Byla eA-305-552/2017
Dėl įpareigojimo panaikinimo

1Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus, Ramūno Gadliausko (pranešėjas) ir Dalios Višinskienės (kolegijos pirmininkė),

2teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo viešosios įstaigos „CPO LT“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. gruodžio 1 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo viešosios įstaigos „CPO LT“ skundą atsakovui Viešųjų pirkimų tarnybai dėl įpareigojimo panaikinimo.

3Teisėjų kolegija

Nustatė

4I.

5Pareiškėjas viešoji įstaiga „CPO LT“ (toliau – ir Įstaiga) skundu kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą, prašydamas panaikinti Viešųjų pirkimų tarnybos (toliau – ir Tarnyba) 2014 m. lapkričio 10 d. viešųjų pirkimų vertinimo išvados Nr. 4S-3748 (toliau – ir Išvada) įpareigojimą nutraukti viešojo pirkimo „Preliminarioji sutartis dėl automobilinių degalų degalinėse tiekimo per CPO“ Nr. 153225 (toliau – ir Pirkimas) procedūras.

6Pareiškėjas nurodė, kad teisinis įpareigojimo nutraukti Pirkimą pagrindas buvo Pirkimo vertinimo metu nustatyti Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo (toliau – ir Įstatymas) 3 straipsnio 1 ir 2 dalių, 16 straipsnio 3 dalies, 24 straipsnio 9 dalies, 27 straipsnio 1 dalies, 39 straipsnio 7 dalies ir 63 straipsnio 2 dalies nuostatų pažeidimai. Dėl Įstatymo 3 straipsnio 1 ir 2 dalių pažeidimo pareiškėjas paaiškino, atsakovas Išvados 4 punkte konstatavo, jog pareiškėjo Pirkimo sąlygų neatitiktį minėtose Įstatymo 3 straipsnio nuostatose įtvirtintam skaidrumo principui ir pirkimo tikslui sąlygoja ne viešojo pirkimo, o atnaujinto varžymosi metu sudaromų pagrindinių sutarčių kainodara. Pareiškėjas pažymėjo, kad, nustatydamas pagrindinių sutarčių sąlygas ir kainodarą, siekė užtikrinti optimalią būsimų sutarties šalių interesų apsaugą bei sutarties šalių lygiavertę padėtį. Pagrindinės sutarties priede sutarties šalys susitaria, kad užsakovui per mėnesį nuperkant atnaujinto varžymosi metu nurodytą atitinkamą kiekį degalų (atitinkamame kiekio intervale) tiekėjas pagrindinės sutarties galiojimo metu jam įsipareigoja taikyti atitinkamo dydžio nuolaidą. Atsiskaitymas už nupirktus degalus vykdomas kas mėnesį. Sutartyje numatyto mėnesinio nuperkamo degalų kiekio intervalas leidžia tiekėjui kiekvieno mėnesio pabaigoje objektyviai nustatyti, ar sutartiniai įsipareigojimai iš užsakovo pusės faktiškai yra vykdomi, ir jei taip, išrašomoje sąskaitoje pritaikyti sutartą nuolaidą. Anot pareiškėjo, visos be išimties pagrindinėje sutartyje nurodomos tiekėjo nuolaidos yra ne mažesnės nei pareiškėjo vykdyto Pirkimo metu pasiūlytos ir preliminarioje sutartyje užfiksuotos, todėl atsakovo Išvados teiginius apie pagrindinės sutarties nuostatomis neužtikrinamą racionalų lėšų panaudojimą pareiškėjas vertino kaip nepagrįstus. Pareiškėjas pabrėžė, kad pagrindinėje sutartyje nustatytos lanksčios nuolaidų apskaičiavimo taisyklės neįpareigoja perkančiosios organizacijos prisiimti riziką dėl objektyviai galimų perkamų prekių poreikio pokyčių ir tuo pačiu neverčia tiekėjo veikti jam nepalankiomis sąlygomis. Pareiškėjo teigimu, skaidrumas viešuosiuose pirkimuose suprantamas kaip viešumo užtikrinimas vykdant viešojo pirkimo procedūras, o šio principo pagrindinis tikslas yra užtikrinti, kad iš perkančiosios organizacijos nebūtų favoritizmo rizikos ir savavališkumo. Pareiškėjas pabrėžė, kad atsakovas savo Išvadoje nepateikė jokių duomenų, jog Įstaigos parengtos Pirkimo sąlygos ar jų dalis nebuvo prieinamos tiekėjams arba kažkuris tiekėjas dėl tokių sąlygų galėtų įgyti nepagrįstą konkurencinį pranašumą, nors būtent tokie duomenys objektyviai leistų konstatuoti minėto principo pažeidimą.

7Pasisakydamas dėl Įstatymo 63 straipsnio 2 dalies bei 39 straipsnio 7 dalies nuostatų pažeidimų, pareiškėjas nesutiko su atsakovo pozicija, kad, siekiant sudaryti pagrindinę sutartį preliminariosios sutarties pagrindu, užsakovui taip pat būtina iš naujo atlikti pareiškėjo jau kartą atliktas visas Įstatyme numatytas procedūras, taip pat susijusias su pirkimų verčių skaičiavimo ir pirkimo būdo parinkimu, skelbimais apie pirkimą, pirkimo dokumentų rengimu, tiekėjų kvalifikacijos tikrinimu, pasiūlymų pateikimo ir galiojimo terminų nustatymu, pasiūlymų vertinimu ir palyginimu ir kt. Pareiškėjo manymu, nepagrįstai plečiamas Įstatymo 63 straipsnio 2 dalies nuostatos taikymas, kas neatitinka protingumo principo, prieštarauja įstatymo leidėjo valiai, viešųjų pirkimų centralizavimo prasmei bei logikai. Pareiškėjas nesuprantamais laikė atsakovo motyvus dėl atnaujinto varžymosi metu pateiktų pasiūlymų, pripažįstamų laimėjusiais. Pareiškėjo teigimu, didelės dalies atnaujinto varžymosi metu pateikiamų pasiūlymų pateikimo laikas yra vienodas, todėl nustatyti atnaujinto varžymosi metu pateiktų vienodos kainos ar ekonominio naudingumo pasiūlymų laimėtoją remiantis pasiūlymo pateikimo momentu yra neįmanoma, nes galimi atvejai, kai tiek kaina ir ekonominis naudingumas, tiek pasiūlymo pateikimo laikas bus vienodi. Todėl pareiškėjas ir nustatė, jog atnaujinto varžymosi laimėtojas, kuomet pateikti vienodi pasiūlymai, bus įrašomas ne anksčiausiai pasiūlymą atnaujintame varžymesi pateikęs, o geriausią pasiūlymą viešajame pirkime pateikęs tiekėjas.

8Dėl Pirkimo sąlygomis pažeidžiamų Įstatymo16 straipsnio 3 dalies ir 24 straipsnio 9 dalies nuostatų pareiškėjas nurodė, kad buvo priimtas sprendimas atlikti Pirkimo sąlygų, numatančių preliminariosios sutarties galiojimo terminus, pakeitimus, kurie buvo užfiksuoti 2014 m. birželio 19 d. komisijos posėdžio protokolo Nr. 5 priede. Pakeitimo esmė – Pirkimo sąlygų A dalyje (5.1 p.) informuoti Pirkimo dalyvius, kad su Pirkimo laimėtojais pareiškėjas sudarys preliminarią sutartį, galiosiančią 12 mėnesių nuo jos įsigaliojimo datos, su galimybe pratęsti jos galiojimą iki 48 mėnesių. Pareiškėjas pažymėjo, kad Pirkimo dokumentų A dalies 5.1 punkte, siekiant išvengti kartojimosi, pateikiama nuoroda į analogišką nuostatą C dalies 9.3 punkte. Pareiškėjas pabrėžė, kad komisijos narių protokole išreikšta valia buvo realizuota, o protokolo pakeitimą laikė iš esmės bereikšmiu, kuris nesutrukdė viešųjų pirkimų komisijai tinkamai vykdyti savo pareigų. Atsakovo konstatuotą pažeidimą pareiškėjas vertino kaip nereikšmingą, pažymėdamas, kad komisijos protokolas laikytinas vidiniu organizaciniu dokumentu, o ne viešojo pirkimo dokumentų dalimi. Pareiškėjas pabrėžė, jog kiekvienu konkrečiu atveju turi būti vertinama, ar neaiškumas yra formalus, ar iš tiesų turėjo įtakos tiekėjų teisių apimčiai. Pareiškėjas nesutiko su Išvados 2 punkte nustatytu pažeidimu, pabrėždamas, kad iš viso bendra galima preliminariųjų sutarčių galiojimo trukmė – 48 mėnesiai, atitiko 2014 m. birželio 19 d. komisijos protokolu Nr. 5 patvirtintus bendrus preliminarios sutarties galiojimo terminus.

9Dėl Įstatymo 27 straipsnio 1 dalies nuostatos pažeidimo pareiškėjas nurodė, kad Įstaiga Pirkimo dokumentų A dalies 14.4 punkto nuostatoje numatė, jog tai, kad apie Pirkimo dokumentų paaiškinimus bus informuojami suinteresuoti Pirkimo dalyviai, dar nereiškia, jog tai bus daroma pažeidžiant Įstatymo 27 straipsnio 1 dalies nuostatą. Pareiškėjo vertinimu, tai tariamas formalus pažeidimas, objektyviai jokiu būdu neįtakojantis sąžiningos Pirkimo eigos ar Pirkime dalyvavusių tiekėjų teisių apimties. Atsakovo sprendimas dėl tokios priežasties nutraukti Pirkimo procedūras, kurių vykdymui tiek pareiškėjas, tiek Pirkime dalyvavę tiekėjai jau patyrė laiko ir finansinių sąnaudų, pareiškėjo nuomone, neatitinka protingumo ir proporcingumo principų. Pareiškėjas pažymėjo, kad savo veikloje atstovauja viešąjį interesą, kuris akivaizdžiai būtų pažeistas, įvykdžius atsakovo įpareigojimą nutraukti atliekamo degalų viešojo pirkimo procedūras. Pareiškėjas atkreipė dėmesį, kad atsakovas nenurodė, kokiu pagrindu ir pagal kokius kriterijus pareiškėjo Pirkimas buvo atrinktas neplaniniam pakartotiniam vertinimui. Pareiškėjas kėlė abejonę, kad tokie atsakovo veiksmai gali turėti privataus, o ne viešojo intereso gynybos požymių.

10Atsakovas Viešųjų pirkimų tarnyba atsiliepimu į pareiškėjo skundą prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą.

11Atsakovo įsitikinimu, Išvadoje pagrįstai nustatyta, jog Pirkimo sąlygų nuostatos, susijusios su pagrindinių sutarčių kainodara, pažeidžia Įstatymo 3 straipsnio 1 dalyje nustatytą skaidrumo principą ir neužtikrina to paties straipsnio 2 dalyje nustatyto viešųjų pirkimų tikslo, atsižvelgiant į tai, kad priklausomai nuo užsakovo (perkančiosios organizacijos) nurodyto numatomo įsigyti prekių (automobilinių degalų) kiekio per visą pagrindinės sutarties galiojimo laikotarpį, tiekėjo pasiūlyta kaina gali būti pripažinta laimėtoja tik tam tikram užsakovo nurodytam numatomam įsigyti prekių (degalų) kiekiui, tačiau nebūtinai kitiems galimiems kiekiams, ketinamiems įsigyti (įsigyjamiems) pagrindinės sutarties galiojimo metu. Atsakovas nurodė, kad atnaujintas tiekėjų varžymasis vyksta tik dėl konkretaus užsakovo (perkančiosios organizacijos) nurodyto prekių (degalų) kiekio intervalo, todėl darė išvadą, jog akivaizdu, kad tiekėjas siūlys galutinę prekės (degalų) kainą (nuolaidą), tik atsižvelgęs į nurodytą konkretų užsakovo (perkančiosios organizacijos) degalų kiekį (nuolaida tiesiogiai priklauso nuo užsakyto kiekio). Tiekėjas gali būti nesuinteresuotas varžytis dėl konkretaus užsakyme nurodyto prekių kiekio, tokiu atveju atnaujintas varžymasis vyktų naudojant preliminariojoje sutartyje, sudarytoje tarp tiekėjo ir pareiškėjo, nurodytą nuolaidą (Elektroninio katalogo aprašymo 2.5 p., Pirkimo sąlygų A dalies „Nurodymai dalyviams“ 8.3 p.). Atsakovas teigė, kad tiekėjų suinteresuotumas sudaryti pagrindinę sutartį ir varžytis teikiant (didinant) nuolaidas degalams priklauso nuo konkretaus užsakovo (perkančiosios organizacijos) nurodyto užsakymo kiekio. Todėl dėl mažo užsakymo tiekėjų konkurencija nebus itin aktyvi. Atsakovas atkreipė dėmesį, kad tiekėjo pasiūlyta nuolaida konkrečiam užsakovo nurodytam degalų kiekiui yra esminis dalykas, atrenkant atnaujinto varžymosi laimėtoją ir atnaujinto varžymosi laimėtoju iš esmės išrenkamas tas tiekėjas, kuris pasiūlo didesnę konkretaus užsakymo kiekio nuolaidą (arba kurio nuolaida didesnė sudarytoje preliminariojoje sutartyje). Atsakovas pažymėjo, kad ir pats pareiškėjas pripažįsta galimus užsakytų prekių kiekio pasikeitimus vykdant pagrindinę sutartį, todėl pagrindinės sutarties galiojimo laikotarpiu, faktiškai užsakovo sunaudojamų prekių kiekis gali būti ne toks, koks buvo nurodytas pateikiant užsakymą atnaujinto varžymosi etape (prieš sudarant pagrindinę sutartį) (gali būti tiek mažesnis, tiek didesnis nei nurodytas užsakyme). Prekių kiekio intervalai nėra nurodomi pateikiant užsakymus, o įrašomi tik į konkrečią pagrindinę sutartį. Atsakovas nurodė, kad Pirkimo dokumentuose numatyta pagrindinės sutarties kainodara reiškia, jog tiekėjų konkurencija yra veiksminga tik tuomet, jei pagrindinės sutarties vykdymo metu būtų sunaudojama tiek degalų, kiek buvo nurodyta konkrečiame užsakyme, ir dėl ko tiekėjai varžytųsi siūlydami galutines nuolaidas. Atsakovas vertino, kad vykdant pagrindinę sutartį, prekių kiekis keistųsi, tuomet tokiu atveju nei tiekėjų konkurencija, nei skaidrumo principas, nei racionalus biudžeto lėšų panaudojimo siekis nebūtų užtikrintas, nes tokiems faktiškai sunaudotiems degalų kiekiams (kurie nebuvo nurodyti konkrečiame užsakyme) būtų taikomos konkretaus tiekėjo „primestos“, nebūtinai įmanomai didžiausios nuolaidos (nurodytos preliminariojoje sutartyje). Atsakovas pabrėžė, kad Pirkimo dokumentuose nustatyta atnaujinto varžymosi laimėtojo atrinkimo procedūra neatitinka viešųjų pirkimų tvarkos. Atsakovas pažymėjo, kad pareiškėjas Elektroninio katalogo aprašymo 3.5 punkte nustatė ydingą laimėtojo išrinkimo tvarką, t. y. neteisėta Elektroninio katalogo aprašymo sąlyga (3.5 p.) reiškia, jog nepaisant to, kad vienas tiekėjas pasiūlymą pateikė anksčiau už kitą, vis tiek laimėtoju bus pripažįstamas tas, kurio pasiūlymas „aukštesnėje“ Pirkimo pasiūlymų eilės vietoje. Atsakovas atkreipė dėmesį į tai, kad Elektroninis katalogas – paties pareiškėjo administravimo sistema, todėl vertino, kad pareiškėjas turi galimybes pakoreguoti savo administruojamą elektroninę sistemą.

