Byla e2-4954-1067/2018
Dėl skolos priteisimo, byloje išvadą teikianti institucija - Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija

1Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų teisėja Justė Visakavičienė, sekretoriaujant Gretai Gaudiešiūtei, dalyvaujant ieškovės akcinės bendrovės „Klaipėdos energija“ atstovui advokatui Sigitui Čepui, atsakovo A. C. atstovui advokato padėjėjui Artūrui Greičiui,

2viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės akcinės bendrovės „Klaipėdos energija“ ieškinį atsakovui A. C. dėl skolos priteisimo, byloje išvadą teikianti institucija - Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija.

3Teismas

Nustatė

4ieškovė akcinė bendrovė (toliau –AB) „Klaipėdos energija“ kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovui A. C. prašydama priteisti: 3516,11 Eur skolą už šilumos energiją tiektą atsakovui nuosavybės teise priklausančiam butui, esančiam ( - ), Klaipėda, laikotarpiu nuo 2012-02-01 iki 2017-03-31; 129,42 Eur delspinigius; 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; bylinėjimosi išlaidas.

5Atsakovas A. C. atsiliepimu su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti, pagrindinio reikalavimo daliai taikyti sutrumpintą 5 metų ieškinio senaties terminą ir atmesti reikalavimą dalyje dėl 1459,90 Eur skolos priteisimo, taip pat išvestiniam reikalavimui taikyti sutrumpintą 6 mėnesių ieškinio senaties terminą ir atmesti reikalavimą dėl 129,42 Eur delspinigių priteisimo. Nurodė, kad ieškovė nesprendžia įsisenėjusios problemos, kurią prašo išspręsti ne tik jis, bet ir kiti namo, esančio Birutės g. 22, Klaipėda, butų savininkai. Ieškovė vengia įvykdyti savo pareigą sutvarkyti name šilumos energijos apskaitą, dėl ko iš butų savininkų reikalauja mokėti nepagrįstai dideles sumas už šilumos energiją. Apskaitos prietaisai yra pastatyti, tačiau neplombuoti ir yra pastatyti už 100 metrų nuo jo buto. Apskaitos prietaisai prieš porą metų sugedo. Iš ieškovės pateiktos mokesčių paskaičiavimo pažymos gali susidaryti įspūdis, jog žiemos mėnesiais mokestis už šilumos energiją buvo adekvatus, tačiau siekiant išvengti didelių sąskaitų už šilumos energiją užsukdavo šilumos energijos tiekimą į butą, be to, iš pažymos matyti, kad šilumos energija apskaičiuota ne pagal apskaitos prietaisus.

6Teismo posėdžio metu ieškovės AB „Klaipėdos energija“ atstovas advokatas Sigitas Čepas ieškinį palaikė, prašė jį tenkinti ieškinyje nurodytais motyvais. Paaiškino, kad delspinigiai buvo skaičiuojami už laikotarpį nuo 2017-10-16 iki 2018-03-16, t. y. už 180 dienų, todėl nėra pagrindo taikyti 6 mėnesių senaties termino. Taip pat atsisakė ieškinio dalies dėl 8 ct skolos priteisimo, atsižvelgiant į Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos išvadą.

7Teismo posėdžio metu atsakovo A. C. atstovas advokato padėjėjas Artūras Greičius prašė ieškinį atmesti atsiliepime nurodytais motyvais.

8Teismas

konstatuoja:

9atsakovui A. C. nuosavybės teise priklauso butas, esantis ( - ), Klaipėda, pagal 2007-06-05 pirkimo-pardavimo sutartį.

10Su A. C. atskira rašytinė energijos pirkimo-pardavimo sutartis nebuvo sudaryta, tačiau atsakovo patalpa - butas yra prijungtas prie energijos tiekimo tinklų, todėl sutartis laikoma sudaryta.

