Byla 2-11-769/2017
Dėl nuostolių priteisimo

1Klaipėdos miesto apylinkės teismo teisėja Rasa Augustė,

2sekretoriaujant Erikai Žigalovaitei, Raimondai Karbauskienei,

3dalyvaujant ieškovo bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Solita Lietuva“ bankroto administratorei Elidai Mantulovai, Bernadetai Malinauskienei,

4atsakovės M. L. atstovui advokatui Rimvydui Paulauskui,

5viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės BUAB „Solita Lietuva“ ieškinį atsakovei M. L., tretiesiems asmenims R. J., A. L., A. L. dėl nuostolių priteisimo.

6Teismas

Nustatė

72013 m. liepos 26 d. Klaipėdos apygardos teismas nutartimi panaikino 2013 m. balandžio 9 d. Klaipėdos miesto apylinkės teismo sprendimo dalį dėl 93 447,67 Lt priešieškinio ir perdavė nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui. Priešieškinyje nurodyta, jog M. L. padarė 93447,67 Lt žalą bendrovei, nes iš vairuotojų R. J. ir A. L. 69000 Lt gautų pinigų už pervežimus neįnešė į kasą, 21542,82 Lt trūkumas buvo rastas kasoje, 1904,85 Lt UAB „Solita Lietuva“ sumokėjo už telefoną, kuriuo naudojosi ( - ) vadovas A. L., 1000 Lt M. L. nuėmė naudodama bankinę mokėjimo kortelę. 2013-11-14 byla buvo sustabdyta iki baudžiamosios bylos, kurioje atsakovė įtariama padariusi nusikalstamas veikas, numatytas LR BK 183 str.1d., 183 str.2 d., 222 str.1d., galutinio sprendimo įsiteisėjimo. 2016-05-10 byla buvo atnaujinta. 2016 m. birželio 16 d. civilinė byla buvo sustabdyta iki baudžiamosios bylos, kurioje įtariamoji M. L. buvo įtariama padariusi nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 183 straipsnio 1 dalyje, galutinio sprendimo įsiteisėjimo. 2017 m. kovo 16 d. Klaipėdos miesto apylinkės teismas priėmė nuosprendį, kuriuo nusprendė M. L. išteisinti, kadangi nepadaryta veika, turinti nusikaltimo požymių; BUAB „Solita Lietuva“ įgalioto atstovo bankroto administratoriaus pareikštą civilinį ieškinį dėl 1 937,32 Eur turtinės žalos atlyginimo paliko nenagrinėtą. Pažymėjo, kad BUAB „Solita Lietuva“ ėmėsi priemonių atkurti pažeistą teisę civilinio proceso tvarka,- baudžiamojoje byloje pareikštas ieškinys dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu, kaip ir civilinėje byloje. 2017 m. liepos 31 d. Klaipėdos apygardos teismas nutartimi paliko M. L. atžvilgiu 2017 m. kovo 16 d. priimtą išteisinamąjį nuosprendį. Civilinėje byloje ieškininis reikalavimas bankroto administratoriaus buvo sumažintas iki 1937,32 Eur. Ieškininiame pareiškime nurodyta, jog susipažinus su ikiteisminio tyrimo medžiaga Nr. 30-1-00476-12 buvo nustatyta, kad M. L. nuo 2010 m. rugsėjo 20 d. iki 2012 m. liepos 17 d. buvo paskirta UAB „Solita Lietuva“ direktore; ikiteisminio tyrimo medžiagoje esantys duomenys patvirtina, kad tuo laikotarpiu M. L. savo nusikalstamais veiksmais yra padariusi UAB „Solita Lietuva“ žalą 1937,32 Eur (6689,17 Lt) sumai.

8Tretieji asmenys R. J., A. L. ir A. L. apie bylą informuoti tinkamai, atsiliepimų į ieškininį reikalavimą nepateikė.

