Byla 1A-184-148/2015
Dėl Vilniaus apygardos teismo 2014 m. liepos 1 d. nuosprendžio, kuriuo:

1Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Reginos Gaudutienės (pranešėjos), teisėjų: Svajūno Knizlerio ir Lino Šiukštos, sekretoriaujant Rasai Maldanytei, Audronei Rasiulienei, dalyvaujant prokurorui Tomui Songailai, gynėjams advokatams Virginijai Balčiūnienei, Antonui Kviatkovskiui, nuteistajam R. P., išteisintajam R. T.,

2teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Vilniaus apygardos prokuratūros prokuroro ir nuteistojo R. P. apeliacinius skundus dėl Vilniaus apygardos teismo 2014 m. liepos 1 d. nuosprendžio, kuriuo:

3R. P. (R. P.) pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 199² straipsnio 1 dalį 150 MGL dydžio (19 500 Lt) bauda.

4Į paskirtos baudos dydį įskaitytas laikinajame sulaikyme nuo 2012 m. vasario 7 d. iki 2012 m. vasario 8 d. išbūtas laikas, 1 parą prilyginant 2 MGL, ir nustatytas galutinis baudos dydis 148 MGL (19 240 Lt).

5R. T. dėl kaltinimų pagal BK 24 straipsnio 6 dalį, BK 199² straipsnio 1 dalį ir BK 228 straipsnio 1 dalį išteisintas, nepadarius veikos, turinčios šių nusikaltimų požymių (BPK 303 straipsnio 5 dalies 1 punktas).

6Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,

Nustatė

7R. P. nuteistas už tai, kad jis, veikdamas bendrininkų grupe, neteisėtai disponavo akcizais apmokestinamomis prekėmis – Baltarusijos Respublikos gamybos cigaretėmis, nepaženklintomis nustatyto pavyzdžio Lietuvos Respublikos banderolėmis, o būtent:

8jis, veikdamas bendrininkų grupe su V. K. (kuriam pasislėpus, dėl jo ikiteisminis tyrimas atskirtas į atskirą tyrimą), pažeisdamas nustatytą tvarką – Lietuvos Respublikos ūkio ministro 2004 m. gegužės 26 d. įsakymu Nr. 4-200 patvirtintų „Fiziniams asmenims taikomų alkoholio produktų ir tabako gaminių gabenimo ir laikymo Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklių“ 2 punkto reikalavimą, kuris nustato, kad Lietuvos Respublikos teritorijoje fiziniams asmenims draudžiama gabenti ir laikyti jiems nuosavybės teise priklausančiose, pagal nuomos, panaudos sutartį ar kitais pagrindais naudojamose patalpose ir kitose vietose tabako gaminius, nepaženklintus Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka finansų ministro patvirtinto pavyzdžio specialiaisiais ženklais – banderolėmis, taip pat kontrabandinius tabako gaminius, 3 punkto reikalavimą, kuris nustato, kad fiziniams asmenims leidžiama laikyti ir gabenti nepaženklintus Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka finansų ministro patvirtinto pavyzdžio specialiais ženklais – banderolėmis tabako gaminius, jeigu jie laiko įvežtus iš kitų valstybių į Lietuvos Respubliką tabako gaminius, kurių kiekis vienam asmeniui neviršija 20 pakelių cigarečių, 2012 m. vasario 7 d. apie 3 val. Šalčininkų r., Tabariškių kaimo prieigose, ties valstybės sienos ženklu Nr. 1028, sukrovė kontrabandos būdu iš Baltarusijos Respublikos atneštas cigaretes į automobilį ( - ) valst. Nr. ( - ), kuriame neteisėtai laikė minėtas cigaretes bei jam (R. P.) vairuojant minėtą automobilį, o V. K. automobiliu ( - ) valst. Nr. ( - ), tempiant automobilį ( - ) valst. Nr. ( - ), su jame esančiomis akcizais apmokestinamomis prekėmis – 3000 pakelių cigarečių „Premjer 7“, 2500 pakelių cigarečių „Premjer“, 5500 pakelių cigarečių „FEST“ ir 500 pakelių cigarečių „FEST 7“, iš viso 11500 pakelių cigarečių, pagamintų Baltarusijos Respublikoje ir nepaženklintų Lietuvos Respublikos banderolėmis, kurių muitinė vertė kartu su privalomais mokėti mokesčiais yra 77820 litų, kas viršija 250 MGL, neteisėtai gabeno Šalčininkų r. keliais, iš Šalčininkų r., Tabariškių kaimo prieigų iki Šalčininkų r., Bedugnės kaimo prieigų, kur 2012 m. vasario 7 d. apie 4 val. buvo sulaikyti pareigūnų.

9Šioje byloje taip pat buvo kaltinamas R. T. pagal BK 24 straipsnio 6 dalį ir BK 199² straipsnio 1 dalį. Jis buvo kaltinamas tuo, kad šalindamas kliūtis bei veikdamas bendrininkų grupe, padėjo neteisėtai disponuoti akcizais apmokestinamomis prekėmis – Baltarusijos Respublikos gamybos cigaretėmis, nepaženklintomis nustatyto pavyzdžio Lietuvos Respublikos banderolėmis, o būtent: kad jis, būdamas valstybės tarnautoju – dirbdamas Valstybės sienos apsaugos tarnybos Vilniaus rinktinės Sargybų būrio vyresniuoju pasieniečiu, veikdamas bendrininkų grupe kartu su V. K. ir R. P., pažeisdamas Lietuvos Respublikos ūkio ministro 2004 m. gegužės 26 d. įsakymu Nr. 4-200 patvirtintų fiziniams asmenims taikomų alkoholio produktų ir tabako gaminių gabenimo ir laikymo Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklių 2 punkto ir 3 punkto reikalavimus, šalindamas kliūtis, t. y. tarnybos metu Padvarionių užkardos valstybės sienos saugojamame ruože, Šalčininkų r., Tabariškių kaimo prieigose, nevykdamas į tarnybos vietą ties valstybės sienos ženklu Nr. 1028, padėjo bendrininkams netrukdomiems daryti nusikaltimą, tai yra 2012 m. vasario 7 d. apie 3 val. Šalčininkų r., Tabariškių kaimo prieigose ties valstybės sienos ženklu Nr. 1028, sukrauti į automobilį ( - ) valst. Nr. ( - ), kontrabandos būdu iš Baltarusijos Respublikos atneštas cigaretes, neteisėtai laikyti automobilyje ir R. P. vairuojant minėtą automobilį, o V. K. automobiliu ( - ) valst. Nr. ( - ), tempiant automobilį ( - ) valst. Nr. ( - ), su jame esančiomis akcizais apmokestinamomis prekėmis – 3000 pakelių cigarečių „Premjer 7“, 2500 pakelių cigarečių „Premjer“, 5500 pakelių cigarečių „FEST“ ir 500 pakelių cigarečių „FEST 7“, iš viso 11500 pakelių cigarečių pagamintų Baltarusijos Respublikoje ir nepaženklintų Lietuvos Respublikos banderolėmis, kurių muitinė vertė kartu su privalomais mokėti mokesčiais yra 77 820 litų, kas viršija 250 MGL, neteisėtai gabenti Šalčininkų r. keliais, iš Šalčininkų r., Tabariškių kaimo prieigų iki Šalčininkų r., Bedugnės kaimo prieigų, kur 2012 m. vasario 7 d. apie 4 val. buvo sulaikyti pareigūnų.

10Taip pat R. T. buvo kaltinamas pagal BK 228 straipsnio 1 dalį tuo, kad piktnaudžiavo tarnybine padėtimi dėl ko valstybė patyrė didelės žalos, o būtent: kad jis, būdamas valstybės tarnautoju – dirbdamas Valstybės sienos apsaugos tarnybos Vilniaus rinktinės Sargybų būrio vyresniuoju pasieniečiu, veikdamas bendrininkų grupe kartu su V. K. ir R. P., siekdamas asmeninės naudos, 2012 m. vasario 7 d. nuo 3 val. iki 4 val. šalindamas kliūtis, t. y. tarnybos metu Padvarionių užkardos valstybės sienos saugojamame ruože, Šalčininkų r., Tabariškių kaimo prieigose, nevykdamas į tarnybos vietą ties valstybės sienos ženklu Nr. 1028, kad V. K. ir R. P. turėtų mažiausią riziką būti sulaikyti teisėsaugos institucijos pareigūnų ir tokiu būdu padėjo bendrininkams netrukdomiems daryti nusikaltimą – neteisėtai disponuoti akcizais apmokestinamomis prekėmis – Baltarusijos Respublikos gamybos cigaretėmis, nepaženklintomis nustatyto pavyzdžio Lietuvos Respublikos banderolėmis, t. y. bendrininkams netrukdomiems sukrauti į automobilį ( - ) valst. Nr. ( - ), kontrabandos būdu iš Baltarusijos Respublikos atneštas akcizais apmokestinamas prekes – Baltarusijos Respublikos gamybos cigaretes, nepaženklintas nustatyto pavyzdžio Lietuvos Respublikos banderolėmis ir R. P. vairuojant šį automobilį, o V. K. automobiliu ( - ) valst. Nr. ( - ), tempiant automobilį ( - ) valst. Nr. ( - ), neteisėtai gabenti akcizais apmokestinamas prekes, dėl ko didelės žalos patyrė valstybė, nes į Lietuvos Respubliką atgabenus Baltarusijos Respublikoje pagamintas cigaretes, nepaženklintas nustatyto pavyzdžio Lietuvos Respublikos banderolėmis, nebuvo sumokėti akcizo, muito ir pridėtinės vertės mokesčiai, o taip pat buvo pažeisti valstybės deklaruojami įstatymų viršenybės, teisėtumo, teisingumo, skaidrumo ir lojalumo principai, iškraipytos valstybės institucijos – Valstybės sienos apsaugos tarnybos – funkcijos ir veiklos principai bei diskredituotas valstybės tarnautojo vardas bei šiurkščiai pažeisti Lietuvos Respublikos Valstybės tarnybos įstatymo 3 straipsnio 2 dalies 2, 4 ir 8 punktuose numatyti teisingumo, nesavanaudiškumo, padorumo ir pavyzdingumo principai, taip pat Lietuvos Respublikos Valstybės tarnybos įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 1, 4, 5 ir 9 punktuose numatytos pareigūno pareigos – laikytis Lietuvos Respublikos Konstitucijos ir įstatymų, tinkamai atlikti pareigybės aprašyme nustatytas funkcijas, laikytis etikos principų bei taisyklių, nepiktnaudžiauti tarnyba, nesinaudoti ir neleisti naudotis tarnybine ar su tarnyba susijusia informacija kitaip, negu nustato įstatymai ar kiti teisės aktai.

11Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad šie R. T. pareikšti kaltinimai nepasitvirtino ir jį pagal BK 24 straipsnio 6 dalį ir BK 199² straipsnio 1 dalį bei pagal BK 228 straipsnio 1 dalį išteisino, nepadarius veikos, turinčios šių nusikaltimų požymių (BPK 303 straipsnio 5 dalies 1 punktas). Teismo nuosprendyje nurodoma, kad byloje nėra įrodymų, kad R. T. padėjo V. K. ir R. P. neteisėtai disponuoti akcizais apmokestinamomis prekėmis bei piktnaudžiavo tarnybine padėtimi šalindamas kliūtis, t. y. dirbdamas Valstybės sienos apsaugos tarnybos Vilniaus rinktinės Sargybų būrio vyresniuoju pasieniečiu, tarnybos metu Padvarionių užkardos valstybės sienos saugojamame ruože, Šalčininkų r., Tabariškių kaimo prieigose, nevykdamas į tarnybos vietą ties valstybės sienos ženklu Nr. 1028 2012 m. vasario 7 d. nuo 3 val. iki 4 val., tokiu būdu padėdamas bendrininkams netrukdomiems daryti nusikaltimą.

12Vilniaus apygardos prokuratūros skyriaus prokuroras apeliaciniu skundu prašo pirmosios instancijos teismo nuosprendį pakeisti:

13panaikinti nuosprendžio dalį dėl R. T. išteisinimo ir šioje dalyje priimti naują nuosprendį – R. T. pripažinti kaltu: pagal BK 24 straipsnio 6 dalį, 1992 straipsnio 1 dalį ir paskirti jam 450 (MGL) dydžio (58 500 Lt) baudą, pagal BK 228 straipsnio 1 dalį ir paskirti jam 300 MGL dydžio (39 000 Lt) baudą. Vadovaujantis BK 63 straipsniu, paskirtas bausmes subendrinti dalinio sudėjimo būdu ir galutinę subendrintą bausmę paskirti 600 MGL dydžio (78 000 Lt) baudą;

14R. P. pagal BK 1992 straipsnio 1 dalį paskirti 500 MGL dydžio (65 000 Lt) baudą.

15Prokuroras skunde nesutinka su teismo nuosprendžiu dėl R. T. išteisinimo pagal BK 24 straipsnio 6 dalį, 1992 straipsnio 1 dalį, BK 228 straipsnio 1 dalį. Nurodo, kad teismas neišsamiai, nevisapusiškai bei nenuodugniai ištyrė byloje esančius duomenis, taip pažeisdamas BPK 20 straipsnio 5 dalyje numatytas taisykles, taip pat juos netinkamai, neteisingai įvertino, vienus jų nepagrįstai atmetė, o kitiems, nesant jokio nei procesinio, nei materialaus teisinio pagrindo, suteikė įrodomąją galią, dėl ko nepagrįstai R. T. išteisino dėl jam kaltinimo inkriminuotų nusikaltimų padarymo. Ikiteisminio tyrimo surinkti ir teisiamojo posėdžio metu ištirti duomenys pagrindžia tiek tai, kad R. T. padėjo bendrininkams R. P. ir V. K. neteisėtai disponuoti akcizais apmokestinamomis prekėmis – cigaretėmis, tiek ir tai, kad jis, žinodamas apie planuojamą daryti ir daromą nusikaltimą, kurį atsižvelgiant į jo vykdomas tarnybines funkcijas ir vadovaujantis jo kompetenciją nustatančiais aktais, jis turėjo tiesioginę pareigą užkardyti, nutraukti, sulaikyti jį darančius asmenis, neatliko šių savo tiesioginių pareigų, kas sudarė sąlygas padaryti BK 1992 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikaltimą.

16Prokuroro nuomone, teismas nepagrįstai suabejojo ikiteisminio tyrimo metu nustatyta aplinkybe, kad mobiliojo ryšio telefono numeris ( - ), į kurį buvo siunčiamos V. K. ir iš kurio buvo gaunamos trumposios SMS žinutės dėl nusikalstamos veikos naktį iš 2012 m. vasario 6 d. į 7 d., buvo naudojamas su telefono aparatu, kurio IMEI yra 3592 8304 9031 007. Teismas nepagrįstai suabejojo VSAR prie Lietuvos Respublikos VRM Vilniaus rinktinės operatyvinės veiklos skyriaus vyresniojo specialisto M. L. 2012-02-07 tarnybiniame pranešime nurodytais duomenimis, kad telefono numeris ( - ) buvo naudojamas su telefono aparatu, kurio IMEI 3592 8304 9031 000, šio liudytojo ir liudytojų A. S., I. A. parodymais, kad, jų manymu, paskutinis IMEI skaitmuo yra kintantis ir jis neturi reikšmės, paskutinis IMEI skaitmuo gali žymėti operatorių. Teismo išvados, padarytos dėl šių duomenų ir liudytojų parodymų nepatikimumo, yra nepagrįstos. Siekiant pašalinti abejones dėl mobiliojo ryšio telefono numerio ( - ) naudojimo su mobiliojo telefono aparatu, kurio IMEI yra 3592 8304 9031 007, bei pagrįsti teismo padarytų išvadų neteisingumą, po nuosprendžio priėmimo buvo kreiptasi į VSAT prie Lietuvos Respublikos VRM Vilniaus rinktinės Imuniteto skyrių prašant pateikti paaiškinimą dėl IMEI struktūros, sudėties bei jo ryšio su naudojamu telefono numeriu nustatymo. Buvo gautas 2014-07-10 atsakymas Nr. (21/20)-12-3092, kuriame pateiktas UAB ,,Omnitel“ saugumo projektų vadovo A. Vaitonio paaiškinimas, jog telefono aparato IMEI numeris turi 15 dešimtainių skaitmenų, tačiau telefono aparatas identifikuojamas pirmaisiais 14 skaitmenų, o paskutinis skaitmuo yra kontrolinis skaitmuo, kuris yra paskaičiuojamas pagal kitus IMEI 14 skaitmenų. Pirmieji 8 skaitmenys – IMEI numeris yra TPK (tipo priskyrimo kodas), kuris nurodo mobiliojo telefono markę ir modelį, kiti skaitmenys yra nustatyti gamintojo – 6 yra serijos numeris ir 1 yra kontrolinis skaitmuo. A. Vaitonis dėl šioje byloje nustatomo telefono aparato, su kuriuo buvo naudojamas telefono numeris ( - ), IMEI numerio paaiškino, kad 3592 8304 9031 007 yra tas pats IMEI numeris kaip ir 3592 8304 9031 000, kadangi išklotinėse kontrolinio skaitmens operatorius nerodo, o pateikia 14 skaitmenų, kas ir identifikuoja telefoną. Byloje esančiame UAB ,,Omnitel“ 2012-03-28 rašte Nr. 2400-688 būtent ir nurodyti tik pirmieji 14 IMEI numerio skaičiai, juos siejant su telefono numeriu (nurodyta, kad telefono numeris ( - ) buvo naudojamas su telefono aparatu, kurio IMEI 3592 8304 9031 00, nenurodant paskutiniojo, penkioliktojo, skaičiaus, kuris neturi įtakos identifikavimui) (2 t., 48 b. l.), kas patvirtina aplinkybę, kad paskutinis IMEI numeris jokios įtakos telefono numerio naudojimo su telefono aparatu nustatymui neturi. Dėl to, prokuroro teigimu, galima daryti išvadą, kad telefono numeris ( - ), kuriuo 2012 vasario 6-7 d. buvo susirašinėjama su V. K. apie planuojamą daryti ir daromą nusikaltimą, buvo naudojamas su telefono aparatu, kurio pirmieji 14 skaičių yra 3592 8304 9021 00 ir kurie sutampa su tarnybiniame pranešime nurodytais IMEI numerio pirmaisiais 14 skaičiais, dėžutė nuo kurio rasta R. T. bute kratos metu, o tai akivaizdžiai patvirtina R. T. ryšį su telefono numeriu ( - ), tai yra patvirtina aplinkybę, kad būtent R. T. naudojosi šiuo telefono numeriu. Tuo tarpu teismas, prokuroro įsitikinimu, nors atnaujinęs įrodymų tyrimą ir bandė pašalinti abejones bei prieštaravimus būtent dėl telefono IMEI numerio nustatymo, šiuos prieštaravimus bei abejones šalino duomenimis, neatitinkančiais įrodymams keliamų reikalavimų, pagalba. Teismas nesikreipė į mobiliojo ryšio operatorių ir nereikalavo paaiškinimo dėl telefono aparato IMEI numerio struktūros, į teismą nekvietė specialių žinių turinčių atstovų, o rėmėsi savo iniciatyva surinktais įrodomosios galios neturinčiais duomenimis, kurių tikrumas, autentiškumas, patikimumas nebuvo patikrintas ir patvirtintas bylos nagrinėjimo metu. Teismas savo išvadas grindė interneto tinklapyje www.policija.lt viešai paskelbta informacija, kurio rengėjo net nebuvo siekta nustatyti, tai yra vadovavosi informacija iš visai nežinomo šaltinio, kurio patikimumas, tikrumas, teisingumas nenustatytas, nepatikrintas ir informacijos rengėjo turimų žinių lygis, ir taip pažeidė BPK 20 straipsnio 4 dalies nuostatas. Be to, teismo nuosprendyje pacituotas straipsnis (4 t., 160-162 b. l.) niekaip nėra susijęs su nagrinėjama byla. Straipsnyje yra pateikiama informacija, kokiu teisių gynimo būdų bei priemonių turi imtis mobiliojo ryšio savininkas, naudotojas mobiliojo ryšio telefono grobimo atveju. Teismas nuosprendyje panaudojo tik vieną iš konteksto ištrauktą šio straipsnio frazę, kad IMEI paprastai sudarytas iš 15 skaitmenų, tačiau naujesniuose modeliuose prie šių skaitmenų papildomai pridedamas programinės įrangos versijos numeris, neatsižvelgdamas nei į šio straipsnio turinį, nei į baudžiamosios bylos faktines aplinkybes bei jų sąsajumą su straipsnyje pateikta informacija. Tokie duomenys dėl minėtų priežasčių negalėjo būti pripažinti įrodymais. Kita vertus, prokuroro teigimu, net ir pripažinus šį straipsnį įrodymu šioje byloje, jame pateikta informacija negali būti laikoma paneigiančia kitus baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus ir leidžiančia suabejoti liudytojų M. L., A. S., I. A. parodymu patikimumu, nes ji neprieštarauja nei minėtų liudytojų nurodytai informacijai, nei A. Vaitonio paaiškinimo turiniui.