11Atsakovas 2018-05-14 raštu kreipėsi į AB „Klaipėdos energiją“ dėl nepagrįstai per didelių kainų už šilumos energiją paskaičiavimo ir jų sumažinimo. 2018-05-17 raštu Nr. 1R-16-79 AB „Klaipėdos energija“ informavo atsakovą, kad nesutinka tenkinti jo prašymo. Atsakovas su 2018-05-21 prašymu kreipėsi į Valstybinę kainų ir energetikos kontrolės komisiją dėl vartojimo ginčo išnagrinėjimo. Komisija 2018-05-29 raštu Nr. R2-(VTGI)-1305 „Dėl atsisakymo nagrinėti vartojimo ginčą“ informavo atsakovą, kad atsisako nagrinėti tarp atsakovo ir ieškovės kilusį vartojimo ginčą kadangi teisme nagrinėjamas ginčas tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu. Nurodė šio sprendimo apskundimo tvarką, tačiau atsakovas jo neskundė.

12Byloje pateikti šilumos ir karšto vandens apskaitos prietaisų (mazgo) priėmimo eksploatuoti aktai ir skaitiklio nuėmimo remontui ir patikrai aktai ir skaitiklio priėmimo po patikros aktai, patvirtina, kad gyvenamojo namo ( - ) atsiskaitomojo šilumos apskaitos prietaisai yra tikrinami, skaitiklio priėmimo aktuose nurodyta jų metrologinės patikros datos.

13Atsakovas prašė teismo ieškovės pagrindinio reikalavimo daliai taikyti sutrumpintą 5 metų ieškinio senaties terminą ir atmesti reikalavimą dalyje dėl 1459,90 Eur skolos priteisimo.

14Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau ir CK) 1.125 straipsnio 9 dalyje numatyta, kad sutrumpintas penkerių metų ieškinio senaties terminas taikomas reikalavimams dėl palūkanų ir kitokių periodinių išmokų išieškojimo. Kaip yra nurodęs kasacinis teismas, kitokioms periodinėms išmokoms gali būti priskiriami reikalavimai iš prievolių, kurioms yra būdingi periodiškumo požymiai, reikalavimams, susijusiems su išlaikymo priteisimu periodinėmis išmokomis, žalos atlyginimu, kai yra atlyginama periodinėmis terminuotomis išmokomis ir panašiais atvejais, kai iš esmės siekiama užkirsti skolų susikaupimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. birželio 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-362/2013). Tam, kad tam tikras mokėjimas būtų pripažintas periodine išmoka CK 1.125 straipsnio 9 dalies prasme, būtina konstatuoti kriterijų visumą, t. y. mokesčio konkretų dydį ir mokėjimo konkretų terminą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. balandžio 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-140/2009).

15Nagrinėjamu atveju mokesčiai už šilumos energiją nėra pastovūs, priklauso nuo metų laiko sezono, suvartotos energijos kiekio ir šilumos energijos tiekimo metu galiojančių mokesčių tarifų. Todėl mokestis už šilumos energiją neatitinka periodinių išmokų kriterijų visumos, nes nėra konkretaus dydžio. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2009-04-02 nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-140/2009 išaiškino, kad reikalavimui dėl išmokų už suteiktą šilumos energiją priteisimo taikomas bendrasis 10 metų ieškinio senaties terminas (CK 1.125 straipsnio 1 dalis). Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes bei Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką, darytina išvada, kad reikalavimui dėl skolos priteisimo nėra suėjęs senaties terminas.

