Byla 2-3413-275/2016
Dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais ir restitucijos taikymo, trečiasis asmuo – VĮ „Indėlių ir investicijų draudimas“

1Vilniaus apygardos teismo teisėja Danutė Kutrienė,

2sekretoriaujant Andželai Višumirskajai,

3dalyvaujant atsakovo atstovui A. M.,

4teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo J. J. ieškinį atsakovui BAB bankui SNORAS dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais ir restitucijos taikymo, trečiasis asmuo – VĮ „Indėlių ir investicijų draudimas“,

Nustatė

5Ieškovas J. J. 2013 m. gruodžio 23 d. patikslintu ieškiniu kreipėsi į teismą, prašydamas pripažinti negaliojančiomis tarp jo ir atsakovo AB banko SNORAS sudarytas 2011-04-20 Obligacijų pasirašymo sutartį Nr. FO20110420K990001 ir 2011-09-20 Obligacijų pasirašymo sutartį Nr. FO20110920K990001 dėl 15 333,74 Lt vertės obligacijų įsigijimo, taikyti tarp šalių restituciją ir pripažinti, kad taikant restituciją ieškovo už obligacijas sumokėtas lėšas 15 333,74 Lt grąžinti į AB banke SNORAS esančią sąskaitą ( - ), atidarytą terminuoto indėlio sutarties pagrindu, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad 2011 04 20 atvyko į AB bankas SNORAS, norėdamas pratęsti savo terminuotą indėlio sutartį, tačiau banko vadybininkė, išklausiusi ieškovo pageidavimą, paaiškino, kad jam labiau apsimoka sudaryti obligacijų pasirašymo sutartį, nurodydama, kad obligacijos, kaip ir indėliai, yra apdraustos ir mokamos didesnės palūkanos. Banko vadybininkė ieškovui pateikė jau paruoštas pasirašyti sutartis, tačiau jam suabejojus dėl tokio sandorio, vadybininkė paaiškino, kad ir jų dirbančiųjų giminės tuo metu geriau pirko obligacijas, nes esant draudimui, pirkti obligacijas buvo visiškai saugu. Ji dar ieškovui pateikė „Kliento patvirtinimai ir pasirinkimai“ dokumentą, kuriame buvo nurodyta, jog banko įsipareigojimai klientui yra apdrausti Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka ir sąlygomis VĮ “Indėlių ir investicijų draudimas“. Tuomet ieškovas patikėjo vadybininke ir pasirašė obligacijų pasirašymo sutartį Nr. FG20110420K990001. Taip pat 2011 09 20 d. jam baigėsi kita terminuoto indelio sutartis ir ieškovui, atvykus jos pratęsti, vėl buvo pasiūlyta sudaryti obligacijų pasirašymo sutartį, aiškinant, jog jos yra apdraustos, ir ieškovas 2011 09 20 pasirašė obligacijų pasirašymo sutartį Nr. F020110920K990001. Priešinga sutarties pusė ne tik kad neatskleidė ir neišaiškino esminių sutarties sąlygų, bet pateikė aiškiai tikrovės neatitinkančią informaciją dėl obligacijų draudimo, lėmusią ieškovo valią sudaryti ginčo sutartis, dėl ko jis iš esmės suklydo (CK 1.90 str.). Akivaizdu, kad sudarant ginčo sutartis atsakovas veikė nesąžiningai, suklaidino ieškovą dėl esminių sudaromo sandorio aplinkybių, pažeidė imperatyvias įstatymo normas. Ginčo sutartis buvo sudaryta Aptarnavimo sutarties pagrindu, kuri pagal savo pobūdį yra atlygintinų paslaugų teikimo sutartis, todėl Atsakovui taikytina ir CK 6.719 str. 1 d., nustatanti pareigą, prieš sudarant paslaugų sutartį, suteikti klientui išsamią informaciją, susijusią su teikiamų paslaugų prigimtimi, jų teikimo sąlygomis, paslaugų kaina, paslaugų teikimo terminais, galimomis pasekmėmis, bei kitokią informaciją, turėjusią įtakos jo apsisprendimui. Aptarnavimo sutartyje nėra aiškiai nurodyta, kad obligacijos nėra apdraustos Indėlių ir įsipareigojimų investuotojams draudimo įstatymo nustatyta tvarka, juolab kad Aptarnavimo sutarties nuostatuose yra nurodyta, jog banko įsipareigojimai klientui yra apdrausti Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka ir sąlygomis VĮ “Indėlių ir investicijų draudimas“. Įvertinęs banko vadybininkės pateiktą informaciją, jog obligacijos yra apdraustos kaip ir terminuoti indėliai, bei susipažinęs su jam pateiktu dokumentu, kuriame nurodyta, jog obligacijos apdraustos, ieškovas, pasirašydamas sutartis, pagrįstai tikėjosi, jog obligacijos yra apdraustos kaip ir terminuoti indėliai. Be to, ieškovas nebuvo supažindintas nei su Prospektu, nei su Galutinėmis sąlygomis, šie dokumentai jam nebuvo įteikti nei prieš pasirašant ginčo sutartis, nei vėliau, nepaisant to, kad jo pasirašytoje ginčo sutartyje nurodyta, kad jis yra su šiais dokumentais susipažinęs. Ieškovo įsitikinimu, šios aplinkybės sudaro pagrindą ginčo sutartys pripažinti negaliojančiais dėl esminio ieškovo suklydimo (CK 1.90 str. 1 d., 4 d.).

6Atsakovas BAB bankas SNORAS su ieškiniu nesutinka ir prašo jį atmesti. Atsiliepime į ieškinį nurodo, kad nėra pagrindų, dėl kurių ginčo sandoriai galėtų pripažinti negaliojančiais, kaip sudaryti dėl suklydimo, ieškinys nėra įrodytas. Byloje esantys įrodymai patvirtina, kad ieškovas siekė investuoti lėšas į vertybinius popierius (obligacijas), tikėdamasi gauti didesnę piniginę grąžą, jis suprato kad rizikuoja, nes į obligacijas investavo mažesnę dalį savo turimų lėšų, nei įdėjo į indėlį pagal 2008-12-06 terminuotojo indėlio sutartį. Sudarydamas 2011-04-20 neprofesionalaus kliento aptarnavimo sutartį, ieškovas užpildė šios sutarties Priedą Nr. 1-F, kuriame aiškiai nurodė planuojamą trumpalaikį investavimo laikotarpį. Ieškovas taip pat aiškiai nurodė, kad investavimas yra jo nuolatiniu pajamų šaltinis, bei nurodė, kad turi pradines žinias apie investicines paslaugas. Ieškovas taip pat nurodė, kad turi investavimo į akcijas patirties, investuoja kas pusmetį ir rečiau, vidutiniškai sudaro iki 10 sandorių per metus, o vidutinė investavimo sandorių vertė yra iki 10000 Lt. Faktas, kad po penkių mėnesių po pirmos Obligacijų sutarties sudarymo, t. y. 2011- 04-20 ieškovas sudarė antrą Obligacijų sutartį (2011-09-20) rodo kryptingą jo siekį investuoti į banko leidžiamus vertybinius popierius. Ieškovo pozicija, kad jis suklydo neva dėl to, kad banko darbuotoja jo neįspėjo apie investavimo į obligacijas rizikas ir netgi teigė, kad obligacijos, kaip ir indėliai, yra apdrausti indėlių draudimu, yra visiškai nepagrįsta vien dėl to, kad Obligacijų sutartyse apskritai nėra jokių sąlygų, reglamentuojančių obligacijų (ne)draudimą, todėl ieškovas, kuriam investuojamų lėšų draudiminė apsauga neva buvo ypatingai svarbi, būdamas apdairiu ir rūpestingu, galėjo ir turėjo labiau pasidomėti dėl obligacijų draudimo sąlygų. Klaidingas ieškovo įsivaizdavimas dėl įsigytų banko obligacijų draudimo indėlių draudimu yra išimtinai ieškovo neatsargaus, neapdairaus ir nerūpestingo elgesio pasekmė. Akivaizdu, kad aplinkybė dėl ieškovo įsigytų obligacijų, draudimo iškilo ne ginčijamų sutarčių sudarymo metu, bet žymiai vėliau - iš esmės tik ieškovui pareiškus šį ieškinį. Ieškinyje nurodyta, kad ieškovas suprato, kad suklydo tik sustabdžius banko veiklą (2011-11-16). Ieškovo reikalavimų dirbtinumą patvirtina ir ta aplinkybė, kad 2012-01-10 teikdamas kreditoriaus reikalavimą ieškovas jį apibūdina kaip kylantį būtent iš obligacijų, bei nė žodžiu neužsimindamas, kad jis suklydo. Ieškovo teiginiai apie tai, kad jam nebuvo paaiškinta apie investavimo į obligacijas rizikas, akivaizdžiai prieštarauja rašytiniams įrodymams - ieškovas buvo susipažinęs su Prospektais - tai patvirtina jo parašai Obligacijų sutartyse. Ieškovas neginčija Prospektuose pateiktos informacijos aiškumo ir suprantamumo. 2003-11-04 Europos parlamento ir Tarybos direktyvos 2003/71/EB direktyvos nuostatos kartu su Vertybinių popierių įstatymo normomis (8, 9 str.) leidžia daryti išvadą kad tinkamu investuotojo informavimu apie obligacijas ir galimas rizikas iš esmės laikytinas pats išleidžiamų vertybinių popierių prospekto paskelbimo faktas, kas nagrinėjamu atveju (prieš išleidžiant paminėtas obligacijų, kurių įsigijimo sandoriai yra ginčijami, emisijas) ir buvo banko tinkamai atlikta. Ieškovo susipažinimą su rizikomis, kylančiomis investuojant taip pat patvirtina jo parašai Aptarnavimo sutarties „KLIENTO PATVIRTINIMAI IR PASIRINKIMAI“ dalyje, kurioje (ketvirtas papunktis) ieškovas patvirtina gavęs apibendrintą finansinių priemonių pobūdžio ir joms būdingos rizikos aprašymą, kuris skirtas supažindinti klientus ir potencialius klientus su finansinių priemonių esme