17Ta aplinkybė, jog tame ruože, kur budėjo R. T., 2012 m. vasario 7 d. naktį apie 4 val. Šalčininkų rajone maždaug 8 km. iki Turgelių kaimo važiuojant nuo Rudaminos, pasieniečiai buvo sustabdę asmenį V. T. (V. T.), paaiškinusį, kad jis naktį šiaip sau važinėjasi, o dieną remontuoja automobilius, kaip kad nurodyta nuosprendyje, prokuroro teigimu, taip pat nėra pagrindas abejoti tuo, kad būtent R. T. naudojosi telefono numeriu ( - ). Teismas, nepaisant reikalavimo faktines bylos aplinkybes grįsti įrodymais, šias išvadas grindė ne teisiamojo posėdžio metu ištirtais, kitų įrodymų pagalba patikrintais įrodymais, o ikiteisminio tyrimo metu VSAT prie Lietuvos Respublikos VRM Vilniaus rinktinės ikiteisminio tyrimo skyriaus tyrėjos I. A. apklausto liudytojo V. T. parodymais (1 t., 110-111 b. l.). Teismas neturėjo jokio teisėto pagrindo išvadų grįsti ikiteisminio tyrimo duomenimis, kurių įrodomoji reikšmė nustatyta ir patikrinta nebuvo, kurie nebuvo tiesiogiai ištirti teisiamojo posėdžio metu. Vadovaujantis teismų praktika (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-220/2014), savaime ikiteisminio tyrimo pareigūnui duoti parodymai negali būti pripažinti įrodymais, jais negali būti grindžiamos teismo priimtame sprendime pateiktos išvados, jie gali būti tik kitų byloje esančių duomenų patikrinimo priemonė, tačiau savarankiškos įrodomosios galios jie neturi. Dėl to liudytojo V. T. parodymai nėra įrodymai ir jais negalėjo būti grindžiamos teismo išvados dėl aukščiau nurodytų aplinkybių apie telefono priklausomybę. Be to, prokuroro teigimu, šie liudytojo parodymai negalėjo būti ir kitų įrodymų patikrinimo priemonė, egzistuojant pagrįstoms abejonėms dėl šių parodymų tikrumo, patikimumo ir, atitinkamai, jų įrodomosios galios ir byloje nesant jokių kitų duomenų, patvirtinančių kitų asmenų pasienio ruože buvimo tikimybę. Prokuroras skunde taip pat pažymi, kad dėl jau aptartų priežasčių, remdamasis liudytojo V. T. parodymais, teismas nuosprendyje nepagrįstai konstatavo, kad baudžiamojoje byloje buvo nustatyta, jog pasienio teritorijoje nurodytu laiku veikė asmuo, artimai susijęs su cigaretes gabenusiu V. K..

18Be to, teismas, remdamasis byloje nustatytu tarp V. K. ir V. T. egzistuojančiu ryšiu, netiesiogiai grindė ir išvadą, kad būtent V. T., kuris yra susijęs su V. K., galėjo naudotis mobiliojo ryšio telefono Nr. ( - ). Tokia teismo išvada, prokuroro įsitikinimu, yra nesuprantama. Teismas, abejotinos galios duomenimis, kurie tariamai pagrindžia V. T. ir V. K. ryšį, grindė išvadas dėl R. T. išteisinimo, kai tuo tarpu, paties R. T. teismo posėdžio metu nurodytų aplinkybių, kad jis pažįsta patį V. K., nes pastarasis yra jo krikšto motinos vyras, su kuriuo jis telefonu bendravo net 2012 m. vasario 5 d., tai yra dieną prieš nusikalstamos veikos padarymą, pagrindu teismas nekonstatavo R. T. ryšio su V. K., kuris taip pat netiesiogiai patvirtintų R. T. dalyvavimą nusikalstamojoje veikoje. Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes ir teismo įrodymų vertinimo logiką, R. T. duotiems parodymams turėjo būti suteikta ne mažesnė, o netgi daug didesnė įrodomoji galia, jiems atitinkant įrodymams keliamus reikalavimus, nei V. T. parodymams, ir konstatuota, kad R. T. teisme nurodytos aplinkybės patvirtina R. T. ryšį su V. K. ir jie vertinami kaip R. T. kaltės įrodymai. Teismui be jokio teisėto pagrindo visiškai skirtingai įvertinus šiuos duomenis, nepateikus jokių teisinių R. T. duotų parodymų atmetimo motyvų, skirtingo duomenų vertinimo argumentų, buvo padaryti esminiai ne tik BPK 20 straipsnio 5 dalies, bet ir BPK 305 straipsnio 1 dalies, pažeidimai.

19Toliau prokuroras, ginčydamas teismo sprendimą išteisinti R. T., dėsto argumentus, kodėl jis nesutinka su teismo padaryta išvada, kad byloje nepakanka duomenų daryti neginčijamą ir objektyvią išvadą, kad mobilaus ryšio telefono Nr. ( - ) buvimo vieta visiškai sutapo su R. T. 2012 m. vasario 6 d. – 2012 m. vasario 7 d. turėtų ir naudotų mobilaus ryšio dviejų telefonų Nr. 564740370 bei Nr. 862778015 buvimo vieta ir, kad nėra pagrindo neginčijamai teigti, kad būtent R. T. naudojosi telefonu Nr. ( - ), nes telekomunikacinių įvykių sutapimas pagal tinklo bazes stotis (celes) dar nereiškia, kad konkrečius telefonus naudojo vienas ir tas pats asmuo. Prokuroras skunde sutinka su teismo išvada, kad nėra byloje duomenų, kuriais remiantis galima būtų tiksliai nustatyta mobiliojo ryšio telefono, naudotojo su Nr. ( - ), buvimo vieta pasienio ruože. Tačiau, prokuroro teigimu, šioje byloje yra oficialių duomenų, atitinkančių rašytiniems įrodymams keliamus reikalavimus, kuriais remiantis galima nustatyti, prie kurių retransliacinių bokštų (celių) buvo prisijungta telefono numeriu ( - ), sulyginti šiuos duomenis su kitų R. T. turėtų mobiliojo ryšio numerių buvimo vieta, tai yra su jų prisijungimo prie retransliacinių bokštų duomenimis, nustatyti tarp šių duomenų ir, atitinkamai, tarp telefono numerių, esantį ryšį apie R. T. naudojimąsi šiais telefono numeriais. Ikiteisminio tyrimo metu atlikus R. T. mobiliojo ryšio telefonų numerių ( - ), kurių turėjimo tarnybos metu jis neginčijo, ir telefono numerio ( - ) prisijungimo prie retransliacinių bokštų (celių) analizę, konstatuota, kad visų šių telefono numerių buvimo vieta 2012 m. vasario 6 d. – 2012 m. vasario 7 d. R. T. tarnybos metu sutampa. Prokuroro nuomone, atsižvelgiant į tai bei įvertinus tai, kad R. T. prisipažino, kad tarnybos metu turėjo du mobiliojo ryšio telefonus, kurių prisijungimas prie retransliacinių bokštų sutampa su trečiojo telefono numerio ( - ) prisijungimo prie retransliacinių bokštų, galima daryti išvadą, kad R. T. 2012 m. vasario 6 d. – 2012 m. vasario 7 d. tarnybos metu turėjo ne du, o tris mobiliojo ryšio telefonus. Toliau sulyginus byloje esančius R. T. naudojamų mobiliojo ryšio telefonų prisijungimo prie retransliacinių bokštų duomenis su kitais byloje esančiais duomenimis ir nustatytomis aplinkybėmis, įvertinus juos kitų įrodymų visete, o būtent, išanalizavus iš telefono numerio ( - ) siųstų SMS žinučių turinį, iš kurio akivaizdu, kad kalba eina rengiamą daryti ir apie daromą nusikaltimą, R. T. namuose kratos metu rastą dėžutę nuo šio mobiliojo ryšio telefono, šio mobiliojo ryšio telefono prisijungimo prie retransliacinių bokštų duomenis, iš kurių matyti R. T. judėjimo maršrutas, pradėtas iš jo namų (2012 m. vasario 6 d. 17.15 val. prisijungimas prie celės 062A – J. Matulaičio a. 3, Vilnius, tai yra R. T. gyvenamajame mikrorajone, prie Laisvės pr.) ir judėta link darbo vietos, taip pat pasienio ruože (celės 712 (17.29 val. Justiniškių g. 103), 763 A (19.28 val. Jašiūnų k.), 851 A, 851 B (20.12 – 02.34 val. Turgelių k.), 78AA (03.03 – 03.25 val. Medininkų k.), 780B (03.41 – 03.49 val. Dvarčių k.), 851 A (03.57 – 03.59 val. Turgelių k.), 780 B (03.59 – 04.00 val. Dvarčių k.), 851 A (04.01 val. Turgelių k.), taip pat pašalinus prielaidą, kad šiuo telefono numeriu galėjo naudotis kiti asmenys, šie prisijungimo prie celių duomenys, prokuroro įsitikinimu, pripažintini netiesioginiais R. T. kaltės įrodymais, kuriuos įvertinus ne izoliuotai, o kartu su kitais reikšmingais bylos duomenimis, nustatytos aplinkybėmis, pagrindžiančiomis R. T. naudojimąsi mobiliojo ryšio telefonu numeriu ( - ). Be to, be minėtų duomenų, prokuroro teigimu, išvadą, kad būtent R. T. naudojosi mobiliojo ryšio telefono numeriu ( - ), leidžia daryti ir mobiliojo telefono prisijungimo prie celių Vilniaus mieste ir judant už Vilniaus duomenys ir tai, kad maršruto pradžia – R. T. gyvenamoji vieta. Remiantis šiais duomenimis nustatyta, kad mobiliojo ryšio telefono numerio ( - ) prisijungimo prie celių duomenys visiškai sutampa su R. T. judėjimo (į tarnybą ir tarnyboje) maršrutu 2012-02-06. Tai, prokuroro įsitikinimu, pašalina ir tikimybę, kad dar koks nors asmuo 2012-02-06-07 dienomis judėjo tokiu pat maršrutu kaip ir R. T., pradedant nuo pastarojo namų ir baigiant pasienio ruože, kuriame buvo vykdoma tarnyba, o kartu ir paneigia teismo padarytą išvadą, jog šiuo mobiliojo ryšio telefonu galėjo naudotis su V. K. susijęs V. T.. Tarp aukščiau nurodytų prisijungimo prie celių duomenų ir V. T. nurodytų aplinkybių yra esminių prieštaravimų, kurie paneigia V. T. naudojimosi mobiliojo ryšio telefono numeriu tikimybę. V. T. nurodė, kad 2012-02-06 apie 22.30 val. jis išvažiavo į Vilniaus miestą pasivažinėti, buvo senamiestyje, paskui Liepkalnio gatvėje, prie oro uosto, Rudaminoje, tačiau mobiliojo ryšio telefono prisijungimo prie retransliacinių bokštų duomenų matyti, kad V. T. nurodytas maršrutas visiškai nesutampa su minėtais duomenimis. Tai rodo, kad V. T. negalėjo naudotis šiuo telefono numeriu. Toliau prokuroras skunde aptaręs teismų praktiką dėl netiesioginių įrodymų reikšmės įrodinėjimo procese (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-626/2011, Nr. 2K-66/2013), daro išvadą, kad aukščiau jo nurodyti ikiteisminio tyrimo metu teisėtai gauti duomenys, kurių tikrumas ir patikimumas nekelia jokių abejonių, nors jie ir pripažintini tik netiesioginiais įrodymais, susideda į aiškią nuoseklią logišką grandinę, pagrindžiančią R. T. kaltę dėl jam inkriminuotų nusikalstamų veikų padarymo, tai yra pagrindžia tiek tai, kad jis, V. K. SMS žinute perspėtas, savo tarnybos metu neatvyko į daromo pažeidimo vietą, prie VSŽ 1028, neįvykdė savo tarnybos pareigų (objektyvūs požymiai) bei žinojo apie daromą nusikaltimą ir norėjo padėti jį padaryti, nevykdydamas savo pareigų (subjektyvusis požymis – kaltė).

20Prokuroras skunde taip pat ginčija ir teismo išvadą, kad R. T. nekaltumą patvirtina liudytojo A. P. parodymai, kad pas R. T. šis matė tik vieną telefoną, kad jis su kažkuo bendravo SMS žinutėmis, sakė, kad bendravo su žmona. Prokuroras, nesutikdamas su minėto liudytojo parodymų įvertinimu, skunde mano, kad atsižvelgiant į R. T. bei A. P. parodymus, kad R. T. tarnybos metu bendravo SMS žinutėmis 5-6 kartus bei į tai, kad nei SMS žinučių išsiuntimas, nei gavimas nėra užfiksuotas R. T. turėtų mobiliojo ryšio telefonų numerių išklotinėse, kurias prokuroras skunde išsamiai išanalizuoja (5 t., 60 b. l.), galima daryti išvadą, jog R. T. SMS žinutėmis bendravo kitu, tai yra jo turėtu su savimi trečiuoju telefono numeriu. Šios aplinkybės, kaip mano prokuroras, patvirtina, kad R. T. tarnybos metu turėjo telefoną, kurį stengėsi nuslėpti. Prokuroras yra įsitikinęs, kad teismas dėl šių aplinkybių padarė nepagrįstą išvadą, nes neatkreipė dėmesio į liudytojo A. P. ir R. T. parodymų akivaizdų prieštaravimą išklotinių duomenims, ir neatliko jokių veiksmų, kad šiuos prieštaravimus pašalintų, tai yra neišsamiai, nevisapusiškai tyrė įrodymus ir juos neteisingai įvertino, taip pažeisdamas BPK 20 straipsnio reikalavimus.

21Toliau prokuroras skunde dar atkreipia dėmesį į aplinkybes, kurios teismo liko neįvertintos, nors, prokuroro įsitikinimu, akivaizdžiai rodo, kad teismo padarytos išvados dėl R. T. išteisinimo yra nepagrįstos. Pirmiausia, prokuroro įsitikinimu, tai būtų V. K. ikiteisminio tyrimo metu nurodyta aplinkybė, jog 2012 m. vasario 6 d. vakare ir naktį į telefono numerį ( - ) rašė SMS žinutę moteriai, kurios jis nenorėjo įvardinti ir kurios numeris telefone pavadintas ,,Robkos“ vardu, kad nepažintų žmona. Prokuroro įsitikinimu, yra mažai tikėtina, kad moteris, su kuria slapta nuo žmonos bendravo V. K., taip pat judėjo pasienio ruože, kuriame tarnybą vykdė R. T. bei A. P., ir labai mažai tikėtinas sutapimas, kad moteris su kuria bendravo V. K. buvo pavadinta ,,Robkos“ vardu, atitinkant R. T. vardą (Robertas). Be to, prokuroro teigimu, teismas visiškai netyrė ir nevertino į telefono numerį ( - ) gautų SMS žinučių turinio, iš kurio akivaizdžiai matyti, kad V. K. bendravo ne su moterimi, kaip šis melagingai teigė, o su asmeniu dėl daromo nusikaltimo, kadangi kalba eina apie nusikaltimo padarymo laiką, apie automobilio sugedimą ir pastarojo tempimą. Šių SMS žinučių turinys yra svarbus byloje, nes jose užfiksuota informacija atitinka nustatytus faktinius duomenis, tai yra įklimpimo žymės prie valstybės sienos ženklo Nr. 1028, rasti virve sukabinti automobiliai, viename kurių buvo sukrautos akcizais apmokestinamos prekės – cigaretės, ir patvirtina faktą, kad telefono numerio ( - ) naudotojas (kaip nustatyta R. T.) ne tik žinojo apie daromą nusikaltimą, bet ir atliko veiksmus, tai yra tiksliau neveikė kaip privalėjo veikti, siekdamas užtikrinti netrukdomą bendrininkų veikimą darant nusikaltimą.