9Teismo posėdžio metu ieškovės BUAB „Solita Lietuva“ bankroto administratorė Bernadeta Malinauskienė nurodė, kad ieškinį 1 937,32 Eur sumai palaiko; pagal ekspertų išvadas bei esančius dokumentus buvo nustatyta, kad BUAB „Solita Lietuva“ kasos likutis 2012 m. liepos 31 d. buvo 21 542,82 Lt. Įmonės buhalterė G. pateikė pažymą, kad įmonė BUAB „Solita Lietuva“ yra skolinga M. L. 14 853,65 Lt, užskaičius šią sumą, kasos pinigų trūkumas sumažėjo iki 1 937,32 Eur. Ekspertai patvirtino, kad ta suma įmonės kasoje buvo. Už kasą buvo atsakinga L. Taip pat L. buvo atsakinga už grynųjų pinigų laikymą, apskaitą, bei saugojimą, jos žinioje buvo saugomas visas turtas, dėl jos neatsakingumo ir susidarė skola.

10Atsakovės atstovas advokatas R. Paulauskas teismo posėdžio metu prašė ieškinį atmesti, nes reikalavimas nepagrįstas. Nušalinus M. L. nuo darbo 2012 m. liepos 17 d. įmonė ir toliau vykdė savo veiklą, turėjo išlaidas, tačiau šie duomenys apskaityti nebuvo; buhalteriniai dokumentai iš M. L. nebuvo paimti taip, kaip numato teisės aktai; kasos niekas nepatikrino. 2013 m. liepos 26 d. Klaipėdos apygardos teismo nutartyje yra nustatyta, kad už laikotarpį nuo 2012 m. gegužės mėn. iki L. nušalinimo nuo darbo nei ant vieno buhalterinio dokumento jos parašo nėra; po L. nušalinimo akcininko V. S. nurodymu įmonės buhalterė A. G. atgalinėmis datomis sudarinėjo įvairius dokumentus. Atsakovės įsitikinimu, ją nušalinus nuo pareigų buvo pakeisti įmonės buhalteriniai dokumentai, todėl ji už šių dokumentų turinį ir užfiksuotus duomenis nėra atsakinga. Kaltinti M. L., kad ji vesdama buhalteriją padarė žalą, būtų nepagrįsta, nes įmonės dokumentai perduoti nebuvo ir dėl to kaltas akcininkas V. S.. Ieškovė neįrodė nei neteisėtų atsakovės veiksmų, nei priežastinio ryšio, nei kaltės. Nėra aišku, ar iš viso ši žala buvo atsiradusi.

11Teismas konstatuoja:

12Ieškinys atmestinas.

13Šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus (CPK 178 straipsnis). Bendroji įrodinėjimo pareigos paskirstymo taisyklė nustato, kad įrodinėjimo pareiga tenka tam asmeniui, kuris teigia. Įrodinėjimo civilinėje byloje tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnio 1 dalis). Faktiniai duomenys nustatomi CPK 177 straipsnio 2 dalyje numatytomis priemonėmis. Formuodamas teismų praktiką kasacinis teismas yra ne kartą pažymėjęs, kad įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, jog bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Teismas gali daryti išvadą apie tam tikrų aplinkybių buvimą tada, kai dėl tam tikrų faktinių aplinkybių buvimo jam nekyla didelių abejonių dėl tų aplinkybių egzistavimo, o visuma byloje esančių įrodymų, leidžia manyti, jog labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. kovo 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-177/2006; 2007 m. spalio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-416/2007; 2008 m. rugsėjo 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-427/2008 ir kt.). Esant byloje surinktų įrodymų prieštaravimams, kilę neaiškumai vertinami atsižvelgiant į šalims tenkančią įrodinėjimo pareigą. Be to, vertindamas konkrečioje byloje surinktus faktinius duomenis, teismas privalo vadovautis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijais (CPK straipsnio 7 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. vasario 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-35/2011).

