Byla 2-358/2011

2Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Alės Bukavinienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Danutės Milašienės ir Donato Šerno, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo restruktūrizuojamos uždarosios akcinės bendrovės ,,Junesta“ atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2010 m. rugsėjo 21 d. nutarties, kuria patvirtintas kreditorinis reikalavimas uždarosios akcinės bendrovės ,,Murena“ bankroto byloje (civilinė byla Nr. B2-2917-257/2010).

3Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą,

Nustatė

4I. Ginčo esmė

5Kauno apygardos teismas 2009 m. birželio 30 d. nutartimi iškėlė UAB ,,Murena“ bankroto bylą, administratoriumi paskyrė UAB „Forum regis“. Nutartis įsiteisėjo Lietuvos apeliacinio teismo 2009 m. spalio 1 d. nutartimi palikus ją nepakeistą.

6Vilniaus apygardos teismas 2008 m. lapkričio 24 d. nutartimi sustabdžius civilinę bylą, kurioje ieškovas UAB „Junesta” atsakovui bankrutuojančiai UAB „Murena“ buvo pareiškusi turtinius reikalavimus, Kauno apygardos teismo 2009 m. lapkričio 2 d. nutartimi civilinės bylos nagrinėjimas buvo atnaujintas, o byla pridėta prie atsakovės bankroto bylos.

7Ieškovas RUAB ,,Junesta“ ieškiniu prašė priteisti iš atsakovo UAB ,,Murena“ 1 570 420 Lt baudą ir 565 351,20 Lt delspinigių (delspinigių skaičiavimo pradžia 2007-12-18, pradelsta dienų 180), viso 2 135 771,20 Lt, bei 6 proc. įstatymo numatytas metines palūkanas, skaičiuojant jas nuo ieškinio sumos nuo ieškinio padavimo dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo dienos, taip pat bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad 2006-08-08 tarp šalių buvo sudaryta Kapitalinės statybos rangos sutartis Nr. AD3-06-62 (toliau – Sutartis). Sutartyje numatyta, kad atsakovas pastatys du trijų aukštų su mansarda gyvenamuosius namu (pastatai A ir B) (duomenys neskelbtini) (toliau – statinys). Pagal Sutarties 2.1.1. p. atsakovas privalėjo statybos darbus užbaigti iki 2007-12-17, tačiau atsakovas pavėlavo laiku juos atlikti. Sutartyje yra tiksliai apibrėžta, kokioms aplinkybėms esant Sutarties šalys pripažįsta, jog darbai užbaigti, t. y. darbai atlikti pilna apimtimi ir perduoti užsakovui pagal atskirą aktą, bei statinys yra apdraustas tomis sąlygomis, kurios numatytos Sutarties 8.3. p. (prieš perduodant statinį ieškovui, papildomai apdraudžiamas ieškovo naudai 24 mėnesių garantiniam periodui 5 proc. dydžio draudimo suma nuo Sutartyje numatytos statinių kainos). 2008-06-30 buvo pasirašytas Statinio priėmimo-perdavimo aktas (1 t., b. l. 22-23), kuo įrodomas statybos darbų vėlavimas. Atsižvelgiant į tai, ieškovas įgijo teisę reikalauti iš atsakovo sumokėti netesybas (delspinigius) Sutarties 4.6. p. pagrindu, kur numatyta, jog atsakovui laiku neužbaigus darbų, atsakovas turi mokėti ieškovui 0,02 proc. dydžio delspinigius, skaičiuojant juos nuo statomo objekto kainos (15 704 200 Lt). Pagal Sutarties 4.7. p. yra numatytos sąlygos, jog už netinkamą Sutarties vykdymą atsakovas privalo sumokėti ieškovui baudą, kurios dydis yra 10 proc. nuo objekto kainos dydžio, kas sudaro 1 570 410 Lt (15 704 420 x 10 proc.). Baudą atsakovas privalo mokėti, jei neapdraudžia ieškovo naudai Sutartyje numatyto statybos objekto statybos atlikimo termino (Sutarties 8.2. p.). Baudą atsakovas turi sumokėti nuo reikalavimo mokėti baudą pateikimo dienos (Sutarties 4.7. p.). Atsakovas neįvykdė Sutarties 8.2. p. (neapdraudė sutartyje numatyto statybos objekto statybos darbų atlikimo termino), be to, atsirado Sutarties 6.1.2. p. numatyti pagrindai mokėti baudą (atsakovas vėlavo atlikti darbus daugiau kaip 30 d.), todėl už Sutarties sąlygų neįvykdymą atsakovas privalo sumokėti ieškovui 1 570 410 Lt dydžio baudą.