22Prokuroras skunde įžvelgia ir teismo šališkumą. Prokuroro įsitikinimu, tai, kad teismas nevienodai vertino analogiškas faktines aplinkybes, vienas jų pripažindamas įrodymais, pagrindžiančiais R. P. kaltė dėl šiam inkriminuotos nusikalstamos veikos, o kitos, visiškai analogiškos aplinkybės, nepripažindamas R. T. kaltės įrodymu (dėl telefonu užrašų knygelėje rastų kontaktinių vardų ,,Rusla“ ir ,,Robka“), rodo teismo šališkumą ir neobjektyvumą.

23Prokuroras skunde taip pat nesutinka su teismo padaryta išvada, kad atsižvelgiant į tai, kad nėra jokių R. T. pareigas reglamentuojančių teisės aktų, įpareigojančių jį nuo 3 iki 4 val. vykti į tarnybos vietą ties valstybės sienos ženklu Nr. 1028, nėra pagrindo jo veiksmus vertinti kaip piktnaudžiavimą tarnyba. Prokuroro įsitikinimu, net nustačius, kad R. T. savo tarnybos metu neturėjo pareigos 2012 m. vasario 7 d. nuo 3 iki 4 val. vykti prie VSŽ 1028, tačiau esant duomenims, kad jis žinojo apie jo tarnybos metu daromą nusikaltimą ir turėjęs pareigą užkirsti jam kelią, tačiau to sąmoningai nepadarius, R. T., vadovaujantis teismų praktika piktnaudžiavimo tarnybine padėtimi bylose (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-220/2014), padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 228 straipsnio 1 dalyje. R. T. nusikalstamų veikų padarymo metu dirbo VSAT prie Lietuvos Respublikos VRM Vilniaus rinktinės Sargybų būrio vyresniuoju pasieniečiu, tai yra buvo valstybės tarnautoju, todėl privalėjo laikyti Lietuvos Respublikos Konstitucijos, Valstybės tarnybos įstatymo ir kitų įstatymų, pareigybės aprašymo nuostatų, tinkamai atlikti tarnybines funkcijas, laikytis teisės aktuose nustatytų valstybės tarnautojų veiklos etikos principų ir taisyklių, nepiktnaudžiauti tarnyba, tačiau šios pareigos nesilaikė. Dėl to R. T., padėdamas bendrininkams padaryti nusikaltimą, pažeidė Valstybės tarnybos įstatymo 3 straipsnio 2 dalies 2, 4, 8 punktuose numatytus teisingumo, nesavanaudiškumo, padorumo ir pavyzdingumo principus, taip pat šio įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 1, 4, 5, 9 punktuose numatytas pareigūno pareigas laikytis Lietuvos Respublikos Konstitucijos ir jos įstatymų, tinkamai atlikti pareigybės aprašyme nustatytas funkcijas, laikytis etikos principų bei taisyklių, nepiktnaudžiauti tarnyba, nesinaudoti ir neleisti naudotis tarnybine ar su tarnyba susijusia informacija kitaip, negu nustato įstatymai ar kiti teisės aktai (tai buvo nurodyta ir kaltinamajame akte). Be to, be bendrojo pobūdžio teisės aktų, kurių pažeidimas teismų praktikoje pripažįstamas sudarantis piktnaudžiavimo objektyviąją pusę, R. T. pažeidė ir specialaus teisės akto, tai yra 2010-09-30 VSAT Vilniaus sargybų būrio vyresniojo pasieniečio pareigybės aprašymo 5 punktą. Dėl to teismo išvada, kad byloje nenustatyta, kokių teisės aktų reikalavimus R. T. pažeidė, yra visiškai nepagrįsta bei neatitinka faktinių bylos aplinkybių.

24Prokuroras taip pat skunde nesutinka ir su nuteistajam R. P. paskirtos bausmės – baudos dyžiu. Teigia, kad teismas, skirdamas R. P. bausmę, nesivadovavo BK įtvirtintais imperatyviais reikalavimais, taikomais skiriant bausmę, tai yra nepaisė bendrųjų bausmių skyrimo pagrindų, neatsižvelgė į teisės aktuose numatytą bausmės paskirtį, netinkamai įvertino bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, neužtikrino teisingumo principo įgyvendinimo, dėl ko R. P. paskirta bausmė – bauda, kurios dydis (150 MGL) net 5 kartus mažesnis už jam inkriminuotą nusikalstamą veiką skirtinos baudos vidurkį (750 MGL), yra akivaizdžiai per švelni, nepagrįsta, neteisinga ir todėl griežtintina, atsižvelgus į visas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes. Toliau prokuroras skunde aptaręs BK 41 straipsnio 2 dalyje, BK 54 straipsnio 1 dalyje, BK 61 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas nuostatas, taip pat teismų praktiką dėl bausmių skyrimo (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-576/2006, Nr. 2K-58/2009, Nr. 2K-115/2009, Nr. 2K-603/2010, Nr. 2K-118/2011), dar tvirtina, kad teismas nuteistajam R. P. skirdamas bausmę, netinkamai įvertino bausmės skyrimui įtakos turinčias aplinkybes – į šias aplinkybes teismas atsižvelgė ne kaip į visumą, kaip to reikalauja teismų praktikoje suformuluota taisyklė, o vienos aplinkybėms suteikdamas akivaizdų prioritetą prieš kitas. Teismas nuosprendyje, nors ir nurodė, kad atsižvelgė į dvi nuteistojo R. P. atsakomybę sunkiančias aplinkybes, į lengvinančių aplinkybių nebuvimą, į tai, kad jis padarė tyčinį nusikaltimą, kuris yra sunkus, iš tiesų į šias aplinkybes nustatydamas bausmės dydį realiai neatsižvelgė (jas tik deklaratyviai nurodė), o išskirtinę reikšmę suteikė nuteistojo asmenybę charakterizuojantiems duomenims (teisiamas pirmą kartą, charakterizuojamas teigiamai ir kt.). Tai rodo, kad teismas tinkamai neįvertino deklaratyviai ir formaliai išvardintų kitų bausmės skyrimui reikšmingų aplinkybių. Teismas privalėjo atsižvelgti ir tinkamai įvertinti R. P. atsakomybę sunkinančias aplinkybes, taip pat ir į nuteistojo savanaudiškas paskatas, kurios apibūdina šio nusikaltimo pavojingumą, tai, kad nusikalstamos veikos padarytos bendrininkaujant ir yra objektyviai pavojingesni nei nusikaltimai padaryti vieno asmens, todėl bausmės bendrininkų grupe veikiantiems asmenims atitinkamai skiriamos griežtesnės bausmės.

25Toliau prokuroras dėsto argumentus, kodėl jis nesutinka su kai kuriomis teismo išvadomis, padarytomis motyvuojant R. P. mažesnės baudos paskyrimą. Visų pirma, prokuroras nesutinka su tuo, kad R. P. padaryta veika nėra itin pavojinga, reali žala baudžiamojo įstatymo saugomoms vertybėms nekilo, nes akcizais apmokestinamos prekės buvo surastos ir nebuvo realizuotos. Mano, kad teismas, darydamas tokią išvadą, neatsižvelgė į neteisėtai gabenamo dalyko didelę vertę, kuri yra 77 820 Lt, ir šio nusikaltimo dalyko požymio tinkamai neįvertino. Be to, neatkreipė dėmesio į tai, kad neteisėto disponavimo akcizais apmokestinamomis prekėmis nusikaltimo sudėtis yra formalioji, todėl šis nusikaltimas laikomas baigtu nuo pradėjimo neteisėtai disponuoti akcizais apmokestinamomis prekėmis. Šis nusikaltimas yra pripažįstamas pavojingu vien dėl BK 1992 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo vidutinio pavojingumo. Todėl ta aplinkybė, kad žala baudžiamojo įstatymo saugomoms vertybėms nekilo, negali būti pripažinta aplinkybe, pagrindžiančią nuteistajam skiriamos baudos dydžio mažinimą. Taip pat prokuroras skunde nesutinka ir su teismo išvada, kad byloje nustatyta, kad nusikaltimas buvo atsitiktinis R. P. poelgis. Tvirtina, kad byloje nustatyta, kad R. P. iš anksto pasirengė nusikaltimo darymui – prie VSŽ 1028 atvažiavo transporto priemone, kuria buvo planuota gabenti cigaretes, taip pat pasirūpino mobiliojo ryšio telefonu, kuriuo bendravo su V. K., iš anksto buvo susitarta su R. T. dėl jo tarnybinių pareigų nevykdymo, siekiant nutrukdomai daryti nusikaltimą. Šios byloje nustatytos aplinkybės, prokuroro nuomone, rodo, kad ketinimas padaryti nusikaltimą buvo ne spontaniškai kilęs, o šiam nusikaltimui buvo iš anksto ruošiamasi.

26Prokuroras yra įsitikinęs, kad R. P. paskirta bauda (19 500 Lt) yra per švelni ir dėl to, kad baudos dydis neviršija ATPK 1633 straipsnio 4 dalyje numatytos baudos už administracinį teisės pažeidimą ribų (nuo 10 000 Lt iki 20 000 Lt). Nusikaltimas, numatytas BK 1992 straipsnio 1 dalyje, objektyviai yra pavojingesnė veika už administracinį teisės pažeidimą, įtvirtintą ATPK 1633 straipsnyje, o įstatymo leidėjo tikslas, formuluojant nusikalstamų veikų sudėtis ir jas įtvirtinant BK, yra ne tik įvirtinti šių veikų didesnį pavojingumą, bet ir nustatyti teisingą atsakomybę, bausmę jiems padariusiems asmenims. Dėl to R. P. administracinės atsakomybės rėmuose paskirta bauda neatitinka nei jo veikos pavojingumo, nei bausmės paskirties, nei teisingumo principo. Teismo paskirta per švelni bauda suteiks pagrindą tiek nuteistiesiems, tiek linkusiems nusikalsti asmenims bei visai visuomenei manyti, kad už nusikalstamų veikų padarymą galima išlikti nenubaustiems arba būti nubaustiems labai švelnia bausme ir tik formaliai, kas ne tik sukels nepasitikėjimą valstybės vykdoma baudžiamąja politika, bet tik paskatins daryti nusikalstamas veikas, už kurias skiriamos neadekvačiai švelnios, netgi formalios bausmės. Nuteistajam R. P. paskyrus baudą – 500 MGL dydžio, kurią prašė skirti prokuroras pirmosios instancijos teisme, bausmė atitiktų įstatyme numatytą bausmės paskirtį, būtų teisinga bei proporcinga ne tik jį padariusio asmens asmenybių ypatumams, bet ir padaryto nusikaltimo pavojingumui.

27Nuteistasis R. P. apeliaciniu skundu prašo panaikinti dėl jo priimtą pirmosios instancijos teismo nuosprendį ir jį išteisinti, neįrodžius jo dalyvavimo padarant nusikalstamą veiką. Nurodo, kad teismas šališkai ištyrė bylos aplinkybes, tai yra tokias pačias aplinkybes skirtingai vertino jo ir R. T. atžvilgiu, taip pat konstatavo tariamas faktines aplinkybes (šių aplinkybių nenustačius) prielaidų pagrindu, dėl to priėmė nepagrįstą nuosprendį ir pažeidė BPK 20 straipsnio 4, 5 dalių, 241 straipsnio 2 dalies, 305 straipsnio 1, 2 punktų nuostatas.

28Toliau apeliantas skunde dėsto argumentus, kodėl jis laiko, kad šią bylą išnagrinėjo šališkas teismas. Vienas iš tokių argumentų būtų tas, kad teismas tokias pačias aplinkybes (dėl telefono užrašinėje rastų kontaktinių vardų – ,,Robka“ ir ,,Rusla“, jo ir R. T. nepripažinimo turėjus tokį telefoną), skirtingai vertino jo ir R. T. atžvilgiu. Tai, apelianto įsitikinimu, rodo, kad teismas taikė skirtingus įrodymų vertinimo kriterijus jam ir R. T. ir taip apribojo jo teises į nešališką teismą (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 2 dalis, BPK 6 straipsnio 2, 3 dalis) ir pažeidė BPK 20 straipsnio 5 dalies, 241 straipsnio 2 dalies nuostatas. Tai yra teismas padarė esminius BPK pažeidimus, dėl ko jau vien šiuo pagrindu teismo nuosprendis turi būti panaikintas (BPK 329 straipsnio 4 punktas, 369 straipsnio 3 dalis).

29Apelianto įsitikinimu, šios aukščiau paminėtos aplinkybės rodo, kad teismas buvo šališkas ir neobjektyviai sprendė (vertino) ir kitus faktinius bylos duomenis.

30Visų pirma, teismo vertinimu nusikalstamos veikos metu jis pats objektuose paliko kraujo pėdsakus, nes po jo sulaikymo buvo nustatyta sužalojimų ant jo dešiniosios rankos. Tačiau byloje (atliktos apžiūros metu) nėra duomenų apie buvusį jo dešinės rankos kraujavimą ar tokio neseno kraujavimo išlikusius pėdsakus ant rankos, kitų jo kūno vietų ir (ar) jo rūbų. Tai yra byloje nėra duomenų apie kraujavimo faktą ar suteptą dešinę ranką krauju (apžiūros metu neužfiksuoti jokie ant rankos, kitų kūno vietų ir (ar) drabužių galimi į kraujo spalvą panašūs nešvarumai ar išlikę buvusio kraujavimo pėdsakai), todėl nėra ir duomenų apie buvusį kraujavimą būtent nusikalstamos veikos padarymo metu. Byloje yra duomenų, susijusių su kraujo spalva, tačiau tik su tamsiai raudonos spalvos poodiniais sluoksniais. Poodinis sluoksnis negalėjo būti tapatinamas su pačiu kraujavimu, kadangi tokiu atveju būtų išlikę kraujavimo pėdsakai (nors ir nežymūs) ant pačios rankos. Byloje nėra duomenų, jog poodinis sluoksnis būtų kraujuotas ant rankos išorės. Taip pat byloje yra užfiksuotos nežymios kirstinės žaizdos (ne daugiau kaip 5 mm dydžio), tačiau nėra duomenų, jog tos žaizdos būtų kraujuotos, tai yra nesenos. Dėl to, apelianto įsitikinimu, teismas, nenustatęs duomenų apie kraujavimo pėdsakus ar neseno kraujavimo pėdsakus ant jo rankos, kitų kūno vietų ar (ir) ant jo drabužių, neturėjo duomenų apie kraujavimo faktą būtent nusikalstamos veikos padarymo metu, todėl anksčiau minėtą išvadą padarė ne nustatytų faktinių duomenų pagrindu, o remdamasis tik prielaidomis. Byloje nėra duomenų apie paliktų kraujo pėdsakų ant automobilio atsiradimo laiką, o taip pat nėra nustatyta duomenų apie jo kraujavimo faktą ar buvusį neseną kraujavimo faktą, todėl byloje nėra duomenų, jog ant automobilių rasti kraujo pėdsakai buvo palikti būtent nusikalstamos veikos padarymo metu.

31Teismas nuosprendyje taip pat padarė išvadą, kad būtent jis sujungė automobilius lanksčiai vilktimi ir vairavo tempiamą automobilį. Tokią išvadą teismas padarė iš kraujo pėdsakų išsidėstymo ant transporto priemonių ir viduje, jų padėties. Tačiau, apelianto teigimu, byloje nėra duomenų, kad kraujo pėdsakai būtų išlikę ir ant lanksčiosios vilkties. Taip pat byloje nėra duomenų, kurie rodytų ne tik kraujo pėdsakų palikimo laiką, tačiau ir kitas aplinkybes, tai yra, jog būtent jis tuo metu buvo prie transporto priemonių ar vairavo transporto priemonę (V. K., duodamas parodymus, negalėjo tiksliai apibūdinti asmens prašiusio patempti transporto priemonę, ant transporto priemonės vairo nėra jokių jo kraujo ar kitokių pėdsakų (neįmanomas vairavimas be rankų). Taip pat nėra jokių kitų identifikuotų pėdsakų (pvz. avalynės, kvapo ir pan.), kurie patvirtintų jo galimą vairavimą ar pasišalinimą iš nusikaltimo vietos. Todėl, apeliantas skunde laiko, kad teismas, neturėdamas byloje duomenų (tai yra nenustatęs kraujo pėdsakų palikimo aplinkybių bei laiko, nenustatęs kraujo ar kitų jo pėdsakų ant lanksčiosios vilkties ir automobilio vairo, nenustatęs kitų jo vairavimo pėdsakų, vairuotojo asmenybės) neturėjo faktinio pagrindo konstatuoti, jog būtent jis sujungė automobilius lanksčia vilktimi ir vairavo tempiamą automobilį. Teismas nepagrįstai sutapatino paliktus kraujo pėdsakus su nenustatytais kitais byloje duomenimis (kraujo pėdsakų atsiradimo laiku ir būtent jo vairavimo faktu).

