Byla 2-859/2009

Dėl bankroto bylos iškėlimo

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Driuko (teisėjų kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Danutės Gasiūnienės ir Danutės Milašienės teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo UAB „Aldasta“ atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2009 m. gegužės 26 d. nutarties civilinėje byloje Nr. B2-996-360/2009 pagal ieškovo UAB „Aldasta“ ieškinį atsakovui UAB „Pamario namas“ dėl bankroto bylos iškėlimo.

2Teisėjų kolegija

Nustatė

3Ieškovas UAB „Aldasta“ ieškiniu prašė teismo iškelti bankroto bylą UAB „Pamario namas“ ir įmonės administratoriumi paskirti UAB „Vantolina“. Nurodė, kad atliko statybos darbus pagal su atsakovu sudarytą statybos rangos sutartį, tačiau atsakovas nesumokėjo sutartos pinigų sumos. Atsakovo įsiskolinimas sudaro 2 719 048 Lt. Ieškovas įspėjo atsakovą, kad nesumokėjus skolos per nustatytą terminą kreipsis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, tačiau atsakovas savo skolinių įsipareigojimų neįvykdė.

4Atsakovas UAB „Pamario namas“ su ieškiniu nesutiko. Nurodė, kad remiantis 2009 m. sausio 12 d. tarp šalių pasirašytu susitarimu, atsakovas apskritai nėra skolingas ieškovui, kadangi už skolą perleido atsakovui nekilnojamąjį turtą.

5Klaipėdos apygardos teismas 2009 m. gegužės 26 d. nutartimi ieškovo UAB „Aldasta“ ieškinį dėl bankroto bylos iškėlimo atsakovui UAB „Pamario namas“ atmetė. Teismas nurodė, kad tuo atveju, kai atsakovas ginčija skolinį įsipareigojimą ieškovui, vien atsakovo pretenzijos pateikimas ieškovui nesudaro pagrindo daryti išvadą dėl atsakovo nemokumo. Išanalizavęs finansinius duomenis apie atsakovo turtinę padėtį, teismas pažymėjo, jog UAB „Pamario namas“ nėra nemoki. Teismas dėstė, kad pagal UAB „Pamario namas“ 2009 m. sausio 1 d. balanso duomenis įmonės turimas turtas sudaro 20 099 101,40 Lt, mokėtinos sumos ir įsipareigojimai 14 668 336,07 Lt, iš jų 2 650 000 Lt finansinės skolos, o per vienerius metus mokėtinos sumos ir įsipareigojimai 12 018 336,07 Lt. Iš 2009 m. balandžio 1 d. įmonės balanso matyti, kad įmonės turtas siekia 17 596 969,42 Lt, mokėtinos sumos ir įsipareigojimai – 9 434 938,83 Lt. Pagal pateiktą 2009 m. sausio 1 d. pelno (nuostolių) ataskaitą matyti, kad pardavimų pajamos sudarė 7 557 467,61 Lt, o įmonė patyrė 884 750,41 Lt nuostolio. Tačiau 2009 m. balandžio 1 d. pelno (nuostolių) ataskaita įrodo, jog atsakovo pardavimo pajamos sudarė 5 829 314,69 Lt ir įmonė gavo 2 798 945,58 Lt pelno. Remdamasis šiais duomenimis, teismas padarė išvadą, kad įmonės turtas sumažėjo, tačiau sumažėjo ir per vienerius metus mokėtinos sumos bei trumpalaikiai įsipareigojimai. Įmonės debitoriniai reikalavimai sudaro 2 656 489,40 Lt, o kreditoriniai reikalavimai 9 395 407,08 Lt. Teismas neužskaitė atsakovo 2 719 048,00 Lt skolinių įsipareigojimų ieškovui, nes nekilnojamojo turto perleidimo sandoriai pagal 2009 m. sausio 12 d. tarp šalių sudarytą susitarimą nėra sudaryti notarine forma.

6Ieškovas UAB „Aldasta“ atskiruoju skundu prašo Klaipėdos apygardos teismo 2009 m. gegužės 26 d. nutartį panaikinti ir pirmosios instancijos teismui perduoti klausimą dėl bankroto bylos iškėlimo atsakovui nagrinėti iš naujo. Skundą grindžia šiais motyvais:

1. Tiek pagal 2009 m. sausio 1 d. atsakovo balanso duomenis, tiek ir pagal 2009 m. balandžio 1 d. duomenis matyti, kad UAB „Pamario namas“ skolos ir trumpalaikiai įsipareigojimai viršija pusę į įmonės balansą įrašyto turto vertės. Teismo argumentas, kad įmonė pagal 2009 m. balandžio 1 d. pelno nuostolių ataskaitą gavo 2 798 945,98 Lt pelno neturi įtakos įmonės nemokumo nustatymui.
2. Teismas nutartyje apskritai nepasisakė dėl atsakovo pradelstų įsipareigojimų, todėl neatskleidė bylos esmės.
3. Teismas neatsižvelgė, kad atsakovas pradelsė įsipareigojimą AB SEB bankui ir per kredito sutarties nustatytą terminą nesumokėjo 3 970 561,54 Lt. Šią pinigų sumą teismas turėjo pridėti prie nustatytų 5 326 035,26 Lt atsakovo įsipareigojimų kreditoriams. Todėl atsakovo pradelsti įsipareigojimai kreditoriams iš viso sudarė 9 296 596,80 Lt ir viršijo pusę įmonės turimo 17 596 969,42 Lt vertės turto.
4. Teismas nevertino to, jog atsakovo debitorinių reikalavimų dalis (1 290 559,60 Lt) yra beviltiškos skolos, o visi kreditoriniai įsipareigojimai yra trumpalaikės skolos, kurias sugrąžinti kreditoriams įmonė neturi galimybių.

7Atsakovas UAB „Pamario namas“ atsiliepime į atskirąjį skundą pirmosios instancijos teismo nutartį prašo palikti nepakeistą, o ieškovo atskirojo skundo netenkinti. Atsiliepimą grindžia šiais argumentais:

1. Teismas pagrįstai visus byloje esančius duomenis apie atsakovo turtinę padėtį vertino sistemiškai, o ne atskirai kiekvieną iš jų. Akivaizdu, jog į įmonės balansą įrašyto turto vertė bet kuriuo atveju neviršija jos įsipareigojimų kreditoriams (net ir nepradelstų).
2. Teismas nutartyje pasisakė dėl atsakovo pradelstų įsipareigojimų dydžio ir, tinkamai įvertinęs įrodymus, padarė pagrįstą išvadą dėl įmonės mokumo.

8Atskirasis skundas netenkintinas.

9Įmonės nemokumas apibrėžiamas kaip įmonės būsena, kai ji nevykdo įsipareigojimų ir pradelsti įmonės įsipareigojimai (skolos, neatlikti darbai) viršija pusę į jos balansą įrašyto turto vertės (ĮBĮ 2 str. 8 d.). Įmonės nemokumas gali būti nustatytas tik išanalizavus jos ūkinės finansinės veiklos rezultatus, atspindėtus finansinės atskaitomybės ir kituose dokumentuose, turinčiuose reikšmės įvertinant realią įmonės finansinę būklę. Klausimai, susiję su įmonių nemokumu, turi reikšmės bei įtakos ne tik verslui, bet ir visai visuomenei. Todėl teismas, spręsdamas ieškinio dėl bankroto bylos iškėlimo pagrįstumo klausimą, turi būti aktyvus, gali ex proprio motu (savo iniciatyva) rinkti įrodymus tam, kad tinkamai atskleistų įmonės pradelstų įsipareigojimų bei į jos balansą įrašyto turto vertės santykį, iš kurio galima spręsti apie įmonės (ne)mokumą. Tačiau teismo aktyvumas nereiškia, jog teismas turi teisę vykdyti įrodinėjimo pareigą už šalis (CPK 12, 178 str.). Civiliniame procese vyraujantis dispozityvumo principas be kita ko reiškia, jog tik šalys nustato įrodinėjimo dalyką bei nurodo aplinkybes, kuriomis jos grindžia pareikštus reikalavimus (CPK 13 str.).

10Įmonės nemokumui nustatyti reikia dviejų savarankiškų juridinių faktų: a) įmonė nevykdo įsipareigojimų; b) pradelsti įmonės įsipareigojimai viršija pusę į jos balansą įrašyto turto vertės. Pradelstais įsipareigojimais laikomi tie, kuriems įvykdyti yra suėjęs terminas. Įstatymas nenustato jokio termino, kiek turi būti pradelsti įsiskolinimai, svarbu nustatyti, ar įsipareigojimai pradelsti ir ar pradelstų įsipareigojimų dalis viršija pusę į įmonės balansą įrašyto turto vertės (Lietuvos apeliacinio teismo 2008 m. lapkričio 6 d. nutartis civ. byloje Nr. 2-823/2008).

11Teismų praktikoje pripažįstama, kad sprendžiant bankroto bylos iškėlimo įmonei klausimą, svarbu nustatyti bendrą įmonės pradelstų įsipareigojimų dydį ir jų santykį su įmonės balanse įrašyto turto verte, o ne tikslius visų įmonės įsiskolinimų dydžius. Tikslesnį pradelstų įsipareigojimų dydį svarbu nustatyti tik tada, kai tokių įsipareigojimų suma pagal bylos duomenis yra tik nežymiai didesnė arba nežymiai mažesnė negu pusė įmonės turto vertės. Tuo tarpu kiekvieno kreditoriaus finansinio reikalavimo pagrįstumo ir dydžio klausimai yra sprendžiami bankroto bylos nagrinėjimo metu, tokius reikalavimus teismo nutartimi tvirtinant, juos tikslinant (Lietuvos apeliacinio teismo 2008 m. rugpjūčio 28 d. nutartis civ. byloje Nr. 2-601/2008).

12Tuomet, kai atsakovas ginčija ieškovo ieškinyje dėl bankroto bylos iškėlimo nurodytą skolą, ši skola neįskaičiuojama į bendrą pradelstų įsipareigojimų masę, o apie įmonės (ne)mokumą sprendžiama pagal kitus byloje esančius duomenis. Tai reiškia, kad atsakovui ginčijant ieškovo ieškinyje dėl bankroto bylos iškėlimo nurodytą atsakovo skolą ieškovui, reikia nustatyti, ar įmonės skolos, neįskaitant ginčijamos skolos dydžio, viršija pusę į įmonės balansą įrašyto turto vertės. Tuo atveju, jeigu iš teismui pateikto įmonės balanso bei kitų finansinių ataskaitų rinkinį sudarančių dokumentų matyti, kad įmonės įsiskolinimas kreditoriams, kurių reikalavimų atsakovas neginčija, vis dėlto viršija pusę į įmonės balansą įrašyto turto vertės, įmonė laikoma nemokia ir jai turi būti keliama bankroto byla. Tačiau visais atvejais klausimas dėl bankroto bylos iškėlimo turi būti sprendžiamas ne formaliai taikant ĮBĮ nuostatas dėl nemokumo, o atsižvelgiant į konkrečioje byloje nustatytas aplinkybes. Tai itin aktualu tuomet, kai įmonės pradelsti įsipareigojimai kreditoriams tik labai nežymiai viršija pusę jos turimo turto. Tokiais atvejais turi būti analizuojamos ir kitos nagrinėjamo klausimo teisingam išsprendimui reikšmingos aplinkybės: ar įmonė tebevykdo veiklą, ar jos veikla pelninga, ar ji turi debitorinių skolų, kokio dydžio šios skolos, lyginant jas su įmonės pradelstais įsipareigojimais kreditoriams, ar yra realių galimybių išsiieškoti skolas, ar įmonė turi leidimų bei licencijų, kurie didina įmonės vertę ir pan. Kitaip tariant, bankroto proceso pirmajame etape, sprendžiant klausimą dėl įmonės (ne)mokumo, prioritetas turėtų būti teikiamas reabilitaciniam tikslui. Todėl bankroto byla įmonei turi būti keliama, kai teismui išanalizavus visus įrodymus, nelieka abejonių dėl įmonės nemokumo (Lietuvos apeliacinio teismo 2009 m. sausio 29 d. nutartis civ. byloje Nr. 2-182/2009; 2009 m. birželio 11 d. nutartis civ. byloje Nr. 2-754/2009; 2009 m. birželio 25 d. nutartis civ. byloje Nr. 2-759/2009).

13Iš byloje esančios medžiagos matyti, kad ieškovas ieškinyje nurodomą reikalavimą atsakovui dėl 2 719 048 Lt nesumokėtos pinigų sumos kildina iš 2008 m. liepos 14 d. tarp šalių sudarytos statybos rangos darbų sutarties (t. 2, b.l. 2-53). Atsakovas ginčija ieškovo ieškinyje nurodomą įsiskolinimą atsakovui, nurodydamas, kad įvykdė sutartines prievoles ieškovui. Šiuos teiginius atsakovas įrodinėja 2009 m. sausio 12 d. tarp šalių sudarytu susitarimu dėl turto įkeitimo už 2 719 048 Lt įsiskolinimą ieškovui pagal 2008 m. liepos 14 d. statybos rangos sutartį bei 2009 m. sausio 15 d. šalių pasirašytu ir notarine tvarka patvirtintu sutartinės hipotekos lakštu, kuriame įkeičiami daiktai įvertinti 2 537 785 Lt (t. 1, b.l. 58-70). Atsakovo nuomone, pagal 2009 m. sausio 12 d. susitarimą įkeistas turtas, tarp šalių nutrūkus rangos teisiniams santykiams, perėjo už skolas ieškovo nuosavybėn. Esant tokioms aplinkybėms, teisėjų kolegija neturi pagrindo ieškinyje nurodomos skolos atsakovui, kurią pastarasis įrodinėja sugrąžinęs ieškovui, įtraukti į bendrą atsakovo pradelstų įsipareigojimų sąrašą. Todėl vertinant ieškovo pradelstų įsipareigojimų ir turimo turto santykį, neįskaičiuojamas ieškovo ieškinyje nurodomas įsiskolinimas. Pažymėtina, kad pagal galiojančias įstatymų nuostatas į atsakovo turimą bendrą turto masę turi būti įskaičiuotas visas turtas, neatsižvelgiant į šio turto naudojimui, valdymui, disponavimui nustatytus apsunkinimus. Tačiau nagrinėjamu atveju, kuomet atsakovas įrodinėja, jog iš tiesų atsiskaitė su ieškovu, perleisdamas jo nuosavybėn įkeistus daiktus, šie daiktai taip pat neturėtų būti įtraukiami į atsakovui nuosavybės teise priklausančio turto masę.

14Iš atsakovo teismui pateiktų balansų 2009 m. sausio 1 d. ir 2009 m. balandžio 1 d. duomenimis matyti, kad per šį laikotarpį įmonės trumpalaikio turto vertė iš esmės nepakito, tačiau ilgalaikio materialaus turto vertė sumažėjo beveik du kartus (2009 m. sausio 1 d. buvo 4 860 028,43 Lt, o 2009 m. balandžio 1 d. – 2 323 061,92 Lt) (t. 2, b.l. 22, 82), tuo pačiu ženkliai padidėjo nepaskirstytasis pelnas (nuo 5 380 260,33 Lt iki 8 111525,59 Lt). Mokėtinų sumų ir įsipareigojimų dydis per šį laikotarpį iš esmės nepakito, tačiau sumažėjo per vienerius metus mokėtinos sumos ir trumpalaikiai įsipareigojimai (nuo 12 018 336,07 iki 9 434 938,83 Lt), kadangi dalį įsipareigojimų 2009 m. sausio 1 d. duomenimis (2 650 000 Lt) sudarė finansinė nuoma, kurios pagal balanso 2009 m. balandžio 1 d. duomenis nebeliko. Teisėjų kolegija iš esmės sutinka su apelianto argumentu, jog sprendžiant klausimą dėl įmonės (ne)mokumo, nevertinama įmonės veikla (ar ji pelninga, ar ne), tačiau, kaip minėta, ši aplinkybė gali turėti reikšmės tuomet, kai įmonės pradelsti įsipareigojimai kreditoriams sudaro apie pusę jos turimo turto vertės. Jeigu tokios įmonės veikla yra pelninga, be to, ji turi debitorinių skolų, kurias iš tiesų gali susigrąžinti, bankroto byla jai neturėtų būti keliama. Tokia išvada darytina dėl to, jog esant abejonėms dėl įmonės (ne)mokumo, prioritetas, atsižvelgiant į konkrečios bylos aplinkybes, turėtų būti teikiamas finansinių sunkumų turinčios įmonės reabilitavimui, o ne jos likvidavimui.

15Atsakovas pagal 2009 m. balandžio 1 d. balanso duomenis šiais metais turėjo 2 798 945,58 Lt pelno, jo debitorinės skolos sudarė net 2 656 489,40 Lt. Kaip minėta, šie duomenys yra reikšmingi, nes atsakovas neturi ilgalaikių įsipareigojimų, o per vienerius metus mokėtina sumos ir trumpalaikiai įsipareigojimai (9 434 938,83 Lt) sudaro apie pusę įmonei nuosavybės teise priklausančio ilgalaikio ir trumpalaikio turto vertės (17 596 969,42 Lt). Be to, byloje nėra duomenų, kad visa balanso E II eilutėje „Per vienerius metus mokėtinos sumos ir trumpalaikiai įsipareigojimai“ nurodyta pinigų suma yra pradelsti įsipareigojimai.

16Esant tokiems duomenims, galima spręsti, kad atsakovo finansinė padėtis sudėtinga, bet nesudaro pagrindo daryti išvadą, jog UAB „Pamario namas“ yra nemokus teisės subjektas ir jam turi būti iškelta bankroto byla. Byloje taip pat nėra duomenų, jog įmonė būtų viešai paskelbusi arba kitaip pranešusi kreditoriui (kreditoriams), kad negali atsiskaityti su kreditoriumi (kreditoriais) ir (arba) neketina vykdyti savo įsipareigojimų.

17Kiti atskirojo skundo bei atsiliepimo į jį argumentai nėra reikšmingi teisingam nagrinėjamo klausimo išsprendimui.

18Ši apeliacinės instancijos teismo nutartis neužkerta galimybės ieškovui ar kitam atsakovo kreditoriui inicijuoti atsakovui bankroto bylos iškėlimo, jeigu bus nustatyti ĮBĮ įtvirtinti pagrindai įmonę pripažinti nemokia, arba reikšti reikalavimą proceso įstatymo nustatyta tvarka dėl skolos priteisimo. Tuo pačiu pastebėtina, kad ieškovas yra jam įkeisto atsakovo turto turėtojas, todėl nepriklausomai nuo to, ar jis reikš ieškinį dėl bankroto bylos iškėlimo, ar dėl skolos priteisimo, jis, kaip įkaito turėtojas, bet kuriuo atveju (ar pagal CPK, ar pagal Įmonių bankroto įstatymo nuostatas) vykdymo stadijoje turės pirmenybės teisę į atsakovo turtą.

19Pirmosios instancijos teismas tinkamai kvalifikavo teisinius santykius tarp šalių, pagrįstai nustatė, kad atsakovas yra moki įmonė ir atsisakė iškelti bankroto bylą šiai įmonei. Todėl žemesnės instancijos teismo nutartis atskirojo skundo argumentais palikintina nepakeista (CPK 337 str. 1 p.).

20Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 337 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

Nutarė

21Klaipėdos apygardos teismas 2009 m. gegužės 26 d. nutartį palikti nepakeistą.