12Dėl Įstatymo 16 straipsnio 3 dalies ir 24 straipsnio 9 dalies nuostatų pažeidimo pareiškėjas nurodė, kad Pirkimo sąlygų A dalies „Nurodymai dalyviams“ 5.1 punktas neatitiko Viešojo pirkimo komisijos (toliau – ir Komisija) 2014 m birželio 19 d. vykusio posėdžio metu (Viešojo pirkimo komisijos 2014 m. birželio 19 d. posėdžio protokolas Nr. 5 (toliau – ir Protokolas)) priimtų sprendimų. Atsakovas rėmėsi Įstatymo 16 straipsnio 1 ir 3 dalimis, Viešųjų pirkimų komisijos darbo reglamento, patvirtinto Įstaigos direktoriaus 2013 m. gegužės 21 d. įsakymu Nr. 13/3-30 (toliau – ir Darbo reglamentas) 4.8 punktu ir pabrėžė, kad Viešojo pirkimo komisijai priėmus sprendimą patikslinti Pirkimo sąlygų A dalies „Nurodymai dalyviams“ 5.1 punkto nuostatą, atitinkamai ją suformuluojant, tačiau skelbiant patikslintas Pirkimo sąlygas pakeitus minėto punkto formuluotę, buvo pažeistos Įstatymo 16 straipsnio 3 dalies bei Darbo reglamento 4.8 punkto nuostatos. Atsakovas nurodė, kad skelbimo, susijusio su papildoma informacija, informacija apie neužbaigtą procedūrą arba pataisą, skelbto 2014 m. birželio 26 d. (toliau – ir Patikslintas skelbimas) skilties VI.3.3) „Taisytinas skelbimo originalo tekstas“ II.2.2) eilutėje neatitinka nei Protokole Viešojo pirkimo komisijos priimto sprendimo dėl Pirkimo sąlygų A dalies „Nurodymai dalyviams“ 5.1 punkto formuluotės, nei paskelbtų Pirkimo sąlygų. Atsakovas teigė, kad Patikslinto skelbimo ir Pirkimo sąlygų nuostatų, susijusių su preliminariosios sutarties galiojimo laikotarpiu (36 mėn. ar 48 mėn.), neatitikimas reiškia, jog rengiant ir skelbiant Pirkimo sąlygas buvo pažeistos Įstatymo 24 straipsnio 9 dalies nuostatos.

13Pasisakydamas dėl Įstatymo 27 straipsnio 1 dalies pažeidimo, atsakovas nurodė, kad Išvados 6 punkte nustatytas ne pažeidimas, o pastaba dėl Pirkimo dokumentų netikslumo, pabrėždamas, kad Pirkimo dokumentų paaiškinimai laikytini Pirkimo dokumentų sudedamąja dalimi, todėl perkančioji organizacija, siekdama užtikrinti lygiateisiškumo principą, privalo sudaryti sąlygas visiems suinteresuotiems tiekėjams susipažinti su informacija, nurodyta Pirkimo dokumentų paaiškinimuose ir atsakymuose į tiekėjų klausimus tokia pačia tvarka, kaip ir pačiais Pirkimo dokumentais. Dėl keliamos abejonės, kokiu pagrindu pareiškėjo Pirkimas buvo atrinktas neplaniniam pakartotiniam vertinimui, atsakovas paaiškino, kad Įstatymo 8 straipsnyje apibrėžtos Tarnybos kompetencijos ribos, o viena iš Tarnybos funkcijų – vykdyti Įstatymą ir su jo įgyvendinimu susijusių teisės aktų pažeidimų prevenciją, kontroliuoti, kaip laikomasi šių teisės aktų reikalavimų ir sudarytų pirkimo sutarčių sąlygų įsigyjant reikalingų prekių, paslaugų ar darbų. Taip pat viena iš Tarnybos teisių yra savarankiškai pasirinkti tikrinimo objektą, būdą, mastą ir laiką. Atsakovas pažymėjo, kad atlikdamas Pirkimo vertinimą, vadovavosi ne tik Įstatymu, kurio 8 straipsnio 2 dalies 6 punkte įtvirtinta Tarnybos teisė įpareigoti perkančiąją organizaciją nutraukti viešojo pirkimo procedūras, nustačius Įstatymo pažeidimus, bet ir Viešųjų pirkimų procedūrų vertinimų atlikimo ir jų rezultatų įforminimo taisyklų, patvirtintų Viešųjų pirkimų tarnybos direktoriaus 2014 m. gegužės 30 d. įsakymu Nr. 1S-90 (toliau – ir Taisyklės), 20.2 punktu.

14II.

15Vilniaus apygardos administracinis teismas 2015 m. gruodžio 1 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė.

16Teismas rėmėsi Įstatymo 8 straipsnio 1 dalimi, 82 straipsnio 1 dalimi ir pažymėjo, kad teisės aktų nuostatos Tarnybai suteikia ne tik teisę, bet nustato ir pareigą prižiūrėti kaip yra laikomasi Įstatymo ir su šio įstatymo įgyvendinimu susijusių teisės aktų nuostatų reikalavimų bei suteikia teisę savarankiškai pasirinkti tikrinimo objektą, būdą, mastą ir laiką, todėl pareiškėjo abejones kokiu pagrindu ir pagal kokius kriterijus Pirkimas buvo atrinktas neplaniniam pakartotiniam vertinimui, teismas laikė nepagrįstomis.

17Pasisakydamas dėl Įstatymo 16 straipsnio 3 dalies ir 24 straipsnio 9 dalies nuostatų (Išvados 1 ir 2 punktai), teismas nesutiko su pareiškėjo argumentais, kad Įstatymo 16 straipsnio 3 dalies ir 24 straipsnio 9 dalies nuostatos nebuvo pažeistos, nes Komisijos narių protokole išreikšta valia buvo pilnai realizuota, protokolo pakeitimas laikytinas iš esmės bereikšmiu, kuris nesutrukdė Komisijai tinkamai vykdyti savo pareigų. Teismas rėmėsi Įstatymo 16 straipsnio 1 ir 3 dalimis ir pažymėjo, kad Komisija 2014 m. birželio 19 d. vykusio posėdžio metu nusprendė Pirkimo sąlygų A dalies 5.1 punkto nuostatą pakeisti ir ją išdėstyti taip: „Su laimėjusiais Dalyviais CPO LT VPĮ nustatyta tvarka pasirašys preliminariąją sutartį, kuri galios 12 mėnesių nuo jos pasirašymo įsigaliojimo datos, sutartis šalių susitarimu galės būti pratęsiama vadovaujantis sutarties sąlygomis ne ilgesniam kaip 48 mėnesių terminui.“ Tačiau paskelbtų Pirkimo dokumentų A dalies „Nurodymai dalyviams“ 5.1 punkte buvo nustatyta „Su laimėjusiais Dalyviais CPO LT VPĮ nustatyta tvarka pasirašys preliminariąją sutartį pagal prie pirkimo dokumentų pridedamą preliminarios sutarties projektą.“. Teismas pritarė pareiškėjo argumentui, jog Protokolas nėra Pirkimo dokumentų dalis (Įstatymo 2 d. 21 p.), tačiau pabrėžė, kad dviprasmiškos nuostatos leidžia tvirtinti, jog tai nesiderina su Įstatymo 24 straipsnio 9 dalies nuostatomis, kuriose įtvirtinta, kad perkančioji organizacija pirkimo dokumentus rengia vadovaudamasi šio įstatymo nuostatomis. Teismas pabrėžė, kad pirkimo dokumentai turi būti tikslūs, aiškūs, be dviprasmybių, jog tiekėjai galėtų pateikti pasiūlymus, o perkančioji organizacija nupirkti tai, ko reikia.

18Teismas atkreipė dėmesį, kad iš esmės ne tik ši pareiškėjo informacija buvo netiksli, bet ir skelbimo, susijusio su papildoma informacija apie neužbaigtą procedūrą ar pataisą, skelbto Patikslintame skelbime skilties VI.3.3) „Taisytinas skelbimo originalo tekstas“ II.2.2) eilutėje nurodyta: ,,Galimų pratęsimų skaičius (jei yra): 3 <...> Jei žinoma, pratęsiamų prekių ar paslaugų pirkimo sutarčių atveju – numatoma tolesnių sutarčių trukmė mėnesių: 36 <...>“ neatitinka nei Protokole, nei pareiškėjo minėtoje nuorodoje preliminarios sutarties sąlygų 9.3 punkto, kuriame nustatyta, kad „<...> bendras preliminarios sutarties su pratęsimais galiojimo laikotarpis negali būti ilgesnis nei 48 mėnesiai“. Teismas vertino, kad šios išdėstytos aplinkybės patvirtina, jog Pirkimo dokumentai nebuvo tikslūs ir aiškūs, nepaisant to, kad kaip pareiškėjas minėjo, jog šie netikslumai ir nereikšmingi formalumai nesutrukdė Komisijai tinkamai vykdyti Darbo reglamente ir Įstatyme nustatytų pareigų. Teismas sprendė, jog atsakovas pagrįstai nustatė Įstatymo 16 straipsnio 3 dalies ir 24 straipsnio 9 dalies nuostatų pažeidimus.

19Pasisakydamas dėl Įstatymo 39 straipsnio 7 dalies ir 63 straipsnio 2 dalies nuostatų pažeidimo (Išvados 3 p.) ir atsakydamas į pareiškėjo argumentus, kad atsakovas nepagrįstai išplečia Įstatymo 63 straipsnio 2 dalies nuostatą, teismas pritarė atsakovui, jog pareiškėjas neteisingai vertina Išvadoje nustatytus pažeidimus. Atsižvelgęs į tai, kad atsakovas Išvados 3 punkte pažeidimą konstatavo dėl to, jog Pirkimo dokumentuose nustatyta atnaujinto varžymosi laimėtojo atrinkimo procedūra neatitinka viešųjų pirkimų tvarkos, o ne nurodė, jog siekiant sudaryti pagrindinę sutartį preliminarios sutarties pagrindu užsakovui būtina iš naujo atlikti pareiškėjo jau kartą atliktas visas Įstatyme nustatytas procedūras, teismas nevertino šiuo klausimu pareiškėjo pateiktų argumentų.

20Teismas vadovavosi Įstatymo 32 straipsnio 8 dalies, 39 straipsnio 7 dalies, 63 straipsnio 2 dalies nuostatomis ir pažymėjo, kad paminėtos teisės aktų nuostatos įpareigoja pirmiausia vertinti pagal ekonomiškai naudingiausio pasiūlymo ar mažiausios kainos kriterijų, o jiems esant vienodiems, laimėtoju pripažintinas tas, kuris anksčiau pateikė pasiūlymą. Teismas atkreipė dėmesį, kad pagal pareiškėjo Elektroninio katalogo aprašymo 3.5 punktą laimėtoju pripažįstamas tas tiekėjas, kurio pasiūlymas buvo aukštesnėje konkurso pasiūlymų eilės vietoje. Teismas sutiko su Išvadoje pateiktu aiškinimu, jog atnaujintam varžymuisi turi būti taikomos analogiškos pasiūlymų eilės nustatymo procedūros ir laimėtojas nustatomas ne vadovaujantis orientacinių pasiūlymų eile, bet atnaujinto varžymosi metu pasiūlymų pateikimo eiliškumu. Dėl pareiškėjo argumento, jog nustatyti tokią laimėtojo nustatymo tvarką neįmanoma dėl Elektroninio katalogo ypatybių, teismas pritarė atsakovo pozicijai, jog Elektroninis katalogas yra paties pareiškėjo administruojama sistema, kuri gali būti koreguojama.