32Teismas nuosprendyje taip pat nurodė, kad aplinkybę, kad jis neteisėtai tempiamu automobiliu gabeno cigaretes patvirtina ir liudytojų M. K., D. J. nurodytos aplinkybės, kad tempiamo automobilio vairuotojas pasišalino iš įvykio vietos, kad pareigūnai pradėjo jį persekioti. M. K. ir D. J. ant kelio sulaikius jį, netrukus pasirodė ir KŽS pareigūnai. Tai teismas vertina kaip aplinkybes patvirtinančias faktą, kad jis, kaip ir jį persekioję pareigūnai, ėję nuo sulaikytų automobilių, nuėjo vienodą atstumą. Tačiau, apelianto įsitikinimu, teismas faktu laiko nenustatytas aplinkybes. Byloje nėra duomenų apie jo nueitą kelią, o juo labiau apie vienodą nueitą atstumą su pareigūnais. Byloje taip pat nėra duomenų apie jo pasišalinimo iš įvykio vietos pėdsakus. Tai yra nėra duomenų nei apie avalynės pėdsakus, nei kad persekioję pareigūnai būtų iš tolo matę asmenį ir galėtų šį asmenį atpažinti. Aplinkybė, jog netrukus pasirodė pasišalinusį asmenys persekioję pareigūnai, patvirtina tik tai, jog pasišalinęs asmuo taip ir nebuvo nustatytas. Priešingai, apelianto teigimu, byloje yra duomenų (jo, M. K., D. J. parodymai), kad jis ėjo keliu ir nesislapstė. Tik ši aplinkybė teismo liko neįvertinta. Tai, apelianto teigimu, dar kartą rodo, kad teismas, nenagrinėdamas aplinkybių, kurios galimai paneigtų jo galima dalyvavimą nusikaltimo padaryme, bylą nagrinėjo šališkai.

33Teismo nuosprendyje taip pat nurodoma, kad tai, jog jis bendravo su V. K., patvirtina tas faktas, kad telefono užrašinėje telefono numeris buvo pavadintas ,,Rusla“. Tai atitinka jo vardą. Apelianto įsitikinimu, teismas tokios išvados negalėjo daryti, nes tokių V. K. parodymų, kad būtent bendravo su juo, byloje nėra. Tai tik teismo prielaida. Asmenų, kurie turi tokius vardus, yra ne vienas. Taip pat teismas, nenustatęs, kad šis telefono numeris priklauso jam, negalėjo kaip įrodymu remtis telefonų išklotinėmis, kuriose, kaip matyti iš jų turinio, apelianto įsitikinimu, bet kuriuo atveju nėra nei tiesioginių, nei netiesioginių jį identifikuojančių duomenų.

34Apibendrinus tai, kas buvo išdėstyta, apelianto teigimu, rodo, kad teismas neobjektyviai ir šališkai vertino įrodymus, kartu įrodymais laikydamas teismo padarytas prielaidas ir šias prielaidas vertindamas jau kaip įrodymus, dėl to pažeidė BPK 20 straipsnio 4, 5 dalių, 241 straipsnio 2 dalies, 305 straipsnio 1 dalies 2 punkto nuostatas. Teismo motyvas, jog įrodymai vieni kitus papildo, sudarydami vientisą loginę grandinę, yra deklaratyvus ir neatitinka įrodymų faktinio turinio. Jo paaiškinimuose išdėstytos aplinkybės tiksliai atitinka bylos turinį (kas liečia konkrečių įrodymų turinį), todėl šie paaiškinimai negalėjo būti vertinami kritiškai visu turiniu. Gynybinės pozicijos pasirinkimas negali turėti jokios įtakos faktiniams bylos duomenims, kadangi pati pozicija nekeičia nei bylos esmės, nei byloje surinktų faktinių duomenų (įrodymų) turinio. Nuosprendis dėl tokių padarytų esminių BPK, apelianto teigimu, turi būti panaikintas (BPK 329 straipsnio 4 punktas, 369 straipsnio 3 dalis).

35Taip pat apeliantas skunde tvirtina, kad teismas aiškiai išsamiai nemotyvavo ir nepašalino abejonių dėl kraujo mėginių paėmimo – perdavimo tirti laboratorijai aplinkybių. Nepašalinęs pagrįstų abejonių, teismas apsiribojo tik trumpais motyvais (jog R. B. galėjo dalyvauti apžiūroje), kurie prieštarauja 2012-02-07 įvykio vietos apžiūros protokole užfiksuotiems duomenims, kuriuos apeliantas skunde pacituoja (5 t., 72 b. l.). Teismas visai netyrė aplinkybių dėl kraujo mėginių nenutrūkstamos sekos (nuo šių mėginių paėmimo iki šių mėginių perdavimo laboratorijai), nepasisakė dėl šių įrodymų leistinumo, tai yra galimybės patikrinti ar teisėtais būdais (kuriuos galima patikrinti BPK numatytais proceso veiksmais) gauti ir perduoti laboratorijai šie įrodymai.

36Taip pat apeliantas nurodo, kad nebuvo pašalintos ir abejonės dėl kraujo mėginių tapatumo nurodytos jo paaiškinimuose, kuriuos apeliantas skunde dar kartą pacituoja (5 t., 72 b. l.).

37Apelianto teigimu, byloje taip pat liko nenustatyta aplinkybė, ar šie kraujo mėginiai iš tikrųjų buvo pridėti būtent šios apžiūros metu. Byloje yra duomenų, jog kraujo mėginiai tirti buvo pateikti tik po savaitės ir jau kito pareigūno (ne K. C., o R. B.). Tai yra byloje nėra pašalintos abejonės, jog faktiškai nepridėti kraujo mėginiai prie 2012-02-07 įvykio vietos apžiūros protokolo ir po savaitės išsiųsti jau kito pareigūno buvo tie patys mėginiai – nuimti nuo automobilių. Faktiniai duomenys neleidžia nustatyti šių kraujo pėdsakų nenutrūkstamos sąsajos (nuo šių kraujo pėdsakų nuėmimo momento iki perdavimo laboratorijai tirti), kadangi nėra duomenų apie realų šių kraujo pėdsakų prisijungimą prie protokolo ir nėra duomenų apie šio protokolo ir kraujo mėginių perdavimo R. B. aplinkybes (pvz. bylos ar protokolo su kraujo mėginiais perdavimo kitam pareigūnui fakto). Pareigūnai šių aplinkybių tiksliai negalėjo atsiminti, todėl lieka byloje nepašalintos abejonės, kurių negalima pašalinti (patikrinti) BPK numatytais proceso veiksmais (BPK 20 straipsnio 4 dalis). Apelianto nuomone, nepašalinus šių abejonių, teismas jų nevertino jų naudai ir tuo pažeidė nekaltumo prezumpciją.

38Teismo posėdyje prokuroras prašė jo apeliacinį skundą tenkinti, o R. P. apeliacinį skundą atmesti. R. P. ir jo gynėjas prašė nuteistojo apeliacinį skundą tenkinti, o prokuroro skundą – atmesti. Išteisintasis R. T. ir jo gynėja prašė prokuroro apeliacinį skundą atmesti.

39Prokuroro ir nuteistojo R. P. apeliaciniai skundai tenkintini iš dalies.

40Vilniaus apygardos teismo 2014 m. liepos 1 d. nuosprendis keistinas, panaikinant dalį, kuria R. T. išteisintas dėl kaltinimų pagal BK 24 straipsnio 6 dalį, BK 199² straipsnio 1 dalį ir BK 228 straipsnio 1 dalį, nepadarius veikos, turinčios šių nusikaltimų požymių (BPK 303 straipsnio 5 dalies 1 punktas), priimant naują apkaltinamąjį nuosprendį šioje dalyje (BPK 303 straipsnio 2 dalis, 329 straipsnio 2 punktas), ir dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo, teismui pripažinus R. P. baudžiamąją atsakomybę sunkinančią aplinkybę, kad nusikalstamą veiką jis padarė dėl savanaudiškų paskatų (BK 60 straipsnio 1 dalies 3 punktas), šią aplinkybę pašalinant iš nuosprendžio aprašomosios dalies.

41Apeliacinės instancijos teismas skundžiamą pirmosios instancijos teismo nuosprendį patikrina atsižvelgdamas į apeliacinių skundų ribas (BPK 320 straipsnio 3 dalis), tačiau, esant skundui dėl kaltės, vadovaujantis BPK 320 straipsnio 3 dalies nuostatomis ir teismų praktika, apeliacinės instancijos teismas patikrina bylą visa apimtimi (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-22/2013).

42Perduodant šią baudžiamąją bylą į teismą, R. T. pagal BK 24 straipsnio 6 dalį, BK 199² straipsnio 1 dalį ir BK 228 straipsnio 1 dalį buvo kaltinamas tuo, kad būdamas valstybės tarnautoju – vyresniuoju pasieniečiu, šalindamas kliūtis bei veikdamas bendrininkų grupe, padėjo neteisėtai disponuoti akcizais apmokestinamomis prekėmis – Baltarusijos Respublikoje pagamintomis cigaretėmis, kurių vertė viršija 250 MGL, gabenant į Lietuvos Respublikos teritoriją, ir tokiu būdu piktnaudžiavo tarnybine padėtimi, dėl ko valstybė patyrė didelės žalos.

43Vilniaus apygardos teismas, išnagrinėjęs baudžiamąją bylą, konstatavo, kad R. T. pareikšti kaltinimai nepasitvirtino, byloje nėra pakankamai įrodymų, kad R. T. padarė jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas, nuosprendis negali būti grindžiamas prielaidomis. Byloje nepakanka duomenų daryti neginčijamą ir objektyvią išvadą, kad nusikalstamos veikos metu R. T. galimai mobilaus ryšio telefonu, kurio Nr. ( - ) (V. K. telefone pavadintas „Robka“), palaikė ryšį su cigaretes gabenusiu V. K., o šio numerio SIM kortelė buvo naudojama su telefono aparatu, kurio IMEI: 3592 8304 9031 007, ir kurio dėžutė buvo rasta kratos metu R. T. gyvenamojoje vietoje. Byloje neįrodyta, kad vykdydamas tarnybines pareigas R. T. 2012 m. vasario 7 d. nuo 3 val. iki 4 val. tarnybos metu Padvarionių užkardos valstybės sienos saugojamame ruože, Šalčininkų r., Tabariškių kaimo prieigose privalėjo atvykti ties valstybės sienos ženklu Nr. 1028. R. T. bendradarbis liudytojas A. P. nenurodė reikšmingų aplinkybių dėl R. T. turėtų telefonų. Liudytojų E. L., A. P., D. G. parodymai patvirtina, kad R. T. 2012 m. vasario 7 d., apie 6.10 val., nustatė valstybės sienos pažeidimą ties VSŽ 1028 ir apie užsnigtus pėdsakus informavo užkardos budėtoją. Nesant jokių R. T. pareigas reglamentuojančių teisės aktų, įpareigojusių jį 2012 m. vasario 7 d. nuo 3 iki 4 val. vykti konkrečiai į tarnybos vietą ties valstybės sienos ženklu Nr. 1028, nėra pagrindo jo veiksmų vertinti kaip piktnaudžiavimą tarnyba.

44Prokuroras apeliaciniame skunde nesutinka su tokiomis Vilniaus apygardos teismo išvadomis, nurodo, jog teismas nepagrįstai išteisino R. T. dėl jam inkriminuotų nusikaltimų padarymo, be pagrindo suabejojęs ikiteisminio tyrimo metu nustatyta aplinkybe, kad mobiliojo ryšio telefono numeris ( - ), į kurį buvo siunčiami V. K. SMS pranešimai adresatui „Robka“ ir iš kurio buvo gaunami pranešimai dėl nusikalstamos veikos naktį iš 2012 m. vasario 6 d. į 7 d., buvo naudojamas su telefono aparatu, kurio IMEI yra 3592 8304 9031 007, ir kurio dėžutė buvo rasta R. T. bute kratos metu, kas patvirtina R. T. ryšį su telefono numeriu ( - ). Teismo išvadų nepagrįstumą patvirtina po nuosprendžio priėmimo, 2014 m. liepos 10 d., gautas atsakymas Nr. (21/20)-12-3092 pagal užklausą iš VSAT prie Lietuvos Respublikos VRM Vilniaus rinktinės Imuniteto skyriaus dėl IMEI struktūros, sudėties bei jo ryšio su naudojamu telefono numeriu nustatymo. Šis raštas patvirtina aplinkybę, kad paskutinis IMEI numeris jokios įtakos telefono numerio naudojimo su telefono aparatu nustatymui neturi ir paneigia nuosprendyje iškeltas abejones dėl telefono numerio ( - ) naudojimo su telefono aparatu, kurio IMEI 3592 8304 9031 000, kadangi paskutinysis, penkioliktasis skaičius neturi įtakos identifikavimui. Be to, ikiteisminio tyrimo metu atlikus R. T. mobiliojo ryšio telefonų numerių ( - ), kurių turėjimo tarnybos metu jis neginčijo, ir telefono numerio ( - ) prisijungimo prie retransliacinių bokštų (celių) analizę, konstatuota, kad visų šių telefono numerių buvimo vieta 2012 m. vasario 6 d. – 2012 m. vasario 7 d. sutampa su R. T. tarnybos vieta. R. T. kaltę patvirtina ir telefono numeriu ( - ) siųstų SMS žinučių turinys, šio mobiliojo ryšio telefono prisijungimo prie retransliacinių bokštų duomenys, sutampantys su R. T. gyvenamąja vieta ir maršrutu link darbo vietos, kas paneigia ir teismo išvadas, jog telefono numeriu galimai naudojosi V. T., buvęs kitose vietovėse. R. T. ryšys su cigaretes gabenusiu V. K., kaip krikšto motinos vyru, taip pat netiesiogiai patvirtina R. T. dalyvavimą nusikalstamoje veikoje. Tuo tarpu liudytojo A. P. parodymai apie tai, kad jis matė R. T. naudojant tik vieną telefoną prieštarauja R. T. turėtų mobiliojo ryšio telefonų numerių išklotinių analizės duomenims. Net nustačius, kad R. T. savo tarnybos metu neturėjo pareigos 2012 m. vasario 7 d. nuo 3 iki 4 val. vykti prie VSŽ 1028, tačiau esant duomenims, kad jis žinojo apie jo tarnybos metu daromą nusikaltimą ir turėjo pareigą užkirsti tam kelią, tačiau to sąmoningai nepadarė, R. T. tokiu būdu piktnaudžiavo tarnybine padėtimi. Todėl R. T. veiksmai turi būti kvalifikuojami kaip padėjimas padaryti kontrabandą bei piktnaudžiavimas tarnybine padėtimi.

45Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi baudžiamąją bylą apeliacine tvarka bei atlikusi papildomą įrodymų tyrimą, sutinka su prokuroro apeliacinio skundo argumentais ir konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo išvados dėl R. T. nekaltumo įvykdžius nusikalstamas veikas, numatytas BK 24 straipsnio 6 dalyje ir BK 199² straipsnio 1 dalyje bei BK 228 straipsnio 1 dalyje, neatitinka bylos aplinkybių. Teismas šiuo atveju išnagrinėtus įrodymus įvertino pažeisdamas BPK 20 straipsnio 5 dalies reikalavimus, nes įrodymai buvo vertinami nepakankamai išsamiai išnagrinėjus visas bylos aplinkybes. BPK 20 straipsnyje nustatyta, kad įrodymais gali būti tik tokie duomenys, kurie patvirtina arba paneigia bent vieną aplinkybę, turinčią reikšmės bylai išspręsti teisingai. Baudžiamojo proceso kodekse įrodymų pripažinimo, tyrimo ir vertinimo bendrosios nuostatos yra įtvirtintos BPK 20 straipsnyje, 276 straipsnio 4 dalyje ir 301 straipsnyje. Tačiau baudžiamojo proceso įstatymas nenumato taisyklių ir metodų, kurie reglamentuotų patį įrodymų vertinimo procesą. Įrodymų vertinimas iš esmės yra subjektyvus loginis procesas, kuris reiškiasi Baudžiamojo proceso kodekso normų sistemos nustatytose ribose, o teisminis nagrinėjimas ir baigiamojo akto motyvai yra ypatingas argumentacijos atvejis, kuriame derinami faktiniai duomenys ir loginės taisyklės. Esminis reikalavimas šiam loginiam procesui yra išsamus ir nešališkas visų bylos aplinkybių išnagrinėjimas vadovaujantis įstatymu. Svarbi įrodymų vertinimo sąlyga – turi būti vertinamas tiek kiekvienas įrodymas atskirai, tiek įrodymų visuma, nei vienas įrodymas iš anksto nėra svarbesnis už kitą, nepriklausomai nuo įrodymų šaltinio. Visų įrodymų – pirminių ir išvestinių, tiesioginių ir netiesioginių – visuma turi sudaryti logikos dėsniams neprieštaraujančią grandinę.

46R. T. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisiamajame posėdyje, tiek bylą nagrinėjant apeliacine tvarka neigė savo kaltę dėl jam inkriminuotų nusikaltimų, t. y. neprisipažino, kad veikdamas bendrininkų grupe, padėjo bendrininkams valstybės sienos ruože neteisėtai disponuoti akcizais apmokestinamomis prekėmis bei tuo piktnaudžiavo tarnybine – vyresniojo pasieniečio padėtimi. Tačiau jo kaltę padarius šiuos nusikaltimus patvirtina ikiteisminio tyrimo metu surinkti ir teisiamajame posėdyje ištirti įrodymai, išdėstyti pirmosios instancijos teismo nuosprendyje, taip pat įrodymai, gauti bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teismo posėdyje.