14Byloje pateiktais rašytiniais įrodymais nustatyta, kad priešieškiniu civilinėje byloje buvo reikalaujama iš atsakovės 93 447,67 Lt ( 27064 Eur) žalos atlyginimo. Bankrutavus UAB „Solita Lietuva“ bankroto administratorius žalos dydį sumažino iki 1937,32 Eur. BUAB „Solita Lietuva“ ikiteisminio tyrimo metu pateikė analogišką civilinį ieškinį dėl 1937,32 Eur žalos atlyginimo, nurodžiusi, jog M. L. savo nusikalstamais veiksmais yra padariusi bendrovei žalą. Ikiteisminis tyrimas atsakovės atžvilgiu buvo pradėtas dėl 21542,82 Lt svetimo turto pasisavinimo iš UAB „Solita Lietuva“ laikotarpiu nuo 2012-01-01 iki 2012-08-03, dėl didelės vertės- 20000 Eur, svetimo turto pasisavinimo laikotarpiu nuo 2012-04-03 iki 2012-07-16 ir dėl apgaulingo apskaitos tvarkymo, dėl dokumentų klastojimo. Ikiteisminiai tyrimai dėl apgaulingo apskaitos tvarkymo, dėl didelės vertės svetimo turto pasisavinimo, dėl dokumento klastojimo buvo nutraukti. Baudžiamoji byla, kurioje M. L. buvo kaltinama dėl 6239,23 Eur svetimo turto pasisavinimo laikotarpiu nuo 2012-01-01 iki 2012-07-24 Klaipėdos miesto apylinkės teisme buvo baigta išteisinamuoju nuosprendžiu, nustačius, jog nepadaryta veika, turinti nusikaltimo požymių. BUAB „Solita Lietuva“ įgalioto atstovo bankroto administratoriaus pareikštas civilinis ieškinys 1 937,32 Eur turtinei žalai atlyginti paliktas nenagrinėtu, nes baudžiamojoje byloje pareikštas ieškinys dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu, kaip ir civilinėje byloje. 2017 m. liepos 31 d. Klaipėdos apygardos teismas nutartimi paliko M. L. atžvilgiu 2017 m. kovo 16 d. priimtą išteisinamąjį nuosprendį (V tomas, b.l. 167-185). Nutartyje nurodyta, jog M. L. nuo 2010-12-09 iki 2012-07-24 buvo UAB „Solita Lietuva“ direktore; 2012-07-17 vienintelio bendrovės akcininko V. S. sprendimu ji nušalinta nuo direktoriaus pareigų; kasos inventorizacija nebuvo atlikta; dėl netinkamai M. L. atliktų pareigų nebuvo pildomas pinigų išėmimo-inkasavimo žurnalas, nenustatyta pinigų išėmimo iš kasos tvarka, nepildyta kasininko apyskaita ir t.t. Dėl to susidarė buhalterinis 20242,82 Lt piniginių lėšų trūkumas ( kasos inventorizacijos metu nustatyta 21542,82 Lt suma). Teismo nutartyje nurodyta, jog nėra duomenų neabejotinai tvirtinti, kad šią sumą paėmė M. L., kadangi nuo M. L. nušalinimo iki 2012 metų rugpjūčio 3 d. atlikto kasos patikrinimo „praėjo beveik dvi savaitės, kurių metu kasos pinigų srautų judėjimo M. L. kontroliuoti negalėjo, t.y. pinigų paėmimą galėjo inicijuoti ir kiti asmenys“. Nutartyje taip pat nurodyta, jog „rašytinėje bylos medžiagoje nėra duomenų, jog išteisintoji apskritai būtų paėmusi pinigus iš įmonės kasos“.

15Civilinė atsakomybė kaip prievolė atlyginti padarytą žalą atsiranda iš neteisėtų veiksmų. CK 6.245 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad civilinė atsakomybė- tai turtinė prievolė, kurios viena šalis turi teisę reikalauti atlyginti nuostolius (žalą) ar sumokėti netesybas (baudą, delspinigius), o kita šalis privalo atlyginti padarytus nuostolius (žalą) ar sumokėti netesybas (baudą, delspinigius). Bet kuriai civilinės atsakomybės rūšiai (tiek sutartinei, tiek deliktinei) taikyti reikalinga nustatyti visas būtinąsias civilinės atsakomybės sąlygas: nukentėjusios šalies patirtą žalą (nuostolius), atsakingos dėl žalos atsiradimo šalies neteisėtus veiksmus (neteisėtą neveikimą) ir kaltę (išskyrus griežtosios civilinės atsakomybės taikymo atvejus) bei priežastinį neteisėtų veiksmų (neteisėto neveikimo) ir padarytos žalos (nuostolių) ryšį. Nagrinėjamoje byloje keliamas deliktinės atsakomybės klausimas. Pagrindinė deliktinės civilinės atsakomybės funkcija yra kompensacinė. Tai reiškia, kad civilinė atsakomybė yra skirta grąžinti nukentėjusį asmenį į ankstesnę (iki delikto padarymo) padėtį (lot. restitutio in integrum). Nuostolių, kaip piniginės žalos išraiškos, turi būti atlyginama tiek, kiek nukentėjęs asmuo dėl padarytos žalos prarado, nes toks atlyginimas atitiktų žalos kompensavimo funkciją. Deliktinės civilinės atsakomybės pagrindinės taisyklės, suformuluotos CK 6.263 straipsnyje, numato, kad kiekvienas asmuo turi pareigą laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais (veikimu, neveikimu) nepadarytų kitam asmeniui žalos. Žala yra asmens turto netekimas ar sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai). Žala, padaryta asmens turtui, nesant įstatymo išimčių, turi būti atlyginama laikantis visiško nuostolių atlyginimo principo (CK 6.263 str. 2 d.). Žalą ir jos dydį turi įrodyti ieškovas. Bankroto administratorė prašė priteisti iš atsakovės 1937,32 Eur žalos atlyginimo, nes atsakovė „buhalterinę apskaitą neatidžiai ir nerūpestingai vykdė“.

16Pagal CPK 182 straipsnio 3 punktą nereikia įrodinėti asmens nusikalstamų veiksmų padarinių, nustatytų įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu baudžiamojoje byloje. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad prejudicinę galią pagal pirmiau nurodytą įstatymo nuostatą turi visų rūšių teismo nuosprendžiais nustatyti nusikalstamų veiksmų padariniai (apkaltinamuoju, išteisinamuoju nuosprendžiu, taip pat nuosprendžiu, kuriuo baudžiamoji byla nutraukiama) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. spalio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-378/2009). Baudžiamosiose bylose nustatyti faktai, kaip pvz., nusikalstama veika padarytos žalos pobūdis ir dydis, nusikaltimo tiesioginiai padariniai ir pan., įeina į įrodinėjimo dalyko sudėtį civilinėje byloje. Šios aplinkybės, nustatytos teismo nuosprendyje, civilinėje byloje turi prejudicinę galią ir negali būti iš naujo įrodinėjamos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. balandžio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-215/2008).