21Pasisakydamas dėl Įstatymo 3 straipsnio 1 ir 2 dalių pažeidimo (Išvados 4 p.), teismas atsižvelgė į Įstatymo 3 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas bei į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką aiškinant Įstatymo 3 straipsnio normų taikymą. Teismas nurodė, kad pareiškėjas Pirkimo sąlygų C dalies „Preliminarios sutarties projektas“ 1 priedo Elektroninio katalogo aprašymo 2.2 punkte nustatė, kad „Užsakovas, siekdamas sudaryti Pagrindinę sutartį su Tiekėju, Elektroniniame kataloge privalo nurodyti ir (ar) pasirinkti: 2.2.1. Numatomą įsigyti Prekių kiekį, o 2.2.6. punkte nustatė Pagrindinės sutarties galiojimo terminą (nuo 12 iki 24 mėnesių)“; Elektroninio katalogo aprašymo 2.4 punkte nurodyta, jog „Tiekėjas, gavęs informaciją apie Elektroniniame kataloge Užsakovo paskelbtą Užsakymą, gali per nurodytą terminą pateikti Užsakovo atnaujintą pasiūlymą (pasiūlyti Prekės galutinę nuolaidą)“; Pirkimo sąlygų C dalies „Preliminarios sutarties sąlygos“ 5.3 punkte nustatyta, jog atnaujinto varžymosi metu Tiekėjas gali pasiūlyti Prekės galutinę nuolaidą, o 5.4 punkte – prekės galutinė nuolaida negali būti mažesnė nei Preliminariosios sutarties nuolaida. Teismas konstatavo, jog išvardintos Pirkimo sąlygų nuostatos leidžia daryti išvadą, jog atnaujintas tiekėjų varžymasis vyksta tik dėl konkretaus užsakovo (perkančiosios organizacijos) nurodyto degalų kiekio intervalo, todėl sprendė, kad atsakovas pagrįstai nurodė, jog tiekėjų suinteresuotumas sudaryti pagrindinę sutartį ir varžytis didinant nuolaidas degalams priklauso nuo konkretaus užsakovo nurodyto užsakymo kiekio, todėl dėl mažo užsakymo tiekėjų konkurencija nebus aktyvi, o atnaujinto varžymosi laimėtoju iš esmės išrenkamas tas tiekėjas, kuris pasiūlo didesnę konkretaus užsakymo kiekio nuolaidą (Elektroninio katalogo aprašymo 3.1 p., 3.1.1., 3.1.2. p. ir Preliminarios sutarties sąlygų 4.4 p.).

22Teismas atkreipė dėmesį, kad pats pareiškėjas pripažįsta, jog užsakytų prekių kiekiai gali kisti vykdant pagrindinę sutartį, todėl pagrindinės sutarties galiojimo laikotarpiu faktiškai užsakovo sunaudojimų prekių kiekis gali būti ne toks, koks buvo nurodytas pateikiant užsakymą atnaujintame varžymosi etape. Be to, tiekėjai nesivaržo dėl kitų prekių kiekių (Pagrindinės sutarties projekto 3.4 ir 3.5 p.), o pagrindinės sutarties projekto priede įrašoma ne tik tiekėjo, laimėjusio atnaujintą varžymąsi, pasiūlyta nuolaida konkrečiam užsakyme nurodytam prekių kiekio intervalui, bet ir nurodomos kitos konkretaus laimėjusio tiekėjo pasiūlytos nuolaidos kitiems prekių intervalams. Įvertinęs paminėtas aplinkybes, teismas sutiko su atsakovu, jog Pirkimo dokumentuose nustatyta pagrindinės sutarties kainodara reiškia, jog tiekėjų konkurencija veiksminga tik tuomet, jei pagrindinės sutarties vykdymo metu būtų sunaudota tiek degalų, kiek buvo nurodyta konkrečiame užsakyme, ir dėl ko tiekėjai varžytųsi, siūlydami galutines nuolaidas. Tačiau, jei vykdant pagrindinę sutartį, prekių kiekis keistųsi, nei tiekėjų konkurencija, nei skaidrumo principas, nei racionalus biudžeto lėšų panaudojimas nebūtų užtikrinti. Varžymasis praranda prasmę, nes nėra užtikrinama, jog pagrindinė sutartis bus sudaryta su didžiausią nuolaidą pasiūliusiu tiekėju. Teismas darė išvadą, jog atsakovas pagrįstai Išvados 4 punkte nustatė Įstatymo 3 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatų pažeidimus. Teismas pažymėjo, kad Išvados 5 punkte atsakovas pareiškėjui pateikė siūlymą, kurio pareiškėjas skunde nedetalizuoja, todėl teismas dėl jo nepasisakė.

23Pasisakydamas dėl Įstatymo 27 straipsnio 1 dalies nuostatos pažeidimo (Išvados 6 p.), teismas sprendė, kad iš esmės pareiškėjas sutinka, jog Pirkimo dokumentų A dalies 14.4 punkto nuostata suformuluota netinkamai. Teismas atkreipė pareiškėjo dėmesį ir pritarė atsakovo pastebėjimui, kad Išvados 6 punkte buvo nustatytas ne pažeidimas, o pastaba dėl parengtų Pirkimo dokumentų netikslumo.

24Pasisakydamas dėl Išvadoje nustatyto įpareigojimo nutraukti Pirkimo procedūras, teismas vadovavosi Įstatymo 82 straipsnio 2 dalies 6 punkto nuostatomis ir Taisyklių 20.2 punktu, atsižvelgė į tai, kad atsakovas nustatė Įstatymo 3 straipsnio 1 ir 2 dalių, 16 straipsnio 3 dalies, 24 straipsnio 9 dalies, 63 straipsnio 2 dalies pažeidimus, jog vokų su pasiūlymais atplėšimo procedūra buvo įvykusi, tačiau preliminarioji sutartis dar nebuvo sudaryta, ir į tai, kad Įstatymo pažeidimų jau buvo neįmanoma ištaisyti kitaip, ir darė išvadą, kad atsakovas pagrįstai įpareigojo pareiškėją nutraukti Pirkimo procedūras ir pateikti tai patvirtinančius įrodymus.

25Teismas konstatavo, kad pareiškėjas nepaneigė atsakovo Išvadoje nustatytų pažeidimų, todėl jo skundą atmetė kaip nepagrįstą. Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 44 straipsnio 1 dalimi, teismas sprendė, kad pagrindo priteisti pareiškėjui bylinėjimosi išlaidas nėra.

26III.

27Pareiškėjas VšĮ „CPO LT“ apeliaciniu skundu prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – atsakovo Viešųjų pirkimų tarnybos 2014 m. lapkričio 10 d. viešųjų pirkimų vertinimo išvados Nr. 4S-3748 įpareigojimą nutraukti viešojo pirkimo „Preliminarioji sutartis dėl automobilinių degalų degalinėse tiekimo per CPO“ Nr. 153225 procedūras panaikinti ir priteisti iš atsakovo visas patirtas bylinėjimosi išlaidas.

28Pasisakydamas dėl Įstatymo 3 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatų pažeidimo (Išvados 4 p.), pareiškėjas pažymi, kad nei atsakovo Išvadoje, nei teismo sprendime nėra pasisakyta, kokiame kontekste pareiškėjo nustatyta pagrindinių sutarčių kainodara laikytina pažeidžiančia skaidrumo principą. Pareiškėjo manymu, teismas nevertino kaip konkrečiai pareiškėjo nustatyta pagrindinių sutarčių kainodara lemia favoritizmą, savavališkumą ar įtakoja lygias tiekėjų galimybes į pagrindinės sutarties sudarymą. Pareiškėjo teigimu, nei realiai sukeliamų padarinių, nei priežastinio ryšio, nei kitų skaidrumo principo pažeidimo požymių nenurodęs teismas sprendime remiasi išimtinai deklaratyviais, subjektyvaus pobūdžio atsakovo teiginiais ir hipotetiniais samprotavimais. Pareiškėjas atkreipia dėmesį, kad teismas neatsižvelgė į aplinkybę, jog analogiškos pareiškėjo Pirkimo sąlygos buvo atsakovo vertinamos jau du kartus, bet minėto tariamo skaidrumo principo pažeidimo ankstesnių vertinimų metu nebuvo nustatyta. Ši aplinkybė, pareiškėjo manymu, yra ypatingai reikšminga, nes patvirtina atsakovo nenuoseklią poziciją traktuojant tapačias situacijas skaidrumo principo pažeidimo kontekste bei kelia pagrįstų abejonių dėl pakankamos atsakovo kvalifikacijos nustatant viešųjų pirkimų principų pažeidimus. Pareiškėjas pažymi, kad, siekdamas pagrindinių sutarčių universalumo, sutarties šalių interesų pusiausvyros bei racionalaus biudžeto lėšų panaudojimo tikslo, pareiškėjas pagrindinėse sutartyse (6 prašymo priedo „Pagrindinės sutarties forma“ lentelė „Prekės ir nuolaidos“) be užsakovui individualiai aktualaus prekių kiekio intervalo ir jam taikomos nuolaidos nurodo visus įmanomus perkamų prekių kiekių intervalus ir jiems taikomas nuolaidas. Skirtingi perkamų prekių kiekių intervalai pagrindinėse sutartyse yra nustatyti atsižvelgiant į tai, kad automobilinių degalų rinkoje nuolaidos degalams dydis tiesiogiai priklauso nuo perkamų prekių kiekio, todėl didesnius degalų kiekius didesniame perkamų prekių kiekio intervale perkantiems užsakovams atitinkamai yra siūlomos didesnės nuolaidos. Pareiškėjas pažymi, kad pagrindinės sutarties kainodara išlaiko sutarties šalių interesų pusiausvyrą tais atvejais, kai didesnį nei nusimatė degalų kiekį per mėnesį nupirkusiam užsakovui yra taikoma didesnio intervalo nuolaida, tokiu būdu racionaliai panaudojant biudžeto lėšas ir apsaugant užsakovo interesus bei mažesnį nei nusimatė degalų kiekį per mėnesį nupirkusiam užsakovui atitinkamai taikant mažesnio intervalo nuolaidą (o ne netesybas) ir tokiu būdu apsaugant tiekėjo interesus užsakovų sutartinių įsipareigojimų nevykdymo atvejais. Pareiškėjas pabrėžė, kad Įstatymo 63 straipsnio 9 dalies 1 punkto nuostata suteikia teisę perkančiajai organizacijai sudaryti pagrindinę sutartį ir neatnaujinant tiekėjų varžymosi, todėl atsakovo preziumuojami pažeidimai, kurie paremti tik aplinkybe, jog atnaujintas varžymasis buvo vykdomas vien dėl užsakovui aktualaus kiekio intervalo, o dėl kitų pagrindinėje sutartyje nurodytų prekių kiekio intervalų nuolaidų varžymosi nebuvo, yra nelogiški ir nepagrįsti. Pareiškėjas atkreipia dėmesį, kad atsakovas sutarčių kainodaroje konstatuodamas efektyvios konkurencijos ribojimus, pareiškėjui tariamos problemos sprendimo rekomendacijų nepateikė (Taisyklių 23 p.). Pareiškėjas pažymi, kad rinktis kitą sprendimą ir vykdyti atnaujintą varžymąsi dėl užsakovui neaktualių intervalų nėra prasmės vien dėl to, kad siekdami sudaryti pagrindinę sutartį, tiekėjai siūlytų nepagrįstai mažą nuolaidą užsakovui aktualiame intervale ir nepagrįstai dideles nuolaidas užsakovui neaktualiems intervalams, taip iškraipant pirkimo rezultatą ir nepasiekiant pirkimo tikslo. Faktiškai tokia atsakovo pozicija reiškia, kad siekiantys sudaryti pagrindinę sutartį tiekėjai papildomai privalo varžytis ne tik dėl prekės kainos, bet ir dėl taikytinų netesybų dydžio. Pareiškėjo manymu, alternatyvus sprendimas atsisakyti prekių kiekio intervalų pirkime reikštų situaciją, kai visa rizika dėl pagrindinėmis sutartimis nuperkamo prekių kiekio ribų būtų perkeliama tiekėjams, todėl neturėdami užsakovo sutartinio įsipareigojimo dėl nuperkamo prekių kiekio, tiekėjai nebūtų suinteresuoti įsipareigoti teikti didelių nuolaidų nei viešojo pirkimo, nei atnaujinto varžymosi metu. Pareiškėjas daro išvadą, kad tokiu būdu racionalaus biudžeto lėšų panaudojimo tikslas taip pat nebūtų pasiekiamas. Pareiškėjas pažymi, kad atsakovo nurodomas skaidrumo principo pažeidimas konkrečioje situacijoje neturi jokio priežastinio ryšio su pareiškėjo pagrindinių sutarčių kainodara, o optimaliausias būdas pasiekti principinius viešųjų pirkimų tikslus yra nustatytas visų degalų rinkos dalyvių suderintose Pirkimo sąlygose. Pareiškėjas nurodo, kad teismas savo sprendime netinkamai pritaikė Įstatymo 3 straipsnio nuostatas ir nepagrįstai netenkino pareiškėjo skundo reikalavimo panaikinti įpareigojimą nutraukti Pirkimo procedūras, nes minėtas atsakovo išvados įpareigojimas yra kildinamas būtent iš 4 Išvados punkto, o vien tik šio Išvados punkto neteisėtumo nustatymas yra pakankamas pagrindas pareiškėjo reikalavimui patenkinti.