9II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

10Kauno apygardos teismas 2010 m. rugsėjo 21 d. nutartimi patvirtino kreditoriaus RUAB ,,Junesta“ 286 188 Lt finansinį reikalavimą atsakovo BUAB ,,Murena“ bankroto byloje, prašymą dėl likusios finansinio reikalavimo dalies patvirtinimo atmetė. Teismas, remdamasis bylos duomenimis, nustatė, kad Sutarties 4.6 p. šalys sutarė, jog atsakovas, neužbaigęs darbų Sutartyje nurodytu laiku, moka ieškovui 0,02 proc. dydžio delspinigius už kiekvieną uždelstą dieną, skaičiuojant juos nuo bendros objekto kainos (15 704 200 Lt). Ieškiniu buvo prašoma priteisti 565 351,20 Lt delspinigius, paskaičiuotus už 180 dienų (delspinigių skaičiavimo pradžia 2007-12-18), tačiau teismo posėdyje ieškovės atstovas šį ieškinio reikalavimą patikslino ir nurodė, kad prašo delspinigių, paskaičiuotų už 180 dienų iki kreipiantis į Vilniaus apygardos teismą dienos, t. y. už laikotarpį nuo 2008-05-24 iki 2008-11-24. Teismo teigimu, 2008-06-30 šalims pasirašius Statinio priėmimo-perdavimo aktą, patvirtinantį visų Sutartyje numatytų statybos–montavimo darbų užbaigimo faktą (dėl ko šioje byloje ginčas nekyla), delspinigių skaičiavimas turėjo sustoti, nes delspinigiai šiuo atveju numatyti už kiekvieną uždelstą užbaigti darbus nurodytu terminu dieną (bet ne už vėlavimą atsiskaityti). Todėl teismas pripažino, jog ieškovo reikalavimas yra pagrįstas ir tenkintinas tik dėl dalies delspinigių, paskaičiuotų už 37 dienas, ir sudarančių 116 211 Lt (3 140,84 x 37).

