Byla e2S-1977-638/2016
Dėl nuomos sutarties nutraukimo, nepanaudoto avanso ir netesybų priteisimo

1Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Diana Labokaitė

2teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „MDJ“ atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2016 m. birželio 28 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „MDJ“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Imber“ dėl nuomos sutarties nutraukimo, nepanaudoto avanso ir netesybų priteisimo.

3Teismas

Nustatė

4I. Ginčo esmė

5

  1. Ieškovė ieškinyje prašė pripažinti 2011 m. rugsėjo 5 d. nuomos sutartį Nr. 09/05 nutraukta dėl atsakovės kaltės nuo 2016 m. kovo 30 d., priteisti iš atsakovės 9 681,04 Eur nepanaudotą avansą, 33 000 Eur netesybų, 6 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.
  2. Ieškovė taip pat pateikė teismui prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones – areštuoti atsakovės nekilnojamuosius ir kilnojamuosius daiktus, o jų nepakankant areštuoti pinigines lėšas ir turtines teises, priklausančias atsakovei ir esančias pas atsakovę ar trečiuosius asmenis, kurių suma lygi ieškinio sumai. Nurodė, kad ieškinio suma yra didelė ir tai jau savaime padidina būsimo teismo sprendimo neįvykdymo riziką. Be to, apie pavojų būsimo galimai ieškovei palankaus teismo sprendimo įvykdymui liudija tai, kad atsakovė, panaudodama fizinę jėgą, užvaldė patalpas ir nepaiso antstolės reikalavimų. Tai rodo, kad atsakovė gali imtis realių veiksmų paslėpti savo turtą ar kitaip apsunkinti būsimo galimai ieškovei palankaus teismo sprendimo įvykdymą. Ieškovės nuomone, prašomos taikyti laikinosios apsaugos priemonės atitinka ekonomiškumo principą ir jos varžo atsakovę tiek, kiek būtina užtikrinti šalių interesų pusiausvyrą ginče. Be to, ieškovės reikalavimai yra tikėtinai pagrįsti, kaip to reikalauja CPK 144 straipsnio 1 dalis.

6II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

  1. Kauno apylinkės teismas 2016 m. birželio 28 d. nutartimi ieškovės UAB „MDJ“ prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmetė.
  2. Teismas nurodė, kad ieškinio sumą bei tuo pagrindu prašomas taikyti laikinąsias apsaugos priemones ieškovė kildina būtent iš 2011 m. rugsėjo 5 d. patalpų nuomos sutarties Nr. 09/05 sąlygų. Teismo nuomone, esant aukštesnės instancijos teismo (Kauno apygardos teismo 2016 m. gegužės 25 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 2S-1090-259/2016) konstatuotai aplinkybei, kad 2011 m. rugsėjo 5 d. patalpų nuomos sutartis yra negaliojanti iki tai bus paneigta įsiteisėjusiais teismo sprendimais, nagrinėjamoje byloje teismas negali daryti preliminarios išvados, jog šiuo metu ieškinys yra tikėtinai pagrįstas. Teismo vertinimu, laikinosiomis apsaugos priemonėmis negali būti užtikrinamas turtinis reikalavimas, kildinamas iš šiuo metu negaliojančios sutarties.

7III. Atskirojo skundo argumentai

8

  1. Atskirajame skunde ieškovė UAB „MDJ“ prašo Kauno apylinkės teismo 2016 m. birželio 28 d. nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tenkinti. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
    1. Negalima sutikti su teismo argumentais, kad ieškovės ieškinys yra tikėtinai nepagrįstas. Vilniaus apygardos teismas 2016 m. birželio 23 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2S-1572- 450/2016 įvertino ir išsamiai pasisakė dėl UAB „Imber“ nurodytose Kauno apygardos teismo nutartyse esančiais motyvais paremtų argumentų. Vilniaus apygardos teismas atmetė Kauno apygardos teismo nutartyse esančius motyvus kaip neturinčius precedento galios sprendžiant dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo kitose bylose nei priimtos Kauno apygardos teismo nutartys. Vilniaus apygardos teismo išaiškinimas svarbus, nes atsižvelgiant į jo nutarties naujumą ir CPK 28 straipsniu išplėstą Vilniaus apygardos teismo kompetenciją, šio teismo nutartis laikytina autoritetingesne.
    2. Kauno apylinkės teisme civilinėje byloje Nr. 2-2216-638/2016 yra nagrinėjamas ginčas dėl 2011 m. rugsėjo 5 d. nuomos sutarties teisėtumo, kuria išnuomotos negyvenamosios patalpos, esančios adresu Kuršių g. 7, Kaunas, 2012 m. spalio 19 d. susitarimo nutraukti nuomos sutartį teisėtumo, 2015 m. birželio 29 d. nuomos sutarties teisėtumo ir dėl 2015 m. rugpjūčio 27 d. nuomos sutarties teisėtumo, todėl tik teismui išnagrinėjus bylą iš esmės bus nustatyta, ar 2011 m. rugsėjo 5 d. nuomos sutartis yra galiojanti/negaliojanti.
    3. Nagrinėjamoje byloje ginčas yra kilęs dėl 2011 m. rugsėjo 5 d. nuomos sutarties nutraukimo, nepanaudoto avanso ir netesybų priteisimo. Aptariamose bylose pareikšti reikalavimai skiriasi iš esmės, kas sudaro prielaidas taikyti skirtingas laikinąsias apsaugos priemones. Sprendžiant dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo negalima kategoriškai pasisakyti dėl 2011 m. rugsėjo 5 d. nuomos sutarties galiojimo/negaliojimo, kol neišspręstas klausimas dėl jos galiojimo Kauno apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. 2-2216-638/2016. Preliminariai vertinant ieškinio tikėtiną pagrįstumą turi būti turima omenyje, jog Kauno apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. 2-2216-638/2016 pripažinus 2011 m. rugsėjo 5 d. nuomos sutartį galiojančia, ieškovas galėtų remtis jos sąlygomis šioje byloje.
    4. Ieškinio suma atsakovui yra didelė, nes pagal teismų praktiką 40 000 Eur viršijanti ieškinio suma laikoma didele santykiuose tarp juridinių asmenų ir pakankama taikyti pavojaus būsimo teismo sprendimo įvykdomui prezumpciją. Tačiau, skundžiamoje nutartyje nepaaiškinta, kodėl 40000 Eur viršijanti ieškinio suma nelaikytina didele. Internete (www.rekvizitai.YZ.lt: www.spec.lt: kt.) viešai prieinami duomenys apie UAB „Imber“ veiklą liudija, kad ši įmonė nevykdo veiklos (turi 1 darbuotoją, nėra įregistruota PVM mokėtoju, laiku nevykdo įsipareigojimų SODRAI). Akivaizdu, jog atsakovo turtinė padėtis yra labai bloga.

9Teismas

konstatuoja:

10IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

  1. Apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria netenkintas ieškovės prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
  2. Taikydamas laikinąsias apsaugos priemones teismas nesprendžia ginčo tarp šalių, o tik patikrina, ar yra pagrindas jas taikyti bei atsižvelgia į prašomo užtikrinti reikalavimo pobūdį, nurodomą jo faktinį pagrindą, taip pat į tai, ar laikinųjų apsaugos priemonių taikymas pagal nustatytas aplinkybes būtų adekvatus siekiamam tikslui, nepažeistų proporcingumo, ekonomiškumo principų, proceso šalių interesų pusiausvyros. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad proceso įstatyme nėra įtvirtintas sąrašas atvejų, kuomet laikinosios apsaugos priemonės gali būti taikomos, o yra numatyta, kad jos taikomos tada, kai prašantys taikyti laikinąsias apsaugos priemones asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir yra pagrindas manyti, kad būsimo teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas (Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. birželio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1286/2012). Teismas turi diskrecijos teisę nuspręsti, ar nurodytų aplinkybių pakanka prašomų laikinųjų apsaugos priemonių taikymui.
  3. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad ginčas yra kilęs dėl 2011 m. rugsėjo 5 d. nuomos sutarties nutraukimo momento, nepanaudoto avanso ir netesybų priteisimo, t. y. šioje byloje ieškovė prašo pripažinti 2011 m. rugsėjo 5 d. nuomos sutartį Nr. 09/05 nutraukta dėl atsakovės kaltės nuo 2016 m. kovo 30 d., priteisti iš atsakovės 9 681,04 Eur nepanaudotą avansą, 33 000 Eur netesybų.
  4. Ieškovė taip pat pateikė teismui prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones – areštuoti atsakovės nekilnojamuosius ir kilnojamuosius daiktus, o jų neužtenkant - taip pat pinigines lėšas ir turtines teises, priklausančias atsakovei ir esančias pas atsakovę ar trečiuosius asmenis, kurių suma lygi ieškinio sumai. Teismas skundžiama nutartimi ieškovės prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo netenkino, motyvuodamas, kad ieškinys yra tikėtinai nepagrįstas, nes 2011 m. rugsėjo 5 d. patalpų nuomos sutartis yra nutraukta 2012 m. spalio 19 d. šalių susitarimu.
  5. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo argumentais, kad ieškinys yra preliminariai nepagrįstas. Pati ieškovė savo 2016 m. birželio 13 d. ieškinyje dėsto, kad 2011 m. rugsėjo 5 d. nuomos sutartis yra nutraukta dar 2012 m. spalio 19 d. šalių susitarimu. Vadinasi, kol nėra nuginčytas šalių susitarimas dėl nuomos sutarties nutraukimo 2012 metais, nėra pagrindo daryti bent preliminarią išvadą, kad 2011 m. rugsėjo 5 d. nuomos sutartis buvo nutraukta kitu momentu vėliau ir kad dėl to yra taikytinos sankcijos nuomotojui (avanso grąžinimas, netesybos, palūkanos ir pan.). Preliminariai nepagrįsto ieškinio užtikrinimui laikinosios apsaugos priemonės netaikomos ( CPK 144 straipsnio 1 dalis).
  6. Atskirajame skunde ieškovė teigia, kad skundžiamoje nutartyje nepaaiškinta, kodėl 40 000 Eur viršijanti ieškinio suma nelaikytina didele. Pirmosios instancijos teismas sprendimą netaikyti laikinųjų apsaugos priemonių priėmė remdamasis tikėtinu ieškinio nepagrįstumu ir dėl ieškinio sumos apskritai nepasisakė. Tačiau vien dėl to, kad teismas neanalizavo ir nevertino reiškiamo ieškinio sumos dydžio, nėra pagrindo laikyti pirmosios instancijos teismo nutartį nepagrįsta, nes ieškinio suma pati savaime neturi esminės reikšmės sprendžiant, ar yra pagrindas taikyti laikinąsias apsaugos priemones – skolininko turto areštą. Pagal Lietuvos apeliacinio teismo praktiką, vien didelė ieškinio suma savaime nei palengvina, nei pasunkina ar padaro nebeįmanomu būsimo teismo sprendimo įvykdymą (Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. balandžio 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-379/2012;2013 m. liepos 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-1724/2013).
  7. Aplinkybės apie atsakovės finansinę padėtį taip nebuvo tiriamos ir vertinamos priimant nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, tačiau tai nesudaro pagrindo laikyti nutartį neteisėta ar nepagrįsta. Civilinėje teisėje galioja sąžiningumo prezumpcija, kuri reiškia, jog kiekvienas asmuo laikomas sąžiningu, kol neįrodyta kitaip. Nagrinėjamu atveju ieškovė nei pirmosios instancijos teismui, nei apeliacinės instancijos teismui nepateikė absoliučiai jokių duomenų, kad atsakovė ketintų turtą slėpti ar perleisti tretiesiems asmenims (CPK 178 straipsnis), jokių aplinkybių, patvirtinančių galimą atsakovės nesąžiningumą, nenustatė ir teismas. Vadinasi, ieškovė neįrodė ir antrosios būtinos laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygos – grėsmės būsimo teismo sprendimo įvykdymui (CPK 185 straipsnis). Vien ieškinio pateikimas, nepateikus įrodymų, jog atsakovė vengs vykdyti teismo sprendimą arba atlieka ar atliks ateityje veiksmus, kuriais siekiama sumažinti galimybes įvykdyti teismo sprendimą, apeliacinės instancijos teismo įsitikinimu, nesudaro pagrindo varžyti atsakovės teisių taikant laikinąsias apsaugos priemones. Pažymėtina, kad VĮ Registrų centro duomenimis, ieškovės turimo turto neabejotinai pakanka nepalankaus teismo sprendimo įvykdymui.
  8. Esant išdėstytoms aplinkybėms spręstina, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, tinkamai taikė procesinės teisės normas, reglamentuojančias laikinųjų apsaugos priemonių taikymą, jos naikinti atskirajame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo, todėl skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

11Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Nutarė

12atskirąjį skundą atmesti.

13Kauno apylinkės teismo 2016 m. birželio 28 d. nutartį palikti nepakeistą.

14Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Proceso dalyviai
Ryšiai