47Bendrininkavimas yra tyčinis bendras dviejų ar daugiau tarpusavyje susitarusių pakaltinamų ir sulaukusių baudžiamajame įstatyme nustatyto amžiaus asmenų dalyvavimas darant nusikalstamą veiką (BK 24 straipsnio 1 dalis). Pagal teismų praktiką, bendrininkavimą apibūdina bei atskleidžia jo objektyviųjų ir subjektyviųjų požymių visuma: dviejų ar daugiau asmenų dalyvavimas darant nusikalstamą veiką; jų veikos bendrumas; susitarimas daryti nusikalstamą veiką kartu bei tyčios bendrumas, kai kiekvienas bendrininkas suvokia, kad daro nusikalstamą veiką ne vienas, o bendrai su kitu asmeniu/asmenimis (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-9/2009, 2K-46/2014). Viena iš nusikalstamos veikos bendrininkų rūšių yra padėjėjas (BK 24 straipsnio 2 dalis). Pagal BK 24 straipsnio 6 dalį padėjėjas yra asmuo, padėjęs daryti nusikalstamą veiką duodamas patarimus, nurodymus, teikdamas priemones arba šalindamas kliūtis, saugodamas ar pridengdamas kitus bendrininkus, iš anksto pažadėjęs paslėpti nusikaltėlį, nusikalstamos veikos darymo įrankius ar priemones, šios veikos pėdsakus ar nusikalstamu būdu įgytus daiktus, taip pat asmuo, iš anksto pažadėjęs realizuoti iš nusikalstamos veikos įgytus ar pagamintus daiktus. Padėjimas kitiems bendrininkams gali būti intelektualus arba fizinis. Intelektuali pagalba pasireiškia tuo, kad bendrininkams duodami patarimai, nurodymai, iš anksto žadama slėpti nusikaltimą ir pan. Padėjėjas, teikdamas pagalbą bendrininkams ne tik suvokia šios pagalbos reikšmę bendrai nusikalstamai veikai, bet ir imasi atitinkamos iniciatyvos, t. y. atlieka aktyvius veiksmus, perduodamas informaciją ar kitaip padėdamas vykdytojams. Padėjimas galimas ir neveikimu tuo atveju, kai padėjėjas, turintis specialią teisinę pareigą trukdyti, neleisti atlikti nusikalstamus bendrininkų veiksmus, sąmoningai jos nevykdo. Šiuo atveju pareigą padėjėjui atitinkamai veikti nulemia įstatymų ir kitų teisės aktų, profesijos, tarnybos reikalavimai. Taip pat pažymėtina, kad bendrininkai atsako tik už tas vykdytojo padarytas nusikalstamas veikas, kurias apėmė jų tyčia. Pagal teismų praktiką, padėjėjas atsako pagal BK straipsnį, numatantį atsakomybę už vykdytojo padarytą veiką, ir šio kodekso 24 straipsnio 6 dalį. BK 199² straipsnio 1 dalyje numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas pažeisdamas nustatytą tvarką įgijo, laikė, gabeno, siuntė, naudojo ar realizavo akcizais apmokestinamas prekes, kurių vertė viršija 250 MGL dydžio sumą. Pagal BK 228 straipsnio 1 dalį atsako valstybės tarnautojas ar jam prilygintas asmuo, piktnaudžiavęs tarnybine padėtimi arba viršijęs įgaliojimus, jeigu dėl to didelės žalos patyrė valstybė, Europos Sąjunga, tarptautinė viešoji organizacija, juridinis ar fizinis asmuo.

48Byloje esančiais įrodymais neginčytinai nustatyta, kad pagal turimą operatyvinę informaciją apie galimą nusikalstamą veiką, naktį iš 2012 m. vasario 6 d. į 2012 m. vasario 7 d. pareigūnų buvo stebima sankryža Turgeliai-Tabariškės-Kumelionys, laukiant automobilių „Audi 100 C4“ baltos spalvos ir „Audi 100 Avant“ pilkos spalvos. Šiems automobiliams pro sankryžą pravažiavus link Baltarusijos Respublikos, jie sustabdyti nebuvo, tačiau grįžtantys atgal, esant pagrindo manyti, kad juose gabenama kontrabanda, automobiliai pareigūnų buvo sustabdyti. „Audi 100“ baltos spalvos, valst. Nr. ( - ), lankščiąja vilktimi tempė automobilį „Audi 100 Avant“ pilkos spalvos, valst. Nr. ( - ), kurio buvo apgadintas dešinės pusės sparnas ir nedegė šviesos. Prie automobilių buvo sulaikytas V. K., o kitas vairuotojas – pasišalino iš įvykio vietos ir buvo pareigūnų persekiojamas. Automobilio „Audi 100“, valst. Nr. ( - ) viduje, bagažinėje, ant galinių automobilio sėdynių ir ant priekinės keleivio pusės sėdynės rastos dėžės su pakeliais cigarečių su Baltarusijos Respublikos akcizo ženklais, kurių vertė viršija 250 MGL dydžio sumą. Taip pat šio automobilio salone, vairuotojo vietoje, prie bėgių perjungimo svirties bei automobilio išorėje, ant priekinio dešiniojo automobilio žibinto stiklo bei ant automobilio „Audi 100“, valst. Nr. ( - ), variklio dangčio kairėje pusėje rasti kraujo pėdsakai. Prie valstybės sienos ženklų Nr. 1027 ir 1028 rasti dviejų transporto priemonių apsisukimo pėdsakai, nustatyta, kad šioje vietoje apsisukinėjo dvi lengvosios transporto priemonės, viename iš kelkraščių nustatyti užklimpusios transporto priemonės palikti pėdsakai, o šalia ant kelio rasta plastikinės chromuotos automobilio apdailos dalies nuolauža, apie 20 metrų nuo šios vietos link valstybės sienos ženklo Nr. 1028 automobilių pėdsakai nutrūksta, o sniege rastas kelių asmenų avalynės pėdsakų takelis, vedantis pro valstybės sienos ženklo Nr. 1028 stulpą į Baltarusijos Respubliką ir atgal.

49Nustatyta, kad pas sulaikytąjį V. K. asmens kratos metu buvo rastas ir paimtas telefonas NOKIA 5310, kurio IMEI: 3532 0403 8237 468 su Ežio SIM kortele, kurios Nr. 89370019410014191291, o abonentinis Nr. ( - ). Nustatyta, kad į šį telefoną buvo įdėta SIM kortelė, kurios abonentinis Nr. ( - ). Telefono apžiūros metu, telefono užrašinėje rasti kontaktiniai vardai ir telefono numeriai, tarp kurių yra telefono numeriai: 8 62247282 pavadintas – „Rusla“ ir ( - ) ir pavadintas „Robka“. Nusikalstamos veikos padarymo laikotarpiu, t. y. nuo 2012 m. vasario 6 d. iki 2012 m. vasario 7 d. nustatyti V. K. telefono Nr. ( - ) ir ( - ) („Robka“) bei ( - ) („Rusla“) tarpusavio kontaktai: SMS pranešimai bei skambučiai. Iš byloje esančių šių telefonų numerių kontaktų išklotinių matosi toks V. K. SMS pranešimų, siųstų telefono Nr. ( - ) („Robka“), turinys: „OK“; „Ok, tai tiksliai atliksim jai kas keisis duok žinia“; „Tie prašo valanda veliau, kaip?“; „Ok tinka“; „kaip sekas?“; „3 val gal užsuksi:)“; „Ok“; „Biški dar pala užlūžo mašna“; „Aš jitdmpsiu ant virves ar y r laiko“. Iš telefono Nr. ( - )(„Robka“) V. K. buvo išsiųsti SMS pranešimai: „Kaip ten reikalai?“; „?“. Taip pat užfiksuoti telefono Nr. ( - ) („Rusla“) skambučiai į abonentą Nr. + 375291728392, priklausantį Baltarusijos Respublikos mobilaus ryšio operatoriui, bei šio atgaliniai skambučiai. Iš mobiliojo ryšio telefono Nr. ( - ) prisijungimo prie retransliacinių bokštų (celių) analizės nustatyta, kad nuo 2012 m. vasario 6 d. 20.12 val. iki 22.10 val. celės buvo Turgelių k., Turgelių sen., Šalčininkų rajonas (2 t., 107-113 b. l.). Taip pat bylos duomenimis nustatyta, kad pas nusikalstamos veikos padarymo metu tarnybą ėjusį Valstybės sienos apsaugos tarnybos Vilniaus rinktinės Sargybų būrio vyresnįjį pasienietį R. T. asmens kratos metu rasti ir paimti mobiliojo ryšio telefonai (toliau MRT) NOKIA N80, kurio abonentinis Nr. ( - ), bei NOKIA C5, kurio abonentinis Nr. ( - ). Atlikus kratą jo gyvenamojoje vietoje rasta ir paimta dėžutė nuo telefono ( - ) kurio IMEI: 3592 8304 9031 007, o nuo 2012 m. vasario 6 d. jame buvo įdėta SIM kortelė, kurios abonentinis Nr. ( - ). Atlikus R. T. asmens kratos paimtų mobiliojo ryšio telefonų prisijungimo prie retransliacinių bokštų (celių) analizę nustatyta, kad jų celės sutampa su mobiliojo ryšio telefono, kurio abonentinis Nr. ( - )celėmis ir paties R. T. buvimo vieta Turgelių k., Turgelių sen., Šalčininkų rajone.

50Teisminio nagrinėjimo metu taip pat buvo nustatyta, kad automobilio „( - ) valst. Nr. ( - ) savininkas nuo 2011 m. gruodžio 28 d. yra J. T., kuris apklaustas liudytoju teisiamajame posėdyje parodė, kad R. T. yra jo sūnėnas. Teisminio nagrinėjimo metu R. T. parodė, kad pažįsta V. K., kuris yra jo tolimos giminaitės ir krikšto motinos sutuoktinis.

51Iš skundžiamo pirmosios instancijos teismo nuosprendžio matyti, kad abejones dėl R. T. kaltės ir išteisinamojo nuosprendžio šioje dalyje priėmimą lėmė nesutampantis telefono, naudoto nusikalstamai veikai daryti ir ant R. T. gyvenamosios vietos kratos metu rastos telefono dėžutės nurodyto, IMEI numerių paskutinis skaičius. Nuosprendyje nurodyta, kad kratos metu R. T. gyvenamojoje vietoje rasta ir paimta dėžutė nuo telefono ( - ) kurio IMEI: 3592 8304 9031 007, o abonentinis Nr. ( - ), o iš byloje esančio VSAT prie Lietuvos Respublikos VRM Vilniaus rinktinės operatyvinės veiklos skyriaus vyresniojo specialisto M. L. 2012 m. vasario 7 d. tarnybinio pranešimo matyti, kad operatyvinių veiksmų pagalba nustatyta, kad telefono numeris ( - ) priklauso „Omnitel” operatoriui bei buvo naudojamas su telefono aparatu, kurio IMEI Nr. 359283049031000. Teisiamajame posėdyje dėl šio IMEI numerių paskutinio skaičiaus nesutapimo buvo liudytojais apklausti buvęs pareigūnas M. L., tyrėjos A. S. ir I. A.. Atsižvelgiant į liudytojo M. L. parodymus, kad toks skaičiaus nesutapimas galėjo būti klaida, liudytojų A. S. ir I. A. parodymus, kad, jų manymu, paskutinis IMEI skaitmuo yra kintantis, tačiau dėl kokių priežasčių nežino, pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, kad liudytojai neturi specialių žinių profesionaliai paaiškinti telefono aparato IMEI numerio reikšmę, o jų aiškinimai akivaizdžiai prieštarauja bylos teisminio nagrinėjimo metu paskelbtai policijos internetinėje svetainėje viešai skelbiamai informacijai, kad kiekvienas telefonas turi savo unikalų numerį IMEI, paprastai sudarytą iš 15 skaitmenų.

52Nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo išvadomis dalyje dėl R. T. išteisinimo, prokuroras kartu su apeliaciniu skundu pateikė jau po pirmosios instancijos teismo nuosprendžio paskelbimo gautą VSAT prie Lietuvos Respublikos VRM Vilniaus rinktinės imuniteto poskyrio viršininko Dainiaus Giknio 2014 m. liepos 10 d. raštą „Dėl informacijos pateikimo“ Nr. (21/20)-12-3092, kuris buvo perskaitytas teismo posėdyje bylą nagrinėjant apeliacine tvarka. Jame informuojama, kad buvo susisiekta su UAB „Omnitel“ saugumo projektų vadovu Arūnu Vaitoniu dėl IMEI numerio struktūros. Dėl teisminio nagrinėjimo metu kilusių klausimų, susijusių su telefono IMEI reikalingų skaitmenų identifikuoti naudojamą aparatą ir dėl paskutinio skaitmens keitimosi A. Vaitonis paaiškino, kad nurodytu atveju tai yra tas pats IMEI numeris – 3592 8304 9031 000, kadangi išklotinėse kontrolinio skaitmens operatorius nerodo, o pateikia 14 skaitmenų, kas ir identifikuoja telefono aparatą. Apeliacinės instancijos teismo posėdyje taip pat buvo perskaitytas ir prie bylos prijungtas R. T. gynėjos pateiktas Lietuvos Respublikos ryšių reguliavimo tarnybos 2014 m. lapkričio 19 d. raštas „Dėl informacijos pateikimo: Nr. (53.1) 1B-4122. Šiuo raštu informuojama, kad kiekvienas judriojo telefono ryšio aparatas turi savo unikalų identifikacinį numerį – IMEI kodą, kuris paprastai yra sudarytas iš 15 skaitmenų, tačiau kai kuriose judriojo telefono ryšio aparatų modeliuose prie šių skaitmenų papildomai pridedamas programinės įrangos versijos numeris (1 ar 2 skaitmenys) (5 t., 67, 90-91, 97 b. l.).

53Siekiant išsiaiškinti pirmosios instancijos teisme tinkamai neištirtas bylai svarbias aplinkybes dėl telefono IMEI numerio struktūros, apeliacinės instancijos teismo posėdyje buvo apklausti informaciją pateikę asmenys A. Vaitonis ir D. M.. Liudytojas A. Vaitonis teismo posėdyje parodė, kad IMEI – tai kodas, kuris identifikuoja telefono aparatą arba vartotojo naudojamą galinę įrangą ir tai yra unikalus kodas, pagal kurį galima nustatyti įrangą, t. y. konkretų aparatą. IMEI kodą sudaro penkiolika skaitmenų, keturiolika iš jų yra reikšminiai ir penkioliktas skaičius yra kontrolinis skaičius, kuris atitinkamu algoritmu paskaičiuojamas iš prieš tai esančių keturiolikos skaitmenų. Įrenginio identifikavimui yra naudojama keturiolika skaitmenų, pirmieji keturiolika skaitmenų identifikuoja konkrečiai aparatą ir paskutinis skaitmuo yra kontrolinis, iš esmės naudojama keturiolika skaičių. Yra specialus algoritmas pagal standartą, pagal kurį galima paskaičiuoti paskutinį penkioliktą skaičių, kuris yra išvestinis skaičius, remiantis pirmaisiais keturiolika ženklų. UAB „Omnitel“ išklotinėse pateikiama penkiolika IMEI kodo ženklų, pirmieji keturiolika ženklų identifikuoja telefono aparatą, o paskutinis jų visą laiką yra nulis, kadangi pagal standartą penkioliktasis skaitmuo nepervadinamas UAB „Omnitel“ tinkle, kadangi taip yra reglamentuojama standartuose. Liudytojas A. Vaitonis parodė, kad VSAT prie Lietuvos Respublikos VRM Vilniaus rinktinės imuniteto poskyrio viršininko pateiktame rašte jis aiškino apie konkretų telefoną, kurio IMEI 359283049031007, tai skaičiai 35 yra identifikatorius, kuris identifikuoja gamintoją ir gamintojo grupę, skaičiai 928304, tai jau čia yra konkrečiai gamintojas ir telefono modelis, 903100 yra serijos numeris, o skaičius 7 yra kontrolinis skaitmuo. A. Vaitonis taip pat parodė, kad jeigu IMEI yra originalus, suteiktas gamintojo, nesuklastotas, tai jis yra unikalus ir nesikartojantis. Liudytojas D. M. apeliacinės instancijos teismo posėdyje parodė, kad rengdamas raštą pagal advokatės paklausimą jokio konkretaus telefono neturėjo, tai buvo tik bendro pobūdžio paklausimas apie principus. Pasakyti apie konkretų telefoną ir iššifruoti, ką reiškia kiekvienas skaitmuo negali, nes nėra kompetentingas. Žino, kad yra nustatytas standartas, jog IMEI kode yra penkiolika skaitmenų, t. y., kad telefonai identifikuojami penkiolikos skaitmenų IMEI kodu.

54Šių liudytojų parodymai neprieštaringi tarpusavyje. Abejoti liudytojo A. Vaitonio, kaip specialisto detaliais parodymais apie telefono IMEI numerio struktūrą, jo kompetencija bei parodymų teisingumu teisėjų kolegija neturi jokio pagrindo. Iš paties A. Vaitonio parodymų matyti, kad jo išsilavinimas yra aukštasis ekonominis matematinis, nors ir neturi aukštojo išsilavinimo mobiliųjų telefonų srityje, tačiau šioje srityje turi trisdešimties metų darbo patirtį, pagal savo pareigas susiduria su teisėsaugos institucijų paklausimais apie IMEI kodą, išklotinių pateikimą. Be to, šio liudytojo parodymai sutampa ir su pirmosios instancijos teismo posėdyje liudytojomis apklaustų tyrėjų A. S. ir I. A. parodymais, kurios iš darbinės patirties parodė apie kintantį paskutinį IMEI skaitmenį, kuris neturi reikšmės ir gali žymėti operatorių.