16Energijos tiekimo vartotojams (pirkimo - pardavimo) sutartis yra viešoji sutartis (CK 6.161 straipsnio 1 dalis, 6.383 straipsnio 3 dalis). Tai reiškia, kad energijos tiekimo įmonė privalo teikti energijos tiekimo paslaugas visiems, kas kreipiasi, t. y. asmenims, turintiems energiją naudojančius įrenginius ar nustatytus techninius reikalavimus atitinkančius vidaus tinklus, kurie yra prijungti prie energijos tiekimo tinklų, ir įrengtus apskaitos prietaisus. Energijos pirkimo–pardavimo sutartis reglamentuoja CK šeštosios knygos septintojo skirsnio normos, kuriose energijos vartotojas įvardijamas kaip abonentas, o energijos tiekimo įmonė - tiekėjas. CK 6.384 straipsnio 1 dalyje yra nustatyta, jog, jei pagal sutartį abonentas yra fizinis asmuo-vartotojas, naudojantis energiją savo reikmėms, tai sutartis laikoma sudaryta nuo vartotojo įrenginių prijungimo prie energijos tiekimo tinklų.

17Pagal energijos pirkimo-pardavimo sutartį energijos tiekimo įmonė įsipareigoja patiekti abonentui per prijungtą energijos tiekimo tinklą sutartyje numatytos rūšies energijos kiekį, o abonentas įsipareigoja už patiektą energiją sumokėti (CK 6.383 straipsnio 1 dalis). Abonentas moka už faktiškai sunaudotą energijos kiekį pagal energijos apskaitos prietaisų rodmenis, jeigu sutartis nenustato ko kita (CK 6.388 straipsnio 1 dalis). Šilumos vartotojai atsiskaito su šilumos tiekėju už sunaudotą šilumą pagal šilumos pirkimo - pardavimo vietoje įrengtų atsiskaitomųjų šilumos apskaitos prietaisų rodmenis (Šilumos ūkio įstatymo 12 straipsnio 1 dalis).

18Be to, pagal CK 4.82 straipsnio 1 dalį butų ir kitų patalpų savininkams bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso namo bendro naudojimo patalpos, pagrindinės namo konstrukcijos, bendrojo naudojimo mechaninė, elektros, sanitarinė-techninė ir kitokia įranga, pagal CK 4.82 straipsnio 3 dalį butų ir kitų patalpų savininkai privalo proporcingai savo daliai apmokėti išlaidas namui išlaikyti ir išsaugoti, mokėti mokesčius, rinkliavas ir kitas įmokas, taip pat reguliariai daryti atskaitymus kaupti lėšas, kurios bus skiriamos namui atnaujinti, ir pagal CK 4.82 straipsnio 5 dalį buto ir kitų patalpų savininkui priklausanti bendrosios dalinės nuosavybės dalis yra lygi jam nuosavybės teise priklausančių patalpų naudingojo ploto ir gyvenamojo namo naudingojo ploto santykiui. Aiškindamas šių teisės normų taikymą Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2009-11-27 nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-7-515/2009 konstatavo, kad įstatymuose, reglamentuojančiuose daugiabučio gyvenamojo namo butų ir kitų patalpų savininkų pareigas bendrosios dalinės nuosavybės teisėje, yra įtvirtinta bendroji taisyklė, jog bendraturtis privalo proporcingai prisidėti prie visų išlaidų, skirtų namui bei bendrosios dalinės nuosavybės objektams išlaikyti, išsaugoti, atnaujinti, jų būtiniems pagerinimams atlikti. Šiai taisyklei taikyti yra teisiškai nereikšminga atitinkamų bendrosios dalinės nuosavybės objektų, dėl kurių daromos nurodytos išlaidos, funkcinė paskirtis, taip pat bendraturčio, kuriam ji taikytina, naudojimosi ar nesinaudojimo tais objektais aplinkybės. Priešingas aptariamosios teisės normos aiškinimas galėtų iškreipti proporcingumo principą ir nulemti neproporcingai dideles arba mažas konkretaus butų ar kitų patalpų savininko išlaidas, susijusias su nuosavybės teisės į bendrąją dalinę nuosavybę įgyvendinimu. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2017-01-13 nutartimi civilinėje byloje Nr. e3K-3-82-421/2017 išaiškino, kad bendro naudojimo objektų šildymas apima ne tik laiptinių, bet ir namo pagrindinių konstrukcijų, inžinerinių tinklų ir kitų bendro naudojimo objektų šildymą. Taigi visa šilumos energija, tiekiama į namą, turi būti apskaitoma ir pagal įstatymą paskirstoma. Dalis energijos sumokama kaip suvartota konkrečių vartotojų, kita dalis (pastato bendroms reikmėms, karšto vandens temperatūros palaikymas) turi būti sumokėta kaip namo bendrasavininkų. Pastaroji dalis bendraturčiams paskirstoma pagal nuosavybės teise turimo turto dalį gyvenamajame name, nes pagal CK 4.76 straipsnį kiekvienas iš bendraturčių atsako tretiesiems asmenims pagal prievoles, susijusias su bendru daiktu (turtu), proporcingai savo daliai, taip pat privalo mokėti išlaidas jam išlaikyti.

19Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija (toliau ir komisija) pateikė teismui išvadą bei papildomą išvadą (Dėl atsakovui apskaičiuotos šilumos kainos už buto ir bendro naudojimo patalpų šildymą) byloje, kurioje nurodė, kad: 1) laikotarpiu nuo 2012 m. vasario 1 d. iki 2013 m. vasario 28 d. vartotojams taikyta šilumos kaina atitinka ieškovės 2011 m. birželio 21 d. valdybos posėdžio protokoliniu sprendimu Nr. 9/283 nustatytas šilumos kainos dedamąsias. Komisija 2011 m. liepos 8 d. nutarimu Nr. O3-173 „Dėl akcinės bendrovės „Klaipėdos energija“ šilumos kainos dedamųjų perskaičiavimo“ konstatavo, jog minėtu valdybos sprendimu šilumos kainos dedamosios buvo nustatytos be pažeidimų; 2) laikotarpiu nuo 2013 m. kovo 1 d. iki 2014 m. vasario 28 d. vartotojams taikyta šilumos kaina atitinka ieškovės valdybos 2013 m. sausio 17 d. protokoliniu sprendimu Nr. 1/310 nustatytas šilumos kainos dedamąsias. Komisija 2013 m. sausio 31 d. nutarimu Nr. O3-26 „Dėl akcinės bendrovės „Klaipėdos energija“ šilumos kainos dedamųjų bei turto priežiūros ir eksploatavimo plano“ patvirtino, jog minėtu valdybos sprendimu šilumos kainos dedamosios nustatytos be pažeidimų; 3) laikotarpiu nuo 2014 m. kovo 1 d. iki 2015 m. balandžio 30 d. vartotojams taikyta šilumos kaina atitinka ieškovės valdybos 2014 m. sausio 17 d. protokoliniu sprendimu Nr. 2/330 nustatytas šilumos kainos dedamąsias. Komisija 2014 m. sausio 24 d. nutarimu Nr. O3-16 „Dėl akcinės bendrovės „Klaipėdos energija“ šilumos kainos dedamųjų perskaičiavimo ir karšto vandens kainos dedamųjų“ patvirtino, kad minėtu valdybos sprendimu šilumos kainos dedamosios nustatytos be pažeidimų. 4) laikotarpiu nuo 2015 m. gegužės 1 d. iki 2017 m. kovo 31 d. vartotojams taikyta šilumos kaina atitinka ieškovės valdybos 2015 m. kovo 24 d. protokoliniu sprendimu Nr. 5/354 nustatytas šilumos kainos dedamąsias. Komisija 2015 m. balandžio 27 d. nutarimu Nr. O3-258 „Dėl akcinės bendrovės „Klaipėdos energija“ šilumos ir karšto vandens kainos dedamųjų“ konstatavo, kad minėtu valdybos sprendimu šilumos kainos dedamosios nustatytos be pažeidimų.