29Pasisakydamas dėl Įstatymo 39 straipsnio 7 dalies ir 63 straipsnio 2 dalies nuostatų pažeidimo (Išvados 3 p.), pareiškėjas nurodo tuos pačius argumentus kaip ir skunde pirmosios instancijos teismui, tačiau papildomai pažymi, kad atsakovas Išvadoje netinkamai taikė Įstatymo 63 straipsnio 2 dalies nuostatas, sukurdamas teisinį neapibrėžtumą, nėra aišku, kokiomis Įstatymo nuostatomis vadovaujantis turėtų būti vykdomos Įstatymo 63 straipsnyje numatytos atnaujinto varžymosi procedūros. Pareiškėjo manymu, Įstatymo 63 straipsnio 3 dalis yra specialioji norma Įstatymo 63 straipsnio 2 dalies atžvilgiu. Specialiosios Įstatymo 63 straipsnio 3 dalies taikymas atnaujinto varžymosi procedūroje neprieštarauja įstatymo leidėjo valiai bei sudaro prielaidas perkančiosioms organizacijoms bei pareiškėjui įgyvendinti viešųjų pirkimų centralizavimo procesus ir pasiekti viešųjų pirkimų centralizavimo mechanizmo efektyvumo bei racionalumo tikslą. Pareiškėjas pažymi, kad pagrindinės sutarties sudarymas preliminariosios sutarties pagrindu, kuomet yra atnaujinamas tiekėjų varžymasis, yra tik preliminariosios sutarties sąlygų vykdymas. Pareiškėjo manymu, teismo sprendimas dėl Išvados 3 punkto buvo priimtas nepagrįstai neatsižvelgus į faktines bylos aplinkybes ir remiantis išimtinai vien tik atsakovo įsitikinimu be aiškaus teisinio pagrindo. Pareiškėjas pažymi, kad įstatymo taikymo klausimas liko atviras, kas neabejotinai sukels naujus teisinius ginčus, nes Įstatymo 63 straipsnyje numatytu atnaujinto varžymosi institutu aktyviai naudojasi ne tik pareiškėjas, bet ir ženklus skaičius perkančiųjų organizacijų. Pareiškėjas nurodo, kad Vilniaus apygardos teismas 2015 m. liepos 8 d. sprendime civilinėje byloje Nr. e2-4577-590/2015, iškeltoje pareiškėjui, remiantis atsakovo 3 punkto išvada, konstatavo, kad pareiškėjo taikoma atnaujinto varžymosi procedūra Įstatymui neprieštarauja. Pareiškėjas pabrėžia, kad teismas neįvertino pareiškėjo argumentų viešųjų pirkimų turiningųjų ir racionalaus biudžeto lėšų panaudojimo tikslų kontekste, neatsižvelgdamas į viešųjų pirkimų centralizavimo procesų specifiką. Pareiškėjas nurodo, kad sprendimas, jog vienodi tiekėjų pasiūlymai atnaujintame varžymesi papildomai varžosi ne pasiūlymo pateikimo laiku, o geresnėmis pasiūlymo sąlygomis viešajame pirkime, automatiškai generuoja tiekėjų suinteresuotumą viešojo pirkimo metu siūlyti geresnes sąlygas ir objektyviai sąlygoja racionalų ir efektyvų biudžeto lėšų panaudojimą. Tai objektyvi sąlyga, leidžianti laimėtoju atnaujintame varžymesi (ne viešajame pirkime) nustatyti ne greičiau pasiūlymą pateikusį, o geresnes sąlygas pasiūliusį tiekėją. Pareiškėjas pažymi, kad minėtos pareiškėjo Pirkimo sąlygos iki atsakovo Išvados paskelbimo nebuvo sukėlusios jokių prielaidų dėl savo objektyvumo. Pareiškėjo nuomone, atsakovo Išvados 3 punkto sukelta teisinio neapibrėžtumo situacija gali reikšti viešųjų pirkimų centralizavimo modelio taikymo pabaigą, nes centralizavimo privalumai, leidžiantys sumažinti užsakovų viešųjų pirkimų vykdymo metu patiriamą administracinę naštą (laiko ir finansinius kaštus), netektų prasmės pagal atsakovo Įstatymo 63 straipsnio taikymo logiką dubliuojant viešojo pirkimo ir atnaujinto varžymosi procedūras.

30Pasisakydamas dėl Įstatymo 16 straipsnio 3 dalies ir 24 straipsnio 9 dalies nuostatų pažeidimo (Išvados 1 ir 2 p.), pareiškėjas nesutinka su teismo sprendimo motyvais, kad Komisijos protokole nurodytos Pirkimo sąlygų formuluotės neatitiktis reiškia Pirkimo sąlygų dviprasmiškumą, galėjusį lemti tai, jog Pirkimo dalyviai negalėtų pateikti pasiūlymų, o perkančioji organizacija nupirkti tai, ko reikia. Pareiškėjas pabrėžia, kad 2014 m. birželio 19 d. komisijos protokole Nr. 5 numatytų Pirkimo sąlygų pakeitimų esmė ir reikšmė naujos redakcijos Pirkimo sąlygose pareiškėjo nebuvo pakeista. Todėl iš Pirkimo dokumentų visi Pirkimo dalyviai vienodai suprato, kad preliminarioji sutartis galios 12 mėnesių nuo preliminariosios sutarties įsigaliojimo datos, su galimybe pratęsti jos galiojimą iki 48 mėnesių. Pareiškėjas pažymi, kad Pirkimo dalyviai nėra supažindinami su komisijos protokolais, bet, jei ir būtų, minėta protokolo ir Pirkimo sąlygų formuluočių neatitiktis objektyviai niekaip negalėtų sąlygoti skirtingo Pirkimų sąlygų traktavimo ir įtakoti situacijos, kad Pirkimo dalyviai negalėtų pateikti pasiūlymų, o perkančioji organizacija nupirkti tai, ko reikia. Pareiškėjas nesutinka su teismo sprendimu dėl pareiškėjo paskelbtos papildomos informacijos netikslumo ir nurodo, kad, atsižvelgdamas į anksčiau minėtu protokolu Nr. 5 patvirtinus Pirkimo dokumentų pakeitimus, pareiškėjas skelbimo duomenis keitė ir Centrinėje viešųjų pirkimų informacinėje sistemoje. 2014 m. birželio 26 d. pareiškėjas paskelbė skelbimą apie Pirkimo dokumentų pataisą (10 prašymo priedas), tokiu būdu jis tiekėjus skelbimais informavo, kad numato sudaryti 12 mėnesių trukmės preliminariąją sutartį su galimybe ją pratęsti 3 kartus papildomiems 36 mėnesiams. Iš viso bendra galima preliminariųjų sutarčių galiojimo trukmė – 48 mėnesiai. Šie duomenys atitiko 2014 m. birželio 19 d. komisijos protokolu Nr. 5 patvirtinus bendrus preliminariosios sutarties galiojimo terminus, todėl, pareiškėjo teigimu, teismo sprendimas dėl Išvados 1 ir 2 punktų, priimtas netinkamai įvertinus į bylą pateiktus įrodymus. Pareiškėjas pažymi, kad byloje nebuvo pateikta jokių duomenų, jog dėl minėtų tariamų pažeidimų bent vienas Pirkimo dalyvis galėjo suprasti ar suprato Pirkimo sąlygas skirtingai nei kiti.

31Pasisakydamas dėl Išvadoje nustatyto įpareigojimo nutraukti Pirkimo procedūras, pareiškėjas sutiko su teismo vertinimu, jog atsakovas, vykdydamas teisės aktų pažeidimų prevenciją ir vykdymo kontrolę, turi teisę atlikti viešųjų pirkimų vertinimą ir, nustatęs Įstatymo pažeidimus, įpareigoti perkančiąją organizaciją nutraukti viešojo Pirkimo procedūras. Tačiau, pareiškėjo manymu, minėtos atsakovo funkcijos turi būti vykdomos skaidriai, griežtai vadovaujantis atsakovo veiklą reglamentuojančiais teisės aktais. Pareiškėjas atkreipia dėmesį, jog du kartus vertintos tapačios pareiškėjo Pirkimo sąlygos pakartotiniam, neplaniniam, operatyviam vertinimui buvo atrinktos po pareiškėjui palankaus Lietuvos Aukščiausiojo Teismo sprendimo, be aiškaus pagrindo, nesilaikant tikrinimui atrenkamų viešųjų pirkimų kriterijų. Pareiškėjas nuodo, kad atsakovas, pareiškėjo tapačias sąlygas vertino trečią kartą, tapačioms sąlygoms priimdamas radikaliai skirtingus sprendimus bei iš esmės pakeisdamas savo poziciją dėl pareiškėjo veikloje aktualių Įstatymo nuostatų traktavimo.

32Atsakovas Viešųjų pirkimų tarnyba atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo pareiškėjo apeliacinį skundą atmesti ir pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą.

33Atsakovas be argumentų, išdėstytų atsiliepime į pareiškėjo skundą pirmosios instacijos teismui, pažymi, jog pareiškėjas netinkamai aiškina tiek Išvadoje nustatyto įpareigojimo skyrimo pagrindą, tiek jo skyrimą reglamentuojančių teisės aktų nuostatas. Atsakovas pabrėžia, kad neviršijo įstatymų jam suteiktos diskrecijos ir neperžengė savo kompetencijos ribų. Atsakovas nurodo, kad pareiškėjas nepateikė jokių logiškai pagrįstų argumentų, paneigiančių teismo sprendime padarytas išvadas dėl Pirkimo sąlygomis pažeisto skaidrumo principo ir viešųjų pirkimų tikslo neužtikrinimo. Atsakovas pažymi, kad apeliacinio skundo argumentas, jog pagrindinės sutarties kainodara išlaiko sutarties šalių interesų pusiausvyrą tais atvejais, kai didesnį nei nusimatė degalų kiekį per mėnesį nupirkusiam užsakovui yra taikoma didesnio intervalo nuolaida, tokiu būdu racionaliai panaudojant biudžeto lėšas <...>, bei, mažesnį nei nusimatė degalų kiekį per mėnesį nupirkusiam užsakovui atitinkamai taikant mažesnio intervalo nuolaidą (o ne netesybas) <...>, yra deklaratyvus, nepagrįstas jokiais realiais pavyzdžiais ir nepaneigiantis Išvadoje ir teismo sprendime konstatuotus pažeidimus. Atsakovas pabrėžia, kad šioje byloje nėra analizuojamas sutarčių nevykdymas, lemiantis civilinės atsakomybės taikymą. Atsaakovas pažymi, kad nekvestionuoja nei tiekėjų siūlomos konkrečios nuolaidos kainodaros (kodėl tiekėjas konkrečiam kiekiui degalų siūlo vienokią ar kitokią nuolaidą), nei galimybės pagrindinėje sutartyje nusimatyti keletą galimų įsigyti prekių (degalų) kiekių intervalų, taip pat nereikalauja vykdyti atnaujintą varžymąsi dėl užsakovui neaktualių prekių (degalų) kiekio. Atsakovas akcentuoja, kad tiekėjų tarpusavio konkurencijos nebuvimas dėl įsigyjamų degalų neužtikrina nei skaidrumo principo laikymosi, nei racionalaus biudžeto lėšų panaudojimo. Atsakovas nurodo, kad Pirkimo dokumentuose aiškiai nustatyta, jog dėl kiekvienos pagrindinės sutarties sudarymo bus vykdomas atnaujintas tiekėjų, su kuriais yra pasirašytos preliminariosios sutartys, varžymasis (Pirkimo dokumentų A dalies „Nurodymai dalyviams“ 5.3 p., Pirkimo dokumentų C dalies „Preliminariosios sutarties 1 priedas. Elektroninio katalogo aprašymas“ 2.1 p.). Atsakovo įsitikinimu, svarbu suprasti atnaujinto varžymosi procedūros esmę – tai būdas užsakovui nusipirkti reikiamas prekes (šiuo atveju – degalus) pačiomis palankiausiomis sąlygomis, sudarant galimybes tiekėjams dar kartą varžytis dėl pagrindinės sutarties sudarymo. Pirkimo atveju, konkuravimas vyksta dėl kainos – t. y. galutinės nuolaidos pateikimo. Atsakovas pabrėžia, kad Pirkimo dokumentuose įtvirtinta pagrindinių sutarčių kainodara, kai varžomasi tik dėl konkretaus kiekio kainos, o faktiškai gali būti perkami kiti kiekiai, dėl kurių nesivaržyta, sukuria tik atnaujinto varžymosi „imitaciją“. Dėl apeliacinio skundo argumentų, jog atsakovas pareiškėjui nepasiūlė jokių alternatyvų, atsakovas pažymi, kad tuo atveju, jeigu pareiškėjui reikalinga metodinė pagalba ar konsultacijos, tą jis gali gauti kreipdamasis į atsakovą su konkrečiais klausimais. Atsakovo manymu, pareiškėjas nepagrindžia Pirkimo sąlygose pasirinkto atnaujinto varžymosi laimėtojo nustatymo teisėtumo bei kartu neįrodo nei Išvados, nei teismo sprendimo nepagrįstumo ir neteisėtumo. Atsakovas sutinka su pareiškėju, kad sudarant pagrindines sutartis preliminariųjų sutarčių pagrindu privalu vadovautis Įstatymo 63 straipsnio 3 dalimi, tačiau nesutinka, kad minėta norma laikoma specialia Įstatymo 63 straipsnio 2 dalies atžvilgiu tais atvejais, kai reikia nustatyti atnaujinto varžymosi pasiūlymų eiliškumą. Atsakovas pažymi, kad Įstatymo 63 straipsnio 3 dalyje (ir Įstatymo 63 straipsnyje) nėra nurodyta, kaip reikia sudėlioti pasiūlymų eilę atnaujinto varžymosi metu tais atvejais, jei pateikiami vienodi (vienodos kainos) pasiūlymai. Atsakovo teigimu, apeliacinio skundo argumentai, tiekėjų eilės nustatymo procedūra atnaujintame varžymesi yra racionali, yra deklaratyvūs ir nepagrįsti. Atsakovas pažymi, kad preliminariosiose sutartyse nurodytos tiekėjų kainos (nuolaidos) yra tik preliminarios ir realus tiekėjų konkuravimas dėl pagrindinės sutarties sudarymo Pirkimo atveju vyksta atnaujinant tiekėjų varžymąsi. Tiekėjas, kuris bus „aukštesnėje“ pozicijoje sudarant preliminariąją sutartį, gali būti nebesuinteresuotas siūlyti dar geresnių sąlygų, žinodamas, kad ir taip jau turi pranašumą. Atsakovas nurodo, kad tiekėjų eilės nustatymas vadovaujantis Įstatymo 39 straipsnio 7 dalyje nustatyta tvarka nedidina užsakovų administracinės naštos, ir nurodo, kad šiuo atveju nėra jokio priežastinio ir loginio ryšio tarp Išvadoje ir teismo sprendime konstatuoto Pirkimo sąlygų pažeidimo ir administracinės naštos didėjimo / mažėjimo. Atsakovas paaiškina, kad atnaujintam tiekėjų varžymuisi turi būti taikomos analogiškos pasiūlymų eilės nustatymo procedūros kaip ir viešajam pirkimui, todėl pareiškėjas atnaujinto varžymosi metu nustatydamas laimėtoją privalo vadovautis ne orientacinių pasiūlymų eile, o atnaujinto varžymosi metu konkrečių pasiūlymų pateikimo eiliškumu.

34Teisėjų kolegija

konstatuoja:

35IV.

36Nuo 2016 m. liepos 1 d. įsigaliojo naujos redakcijos Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymas (2016 m. birželio 2 d. įstatymas Nr. XII-2399). Nagrinėjamoje byloje apeliacinis procesas prasidėjo dar iki šio įstatymo įsigaliojimo, todėl, vadovaudamasi minėto įstatymo 8 straipsnio 2 dalimi, nustatančia šio įstatymo įgyvendinimo tvarką, teisėjų kolegija išnagrinėjo bylą apeliacine tvarka, atsižvelgdama į ABTĮ, galiojusio iki 2016 m. liepos 1 d., nustatytas procesines taisykles.

37Byloje kilęs ginčas dėl Viešųjų pirkimų tarnybos 2014 m. lapkričio 10 d. viešųjų pirkimų vertinimo išvadoje Nr. 4S-3748 suformuluoto įpareigojimo pareiškėjui nutraukti viešojo pirkimo dėl automobilinių degalų degalinėse tiekimo procedūras teisėtumo ir pagrįstumo. Pirmosios instancijos teismas iš esmės palaikė atsakovo poziciją ir pareiškėjo skundą atmetė. Pareiškėjas apeliaciniame skunde išsako panašius argumentus kaip ir skunde pirmosios instancijos teismui, papildydamas juos pirmosios instancijos teismo sprendimo kritika dėl teisės taikymo ir aiškinimo klaidų bei netinkamo argumentavimo.

38Dėl atsakovo teisės ir diskrecijos tikrinti viešuosius pirkimus

39Apeliantas atkreipia dėmesį, kad Tarnyba du kartus vertino tapačias viešojo pirkimo sąlygas, pakartotiniam, neplaniniam, operatyviam vertinimui atrinko šias sąlygas po pareiškėjui palankaus Lietuvos Aukščiausiojo Teismo sprendimo, be aiškaus pagrindo, nesilaikant tikrinimui atrenkamų viešųjų pirkimų kriterijų.

40Įstatymo 8 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad Viešųjų pirkimų tarnyba yra viešųjų pirkimų politiką įgyvendinanti ir prižiūrinti, kaip laikomasi šio įstatymo ir su jo įgyvendinimu susijusių teisės aktų, valstybės biudžetinė įstaiga, veikianti pagal šį ir kitus Lietuvos Respublikos įstatymus, teisės aktus, tarptautinius įsipareigojimus, savo nuostatus ir finansuojama iš valstybės biudžeto. Viena iš Tarnybos funkcijų yra vykdyti Įstatymo ir kitų su jo įgyvendinimu susijusių teisės aktų pažeidimų prevenciją, kontroliuoti, kaip laikomasi šių teisės aktų reikalavimų ir sudarytų pirkimo sutarčių sąlygų įsigyjant reikalingų prekių, paslaugų ar darbų ir kaip užtikrinamas tinkamas pirkimų planavimas, pirkimo sutarčių vykdymas, taip pat vertinti pirkimo sutarčių įvykdymo rezultatus (Įstatymo 82 str. 1 d. 2 p.). Įstatymo 82 straipsnio 2 dalies 1 punktas suteikia teisę Tarnybai savarankiškai pasirinkti tikrinimo objektą, būdą, mastą ir laiką. Tarnyba priima sprendimus savarankiškai ir nešališkai (Įstatymo 82 str. 3 d.).

41Išdėstytas teisinis reglamentavimas patvirtina Tarnybos teisę atlikti ir, kaip pareiškėjas nurodo, neplaninį pakartotinį Pirkimo sąlygų vertinimą, kadangi Tarnyba turi teisę savarankiškai pasirinkti tikrinimo objektą, būdą, mastą ir laiką. Pareiškėjo keliamos abejonės dėl to, ar Tarnyba, priimdama Išvadą, gynė viešąjį interesą, grindžiamos vien jo nuomone ir samprotavimais. Pažymėtina, kad teisės aktuose nėra įtvirtintas maksimalus galimas Tarnybos atliekamų tikrinimų skaičius. Taip pat ta aplinkybė, kad Lietuvos Aukščiausiajame Teisme buvo priimtas palankus pareiškėjui sprendimas vienam iš tiekėjų kreipusis į bendrosios kompetencijos teismą, prašant pripažinti neteisėtomis VšĮ „CPO LT“ organizuojamo viešojo pirkimo „Preliminarioji sutartis dėl degalų į talpyklas užsakymų per CPO“ sąlygas ir nutraukti viešąjį pirkimą, neužkerta kelio Tarnybai atlikti patikrinimą to paties viešojo pirkimo atžvilgiu. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo prieita išvada, kad teisės aktų nuostatos Tarnybai suteikia ne tik teisę, bet nustato ir pareigą prižiūrėti, kaip yra laikomasi Įstatymo ir su šio įstatymo įgyvendinimu susijusių teisės aktų nuostatų reikalavimų. Pareiškėjas apeliaciniame skunde nepateikė pakankamų argumentų, kurie leistų teigti, jog Tarnyba šališkai ir neskaidriai tikrino pareiškėjo paskelbtą viešąjį pirkimą.

42Dėl Įstatymo 16 straipsnio 3 dalies, 24 straipsnio 9 dalies pažeidimo (Išvados 1, 2 p.)

43Įstatymo 24 straipsnio 9 dalyje įtvirtinta, kad perkančioji organizacija pirkimo dokumentus rengia vadovaudamasi šio įstatymo nuostatomis. Pirkimo dokumentai turi būti tikslūs, aiškūs, be dviprasmybių, kad tiekėjai galėtų pateikti pasiūlymus, o perkančioji organizacija nupirkti tai, ko reikia.

44Įstatymo 16 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad perkančioji organizacija pirkimui (pirkimams) organizuoti ir atlikti privalo (supaprastintiems pirkimams – gali) sudaryti Viešojo pirkimo komisiją, nustatyti jai užduotis ir suteikti visus įgaliojimus toms užduotims vykdyti. Jeigu perkančioji organizacija pirkimams organizuoti ir jiems atlikti įgalioja kitą perkančiąją organizaciją, šiuos veiksmus atlieka įgaliotoji organizacija. Komisija dirba pagal ją sudariusios organizacijos patvirtintą darbo reglamentą, yra jai atskaitinga ir vykdo tik raštiškas jos užduotis ir įpareigojimus. Už Komisijos veiksmus atsako ją sudariusi organizacija. Įstatymo 16 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad komisija veikia ją sudariusios organizacijos vardu pagal jai suteiktus įgaliojimus. Komisija veikia nuo sprendimo ją sudaryti priėmimo, kol įvykdys visas raštiškas ją sudariusios organizacijos jai nustatytas užduotis arba kol bus priimtas sprendimas nutraukti pirkimą. Komisija priima sprendimus posėdyje paprasta balsų dauguma atviru vardiniu balsavimu. Jeigu balsai pasiskirsto po lygiai, lemia Komisijos pirmininko balsas. Komisijos sprendimai įforminami protokolu. Protokole nurodomi Komisijos sprendimo motyvai, pateikiami paaiškinimai, kiekvieno Komisijos nario atskiroji nuomonė. Protokolą pasirašo visi Komisijos posėdyje dalyvavę nariai.

45Byloje nustatyta, kad Komisija 2014 m. birželio 19 d. posėdžio metu nusprendė Pirkimų sąlygų A dalies 5.1 punkto nuostatą pakeisti ir ją išdėstyti nurodant, kad su laimėjusiais dalyviais pareiškėjas Įstatymo nustatyta tvarka pasirašys preliminarią sutartį, kuri galios 12 mėnesių nuo jos pasirašymo įsigaliojimo datos, sutartis šalių susitarimu galės būti pratęsiama vadovaujantis sutarties sąlygomis ne ilgesniam kaip 48 mėnesių terminui“. Paskelbtų Pirkimo dokumentų A dalies „Nurodymai dalyviams“ 5.1 punkte nustatyta, kad su laimėjusiais dalyviais pareiškėjas Įstatymo nustatyta tvarka pasirašys preliminarią sutartį pagal prie pirkimo dokumentų pridedamą preliminariosios sutarties projektą. Pirkimo dokumentų C dalies „Preliminariosios sutarties sąlygos“ 9.3 punkte nustatyta, kad preliminarioji sutartis šalių sutarimu gali būti pratęsiama ne ilgesniems kaip 12 mėnesių laikotarpiams. Bendras preliminariosios sutarties su pratęsimais galiojimo laikotarpis negali būti ilgesnis kaip 48 mėnesiai.

46Išvados 2 punkte taip pat konstatuotas Įstatymo 24 straipsnio 9 dalies pažeidimas dėl skelbimo, susijusio su papildoma informacija apie neužbaigtą procedūrą arba pataisą, skelbto Patikslintame skelbime skilties VI.3.3) „Taisytinas skelbimo originalo tekstas“ II.2.2) eilutėje: „Gretimų pratęsimų skaičius (jei yra): 3 <...>. Jei žinoma, pratęsiamų prekių ar paslaugų pirkimo sutarčių atveju – numatoma tolesnių sutarčių trukmė mėnesių: 36 <...>. Išvadoje pažymėta, kad tokia nuostata neatitinka Komisijos 2014 m. birželio 19 d. posėdžio protokolo.

47Teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, kad tokios nuostatos gali būti vertinamos kaip dviprasmiškos, pirkimo dokumentai nėra visiškai tikslūs ir aiškūs, todėl tai nesiderina su Įstatymo 24 straipsnio 9 dalimi. Pareiškėjas apeliaciniame skunde nepateikė pakankamai argumentų, paneigiančių tokias išvadas. Priešingai, kaip teisingai pastebėjo pirmosios instancijos teismas, pareiškėjas neneigia, kad Komisijos atlikti pakeitimai nesutampa su paskelbtomis pirkimo sąlygomis. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo prieita išvada, kad Tarnyba pagrįstai nustatė Įstatymo 16 straipsnio 3 dalies ir 24 straipsnio 9 dalies nuostatų pažeidimus.

48Dėl Įstatymo 39 straipsnio 7 dalies ir 63 straipsnio 2 dalies pažeidimo (Išvados 3 p.)

49Išvados 3 punkte konstatuota, kad Pirkimų sąlygų C dalies „Preliminarios sutarties projektas“ 1 priedo „Elektroninio katalogo aprašymas“ 3.5 punkto nuostata „jei nustatant pasiūlymų eilę kelių Tiekėjų pasiūlymų kainos ar ekonominis naudingumas yra vienodi, laimėjusiu pripažįstamas Tiekėjas, kurio pasiūlymas buvo aukštesnėje Konkurso pasiūlymų eilės vietoje“ pažeidžia Įstatymo 63 straipsnio 2 dalies nuostatą atsižvelgiant į Įstatymo 39 straipsnio 7 dalies nuostatą. Atsakovas laikosi pozicijos, kad atnaujintam tiekėjų varžymuisi turėtų būti taikomos analogiškos pasiūlymų eilės nustatymo procedūros, todėl perkančioji organizacija atnaujinto varžymosi metu nustatydama laimėtoją privalo vadovautis ne nustatyta Orientacinių pasiūlymų eile, tačiau vykdomo atnaujinto varžymosi metu konkrečių pasiūlymų pateikimo eiliškumu.

50Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad atnaujintam varžymuisi turi būti taikomos analogiškos pasiūlymų eilės nustatymo procedūros ir laimėtojas nustatomas ne vadovaujantis orientacinių pasiūlymų eile, bet atnaujinto varžymosi metu pasiūlymų pateikimo eiliškumu, t. y. vadovaujantis Įstatymo 39 straipsnio 7 dalimi, kurioje nustatyta, kad tais atvejais, kai taikomas ekonomiškai naudingiausio pasiūlymo vertinimo kriterijus ir kelių tiekėjų pasiūlymų ekonominis naudingumas yra vienodas arba kai pasiūlymų vertinimo kriterijus yra pasiūlyta mažiausia kaina ir keli pasiūlymai pateikiami vienodomis kainomis, sudarant pasiūlymų eilę pirmesnis į šią eilę įrašomas tiekėjas, kurio vokas su pasiūlymais įregistruotas ar pasiūlymas elektroninėmis priemonėmis pateiktas anksčiausiai. Apelianto manymu, tokia teismo išvada nėra pagrįsta.

51Viešojo pirkimo procedūras dėl preliminariųjų sutarčių ir jų pagrindu pagrindinių pirkimo sutarčių sudarymo reglamentuoja Įstatymo 2, 7, 63, 81 straipsniai. Įstatymo 2 straipsnio 23 dalis nustato, kad preliminarioji sutartis – vienos ar kelių perkančiųjų organizacijų ir vieno ar kelių tiekėjų susitarimas, kurio tikslas – nustatyti sąlygas, taikomas sutartims, kurios bus sudarytos per tam tikrą nurodytą laikotarpį, visų pirma susijusias su kainų ir, kur to reikia, numatomų kiekių nustatymu. Įstatymo 7 straipsnio 4 dalies 1 punktas numato, kad pirkimas (ar atskiros dalies pirkimas) pasibaigia, kai sudaroma pirkimo sutartis (preliminarioji sutartis) arba nustatomas projekto konkurso laimėtojas. Įstatymo 63 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad perkančioji organizacija privalo laikytis šio įstatymo reikalavimų tiek sudarydama preliminariąją sutartį, tiek jos pagrindu pirkimo sutartis. Įstatymo 63 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad perkančioji organizacija, sudarydama pirkimo sutartis preliminariosios sutarties pagrindu, turi laikytis šio straipsnio 7, 8, 9, 10 dalyse nustatytų reikalavimų. Įstatymo 63 straipsnio 10 dalies 4 punkte įtvirtinta, kad, atnaujindama tiekėjų varžymąsi, perkančioji organizacija išrenka geriausią pasiūlymą pateikusį tiekėją, vadovaudamasi preliminariojoje sutartyje nustatytais kriterijais, ir su šį pasiūlymą pateikusiu tiekėju sudaro pirkimo sutartį.

52Sudarant preliminariąsias sutartis atliekamos tokios pačios procedūros, kaip ir sudarant kitas viešųjų pirkimų sutartis (pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2011 m. gegužės 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-918/2011). Teisėjų kolegija pažymi, kad atsakovas nenustatė, jog pareiškėjas nebūtų laikęsis Įstatymo nuostatų dėl preliminarių pirkimo sutarčių sudarymo. Kaip matyti iš Pirkimo dokumentų A dalies 17 punkto, jame pateikiamos konkrečių pasiūlymų nagrinėjimo ir laimėjusių pasiūlymų nustatymo nuostatos, iš kurių matyti, kad laimėję dalyvių pasiūlymai įrašomi į eilę ekonominio naudingumo mažėjimo tvarka. Pagal Įstatymo 63 straipsnio 9 dalies 1 punktą, pirkimo sutartis preliminariosios sutarties, sudarytos su keliais tiekėjais, pagrindu gali būti sudaroma konkurso pasiūlymų eilėje esantiems tiekėjams ir nesivaržant dėl užsakovo paskelbto užsakymo. Tai reiškia, kad tiekėjui pasinaudojus savo teise nepateikti atnaujinto pasiūlymo, atnaujintas varžymasis yra vykdomas naudojant tiekėjo Preliminariosios sutarties nuolaidą. Teisėjų kolegija pažymi, kad, atnaujindama tiekėjų varžymąsi, perkančioji organizacija išrenka geriausią pasiūlymą pateikusį tiekėją, vadovaudamasi preliminariojoje sutartyje nustatytais kriterijais, ir su šį pasiūlymą pateikusiu tiekėju sudaro pirkimo sutartį (Įstatymo 63 str. 10 d. 4 p.). Įstatymo 63 straipsnio nuostatos patvirtina, kad varžymosi atnaujinimas nereiškia viešojo pirkimo atnaujinamo, t. y. kad vykdomas atskiras naujas viešasis pirkimas (pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2011 m. gegužės 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-952/2011). Todėl pagrindinės sutarties sudarymas preliminariosios sutarties pagrindu, kuomet yra atnaujinamas tiekėjų varžymasis, yra tik preliminariosios sutarties sąlygų vykdymas (Įstatymo I-III skyrių komentaro 431 p.). Įvertinusi išdėstytas aplinkybes, teisėjų kolegija daro išvadą, kad Įstatymo 39 straipsnio 7 dalyje nustatytos pasiūlymų eilės sudarymo tvarkos esant vienodam kelių tiekėjų ekonominiam naudingumui ar kai keli pasiūlymai pateikiami vienodomis kainomis, netaikytinos pirkimo sutarčių sudarymo preliminariosios sutarties pagrindu atveju.

53Tiekėjui, nepateikusiam atnaujinto pasiūlymo ir esančiam Konkurso pasiūlymų eilės aukštesnėje vietoje lyginant su tiekėju, pateikusiu atnaujintą pasiūlymą ir esančiu Konkurso pasiūlymų eilės žemesnėje vietoje, jų pasiūlymų kainos ar ekonominio naudingumo vienodumo atveju, atsakovo pozicijos, jog įrašant į pasiūlymų eilę vertinama pagal pasiūlymo pateikimo laiką, laikymasis sutarties sudarymo preliminariosios sutarties pagrindu atveju, neatitiktų Įstatymo 63 straipsnio 3 dalies ir 10 dalies 4 punkto nuostatų. Kaip minėta, Įstatymo 63 straipsnio 10 dalies 4 punkte nustatyta, kad, atnaujindama tiekėjų varžymąsi, perkančioji organizacija išrenka geriausią pasiūlymą pateikusį tiekėją, vadovaudamasi preliminariojoje sutartyje nustatytais kriterijais, ir su šį pasiūlymą pateikusiu tiekėju sudaro pirkimo sutartį. Pažymėtina, kad siekiant sudaryti preliminariąją sutartį konkrečiame pasiūlyme turi būti nurodoma, be kita ko, nuolaida siūlomų prekių vienetui (litrui) Preliminariosios sutarties galiojimo metu pagal kvietime teikti konkrečius pasiūlymus nurodytus prekių kiekių intervalus (Pirkimų dokumentų A dalies 8.2.2 p.), o vertinant pasiūlymus siekiant sudaryti pirkimo sutartį preliminariosios sutarties pagrindu atsižvelgiama tik į tiekėjo prekės galutinę nuolaidą užsakovo nurodytam prekių kiekiui, t. y. neatsižvelgiama į preliminariojoje sutartyje pateiktus pasiūlymus kitokiems prekių kiekių intervalams. Todėl laikantis formalios atsakovo pozicijos dėl Įstatymo 39 straipsnio 7 dalies taikymo, geriausias pasiūlymas būtų išrenkamas tinkamai neįgyvendinus Įstatymo 63 straipsnio 10 dalies 4 punkto reikalavimo, specialiai skirto reglamentuoti pirkimo sutarties sudarymo preliminariosios sutarties pagrindu atvejį.

54Atsakovas atsiliepime į apeliacinį skundą tvirtina, kad tiekėjas, kuris bus aukštesnėje pozicijoje sudarant preliminarią sutartį, gali būti nebesuinteresuotas siūlyti dar geresnių sąlygų, žinodamas, kad ir taip jau turi pranašumą. Atsakovas šį teiginį grindžia hipotetine situacija, kad kai tiekėjas, esantis aukštesnėje pozicijoje, pateikia tą pačią kaip ir preliminarioje sutartyje nuolaidą, vėliau nei žemesnėje pozicijoje esantis tiekėjas, pateikęs didesnę nei preliminarioje sutartyje nuolaidą, patenka į žemesnę pasiūlymų eilę. Teisėjų kolegija pažymi, kad, remiantis Įstatymo 63 straipsnio 9 straipsnio 1 dalimi, pirkimo sutartis preliminariosios sutarties pagrindu gali būti sudaroma ir tik remiantis preliminariojoje sutartyje nustatytomis sąlygomis, t. y. neatnaujinant tiekėjų varžymosi. Pirkimų dokumentų C dalies 1 priedo 2.4, 2.5 punktai įtvirtina tiekėjų teisę, bet ne pareigą pateikti užsakovui atnaujintą pasiūlymą. Tokiu atveju, jei tiekėjas atnaujinto pasiūlymo nepateikia, atnaujintas varžymasis vykdomas naudojant tiekėjo preliminariosios sutarties nuolaidą. Atsakovo pateiktos situacijos atveju aukštesnėje konkurso pasiūlymų eilės vietoje esantis tiekėjas iš esmės nepateikia atnaujinto pasiūlymo. Todėl net ir laikantis atsakovo pozicijos, kad sudarant pirkimo sutartį preliminariosios sutarties pagrindu būtina vadovautis Įstatymo 39 straipsnio 7 dalies nuostata, nustatant pasiūlymų eilę šis pasiūlymo nepateikęs tiekėjas nustatant pasiūlymų eilę vis tiek būtų pirmesnis. Teisėjų kolegija daro išvadą, kad tokie atsakovo argumentai nepagrindžia Išvados 3 punkto teisėtumo ir pagrįstumo.

55Teisėjų kolegija, pasisakydama dėl atsakovo argumentų, kad pareiškėjas apeliacinio skundo 6 puslapyje remiasi neįsiteisėjusiais teismų sprendimais, atkreipia dėmesį, kad apelianto nurodytas Vilniaus apygardos teismo 2015 m. liepos 8 d. sprendimas civilinėje byloje Nr. e2-4577-590/2015 yra įsiteisėjęs, jame konstatuota, kad iš esmės analogiško pobūdžio atnaujinto varžymosi procedūra neprieštarauja Įstatymui.

56Įvertinusi tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija daro išvadą, kad, nors atsakovas teisingai nurodo, jog Pirkimo dokumentuose nustatyta pasiūlymų vertinimo tvarka (C dalies 1 priedo 3.5 p.) prieštarauja Viešųjų pirkimų įstatymo 39 straipsnio 7 dalyje nustatytai tvarkai, tačiau nagrinėjamu atveju Įstatymo 39 straipsnio 7 dalyje nustatyta tvarka sudarant pagrindinę pirkimo sutartį preliminariosios sutarties pagrindu netaikytina. Todėl Išvados 3 punktas, jog Pirkimo sąlygų C dalies „Preliminarios sutarties projektas“ 1 priedo „Elektroninio katalogo aprašymas“ 3.5 punkto nuostata pažeidžia Įstatymo 63 straipsnio 2 dalį atsižvelgiant į Įstatymo 39 straipsnio 7 dalį, negali būti laikomas teisėtu ir pagrįstu.

57Dėl Įstatymo 3 straipsnio 1 ir 2 dalių pažeidimų (Išvados 4 p.)

58Išvados 4 punkte nustatyta, kad Pirkimų sąlygų C dalies „Preliminarios sutarties projektas“ 2 priedo „Pagrindinės sutarties forma“ 3.4 punkto nuostata „Prekės galutinės nuolaidos taikomos atsižvelgiant į Užsakovo per mėnesį nuperkamą faktinį Prekių kiekį“ pažeidžia Įstatymo 3 straipsnio 1 dalyje nustatytą skaidrumo principą ir neužtikrina Įstatymo 3 straipsnio 2 dalyje nustatyto pirkimų tikslo – racionalaus lėšų naudojimo, atsižvelgiant į tai, kad priklausomai nuo užsakovo nurodyto numatomo įsigyti prekių kiekio per visą sutarties galiojimo laikotarpį, tiekėjo pasiūlyta kaina gali būti pripažinta laimėtoja tik tam tikram užsakovo nurodytam numatomam įsigyti prekių kiekiui (mėnesiui), tačiau nebūtinai kitiems galimiems kiekiams, ketinamiems įsigyti sutarties galiojimo metu. Atsakovo manymu, tiekėjas gali būti nesuinteresuotas varžytis dėl kitokio nei užsakovo užsakyme nurodyto kiekio, tačiau šiems kiekiams pasikeitus tiekėjas siūlytų prekės galutinę nuolaidą kitokią nei tiekėjo preliminariosios sutarties nuolaidą. Atsakovas laikosi pozicijos, kad tiekėjų tarpusavio konkurencijos nebuvimas dėl įsigyjamų degalų neužtikrina nei skaidrumo principo laikymosi, nei racionalaus biudžeto lėšų panaudojimo.

59Pirmosios instancijos teismas sutiko su atsakovo pozicija, kad tiekėjų suinteresuotumas sudaryti pagrindinę sutartį ir varžytis didinant nuolaidas degalams priklauso nuo konkretaus užsakovo nurodyto užsakymo kiekio, todėl dėl mažo užsakymo tiekėjų konkurencija nebus aktyvi, o atnaujinto varžymosi laimėtoju išrenkamas tas tiekėjas, kuris pasiūlo didesnę konkretaus užsakymo kiekio nuolaidą. Pirmosios instancijos teismo vertinimu, jei vykdant pagrindinę sutartį prekių kiekis keistųsi, nei tiekėjų konkurencija, nei skaidrumo principas, nei racionalus biudžeto lėšų panaudojimas nebūtų užtikrinti.

60Pareiškėjas apeliaciniame skunde nesutinka su pirmosios instancijos teismo pozicija dėl Išvados 4 punkte nustatytų pažeidimų vertinimo. Apelianto manymu, nebuvo tinkamai atsižvelgta, kaip konkrečiai nustatyta pagrindinių sutarčių kainodara lemia favoritizmą, savavališkumą ar įtakoja lygias tiekėjų galimybes į pagrindinės sutarties sudarymą, nenurodyti realiai sukeliami padariniai, priežastinis ryšys, kiti skaidrumo principo pažeidimo požymiai.

61Viešųjų pirkimų tvarką, šių pirkimų subjektų teises, pareigas ir atsakomybę, viešųjų pirkimų kontrolės ir ginčų sprendimo tvarką reglamentuojantis Įstatymas, be kita ko, nustato, kad perkančioji organizacija užtikrina, jog atliekant pirkimo procedūras ir nustatant laimėtoją būtų laikomasi lygiateisiškumo, nediskriminavimo, abipusio pripažinimo, proporcingumo ir skaidrumo principų. Pirkimų tikslas – vadovaujantis šio įstatymo reikalavimais sudaryti pirkimo sutartį, leidžiančią įsigyti perkančiajai organizacijai (atlikti pirkimą įgaliojusiai perkančiajai organizacijai) ar tretiesiems asmenims reikalingų prekių, paslaugų ar darbų, racionaliai naudojant tam skirtas lėšas (Įstatymo 3 str. 1, 2 d.).

62Lietuvos Aukščiausias Teismas yra pažymėjęs, jog viešųjų pirkimų principų laikymasis ir tinkamas jų taikymas nėra tik besąlyginė perkančiųjų organizacijų Įstatymo normų, būtent 3 straipsnio nuostatų, laikymosi pareiga, bet ir viešųjų pirkimų turiningųjų tikslų pasiekimo garantas. Viešųjų pirkimų įstatymo ir kitų teisės aktų reikalavimai tiek perkančiajai organizacijai, tiek tiekėjams nustatyti ne siekiant atlikti formalias procedūras tam, kad perkančiosios organizacijos ir tiekėjo veiksmai atitiktų teisės normas, o tam, jog šiomis procedūromis būtų įgyvendinti viešųjų pirkimų (turiningieji) tikslai. Viešųjų pirkimų įstatymo nustatytos įsakomosios nuostatos, reikalaujančios besąlygiško jų laikymosi, tik patvirtina tokį aiškinimą, nes viešųjų pirkimų procesas yra dinamiškas, preciziškai tiksliai nustatyti kiekvieną viešųjų pirkimų situaciją sudėtinga, todėl šių imperatyvų laikymasis yra nukreiptas į tam tikrų tikslų pasiekimą, o šie yra tokių imperatyvų taikymo matas (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gruodžio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-583/2008).

63Lietuvos Aukščiausiojo Teismo patvirtintoje viešųjų pirkimų reglamentavimo ir teismų praktikos apžvalgoje (I) (Teismų praktika Nr. 38), apibendrinant kasacinio teismo praktiką tokio pobūdžio bylose, nurodoma, kad viešųjų pirkimų principais privalu vadovautis taikant ir aiškinant visų Įstatymo nuostatų turinį (rationae materia kriterijus). Šių principų laikymasis garantuoja, kad bus pasiekti atliekamo viešojo konkurso turiningieji tikslai ir išvengta galimų nesąžiningos konkurencijos prielaidų viešo konkurso procedūroje, taigi apgintas viešasis interesas.

64Skaidrumo principo pagrindinis tikslas yra užtikrinti, kad iš perkančiosios organizacijos nebūtų favoritizmo rizikos ir savavališkumo (Teisingumo Teismo 2009 m. balandžio 30 d. sprendimas Komisija prieš CAS Succhi di Frutta, C?497/06 P). Skaidrumas yra vienas lemiančių veiksnių, kuriuo remiantis užtikrinama neiškraipyta tiekėjų tarpusavio konkurencija. Teisingumo Teismo ne kartą konstatuota, kad pagal vienodo požiūrio principą ir iš jo kylantį skaidrumo įpareigojimą reikalaujama, jog kiekvienos sutarties dalykas ir jai sudaryti nustatyti kriterijai būtų aiškiai suformuluoti nuo pat sutarties sudarymo procedūros pradžios (pvz., Teisingumo Teismo 2009 m. gruodžio 10 d. sprendimo byloje Komisija prieš Prancūziją, C-299/08, 41 p.). Laikantis vienodo požiūrio reikalaujama, kad formuluojant savo pasiūlymus konkurso dalyviams būtų sudarytos lygios galimybės; tai reiškia, kad visų konkurso dalyvių pasiūlymams turi būti taikomos tos pačios sąlygos (pvz., Teisingumo Teismo 2014 m. lapkričio 6 d. sprendimo byloje Cartiera dell’Adda, C-42/13, 44 p.).

65Skaidrumo įpareigojimu siekiama užkirsti kelią perkančiosios organizacijos favoritizmui ir savivalei; tai reiškia, jog visos sutarties sudarymo procedūros sąlygos ir taisyklės turi būti suformuluotos aiškiai, tiksliai ir nedviprasmiškai, kad leistų visiems deramai informuotiems ir rūpestingiems konkurso dalyviams suprasti jų tikslią reikšmę ir juos aiškinti vienodai, o perkančiajai organizacijai – veiksmingai patikrinti, ar konkurso dalyvių pasiūlymai atitinka konkrečiam pirkimui taikomus kriterijus (pvz., Teisingumo Teismo 2012 m. gegužės 10 d. sprendimo byloje Komisija prieš Nyderlandus, C-368/10, 88 p.). Skaidrumo ir vienodo požiūrio principai, reglamentuojantys visas viešojo pirkimo procedūras, reikalauja, kad esminės dalyvavimo pirkime sąlygos ir tvarka, visų pirma dalyviams tenkančios pareigos, būtų nustatytos iš anksto ir paskelbtos viešai, kad šie dalyviai galėtų tiksliai žinoti procedūros apribojimus ir būtų tikri, kad tokie patys apribojimai taikomi visiems konkurentams (pvz., Teisingumo Teismo 2006 m. vasario 9 d. sprendimo sujungtose bylose La Cascina ir kt., C-226/04 ir C-228/04, 32 p.).

66Skaidrumo principas pažeidžiamas, be kita ko, kai perkančioji organizacija viešojo pirkimo metu nesilaiko iš anksto žinomų taisyklių, nors ir tiesiogiai nesusijusių su viešaisiais pirkimais, kaip tokiais (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. lapkričio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-508/2009). Skaidrumas suprantamas kaip viešumo užtikrinimas vykdant viešojo pirkimo procedūras. Viešojo pirkimo procedūrų viešumas, kaip šių procedūrų skaidrumo prielaida, svarbi ne tik paskelbimo, bet ir tiekėjų informatyvumo aspektu, t. y. skaidrumo principas reikš perkančiosios organizacijos pareigą tiekėjams suteikti pakankamai informacijos, įskaitant pirkimo sąlygas, jų išaiškinimus, reikalingus perkančiosios organizacijos poreikius atitinkančiam pasiūlymui, bei informacijai, susijusiai su konkretaus tiekėjo pasiūlymo įvertinimu, pateikti. Jei tam tikrais atvejais objektyviai neįmanoma tiksliai apibrėžti pirkimo objekto, perkančioji organizacija pirkimo sąlygose gali įtvirtinti kainodaros taisykles. Bet kokiu atveju pirkimo sąlygos, kiek tai priklauso nuo perkančiosios organizacijos, privalo būti kuo aiškesnės ir tikslesnės.

67Su racionalaus lėšų panaudojimo tikslu tiesiogiai susijęs vienas svarbiausių viešųjų pirkimų teisinio reguliavimo siekių – nesuvaržyta tiekėjų konkurencija. Racionalaus lėšų panaudojimo tikslas būtų pažeistas, jei perkančioji organizacija atsisakytų įsigyti tinkamą pirkimo objektą už mažiausią kainą. Siekiant racionalaus lėšų panaudojimo perkančiajai organizacijai viešuosius pirkimus reglamentuojančiu teisiniu reguliavimu turi būti sudaroma galimybė įsigyti prekes ar paslaugas kuo naudingesnėmis jai sąlygomis; tai, be kita ko, reiškia, kad perkančioji organizacija turi turėti tokias pačias sąlygas įsigyti prekes ar paslaugas rinkoje kaip ir bet kuris kitas pirkėjas (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. balandžio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-158/2012).

68Įstatymo 7 straipsnio 4 dalies 1 punkte nustatyta, kad pirkimas pasibaigia, kai sudaroma pirkimo sutartis (preliminarioji sutartis). Įstatymo 63 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad perkančioji organizacija turi teisę šio įstatymo nustatyta tvarka sudaryti preliminariąją sutartį su vienu ar keliais tiekėjais. Įstatymo 63 straipsnio 9 dalyje nustatyta, kad pirkimo sutartis preliminariosios sutarties, sudarytos su keliais tiekėjais, pagrindu gali būti sudaroma: 1) remiantis preliminariojoje sutartyje nustatytomis sąlygomis, neatnaujinant tiekėjų varžymosi; 2) atnaujinant tiekėjų varžymąsi tokiomis pačiomis, kokios nustatytos preliminariojoje sutartyje, arba patikslintomis, o jeigu būtina, kitomis nei preliminariojoje sutartyje nustatytomis sąlygomis šio straipsnio 10 dalyje nustatyta tvarka, jeigu preliminariojoje sutartyje nebuvo nustatytos visos pirkimo sąlygos.

69Pirkimo dokumentų A dalies 8.2.2 punkte nustatyta, kad konkrečiame pasiūlyme nurodoma nuolaida siūlomų prekių vienetui (litrui) Preliminariosios sutarties galiojimo metu, pagal kvietime teikti konkrečius pasiūlymus nurodytus prekių kiekių intervalus. Laimėjusio dalyvio pasiūlytos nuolaidos bus fiksuojamos preliminariojoje sutartyje, jos galės būti didinamos varžantis dėl kiekvieno užsakymo prekių tiekimui (8.3 p.). Iš Pirkimo dokumentų C dalies „Preliminariosios sutarties sąlygos“ 1 priedo 2.4, 2.5 punktų nuostatų taip pat matyti, jog tam, kad būtų sudaryta pirkimo sutartis preliminariosios sutarties pagrindu, nėra būtina atnaujinto tiekėjų varžymosi sąlyga. Pirkimo dokumentų C dalies „Preliminariosios sutarties sąlygos“ 5.4 punkte nustatyta, kad prekės galutinė nuolaida negali būti mažesnė nei preliminariosios sutarties nuolaida.

70Teisėjų kolegija, įvertinusi aktualų teisinį reglamentavimą ir Pirkimo dokumentų pobūdį, negali sutikti su atsakovo pozicija, kad nagrinėjamu atveju pagrindinė pirkimo sutartis yra sudaroma nesant tiekėjų tarpusavio konkurencijos, kas, kaip nurodyta Išvadoje, pažeidžia skaidrumo principą ir pirkimų tikslą – racionalų lėšų naudojimą. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad net ir tiekėjams nepateikus atnaujinto pasiūlymo, atnaujintas varžymasis vykdomas naudojant tiekėjo preliminariosios sutarties nuolaidą, kurios eiliškumas konkurso pasiūlymų eilėje vertintas tiekėjams konkuruojant. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad Įstatymo 63 straipsnio 9 dalies 1 punktas neįpareigoja sudarant pirkimo sutartį preliminariosios sutarties pagrindu atnaujinti tiekėjų varžymąsi. Todėl atsakovo nurodoma galima hipotetinė situacija, kad esant nedideliam užsakovo degalų kiekiui tiekėjai gali būti nesuinteresuoti varžytis, nesudaro pagrindo vertinti kvestionuojamos Pirkimo dokumentų sąlygos kaip pažeidžiančios skaidrumo principą ir pirkimų tikslą. Pažymėtina, kad tiekėjams teikiant orientacinius pasiūlymus siekiant sudaryti preliminarią sutartį konkrečiame pasiūlyme, be kita ko, turi būti nurodoma nuolaida siūlomų prekių vienetui (litrui) preliminariosios sutarties galiojimo metu pagal kvietime teikti konkrečius pasiūlymus nurodytus prekių kiekių intervalus (Pirkimo dokumentų A dalies 8.2.2 p.), taigi tiekėjų konkuravimas net ir tiekėjams nebepateikus atnaujintų pasiūlymų, yra įvykęs tiek dėl užsakomo kiekio degalų, tiek ir dėl kitų galimų užsakyti kiekių. Sudarant pirkimo sutartį preliminariosios sutarties pagrindu ir tiekėjams nepasinaudojus teise pateikti atnaujintus pasiūlymus, tiekėjų tarpusavio varžymasis laikytinas vykusiu siekiant preliminariosios sutarties sudarymo (tokiu atveju varžymasis vykdomas naudojant tiekėjo preliminariosios sutarties nuolaidą). Atkreiptinas dėmesys, kad atsakovas atsiliepime į apeliacinį skundą grindžia savo argumentus tik hipotetine situacija esant mažam degalų kiekio užsakymui, tačiau nenurodo, ar Išvados 4 punkte prieštaraujančia Įstatymui pripažinta Pirkimo dokumentų nuostata taip pat pažeidžia skaidrumo principą ir pirkimų tikslą esant galimai situacijai, kai užsakomas didelis degalų kiekis.

71Teisėjų kolegija sutinka su atsakovo akcentuojama viešųjų pirkimų principų svarba, tačiau atkreipia dėmesį, kad, Išvados 4 punkte konstatuodama, be kita ko, skaidrumo principo pažeidimą, Tarnyba iš esmės nepagrindė kaip nustatytas pareiškėjo pažeidimas kelia riziką favoritizmui, savavališkumui, viešojo pirkimo procedūrų vykdymo viešumui, tiekėjų lygioms galimybėms sudaryti viešojo pirkimo sutartį ar kitiems į skaidrumo principo sampratą patenkantiems veiksniams. Įvertinusi išdėstytas aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad atsakovas tinkamai nepagrindė, kaip Pirkimo sąlygų C dalies „Preliminarios sutarties projektas“ 2 priedo „Pagrindinės sutarties forma“ 3.4 punkto nuostata pažeidžia Įstatymo 3 straipsnio 1 punkte įtvirtintą skaidrumo principą ir kaip tokia nuostata neužtikrina Įstatymo 3 straipsnio 2 dalyje nustatyto pirkimų tikslo – racionalaus lėšų naudojimo.

72Dėl įpareigojimo nutraukti pirkimo procedūras

73Išvadoje atsakovas, atsižvelgdamas į nustatytus Įstatymo pažeidimus ir į tai, kad nėra galimybės grįžti prie Pirkimo dokumentuose nustatytų reikalavimų pakeitimo, nes įvyko vokų su pasiūlymais atplėšimo procedūra, įpareigojo pareiškėją nutraukti pirkimo procedūras ir pateikti tai patvirtinančius dokumentus.