55Teisėjų kolegija, remdamasi byloje surinktais ir teisiamajame posėdyje ištirtais įrodymais, o taip pat bylą nagrinėjant apeliacine tvarka gautais ir teismo posėdyje ištirtais įrodymais, daro išvadą, kad nėra abejonių dėl to, kad nusikalstamos veikos padarymo metu ir vietoje naudoto telefono, kurio abonentinis Nr. ( - ), IMEI 359283049031000 sutampa su R. T. gyvenamosios vietos kratos metu ant rastos telefono dėžutės nurodytu IMEI numeriu: 359283049031007. Remiantis apeliacinės instancijos teisme gautais ir ištirtais įrodymais, paskutinis skaičius jokios lemiamos reikšmės neturi, yra kontrolinis ir ryšio operatoriaus, su kuriuo buvo naudojamas – šiuo atveju UAB „Omnitel“ tinkle – visada yra nulis. Šie duomenys sutampa ir su byloje nustatyta aplinkybe, jog mobiliojo ryšio telefono, kurio abonentinis Nr. ( - ), ir kuriuo buvo kontaktuojama su V. K., celės sutampa su R. T. asmens kratos metu rastų mobiliojo ryšio telefonų prisijungimo prie retransliacinių bokštų celėmis ir paties R. T. tarnybos vieta nusikalstamos veikos padarymo metu. Kaip teisingai pažymima prokuroro skunde tai, kad būtent R. T., o ne kitas asmuo naudojosi mobiliojo ryšio telefonu Nr. ( - ), patvirtina ir šio mobiliojo ryšio telefono prisijungimo prie retransliacinių bokštų duomenys, iš kurių analizės matyti R. T. judėjimo maršrutas, kurio pradžia 2012 m. vasario 6 d. sutapo su tuometine R. T. gyvenamąją vieta, keliu į tarnybos vietą bei judėjimu tarnyboje (2 t., 107-113 b. l.). Be to, iš šių duomenų analizės matyti, kad dviejuose R. T. oficialiai turimuose telefonuose neužfiksuotas nei vienas SMS pranešimas įvykio vakarą, nors R. T. teigimu, jis SMS pranešimais bendravo su sutuoktine.

56Skundžiamame teismo nuosprendyje nurodyta, kad R. T. bendradarbis liudytojas A. P. dėl R. T. turėtų telefonų reikšmingų aplinkybių nenurodė, parodė, kad pas R. T. matė tik vieną telefoną, kuriuo pastarasis su kažkuo bendravo SMS žinutėmis gal 5-6 kartus, sakė, kad bendravo su sutuoktine. Liudytojas ikiteisminio tyrimo metu negalėjo tiksliai pasakyti kiek MRT aparatų ir kokio modelio tarnybos metu 2012 m. vasario 6 d. – 2012 m. vasario 7 d. turėjo R. T. (1 t., 126-128 b. l.). Kolegijos vertinimu, liudytojo A. P. parodymai nepaneigia nustatytų aplinkybių, kad R. T. turėjo tris telefonus, o patvirtina, kad vienu iš jų SMS pranešimais kontaktavo su V. K.. Tuo tarpu liudytojų E. L., A. P., D. G. parodymai apie tai, kad R. T. 2012 m. vasario 7 d., apie 6.10 val., nustatė valstybės sienos pažeidimą ties VSŽ 1028 ir apie užsnigtus pėdsakus informavo užkardos budėtoją, nepatvirtina jį tinkamai atlikus pareigas nusikalstamos veikos padarymo metu, t. y. 2012 m. vasario 7 d. nuo 3 val. iki 4 val.. Toliau analizuojant byloje esančius įrodymus ir jungiant juos į visumą, atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad aplinkybę, jog būtent R. T. naudojosi telefonu, kurio abonentinis Nr. ( - ), patvirtina ir V. K. telefone šio numerio susiejimas su adresatu, pavadintu „Robka“, kas sutampa su R. T. vardu – Robertas. Kaip teisingai nurodoma apeliaciniuose skunduose, pirmosios instancijos teismas, vertindamas byloje esančius įrodymus, padarė prieštaringas išvadas. Nuosprendyje kaip vienas R. P. kaltės įrodymas nurodomas V. K. telefone buvusio adresato „Rusla“ ir telefono Nr. ( - ), su kuriuo V. K. kontaktavo nusikalstamos veikos padarymo metu, sutapimas su jo – R. P. vardu – Ruslanas, tačiau tokios išvados nepadarytos dėl kito V. K. kontaktavimo nusikaltimo metu su „Robka“. Šio V. K. adresato telefono numeris buvo naudojamas su telefono aparatu, kurio dėžutė buvo rasta R. T. namuose, o adresato pavadinimas „Robka“ sutampa su R. T. vardu – Robertas. Be to, prokuroro apeliaciniame skunde pagrįstai nurodoma, kad V. K. SMS pranešimų, siųstų adresatui „Robka“, telefono numeriu ( - ), kuriuo naudojosi R. T., turinys patvirtina, jog bendraujama buvo dėl daromo nusikaltimo. Šiuose pranešimuose užfiksuota informacija sutampa su nustatytais faktiniais bylos duomenimis apie nusikaltimo padarymo laiką, automobilio užklimpimą ties valstybės sienos ženklais Nr. 1027 ir 1028 bei tempimą.

57Bylą nagrinėjant apeliacine tvarka R. T., nepripažindamas savo kaltės dėl jam inkriminuojamų nusikaltimų padarymo, tvirtino, kad kratos atlikimo metu jo gyvenamojoje vietoje ją atlikęs operatyvinis darbuotojas (kuris pats vėliau buvo sulaikytas dėl kontrabandos) darė didelį spaudimą, be to, nors telefono, kurio IMEI: 359283049031007, dėžutė buvo rasta jo namuose, jis nežino, iš kur ji atsirado, sutuoktinė nematė, kaip tą dėžutę rado, nes buvo dar kelios telefonų dėžutės. Iš kratos protokolo matyti, kad kratos metu dalyvavusi R. T. sutuoktinė R. T. jokių pastabų ar pareiškimų dėl kratos metu patirto spaudimo ar pan. nepateikė, pasirašė, kad protokolas surašytas teisingai (1 t., 155-157). Jokių kitų duomenų, išskyrus niekuo nepagrįstus, gynybinius R. T. teiginius dėl kratos atlikimo, byloje nėra. Priešingai negu teigiama, tai, kad vienam iš kratoje dalyvavusių pareigūnų vėliau taip pat buvo pareikšti įtarimai kitoje byloje, nesuteikia pagrindo abejoti gyvenamosios vietos kratos kaip procesinio veiksmo teisėtumu, iš kratos protokolo matyti, kad jos metu be R. T. minimo pareigūno ir jo sutuoktinės dalyvavo dar penki asmenys. Be to, iš byloje esančio daiktų apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrėjus iš R. T. 2012 m. vasario 7 d. asmens kratos metu paimtą telefoną Nokia C5, aplanke „Išsiųstieji“ yra 2012 m. vasario 7 d. siųstas pranešimas adresatui Rasuliukas meile (bylos duomenimis – sutuoktinei R. T.): „Namie gali daryti krata neisigaskit tik“ (3 t., 71-78 b. l.). Šiame protokole esantys įrašai patvirtina, kad R. T. sutuoktinė buvo įspėta apie galimą kratą, kuri, bylos duomenimis, jų gyvenamojoje vietoje buvo atlikta 2012 m. vasario 8 d., todėl netikėtumo faktoriaus nebuvo.

58Teismų praktikoje panašaus pobūdžio bylose, sprendžiant dėl asmens dalyvavimo neteisėtai disponuojant akcizais apmokestinamomis prekėmis ar darant kontrabandą, reikšmę turi ir nustatyti bendrininkų tarpusavio ryšiai. Šioje byloje nustatyta, ko neginčija ir pats R. T., kad jis artimai pažinojo V. K., kuris yra jo krikšto motinos sutuoktinis ir su kuriuo bendrauja šeiminiais reikalais. Be to, nustatyta, kad jis artimai susijęs ir su automobilio „Audi 100“, valst. Nr. ( - ), kurio viduje rastos dėžės su pakeliais cigarečių, savininku – J. T., kuris yra jo tėvo brolis. Šie duomenys, vertinat juos visų bylos įrodymų kontekste, taip pat netiesiogiai patvirtina R. T. dalyvavimą nusikalstamoje veikoje.

59Bylą nagrinėjant apeliacine tvarka atlikus įrodymų tyrimą, kurio metu gauti įrodymai pašalino bet kokias abejones dėl IMEI kodų sutapimo, esant kitiems įrodymams, patvirtinantiems R. T. dalyvavimą nusikalstamų veikų padaryme, paneigta pirmosios instancijos teismas nuosprendyje keliama abejonė, kad padėti bendrininkams daryti nusikalstamą veiką galėjo kitas asmuo.

60Teisėjų kolegijos vertinimu, išdėstytų ir įvertintų vienas kitą papildančių – pirminių ir išvestinių, tiesioginių ir netiesioginių – įrodymų visuma sudaro logikos dėsniams neprieštaraujančią grandinę, patvirtinančią R. T. kaltę padėjus bendrininkams, šalinant kliūtis, daryti BK 199² straipsnio 1 dalyje numatytą nusikaltimą ir tokiu būdu piktnaudžiavo tarnybine padėtimi. Ištirtų įrodymų visuma patvirtina, kad R. T. žinojo apie bendrininkų gabenamą kontrabandinį krovinį, teikdamas informaciją bendrininkams, šiems judant valstybės sienos ruože, žinodamas apie daromą nusikaltimą, šalindamas bendrininkams kliūtis, nevykdė savo tarnybinių pareigų ir nevyko į įvykio vietą, kad pastariesiems kiltų mažiausia rizika būti sulaikytiems pareigūnų. R. T. objektyviai atlikti veiksmai, vertinant juos kartu su kitais ištirtais įrodymais, atskleidžia jo kaltės turinį ir parodo, kad jis šiuos veiksmus atliko pagal susitarimą padėti bendrininkams neteisėtai disponuoti Baltarusijos Respublikoje pagamintomis cigaretėmis. Byloje surinkti įrodymai ir R. T. atlikti veiksmai (neveikimas) patvirtina, kad jis veikė tiesiogine tyčia, t. y. suvokė pavojingą šios nusikalstamos veikos pobūdį ir norėjo taip veikti (BK 15 straipsnio 2 dalies 1 punktas). Pagal byloje nustatytas aplinkybes (susirašinėjimą) bendrininkai žinojo, kad jiems gabenti kontrabandinį krovinį padės pareigūnas R. T., jie prisitaikė prie R. T. tarnybos laiko. Tuo tarpu R. T., žinodamas, kad bendrininkai neteisėtai gabena akcizais apmokestinamas prekes, tyčia, veikdamas pagal išankstinį susitarimą padėti jiems šalinant kliūtis, savo tarnybos metu nevykdamas į jam žinomą nusikaltimo vietą, padėjo bendrininkams netrukdomiems daryti nusikaltimą. R. T. pagalba nagrinėjamu atveju pasireiškė tiesioginių pareigų nevykdymu, o būtent, kaip teisingai pažymima prokuroro apeliaciniame skunde, sąmoningu nesutrukdymu žinomai daromam nusikaltimui jo tarnybos metu. Tarp visų bendrininkų atliktų konkrečių veiksmų ir bendrai padarytos veikos yra priežastinis ryšys, nes kiekvienas iš jų atliko reikšmingus bendroje nusikalstamoje veikoje veiksmus ir taip sudarė sąlygas veikti kitiems bendrininkams. R. T. veiksmai (neveikimas) buvo reikšmingi bendrai nusikalstamai veikai, nes sudarė sąlygas kitų bendrininkų veiksmams, be jų bendros nusikalstamos veikos būtų neįmanoma padaryti arba jos padarymas iš esmės pasunkėtų.

61Teisėjų kolegija laiko byloje įrodyta, kad R. T., būdamas valstybės tarnautoju – dirbdamas Valstybės sienos apsaugos tarnybos Vilniaus rinktinės Sargybų būrio vyresniuoju pasieniečiu, veikdamas bendrininkų grupe kartu su V. K. (kuriam pasislėpus, dėl jo ikiteisminis tyrimas atskirtas į atskirą tyrimą) ir R. P., pažeisdamas Lietuvos Respublikos ūkio ministro 2004 m. gegužės 26 d. įsakymu Nr. 4-200 patvirtintų fiziniams asmenims taikomų alkoholio produktų ir tabako gaminių gabenimo ir laikymo Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklių 2 punkto ir 3 punkto reikalavimus, šalindamas kliūtis, t. y. tarnybos metu Padvarionių užkardos valstybės sienos saugojamame ruože, Šalčininkų r., Tabariškių kaimo prieigose, nevykdamas į tarnybos vietą ties valstybės sienos ženklu Nr. 1028, padėjo bendrininkams netrukdomiems daryti nusikaltimą, tai yra 2012 m. vasario 7 d. apie 3 val. Šalčininkų r., Tabariškių kaimo prieigose ties valstybės sienos ženklu Nr. 1028, sukrauti į automobilį ( - ) valst. Nr. ( - ), kontrabandos būdu iš Baltarusijos Respublikos atneštas cigaretes, neteisėtai laikyti automobilyje ir R. P. vairuojant minėtą automobilį, o V. K. automobiliu ( - ) valst. Nr. ( - ), tempiant automobilį ( - ) valst. Nr. ( - ), su jame esančiomis akcizais apmokestinamomis prekėmis – 3000 pakelių cigarečių „Premjer 7“, 2500 pakelių cigarečių „Premjer“, 5500 pakelių cigarečių „FEST“ ir 500 pakelių cigarečių „FEST 7“, iš viso 11500 pakelių cigarečių pagamintų Baltarusijos Respublikoje ir nepaženklintų Lietuvos Respublikos banderolėmis, kurių muitinė vertė kartu su privalomais mokėti mokesčiais yra 77 820 litų, kas viršija 250 MGL, neteisėtai gabenti Šalčininkų r. keliais, iš Šalčininkų r., Tabariškių kaimo prieigų iki Šalčininkų r., Bedugnės kaimo prieigų, kur 2012 m. vasario 7 d. apie 4 val. buvo sulaikyti pareigūnų, t. y. padarė BK 24 straipsnio 6 dalyje ir 1992 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką.

62Taip pat byloje įrodyta, kad R. T., būdamas valstybės tarnautoju – dirbdamas Valstybės sienos apsaugos tarnybos Vilniaus rinktinės Sargybų būrio vyresniuoju pasieniečiu, veikdamas bendrininkų grupe kartu su V. K. ir R. P., 2012 m. vasario 7 d. nuo 3 val. iki 4 val. šalindamas kliūtis, t. y. tarnybos metu Padvarionių užkardos valstybės sienos saugojamame ruože, Šalčininkų r., Tabariškių kaimo prieigose, nevykdamas į tarnybos vietą ties valstybės sienos ženklu Nr. 1028, kad V. K. ir R. P. turėtų mažiausią riziką būti sulaikyti teisėsaugos institucijos pareigūnų ir tokiu būdu padėjo bendrininkams netrukdomiems daryti nusikaltimą – neteisėtai disponuoti akcizais apmokestinamomis prekėmis – Baltarusijos Respublikos gamybos cigaretėmis, nepaženklintomis nustatyto pavyzdžio Lietuvos Respublikos banderolėmis, t.y. bendrininkams netrukdomiems sukrauti į automobilį ( - ) valst. Nr. ( - ), kontrabandos būdu iš Baltarusijos Respublikos atneštas akcizais apmokestinamas prekes – Baltarusijos Respublikos gamybos cigaretes, nepaženklintas nustatyto pavyzdžio Lietuvos Respublikos banderolėmis ir R. P. vairuojant šį automobilį, o V. K. automobiliu ( - ) valst. Nr. ( - ), tempiant automobilį ( - ) valst. Nr. ( - ), neteisėtai gabenti akcizais apmokestinamas prekes, dėl ko didelės žalos patyrė valstybė, nes į Lietuvos Respubliką atgabenus Baltarusijos Respublikoje pagamintas cigaretes, nepaženklintas nustatyto pavyzdžio Lietuvos Respublikos banderolėmis, nebuvo sumokėti akcizo, muito ir pridėtinės vertės mokesčiai, o taip pat buvo pažeisti valstybės deklaruojami įstatymų viršenybės, teisėtumo, teisingumo, skaidrumo ir lojalumo principai, iškraipytos valstybės institucijos – Valstybės sienos apsaugos tarnybos – funkcijos ir veiklos principai bei diskredituotas valstybės tarnautojo vardas bei šiurkščiai pažeisti Lietuvos Respublikos Valstybės tarnybos įstatymo 3 straipsnio 2 dalies 2, 4 ir 8 punktuose numatyti teisingumo, nesavanaudiškumo, padorumo ir pavyzdingumo principai, taip pat Lietuvos Respublikos Valstybės tarnybos įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 1, 4, 5 ir 9 punktuose numatytos pareigūno pareigos – laikytis Lietuvos Respublikos Konstitucijos ir įstatymų, tinkamai atlikti pareigybės aprašyme nustatytas funkcijas, laikytis etikos principų bei taisyklių, nepiktnaudžiauti tarnyba, nesinaudoti ir neleisti naudotis tarnybine ar su tarnyba susijusia informacija kitaip, negu nustato įstatymai ar kiti teisės aktai, t. y. padarė BK 228 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką.

63Kolegija atkreipia dėmesį, kad kaltinime nurodoma, jog R. T. piktnaudžiavo tarnybine padėtimi, siekdamas asmeninės naudos. Ir nors matyti, kad ši aplinkybė nevertinta kaip piktnaudžiavimą tarnybine padėtimi kvalifikuojantis požymis, numatytas BK 228 straipsnio 2 dalyje, tačiau ši aplinkybė – asmeninės naudos siekimas – perteklinė, todėl šalintina iš kaltinimo. Teismų praktikoje pripažįstama, kad pagrindinė BK 228 straipsnio 1 dalyje numatytos veikos sudėtis „piktnaudžiavimas tarnybine padėtimi“ savaime suponuoja neteisėtos naudos siekimą pasinaudojant tarnybine padėtimi, o emocinio turinio nauda, kuri gaunama iš asmeninių paskatų teikiant pagalbą bei paramą draugui ar kitam asmeniui, nors ir neteisėta, neprilyginama BK 228 straipsnio 2 dalyje numatytam kvalifikuojančiam požymiui (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-440/2010).

64Taigi darytina išvada, kad savo nusikalstamais veiksmais R. T., būdamas vyresniuoju pasieniečiu, pagal susitarimą su bendrininkais, padėjo šiems netrukdomai neteisėtai disponuoti akcizais apmokestinamomis prekėmis, kurių vertė viršijo 250 MGL dydžio sumą, šalindamas tam kliūtis, piktnaudžiavo tarnybine padėtimi, savo nusikalstamais veiksmais pažemino valstybės autoritetą ir diskreditavo vyresniojo pasieniečio vardą, ir taip padarė valstybei didelės žalos. Taip veikdamas R. T.. Kaip pasienio pareigūnas, turėdamas specialią pareigą trukdyti pasienio ruože daromiems nusikaltimams, pažeidė valstybės deklaruojamus įstatymų viršenybės, teisėtumo, teisingumo, skaidrumo ir lojalumo principus, valstybės institucijos – Valstybės sienos apsaugos tarnybos – veiklos principus, šiurkščiai pažeidė Lietuvos Respublikos Valstybės tarnybos įstatymo 3 straipsnio 2 dalies 2, 4 ir 8 punktuose numatytus teisingumo, nesavanaudiškumo, padorumo ir pavyzdingumo principus, taip pat Lietuvos Respublikos Valstybės tarnybos įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 1, 4, 5 ir 9 punktuose numatytus reikalavimus pareigūnui – laikytis Lietuvos Respublikos Konstitucijos ir įstatymų, tinkamai atlikti pareigybės aprašyme nustatytas funkcijas, laikytis etikos principų bei taisyklių, nepiktnaudžiauti tarnyba, nesinaudoti ir neleisti naudotis tarnybine ar su tarnyba susijusia informacija kitaip, negu nustato įstatymai ar kiti teisės aktai. Vadovaujantis teismų praktika tokio ir panašaus pobūdžio bylose, jo nusikalstama veika kvalifikuotina kaip idealioji nusikaltimų sutaptis pagal BK 24 straipsnio 6 dalį, 1992 straipsnio 1 dalį ir 228 straipsnio 1 dalį (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-6/2006, 2K-163/2008, 2K-46/2014).

65Bausmės R. T. už jo padarytas nusikalstamas veikas skirtinos vadovaujantis BK 41 straipsnio, 54 straipsnio 2 dalies nuostatomis, BK 61 straipsnio 2 dalies reikalavimais, teisingumo ir bausmės individualizavimo principais.

66BK 54 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas skiria bausmę pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją, laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų. Šio straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad, skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, nusikalstamos veikos motyvus, tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes. R. T., veikdamas tiesiogine tyčia padarė du nusikaltimus, iš kurių vienas – nusikaltimas valstybės tarnybai – priskiriamas apysunkių nusikaltimų kategorijai, o kitas – nusikaltimas ekonomikai ir verslo tvarkai – priskiriamas sunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 4, 5 dalys). Atkreiptinas dėmesys į tai, kad sunkiu nusikaltimu reali žala valstybės ekonomikai nepadaryta, ją darant jis veikė kaip padėjėjas, kas mažina padaryto nusikaltimo pavojingumo laipsnį. Kita vertus, jo vaidmuo bendrininkams darant BK 1992 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikaltimą buvo itin reikšmingas, be jo padėjimo nusikalstamos veikos padarymas būtų sudėtingas arba net neįmanomas. Skiriant bausmes R. T. atsižvelgtina į tai, kad nusikalstamas veikas jis padarė pirmą kartą, anksčiau teistas ar susikompromitavęs nebuvo (3 t., 42 b. l.). Vertindama R. T. asmenybę kolegija pažymi, kad jis yra jauno amžiaus, dirbantis, vedęs, augina mažametį vaiką, teigiamai charakterizuojamas, narkologo ir psichiatro įskaitose neįrašytas (3 t., 49, 52 b. l.). R. T. atsakomybę lengvinančių aplinkybių byloje nėra. R. T. baudžiamąją atsakomybę sunkina tai, kad jis nusikalto veikdamas bendrininkų grupe (BK 60 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Jo sunkinančia aplinkybe nepripažintina tai, kad jis nusikalto dėl savanaudiškų paskatų. R. T. padaryta BK 24 straipsnio 6 dalyje ir BK 1992 straipsnyje numatyta nusikalstama veika (kuria jis tuo pačiu nusikalto ir valstybės tarnybai), priskiriama prie nusikaltimų ekonomikai ir verslo tvarkai, ji visada padaroma dėl savanaudiškų paskatų, todėl papildomai šią aplinkybę vertinti kaip jo atsakomybę sunkinančią aplinkybę – nėra pagrindo. Kaip jau minėta, BK 228 straipsnio 1 dalyje numatytos veikos sudėtis savaime suponuoja neteisėtos naudos siekimą pasinaudojant tarnybine padėtimi.

67BK 1992 straipsnio 1 dalies sankcijoje už šioje dalyje numatytą nusikalstamą veiką numatyta bauda arba laisvės atėmimas iki septynerių metų. Už BK 228 straipsnio 1 dalyje nurodytą nusikaltimą numatytos tokios alternatyvios bausmės – bauda arba areštas, arba laisvės atėmimas iki penkerių metų. Įstatymų leidėjas baudžiamojo įstatymo sankcijas konstruoja taip, kad teismas galėtų paskirti teisingą bausmę, vadovaudamasis įstatymo, nustatančio baudžiamąją atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankcijoje numatytomis bausmėmis ir jų dydžiais. Atsižvelgiant į išdėstytas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, įvertinus padarytų nusikalstamų veikų pavojingumą ir kaltininko asmenybės pavojingumą, darytina išvada, kad bausmės tikslai – sulaikyti asmenį nuo nusikalstamų veikų darymo; nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį; atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas; paveikti bausmę atlikusį asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, bei užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą – bus pasiekti R. T. paskyrus su laisvės atėmimu nesusijusią, sankcijose už padarytas nusikalstamas veikas numatytą alternatyvią bausmės rūšį – baudą. Vadovaujantis teisingumo principu kaltininkui turi būti užtikrintas tinkamai individualizuotos bausmės paskyrimas, kuris geriausiai atitiktų įstatyme įtvirtintos bausmės paskirtį, skiriama bausmė turi būti adekvati padarytai veikai, atitikti veikos pavojingumo pobūdį bei laipsnį. Baudžiamosios teisės paskirties (BK 1 straipsnis) kontekste tai reiškia, kad tarp siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti, tarp nusikalstamos veikos pavojingumo pobūdžio ir už šią veiką numatytos bausmės turi būti teisinga pusiausvyra (proporcija), bausmės – šiuo atveju baudos – dydis turėtų būti toks, kad nuteistasis realiai galėtų bausmę atlikti, t. y. sumokėti baudą. BK 47 straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad už sunkų nusikaltimą nustatoma iki 1500 MGL dydžio bauda, minimalus jos dydis nenustatytas. To paties straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad minimali bauda yra 1 MGL dydžio. Atsižvelgiant į R. T. padarytų nusikalstamų veikų pobūdį, į teigiamą jo apibūdinimą, jauną amžių, materialinę padėtį, išlaikomą šeimą, jam skirtinų baudų dydžiai nustatomi nesiekiantys baudų, numatytų sankcijose už jam inkriminuotas nusikalstamas veikas, vidurkių. Kolegijos vertinimu, tokio dydžio baudų pakanka užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą ir nubausti pirmą kartą nusikaltusį R. T. bei paveikti jį, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų. Esant idealiai nusikaltimų sutapčiai, paskirtos baudos bendrintinos bausmių apėmimo būdu, taikant BK 63 straipsnio 1 dalies ir 5 dalies 1 punkto nuostatas.

68Nuteistasis R. P. apeliaciniame skunde ginčija savo kaltę dėl BK 1992 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo padarymo, tačiau pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino jį kaltu dėl to, kad veikdamas bendrininkų grupe, neteisėtai disponavo akcizais apmokestinamomis prekėmis – Baltarusijos Respublikos gamybos cigaretėmis. Nuteistojo kaltę patvirtina ikiteisminio tyrimo metu surinktų ir teisminio bylos nagrinėjimo metu patikrintų bei teismo įvertintų įrodymų visuma.

69Byloje neginčijamai nustatyta, kad pagal turimą operatyvinę informaciją apie galimą nusikalstamą veiką, 2012 m. vasario 7 d. naktį pareigūnams sustabdžius „Audi 100“, valst. Nr. ( - ) ir lankščiąja vilktimi tempiamą automobilį „Audi 100 Avant“, valst. Nr. ( - ) su sudaužytu dešinės pusės sparnu ir nedegančiomis šviesomis, prie automobilių buvo sulaikytas V. K., o kitas vairuotojas – pasišalino iš įvykio vietos. Automobilio „Audi 100“, valst. Nr. ( - ) viduje rastos dėžės su pakeliais cigarečių su Baltarusijos Respublikos akcizo ženklais, kurių vertė viršija 250 MGL dydžio sumą. Taip pat šio automobilio salone ir išorėje bei ant automobilio „Audi 100“, valst. Nr. ( - ), variklio dangčio kairėje pusėje rasti kraujo pėdsakai. Bylos duomenimis, persekiojant pasišalinusį asmenį, netoli įvykio vietos Šalčininkų r., Turgelių sen., Vilkiškių k. prieigose, buvo laikinai sulaikytas R. P. (3 t. 11 b. l.). Iš teisiamajame posėdyje liudytojais apklaustų pareigūnų M. K., D. J. parodymų matyti, kad pagal pėdsakus persekiojant pasišalinusį asmenį, pamatė keliu einantį vaikiną (R. P.), kuris buvo snieguotas, sušalęs, negalėjo paaiškinti, ką veikia kelyje nakties metu. Iš byloje esančio asmens apžiūros protokolo matyti, kad sulaikius R. P. 2012 m. vasario 8 d. buvo atlikta jo apžiūra ir nustatyta, kad ant jo dešiniosios plaštakos delno prie riešo dešinėje pusėje matoma nedidelė, maždaug 3x5 mm dydžio kirstinė žaizda, nėra viršutinio odos sluoksnio, matosi tamsiai raudonos spalvos poodinis sluoksnis. Ant dešiniosios plaštakos didžiojo piršto pagalvėlės yra matoma maždaug 4x4 mm dydžio kirstinė žaizda, nėra viršutinio odos sluoksnio, matosi tamsiai raudonos spalvos poodinis sluoksnis. Taip pat ant dešiniosios plaštakos nykščio pagalvėlės yra nedidelis maždaug 2x5 mm dydžio odos įdrėskimas (3 t., 20-24 b. l.).

70Taigi, priešingai negu teigiama R. P. apeliaciniame skunde, nekyla abejonių dėl to, kad po jo sulaikymo nustatyti sužalojimai – kirstinės žaizdos be viršutinio odos sluoksnio dešinėje plaštakoje galėjo palikti ant automobilių kraujo pėdsakus. Iš byloje esančio pavyzdžių lyginamajam tyrimui paėmimo protokolo matyti, kad sulaikius R. P. lyginamajam tyrimui buvo paimtas seilių DNR ėminys (3 t., 19 b. l.). Byloje esančia specialisto išvada Nr. S 77/12(01) nustatyta, kad nuoplovose nuo automobilio „Audi 100“, valst. Nr. ( - ) dešinės pusės žibinto stiklo, iš salono bei nuoplovose nuo automobilio „Audi 100“, valst. Nr. ( - ) variklio dangčio yra R. P. kraujas (1 t., 57-58 b. l.). Iš liudytoju teisiamajame posėdyje apklausto VSAT Kriminalinės valdybos skyriaus specialisto K. C. parodymų matyti, kad įvykio vietoje atliekant kompleksinę apžiūrą ant automobilių buvo rasti tinkami nuėmimui biologiniai pėdsakai, kurie, kaip buvo galima spręsti, buvo kraujo pėdsakai, šie pėdsakai buvo nuimti iš karto, kadangi lauke tuo metu buvo šalta, o automobilius buvo ketinama gabenti apžiūrai į garažą. Iš byloje esančio įvykio vietos apžiūros protokolo ir jo priedų – fotolentelių matyti, kad ant automobilių rasti pėdsakai akivaizdžiai matosi, iš jų spalvos galima spręsti, kad tai kraujo pėdsakai, palikti neužilgo iki apžiūros (1 t., 43-51 b. l.). Specialisto K. C. surašytame įvykio vietos apžiūros protokole taip pat užfiksuota, kad kraujo mėginiai nuo automobilių paimti ir supakuoti į tris paketus iš karto apžiūros metu. Nėra pagrindo abejoti atliktų procesinių veiksmų teisėtumu ir jų metu gautų įrodymų teisėtumu. Tai, kad šie kraujo mėginiai kartu su užduotimi atlikti DNR tyrimą ikiteisminį tyrimą atlikusios tyrėjos I. A. (o ne specialisto R. B., kaip teigiama R. P. skunde) buvo perduoti tyrimui praėjus septynioms dienoms nesuteikia pagrindo abejoti specialisto išvados teisingumu. Analizuodamas įvykio vietos apžiūros protokole ir fotolentelėse užfiksuotą kraujo pėdsakų išsidėstymo ant automobilių ir jų viduje padėtį, pirmosios instancijos teismas padarė pagrįsta išvadą, kad būtent R. P. sujungė automobilius lanksčiąja vilktimi bei nuo valstybės sienos ženklo Nr. 1028 vairavo tempiamą automobilį „Audi 100“, valst. Nr. ( - ), kuriame buvo rastos iš Baltarusijos Respublikos neteisėtai atgabentos cigaretės. Sugretinus byloje esančius objektyvius duomenis matyti, kad minėtas automobilis lanksčiąją vilktimi buvo tempiamas todėl, kad automobiliams apsisukinėjant prie valstybės sienos ženklų Nr. 1027 ir 1028 (ties kuriais sniege rastas kelių asmenų avalynės pėdsakų takelis, vedantis į Baltarusijos Respubliką ir atgal), automobilis „Audi 100“, valst. Nr. ( - ) užklimpo viename iš kelkraščių. Tai patvirtina šalia ant kelio rasta plastikinės chromuotos automobilio apdailos dalies nuolauža, kuri, specialisto išvada Nr. 11-1145(12) nustatyta, priklausė automobiliui „Audi 100“, valst. Nr. ( - ). Priešingai negu teigiama R. P. skunde, pirmosios instancijos teismas, grįsdamas R. P. kaltę įvykio vietos protokole užfiksuotais kraujo pėdsakais bei nuimtų jų mėginių tyrimo ir sugretinimo su R. P. DNR išvada, rėmėsi teisėtais būdais gautais įrodymais ir nekaltumo prezumpcijos principo nepažeidė.

71Nuteistojo R. P. dalyvavimą inkriminuoto nusikaltimo padaryme patvirtina ir kiti ikiteisminio tyrimo metu surinkti ir teisiamajame posėdyje ištirti bylos įrodymai. Kaip jau minėta šiame nuosprendyje bylos įrodymais nustatyta, kad pas sulaikytąjį V. K. asmens kratos metu buvo rastas ir paimtas telefonas NOKIA 5310, kurio IMEI: 3532 0403 8237 468, o abonentinis Nr. ( - ), į kurį buvo įdėta SIM kortelė, kurios abonentinis Nr. ( - ). Telefono apžiūros metu, telefono užrašinėje rasti kontaktiniai vardai ir telefono numeriai, tarp kurių yra telefono numeriai: ( - ) pavadintas – „Rusla“ ir ( - ) ir pavadintas „Robka“, su kuriais, nustatyta, V. K. kontaktavo nusikalstamos veikos padarymo laikotarpiu, t. y. nuo 2012 m. vasario 6 d. iki 2012 m. vasario 7 d. Šių telefonų numerių kontaktų išklotinių analizė rodo, kad telefono Nr. ( - ) („Rusla“) buvo skambinama į abonentą Nr. + 375291728392, priklausantį Baltarusijos Respublikos mobilaus ryšio operatoriui bei gaunami atgaliniai skambučiai, prieš šiuos skambučius ir tarp jų užfiksuoti V. K. ir adresato „Rusla“ tarpusavio skambučiai bei V. K. SMS pranešimas adresatui „Rusla“: „Tinka“. Atsižvelgiant į V. K., R. T. ir adresato „Rusla“ tarpusavyje siųstų SMS pranešimų turinį, darytina išvada, kad adresatas „Rusla“ derino su asmenimis iš Baltarusijos Respublikos cigarečių gabenimo laiką, perduodavo informaciją V. K., pastarasis derino galimybes su R. T., o suderinęs siuntė SMS pranešimą adresatui „Rusla“: „Tinka“. Iš mobiliojo ryšio šių mobiliojo ryšio telefonų prisijungimo prie retransliacinių bokštų (celių) analizės matyti, kad jų veikimo celės nuo 2012 m. vasario 6 d. 20.12 val. iki 22.10 val. buvo Turgelių k., Turgelių sen., Šalčininkų rajonas (2 t., 107-113 b. l.).

72Kolegijos vertinimu aptarti byloje esantys įrodymai sutampa ir vienas kitą papildo ir leidžia daryti išvadą, kad R. P., sulaikytas Turgelių sen. apylinkėse, toje pačioje vietovėje kaip ir užfiksuoti minėtų mobiliojo telefono numerių kontaktai, netoli nuo sustabdytų automobilių su kontrabandiniu kroviniu, ant kurių rasti kraujo pėdsakai, sutampantys su R. P. krauju, yra tas pats asmuo „Rusla“, su kuriuo darant nusikalstamą veiką kontaktavo V. K., ką patvirtina ir adresato „Rusla“ sutapimas su nuteistojo vardu – Ruslanas. Pirmosios instancijos teismas teisingai konstatavo, kad R. P. kaltę patvirtina teisėtai gauti bylos įrodymai, kurie, lyginant juos tarpusavyje, nuosekliai vienas kitą papildo ir sudaro vientisą logine grandinę. Skundžiamu nuosprendžiu R. P. pagrįstai pripažintas kaltu bendrininkų grupe su V. K. (dėl kurio ikiteisminis tyrimas buvo atskirtas) neteisėtai disponavęs akcizais apmokestinamomis prekėmis. Nuteistojo R. P. apeliaciniame skunde keliamos versijos iš esmės tapačios jo aiškinimams pirmosios instancijos teisme ir nuosprendyje pagrįstai atmestos kaip gynybinė pozicija, siekiant išvengti baudžiamosios atsakomybės.