bei rizikomis ir pritaikytas neprofesionaliajam klientui, kurio žinios ir patirtis investavimo srityje yra minimalios. Be to, sudarydamas su banku Aptarnavimo sutartį, ieškovas taip pat pasirašytinai patvirtino (sutarties „KLIENTO PATVIRTINIMAI IR PASIRINKIMAI“ dalies 2 p. penktas papunktis), kad gavo ir susipažino, be kita ko, su veiksmų, kurių bankas ėmėsi, siekdamas užtikrinti klientui priklausančių finansinių priemonių ir piniginių lėšų saugumą, aprašymo santrauką, įskaitant santraukos formą pateikiamą indėlių ir įsipareigojimų investuotojams draudimo sistemos, taikomos banko atžvilgiu atsižvelgiant į jo vykdomą veiklą Lietuvos Respublikoje ar kitoje valstybėje narėje, aprašymą. Santrauka yra skirta įgyvendinti IĮIDĮ 13 str. nustatytą banko pareigą dėl investuotojų informavimo apie įsipareigojimų jiems draudimą. Su ieškovu sudaryta Aptarnavimo sutartis yra tipinė sutartis, kurios nuostatos turi būti suprantamos ir aiškinamos sistemiškai, atsižvelgiant į tai, kokio pobūdžio paslaugas bankas teikė ieškovui kaip savo klientui. Nei Aptarnavimo sutartyje, nei Obligacijų sutartyse nėra nurodoma, kad AB banko SNORAS (draudėjo pagal IĮIDĮ) obligacijos yra draudžiamos indėlių draudimu, todėl konstatuotina, kad bankas nepateikė ieškovui klaidinančios informacijos ir ieškovas nesuklydo. Obligacijų, kaip paties banko išleistų vertybinių popierių, nedraudžiamumo pagal IĮIDĮ faktas negali būti laikomas investavimo rizika. Indėlių ir įsipareigojimų investuotojams draudimas nustatytas IĮIDĮ. Finansinių priemonių rinkų įstatymas leidžia investuotojui reikalingą informaciją atskleisti standartizuota forma (22 str. 3 d.), kas ir buvo tinkamai banko atlikta. Ieškovas teigia, kad banko darbuotoja neva jam paaiškino, kad obligacijos „kaip ir indėliai yra apdraustos", tačiau nepateikia tai patvirtinančių įrodymų. Sudarydami obligacijų pasirašymo sutartis, banko darbuotojai vadovaudavosi 2008-02-08 obligacijų platinimo banke instrukcija, pagal kurios 43 p., prieš sudarant sutartį, pasidomėdavo, ar klientas yra susipažinęs su sutarties sudarymo metu platinamos banko obligacijų emisijos sąlygomis, kurios išdėstytos prospekte ir emisijos galutinėse sąlygose. Jei klientas nebūdavo susipažinęs su emisijos sąlygomis, kliento prašymu vadybininkas išspausdindavo šiuos dokumentus iš banko interneto puslapio ir pateikdavo klientui. Ieškovą aptarnavusi banko darbuotoja dėl banke vestų mokymų bei turimos kvalifikacijos negalėjo netinkamai aptarnauti ieškovo Obligacijų sutarčių sudarymo metu ir neatskleisti jam su investavimu į obligacijas susijusios rizikos arba klaidinamai informuoti ieškovą apie obligacijoms taikomą indėlių draudimą. Vertinant tai, kad ieškovas buvo sudaręs ne vieną terminuotojo indėlio sutartį, įskaitant jų pratęsimus, ieškovas negali būti laikomas mažiau nei vidutinių sugebėjimų banko klientu, kuriam būtų sunku suprasti ir įvertinti trumpo ir nesudėtingo dokumento, kuriuo laikytina kiekviena iš ginčijamų sutarčių, turinį. Tam nėra būtina turėti išsilavinimą ir patirtį finansų ar investavimo į finansines priemones srityje. Taigi nėra pagrindo daryti išvadą, kad ieškovas galėjo klaidingai suvokti jam pateiktų susipažinti ir pasirašyti Obligacijų sutarčių sąlygas. Šiuo aspektu ypač akcentuotinas ginčijamose sutartyse esantys ieškovo patvirtinimai apie jo susipažinimą su Prospektais ir investavimo rizikomis bei sutikimai su Prospektų ir ginčo sutarčių sąlygomis. Obligacijų sutartys nėra sudėtingos nei pagal savo apimtį, nei pagal jas sudarančių nuostatų struktūrą. Ieškovas nepateikė įrodymų, kad iš tikrųjų jis siekė sudaryti ne Obligacijų sutartis, o kitas (pvz., terminuotojo indėlio) sandorius.

