Byla 2A-2017-436/2014

1Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus kolegija, susidedanti iš teisėjų Virginijos Lozoraitytės, Arūno Rudzinsko (kolegijos pirmininko ir pranešėjo) ir Egidijaus Tamašausko, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi atsakovės UAB „Nakeda“ apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2014 m. gegužės 27 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-2120-435/2014 pagal ieškovo Širvintų rajono savivaldybės administracijos ieškinį atsakovui UAB „Nakeda“, trečiasis asmuo Lietuvos Respublika, atstovaujama Valstybinės mokesčių inspekcijos prie LR Finansų ministerijos, dėl nuomos mokesčio ir palūkanų priteisimo ir atsakovo priešieškinį dėl kompensacijos už atliktą kapitalinį remontą priteisimo, ir

Nustatė

2I.

3Ginčo esmė

4Ieškovas prašė priteisti iš atsakovo 110.000 Lt. nesumokėto nuomos mokesčio ir 17.500 Lt. palūkanų bei 5 procentų metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Ieškinyje nurodoma, kad Širvintų rajono savivaldybė patikėjimo teise valdo Lietuvos Respublikai priklausantį nekilnojamąjį turtą - užtvanką, vadinamą Širvintų rajono Bartkuškio žemės ūkio hidrotechnikos kompleksu, esančią Papernės k. Jauniūnų sen. Širvintų r. sav. Šis hidrotechnikos kompleksas 2001-02-08 sutartimi Nr. 2 buvo išnuomotas 50 metų skaičiuojant nuo sutarties sudarymo dienos UAB „Nakeda“. Atsakovė numos mokesčio nemokėjo, todėl ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu.

5Atsakovas su ieškiniu nesutiko ir pateikė teismui priešieškinį, kuriuo prašė priteisti iš ieškovo atsakovo naudai 16.556,46 Lt kompensacijos už atliktą hidrotechnikos komplekso kapitalinį remontą. Nurodė, kad išnuomoto hidrotechnikos komplekso būklė buvo labai prasta, todėl ieškovas atsakovui pateikė nurodymus, kokius remonto darbus yra reikalinga atlikti ir šiuos darbus atsakovas atliko.

6II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

7Kauno apylinkės teismas 2014 m. gegužės 27 d. sprendimu ieškinį patenkino iš dalies, priešieškinį atmetė. Teismas priteisė ieškovui Širvintų rajono savivaldybės administracijai 50.000 Lt nesumokėto nuomos mokesčio, 4.500Lt palūkanų ir 5 proc. dydžio metinių palūkanų už priteistą sumą – 54.500 Lt nuo 2012-05-07 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 666, 90 Lt išlaidų advokato pagalbai. Taip pat priteisė valstybės naudai iš UAB „Nakeda“ 1.635,00 Lt žyminio mokesčio, ir 58,99Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.

8Teismas nustatė, jog surinktų rašytinių įrodymų visuma bei atsakovo pripažinimas aplinkybės, kad hidroelektrinės eksploatavimo pradžia sutapo su Leidimo gaminti elektros energiją gavimu, leidžia daryti teismui išvadą, kad faktinė hidroelektrinės eksploatavimo pradžia buvo 2006-04-03. Nustačius elektrinės eksploatavimo pradžią konstatuotina, kad ketvirtieji jos eksploatavimo metai prasidėjo 2009-04-04 ir baigėsi 2010-04-03, kas reiškia, kad iki šios datos turėjo būti sumokėtas nuomos mokestis už pirmuosius nuomos mokėjimo metus. Todėl atmestinas atsakovo argumentas, kad nuomos sutartyje nėra nustatytas prievolės sumokėti nuomos mokestį įvykdymo terminas. Šalims sutartimi nustačius, kad mokestis už hidrotechnikos komplekso nuomą per metus sudaro 20 000 Lt ir jis pradedamas mokėti ketvirtaisiais elektrinės eksploatavimo metais, o aukciono užstatas įskaitomas į pirmųjų mokėjimo metų nuomos kainą, laikytina, kad iki 2010-04-03 atsakovas turėjo sumokėti ieškovui 10 000 Lt, iki 2011-04-06 – 30 000 Lt (10 000+20 000), iki 2012-04-03 – 50 000 Lt (30 000+20 000). Tokią nuomos mokesčio sumą, teismo nuomone, atsakovas buvo skolingas ieškinio pateikimo teismui dieną, todėl ji ieškovui priteistina iš atsakovo.