17Bankroto administratorė prašė priteisti iš atsakovės 1937,32 Eur žalos atlyginimo, nes atsakovė „buhalterinę apskaitą neatidžiai ir nerūpestingai vykdė“, t.y., 1937,32 Eur žala buvo padaryta atsakovei neatidžiai tvarkant buhalterinę apskaitą. Su tokiais ieškovo argumentais sutikti negalima. Žala yra turto netekimas, turėtos išlaidos. Iš baudžiamosios bylos duomenų matyti, kad kasos inventorizacijos metu nustatytas 21542,82 Lt buhalterinis piniginių lėšų trūkumas, inventorizacija atlikta po dviejų savaičių nuo atsakovės nušalinimo nuo pareigų, kasą po nušalinimo tvarkė ir bendrovei vadovavo V. S., vyriausioji buhalterė A. G. patvirtino, jog išlaidų orderius išrašydavo atgaline data V. S. nurodymu ir t.t., todėl laikytina, kad ieškovas neįrodė, jog bendrovei buvo padaryta 1937,32 Eur žala, t.y. dėl kaltų atsakovės veiksmų bendrovė neteko 1937,32 Eur piniginių lėšų. Be to, buhalterinę apskaitą tvarkė įmonės buhalterė A. G., o ne direktorė M. L., todėl kaltinti atsakovę dėl neatidumo tvarkant buhalterinę apskaitą pagrindo nėra. Iš baudžiamosios bylos matyti, kad bendrovėje nebuvo pildomas pinigų išėmimo-inkasavimo žurnalas, nenustatyta pinigų išėmimo iš kasos tvarka, nepildyta kasininko apyskaita ir neteikta tvirtinti buhalterei ir t.t., 2013-07-26 Klaipėdos apygardos teismo nutartyje nurodyta, jog M. L. savo pareigas, kaip bendrovės direktorė, atliko neatidžiai, nerūpestingai ir nekvalifikuotai, tačiau duomenų, jog dėl nurodytų pažeidimų kasininko darbe ar dėl netinkami vykdytų direktoriaus pareigų būtų atsiradusi 1937,32 Eur žala bendrovei, nėra. Atsižvelgiant į aukščiau nurodytą laikytina, jog ieškovė nepagrindė savo ieškinio reikalavimo, byloje nebuvo nustatyta būtinųjų civilinės atsakomybės sąlygų: patirtos žalos (nuostolių), atsakovės neteisėtų veiksmų (neteisėto neveikimo), įtakojusių žalos atsiradimą, kaltės bei priežastinio neteisėtų veiksmų (neteisėto neveikimo) ir padarytos žalos (nuostolių) ryšio, todėl ieškinys atmestinas.

18Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos patirtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš kitos šalies. Atsakovės atstovas nepateikė teismui duomenų dėl atsakovės patirtų bylinėjimosi išlaidų, todėl jos iš ieškovės nepriteistinos. Byloje patirta 27,48 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, jos į Valstybės biudžetą priteistinos iš ieškovo bankroto administravimui skirtų lėšų (CPK 93 str., ĮBĮ 36 str.).

19Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259-260 straipsniais, 268-270 straipsniais, teismas

Nutarė

20ieškinį atmesti.

21Priteisti iš ieškovo bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Solita Lietuva“, Valstybei 27,48 Eur bylinėjimosi išlaidų (Valstybinės mokesčių inspekcijos prie LR FM, į.k. 188659752, sąskaita Nr. LT247300010112394300, AB „Swedbank“, banko kodas 73000, įmokos kodas 5660).

22Sprendimas per 30 dienų nuo priėmimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos miesto apylinkės teismą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Klaipėdos miesto apylinkės teismo teisėja Rasa Augustė,... 2. sekretoriaujant Erikai Žigalovaitei, Raimondai Karbauskienei,... 3. dalyvaujant ieškovo bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės... 4. atsakovės M. L. atstovui advokatui Rimvydui Paulauskui,... 5. viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės BUAB... 6. Teismas... 7. 2013 m. liepos 26 d. Klaipėdos apygardos teismas nutartimi panaikino 2013 m.... 8. Tretieji asmenys R. J., A. L. ir A. L. apie bylą informuoti tinkamai,... 9. Teismo posėdžio metu ieškovės BUAB „Solita Lietuva“ bankroto... 10. Atsakovės atstovas advokatas R. Paulauskas teismo posėdžio metu prašė... 11. Teismas konstatuoja:... 12. Ieškinys atmestinas.... 13. Šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei... 14. Byloje pateiktais rašytiniais įrodymais nustatyta, kad priešieškiniu... 15. Civilinė atsakomybė kaip prievolė atlyginti padarytą žalą atsiranda iš... 16. Pagal CPK 182 straipsnio 3 punktą nereikia įrodinėti asmens nusikalstamų... 17. Bankroto administratorė prašė priteisti iš atsakovės 1937,32 Eur žalos... 18. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos patirtas bylinėjimosi... 19. Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259-260... 20. ieškinį atmesti.... 21. Priteisti iš ieškovo bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės... 22. Sprendimas per 30 dienų nuo priėmimo dienos apeliaciniu skundu gali būti...