7Trečiasis asmuo VĮ „Indėlių ir investicijų draudimas“ atsiliepimo į ieškinį nepateikė, nors ieškinys jam įteiktas tinkamai (b. l. 32).

8Vilniaus apygardos teismas 2014-02-18 nutartimi sustabdė bylos nagrinėjimą iki bus išnagrinėta Lietuvos Aukščiausiojo teismo civilinė byla Nr. 3K-7-559/2013. Ši byla buvo išnagrinėta ( pasikeitė bylos numeris į 3K-7-602/2015), todėl 2016-05-23 nutartimi bylos nagrinėjimas buvo atnaujintas.

92016-06-17 byloje gautas ieškovo prašymas bylą nagrinėti jam nedalyvaujant, prašė tenkinti jo patikslinto 2013-12-23 ieškinio reikalavimus.

10Ieškinys atmestinas.

11Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2015 m. lapkričio 17 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-7-602-684/2015, įvertinęs Europos Sąjungos Teisingumo Teismo 2015 m. birželio 25 d. prejudiciniame sprendime byloje Nr. C-671/13 nurodytas aplinkybes, Indėlių ir Investuotojų direktyvų bei jas įgyvendinančių nacionalinių teisės aktų (IĮIDĮ) nuostatas, konstatavo: banko išleistos obligacijos neatitinka indėlio apibrėžties, todėl Indėlių direktyva ir joje nustatyta draudimo apsauga joms netaikytina. Obligacijoms, kaip vertybiniams popieriams, yra taikoma Investuotojų direktyvoje nustatyta kompensavimo (draudimo) sistema, tačiau vertinamu atveju (bankrutavus vertybinių popierių emitentui) nėra nustatytos jos taikymo sąlygos, t. y. neįrodytas draudžiamojo įvykio faktas (tam, kad būtų pritaikyta Investuotojų direktyvoje nustatyta kompensavimo sistema, turi būti tenkinamos visos šios direktyvos taikymo sąlygos: asmuo turi patekti tarp Investuotojų direktyvoje nurodytų subjektų, kuriems gali būti taikoma kompensavimo sistema; turi būti įvykęs Investuotojų direktyvoje apibrėžtas draudžiamasis įvykis).

12Nustatyta, kad Aptarnavimo sutarties „ Kliento patvirtinimai ir pasirinkimai“, sudarytos su ieškovu, 3 punkto VI-oje pastraipoje buvo nurodyta, jog, siekiant užtikrinti Kliento piniginių lėšų ir vertybinių popierių grąžinimą, Banko įsipareigojimai Klientui apdrausti LR įstatymų nustatyta tvarka ir sąlygomis VĮ „Indėlių ir investicijų draudimas“. Ieškovui reiškiant ieškinį tuo pagrindu, kad banko darbuotoja pateikė ieškovui aiškiai tikrovės neatitinkančią informaciją dėl obligacijų draudimo, lėmusią ieškovo valią sudaryti ginčo sutartį, dėl ko jis iš esmės suklydo, byloje turi būti padaryta išvada, ar rašytinėje Kliento aptarnavimo sutartyje aiškiai nenurodžius, kad obligacijos nėra apdraustos indėlių ir įsipareigojimų investuotojams draudimo įstatymo nustatyta tvarka, o Kliento aptarnavimo sutartyje nurodžius, kad banko įsipareigojimai klientui yra apdrausti LR įstatymų nustatyta tvarka ir sąlygomis, teismas turi padaryti išvadą, ar tai nebuvo kliento suklaidinimu, kuris turėjo esminės reikšmės jo apsisprendimui sudaryti ginčijamą sandorį.

13CPK 4 straipsnis numato, jog vienodos teismų praktikos formavimą įstatymų nustatyta tvarka užtikrina Lietuvos Aukščiausiasis teismas. Tai, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2015 m. lapkričio 17 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-7-602-684/2015 pagal ieškovo V. G. ieškinį atsakovui BAB bankas „Snoras“ dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu ir restitucijos taikymo, trečiasis asmuo byloje - VĮ „Indėlių ir investicijų draudimas“ bei pagal ieškovo V. V. N. ieškinį atsakovui BAB bankas „Snoras“ dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais ir įpareigojimų, trečiasis asmuo byloje VĮ „Indėlių ir investicijų draudimas“ padarytos išvados dėl reikalavimų, pareikštų analogišku pagrindu, kokie yra šioje byloje ieškovo J. J., tai leidžia daryti išvadą, kad yra suformuota CK 1.90 straipsnio 1 ir 2 dalių, taikytinų ir šioje byloje, taikymo praktika, sprendžiant, ar BAB banko Snoras klientai sudarė sandorius kaip neprofesionalūs investuotojai suklydę iš esmės ir dėl to sandoriai pripažintini negaliojančiais, ar tokio suklydimo nebuvo.