9Atsakovas, prašydamas priteisti 16 556,46 Lt. kompensaciją, šį savo reikalavimą kildino dviem pagrindais – pradžioje – kaip kompensaciją už atliktą kapitalinį remontą, vėliau – kaip išsinuomoto daikto trūkumų pašalinimo išlaidas.

10Nagrinėjamu atveju atsakovas išsinuomoto daikto trūkumus įrodinėjo 2000-11-14 Širvintų raj. Jauniūnų seniūnijos Bartkuškio tvenkinio potvynių pralaidos remonto darbo projekto Bendrosios ekspertizės aktu, 2011-04-13, 2009-11-19, 2008-11-27 apžiūros aktais ir 2013 -12-12 UAB „Skena“ Ekspertizės aktu. Vertindamas šiuos rašytinius įrodymus teismas padarė išvadą, kad dar iki atsakovui išsinuomojant hidrotechnikos kompleksą nuomotojui buvo žinoma, kad šis statinys neatitiko tokiems statiniams keliamų saugumo ir eksploatacijos reikalavimų ir jį buvo būtina remontuoti. Byloje surinktais įrodymais teismas laikė nustatytu, jog nepaisant to, kad išsinuomotam statiniui buvo reikalingas remontas, atsakovas hidroelektrinę pastatė ir pradėjo ją eksploatuoti. Įvertinant tai, kad atsakovo atstovas yra verslininkas – įmonės steigėjas ir direktorius, su aukštuoju techniniu išsilavinimu, teismas padarė išvadą, kad jis, turėdamas pakankamai ambicingą tikslą statyti ir eksploatuoti hidroelektrinę prieš išsinuomodamas hidrotechnikos kompleksą, galėjo ir privalėjo jį apžiūrėti ir įvertinti, o esant abejonėms dėl jo būklės, jo įvertinimui – pasisamdyti specialistus ar ekspertus. Atsakovo atstovo nurodyta aplinkybė apie tai, kad jis nepamena ar apžiūrėjo minėtus statinius iki nuomos konkurso teismo nuomone leidžia daryti pagrįstą prielaidą, kad šių statinių būklė tuo metu nebuvo jam tiek aktuali, dėl ko jis taip pat turėtų prisiimti neigiamų padarinių atsiradimo riziką. Atsakovas pripažino, kad jis nereiškė ieškovui pretenzijų dėl išsinuomoto daikto trūkumų net ir po to, kai jo teigimu, apie 2000-11-14 Bendrosios ekspertizės akte nustatytus statinio trūkumus jis sužinojo praėjus trims metams po nuomos sutarties sudarymo.

11Teismas konstatavo, kad atsakovas neįrodė, jog tarp išnuomoto daikto trūkumų ir nuomininko galimybės be kliūčių naudoti tinkamos kokybės daiktą pagal paskirtį bei sutartyje numatytas naudojimosi sąlygas egzistuoja priežastinis ryšys, t. y. išnuomoto daikto trūkumai lėmė visišką ar dalinį negalėjimą naudotis šiuo daiktu.

12Atsakovas, UAB „Skena“ ekspertams davus išvadą, jog UAB „Nakeda“ vykdyti Širvintų rajono Jauniūnų seniūnijos Bartkuškio žemės ūkio hidrotechnikos komplekso remonto darbai laikytini paprastojo remonto darbais, iš esmės atsisakė kito savo priešieškinyje nurodyto kompensacijos priteisimo pagrindo ir nebeginčijo šios aplinkybės.

13III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

14Apeliaciniu skundu atsakovas UAB „Nakeda“ prašo Kauno apylinkės teismo 2014 m. gegužės 27 d. sprendimo dalį, kuria buvo atmestas atsakovo priešieškinis, panaikinti ir šioje dalyje klausimą išspręsti iš esmės – atsakovo priešieškinį patenkinti.

15Apeliacinis skundas grindžiamas argumentais, kad:

  1. Apeliantas nesutinka su teismo išvada, kad išsinuomoto hidrotechnikos komplekso trūkumai atsakovui netrukdė juo naudotis pagal paskirtį. Pabrėžia, jog tam, kad būtų galima pradėti eksploatuoti pastatytą hidroelektrinę, atsakovui buvo būtina pašalinti hidrotechnikos kompleksą sudarančių elementų trūkumus, nes jiems esant eksploatuoti pastatytą hidroelektrinę buvo draudžiama. Tai, kad dėl buvusių trūkumų hidroelektrinės kompleksas negalėjo būti eksploatuojamas, yra užfiksuota Bartuškio tvenkinio potvynio pralaidos statybinės – finansinės ekspertizės ataskaitoje Nr. 13-11/05, kurią atliko UAB „Skena“. Tam, kad išsinuomotą hidrotechnikos kompleksą būtų galima naudoti pagal paskirtį, reikėjo suremontuoti tarnybinį tiltelį, yrančias jo gelžbetonines konstrukcijas ir metalinius turėklus ir atlikti kitus akte nurodytus darbus.
  2. Dėl šių trūkumų hidrotechnikos kompleksas neatitiko saugumo ir eksploatacijos reikalavimų, todėl šie trūkumai buvo esminiai ir jiems esant hidroelektrinė negalėjo būti eksploatuojama.
  3. Atsakovas, šalindamas šiuos trūkumus, patyrė 16.566,46 Lt išlaidų, kurių atlyginimo prašė iš ieškovo. Patirtas išlaidas patvirtina byloje esantys rašytiniai įrodymai: atliktų darbų aktai, sąskaitos faktūros, ekspertizės ataskaita.
  4. Pagal CK 6.485 str. 1 d. nuomotojas atsako už išnuomoto daikto trūkumus, kurie visiškai ar iš dalies kliudo naudoti daiktą pagal paskirtį, net ir tais atvejais, kai nuomotojas, sudarydamas sutartį, apie trūkumus nežinojo. Nuomininkas, jeigu paaiškėja šio straipsnio 1 dalyje numatytų trūkumų, turi teisę savo pasirinkimu: reikalauti, kad nuomotojas neatlygintinai tuos trūkumus pašalinti arba atitinkamai sumažintų numos mokestį, arba atlygintų nuomininkui trūkumų pašalinimo išlaidas (CK 6.485 str. 2 d. 1 p.). Esant tokiam teisiniam reglamentavimui, atsakovas turėjo pilną teisę reikalauti trūkumų, kurie trukdė išsinuomotu turtu naudotis pagal jo paskirtį, pašalinimo išlaidų atlyginimo iš ieškovo ir šias išlaidas ieškovas atsakovui privalėjo atlyginti.
  5. Apeliantas nesutinka su teismo argumentais, kad atsakovas turėjo būti apdairus ir rūpestingas, todėl privalo prisiimti neigiamų padarinių atsiradimo riziką. Pagal CK 6.163 str. 1 d., ieškovas, išnuomodamas hidrotechnikos kompleksą, privalėjo atsakovui atskleisti visas jam žinomas aplinkybes, susijusias su išnuomoto daikto trūkumais. Pažymi, jog iki nuomos sutarties pasirašymo dienos atsakovui buvo teigiama, jog išnuomojamo daikto būklė yra gera, tai užfiksuota 2001-02-09 akte Nr. 2. Atsakovas pasitikėjo ieškovu ir manė, kad išsinuomoja tinkamą pagal paskirtį naudoti daiktą.

16Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovė Širvintų rajono savivaldybės administracija prašo atsakovės apeliacinį skundą atmesti, Kauno apylinkės teismo 2014 m. gegužės 27 d. sprendimą palikti nepakeistą, priteisti bylinėjimosi išlaidas.

17Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas argumentais:

  1. Apelianto pagrindiniai argumentai, kad išnuomoto hidrotechnikos komplekso nebuvo galima naudoti pagal paskirtį dėl jame buvusių trūkumų. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas civilinėje byloje Nr. 3K-3-289/2012 yra išaiškinęs CK 6.485 straipsnio 1 dalies turinį. Šiuo atveju prieš nuomos sutarties sudarymą atsakovui buvo žinoma hidrotechnikos komplekso būklė, ji buvo gera ir hidrotechnikos kompleksu buvo galima naudotis pagal paskirtį. Šias aplinkybes įrodo visa eilė byloje esančių įrodymų: 2001-02-03 aktas Nr. 2, apžiūros aktai 1 t., b. l. 40-51, paties atsakovo elgesys prieš nuomos sutarties sudarymą.
  2. Apelianto teiginius, jog jis, pasirašydamas 50 metų laikotarpiui nuomos sutartį, neva nežinojo hidrotechnikos komplekso būklės dėl neva ieškovo nesąžiningų veiksmų, paneigia byloje esantys įrodymai. Prieš nuomos sutarties pasirašymą atsakovas turėjo visas galimybes apžiūrėti išsinuomojamą daiktą, susipažinti su jo būkle. Atsakovė šio daikto būklė tiko, dalyvavo konkurse dėl jo nuomos net 50 metų laikotarpiui. Analogiškai yra pasisakyta kitoje civilinėje byloje Nr. 2-475-584/2013 ir Kauno apygardos teismo 2013-12-20 nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 2A-2228-260/2013.
  3. Teismas teisingai nustatė, kad išnuomotu hidrotechnikos kompleksu pagal tiesioginę paskirtį buvo galima naudotis. UAB „Skena“ atlikta ekspertizė turi būti vertinama kritiškai, nes joje yra eilė trūkumų. Atsakovas neturėjo jokių kliūčių naudotis hidrotechnikos kompleksu pagal nuomos sutartyje nustatytą tiesioginę paskirtį – leidimas statyti hidroelektrinę buvo gautas, hidroelektrinė buvo pastatyta ir pripažinta tinkama naudotis, sudarytos sutartys dėl elektros energijos pirkimo–pardavimo, elektra gaminama, pajamos gaunamos. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodė, jog apeliantas neįrodė, kad išnuomoto daikto trūkumai lėmė visišką ar dalinį negalėjimą naudotis daiktu.
  4. Apeliantas į bylą nepateikė jokių įrodymų, kurie patvirtintų, jog jis apskritai atliko hidrotechnikos komplekso remonto darbus ir dėl to patyrė remonto išlaidas. Iš byloje esančių sąskaitų atlikus suvestines, visiškai neaišku, kokių konkrečiai duomenų pagrindu UAB „Skena“ ekspertizės ataskaitoje buvo nustatytas neva atsakovės patirtų išlaidų dydis, nes skaičiai nesutampa. Atsakovo į bylą pateikti dokumentai neįrodo, kad atsakovas atliko remonto darbus ir kad patyrė priešieškiniu prašomas atlyginti išlaidas.

18IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

19Patikrinusi apeliacinio skundo faktinį ir teisinį pagrindą, teisėjų kolegija daro išvadą, kad atsakovo apeliacinis skundas atmestinas.

20Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrino pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrino ar nėra absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 str.). Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė.

21Nagrinėjamoje byloje svarbu nustatyti, ar atsakovas žinojo apie išsinuomoto hidrotechnikos komplekso trūkumus ir ar jie netrukdė išsinuomoto daiktu naudotis pagal paskirtį, bei ar apeliantas turi teisę iš ieškovo reikalauti atlyginti trūkumų pašalinimo išlaidas.

22Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad 2001 m. vasario 8 d. Vilniaus apskrities viršininkas ir UAB „Nakeda“ sudarė sutartį Nr. 2 dėl hidrotechnikos komplekso nuomos (1 t., b. l. 9), pagal kurią Vilniaus apskrities viršininkas išnuomojo, o UAB „Nakeda“ išsinuomojo Širvintų rajono Bartkuškio žemės ūkio hidrotechnikos kompleksą, Papernės k., Jauniūnų seniūnijoje, kurio pagrindinė tikslinė naudojimo paskirtis ir ūkinės veiklos būdas yra mažosios hidroelektrinės statyba ir eksploatacija, 50 metų laikotarpiui, terminą skaičiuojant nuo sutarties sudarymo dienos. Minėta sutartis sudaryta remiantis 2001 m. sausio 31 d. įvykusio Širvintų rajono Jauniūnų seniūnijos Bartkuškio hidrotechnikos komplekso pritaikant jį mažosios hidroelektrinės statybai, nuomos aukciono rezultatais, UAB „Nakeda“ pasiūlius didžiausią nuomos kainą – 20 000 Lt (1 t., b. l. 10). Minėtos nuomos sutarties objektas nuomininkui buvo perduotas 2001 m. vasario 9 d. hidrotechnikos komplekso statinių perdavimo ir priėmimo nuomai aktu Nr. 2 (1 t., b. l. 11), kuriame hidrotechnikos komplekso balansinė vertė nurodyta 988 655 Lt, nusidėvėjimo vertė – 334 130 Lt, likutinė vertė – 654 325 Lt, eksploatavimo pradžios metai – 1986, statinių stovis įvertintas kaip geras. Pirmiau paminėta nuomos sutartimi išnuomota užtvanka, esanti Širvintų r. sav., Jauniūnų sen., Papernės k., nuosavybės teise priklauso Lietuvos Respublikai, o nuo 2002 m. rugpjūčio 28 d. turto patikėjimo teise perduota Širvintų rajono savivaldybei (1 t., b. l. 7, 14–15).

23Apeliantas iš esmės remiasi CK 6.485 straipsnio reglamentavimu, jog jis turi teisę reikalauti trūkumų, kurie trukdė išsinuomotu daiktu naudotis pagal paskirtį, pašalinimo išlaidų atlyginimo iš ieškovo.

24Kaip matyti iš nuomos sutarties, tarp šalių yra susiklostę negyvenamųjų patalpų nuomos teisiniai santykiai. Negyvenamųjų patalpų nuomos teisiniai santykiai neturi specialaus teisinio reglamentavimo, todėl šiems nuomos teisiniams santykiams taikomos bendrosios nuomos santykius nustatančios teisės normos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. gegužės 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB ,,Sarteksas“ v. UAB ,,Baltateksas“, bylos Nr. 3K-3-203/2007; 2012 m. balandžio 11 d. nutartis, civilinėje byloje UAB ,,Belvedere prekyba“ v. UAB ,,Departus“, bylos Nr. 3K-3-116/2012; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2012 m. birželio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-289/2012).

25CK 6.189 straipsnio 1 dalyje nustatytas sutarties privalomumo ir vykdymo principas, kuris reiškia, kad šalys privalo laikytis sutarties sąlygų ir jas tinkamai vykdyti. Pagrindinė nuomotojo pareiga – perduoti nuomininkui sutarties sąlygas ir daikto paskirtį atitinkančios būklės daiktą. Šios nuomotojo pareigos vykdymas prasideda įsigaliojus sutarčiai ir nesibaigia turtą perdavus nuomininkui, bet išlieka visą nuomos sutarties terminą (CK 6.483 straipsnio 1 dalis). CK 6.485 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad nuomotojas atsako už išnuomoto daikto trūkumus, kurie visiškai ar iš dalies trukdo naudotis daiktu pagal paskirtį, net ir tais atvejais, kai nuomotojas sudarydamas sutartį apie tuos trūkumus nežinojo. Nuomotojui tenka atsakyti už daikto tinkamumą naudoti pagal paskirtį, išskyrus CK 6.483 straipsnio 2 dalyje ir 6.485 straipsnio 5 dalyje nustatytus atvejus. Nuomotojas neatsako už tuos daikto trūkumus, kuriuos jis aptarė sudarydamas sutartį (CK 6.483 str. 2 d.) ir už tuos išnuomoto daikto trūkumus, kuriuos jis aptarė sutarties sudarymo metu arba apie kuriuos nuomininkas turėjo žinoti, arba kuriuos nuomininkas galėjo pastebėti be jokio papildomo tyrimo sutarties sudarymo ar daikto perdavimo metu, tačiau nepastebėjo dėl savo paties didelio neatsargumo (CK 6.485 str. 5 d.). Tinkamos kokybės daikto perdavimas reiškia, kad perduotas daiktas turi būti be trūkumų, kurie trukdytų visiškai ar iš dalies naudotis daiktu pagal paskirtį. Nuomotojo atsakomybės nėra tais atvejais, dėl kurių šalys susitarė ir kai perduodamo daikto trūkumai iš anksto buvo žinomi nuomininkui, pavyzdžiui., daiktas buvo naudojamas anksčiau ar buvo žinoma apie turto padėtį iš kitų šaltinių, ir pan., arba daikto trūkumai turėjo būti žinomi turto apžiūros metu ar tikrinant turto pritaikomumą nesvarbu kada, t. y. tiek sudarant sutartį, tiek daiktą perduodant (akivaizdūs daikto trūkumai).

26Apeliantas nurodo, kad jis iki daikto nuomos sutarties sudarymo pasitikėjo ieškovu, kuris teigė, jog išnuomojamo daikto būklė yra gera. Iš byloje esančių dokumentų matyti, kad dar iki išnuomojant apeliantui hidrotechnikos kompleksą, Z. K. individuali įmonė 2000 m. lapkričio 14 d. atliko Širvintų rajono Jauniūnų seniūnijos Bartkuškio tvenkinio potvynių pralaidos remonto darbo projekto bendrajame ekspertizę ir akte nurodė, kad hidrotechninis statinys pradėtas eksploatuoti 1986 metais, dalis statinio elementų susidėvėjo ir yra prastos būklės, todėl būtina juos remontuoti. Projekte numatyta naujai atstatyti šachtos tarnybinį tiltelį, įrengti naujus turėklus, suremontuoti skydą ir atlikti kitus remonto darbus (1.3 p.). Projekte numatyta suremontuoti užslenkstės apatinę sienutės dalį, įrengiamas atvirkštinis filtras, išvalomi drenažo šuliniai (1.4 p.) (1 t., b. l. 118–120). 2000 m. gegužės 11 d. projekto aiškinamajame rašte nurodyta, kad hidrostatinys yra IV kapitališkumo klasės; šiuo metu jį būtina remontuoti, kadangi neatitinka šiems statiniams keliamų saugumo ir eksploatacijos reikalavimų: ypatingai prastos būklės šachtos tarnybinis lieptelis, šachtos ir užslenkstės sienutėse atsidengusi armatūra, betonas aptrupėjęs ir apsamanojęs. Tarnybinis lieptelis visiškai suiręs ir juo vaikščioti negalima (1 t., b. l. 126). Kaip minėta, nuomos sutartis su atsakovu sudaryta 2001 m. vasario 8 d., tai reiškia, kad dar iki nuomos sutarties sudarymo apeliantui turėjo būti žinoma išsinuomojamo hidrotechnikos komplekso būklė. Tai patvirtina aplinkybės, jog apeliantas išsinuomoto daikto trūkumus įrodinėjo tuo pačiu 2000 m. lapkričio 14 d. ekspertizės aktu (1 t., b. l. 118–120), bei vėlesniais apžiūros aktais: 2008 m. lapkričio 27 d., 2009 m. lapkričio 19 d., 2011 m. balandžio 13 d. (1 t., b. l. 40–45). Šios nustatytos aplinkybės paneigia apelianto argumentus, jog jam nebuvo žinoma, kad išsinuomojamam objektui yra reikalingas remontas ir jo negalima eksploatuoti. Kaip teisingai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, tikslinė išsinuomoto objekto naudojimo paskirtis ir ūkinės veiklos būdas yra mažosios hidroelektrinės statyba ir eksploatacija, todėl apeliantas, nors ir žinojo, jog objektui yra reikalingas remontas, vis tiek sudarė nuomos sutartį 50 metų laikotarpiui. Be to pažymėtina, kad apeliantas vykdydamas nuomos sutartį, kartu ir vykdė statybos darbus, t.y. pastatė hidroelektrinę ir pradėjo ją eksploatuoti (2 t., b. l. 6–28, 23, 40–54, 64–80). Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodė, kad atsakovo atstovas yra verslininkas – įmonės steigėjas ir direktorius, su aukštuoju techniniu išsilavinimu, todėl turėdamas pakankamai ambicingą tikslą statyti ir eksploatuoti hidroelektrinę, prieš išsinuomodamas hidrotechnikos kompleksą, galėjo ir privalėjo jį apžiūrėti ir įvertinti, o esant abejonėms dėl jo būklės, jo įvertinimui – pasisamdyti specialistus ar ekspertus. Tai reiškia, kad apeliantas prieš sudarydamas objekto nuomos sutartį 50 metų laikotarpiui, galėjo ir turėjo įvertinti, ar, norint gauti naudos iš nuomos sandorio, tikslinga sudaryti tokios būklės objekto nuomos sutartį, t.y. išsinuomodamas hidrotechnikos kompleksą turėjo ir galėjo numatyti, jog tinkamas pareigų pagal nuomos sutartį vykdymas gali pareikalauti papildomų išlaidų.

27Tai, kad apeliantas remontuodamas hidroelektrinės kompleksą turėjo išlaidų, neįrodo apelianto teiginio, jog jis nežinojo apie iki nuomos sutarties sudarymą egzistavusius objekto trūkumus. Taigi, esant nustatytoms aplinkybėms teisėjų kolegija visiškai sutinka su pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, kad atsakovas neįrodė, jog tarp išnuomoto daikto trūkumų ir nuomininko galimybės be kliūčių naudoti tinkamos kokybės daiktą pagal paskirtį bei sutartyje numatytas naudojimosi sąlygas egzistuoja priežastinis ryšys, t. y. išnuomoto daikto trūkumai lėmė visišką ar dalinį negalėjimą naudotis šiuo daiktu.

28Pagal šalių sudarytą nuomos sutarties 4 p. atsakovė nuo nuomos sutarties įsigaliojimo dienos perėmė hidrotechnikos kompleksą bei visas jo priežiūros funkcijas ir su jų atlikimu susijusias pareigas iš kompleksą eksploatuojančios institucijos, numatyta atsakovės atsakomybė už pirmiau nurodytų funkcijų ir pareigų netinkamą vykdymą. Atsakovės pareigą atlikti hidrotechnikos komplekso remontą patvirtina ir Bartuškio tvenkinio ant Musės upės naudojimo ir priežiūros taisyklės, pagal kurių nuostatas atsakovė įsipareigojo eksploatuojant hidrotechnikos statinius užtikrinti tinkamą, patikimą, saugų ir efektyvų jų naudojimą, nepažeidžiat aplinkosaugos reikalavimų, ji yra atsakinga už hidrotechnikos statinių avarinių situacijų išaiškinimą ir likvidavimą (1 t., b. l. 144–154), todėl remiantis nurodytų taisyklių sisteminiu aiškinimu, būtent atsakovė yra atsakinga už remonto darbų atlikimą, kadangi ji, eksploatuojant hidrotechnikos statinius, turi stebėti statinių nusėdimus, deformacijas ir t. t., o pastebėjus trūkumus nedelsiant atlikti remonto darbus (taisyklių 29 punktas).

29Atsakovė netinkamai interpretuoja teismo argumentus dėl CK 6.458 straipsnio 1 dalies taikymo, kadangi teismas atsakovės pareigos atlikti išsinuomoto daikto remontą nesiejo su jos prisiimta neigiamų padarinių atsiradimo rizika. Teisėjų kolegija, įvertinusi bylos medžiagą, sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodė, kad atsakovė, žinodama apie išsinuomojamo hidrotechnikos komplekso trūkumus, prisiėmė neigiamų padarinių dėl remonto darbų atlikimo atsiradimo riziką.

30Įvertinusi aukščiau nurodytas aplinkybes, teisėjų kolegija kitus apeliacinio skundo argumentus ginčo atveju laiko teisiškai nereikšmingais ir dėl jų nepasisako bei sprendžia, kad skundžiamas teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, todėl jis paliekamas nepakeistu, o atsakovo apeliacinis skundas atmetamas kaip nepagrįstas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

31V. Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo

32Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (CPK 93 str. 1 d.). Teismui nusprendus atmesti atsakovo apeliacinį skundą, ieškovo apeliacinės instancijos teisme turėtos bylinėjimosi išlaidos turėtų būti priteistos iš apelianto. Atsiliepime į apeliacinį skundą ieškovo atstovė prašė priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas, tačiau dokumentai, patvirtinantys turėtas išlaidas teismui pateikti tik 2014 m. spalio 24 d. Pagal CPK 98 straipsnio 1 dalį, išlaidos advokato pagalbai apmokėti negali būti priteisiamos, jeigu prašymas dėl jų priteisimo ir išlaidų dydį patvirtinantys įrodymai nepateikti iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos. Pažymėtina, kad teismo posėdis rašytinio proceso tvarka šioje byloje paskirtas 2014 m. spalio 15 d. 9.00 val. Vadovaujantis CPK 325 straipsnio 1 dalimi, apeliacinės instancijos teismas, baigęs nagrinėti bylą, nutarė, kad šioje byloje procesinis sprendimas bus priimtas ir paskelbtas 2014 m. lapkričio 14 d. 10.00 val. Iš atsiliepimo į apeliacinį skundą ir prie jo pridėtų dokumentų matyti, kad ieškovės interesus pirmosios instancijos teisme atstovavo advokatė, atstovavimo sutartis su advokate buvo sudaryta 2013 m. rugsėjo 11 d., atsiliepimą į apeliacinį skundą rengė taip pat advokatė (3 t., b. l. 154), už teisines paslaugas advokatei apmokėta 2014 m. rugsėjo 18 d. CPK 4 str. numatyta, kad vienodos teismų praktikos formavimą įstatymų nustatyta tvarka užtikrina Lietuvos Aukščiausiasis Teismas. Pažymėtina, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, kad pagal CPK 98 str. 1 d. šaliai advokato atstovavimo išlaidos negali būti priteisiamos, jeigu prašymas dėl jų priteisimo ir išlaidų dydį patvirtinantys įrodymai nepateikti iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-07-09 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-335/2010, 2010-10-21 nutartis, priimta civilinėje Nr. 3K-3-408/2010, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-04-13 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-165/2010). Taigi, ieškovui, turėjus galimybę, tačiau nepateikus teismui įrodymų, patvirtinančių jo turėtas teisinės pagalbos išlaidas apeliacinės instancijos teisme iki teismui bylą baigus nagrinėti iš esmės, t.y. iki 2014 m. spalio 15 d. 9.00 val., ieškovės prašymas priteisti jos turėtas bylinėjimosi išlaidas netenkinamas (CPK 98 str. 1 d.).

33Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Nutarė

34Kauno apylinkės teismo 2014 m. gegužės 27 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus kolegija, susidedanti iš... 2. I.... 3. Ginčo esmė... 4. Ieškovas prašė priteisti iš atsakovo 110.000 Lt. nesumokėto nuomos... 5. Atsakovas su ieškiniu nesutiko ir pateikė teismui priešieškinį, kuriuo... 6. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė... 7. Kauno apylinkės teismas 2014 m. gegužės 27 d. sprendimu ieškinį patenkino... 8. Teismas nustatė, jog surinktų rašytinių įrodymų visuma bei atsakovo... 9. Atsakovas, prašydamas priteisti 16 556,46 Lt. kompensaciją, šį savo... 10. Nagrinėjamu atveju atsakovas išsinuomoto daikto trūkumus įrodinėjo... 11. Teismas konstatavo, kad atsakovas neįrodė, jog tarp išnuomoto daikto... 12. Atsakovas, UAB „Skena“ ekspertams davus išvadą, jog UAB „Nakeda“... 13. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai... 14. Apeliaciniu skundu atsakovas UAB „Nakeda“ prašo Kauno apylinkės teismo... 15. Apeliacinis skundas grindžiamas argumentais, kad:
    16. Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovė Širvintų rajono savivaldybės... 17. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas argumentais:
      18. IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai... 19. Patikrinusi apeliacinio skundo faktinį ir teisinį pagrindą, teisėjų... 20. Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų,... 21. Nagrinėjamoje byloje svarbu nustatyti, ar atsakovas žinojo apie išsinuomoto... 22. Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad 2001 m. vasario 8 d. Vilniaus... 23. Apeliantas iš esmės remiasi CK 6.485 straipsnio reglamentavimu, jog jis turi... 24. Kaip matyti iš nuomos sutarties, tarp šalių yra susiklostę negyvenamųjų... 25. CK 6.189 straipsnio 1 dalyje nustatytas sutarties privalomumo ir vykdymo... 26. Apeliantas nurodo, kad jis iki daikto nuomos sutarties sudarymo pasitikėjo... 27. Tai, kad apeliantas remontuodamas hidroelektrinės kompleksą turėjo... 28. Pagal šalių sudarytą nuomos sutarties 4 p. atsakovė nuo nuomos sutarties... 29. Atsakovė netinkamai interpretuoja teismo argumentus dėl CK 6.458 straipsnio 1... 30. Įvertinusi aukščiau nurodytas aplinkybes, teisėjų kolegija kitus... 31. V. Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo... 32. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi... 33. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso... 34. Kauno apylinkės teismo 2014 m. gegužės 27 d. sprendimą palikti nepakeistą....