Byla e2-27-204/2016
Dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu

1Šilutės rajono apylinkės teismo teisėja Nijolė Bagdonienė, sekretoriaujant Marijai Razgauskienei, dalyvaujant ieškovei O. D., ieškovės atstovui advokatui Tomui Leščinskui, atsakovei R. L., atsakovės atstovui advokatui Vytautui Kelpšui, tretiesiems asmenims notarei Selvinai Daugėlienei, L. V. ir P. D., viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovės O. D. patikslintą ieškinį atsakovei R. L., tretiesiems asmenims Šilutės r. 2-ojo notaro biuro notarei Selvinai Daugėlienei, L. V. ir P. D. dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu,

Nustatė

2Ieškovė prašo pagal CK 1.84 str. ir 1.90 str. pripažinti negaliojančia 1997-09-08 dovanojimo sutartį, pagal kurią A. D. padovanojo R. L. gyvenamąjį namą, du tvartus, sandėlį, daržinę, viralinę, kitus kiemo statinius, esančius ( - ).

3Ieškovė ieškinyje nurodė ir teismo posėdyje paaiškino, kad 1997-09-08 jos tėvas A. D. su atsakove R. L., kuri yra ieškovės sesers L. V. dukra, sudarė dovanojimo sutartį, pagal kurią A. D. padovanojo R. L. gyvenamąjį namą, du tvartus, sandėlį, daržinę, viralinę, kitus kiemo statinius, esančius ( - ). Šį sandorį patvirtino Šilutės rajono 2-ojo notaro biuro notarė Selvina Daugėlienė. Tą pačią dieną ieškovės motina G. D. notarei pateikė prašymą dėl pritarimo sutuoktinio sandoriui. Apie tėvo A. D. sudarytą dovanojimo sutartį ji sužinojo iš karto po jo mirties 2000-11-09, dar esant gyvai motinai. Ieškovė manė, kad tėvas atsakovei padovanojo tik savo dalį sodybos, nes mama ieškovei ir kitiems giminaičiams tvirtino, kad savo dalį ji paliks ieškovei. Apie mamos G. D. raštišką sutikimą dovanojimo sandoriui ieškovė sužinojo tik prieš paduodant ieškinį teismui. Mama mirė 2002-10-12, todėl ieškovė nurodo, kad ji, kaip įstatyminė įpėdinė, turi teisę paveldėti jai priklausantį turtą. Ieškovė nurodo, kad G. D., teikdama 1997-09-08 prašymą notarei dėl neprieštaravimo A. D. dovanojimo sandoriui, galėjo būti notarės suklaidinta, nes pagal bendrą reikalavimą dovanojant santuokoje bendrai įgytą turtą dovanotojais turi būti abu sutuoktiniai, o ne vienas iš jų. G. D., parašydama 1997-09-08 sutikimą notarei, galėjo nesuvokti šio prašymo esmės. Iš prašymo turinio nėra aiškiai matyti, kad G. D. sutinka dovanoti R. L. ir savo dalį santuokoje įgyto turto, todėl G. D. suklydus, sudarytas sandoris pripažintinas negaliojančiu. Ieškovė taip pat nurodo, kad G. D. pasirašydavo savo autentišku parašu, o ne tik parašydama savo vardą ir pavardę. Parašo neparašymas 1997-09-08 prašyme leidžia daryti prielaidą, kad G. D. nepritarė dovanojimo sandoriui. Paaiškino, kad mama jau 1995 m. kartais priepuolių metu nebesuvokė aplinkos, nors šiaip ji buvo protinga, jai taip pat galėjo įtaką padaryti tėvas. Nurodė, kad nors ji po mamos mirties ir priėmė palikimą - žemės sklypus, tačiau galvodama, kad tėvas padovanojo tik savo dalį atsakovei R. L., o mamos valia buvo, kad neparduoti tėviškės ir leisti R. L. ten gyventi, kol ji norės, atsakovei nusprendus parduoti sodybą, ji pati ketino išpirkti tėvo dalį, derybos dėl pirkimo – pardavimo vyko jau nuo 2002 m., tačiau nepavykdavo susitarti dėl kainos. Galutinai tą faktą, kad jos mama ir savo dalį kartu su tėvu padovanojo atsakovei, ji supratusi tik prieš paduodant ieškinį į teismą, tai yra 2014 m. balandžio mėnesį.

4Atsakovė atsiliepime į ieškinį nurodė, kad su A. D. ir G. D. ginčo name gyveno nuo 1992 metų. Nuo vaikystės palaikė gerus santykius su seneliais, jie nuolatos kartodavo, kad planuoja ir nori atsakovei padovanoti gyvenamąjį namą ir ūkinius pastatus. Ieškovė O. D. nesutarė su savo tėvais, o ypač su tėvu, todėl jis norėjo kad pastatai atitektų R. L.. Nurodo, kad G. D. dovanojimo sandorio metu buvo sveika, suvokė savo veiksmų prasmę ir esmę. G. D., kaip ir A. D., norėjo padovanoti jai pastatus ir tai padarė laisva valia be jokios prievartos, suvokdami savo veiksmus. Nuo pat G. D. ligos pradžios atsakovė gyveno kartu su ja, blogėjant jos sveikatai, ji ją slaugė. Pačioje G. D. gyvenimo pabaigoje, maždaug likus savaitei iki mirties, slaugyti ją padėjo jos vaikai. Notarei, tvirtinant dovanojimo sandorį, nekilo jokių abejonių dėl sandorio šalių veiksnumo, kadangi tiek A. D., tiek G. D., nors ir būdami pakankamai garbaus amžiaus, puikiai orientavosi. Jie abu dalyvavo sudarant sandorį, tačiau jos pavardė nebuvo įrašyta sutartyje. A. D. ir G. D. nebuvo pripažinti neveiksniais, atsižvelgiant į tai, sandoris negali būti pripažintas negaliojančiu. Kadangi ieškovė nuo pat pradžių žinojo, kad seneliai R. L. padovanojo ginčo namą, ji yra praleidusi 10 metų senaties terminą ieškiniui pareikšti.

5Trečiasis asmuo Šilutės r. 2-ojo notaro biuro notarė Selvina Daugėlienė atsiliepime į ieškinį nurodė, kad 1997-09-08 patvirtino dovanojimo sutartį, notarinio registro Nr. 2SD-4814, pagal kurią A. D. padovanojo savo vaikaitei R. L. jam priklausančius pastatus, esančius ( - ). Sudarant pastatų dovanojimo sutartį, buvo vadovaujamasi tuo metu galiojusiu Lietuvos Santuokos ir Šeimos kodeksas (toliau - SŠK) 21 str. Dovanojami pastatai, esantys ( - )buvo sutuoktinių A. D. ir jo žmonos G. D. bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė. SŠK 21 str. 4 p. yra nustatyta, kad sandoriams sudaryti dėl turto, kuriam reikalingas privalomas notaro tvirtinimas ar registracija atitinkamose įstaigose, perleidimo ar įkeitimo, kito sutuoktinio sutikimas sandoriui sudaryti turi būti išreikštas raštu. G. D. sutikimas dovanojimo sandoriui ir buvo išreikštas raštu ir notaro patvirtintas. Prieš sudarant sandorį A. D. notaro biure lankėsi keletą kartų, jis domėjosi, kokius dokumentus jis su žmona turi pateikti notarui, nurodė, kad jie abu su žmona G. D. apsvarstė ir nusprendė padovanoti pastatus savo anūkei R. L.. G. D. pati dalyvavo sandorio sudaryme, jai prieš tai buvo išaiškintos dovanojimo sutarties sudarymo teisinės pasekmės, taip pat išaiškintas SŠK nuostatos, kad reikalingas jos sutikimas dėl pastatų dovanojimo anūkei R. L., sutikimą ji perskaitė ir pasirašė savo ranka, viską pilnai suprasdama. G. D. pilnai suprato, kad jos sutuoktinis A. D. dovanoja jų abiejų anūkei R. L. visus jiems priklausančius pastatus, esančius Laučių kaime, Šilutės rajone. Jokių abejonių, kad ji galėtų būti psichiškai nesveika ir nesuprastų savo veiksmų ir negalėtų jų valdyti, nekilo. Senyvo amžiaus piliečiai dažnai dokumentus pasirašo pilna pavarde, o trumpai nepasirašo. Taip pasirašė ir abu Degučiai dokumentuose. Po sutarties patvirtinimo praėjo beveik 17 metų, o po G. D. mirties praėjo beveik 12 metų, todėl prašo taikyti senaties terminą dėl 1997-09-08 sandorio nuginčijimo, kadangi jis yra praleistas.

6Trečiasis asmuo L. V. teismo posėdžio metu nurodė, kad apie 1997-09-08 dovanojimo sutartį sužinojo po tėvo A. D. mirties 2000-11-09, apie tai pasakė mama G. D.. Su ieškiniu nesutinka.

7Trečiasis asmuo P. D. teismo posėdžio metu nurodė, kad 1970 m. padėjo tėvams statyti namą. Tėvas A. D. sakė, kad sodyba liks jam. Apie 1997-09-08 dovanojimo sandorį sužinojo po tėvo A. D. mirties 2000 m. lapkričio pabaigoje. Apie tai, kad tėvas R. L. padovanojo savo turto dalį, sužinojo iš sesers O. D.. Mirus tėvui, mamos G. D. būklė buvo sunki, ji gyveno su R. L., kuri jai neleisdavo niekur išeiti. Mama sirgo dar iki tėvo mirties. Tėvas A. D., dovanodamas turtą, darė įtaką mamai G. D., kad ši sutiktų padovanoti turtą R. L.. Mirus mamai dėl sodybos paveldėjimo į notarą nesikreipė. Su ieškiniu sutinka.

8Iš byloje esančios paveldėjimo bylos, užvestos po A. D. mirties, dokumentų matyti, kad atsakovė R. L. priėmė mirusiojo palikimą, jai paliktą 1997-09-02 testamentu. G. D. pareiškimu nurodė, kad palikimo nepriėmė ir sutiko, kad paveldėjimo teisės liudijimas būtų išduotas mirusiojo vaikaitei R. L.. Paveldėjimo teisės pagal testamentą liudijimas 2013-07-05 buvo išduotas atsakovei R. L..

9Liudytoja L. K. teismo posėdžio metu parodė, kad yra O. D., L. V. dukterėčia. Pas senelius A. D. ir G. D. Laučiuose gyveno iki 1994 m. R. L. gyveno kartu, padėdavo seneliams ūkyje. Buvo žinoma, kad A. D. ir G. D. surašė testamentą, o paskui R. L. padovanojo namą. Seneliai apie turto dovanojimą R. L. šnekėdavo dažnai. Negalėtų pasakyti, kad G. D. savo veiksmų galėjo nesuvokti. Dar 1998 m. G. D. prižiūrėdavo vaikus, kai R. L. išvažiuodavo. Kiti šeimos nariai žinojo apie dovanojimą R. L., visi apie tai kalbėjo. Apie dalies namo palikimą O. D. kalbos nebuvo.

10Liudytoja R. K. teismo posėdžio metu parodė, kad anksčiau gyveno Laučiuose, pažinojo A. D. ir G. D.. Su G. D. bendraudavo, kai paklausė jos, kodėl namą padovanojo anūkei R. L., ji atsakė, kad taip daryti sutarė kartu su A. D., kadangi visiems kitiems vaikams jau dalis atidavė, jie turi kur gyventi, o anūkės šeima jauna. Požymių, kad G. D. būtų psichiškai nesveika, nebuvo.

11Liudytoja P. Š. teismo posėdžio metu parodė, kad gerai pažinojo A. D. ir G. D., gyveno kaimynystėje, ateidavo kartais jų aplankyti. Dar prieš A. D. mirtį bendraujant su G. D., ji sakė, kad namą ketina padovanoti anūkei R. L., nes ji juos prižiūri. Kada namas padovanotas nežino. Požymių apie G. D. blogą sveikatos būkle nebuvo. Po A. D. mirties sužinojo, kad namas jau padovanotas anūkei R. L.. Visi kaimynai apie tai žinojo, ar O. D. apie tai žinojo, nežino, tačiau A. D. dukra L. V. tai žinojo.

12Liudytojas J. K. teismo posėdžio metu parodė, kad jo tėvai gyveno Laučiuose šalia A. D. ir G. D. namų. Dirbo kartu su R. L. vyru, kartais užeidavo pas juos į svečius. Įsišnekėjus su A. D. ir G. D., jie pasakė, kad namus padovanojo anūkei R. L.. Klausė jų, kodėl vaikams nepadovanojo, jie sakė, kad vaikai jau savo gavo. G. D. buvo žvali, linksma ir protinga moteris.