73Atsižvelgiant į tai, kad apeliacinės instancijos teismo nuosprendžiu šioje byloje R. T. pripažįstamas kaltu dėl BK 24 straipsnio 6 dalyje ir BK 1992 straipsnyje numatytos nusikalstamos veikos padarymo, pirmosios instancijos nuosprendžio aprašomoji dalis papildoma aplinkybe, kad R. P. neteisėtai disponavo akcizais apmokestinamomis prekėmis – Baltarusijos Respublikos gamybos cigaretėmis, nepaženklintomis nustatyto pavyzdžio Lietuvos Respublikos banderolėmis, veikdamas bendrininkų grupe su V. K. bei padedant R. T..

74Nuteistojo R. P. apeliacinio skundo argumentai dėl teismo šališkumo iš esmės yra siejami tik su jam nepalankaus – apkaltinamojo nuosprendžio byloje priėmimu, tačiau, vadovaujantis teismų praktika, duomenų pripažinimas įrodymais ir įrodymų vertinimas, kurie neatitinka lūkesčių, nėra teismo šališkumą patvirtinančios aplinkybės (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-359/2014). Teisminio nagrinėjimo metu nei nuteistasis, nei jo gynėjas nušalinimo teisėjui nepareiškė, duomenų, dėl kurių būtų pagrindas suabejoti išnagrinėjusio šią bylą pirmosios instancijos teismo nešališkumu, byloje nėra. Priešingai negu teigiama nuteistojo R. P. apeliaciniame skunde, net ir nustačius, kad pirmosios instancijos teismas nepakankamai išsamiai ištyrė įrodymus ir padarė nepagrįstas išvadas dėl R. T. kaltės, tai nesuteikia pagrindo abejoti teismo šališkumu priimant apkaltinamąjį nuosprendį jam, t. y. R. P.. Nors, kaip jau minėta, pagrįsti apeliacinių skundų teiginiai dėl prieštaringų pirmosios instancijos teismo išvadų, susijusių su adresatų „Robka ir „Rusla“, su kuriais kontaktavo V. K. nusikaltimo padarymo metu, sutapimo su R. T. ir R. P. vardais vertinimu, tačiau vien ši aplinkybė teismo šališkumo taip pat nepatvirtina. Darant išvadas dėl P. P. kaltės, jo vardo sutapimo su nusikaltimo padaryme dalyvavusiu „Rusla“ aplinkybė nebuvo lemiamą reikšmę turėjęs, o tik kitus byloje surinktus įrodymus papildantis įrodymas. Pažymėtina, kad BPK 20 straipsnio 2 dalies nuostata (ar byloje gauti duomenys laikyti įrodymais, kiekvienu atveju nusprendžia teisėjas ar teismas, kurio žinioje yra byla) ir 5 dalies nuostata (įrodymus teismas vertina pagal savo vidinį įsitikimą) įtvirtina išskirtinę teismo kompetenciją nuspręsti, kurie iš byloje esančių duomenų atitinka visus įstatymo reikalavimus ir turi įrodomąją vertę bei kokios išvados jais remiantis darytinos.

75Priešingai negu tvirtinama prokuroro apeliaciniame skunde pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu nuteistajam R. P. už padarytą nusikalstamą veiką paskirtos bausmės – baudos dydis nustatytas tinkamai, teismui įvertinus visas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, laikantis teisingumo principo, tinkamai individualizavus bausmę. Iš skundžiamo nuosprendžio matyti, kad, vadovaudamasis BK 54 straipsnio 1, 2 dalių nuostatomis, skirdamas bausmę R. P. teismas atsižvelgė į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes. Buvo įvertinta tai, kad R. P. padarė vieną tyčinę, sunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 5 dalis) priskirtiną nusikalstamą veiką. Skirdamas bausmę pirmosios instancijos teismas motyvuotai nurodė, kad vis tik šis sunkus nusikaltimas savo pavojingumo laipsniu neprilygsta smurtiniams nusikaltimams žmogaus gyvybei, sveikatai ir pan. Be to, nors nusikaltimas buvo baigtas, tačiau juo nepadaryta reali žala valstybės ekonomikai, kadangi bendrininkai buvo sulaikyti dar nerealizavę prekių. Nuosprendyje pagrįstai buvo įvertinta tai, kad bylos duomenimis R. P. iki nusikalstamos veikos padarymo teistas nebuvo, dirba, darbdavio charakterizuojamas tik teigiamai (4 t., 50 b. l.), turi nuolatinę gyvenamąją vietą. Atsižvelgta į tai, kad duomenų, kad po nusikalstamos veikos padarymo būtų padaręs teisės pažeidimų, nėra. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė ir P. P. atsakomybę sunkinančią aplinkybę, kad nusikalstamą veiką padarė veikdamas bendrininkų grupe (BK 60 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Tačiau nuosprendžiu nepagrįstai R. P. sunkinančia aplinkybe pripažinta tai, kad nusikalstamą veiką jis padarė dėl savanaudiškų paskatų (BK 60 straipsnio 1 dalies 3 punktas). BK 1992 straipsnyje numatyta nusikalstama veika, priskiriama prie nusikaltimų ekonomikai ir verslo tvarkai, ji visada padaroma dėl savanaudiškų paskatų, todėl papildomas šios aplinkybės vertinimas kaip sunkinančios aplinkybės – perteklinis. Atsižvelgiant į tai iš nuosprendžio aprašomosios dalies šalintina R. P. atsakomybę sunkinanti aplinkybė – nusikaltimo padarymas dėl savanaudiškų paskatų, nuosprendis šioje dalyje keistinas dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo. Net ir pašalinus teismo nustatytą sunkinančią aplinkybę, nuosprendžiu nuteistajam R. P. paskirtos bausmės dydis, artimas minimaliam, dar labiau nemažintinas.

76Įvertinus šių bausmės paskyrimui reikšmingų aplinkybių visumą, pirmosios instancijos teismo sankcijoje už padarytą nusikaltimą numatyta bausmė – bauda – parinkta teisingai, jos dydis taip pat tinkamai nustatytas artimesnis minimaliam. Kaip jau minėta, BK 47 straipsnio 3 dalies 4 punkte už sunkų nusikaltimą numatyta iki 1 500 MGL dydžio bauda, minimalus jos dydis nenustatytas. To paties straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad minimali bauda yra 1 MGL dydžio. Pirmosios instancijos teismo nuteistajam R. P. paskirta bauda, mažesnė, nei BK 47 straipsnio 3 dalies 4 punkte nustatytas bausmės už sunkų nusikaltimą vidurkis, artimesnė minimaliai ribai. Taigi, nors R. P. paskirta 150 MGL – dydžio bauda nėra itin didelė, tačiau, kolegijos vertinimu, atitinka jo jauną amžių, materialinę padėtį ir galimybes ją sumokėti, t. y. atlikti paskirtą bausmę. Nelaikytina, kad tokio dydžio bausmė R. P. yra aiškiai per švelni, jos pakanka užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą ir nubausti pirmą kartą nusikaltusį R. P. bei įgyvendinti vieną pagrindinių baudžiamosios teisės principų – atsakomybės neišvengiamumo principą. Griežtinti pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu nuteistajam paskirtos bausmės nėra teisinio pagrindo, juo labiau, kad šalintina viena R. P. pirmosios instancijos teismo nustatyta jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė.

77Nagrinėjamoje byloje yra pateiktas Vilniaus valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymas dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų – 57,92 eurų (200 litų) priteisimo iš R. P. (5 t., 87 b. l.). Baudžiamoji byla apeliacine tvarka nagrinėjama ne tik pagal nuteistojo R. P. apeliacinį skundą, bet ir pagal prokuroro apeliacinį skundą, paduotą nuteistojo padėtį bloginančiais pagrindais, gynėjo dalyvavimas ginant nuteistąjį R. P. pripažintas būtinu (BPK 51 straipsnio 2 dalis). Atsižvelgiant į šias aplinkybes bei vadovaujantis teismų praktika (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K–40-507/2015), Tarnybos prašymas priteisti iš nuteistojo R. P. valstybės naudai 57,92 eurų antrinės teisinės pagalbos išlaidoms atlyginti – netenkintinas.

78Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 2 dalies 2 punktu, 328 straipsnio 1 punktu, 329 straipsnio 2 punktu,

Nutarė

79Vilniaus apygardos teismo 2014 m. liepos 1 d. nuosprendį pakeisti.

80Panaikinti nuosprendžio dalį, kuria R. T. išteisintas dėl kaltinimų pagal BK 24 straipsnio 6 dalį, BK 199² straipsnio 1 dalį ir BK 228 straipsnio 1 dalį, nepadarius veikos, turinčios šių nusikaltimų požymių (BPK 303 straipsnio 5 dalies 1 punktas).

81Pripažinti R. T. kaltu padarius nusikalstamas veikas, numatytas BK 24 straipsnio 6 dalyje, BK 199² straipsnio 1 dalyje ir BK 228 straipsnio 1 dalyje ir pagal BK 24 straipsnio 6 dalį ir BK 199² straipsnio 1 dalį paskirti bausmę – 150 MGL – 5 647 eurų (19 500 litų) dydžio baudą; pagal BK 228 straipsnio 1 dalį paskirti bausmę 100 MGL –3765 eurų (13 000 litų) dydžio baudą.

82Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalies, 5 dalies 1 punkto nuostatomis R. T. paskirtas bausmes, esant idealiai nusikalstamų veikų sutapčiai, subendrinti bausmių apėmimo būdu, griežtesne bausme apimant švelnesnę, ir galutinę subendrintą bausmę R. T. paskirti – 150 MGL – 5 647 eurų (19 500 litų) dydžio baudą.

83Į R. T. paskirtos baudos dydį įskaityti laikinajame sulaikyme išbūtą laiką nuo 2012 m. vasario 7 d. iki 2012 m. vasario 8 d., vieną parą prilyginant 2 MGL.

84Pašalinti iš nuosprendžio aprašomosios dalies nuteistojo R. P. atsakomybę sunkinančią aplinkybę, kad nusikalstamą veiką jis padarė dėl savanaudiškų paskatų (BK 60 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

85Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.

Ryšiai
1. Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal... 3. R. P. (R. P.) pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos... 4. Į paskirtos baudos dydį įskaitytas laikinajame sulaikyme nuo 2012 m. vasario... 5. R. T. dėl kaltinimų pagal BK 24 straipsnio 6 dalį, BK 199² straipsnio 1... 6. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,... 7. R. P. nuteistas už tai, kad jis, veikdamas bendrininkų grupe, neteisėtai... 8. jis, veikdamas bendrininkų grupe su V. K. (kuriam pasislėpus, dėl jo... 9. Šioje byloje taip pat buvo kaltinamas R. T. pagal BK 24 straipsnio 6 dalį ir... 10. Taip pat R. T. buvo kaltinamas pagal BK 228 straipsnio 1 dalį tuo, kad... 11. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad šie R. T. pareikšti kaltinimai... 12. Vilniaus apygardos prokuratūros skyriaus prokuroras apeliaciniu skundu prašo... 13. panaikinti nuosprendžio dalį dėl R. T. išteisinimo ir šioje dalyje priimti... 14. R. P. pagal BK 1992 straipsnio 1 dalį paskirti 500 MGL dydžio (65 000 Lt)... 15. Prokuroras skunde nesutinka su teismo nuosprendžiu dėl R. T. išteisinimo... 16. Prokuroro nuomone, teismas nepagrįstai suabejojo ikiteisminio tyrimo metu... 17. Ta aplinkybė, jog tame ruože, kur budėjo R. T., 2012 m. vasario 7 d. naktį... 18. Be to, teismas, remdamasis byloje nustatytu tarp V. K. ir V. T. egzistuojančiu... 19. Toliau prokuroras, ginčydamas teismo sprendimą išteisinti R. T., dėsto... 20. Prokuroras skunde taip pat ginčija ir teismo išvadą, kad R. T. nekaltumą... 21. Toliau prokuroras skunde dar atkreipia dėmesį į aplinkybes, kurios teismo... 22. Prokuroras skunde įžvelgia ir teismo šališkumą. Prokuroro įsitikinimu,... 23. Prokuroras skunde taip pat nesutinka su teismo padaryta išvada, kad... 24. Prokuroras taip pat skunde nesutinka ir su nuteistajam R. P. paskirtos bausmės... 25. Toliau prokuroras dėsto argumentus, kodėl jis nesutinka su kai kuriomis... 26. Prokuroras yra įsitikinęs, kad R. P. paskirta bauda (19 500 Lt) yra per... 27. Nuteistasis R. P. apeliaciniu skundu prašo panaikinti dėl jo priimtą... 28. Toliau apeliantas skunde dėsto argumentus, kodėl jis laiko, kad šią bylą... 29. Apelianto įsitikinimu, šios aukščiau paminėtos aplinkybės rodo, kad... 30. Visų pirma, teismo vertinimu nusikalstamos veikos metu jis pats objektuose... 31. Teismas nuosprendyje taip pat padarė išvadą, kad būtent jis sujungė... 32. Teismas nuosprendyje taip pat nurodė, kad aplinkybę, kad jis neteisėtai... 33. Teismo nuosprendyje taip pat nurodoma, kad tai, jog jis bendravo su V. K.,... 34. Apibendrinus tai, kas buvo išdėstyta, apelianto teigimu, rodo, kad teismas... 35. Taip pat apeliantas skunde tvirtina, kad teismas aiškiai išsamiai nemotyvavo... 36. Taip pat apeliantas nurodo, kad nebuvo pašalintos ir abejonės dėl kraujo... 37. Apelianto teigimu, byloje taip pat liko nenustatyta aplinkybė, ar šie kraujo... 38. Teismo posėdyje prokuroras prašė jo apeliacinį skundą tenkinti, o R. P.... 39. Prokuroro ir nuteistojo R. P. apeliaciniai skundai tenkintini iš dalies.... 40. Vilniaus apygardos teismo 2014 m. liepos 1 d. nuosprendis keistinas,... 41. Apeliacinės instancijos teismas skundžiamą pirmosios instancijos teismo... 42. Perduodant šią baudžiamąją bylą į teismą, R. T. pagal BK 24 straipsnio... 43. Vilniaus apygardos teismas, išnagrinėjęs baudžiamąją bylą, konstatavo,... 44. Prokuroras apeliaciniame skunde nesutinka su tokiomis Vilniaus apygardos teismo... 45. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi baudžiamąją bylą apeliacine tvarka bei... 46. R. T. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisiamajame posėdyje, tiek bylą... 47. Bendrininkavimas yra tyčinis bendras dviejų ar daugiau tarpusavyje... 48. Byloje esančiais įrodymais neginčytinai nustatyta, kad pagal turimą... 49. Nustatyta, kad pas sulaikytąjį V. K. asmens kratos metu buvo rastas ir... 50. Teisminio nagrinėjimo metu taip pat buvo nustatyta, kad automobilio „( - )... 51. Iš skundžiamo pirmosios instancijos teismo nuosprendžio matyti, kad abejones... 52. Nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo išvadomis dalyje dėl R. T.... 53. Siekiant išsiaiškinti pirmosios instancijos teisme tinkamai neištirtas bylai... 54. Šių liudytojų parodymai neprieštaringi tarpusavyje. Abejoti liudytojo A.... 55. Teisėjų kolegija, remdamasi byloje surinktais ir teisiamajame posėdyje... 56. Skundžiamame teismo nuosprendyje nurodyta, kad R. T. bendradarbis liudytojas... 57. Bylą nagrinėjant apeliacine tvarka R. T., nepripažindamas savo kaltės dėl... 58. Teismų praktikoje panašaus pobūdžio bylose, sprendžiant dėl asmens... 59. Bylą nagrinėjant apeliacine tvarka atlikus įrodymų tyrimą, kurio metu... 60. Teisėjų kolegijos vertinimu, išdėstytų ir įvertintų vienas kitą... 61. Teisėjų kolegija laiko byloje įrodyta, kad R. T., būdamas valstybės... 62. Taip pat byloje įrodyta, kad R. T., būdamas valstybės tarnautoju –... 63. Kolegija atkreipia dėmesį, kad kaltinime nurodoma, jog R. T. piktnaudžiavo... 64. Taigi darytina išvada, kad savo nusikalstamais veiksmais R. T., būdamas... 65. Bausmės R. T. už jo padarytas nusikalstamas veikas skirtinos vadovaujantis BK... 66. BK 54 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas skiria bausmę pagal šio... 67. BK 1992 straipsnio 1 dalies sankcijoje už šioje dalyje numatytą... 68. Nuteistasis R. P. apeliaciniame skunde ginčija savo kaltę dėl BK 1992... 69. Byloje neginčijamai nustatyta, kad pagal turimą operatyvinę informaciją... 70. Taigi, priešingai negu teigiama R. P. apeliaciniame skunde, nekyla abejonių... 71. Nuteistojo R. P. dalyvavimą inkriminuoto nusikaltimo padaryme patvirtina ir... 72. Kolegijos vertinimu aptarti byloje esantys įrodymai sutampa ir vienas kitą... 73. Atsižvelgiant į tai, kad apeliacinės instancijos teismo nuosprendžiu šioje... 74. Nuteistojo R. P. apeliacinio skundo argumentai dėl teismo šališkumo iš... 75. Priešingai negu tvirtinama prokuroro apeliaciniame skunde pirmosios... 76. Įvertinus šių bausmės paskyrimui reikšmingų aplinkybių visumą,... 77. Nagrinėjamoje byloje yra pateiktas Vilniaus valstybės garantuojamos teisinės... 78. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso... 79. Vilniaus apygardos teismo 2014 m. liepos 1 d. nuosprendį pakeisti.... 80. Panaikinti nuosprendžio dalį, kuria R. T. išteisintas dėl kaltinimų pagal... 81. Pripažinti R. T. kaltu padarius nusikalstamas veikas, numatytas BK 24... 82. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalies, 5 dalies 1 punkto nuostatomis R. T.... 83. Į R. T. paskirtos baudos dydį įskaityti laikinajame sulaikyme išbūtą... 84. Pašalinti iš nuosprendžio aprašomosios dalies nuteistojo R. P. atsakomybę... 85. Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą....