteisimą dėl ( - ) kaimo bendruomenės „N.“ lėšų... 52. 5.7.... 53. Byloje pakanka duomenų ir dėl L. R. kaltės dėl iš fizinių asmenų už... 54. 5.8.... 55. Kaltinimas L. R. pasisavinus R. R. priskaičiuotą darbo užmokestį taip pat... 56. 5.9.... 57. Šioje baudžiamojoje byloje pirmosios instancijos teismas pakankamai ištyrė... 58. III. Kasacinės instancijos teismo argumentai ir išvados... 59. 6.... 60. Nuteistosios L. R. ir jos gynėjo advokato V. Janušausko kasacinis skundas... 61. 7.... 62. Pagal baudžiamojo proceso įstatymą kasacinės instancijos teismas priimtus... 63. 8.... 64. Kasaciniame skunde nuteistoji L. R. ir jos gynėjas advokatas V. Janušauskas... 65. 9.... 66. Susipažinus su bylos medžiaga nėra pagrindo konstatuoti, kad faktinės bylos... 67. 10.... 68. Šiame kontekste pažymėtina, kad įrodinėjimas baudžiamajame procese turi... 69. 11.... 70. Kartu atkreiptinas dėmesys, kad teismo nešališkumo principas negali būti... 71. 12.... 72. Tačiau teisėjų kolegija pripažįsta, kad žemesniųjų instancijų teismai,... 73. 13.... 74. Pagal BK 183 straipsnį atsako tas, kas pasisavino jam patikėtą ar jo... 75. 14.... 76. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką idealioji nusikalstamų veikų... 77. 15.... 78. Kasaciniame skunde, ginčijant L. R. nuteisimą pagal BK 183 straipsnio 1... 79. 16.... 80. Byloje nustatyta, kad ( - ) kaimo bendruomenės „N.“ nariai mokėjo... 81. 17.... 82. Apeliacinės instancijos teismas patikrino kasatorių keltą versiją, kad už... 83. 18.... 84. Nustatę, kad L. R., kaip ( - ) kaimo bendruomenės „N.“ tarybos... 85. 19.... 86. Pagal BK 222 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas apgaulingai tvarkė teisės... 87. 20.... 88. Kasacinės instancijos teismas taip pat yra pažymėjęs, jog tam, kad teismas... 89. 21.... 90. Remdamiesi 2017 m. rugsėjo 14 d. specialisto išvadoje Nr. 5-3/57 dėl ( - )... 91. 22.... 92. 2017 m. rugsėjo 14 d. specialisto išvadoje Nr. 5-3/57 nurodyta, kad nuo 2011... 93. 23.... 94. Kitas L. R. inkriminuotas buhalterinės apskaitos reikalavimų pažeidimas... 95. 24.... 96. 2017 m. rugsėjo 14 d. specialisto išvadoje Nr. 5-3/57, remiantis liudytojų... 97. 25.... 98. Vertinant šį L. R. inkriminuotos veikos epizodą, atkreiptinas dėmesys į... 99. 26.... 100. Pagal BK 223 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas privalėjo tvarkyti, bet... 101. 27.... 102. L. R. pagal BK 223 straipsnio 1 dalį nuteista už tai, kad nepateikė ( - )... 103. 28.... 104. Pažymėtina, kad BK 223 straipsnio 1 dalyje nurodytų veikų sudėtys yra... 105. 29.... 106. Iš skundžiamų teismų sprendimų matyti, kad, kaip ir BK 222 straipsnio 1... 107. 30.... 108. Nors byloje nustatyta, kad L. R. 44 atvejais neišsaugojo PVM sąskaitų... 109. 31.... 110. L. R. taip pat inkriminuota tai, kad ji 40 atvejų neišsaugojo buhalterinės... 111. 32.... 112. Atsainų bylos aplinkybių vertinimą rodo ir teismų net tris kartus... 113. 33.... 114. Nors 2017 m. rugsėjo 14 d. specialisto išvadoje Nr. 5-3/57 taip pat... 115. 34.... 116. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, konstatuotina, kad L. R. veiksmai šiuo... 117. 35.... 118. Patikrinusi skundžiamus teismų sprendimus teisės taikymo aspektu, teisėjų... 119. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso... 120. Pakeisti Tauragės apylinkės teismo 2018 m. spalio 29 d. nuosprendį ir... 121. Panaikinti Tauragės apylinkės teismo 2018 m. spalio 29 d. nuosprendžio ir... 122. Panaikinti Tauragės apylinkės teismo 2018 m. spalio 29 d. nuosprendžio ir... 123. Kitas Tauragės apylinkės teismo 2018 m. spalio 29 d. nuosprendžio ir...