13Liudytoja J. D. teismo posėdžio metu parodė, kad yra O. D. brolienė, G. D. marti. Po uošvio A. D. mirties, O. D. jai papasakojo, kad A. D. paliko R. L. turtą, bet G. D. savo turto dalies nepaliko R. L.. Bendraujant su G. D., ji sakydavo, kad žemę paliks vaikams. Po A. D. mirties nebegalėjo bendrauti su G. D., nes R. L. neleisdavo. Prieš mirtį ji G. D. prašė paskolinti pinigų, tada ji pasakiusi, kad negali paskolinti, nes turi duoti Redai 100 litų. Su G. D. buvo galima bendrauti normaliai. G. D. prieš mirtį O. D. sakė pasirūpinti broliu Petru ir jo nenuskriausti.

14Liudytoja R. S. teismo posėdžio metu parodė, kad yra O. D. ir L. V. pusseserė. Ji bendraudavo su A. D., kuris gailėjosi, kad savo turto dalies nedovanojo bažnyčiai. Kam turtas padovanotas, nežino.

15Ieškovės atstovas prašo ieškinį patenkinti.

16Atsakovės atstovas prašo ieškinio netenkinti, taikyti ieškinio senatį.

17Ieškinys atmestinas.

18Dėl ieškinio senaties.

19Ieškinio senatis – tai įstatymų nustatytas laiko tarpas (terminas), per kurį asmuo gali apginti savo pažeistas teises pareikšdamas ieškinį (CK 1.124 straipsnis). Bendrasis dešimties metų ieškinio senaties terminas nustatytas CK 1.125 straipsnio 1 dalyje, o atskirų rūšių reikalavimams taikomi sutrumpinti ieškinio senaties terminai, nustatyti CK ir kituose teisės aktuose. Pagal CK 1.126 straipsnio 2 dalį ieškinio senatį teismas taiko tik tuo atveju, kai ginčo šalis reikalauja. Pagal CK 1.131 straipsnio 1 dalies nuostatą ieškinio senaties termino pabaiga iki ieškinio pareiškimo yra pagrindas atmesti ieškinį. Jeigu teismas pripažįsta, kad ieškinio senaties terminas praleistas dėl svarbios priežasties, pažeistoji teisė turi būti ginama, o praleistas ieškinio senaties terminas atnaujintas. Taigi, jei kita ginčo šalis reikalauja taikyti ieškinio senatį (CK 1.126 straipsnio 2 dalis), ieškinio reikalavimus teismas nagrinėja iš esmės nustatęs, ar šis terminas nepraleistas arba, jei praleistas, ar nėra pagrindo jį atnaujinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. vasario 20 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-74-421/2015).

20Pagal CK 1.127 straipsnio 1 dalį, ieškinio senaties termino eiga prasideda nuo tos dienos, kai asmuo sužino arba turi sužinoti apie savo teisės pažeidimą. Pagal bendrąją ieškinio senaties termino eigos pradžios nustatymo taisyklę ieškinio senaties terminas prasideda nuo teisės į ieškinį atsiradimo dienos, o teisė į ieškinį atsiranda nuo tos dienos, kurią asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą. Teisės pažeidimo momentas ir sužinojimo apie šios teisės pažeidimą diena gali nesutapti. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamoje praktikoje pabrėžiama, kad, ginčo šaliai reikalaujant taikyti ieškinio senatį, teismas turi nustatyti, kada prasidėjo ieškinio senaties termino eiga. Pagal CK 1.127 straipsnio 1 dalį, ieškinio senaties termino eigos pradžia siejama su subjektyviąja aplinkybe (asmens žinojimu ar turėjimu žinoti apie jo teisės pažeidimą), tačiau subjektyviojo kriterijaus negalima suabsoliutinti, nes kiekvienas asmuo turi rūpintis savo teisėmis ir operatyviu jų gynimu, kad nebūtų pažeistas civilinių santykių stabilumas (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. spalio 22 d. nutartį civilinėje byloje A. S. v. Lietuvos valstybinis simfoninis orkestras ir kt., bylos Nr. 3K-3-449/2009). Teisės į ieškinį atsiradimas, kartu ir ieškinio senaties termino pradžia nusakoma ne objektyviu (teisės pažeidimo), o subjektyviu momentu (kada asmuo sužinojo ar turėjo sužinoti apie jo teisės pažeidimą), nes asmuo gali įgyvendinti teisę ginti savo pažeistas teises tik žinodamas, kad šios yra pažeistos. Teisės pažeidimo ir sužinojimo apie jį momentas gali sutapti, bet gali ir nesutapti, t. y. asmuo apie tai gali sužinoti vėliau, tačiau pastarąją aplinkybę jis turi įrodyti. Be to, siekiant nustatyti ieškinio senaties termino pradžią, būtina išsiaiškinti, kurią dieną rūpestingas ir apdairus asmuo, esant tokioms pat aplinkybėms, galėjo ir turėjo sužinoti, kad jo teisė yra pažeista. Nuo tos dienos ir turėtų būti skaičiuojamas ieškinio senaties terminas.

21Iš byloje esančios medžiagos, šalių, trečiųjų asmenų bei liudytojų parodymų nėra galimybės tiksliai nustatyti, kada ieškovė sužinojo apie ginčijamos 1997-09-08 dovanojimo sutarties esmę (prasmę), apie tai, kad G. D. sutikimu perleido ir savo dalį atsakovei, tačiau ta aplinkybė, kad paveldėjimo teisės pagal testamentą liudijimas, 2000-11-09 mirus A. D., buvo išduotas tik 2013-07-05, leidžia patikėti ieškove, jog ji apie sodybos padovanojimą atsakovei galėjo sužinoti tik 2014 m., prieš ieškinio padavimą teismui.

22Įvertinus visas aplinkybes, laikytina, kad ieškinio senaties terminas nėra pasibaigęs.

23Dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu pagal CK 1.84 str. ir 1.90 str.

24Sprendžiant klausimą, galėjo ar negalėjo asmuo, sudarydamas sandorį, suvokti savo veiksmų reikšmę ir juos valdyti, būtina atsižvelgti į asmens būseną (jo sveikatą, psichikos būklę ir kitas svarbias aplinkybes) ir į sudaryto sandorio turinį (jo naudingumą, pagrįstumą, protingumą ir kita). Asmens būseną, kaip juridinį faktą, gali patvirtinti teismo psichiatrijos ekspertizė, tačiau teismas privalo vertinti ir kitus įrodymus, patvirtinančius ar paneigiančius tam tikrą asmens būseną sandorio sudarymo metu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005-10-05 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-451/2005; 2009-06-29 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-278/2009). Teismai, nagrinėdami ieškinį dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu, kai sandorį sudarė fizinis asmuo, negalėjęs suprasti savo veiksmų reikšmės, turi atsižvelgti į duomenis apie šio asmens būseną sandorio sudarymo metu ir sudaryto sandorio turinį (sandorio naudingumą ar žalingumą, pagrįstumą ir kt.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005-10-05 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-451/2005; 2009-06-29 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-278/2009; 2009-11-04 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-421/2009; 2012-10-31 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-434/2012).

25Byloje buvo paskirta G. D. pomirtinė psichiatrijos ekspertizė, kurios metu ekspertai nustatė, kad: 1) nėra duomenų, kad G. D., 1997-09-08 pasirašydama sutikimą leisti savo vyrui dovanoti turtą, būtų sirgusi psichikos sutrikimu; 2) nėra duomenų, kad G. D., 1997-09-08 pasirašydama sutikimą leisti savo vyrui dovanoti turtą, būtų negalėjusi suprasti savo veiksmų esmės ar būtų negalėjusi jų valdyti. Kad G. D. suprato savo veiksmus, norėjo sodybą padovanoti anūkei R. L. ir ją padovanojo, įrodo ir liudytojų L. K., R. K., P. Š., J. K. parodymai.

26Atsižvelgiant į G. D. pomirtinę teismo psichiatrijos ekspertizę, į aukščiau nurodytų liudytojų parodymus, 1997-08-08 sandorį pripažinti negaliojančiu pagal CK 1.84 straipsnį nėra pagrindo.