14Kasacinio teismo išnagrinėtoje byloje ieškovas taip pat teigė, kad atsakovo darbuotojos jį suklaidino aktyviais veiksmais, teikdamos klaidingą informaciją, kad obligacijos yra draudimo objektas. Ieškovas nurodė, kad jei atsakovas nebūtų garantavęs, jog investuotos lėšos bus saugios, jis niekada nebūtų sudaręs ginčijamų sandorių. Kasacinio teismo nutartyje nurodyta, jog kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad suklydimas – tai neteisingas sudaromo sandorio suvokimas; suklydimo atveju neteisingai suvokiamas sandorio turinys arba neteisingai išreiškiama valia sudaryti sandorį. Dėl suklydimo sudaryti sandoriai turi valios trūkumų; ją nulemia neteisingai suvoktos esminės sandorio aplinkybės arba netiksli valios išraiška. Esminiu laikytinas suklydimas dėl svarbių sudariusiam sandorį asmeniui aplinkybių, kurias teisingai suvokdamas sandorio nebūtų sudaręs. Dėl suklydimo sudarytas sandoris pripažįstamas negaliojančiu, jeigu konstatuojama, kad suklydimas buvo esminis, t. y. konstatuojama dėl suklydimo fakto ir jo esmingumo (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. spalio 27 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje J. G. v. S. M., bylos Nr. 3K-3-504/2008; 2009 m. lapkričio 27 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje J. S. v. V. L. ir kt., bylos Nr. 3K-3-531/2009; 2014 m. rugsėjo 5 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje A. B. v. AB DnB bankas, bylos Nr. 3K-3-391/2014; kt.). Vertinant, ar buvo suklysta, taikytinas protingumo kriterijus, t. y. šalies, teigiančios, kad ji suklydo, elgesys vertinamas atsižvelgiant į apdairaus, atidaus žmogaus elgesį tokiomis pačiomis aplinkybėmis. Protingumo principas reiškia, kad, esant sutarties laisvei ir asmenų lygiateisiškumui, kiekvienas asmuo privalo pats rūpintis savo teisėmis ir pareigomis. Prieš atlikdamas bet kokį veiksmą, asmuo turi apsvarstyti galimus tokio veiksmo teisinius padarinius. Konkretaus sandorio pagrindu šalims atsiranda teisės ir pareigos; dėl to kiekvienas asmuo, prieš sudarydamas sandorį, turi patikrinti, kokias pareigas pagal sandorį įgis, kokias – praras. Teisių ir pareigų klaidingas įsivaizdavimas negali būti pripažintas suklydimu, jeigu jis įvyko dėl sandorio šalies neapdairumo, neatidumo ar nerūpestingumo. Nutartyje nurodyta, kad kasacinis teismas, investicinių paslaugų teikimo byloje spręsdamas, ar investuotojas buvo suklaidintas, nurodė, kad yra svarbu įvertinti, ar banko klientui pateikta informacija buvo aiški ir nedviprasmiška ir ar ja remdamasis asmuo, kuris nėra profesionalusis investuotojas, galėjo priimti sprendimą, suvokdamas galimų padarinių riziką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. birželio 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje N. V. v. BAB bankas „Snoras“, bylos Nr. 3K-3-381/2013). Siekiant nustatyti suklaidinimo buvimą nagrinėjamuose santykiuose, pirmiausia būtina įvertinti finansų tarpininko elgesį, t. y. nustatyti, kokias informacines pareigas jis turėjo ir kaip jas vykdė, taip pat įvertinti, ar investuotojas, atsižvelgiant į konkrečias faktines bylos aplinkybes, galėjo suklysti dėl investavimo santykių esmės (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. kovo 17 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje R. B. v. AB DNB bankas, bylos Nr. 3K-3-68/2014; 2014 m. balandžio 16 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje G. P. v. AB DNB bankas, bylos Nr. 3K-3-206/2014; 2014 m. gegužės 20 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje S. L. v. AB DNB bankas, bylos Nr. 3K-3-265/2014; 2014 m. lapkričio 19 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje J. B. v. AB DNB bankas, bylos Nr. 3K-3-517/2014).

15Kasacinis teismas konstatavo, kad obligacijoms, kaip vertybiniams popieriams, yra taikoma Investuotojų direktyvoje nustatyta kompensavimo (draudimo) sistema, tačiau šiuo atveju nėra nustatytos jos taikymo sąlygos, t. y. neįrodytas draudžiamojo įvykio faktas. Dėl šios priežasties teismas konstatavo, kad ieškovo nurodytos Kliento aptarnavimo sutarties nuostatos, susijusios su draudimu, pačios savaime nėra neteisingos. Tačiau, teisėjų kolegijos vertinimu, sutartyje vartojama formuluotė „banko įsipareigojimai klientui yra apdrausti Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka ir sąlygomis VĮ „Indėlių ir investicijų draudimas“, nors ir nebūdama klaidinga, neatitinka aiškumo ir nedviprasmiškumo reikalavimų. Teisėjų kolegija sutiko, kad draudžiamumo aspektas ieškovui nebuvo pakankamai aiškiai atskleistas, tačiau sprendžia, jog nagrinėjamu atveju jis nebuvo esminė aplinkybė, lemianti ieškovo apsisprendimą sudaryti sandorį ar jo nesudaryti.

16Nagrinėjamoje byloje teismas daro išvadą, kad ir ieškovo J. J. apsisprendimo sudaryti dvi 31 vnt. ir 100 vnt. obligacijų įsigijimo sutartis ar jo nesudaryti, nenulėmė tai, kad jam nebuvo pakankamai aiškiai atskleistas draudžiamumo aspektas, todėl nėra pagrindo naikinti sandorio, kaip sudarytą dėl suklydimo. Tai, kad ieškovas nurodė, jog jam banko darbuotoja suteikė neteisingą informaciją dėl obligacijų draudimo, neleidžia daryti išvados, kad ši aplinkybė buvo įrodyta, nes atsakovui neigiant, jog klientams buvo aiškinama apie obligacijų draudimą, nėra pagrindo priimti ieškovo aiškinimą, atmetant atsakovo aiškinimą dėl to, kas ieškovui buvo paaiškinta žodžiu, sudarant sutartį. Daryti išvadą, kad ieškovas buvo atsakovo darbuotojos suklaidintas dėl obligacijų saugumo, nėra pagrindo, ieškovas neįrodė, jog jis buvo suklaidintas žodžiu aiškinant apie draudimą, atsakovo.

17Neprofesionalaus kliento aptarnavimo sutartyje nebuvo aiškiai nurodyta, kad obligacijos nėra apdraustos Indėlių ir įsipareigojimų investuotojams draudimo įstatymo nustatyta tvarka. Konstatuotina, jog atsakovas pareigos aiškiai ir suprantamai atskleisti ieškovui visus galimus pasirinkto investicinio sprendimo padarinius, jam įsigyjant banko fiksuotų palūkanų obligacijas neatliko, tačiau pagal kasacinio teismo formuojamą praktiką, kad ne kiekvienas finansų tarpininko neteisėtas elgesys netinkamai informuojant investuotoją yra toks esmingas, kad leistų sutartį pripažinti negaliojančia dėl suklydimo, daroma išvada, kad atsakovo pareigų nevykdymas ieškovo atžvilgiu yra nepakankamas pripažinti jo sudarytus obligacijų įsigijimo sandorius negaliojančiais dėl suklydimo.

18Procesinių dokumentų įteikimui teismas turėjo 5,30 Eur išlaidų, atmetus ieškinį, jos priteistinos iš ieškovo valstybei.

19Atsižvelgiant į tai, kad ieškinys nagrinėjamas ne atsakovo bankroto byloje, o atskiroje byloje, priimamas teismo sprendimas, o ne nutartis.

20Teismas, vadovaudamasis CPK 268 str.,

Nutarė

21Ieškinį atmesti.

22Priteisti iš ieškovo J. J. ( a/k ( - )) 5,30 Eur išlaidų valstybei. Priteista suma mokėtina Valstybinei mokesčių inspekcijai, įstaigos kodas – 188659752, įmokos kodas – 5660.

23Sprendimas gali būti skundžiamas apeliacine tvarka per trisdešimt dienų nuo pirmosios instancijos teismo sprendimo priėmimo dienos Lietuvos apeliaciniam teismui per Vilniaus apygardos teismą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Vilniaus apygardos teismo teisėja Danutė Kutrienė,... 2. sekretoriaujant Andželai Višumirskajai,... 3. dalyvaujant atsakovo atstovui A. M.,... 4. teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo J. J. ieškinį... 5. Ieškovas J. J. 2013 m. gruodžio 23 d. patikslintu ieškiniu kreipėsi į... 6. Atsakovas BAB bankas SNORAS su ieškiniu nesutinka ir prašo jį atmesti.... 7. Trečiasis asmuo VĮ „Indėlių ir investicijų draudimas“ atsiliepimo į... 8. Vilniaus apygardos teismas 2014-02-18 nutartimi sustabdė bylos nagrinėjimą... 9. 2016-06-17 byloje gautas ieškovo prašymas bylą nagrinėti jam nedalyvaujant,... 10. Ieškinys atmestinas.... 11. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2015 m. lapkričio 17 d. nutartimi... 12. Nustatyta, kad Aptarnavimo sutarties „ Kliento patvirtinimai ir... 13. CPK 4 straipsnis numato, jog vienodos teismų praktikos formavimą įstatymų... 14. Kasacinio teismo išnagrinėtoje byloje ieškovas taip pat teigė, kad atsakovo... 15. Kasacinis teismas konstatavo, kad obligacijoms, kaip vertybiniams popieriams,... 16. Nagrinėjamoje byloje teismas daro išvadą, kad ir ieškovo J. J.... 17. Neprofesionalaus kliento aptarnavimo sutartyje nebuvo aiškiai nurodyta, kad... 18. Procesinių dokumentų įteikimui teismas turėjo 5,30 Eur išlaidų, atmetus... 19. Atsižvelgiant į tai, kad ieškinys nagrinėjamas ne atsakovo bankroto byloje,... 20. Teismas, vadovaudamasis CPK 268 str.,... 21. Ieškinį atmesti.... 22. Priteisti iš ieškovo J. J. ( a/k ( - )) 5,30 Eur išlaidų valstybei.... 23. Sprendimas gali būti skundžiamas apeliacine tvarka per trisdešimt dienų nuo...