11Dėl baudos teismas nurodė, kad Sutarties 4.7. p. šalys susitarė, jog atsakovas, neįvykdęs Sutarties 8.2 ir 6.1.2 numatytų reikalavimų, sumoka ieškovui baudą, kurios dydis yra 10 proc. nuo Sutarties 1.2 p. nurodytos objekto kainos dydžio, per 30 kalendorinių dienų nuo reikalavimo pateikimo dienos. Sutarties 8.2. p. atsakovas įsipareigojo apdrausti Sutartyje numatyto statybos objekto statybos darbų atlikimo terminą (nurodytą Sutarties 2.1.1 p.) ir draudėjo neteisėtą atsisakymą toliau vykdyti pradėtus darbus pagal Sutartį laidavimo draudimu per 20 kalendorinių dienų nuo šios Sutarties pasirašymo dienos. Sutarties 6.1.2 p. numatyta, kad sutartis gali būti nutraukta užsakovo iniciatyva, jeigu Generalinis Rangovas (atsakovas) vėluoja atlikti kalendoriniame darbų grafike numatytus darbus ilgiau kaip 30 kalendorinių dienų arba vėluojama įvykdyti darbus, kurių vertė didesnė nei 1 000 000 Lt, skaičiuojant kiekvieno mėnesio pirmai dienai arba taikoma bauda, numatyta Sutarties 4.7 p. Išimtis gali būti taikoma esant nepalankiom klimatinėm sąlygom, tačiau atsilikimas nuo grafiko neturi įtakoti galutinės statybos užbaigimo datos. Teismas nustatė, kad pastatytų statinių priėmimo-perdavimo aktas, patvirtinantis visų Sutartyje numatytų statybos–montavimo darbų užbaigimo faktą, šalių pasirašytas ne 2007-12-17, kaip buvo numatyta Sutartyje, bet 2008-06-30. Nuo 2006-10-26 užsakovas (ieškovas) ir generalinis rangovas (atsakovas) Sutarties pagrindu vykdomų statybos darbų atlikimo terminus derino objekto statybos organizaciniuose pasitarimuose. Teismas, atsižvelgdamas į šiuose pasitarimų protokoluose nurodytus statybos darbų atlikimo terminus (,,užbaigti visus statybos darbus objekte, išvalyti savo darbo zonas ir perduoti techninę išpildomąją dokumentaciją Rangovui ir Užsakovui“ – iki 2008-05-26, ,,valstybinė komisija“ – iki 2008-05-28), padarė išvadą, jog sutarties šalys numatytą statybos pabaigos terminą tarpusavio sutarimu pratęsė iki 2008-05-28 (valstybinė komisija). Teismo nuomone, ieškovas visiškai nepagrįstai kvestionuoja statybos darbų organizacinių pasitarimų protokolų teisinę reikšmę, Sutarties nuostatos jos pakeitimų ir papildymų įforminimui nekelia jokių ypatingų reikalavimų. Sutartyje numatyta, kad visi pakeitimai ir papildymai, pasirašyti šalių įgaliotų atstovų, yra laikomi neatskiriama jos dalimi (Sutarties 9.9. punktas). Atsižvelgdamas į tai, kad visi nuo 2006-10-26 iki 2008-05-06 užsakovo (ieškovo) ir generalinio rangovo (atsakovo) sudaryti statybos darbų, vykdomų sutarties pagrindu, organizavimo protokolai yra patvirtinti šalių atstovų parašais, teismas laikė, jog šie abiejų sutarties šalių atstovų pasirašyti pasitarimų protokolai visiškai atitinka formalius šalių valios pakeisti sutartyje numatytą statybos pabaigos terminą iki 2008-05-28 išraiškos formos reikalavimus, todėl sukuria ginčo šalims atitinkamas teises ir pareigas, suformuoja jų teisėtus lūkesčius bei turi didelę reikšmę, sprendžiant dėl (ne)tinkamo Sutarties vykdymo. CK 2.133 straipsnio 2 dalyje yra numatyta, kad kitos šalies atstovo teisės gali būti numanomos iš aplinkybių, kuriomis atstovas veikia. Todėl teismas atmetė ieškovo argumentus, kad laikotarpyje nuo 2006-10-26 iki 2008-05-06 užsakovo (ieškovo) ir generalinio rangovo (atsakovo) sudaryti einamųjų darbų suderinimo protokolai nėra sutarties pakeitimai ar papildymai, nes juos pasirašę asmenys buvo ne šalių įgalioti atstovai, o techninio lygio darbuotojai, statybų metu sprendę tik organizacinius–tvarkomuosius klausimus. Taip pat teismas nurodė, kad beveik visus pasitarimų protokolus, kurių teisinė galia yra ginčijama, kaip ieškovo atstovas pasirašė UAB „Junesta“ statybų direktorius A. G., kuris, atsakovės teigimu, bendravo su generaliniu rangovu, dalyvavo organizaciniuose susitikimuose dėl einamųjų darbų, kontroliavo daugiabučiuose gyvenamuosiuose namuose atliekamus statybos–montavimo darbus, taip pat pasirašė atliktų darbų aktus ir statinio priėmimo–perdavimo aktą. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, teismas sprendė, kad atsakovas turėjo pagrindą manyti, jog ieškovo darbuotojas A. G., veikdamas bendrovės vardu, turėjo teisę sudaryti susitarimus dėl kapitalinės statybos rangos sutarties Nr. AD3-06-62 pagrindu vykdomų darbų termino pratęsimo. Faktinės ginčo aplinkybės patvirtina, jog atsakovas konkliudentiniais veiksmais pritarė pasitarimų protokolais, pasirašytais statybos direktoriaus A. G., nustatytoms statybos rangos darbų atlikimo sąlygoms: iki 2008-05-28 nereiškė UAB „Murena“ pretenzijų dėl nesavalaikio sutartinių įsipareigojimų vykdymo, per protingą terminą nepranešė atsakovei dėl A. G. veikimo, viršijant įgaliojimus (ultra vires), apmokėjo dalį atliktų statybos–montavimo darbų. Kadangi UAB „Junesta“ savo elgesiu suteikė atsakovui pagrindą manyti, kad UAB „Junesta“ generalinis direktorius yra paskyręs kitą asmenį savo atstovu veiksmams, susijusiems su daugiabučių gyvenamųjų namų statybomis, atlikti, tai teismas sprendė, kad A. G. sudaryti sandoriai pagal CK 2.133 straipsnio 2 dalį ieškovui yra teisiškai privalomi. Teismas, atsižvelgdamas į tai, jog šalys Sutartyje numatytą statybos pabaigos terminą tarpusavio sutarimu nors ir pratęsė iki 2008-05-26, tačiau įvertinęs Sutarties 2.1.1 punkto nuostatą, pagal kurią darbai laikomi užbaigti, ,,kai Statinyje atlikti darbai pilna apimtimi ir perduoti užsakovui pagal atskirą aktą, bei statinys apdraustas sąlygomis, numatytomis p. 8.3. p.“, (t. y. prieš perduodant statinį ieškovui, papildomai apdraudžiamas ieškovo naudai 24 mėnesių garantiniam periodui 5 proc. dydžio draudimo suma nuo Sutartyje numatytos statinių kainos), sprendė, jog pastatytų statinių priėmimo-perdavimo aktą, patvirtinantį visų Sutartyje numatytų statybos–montavimo darbų užbaigimo faktą, šalims pasirašius tik 2008-06-30, yra pagrindas konstatuoti Sutarties 6.1.2 p. pažeidimą (vėlavimas atlikti darbus daugiau kaip 30 kalendorinių dienų). Teismo teigimu, bylos medžiaga taip pat patvirtina, jog atsakovas neįvykdė Sutarties 8.2 p. (neapdraudė sutartyje numatyto statybos objekto statybos darbų atlikimo termino). Kadangi atsakovas neįvykdė Sutarties 8.2 ir 6.1.2 p. numatytų reikalavimų, už Sutarties sąlygų neįvykdymą atsakovui atsirado prievolė sumokėti ieškovui 1 570 410 Lt dydžio baudą. Tačiau teismas nurodė, kad CK draudžia baudines netesybas, tuo tarpu Sutarties 4.7 ir 6.1.2 punktuose numatytas aiškiai neproporcingas pažeidimo pobūdžiui netesybų dydis, be kita ko, neatitinkantis sąžiningumo ir sąžiningos verslo praktikos reikalavimų, rodo baudinę jų prigimtį. Todėl teismas, atsižvelgdamas į tai, kad atsakovas darbus vėlavo užbaigti ne daugiau kaip pusę metų (t. y. skaičiuojant ne nuo 2007-12-17 iki 2008-06-30, kaip kad nurodyta ieškinyje), o tik apytiksliai vieną mėnesį, sprendė, jog protinga ir pagrįsta bauda, kurią turėtų sumokėti atsakovas yra 157 041 Lt.