74Įstatymo 82 straipsnio 2 dalies 6 punkte įtvirtinta Tarnybos teisė įtarus šio įstatymo ir kitų su jo įgyvendinimu susijusių teisės aktų pažeidimus ir vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais, įpareigoti perkančiąją organizaciją sustabdyti pirkimo procedūras tol, kol Tarnyba pateiks perkančiosios organizacijos pateiktų dokumentų ir sprendimų vertinimą, o nustačiusi šiuos pažeidimus, – įpareigoti perkančiąją organizaciją nutraukti pirkimo procedūras, pakeisti ar panaikinti neteisėtus sprendimus ar veiksmus.

75Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad individualus administracinis aktas turi būti pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, o taikomos poveikio priemonės turi būti motyvuotos. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo praktikoje ne kartą yra konstatavęs, kad Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio nuostatos reiškia, jog viešojo administravimo subjekto priimtame individualiame teisės akte turi būti nurodomi pagrindiniai faktai, argumentai ir įrodymai, pateikiamas teisinis pagrindas, kuriuo viešojo administravimo subjektas rėmėsi priimdamas administracinį aktą; motyvų išdėstymas turi būti adekvatus, aiškus ir pakankamas. Ši teisės norma siejama su teisėtumo principu, pagal kurį reikalaujama, kad viešojo administravimo subjektai savo veikla nepažeistų teisės aktų reikalavimų, kad jų sprendimai būtų pagrįsti, o sprendimų turinys atitiktų teisės normų reikalavimus (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. birželio 12 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A756-700/2008, 2009 m. balandžio 2 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A756-422/2009). Viešojo administravimo subjekto priimto individualaus administracinio akto neatitikimas Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnyje nustatytiems individualaus administracinio akto bendriesiems reikalavimams yra pakankamas pagrindas pripažinti skundžiamą aktą nepagrįstu, neteisėtu ir jį panaikinti (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. gegužės 14 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A442-1223/2014).

76Pažymėtina ir tai, kad grynai formalus nukrypimas nuo Įstatymo nustatytos konkrečios procedūros, kuris iš esmės neturėjo įtakos dalyvių ir kitų tiekėjų teisių apimčiai, negali lemti viešųjų pirkimų principų pažeidimo, nebent besiskundžiantis dalyvis ar tiekėjas iš tiesų įrodytų, kad šiais veiksmais buvo pažeisti jo teisėti iš Įstatymo kildinami interesai ir taip nepagrįstai suvaržyta galimybė sudaryti viešojo pirkimo sutartį (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. balandžio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-150/2010).

77Šioje administracinėje byloje konstatavus skundžiamos atsakovo Išvados 3, 4 punktų nepagrįstumą, atsakovo įpareigojimas pareiškėją nutraukti pirkimo procedūras iš esmės grindžiamas tik Išvados 1 bei 2 punkte nustatytais tam tikrais pirkimo dokumentų neaiškumais ir netikslumais, sudarančiais Įstatymo 16 straipsnio 3 dalies ir 24 straipsnio 9 dalies nuostatų pažeidimą. Teisėjų kolegija, įvertinusi tokių nustatytų pažeidimų pobūdį, aplinkybes, kad nebuvo nustatyta, jog tokiomis nuostatomis buvo sukelti realūs padariniai tiekėjams, atsižvelgusi į tai, kad Įstatymo 82 straipsnio 2 dalies 6 punkte įtvirtinta ne tik Tarnybos teisė įpareigoti perkančiąją organizaciją nutraukti pirkimo procedūras nustačius Įstatymo pažeidimus, bet ir įpareigoti pakeisti ar panaikinti neteisėtus sprendimus ar veiksmus, konstatuoja, kad atsakovo Išvados sprendimas įpareigoti pareiškėją nutraukti pirkimo procedūras nagrinėjamu atveju neatitinka tame pačiame Įstatymo 82 straipsnio 2 dalies 6 punkte įtvirtintų teisėtumo ir protingumo kriterijų bei Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalyje nustatytų reikalavimų, keliamų individualiam administraciniam aktui.

78Atsižvelgusi į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija daro išvadą, kad Tarnybos Išvadoje nurodytas teisines pasekmes pareiškėjui sukeliantis įpareigojimas nutraukti viešojo pirkimo procedūras nėra pagrįstas, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas naikintinas ABTĮ 143 straipsnio pagrindu ir priimtinas naujas sprendimas panaikinti Tarnybos Išvados įpareigojimą nutraukti viešojo pirkimo procedūras.

79Pareiškėjas apeliaciniu skundu, be kita ko, prašė priteisti bylinėjimosi išlaidas. Pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 44 straipsnio 1 dalį, proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos šalies savo išlaidų atlyginimą. ABTĮ 45 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog dėl išlaidų atlyginimo suinteresuota šalis teismui pateikia prašymą raštu su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu. Pareiškėjas tik bendrai nurodo, kad prašo priteisti bylinėjimosi išlaidas, tačiau prašymo su patirtų bylinėjimosi išlaidų detaliu apskaičiavimu ir atitinkamų dokumentų nepateikė. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad pagal ABTĮ 45 straipsnio 1 dalį prašymai dėl išlaidų atlyginimo, nepaduoti teismui iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos, turi būti paduoti teismui ne vėliau kaip per keturiolika dienų nuo sprendimo įsiteisėjimo.

80Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 2 punktu, teisėjų kolegija

Nutarė

81pareiškėjo viešosios įstaigos „CPO LT“ apeliacinį skundą tenkinti.

82Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. gruodžio 1 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo viešosios įstaigos „CPO LT“ skundą tenkinti ir panaikinti Viešųjų pirkimų tarnybos 2014 m. lapkričio 10 d. viešųjų pirkimų vertinimo išvados Nr. 4S-3748 įpareigojimą pareiškėjui viešajai įstaigai „CPO LT“ nutraukti viešojo pirkimo „Preliminarioji sutartis dėl automobilinių degalų degalinėse tiekimo per CPO“ Nr. 153225 procedūras.

83Sprendimas neskundžiamas.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš... 2. teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo... 3. Teisėjų kolegija... 4. I.... 5. Pareiškėjas viešoji įstaiga „CPO LT“ (toliau – ir Įstaiga) skundu... 6. Pareiškėjas nurodė, kad teisinis įpareigojimo nutraukti Pirkimą pagrindas... 7. Pasisakydamas dėl Įstatymo 63 straipsnio 2 dalies bei 39 straipsnio 7 dalies... 8. Dėl Pirkimo sąlygomis pažeidžiamų Įstatymo16 straipsnio 3 dalies ir 24... 9. Dėl Įstatymo 27 straipsnio 1 dalies nuostatos pažeidimo pareiškėjas... 10. Atsakovas Viešųjų pirkimų tarnyba atsiliepimu į pareiškėjo skundą... 11. Atsakovo įsitikinimu, Išvadoje pagrįstai nustatyta, jog Pirkimo sąlygų... 12. Dėl Įstatymo 16 straipsnio 3 dalies ir 24 straipsnio 9 dalies nuostatų... 13. Pasisakydamas dėl Įstatymo 27 straipsnio 1 dalies pažeidimo, atsakovas... 14. II.... 15. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2015 m. gruodžio 1 d. sprendimu... 16. Teismas rėmėsi Įstatymo 8 straipsnio 1 dalimi, 82 straipsnio 1 dalimi ir... 17. Pasisakydamas dėl Įstatymo 16 straipsnio 3 dalies ir 24 straipsnio 9 dalies... 18. Teismas atkreipė dėmesį, kad iš esmės ne tik ši pareiškėjo informacija... 19. Pasisakydamas dėl Įstatymo 39 straipsnio 7 dalies ir 63 straipsnio 2 dalies... 20. Teismas vadovavosi Įstatymo 32 straipsnio 8 dalies, 39 straipsnio 7 dalies, 63... 21. Pasisakydamas dėl Įstatymo 3 straipsnio 1 ir 2 dalių pažeidimo (Išvados 4... 22. Teismas atkreipė dėmesį, kad pats pareiškėjas pripažįsta, jog užsakytų... 23. Pasisakydamas dėl Įstatymo 27 straipsnio 1 dalies nuostatos pažeidimo... 24. Pasisakydamas dėl Išvadoje nustatyto įpareigojimo nutraukti Pirkimo... 25. Teismas konstatavo, kad pareiškėjas nepaneigė atsakovo Išvadoje nustatytų... 26. III.... 27. Pareiškėjas VšĮ „CPO LT“ apeliaciniu skundu prašo pirmosios... 28. Pasisakydamas dėl Įstatymo 3 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatų pažeidimo... 29. Pasisakydamas dėl Įstatymo 39 straipsnio 7 dalies ir 63 straipsnio 2 dalies... 30. Pasisakydamas dėl Įstatymo 16 straipsnio 3 dalies ir 24 straipsnio 9 dalies... 31. Pasisakydamas dėl Išvadoje nustatyto įpareigojimo nutraukti Pirkimo... 32. Atsakovas Viešųjų pirkimų tarnyba atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo... 33. Atsakovas be argumentų, išdėstytų atsiliepime į pareiškėjo skundą... 34. Teisėjų kolegija... 35. IV.... 36. Nuo 2016 m. liepos 1 d. įsigaliojo naujos redakcijos Lietuvos Respublikos... 37. Byloje kilęs ginčas dėl Viešųjų pirkimų tarnybos 2014 m. lapkričio 10... 38. Dėl atsakovo teisės ir diskrecijos tikrinti viešuosius pirkimus... 39. Apeliantas atkreipia dėmesį, kad Tarnyba du kartus vertino tapačias viešojo... 40. Įstatymo 8 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad Viešųjų pirkimų tarnyba... 41. Išdėstytas teisinis reglamentavimas patvirtina Tarnybos teisę atlikti ir,... 42. Dėl Įstatymo 16 straipsnio 3 dalies, 24 straipsnio 9 dalies pažeidimo... 43. Įstatymo 24 straipsnio 9 dalyje įtvirtinta, kad perkančioji organizacija... 44. Įstatymo 16 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad perkančioji organizacija... 45. Byloje nustatyta, kad Komisija 2014 m. birželio 19 d. posėdžio metu... 46. Išvados 2 punkte taip pat konstatuotas Įstatymo 24 straipsnio 9 dalies... 47. Teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, kad tokios... 48. Dėl Įstatymo 39 straipsnio 7 dalies ir 63 straipsnio 2 dalies pažeidimo... 49. Išvados 3 punkte konstatuota, kad Pirkimų sąlygų C dalies „Preliminarios... 50. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad atnaujintam varžymuisi turi... 51. Viešojo pirkimo procedūras dėl preliminariųjų sutarčių ir jų pagrindu... 52. Sudarant preliminariąsias sutartis atliekamos tokios pačios procedūros, kaip... 53. Tiekėjui, nepateikusiam atnaujinto pasiūlymo ir esančiam Konkurso... 54. Atsakovas atsiliepime į apeliacinį skundą tvirtina, kad tiekėjas, kuris bus... 55. Teisėjų kolegija, pasisakydama dėl atsakovo argumentų, kad pareiškėjas... 56. Įvertinusi tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija daro išvadą, kad, nors... 57. Dėl Įstatymo 3 straipsnio 1 ir 2 dalių pažeidimų (Išvados 4 p.)... 58. Išvados 4 punkte nustatyta, kad Pirkimų sąlygų C dalies „Preliminarios... 59. Pirmosios instancijos teismas sutiko su atsakovo pozicija, kad tiekėjų... 60. Pareiškėjas apeliaciniame skunde nesutinka su pirmosios instancijos teismo... 61. Viešųjų pirkimų tvarką, šių pirkimų subjektų teises, pareigas ir... 62. Lietuvos Aukščiausias Teismas yra pažymėjęs, jog viešųjų pirkimų... 63. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo patvirtintoje viešųjų pirkimų... 64. Skaidrumo principo pagrindinis tikslas yra užtikrinti, kad iš perkančiosios... 65. Skaidrumo įpareigojimu siekiama užkirsti kelią perkančiosios organizacijos... 66. Skaidrumo principas pažeidžiamas, be kita ko, kai perkančioji organizacija... 67. Su racionalaus lėšų panaudojimo tikslu tiesiogiai susijęs vienas... 68. Įstatymo 7 straipsnio 4 dalies 1 punkte nustatyta, kad pirkimas pasibaigia,... 69. Pirkimo dokumentų A dalies 8.2.2 punkte nustatyta, kad konkrečiame pasiūlyme... 70. Teisėjų kolegija, įvertinusi aktualų teisinį reglamentavimą ir Pirkimo... 71. Teisėjų kolegija sutinka su atsakovo akcentuojama viešųjų pirkimų... 72. Dėl įpareigojimo nutraukti pirkimo procedūras... 73. Išvadoje atsakovas, atsižvelgdamas į nustatytus Įstatymo pažeidimus ir į... 74. Įstatymo 82 straipsnio 2 dalies 6 punkte įtvirtinta Tarnybos teisė įtarus... 75. Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad... 76. Pažymėtina ir tai, kad grynai formalus nukrypimas nuo Įstatymo nustatytos... 77. Šioje administracinėje byloje konstatavus skundžiamos atsakovo Išvados 3, 4... 78. Atsižvelgusi į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija daro išvadą, kad... 79. Pareiškėjas apeliaciniu skundu, be kita ko, prašė priteisti bylinėjimosi... 80. Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo... 81. pareiškėjo viešosios įstaigos „CPO LT“ apeliacinį skundą tenkinti.... 82. Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. gruodžio 1 d. sprendimą... 83. Sprendimas neskundžiamas....