20Komisija pažymėjo, kad ieškovės pateiktose mėnesio šilumos kainų ataskaitose neatitikimų nebuvo nenustatyta, taip pat pažymėjo, kad patikrinusi atsakovui ieškovės pateiktas sąskaitas už šilumos tiekimą ginčo laikotarpiu su ieškovės teiktomis ataskaitomis komisijai apie kiekvieną mėnesį apskaičiuotas šilumos kainas, neatitikimų nerado.

21Komisija padarė išvadą, kad ieškovės valdyba protokoliniais sprendimais nustatė šilumos kainų dedamąsias be pažeidimų visu ginčo laikotarpiu nuo 2012 m. vasario 1 d. iki 2017 m. kovo 31 d., todėl ieškovė apskaičiuodama mokėtiną sumą už buto šildymą, tinkamai taikė patvirtintą kainą vartotojams.

22Komisija taip pat nurodė, kad nėra pagrindo teigti, jog ieškovė nepagrįstai apskaičiavo šilumos kainą už atsakovui nuosavybės teise priklausantį butą adresu ( - ), Klaipėdoje, dėl ko atsakovas turėtų teisę nemokėti už šias paslaugas. Atsižvelgiant į tai, atsakovui neišvengiamai kyla pareiga mokėti už buto šildymo paslaugas bei apmokėti už jam priskirtą šilumos kiekio dalį, tenkančią pastato bendrosioms reikmėms.

23Papildomoje išvadoje komisija padarė išvadą, kad šilumos paskirstymas pastate ginčo laikotarpiu atliktas vadovaujantis teisės aktų reikalavimais, išskyrus pastato šilumos kiekio paskirstymą 2013 m. gegužės mėn., kuris turėjo įtakos atsakovui apskaičiuojant mokėjimus už šilumos energiją.

24Atsižvelgiant į Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos pateiktą išvadą bei papildomą išvadą, teismas daro išvada, jog ieškovė pagrįstai bei teisingai paskaičiavo sumas už atsakovo suvartotą šilumos energija, bendrojo naudojimo patalpų šildymą bei už šilumą bendrosioms reikmėms. Teismui nėra pagrindo abejoti Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos išvadoje pateikta informacija, atsakovas taip pat nepateikė įrodymų, kuriais vadovaujantis būtų pagrindas abejoti išvada.

25Ieškovė atsižvelgdama į Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos išvadą, jog AB „Klaipėdos energija“ 2013 m. gegužės mėn. šilumos paskirstymas buvo atliktas nesivadovaujant teisės aktais, atsisakė ieškinio dalies dėl 8 ct skolos priteisimo.

26Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau ir CPK) 140 straipsnio 1 dalis numato, kad bet kurioje proceso stadijoje ieškovas, kreipęsis į teismą, turi teisę raštu ar žodžiu pareikšti teismui, kad jis atsisako ieškinio. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovė posėdžio metu patvirtino, kad jai žinomos ieškinio dalies atsisakymo pasekmės (CPK 294 straipsnis), į tai, kad atsisakymas neprieštarauja imperatyvioms įstatymo nuostatoms ir viešajam interesui, prašymas priimtinas, byla dalyje dėl 8 ct skolos priteisimo nutrauktina (CPK 293 straipsnio 4 punktas).

27Tarp šalių susidarė prievoliniai teisiniai santykiai (CK 6.1 – 6.4, 6.383 straipsniai). Prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus (CK 6.38 straipsnio 1 dalis). Daikto savininkas privalo išlaikyti daiktą, įgyvendindamas nuosavybės teisę, nepažeisti kitų asmenų teisių ir interesų (CK 4.37 straipsnio 1 dalis). Ieškovė teikė A. C. paslaugas, jis jomis naudojosi, tačiau savo prievolės neįvykdė – už teikiamas paslaugas ieškovei nesumokėjo, todėl laikomas pažeidusiu prievolę (CK 6.63 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

28Atsižvelgiant į byloje nustatytas aplinkybes, darytina išvada, kad ieškinys pagrįstas, todėl tenkintinas, iš atsakovo ieškovei priteistina 3516,03 Eur skola.