271997-08-08 dovanojimo sutartis buvo sudaroma vadovaujantis 1969-07-16 įsaku Nr. VII-327 „Dėl Lietuvos Tarybų Socialistinės Respublikos Santuokos ir šeimos kodekso patvirtinimo (Dėl Lietuvos Respublikos Santuokos ir šeimos kodekso patvirtinimo)“ (Vyriausybės žinios, 1969, Nr. 21-186), kuris neteko galios 2001 07 01. Šio kodekso 21 str. 4 p. buvo nustatyta, kad sandoriams sudaryti dėl turto, kuriam reikalingas privalomas notarinis tvirtinimas ar registracija atitinkamuose organuose, perleidimo ar įkeitimo, kito sutuoktinio sutikimas sandoriui sudaryti turi būti išreikštas raštu. G. D. sutikimas dovanojimo sandoriui buvo išreikštas raštu ir patvirtintas notariškai. Tokiu būdu, 1997-08-08 dovanojimo sutartimi A. D. padovanojo vaikaitei R. L.: pastatą - gyvenamąjį namą, unikalus Nr. ( - ); pastatą -tvartą, unikalus Nr. ( - ); pastatą – sandėlį, unikalus Nr. ( - ), pastatą – daržinę, unikalus Nr. ( - ), pastatą – viralinę, unikalus Nr. ( - ); pastatą – tvartą, unikalus Nr. ( - ); kiti kiemo statiniai, unikalus Nr. ( - ), esančius ( - ).

28Dovanojimo sutartis yra dvišalis sandoris, kuriam sudaryti būtina dviejų šalių suderinta valia (CK 1.63 str. 6 d.). Dovanojimo sutartis yra valios aktas, kuriuo šio sandorio šalys sąmoningai siekia tam tikro tikslo – dovanotojas nori neatlygintinai perduoti turtą kito asmens nuosavybėn, o apdovanotasis nori jį neatlygintinai gauti. Tam, kad būtų sudaryta dovanojimo sutartis, labai svarbią reikšmę turi žmogaus (dovanotojo) vidinė valia, kuriai susiformuoti reikia turėti motyvus ir tikslą, tačiau teisinę reikšmę turi tik tiesioginis teisinis tikslas – ar dovanojimo sutartimi dovanotojas tikrai norėjo ir siekė neatlygintinai perduoti savo turtą apdovanojamojo nuosavybėn.

29Sandorių negaliojimo instituto paskirtis – užtikrinti civilinių teisinių santykių stabilumą, įgytų teisių ilgaamžiškumą ir jų gerbimą. Sandorio pripažinimas negaliojančiu be pakankamo teisinio pagrindo prieštarautų šiam stabilumo tikslui, neatitiktų sutarties laisvės, nesikišimo į privačius santykius, teisinio apibrėžtumo, taip pat teisingumo ir protingumo principų (CK 1.2, 1.5 str.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012-05-18 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-232/2012; 2013-03-29 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-2/2013). Tai reiškia, kad sandorių negaliojimo instituto normos skirtos ne tik apsaugoti viešąjį interesą (eliminuojant iš civilinės apyvartos tokius susitarimus, kuriais būtų pažeidžiama viešoji tvarka, imperatyviosios įstatymo nuostatos, atspindinčios įstatymų leidėjo siekiamą civilinių santykių reglamentavimo rezultatą, taip pat visuomenėje nustatyti sąžiningo elgesio principai) bei sąžiningų sutartinių santykių šalių interesus nuo jų pažeidimo nesąžiningos šalies veiksmais, bet ir užtikrinti civilinės apyvartos stabilumą, užkertant kelią siekiams piktnaudžiauti sandorių negaliojimo institutu, pasinaudoti jo normomis nesąžiningais tikslais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013-03-29 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-2/2013). Sandorių galiojimo sąlygas, kurios tiesiogiai susijusios su sandorių negaliojimo institutu, nustato įstatymas (CK 1.63-1.77 str.). Sutartims papildomas galiojimo sąlygas nustato sutarčių teisė (CK 6.154-6.228 str.). Sandorius, taip pat ir sutartis, galima pripažinti negaliojančiais tik remiantis įstatymuose numatytais pagrindais (bendraisiais sandorių negaliojimo pagrindais, numatytais CK 1.78-1.96 str., taip pat CK ir kituose įstatymuose numatytais kitais atskirų sandorių ar sutarčių rūšių negaliojimo pagrindais). CK 6.224 str. numato, jog sutartis gali būti pripažinta negaliojančia CK numatytais sandorių negaliojimo pagrindais, taip pat kitais įstatymų nustatytais pagrindais.

30Pagal kasacinio teismo išaiškinimą, valios išreiškimas yra vienas svarbiausių kiekvieno sandorio elementų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003-04-14 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-478/2003). CK 1.90 ir 1.91 str. reglamentuojamas sandorių, turinčių valios trūkumų, pripažinimas negaliojančiais; nustatyta, kad iš esmės suklydus ar dėl apgaulės sudarytas sandoris gali būti teismo tvarka pripažintas negaliojančiu atitinkamai pagal klydusios šalies ar nukentėjusiojo ieškinį.

31Pagal CK 1.90 str. suklydimu laikoma klaidinga prielaida apie egzistavusius esminius sandorio faktus sandorio sudarymo metu. Kasacinis teismas ne kartą yra pažymėjęs, kad dėl suklydimo sudarytas sandoris pripažįstamas negaliojančiu, jeigu konstatuojama, jog suklydimas buvo esminis, t. y. konstatuojama dėl suklydimo fakto ir jo esmingumo. Vertinant, ar buvo suklysta, taikytinas protingumo kriterijus, t.y. šalies, teigiančios, kad ji suklydo, elgesys vertinamas, atsižvelgiant į apdairaus, atidaus žmogaus elgesį tokiomis pačiomis aplinkybėmis. Protingumo principas reiškia, kad, esant sutarties laisvei ir asmenų lygiateisiškumui, kiekvienas asmuo privalo pats rūpintis savo teisėmis ir pareigomis. Prieš atlikdamas bet kokį veiksmą, asmuo turi apsvarstyti galimus tokio veiksmo teisinius padarinius. Klaidingas teisių ir pareigų įsivaizdavimas negali būti pripažįstamas suklydimu, jeigu jis įvyko dėl sandorio šalies neapdairumo, neatidumo ar nerūpestingumo. Vertinant, ar apskritai buvo suklysta, reikia atsižvelgti į sandorio šalies amžių, išsilavinimą, sandorio sudarymo aplinkybes ir kitas svarbias aplinkybes. Suklydimą galima konstatuoti buvus tik tuo atveju, jeigu suklysta dėl esminių sandorio elementų, egzistavusių sandorio sudarymo metu, bet ne dėl aplinkybių, atsiradusių po jo sudarymo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007-07-05 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-306-2007; 2009-11-27 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-531/2009; 2014-03-07 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-72/2014).

32Atsižvelgiant į tai, kad 1997-08-08 dovanojimo sandoris sudarytas laikantis tuo metu galiojusių teisės aktų, t.y. Santuokos ir šeimos kodekso, G. D. pati dalyvavo sandorio sudaryme, jai notarė išaiškino dovanojimo sutarties sudarymo teisines pasekmes, taip pat išaiškino Santuokos ir šeimos kodekso nuostatas, kad reikalingas jos sutikimas dėl pastatų dovanojimo anūkei R. L., kurį ji perskaitė ir pasirašė savo ranka, viską pilnai suprasdama. Ieškovės nurodytos aplinkybės, kad G. D. pasirašė sutartį suklydusi, atmestinos kaip neįrodytos, todėl sandorį pripažinti negaliojančiu pagal CK 1.90 straipsnį nėra pagrindo.

33Taip pat teismas pasisako dėl G. D. notarei duoto sutikimo vyrui A. D. dovanoti anūkei R. L. turtą pagal 1997-08-08 dovanojimo sutartį pasirašymo. Byloje pateikti notarės S.Daugėlienės notarinio registro nuorašai, G. D. 1976-03-09 Pensijų skyrimo komisijai rašyto pareiškimo nuorašas bei G. D. parašas 1975-08 mėn. atlyginimo žiniaraštyje įrodo, kad G. D. tinkamai pasirašė notarui pateiktame dokumente, kad tai yra tikras jos parašas.

34Teismas, įvertinęs visus byloje surinktus įrodymus, konstatuoja, jog 1997-09-08 sudarytas sandoris yra teisėtas ir ji pripažinti negaliojančiu nėra pagrindų, todėl ieškinys atmestinas.

35Ieškinį atmetus, iš ieškovės atsakovei priteistina 724,05 Eur bylinėjimosi išlaidų, kurias sudaro išlaidos advokato pagalbai apmokėti (CPK 93 str., 88 str. 1 d. 6 p.).

36Iš ieškovės taip pat priteistinos teismo procesinių dokumentų įteikimo išlaidos – 18,15 Eur - valstybei (LR CPK 92 str., 96 str.).

37Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 259 str., 270 str.,

Nutarė

38Ieškinį atmesti.

39Priteisti iš ieškovės O. D., asmens kodas ( - ) atsakovei R. L., asmens kodas ( - ) 724,05 Eur bylinėjimosi išlaidų.

40Priteisti iš ieškovės O. D., asmens kodas ( - ) 18,15 Eur bylinėjimosi išlaidų į valstybės biudžetą.

41Sprendimas per trisdešimt (30) dienų nuo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Klaipėdos apygardos teismui, skundą paduodant Šilutės rajono apylinkės teismui.

1. Šilutės rajono apylinkės teismo teisėja Nijolė Bagdonienė,... 2. Ieškovė prašo pagal CK 1.84 str. ir 1.90 str. pripažinti negaliojančia... 3. Ieškovė ieškinyje nurodė ir teismo posėdyje paaiškino, kad 1997-09-08 jos... 4. Atsakovė atsiliepime į ieškinį nurodė, kad su A. D. ir G. D. ginčo name... 5. Trečiasis asmuo Šilutės r. 2-ojo notaro biuro notarė Selvina Daugėlienė... 6. Trečiasis asmuo L. V. teismo posėdžio metu nurodė, kad apie 1997-09-08... 7. Trečiasis asmuo P. D. teismo posėdžio metu nurodė, kad 1970 m. padėjo... 8. Iš byloje esančios paveldėjimo bylos, užvestos po A. D. mirties, dokumentų... 9. Liudytoja L. K. teismo posėdžio metu parodė, kad yra O. D., L. V.... 10. Liudytoja R. K. teismo posėdžio metu parodė, kad anksčiau gyveno... 11. Liudytoja P. Š. teismo posėdžio metu parodė, kad gerai pažinojo A. D. ir... 12. Liudytojas J. K. teismo posėdžio metu parodė, kad jo tėvai gyveno... 13. Liudytoja J. D. teismo posėdžio metu parodė, kad yra O. D. brolienė, G. D.... 14. Liudytoja R. S. teismo posėdžio metu parodė, kad yra O. D. ir L. V.... 15. Ieškovės atstovas prašo ieškinį patenkinti.... 16. Atsakovės atstovas prašo ieškinio netenkinti, taikyti ieškinio senatį.... 17. Ieškinys atmestinas.... 18. Dėl ieškinio senaties. ... 19. Ieškinio senatis – tai įstatymų nustatytas laiko tarpas (terminas), per... 20. Pagal CK 1.127 straipsnio 1 dalį, ieškinio senaties termino eiga prasideda... 21. Iš byloje esančios medžiagos, šalių, trečiųjų asmenų bei liudytojų... 22. Įvertinus visas aplinkybes, laikytina, kad ieškinio senaties terminas nėra... 23. Dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu pagal CK 1.84 str. ir 1.90 str. ... 24. Sprendžiant klausimą, galėjo ar negalėjo asmuo, sudarydamas sandorį,... 25. Byloje buvo paskirta G. D. pomirtinė psichiatrijos ekspertizė, kurios metu... 26. Atsižvelgiant į G. D. pomirtinę teismo psichiatrijos ekspertizę, į... 27. 1997-08-08 dovanojimo sutartis buvo sudaroma vadovaujantis 1969-07-16 įsaku... 28. Dovanojimo sutartis yra dvišalis sandoris, kuriam sudaryti būtina dviejų... 29. Sandorių negaliojimo instituto paskirtis – užtikrinti civilinių teisinių... 30. Pagal kasacinio teismo išaiškinimą, valios išreiškimas yra vienas... 31. Pagal CK 1.90 str. suklydimu laikoma klaidinga prielaida apie egzistavusius... 32. Atsižvelgiant į tai, kad 1997-08-08 dovanojimo sandoris sudarytas laikantis... 33. Taip pat teismas pasisako dėl G. D. notarei duoto sutikimo vyrui A. D.... 34. Teismas, įvertinęs visus byloje surinktus įrodymus, konstatuoja, jog... 35. Ieškinį atmetus, iš ieškovės atsakovei priteistina 724,05 Eur... 36. Iš ieškovės taip pat priteistinos teismo procesinių dokumentų įteikimo... 37. Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 259 str., 270 str.,... 38. Ieškinį atmesti.... 39. Priteisti iš ieškovės O. D., asmens kodas ( - ) atsakovei R. L., asmens... 40. Priteisti iš ieškovės O. D., asmens kodas ( - ) 18,15 Eur bylinėjimosi... 41. Sprendimas per trisdešimt (30) dienų nuo priėmimo dienos gali būti...