12Teismas, atsižvelgdama į tai, kad bankroto byla atsakovei iškelta 2009-06-30 nutartimi, įsiteisėjusia tik 2009-10-01, o pagal Įmonių bankroto įstatymo 10 straipsnio 7 dalies 3 punktą, įsiteisėjus teismo nutarčiai iškelti bankroto bylą, nutraukiamas netesybų ir palūkanų už visas įmonės prievoles skaičiavimas, procesines palūkanas priteisė nuo 2008-12-16 iki 2009-10-01, t. y. už 288 d., viso 12 936 Lt palūkanų.

14III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

15Ieškovas UAB ,,Junesta“ atskiruoju skundu prašo Kauno apygardos teismo 2010 m. rugsėjo 21 d. nutartį pakeisti iš dalies – patvirtinti ieškovo RUAB ,,Junesta“ finansinį reikalavimą

161 699 557 Lt sumai. Skunde nurodo, kad teismas, nustatydamas baudos dydį, neteisingai įvertino bylos faktines aplinkybes, todėl bauda buvo sumažinta nepagrįstai. Teismas nepagrįstai statybos tvarkomuosius-techninius dokumentus – pasitarimo protokolus prilygino sandoriams ir Kapitalinės statybos rangos sutarties Nr. AD3-06-62 pakeitimams. Kapitaline statybos rangos sutartimi buvo siekiama reglamentuoti statybos rangos santykius tarp šalių. Pasitarimų protokolai yra techninio lygio dokumentai, kurie užfiksuoja užsakovo ir generalinio rangovo atstovų susitikimus, tačiau šiuose susitikimuose nėra kuriami nauji rangos santykiai, nurodomi nauji darbai ir derinami nauji darbų atlikimo terminai, o atliekama statybos darbų priežiūra, kad yra užsakovo funkcija. Kapitalinės statybos darbų sutarties 2.1.1 p. buvo numatytas bendras statybos darbų terminas ir buvo apibrėžta, kada darbai laikomi baigtais – darbai atlikti pilna apimtimi, perduoti pagal atskirą aktą bei statinys turi būti apdraustas. Tas buvo padaryta tik 2008-06-30 statinio priėmimo-pardavimo aktu, nors pagal Kapitalinės statybos rangos sutartį šie darbai turėjo būti atlikti iki 2007-12-17. Teismas padarė nepagrįstą išvadą, kad šalys statybos pabaigos terminą susitarimu pratęsė iki 2008-05-28, nes pasitarimo protokolas negali keisti Kapitalinės statybos rangos sutarties. Todėl bauda negalėjo būti mažinama ir turėjo būti priteista visa apimtimi – 1 570 410 Lt. Bauda yra minimalūs ieškovo nuostoliai, kurių nereikia įrodinėti, todėl turėtų būti patvirtintas 1 699 557 Lt (1 570 410 + 116 211 (delspinigiai) + 12 936 (procesinės palūkanos)) dydžio ieškovo finansinis reikalavimas.

17Atsakovas BUAB ,,Muresta“ atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo Kauno apygardos teismo 2010 m. rugsėjo 21 d. nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepime nurodo, kad šalių sudarytos statybos rangos sutarties nuostatos šios sutarties pakeitimų ir papildymų įforminimui nekelia jokių ypatingų reikalavimų. Atsižvelgiant į tai, kad visi statybos darbų, vykdomų statybos rangos sutarties pagrindu, organizavimo protokolai yra patvirtinti šalių atstovų parašais, teigtina, jog šie abiejų sutarties šalių atstovų pasirašyti pasitarimų protokolai visiškai atitinka formalius ieškovo ir atsakovo valios pakeisti sutartyje numatytą statybos pabaigos terminą išraiškos formos reikalavimus. Šalių pasitarimų protokolai yra teisiškai privalomi, nes CK 2.133 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad kitos šalies atstovo teisės gali būti numanomos iš aplinkybių, kuriomis atstovas veikia. Be to, faktinės ginčo aplinkybės patvirtina, jog atsakovas savo konkliudentiniais veiksmais pritarė pasitarimų protokolais nustatytoms statybos rangos darbų atlikimo sąlygoms: iki 2008-05-28 nereiškė atsakovui pretenzijų dėl nesavalaikio sutartinių įsipareigojimų vykdymo, apmokėjo dalį laikotarpiu nuo 2007-12-17 iki 2008-06-30 atliktų statybos – montavimo darbų. Statinio priėmimo-perdavimo akte ieškovas nenurodė jokių statybos objekte atliktų statybos – montavimo darbų trūkumų, įskaitant ir šiems darbams atlikti nustatytų terminų pažeidimą.

18IV. Apeliacinio teismo argumentai

19Atskirasis skundas netenkintinas.

20Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d., 338 str.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis.

21Nagrinėjamoje byloje apeliantas ginčija pirmosios instancijos teismo skundžiama nutartimi nustatytų netesybų – baudos dydį.

22Kiekvienas asmuo privalo tinkamai ir laiku vykdyti savo sutartines prievoles (CK 6.256 str. 1 d.). Netinkamas prievolės įvykdymas gali reikštis įvairiais būdais – visišku prievolės neįvykdymu, prievolės įvykdymu tik iš dalies, prievolės įvykdymo termino praleidimu, bendradarbiavimo stoka, imperatyviųjų teisės normų nesilaikymu ir pan. Asmuo, neįvykdęs ar netinkamai įvykdęs savo sutartinę prievolę, privalo atlyginti kitai sutarties šaliai šios patirtus nuostolius, sumokėti netesybas (baudą, delspinigius) (CK 6.256 str. 2 d.). Netesybos – tai įstatymų, sutarties ar teismo nustatyta pinigų suma, kurią skolininkas privalo sumokėti kreditoriui, jeigu prievolė neįvykdyta arba netinkamai įvykdyta (bauda, delspinigiai) (CK 6.71 str. 1 d.). Viena iš netesybų rūšių yra bauda. Bauda, kaip netesybos, tai iš anksto įstatyme arba sutartyje nustatyta konkreti pinigų suma arba atitinkama procentinė užtikrinamosios prievolės sumos išraiška (CK 6.71 str. 2 d.).