29Atsakovas vadovaujantis CK 1.125 straipsnio 5 dalies 1 punktu prašo taikyti sutrumpintą šešių mėnesių ieškinio senaties terminą dėl delspinigių priteisimo.

30Netesybos – tai įstatymų, sutarties ar teismo nustatyta pinigų suma, kurią skolininkas privalo sumokėti kreditoriui, jeigu prievolė neįvykdyta arba netinkamai įvykdyta (bauda, delspinigiai) (CK 6.71 straipsnio 1 dalis).

31Lietuvos Respublikos 1995-01-26 įstatymo Nr. I-775 „Dėl delspinigių už nesumokėtus paslaugų mokesčius skaičiavimo fiziniams asmenims“ 2 straipsnio 1 dalis nustato, jog fiziniai asmenys, Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka laiku nesumokėję gyvenamųjų patalpų nuomos bei jų eksploatavimo išlaidų, ryšių bei komunalinių paslaugų mokesčių, už kiekvieną pradelstą dieną moka 0,02 procento delspinigius. Kadangi A. C. laiku ir tinkamai nevykdė piniginės prievolės, privalo mokėti ieškovei netesybas – delspinigius (CK 6.71 straipsnio 1 dalis). Atsižvelgiant į tai, kad ieškovė prašo priteisti delspinigius ne daugiau kaip už 180 dienų, todėl nėra pagrindo taikyti sutrumpintą šešių mėnesių senaties terminą. Ieškovė prašo priteisti 129,42 Eur, tačiau delspinigiai sudaro 126,58 Eur (3516,03x0,02%=0,703206x180=126,58), todėl ieškinys šioje dalyje tenkintinas iš dalies.

32Pažymėtina, kad teismo procesiniame sprendime neturi būti pasisakoma dėl absoliučiai kiekvieno byloje esančio rašytinio įrodymo, o glausta forma nurodomi ir teisiškai įvertinami tie, kuriais grindžiamas teismo priimamas sprendimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. kovo 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-124/2012). Vadovaujantis nurodyta Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartimi teismas plačiau nepasisako dėl įrodymų, šalių atstovų paaiškinimų bei posėdžio metu nurodytų aplinkybių, kurios neturi teisinės reikšmės priimant šį procesinį sprendimą.

33CK 6.37 straipsnis ir 6.210 straipsnio 1 dalis numato, kad skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas, šiuo atveju 5 procentų dydžio metines palūkanas, už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Dėl to ieškovės reikalavimas priteisti iš atsakovo 5 procentų dydžio procesines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo yra tenkintinas (CK 6.37 straipsnis, 6.210 straipsnio 1 dalis).

34Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, bylinėjimosi išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 1 ir 2 dalys). Ieškovė sumokėjo 82 Eur žyminio mokesčio ir 90 Eur už teisines paslaugas, atsakovas sumokėjo 300 Eur už teisines paslaugas. Ieškinį patenkinus 99,92 proc. ieškovei iš atsakovo priteistina 171,86 bylinėjimosi išlaidų, atsakovui iš ieškovės priteistina 0,24 Eur bylinėjimosi išlaidų. Atlikus įskaitymą ieškovei iš atsakovo priteistina 171,62 Eur bylinėjimosi išlaidų (CPK 93 straipsnio 2 dalis). Pažymėtina, kad išlaidos už teisines paslaugas neviršija Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio.

35Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 263, 268, 270 straipsniais, teismas

Nutarė

36priimti ieškovės akcinės bendrovės „Klaipėdos energija“ pareiškimą dėl dalies ieškinio atsisakymo ir dalyje dėl 8 ct priteisimo iš atsakovo A. C. bylą nutraukti.

37Ieškinį tenkinti iš dalies.

38Priteisti iš atsakovo A. C. 3516,03 Eur (trijų tūkstančių penkių šimtų šešiolikos Eur 03 ct) skolą, 126,58 Eur (vieno šimto dvidešimt šešių Eur 58 ct) delspinigius, 5 procentų metines palūkanas nuo priteistos 3642,61 Eur (trijų tūkstančių šešių šimtų keturiasdešimt dviejų Eur 61 ct) sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2018-03-20) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 171,62 Eur (vieno šimto septyniasdešimt vieno Eur 62 ct) bylinėjimosi išlaidas ieškovės akcinės bendrovės „Klaipėdos energija“ naudai.

39Kitoje dalyje ieškinį atmesti.

40Sprendimas per 30 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui, paduodant apeliacinį skundą per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų teisėja Justė... 2. viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą... 3. Teismas... 4. ieškovė akcinė bendrovė (toliau –AB) „Klaipėdos energija“ kreipėsi... 5. Atsakovas A. C. atsiliepimu su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti,... 6. Teismo posėdžio metu ieškovės AB „Klaipėdos energija“ atstovas... 7. Teismo posėdžio metu atsakovo A. C. atstovas advokato padėjėjas Artūras... 8. Teismas... 9. atsakovui A. C. nuosavybės teise priklauso butas, esantis ( - ), Klaipėda,... 10. Su A. C. atskira rašytinė energijos pirkimo-pardavimo sutartis nebuvo... 11. Atsakovas 2018-05-14 raštu kreipėsi į AB „Klaipėdos energiją“ dėl... 12. Byloje pateikti šilumos ir karšto vandens apskaitos prietaisų (mazgo)... 13. Atsakovas prašė teismo ieškovės pagrindinio reikalavimo daliai taikyti... 14. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau ir CK) 1.125 straipsnio 9 dalyje... 15. Nagrinėjamu atveju mokesčiai už šilumos energiją nėra pastovūs,... 16. Energijos tiekimo vartotojams (pirkimo - pardavimo) sutartis yra viešoji... 17. Pagal energijos pirkimo-pardavimo sutartį energijos tiekimo įmonė... 18. Be to, pagal CK 4.82 straipsnio 1 dalį butų ir kitų patalpų savininkams... 19. Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija (toliau ir komisija)... 20. Komisija pažymėjo, kad ieškovės pateiktose mėnesio šilumos kainų... 21. Komisija padarė išvadą, kad ieškovės valdyba protokoliniais sprendimais... 22. Komisija taip pat nurodė, kad nėra pagrindo teigti, jog ieškovė... 23. Papildomoje išvadoje komisija padarė išvadą, kad šilumos paskirstymas... 24. Atsižvelgiant į Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos... 25. Ieškovė atsižvelgdama į Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės... 26. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau ir CPK) 140 straipsnio 1... 27. Tarp šalių susidarė prievoliniai teisiniai santykiai (CK 6.1 – 6.4, 6.383... 28. Atsižvelgiant į byloje nustatytas aplinkybes, darytina išvada, kad ieškinys... 29. Atsakovas vadovaujantis CK 1.125 straipsnio 5 dalies 1 punktu prašo taikyti... 30. Netesybos – tai įstatymų, sutarties ar teismo nustatyta pinigų suma,... 31. Lietuvos Respublikos 1995-01-26 įstatymo Nr. I-775 „Dėl delspinigių už... 32. Pažymėtina, kad teismo procesiniame sprendime neturi būti pasisakoma dėl... 33. CK 6.37 straipsnis ir 6.210 straipsnio 1 dalis numato, kad skolininkas privalo... 34. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi... 35. Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 263,... 36. priimti ieškovės akcinės bendrovės „Klaipėdos energija“ pareiškimą... 37. Ieškinį tenkinti iš dalies.... 38. Priteisti iš atsakovo A. C. 3516,03 Eur (trijų tūkstančių penkių šimtų... 39. Kitoje dalyje ieškinį atmesti.... 40. Sprendimas per 30 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas...