Byla 2A-343-781/2013
Dėl skolos, palūkanų ir netesybų

1Vilniaus apygardos teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jūratės Varanauskaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Nataljos Cikoto ir Antano Rudzinsko, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo A. M. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2012 m. rugpjūčio 1 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo A. M. ieškinį atsakovui A. Ž. dėl skolos, palūkanų ir netesybų, ir

Nustatė

2I Ginčo esmė

3ieškovas A. M. (toliau - Ieškovas) pareiškė ieškinį atsakovui A. Ž. (toliau - Atsakovas) dėl 42 000 Lt skolos, 15 288 Lt delspinigių, 9 450 Lt palūkanų, 5 procentų dydžio metinių palūkanų už nesumokėtų įmokų sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo. Nurodė, kad 2001 m. spalio 22 d. paskolos sutartimi, patvirtinta Vilniaus m. 24-ajame notarų biure, jis Atsakovui paskolino 42 000 Lt. Atsakovas paskolą turėjo grąžinti iki 2001 m. gruodžio 23 d., tačiau iki šiol jos negrąžino. 2011 m. gruodžio 6 d. raštu Ieškovas priminė Atsakovui, kad paskola vis dar negrąžinta, tačiau Atsakovas į šį priminimą nereagavo, todėl Ieškovas buvo priverstas kreiptis į teismą dėl minėtos sumos priteisimo.

4Atsakovas teismui pateiktame atsiliepime į ieškinį nurodė su juo nesutinkantis. Teigė esantis neskolingas Ieškovui 42 000 Lt. Atsakovas 2012 m. sausio 16 d. pateikė Vilniaus apskrities policijos komisariatui skundą apie Ieškovo daromą nusikaltimą – pasikėsinimą apgaule savo naudai įgyti didelės vertės svetimą turtą. Nurodė, kad 2001 m. Atsakovas atidarė naują restoraną, todėl jam buvo reikalingi pinigai. Su Ieškovu buvo susitarta, kad jis per VŠĮ „Nacionalinė jaunimo ir studentų agentūra“, kurios vadovu jis buvo, paskolins Atsakovo įmonei UAB „Pulčinela“ 40 000 Lt. Šalys sudarė fiktyvią sutartį, t. y. UAB „Pulčinela“ paskelbė tariamą viešą konkursą dėl patalpų, nuosavybės teise priklausančių Atsakovui ir jo sutuoktinei, pardavimo, o VŠĮ „Nacionalinė jaunimo ir studentų agentūra“ neva dalyvavo šiame konkurse dėl patalpų įgijimo, sumokėdama 40 000 Lt konkurso dalyvio mokestį. Šie pinigai 2001 m. spalio 22 d. buvo pervesti į UAB „Pulčinela“ 40 000 Lt sąskaitą. Tą pačią dieną šalys kaip fiziniai asmenys pasirašė paskolos sutartį dėl 42 000 Lt paskolos suteikimo Atsakovui, tačiau realiai Ieškovas jam jokių pinigų neskolino. Ši sutartis buvo pasirašyta kaip garantas, jeigu Ieškovo įmonė negrąžintų VŠĮ „Nacionalinė jaunimo ir studentų agentūra pinigų“. UAB „Pulčinela“ savo įsipareigojimus VŠĮ „Nacionalinė jaunimo ir studentų agentūra“ įvykdė, grąžino tariamo patalpų pirkimo konkurso dalyvio mokestį. UAB „Pulčinela“ grąžinus VŠĮ „Nacionalinė jaunimo ir studentų agentūra“ tariamo patalpų pirkimo konkurso dalyvio mokestį, Ieškovas turėjo Atsakovui grąžinti 2001 m. spalio 22 d. paskolos sutarties egzempliorių, tačiau Ieškovas teigė dėl blogų santykių su sutuoktine negalįs patekti į namus ir paimti sutartį. Taigi Ieškovas tvirtina, kad Atsakovui nėra skolingas jo prašomos 40 000 Lt sumos.

5II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

6Vilniaus miesto 3 apylinkės teismas 2012 m. rugpjūčio 1 d. sprendimu ieškinį patenkino iš dalies ir priteisė iš Atsakovo 42 000 Lt pagrindinio mokėjimo ir 2 000 Lt delspinigių, 5 procentų metines palūkanas nuo priteistos sumos už laikotarpį nuo 2011 m. gruodžio 22 d. iki visiško šio teismo sprendimo įvykdymo ir 1 320, 00 Lt žyminio mokesčio, 2 000, 00 Lt atstovavimo išlaidų Ieškovo naudai. Teismas sprendime nustatė, kad 2001 m. spalio 22 d. Ieškovas ir Atsakovas sudarė paskolos sutartį, pagal kurią Ieškovas paskolino Atsakovui 42 000 Lt. Ši sutartis nepanaikinta, nepripažinta negaliojančia ar niekine. Teismas pažymėjo, kad Atsakovo atsiliepime įvardytų aplinkybių nepatvirtina nei vienas įrodymas. Byloje nėra duomenų, rodančių tiesioginį juridinių asmenų UAB „Pulčinela“, VŠĮ „Nacionalinės jaunimo ir studentų agentūra“ veiklos ryšį su 2001 m. spalio 22 d. sutartį pasirašiusiais fiziniais asmenimis – Ieškovu ir Atsakovu. Pažymėjo, kad Atsakovo pateiktas skundas apie nusikalstamą veiką taip pat nepatvirtina atsiliepimo motyvų. Vien skundo pateikimo ar pradėto tyrimo faktas neįrodo skunde išdėstytų aplinkybių buvimo. Nurodė, kad atmetus Atsakovo atsikirtimus ir konstatavus, kad 2001 m. spalio 22 d. ginčo šalių sutartis yra galiojanti, Atsakovui atsiranda prievolė vykdyti sutartimi prisiimtą įsipareigojimą. Įrodymų, patvirtinančių, kad sutartyje nustatyta tvarka Atsakovas grąžino Ieškovui skolintus pinigus, nėra. Pakvitavimo, sutartimi aptarto sutarties egzemplioriaus su ieškovo atžyma apie pinigų sugrąžinimą Atsakovas nepateikė, šio įrodymo byloje nėra. Taip pat nėra jokio netiesioginio įrodymo, patvirtinančio, kad Atsakovas dalimis mokėjo Ieškovui paskolos sumą. Todėl pirmosios instancijos teismas nustatė, kad Atsakovas neįrodė, jog įvykdė prisiimtą prievolę - sugrąžino Ieškovui 42 000 Lt. Teismas pažymėjo, kad Ieškovo prašomi priteisti papildomi mokėjimai - 15 288, 00 Lt delspinigiai, sudaro ženklią 36, 4 procentų dydžio (15 288 x 100 : 42 000) sumą, skaičiuojamą nuo pagrindinio mokėjimo ir dėl to yra aiškiai per dideli. Ginčo šalys 2001 m. spalio 22 d. sutarties 4 punktu susitarė dėl netesybų mokėjimo už sutarties vykdymo pažeidimą, pavėluotą skolos grąžinimą, susitarė, kad šalių susitarimu yra nustatomi 0, 2 procentų dydžio delspinigiai, kurie mokami už kiekvieną pavėluotą dieną nuo negrąžintos sumos. Teismas, taikydamas CK 6.73 straipsnio 2 dalį, nurodė, kad sutartimi sulygtas delspinigių dydis gali būti mažinamas kai nustatomi šios normos taikymo pagrindai. Tai yra delspinigiai gali būti sumažinti jeigu jie yra aiškiai per dideli arba prievolė iš dalies įvykdyta. Ginčo šalių sulygtas delspinigių dydis – 0, 2 procentai už kiekvieną pavėluotą dieną yra aiškiai per didelis. Pinigine išraiška jis sudaro (365 x 0, 2) 73 procentus metinio pagrindinės prievolės mokėjimo. Todėl pirmosios instancijos teismas, nustatęs delspinigių mažinimo pagrindą, atsižvelgdamas į bylos aplinkybes, iki 2 000 Lt sumažino delspinigių dydį. Teismas taip pat nustatė, kad šalys 2001 m. spalio 22 d. sutarties 3 punktu susitarė, kad šalių susitarimu paskola, t. y. 42 000 Lt suteikiama be palūkanų. Taigi Ieškovas, reikalaudamas iš Atsakovo 9 450 Lt palūkanų remiasi CK 6.37 straipsnio 1 dalimi, 6.210 straipsnio 1 dalimi ir 1.125 straipsnio 9 dalimi. Toks teisinis reglamentavimas nesuteikia teisės Ieškovui gauti palūkanas už 4, 5 metų laikotarpį, nes ginčo šalys sutartimi sulygo dėl palūkanų nemokėjimo. Įstatyme nustatyto dydžio procesines 5 procentų dydžio palūkanas Ieškovas įgyja teisę gauti CK 6.210 straipsnio 1 dalies pagrindu už laikotarpį nuo bylos iškėlimo (nuo 2011 m. gruodžio 22 d.) iki visiško šio teismo sprendimo įvykdymo.

7III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentai

8Ieškovas pateikė apeliacinį skundą, kuriame prašo pakeisti Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2012 m. rugpjūčio 1 d. sprendimą, t. y. priteisti jo naudai iš Atsakovo 42 000 Lt skolos, 7 644, 00 Lt delspinigių, 9 450 Lt palūkanų, viso 59 094, 00 Lt, ir 5 proc. metines procesines palūkanas nuo priteistos sumos už laikotarpį nuo 2011 m. gruodžio 22 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos, 1 773, 00 Lt žyminio mokesčio ir 2 000 Lt atstovavimo išlaidų, taip pat priteisti apeliacinės instancijos teisme patirtas bylinėjimosi išlaidas. Ieškovas nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sumažino iš Atsakovo priteistiną delspinigių sumą iki 2 000 Lt. Ši suma yra aiškiai per maža ir sudaro tik 4, 76 proc. skolos sumos. Ieškovas iš dalies sutinka su pirmosios instancijos sprendimu, kad 0, 2 proc. delspinigiai už vieną dieną yra pernelyg daug, protingas netesybų dydis laikytinas 0, 1 proc. Todėl už 6 mėn. laikotarpį priteistina 7 644, 00 Lt delspinigių (182 d. x 0,1 proc. = 18,2 proc.; 42 000 Lt x 18,2 proc. = 7 644,00 Lt) delspinigių. Ieškovas nesutinka ir su pirmosios instancijos teismo sprendimu dalyje, kurioje teismas atmetė reikalavimą priteisti iš Atsakovo palūkanas. Teigia, kad Ieškovas prašė priteisti ne sutartines palūkanas už suteiktą paskolą, o įstatymo leidėjo CK 6.210 straipsnio 1 dalyje nustatytas palūkanas, kurios laikomos preziumuojamais minimaliais kreditoriaus nuostoliais. Nurodė, kad pagal paskolos sutarties 3 punktą palūkanos neskaičiuojamos už suteiktą paskolą, kuri buvo suteikta 2001 m. spalio 22 d. ir kuri turėjo būti grąžinta 2001 m. gruodžio 23 d., tačiau palūkanų už šį laikotarpį ir nebuvo prašoma priteisti. Dėl nurodytų motyvų Ieškovui turėtų būti priteistinos 9 450 Lt palūkanos.

9Atsiliepime į apeliacinį skundą Atsakovas nurodo su juo nesutinkantis ir prašo jį atmesti, priteisti iš Ieškovo bylinėjimosi išlaidas. Atsakovas nurodo, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas nepažeidžia šalių interesų pusiausvyros ir yra teisingas. Skolinius įsipareigojimus Atsakovas įvykdė, tačiau Ieškovas, turėjęs grąžinti Atsakovui paskolos sutartį, to nepadarė, todėl praėjęs laiko tarpas nuo tariamos prievolės įvykdymo termino pabaigos nesudaro jokio pagrindo nemažinti neprotingai didelių delspinigių. Nurodo, kad tiek palūkanos, tiek netesybos yra kompensacinio pobūdžio reikalavimas, todėl Ieškovo argumentai dėl palūkanų priteisimo yra atmestini kaip nepagrįsti.

10IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

11Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

12Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus, kai to reikalauja viešasis interesas (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nėra nustatyta. Todėl analizuotini apeliacinio skundo faktiniai ir teisiniai pagrindai.

13Byloje nustatyta, kad šalys 2001 m. spalio 22 d. sudarė ir notariškai patvirtino paskolos sutartį, pagal kurią Ieškovas paskolino Atsakovui 42 000 Lt, o Atsakovas šią sumą įsipareigojo grąžinti iki 2001 m. gruodžio 23 d. (b. l. 4). 2011 m. gruodžio 6 d. Ieškovas su pretenzija kreipėsi į Atsakovą, prašydamas įvykdyti paskolos sutartį (b. l. 5). Tačiau duomenų apie reikalavimo įvykdymo byloje nėra.

14Pagal CK 6.870 straipsnyje suformuluotą paskolos sutarties sampratą paskolos sutartimi viena šalis (paskolos davėjas) perduoda kitos šalies (paskolos gavėjo) nuosavybėn pinigus arba rūšies požymiais apibūdintus suvartojamuosius daiktus, o paskolos gavėjas įsipareigoja grąžinti paskolos davėjui tokią pat pinigų sumą (paskolos sumą) arba tokį pat kiekį tokios pat rūšies ir kokybės kitų daiktų bei mokėti palūkanas, jeigu sutartis nenustato ko kita.

15Apeliaciniu skundu Ieškovas iš esmės nesutinka su skundžiamo sprendimo dalimi, kuria pirmosios instancijos teismas sumažino jo prašomą delspinigių sumą, taip pat laikė nepagrįstu reikalavimą dėl 5 proc. metinių palūkanų už termino įvykdyti piniginę prievolę praleidimą priteisimo.

16Apeliacinės instancijos teismas, ištyręs Ieškovo nurodytus argumentus dėl delspinigių sumažinimo tokia apimtimi, kokia jas sumažino pirmosios instancijos teismas, nepagrįstumo, su jais nesutinka.

17Netesybos yra vienas prievolių įvykdymo užtikrinimo būdų (CK 6.70 straipsnis) ir civilinės atsakomybės forma (CK 6.245 straipsnio 1 dalis). 2001 m. spalio 22 d. paskolos sutartimi šalys susitarė nustatyti 0, 2 proc. dydžio delspinigius, kurie mokami už kiekvieną pavėluotą dieną nuo negrąžintos sumos (b. l. 4).

18CK 6.73 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad jeigu netesybos aiškiai per didelės arba prievolė iš dalies įvykdyta, teismas gali netesybas sumažinti, tačiau tik tiek, kad jos netaptų mažesnės už nuostolius, patirtus dėl prievolės neįvykdymo ar netinkamo įvykdymo. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas formuoja šios normos aiškinimo ir taikymo praktiką. Ankstesnėje Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisės aiškinimo ir taikymo praktikoje buvo teigiama, kad 0, 1 proc. dydžio delspinigiai už kiekvieną praleistą paskolos grąžinimo dieną (net 36, 5 proc. per metus) yra aiškiai per dideli, todėl jie mažintini iki įprastų – 0, 02 proc. (t. y. 7, 3 proc. metinių palūkanų) už kiekvieną praleidimo dieną (CK 6.73 straipsnio 2 dalis, 6.258 straipsnio 3 dalis) (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. rugsėjo 12 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Lemora“ v. UAB „Pergamas“, bylos Nr. 3K-3-394/2005; 2006 m. kovo 6 d. nutartis, priimta civilinėje V. ir S. M. prekybos centro bankroto byloje dėl J. V. finansinio reikalavimo pagrįstumo, bylos Nr. 3K-3-173/2006). Nuo 2007 m. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas formavo praktiką, kad įstatyme sąvokos „aiškiai per didelės netesybos“ (CK 6.73 straipsnio 2 dalis) arba „neprotingai didelės netesybos“ nėra sukonkretintos (CK 6.258 straipsnio 3 dalis), todėl kriterijus, kuriuos taikant sprendžiama, ar netesybos ne per didelės, nustato ir pagal juos vertina netesybas teismai, nagrinėdami konkrečias bylas, bei Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, kurio pareiga – formuoti vienodą teismų praktiką. Pagal formuojamą praktiką nurodytos aplinkybės vertintinos atsižvelgiant į konkrečios bylos aplinkybes (šalių sutartinių santykių pobūdį, ar nebuvo susitarimo taikyti išimtines arba alternatyvias netesybas, prievolės vertę, prievolės pažeidimo aplinkybes, kreditoriaus patirtų nuostolių dydį ir kt.), remiantis CK 1.5 straipsnyje įtvirtintais teisingumo, sąžiningumo, protingumo principais bei siekiant nepažeisti sutarties šalių interesų pusiausvyros (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. kovo 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Škotijos firma „Forthmill Limited“ v. UAB „Pakrijas“, bylos Nr. 3K-3-85/2007; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2007 m. spalio 12 d. nutartis, priimta civilinėje byloje J. N. v. T. M. (T. M.) ir V. M., bylos Nr. 3K-7-304/2007; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. lapkričio 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Schmitz Cargobull Baltic“ v. UAB „Vilniaus universaliųjų metalo konstrukcijų gamykla“, bylos Nr. 3K-3-503/2007; 2008 m. rugpjūčio 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Kaduva“ v. UAB „Okadeta“, bylos Nr. 3K-3-401/2008; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2010 m. lapkričio 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Miaras“ v. A. D. individuali įmonė „Aldaujana“, bylos Nr. 3K-7-409/2010). Sutartinių netesybų mažinimas nereiškia jų priteisimo konkrečiu 0, 02 proc. tarifu. Ar konkretus netesybų dydis teismo nustatytas pagrįstai, sprendžiama įvertinant, ar teismas nepažeidė įstatymų, kuriuose suformuluoti jų mažinimo atvejai ir kriterijai, o kitus klausimus, kurie palikti spręsti teismo nuožiūra, sprendė pagal principinius teisingumo, protingumo, sąžiningumo reikalavimus (CK 1.5 straipsniu) ir iš esmės tokia teise naudojosi protingai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. lapkričio 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Schmitz Cargobull Baltic“ v. UAB „Vilniaus universaliųjų metalo konstrukcijų gamykla“, bylos Nr. 3K-3-503/2007). Priklausomai nuo konkrečios bylos faktinių aplinkybių, tas pats netesybų dydis vienu atveju gali būti pripažįstamas tinkamu, kitu – aiškiai per dideliu. Dėl to ir teismų praktikoje nėra ir negali būti vieno konkretaus dydžio, kuris neabejotinai reikštų, kad netesybos neatitinka įstatymuose nustatytų kriterijų ir turi būti mažinamos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. spalio 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje AB bankas „Snoras“ v. UAB „Šilna“, bylos Nr. 3K-3-386/2010).

19Taigi Lietuvos Aukščiausiasis Teismas formuoja praktiką, kad viena iš aplinkybių, kurios vertintinos, taikant kriterijus, pagal kuriuos sprendžiama, ar netesybos ne per didelės, yra prievolės ir sutartinių netesybų dydis. Taip pat teismas turi teisę sumažinti tiek pagal sutartį, tiek pagal įstatymą atsiradusias netesybas. Spręsdamas, ar yra pagrindas mažinti netesybas (delspinigius) pagal CK 6.73 straipsnio 2 dalį, 6.258 straipsnio 3 dalį, teismas turi atsižvelgti ir į netesybų paskirtį, sistemiškai taikyti teisės normas, reglamentuojančias prievolių termino praleidimo teisines pasekmes, ir vadovautis CK 1.5 straipsnyje įtvirtintais teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principais. Aukščiausiojo Teismo jurisprudencijoje pripažįstama, kad mažindamas netesybas teismas taiko esminį kriterijų – netesybų santykį su nuostoliais, nes tik įvertinęs skirtumą tarp nuostolių ir prašomų netesybų teismas gali nuspręsti, ar netesybų suma nėra pernelyg didelė ir nepagrįsta. Bendroji taisyklė, kad apie pernelyg dideles netesybas teismas sprendžia tirdamas netesybų sumos ir nuostolių santykį, kyla iš netesybų instituto paskirties – užtikrinti kreditoriaus teisę gauti iš anksto sutartų nuostolių dalį neįrodinėjant jų dydžio (Netesybas ir palūkanas reglamentuojančių teisės normų taikymo Lietuvos Aukščiausiojo teismo praktikoje apžvalga AC-37-1).

20Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas paskaičiavo, kad šalių paskolos sutartimi sulygtas delspinigių dydis - 0, 2 proc. už kiekvieną pradelstą atsiskaityti dieną yra aiškiai per didelis, pinigine išraiška jis sudaro 73 proc. metinio pagrindinės prievolės mokėjimo. Pirmosios instancijos teismas taip pat pažymėjo, jog byloje apskritai nėra duomenų apie Ieškovo dėl negrąžintos paskolos patirtus nuostolius. Apeliacinio instancijos teismo teisėjų kolegija sutinka su šia pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, pabrėždama, kad, atsižvelgiant į prievolės dydį (42 000 Lt), Ieškovo prašoma priteisti delspinigių suma (15 288 Lt) iš Atsakovo, kaip fizinio asmens, būtų aiškiai per didelė bei pažeistų teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principais, kurie reikalauja, kad priteistos netesybos turi būti protingos.

21Ieškovas apeliaciniame skunde iš dalies sutiko su ginčo sprendimo motyvu ir nurodė, kad protingas netesybų dydis yra 0, 1 proc. už vieną dieną. Tačiau atkreiptinas dėmesys, kad Ieškovas niekaip nepagrindė šio delspinigių dydžio, nepaaiškino, kodėl nagrinėjamoje byloje turi būti taikomos būtent tokios netesybos. Atsižvelgiant į tai daroma išvada, kad pagrindo keisti pirmosios instancijos teismo sprendimą dėl sumažintų delspinigių dydžio apeliaciniame skunde nurodytais argumentais, nėra.

22Nagrinėjamoje apeliacijoje Ieškovas teigia, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė priteisti jo naudai 9 450 Lt palūkanas. Mano, kad CK 6.210 straipsnis suteikia jam teisę reikalauti 5 proc. metines palūkanas pradedant skaičiuoti nuo penkerių metų iki šešių mėnesių iki pareiškimo dėl teismo įsakymo pateikimo teismui (už šešių mėnesių terminą iki teismo įsakymo pateikimo dienos Ieškovas prašė priteisti jam delspinigius). Ginčo sprendime teismas nurodė, kad šalys paskolos sutarties 3 punktu susitarė dėl 42 000 Lt paskolos suteikimo be palūkanų, t.y. Ieškovas ir Atsakovas sutartimi apsprendė, kad ginčo šalims tinkamai nevykdant paskolos sutarties, palūkanos nebus mokamos, todėl reikalavimas priteisti iš Atsakovo palūkanas atmetamas. Apeliacinės instancijos teismas su tokiu pirmosios instancijos teismo motyvu ir sprendimu nesutinka.

23Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2011 m. gruodžio 29 d. nutarimu, priimtu civilinėje byloje Nr. 3K-P-537/2011 išaiškino, jog palūkanos gali būti dvejopos paskirties: kaip atlyginimas, kurį skolininkas moka už naudojimąsi svetimais pinigais, ir kaip kompensacija už nuostolius, kurių atsiradimą kreditoriui šalys ar įstatymas preziumuoja.

24Įstatymų leidėjas CK 6.874 straipsnio 1 dalyje nustatė, kuomet paskolos gavėjas pažeidžia prievolę laiku grąžinti paskolą, jis privalo mokėti paskolos davėjui CK 6.210 straipsnyje nustatytas palūkanas arba sutartines palūkanas nuo tos dienos, kurią paskolos suma turėjo būti grąžinta iki jos grąžinimo dienos, neatsižvelgiant į palūkanų, nustatytų CK 6.37 straipsnyje, mokėjimą, jeigu paskolos sutartyje nenustatyta ko kita. Šios palūkanos kompensuoja minimalius kreditoriaus nuostolius dėl tolesnio naudojimosi pinigais po sutarties įvykdymo termino praleidimo.

25CK 6.210 straipsnyje nustatytas palūkanas turi teisę gauti visi kreditoriai, kuriems piniginės prievolės nebuvo įvykdytos laiku ir kurie su skolininkais sutartyse nenumatė kitokių prievolės nevykdymo padarinių. Kaip išaiškinta kasacinio teismo praktikoje, tam, kad būtų galima taikyti CK 6.210 straipsnį, turi būti visos trys sąlygos: pirma, neįvykdyta prievolė turi būti piniginė, antra, turi būti praleistas piniginės prievolės įvykdymo terminas, trečia, įstatyme ar sutartyje neturi būti nustatyta, kad palūkanos šiuo atveju nemokamos (Netesybas ir palūkanas reglamentuojančių teisės normų taikymo Lietuvos Aukščiausiojo teismo praktikoje apžvalga AC-37-1). Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad pagal paskolos sutarties 3 punktą šalys susitarė dėl 42 000 Lt suteikimo be palūkanų. Šis susitarimas reiškia, jog Atsakovas gali naudotis jam suteiktais pinigais neatlygintinai, tačiau tai neatleidžia jo nuo pareigos, praleidus sutarties įvykdymo terminą, kompensuoti Ieškovui dėl to atsiradusius padarinius.

26Atsižvelgiant į nurodytas teisės normas ir kasacinio teismo praktiką konstatuotina, kad Ieškovas, kaip paskolos gavėjas, negali būti atleistas nuo palūkanų kaip minimalių kreditoriaus nuostolių dėl termino grąžinti paskolą praleidimo mokėjimo. Pagal CK 6.210 straipsnio 1 dalį tais atvejais, kai abi piniginės prievolės šalys fiziniai asmenys, taikomas 5 procentų procesinių palūkanų dydis. Esant tokioms aplinkybėms pripažintina, kad Ieškovas, vadovaudamasis minėtu straipsniu, pagrįstai gali reikalauti iš Atsakovo 5 proc. metines palūkanas (42 000 x 0,05 proc. = 2 100 Lt/m; 2 100 Lt x 4,6 m = 9 450 Lt).

27Atsakovas atsiliepime į apeliacinį skundą nurodė, kad Ieškovas, prašydamas priteisti ir delspinigius ir palūkanas, prašo taikyti dvigubą atsakomybę už praleistą terminą įvykdyti savo įsipareigojimus. Apeliacinės instancijos teismas su tuo nesutinka. Atsakovas neatsižvelgė į tai, jog Ieškovas, apskaičiavęs palūkanų ir delspinigių dydžius, prašė juos priteisti už skirtingus laikotarpius, jie nesidubliuoja (palūkanos pradedamos skaičiuoti nuo penkerių metų iki šešių mėnesių iki kreipimosi į teismą dienos, nuo šešių mėnesių iki teismo įsakymo pateikimo dienos Ieškovas prašė priteisti jam delspinigius). Todėl pagrindo sutikti su Atsakovu dėl dvigubos atsakomybės taikymo jo atžvilgiu, nėra.

28Taigi, apeliacinės instancijos teismo nuomone, pirmosios instancijos teismas, neteisingai išaiškino bei pritaikė palūkanas reglamentuojančias teisės normas, nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamos praktikos ir dėl to padarė neteisingą išvadą. Atsižvelgiant į anksčiau išdėstytas aplinkybes, pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis, kuria buvo atmestas Ieškovo reikalavimas dėl 9 450 Lt palūkanų priteisimo, pakeistina ir Ieškovui priteistina iš Atsakovo 9 450 Lt, priskaičiuotas už penkerių metų laikotarpį iki Ieškovo kreipimosi į teismą, išskyrus paskutinius 6 mėn. (CPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

29Pakeitus Ieškovui iš Atsakovo priteistiną sumą, perskirstomos bylinėjimosi išlaidos. Ieškovo patenkintų ir pareikštų reikalavimų santykis yra 0, 80 (53 450/66 738). Taikant šią proporciją, paskirstytinos bylinėjimosi išlaidos (CPK 93 straipsnio 2 dalis). Ieškovo bylinėjimosi išlaidos pirmosios instancijos teisme sudarė: 2 299 Lt už advokato paslaugas (b. l. 6, 7, 81, 82), 2 002, 00 Lt žyminis mokestis (b. l. 2, 36, 44). Pirmosios instancijos teismas sumažino Ieškovo patirtų teisinės pagalbos išlaidų sumą ir Ieškovui iš Atsakovo priteisė 2 000 Lt atstovavimo išlaidų ir 1 320 Lt žyminio mokesčio sumą. Šalys 2 000 Lt sumos neginčijo, todėl apeliacinės instancijos teismas jos nekeičia. Tačiau žyminio mokesčio suma didintina iki 1 602 Lt. Tokiu būdu, Ieškovui iš Atsakovo priteistina 2 000 Lt už advokato paslaugas, 1 602 Lt žyminio mokesčio išlaidų.

30Už apeliacinį skundą Ieškovas sumokėjo 453 Lt žyminį mokestį. Ieškovo apeliacinį skundą tenkinus iš dalies, 63 proc. (285 Lt) šių išlaidų priteistina iš Atsakovo (CPK 93 straipsnio 1, 2, 3 dalys).

31Šalių prašymai priteisti teisinės pagalbos išlaidas apeliacinės instancijos teisme netenkintinas, kadangi iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos nepateikti šių išlaidų dydį patvirtinantys įrodymai (CPK 98 straipsnis).

32Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu,

Nutarė

33ieškovo A. M., a. k. ( - ) gyv. ( - ), apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

342012 m. rugpjūčio 1 d. Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo sprendimą iš dalies pakeisti ir jį išdėstyti taip:

35,,Ieškinį tenkinti iš dalies.

36Priteisti iš atsakovo A. Ž., a. k. ( - ) 42 000 Lt (keturiasdešimt du tūkstančius litų) pagrindinio mokėjimo, 2 000 Lt (du tūkstančius litų) delspinigių, 9 450 Lt (devynis tūkstančius keturis šimtus penkiasdešimt litų) palūkanų ir 5 (penkių) procentų metines palūkanas nuo priteistos sumos už laikotarpį nuo 2011-12-22 iki visiško šio teismo sprendimo įvykdymo, 1 602, 00 Lt (vieną tūkstantį šešis šimtus du litus) žyminio mokesčio išlaidų ir 2 000, 00 Lt (du tūkstančius litų) atstovavimo išlaidų ieškovo A. M., a. k. ( - ) naudai.“

37Įsiteisėjus šiam teismo sprendimui iš dalies sumažinti Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo nutartimi, priimta 2011 m. gruodžio 27 d. (ankstesnis Nr. L2-7306-155/11) taikytos laikinosios apsaugos priemonės – arešto - mastą, palikti areštuotą A. Ž. turtą, tame tarpe ir pinigines lėšas iš viso už 53 450 Lt (penkiasdešimt tris tūkstančius keturis šimtus penkiasdešimt litų), o likusioje dalyje - 13 288 Lt (trylikos tūkstančių dviejų šimtų aštuoniasdešimt aštuonių litų) areštą panaikinti.

38Apie arešto masto sumažinimą informuoti areštų registrą.

39Priteisti iš atsakovo A. Ž. ieškovui A. M. 285 Lt (du šimtus aštuoniasdešimt penkis litus) žyminio mokesčio, sumokėto paduodant apeliacinį skundą.

Ryšiai
1. Vilniaus apygardos teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų... 2. I Ginčo esmė... 3. ieškovas A. M. (toliau - Ieškovas) pareiškė ieškinį atsakovui A. Ž.... 4. Atsakovas teismui pateiktame atsiliepime į ieškinį nurodė su juo... 5. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė... 6. Vilniaus miesto 3 apylinkės teismas 2012 m. rugpjūčio 1 d. sprendimu... 7. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentai... 8. Ieškovas pateikė apeliacinį skundą, kuriame prašo pakeisti Vilniaus miesto... 9. Atsiliepime į apeliacinį skundą Atsakovas nurodo su juo nesutinkantis ir... 10. IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai... 11. Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.... 12. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis... 13. Byloje nustatyta, kad šalys 2001 m. spalio 22 d. sudarė ir notariškai... 14. Pagal CK 6.870 straipsnyje suformuluotą paskolos sutarties sampratą paskolos... 15. Apeliaciniu skundu Ieškovas iš esmės nesutinka su skundžiamo sprendimo... 16. Apeliacinės instancijos teismas, ištyręs Ieškovo nurodytus argumentus dėl... 17. Netesybos yra vienas prievolių įvykdymo užtikrinimo būdų (CK 6.70... 18. CK 6.73 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad jeigu netesybos aiškiai per... 19. Taigi Lietuvos Aukščiausiasis Teismas formuoja praktiką, kad viena iš... 20. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas paskaičiavo, kad šalių... 21. Ieškovas apeliaciniame skunde iš dalies sutiko su ginčo sprendimo motyvu ir... 22. Nagrinėjamoje apeliacijoje Ieškovas teigia, kad pirmosios instancijos teismas... 23. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2011 m. gruodžio 29 d. nutarimu, priimtu... 24. Įstatymų leidėjas CK 6.874 straipsnio 1 dalyje nustatė, kuomet paskolos... 25. CK 6.210 straipsnyje nustatytas palūkanas turi teisę gauti visi kreditoriai,... 26. Atsižvelgiant į nurodytas teisės normas ir kasacinio teismo praktiką... 27. Atsakovas atsiliepime į apeliacinį skundą nurodė, kad Ieškovas,... 28. Taigi, apeliacinės instancijos teismo nuomone, pirmosios instancijos teismas,... 29. Pakeitus Ieškovui iš Atsakovo priteistiną sumą, perskirstomos bylinėjimosi... 30. Už apeliacinį skundą Ieškovas sumokėjo 453 Lt žyminį mokestį. Ieškovo... 31. Šalių prašymai priteisti teisinės pagalbos išlaidas apeliacinės... 32. Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 33. ieškovo A. M., a. k. ( - ) gyv. ( - ), apeliacinį skundą tenkinti iš... 34. 2012 m. rugpjūčio 1 d. Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo sprendimą iš... 35. ,,Ieškinį tenkinti iš dalies.... 36. Priteisti iš atsakovo A. Ž., a. k. ( - ) 42 000 Lt (keturiasdešimt du... 37. Įsiteisėjus šiam teismo sprendimui iš dalies sumažinti Vilniaus miesto 3... 38. Apie arešto masto sumažinimą informuoti areštų registrą.... 39. Priteisti iš atsakovo A. Ž. ieškovui A. M. 285 Lt (du šimtus...