23Byloje nustatyta, kad ieškovas UAB ,,Junesta“ (užsakovas) ir atsakovas UAB ,,Murena“ (generalinis rangovas) 2006 m. rugpjūčio 8 d. pasirašė kapitalinės statybos rangos sutartį Nr. AD3-06-62 dėl dviejų daugiabučių gyvenamųjų namų (duomenys neskelbtini), statybos (t. 1, b. l. 17-21). Sutarties 2.1.1 punktu atsakovas įsipareigojo darbus užbaigti iki 2007 m. gruodžio 17 d., o sutarties 8.2 punktu įsipareigojo apdrausti sutartyje numatyti statybos objekto statybos darbų atlikimo terminą (nurodytą sutarties 2.1.1 p.). Sutarties 4.7. punktu šalys susitarė, jog atsakovas, neįvykdęs Sutarties 8.2 ir 6.1.2 numatytų reikalavimų, sumoka ieškovui baudą, kurios dydis yra 10 procentų nuo Sutarties 1.2 p. nurodytos objekto kainos dydžio (15 704 200 Lt). Sutarties 6.1.2 p. numatyta, kad sutartis gali būti nutraukta ieškovo iniciatyva, jeigu atsakovas vėluoja atlikti kalendoriniame darbų grafike numatytus darbus ilgiau kaip 30 kalendorinių dienų arba vėluojama įvykdyti darbus, kurių vertė didesnė nei 1 000 000 Lt, skaičiuojant kiekvieno mėnesio pirmai dienai arba taikoma bauda, numatyta sutarties 4.7 p. Iš bylos duomenų matyti, kad pastatytų statinių priėmimo-perdavimo aktas, patvirtinantis visų rangos sutartyje numatytų statybos darbų užbaigimo faktą, šalių pasirašytas 2008 m. birželio 30 d., t. y. po sutartyje numatyto termino (t. 1. b. l. 22-23).

24Nagrinėjamos bylos šalys nesutaria dėl to, ar buvo pakeista 2006 m. rugpjūčio 8 d. rangos sutarties sąlyga dėl darbų atlikimo termino. Apelianto teigimu, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai konstatavo, kad šalys statybos darbų organizaciniais pasitarimų protokolais kapitalinės statybos rangos sutartyje nustatytą galutinį darbų atlikimo terminą pratęsė iki 2008 m. gegužės 28 d. Teisėjų kolegija sutinka su apelianto skundo argumentais, kad byloje esantys pasitarimų protokolai negali būti laikomi sandoriais, kuriais buvo pakeistos kapitalinės statybos rangos sutarties sąlygos. Kapitalinės statybos rangos sutarties 9.9 punkte buvo numatyta, kad visi šios sutarties pakeitimai ir papildymai pasirašomi šalių įgaliotų atstovų. Iš 2006 m. rugpjūčio 8 d. Kapitalinės statybos rangos sutarties matyti, kad ją pasirašė bendrovių generaliniai direktoriai. Tuo tarpu byloje nėra duomenų, kad pasitarimo protokolus pasirašę asmenys būtų buvę įgalioti sudaryti sutarties pakeitimus ar papildymus. Pasitarimų protokoluose nėra pažymėta, jog yra sudaromi sutarties pakeitimai ar papildymai dėl darbų atlikimo termino pratęsimo. Taip pat iš byloje esančių duomenų matyti, kad tokie pasitarimų protokolai, kuriuose numatyti konkrečių darbų atlikimo terminai, buvo sudaromi ir nuo 2006 m. rugpjūčio 8 d., t y. kapitalinės statybos rangos sutarties sudarymo iki 2007 m. gruodžio 17 d. – sutartyje numatytų darbų užbaigimo datos (t. 1, b. l. 189-219). Esant nurodytoms aplinkybėms, teisėjų kolegija sprendžia, kad šalių atstovų pasirašyti pasitarimų protokolai negali būti vertinami kaip rangos sutarties sąlygas pakeičiantys ar papildantys dokumentai.

25Atsižvelgiant į tai, kad atsakovas netinkamai įvykdė sutartinius įsipareigojimus atlikti darbus iki sutartyje numatyto termino bei neapdraudė sutartyje numatyto statybos objekto statybos darbų atlikimo termino (dėl to byloje ginčo nėra) (sutarties 8.2 p., 6.1.2 p.), atsakovas privalo ieškovui sumokėti netesybas (baudą) (Sutarties 4.7 p.).

26Šalių sutartimi sulygtos netesybos laikomos iš anksto nustatytais būsimais kreditoriaus nuostoliais, kurių jam nereikia įrodinėti, kai skolininkas neįvykdo ar netinkamai įvykdo sutartinę prievolę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. rugsėjo 12 d. nutartis civilinėje byloje Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija v. UAB „ Ferteksos transportas“, bylos Nr. 3K-7-367/2006; 2007 m. spalio 12 d. nutartis civilinėje byloje J. N. v. T. M., bylos Nr. 3K-7-304/2007; 2007 m. lapkričio 19 d. nutartis civilinėje byloje UAB „ Schmitz Cargobull Baltic“ v. UAB „Vilniaus universaliųjų metalo konstrukcijų gamykla“, bylos Nr. 3K-3-503/2007; 2008 m. rugpjūčio 25 d. nutartį civilinėje byloje UAB „ Kaduva“ v. UAB „ Okadeta“, bylos Nr. 3K-3-401/2008; kt.). Taigi šalių sutartyje sulygtos netesybos yra jų suderinta valia nustatyta sutarties sąlyga, kuri saisto šalis tuo atveju, jeigu sutartis neįvykdoma ar netinkamai įvykdoma. Jeigu šalys sutartyje susitarė dėl tam tikro dydžio netesybų, tai sutarties neįvykdymo ar netinkamo įvykdymo atveju skolininkas negali jo ginčyti, išskyrus atvejus, kai netesybos būtų neprotingos, akivaizdžiai per didelės, atsižvelgiant į konkrečios prievolės pobūdį, padarytą pažeidimą, jo padarinius, skolininko elgesį, prievolės sumą ir pan. Tokiems atvejams įstatymų leidėjo įtvirtinta teismo teisė mažinti netesybas (CK 6.73 str. 2 d., 6.258 str. 3 d.). Taip teismas kontroliuoja netesybų dydį, kad nebūtų sudaryta pagrindo šaliai piktnaudžiauti teise ir nepagrįstai praturtėti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. lapkričio 2 d. nutartis civilinėje byloje UAB ,,Miaras“ v. A. D. individuali įmonė, bylos Nr. 3K-7-409/2010). Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką teismas, nustatydamas, ar yra pagal CK 6.73 ir 6.258 straipsnių nuostatas pagrindas pripažinti netesybas neprotingai (aiškiai) didelėmis ir dėl to jas mažinti, ir spręsdamas, iki kokio dydžio jas mažinti, kiekvienu atveju turi vertinti konkrečios bylos aplinkybes (šalių sutartinių santykių pobūdį, ar nebuvo susitarimo taikyti išimtines arba alternatyvias netesybas, prievolės vertę, prievolės pažeidimo aplinkybes, kreditoriaus patirtų nuostolių dydį ir kt.), vadovautis teisingumo, protingumo, sąžiningumo principais ir siekti nepažeisti sutarties šalių interesų pusiausvyros (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. kovo 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Škotijos firma ,,Forthmill Limited“ v. UAB „Pakrijas“, bylos Nr. 3K-3-85/2007; 2007 m. lapkričio 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Schmitz Cargobull Baltic“ v. UAB „Vilniaus universaliųjų metalo konstrukcijų gamykla“, bylos Nr. 3K-3-503/2007; ir kt.).

27Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad šalių sudarytos sutarties 4.7 ir 6.1.2 p. numatytas netesybų dydis šiuo atveju negali būti laikomas pagrįstu. Bylos duomenimis nustatyta, kad sutartimi nustatyti statybos darbai atsakovo buvo įvykdyti ir perduoti ieškovui 2008 m. birželio 30 d. priėmimo-perdavimo aktu. Nors atsakovas vėlavo atlikti statybos darbus, tačiau byloje nėra duomenų, kad ieškovas dėl nesavalaikio sutartinių įsipareigojimų vykdymo būtų reiškęs pretenzijas ar taikęs sankcijas dėl darbų atlikimo termino praleidimo atsakovui. Statinio priėmimo-perdavimo akte ieškovas nenurodė jokių statybos objekte atliktų darbų trūkumų, įskaitant ir šiems darbams atlikti nustatytų terminų pažeidimą. Pagal CK 6.71 straipsnį netesybomis laikomi tiek delspinigiai, tiek bauda, mokami už prievolės neįvykdymą ar netinkamą įvykdymą. Dėl to vertinant, ar netesybos nėra per didelės tais atvejais, kai už tos pačios prievolės nevykdymą nustatytos netesybos tiek delspinigių, tiek baudos forma, turi būti atsižvelgiama į bendrą netesybų dydį. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į nurodytas aplinkybes, bei įvertinusi tai, jog už pavėluotą sutartinių įsipareigojimų vykdymą pirmosios instancijos teismas iš atsakovo priteisė netesybas – 116 211 Lt delspinigius, sprendžia, kad teismas pagrįstai sumažino iš atsakovo priteistiną baudą iki 157 041 Lt.

28Nagrinėjamoje byloje ieškovas prašė priteisti iš sutartinę prievolę pažeidusio atsakovo tik netesybas ir nereikalavo nuostolių atlyginimo, todėl ir neįrodinėjo realiai patirtų nuostolių dydžio. Kai pirmosios instancijos teismas sumažino prašytą priteisti baudos sumą iki 157 041 Lt, skųsdamas šio teismo nutartį apeliacine tvarka, ieškovas pateikė papildomus įrodymus, nurodydamas, kad jam priteista netesybų suma nepadengia patirtų nuostolių, nes dėl atsakovo laiku neįvykdytos prievolės ieškovas patyrė 2 888 126,27 Lt dydžio nuostolius. Ieškovas nuostolius grindė tuo, kad turėjo sumokėti bankui 524 524,27 Lt palūkanas; buvo sudaręs preliminarias sutartis dėl butų pardavimo, tačiau atsakovui neužbaigus darbų iki sutartyje numatyto termino bei nukritus butų kainoms, dalis pirkėjų atsisakė pirkti butus dėl ko ieškovas patyrė 522 071 Lt dydžio nuostolių, taip pat ieškovas dėl laiku neužbaigtų atsakovo darbų negalėjo parduoti dalies butų, dėl ko negavo 1 841 531 Lt pajamų.

29Teisėjų kolegija laiko neįrodytais ieškovo nurodytus, neva jo patirtus, nuostolius. Iš ieškovo pateiktos Kredito sutarties 2.3 p. matyti, kad galutinis kredito grąžinimo terminas yra nustatytas 2009 m. rugsėjo 29 d., todėl ieškovas nepagrįstai jo sumokėtas palūkanas įvardija kaip nuostolius dėl atsakovo nesavalaikio sutarties įvykdymo. Atsakovo byloje pateiktose preliminariosiose butų pirkimo-pardavimo sutartyse pažymėta, kad darbų atlikimo terminas yra 2008 m. balandžio 30 d. arba 2008 m. gegužės 1 d. Dėl to laikytinas nepagrįstu ieškovo argumentas, kad atsakovui neužbaigus darbų iki 2007 m. gruodžio 17 d., o tik 2008 m. birželio 30 d. dalis pirkėjų būtent dėl to atsisakė pirkti butus ir todėl jis patyrė nuostolius. Ieškovas taip pat nepateikė įrodymų, kad dalis butų nebuvo parduoti dėl atsakovo kaltės.

30Remdamasi nurodytomis aplinkybėms ir nenustačiusi absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą bei pagrįstą nutartį ir naikinti ją atskirajame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo (CPK 329 str. 1 d.).

31Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 337 straipsnio pirmosios dalies 1 punktu,

Nutarė

32Kauno apygardos teismo 2010 m. rugsėjo 21 d. nutartį palikti nepakeistą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
2. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 3. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą,... 4. I. Ginčo esmė... 5. Kauno apygardos teismas 2009 m. birželio 30 d. nutartimi iškėlė UAB... 6. Vilniaus apygardos teismas 2008 m. lapkričio 24 d. nutartimi sustabdžius... 7. Ieškovas RUAB ,,Junesta“ ieškiniu prašė priteisti iš atsakovo UAB... 9. II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė... 10. Kauno apygardos teismas 2010 m. rugsėjo 21 d. nutartimi patvirtino... 11. Dėl baudos teismas nurodė, kad Sutarties 4.7. p. šalys susitarė, jog... 12. Teismas, atsižvelgdama į tai, kad bankroto byla atsakovei iškelta 2009-06-30... 14. III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai... 15. Ieškovas UAB ,,Junesta“ atskiruoju skundu prašo Kauno apygardos teismo 2010... 16. 1 699 557 Lt sumai. Skunde nurodo, kad teismas, nustatydamas baudos dydį,... 17. Atsakovas BUAB ,,Muresta“ atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo Kauno... 18. IV. Apeliacinio teismo argumentai... 19. Atskirasis skundas netenkintinas.... 20. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir... 21. Nagrinėjamoje byloje apeliantas ginčija pirmosios instancijos teismo... 22. Kiekvienas asmuo privalo tinkamai ir laiku vykdyti savo sutartines prievoles... 23. Byloje nustatyta, kad ieškovas UAB ,,Junesta“ (užsakovas) ir atsakovas UAB... 24. Nagrinėjamos bylos šalys nesutaria dėl to, ar buvo pakeista 2006 m.... 25. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovas netinkamai įvykdė sutartinius... 26. Šalių sutartimi sulygtos netesybos laikomos iš anksto nustatytais būsimais... 27. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad šalių... 28. Nagrinėjamoje byloje ieškovas prašė priteisti iš sutartinę prievolę... 29. Teisėjų kolegija laiko neįrodytais ieškovo nurodytus, neva jo patirtus,... 30. Remdamasi nurodytomis aplinkybėms ir nenustačiusi absoliučių nutarties... 31. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 337 straipsnio... 32. Kauno apygardos teismo 2010 m. rugsėjo 21 d. nutartį palikti nepakeistą....