Byla 2-2860-917/2014
Dėl turtinės žalos atlyginimo

1Kauno apylinkės teismo teisėja Sigita Meškauskienė, sekretoriaujant Gitanai Žitinevičienei, dalyvaujant ieškovės UAB „L. V.“ atstovui advokatui Daliui Poviliui, atsakovo M. R. atstovei advokatei Daliai Peckutei, viešame teismo posėdyje, žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės UAB „L. V.“ ieškinį atsakovui M. R. dėl turtinės žalos atlyginimo.

2Teismas, išnagrinėjęs civilinę bylą,

Nustatė

3Ieškovė UAB „L. V.“ ieškiniu ir patikslintu ieškiniu prašė priteisti iš atsakovo M. R. ieškovės naudai 296 023, 54 Lt (du šimtus devyniasdešimt šešis tūkstančius dvidešimt tris litus ir 54 centus) sumą kaip žalą padarytą M. R. nusikalstamomis veikomis, kadangi atsakovas M. R. (kaip įmonės vadovas ir akcininkas), elgdamasis kaip nesąžiningas skolininkas padarė UAB „L. V.“ ne mažesnę nei 127 000, 00 litų žalą, o taip pat organizuodamas įmonėje aplaidžią buhalterinę apskaitą padarė UAB „L. V.“ 169 023,54 litų žalą.

4Ieškovė nurodė, kad UAB „( - )“, vadovaujama vadovo ir akcininko M. R. laikotarpiu nuo 2008-04-11 iki 2009-01-13 nupirko prekių iš ieškovės UAB „L. V.“ už 284 337, 17 Lt sumą, tačiau už įsigytas prekes neatsiskaitė. Ieškovei pabandžius skolą išsiieškoti teismine tvarka, UAB „( - )“ M. R. (kaip akcininko) sprendimu, kartu su kitais akcininkais, paskelbė bankrotą. Iškėlus bankroto bylą, paaiškėjo, kad UAB „( - )“ neturi turto, kurį realizavus būtų įmanomas nors dalinis skolos ieškovei padengimas ir tai, kad UAB „( - )“ vadovas ir akcininkas M. R. organizavo įmonėje aplaidų buhalterinės apskaitos tvarkymą (Baudžiamojo kodekso (toliau - BK) 223 str.1d.) ir taip pat grąžino sau ir su savimi susijusiems asmenims iš UAB „( - )“ skolas elgdamasis kaip nesąžiningas skolininkas (BK 208 str. 1d.). Kauno apylinkės teismo 2012-09-10 nuosprendžiu atsakovas pripažintas kaltu pagal BK 208 str.1 d., BK 223 str.1 d. Dėl šių nusikaltimų ieškovė patyrė 296 023, 54 Lt žalą.

5UAB „( - )“ ir UAB „L. V.“ 2005-01-28 dieną sudarė pirkimo-pardavimo sutartį 2005/01/28/285, pagal kurią UAB „( - )“ iš UAB „L. V.“ 2008-04-11 – 2009-01-13 dienų laikotarpiu nupirko prekių už 284 337,17 litų sumą, tačiau už įsigytas prekes neatsiskaitė. Kauno apygardos teismas 2009-03-19 dienos sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-959-109/2009 priteisė iš UAB „( - )“ - UAB „L. V.“ naudai minėtą 284 337,17 litų skolos, bei 11 686,37 litus bylinėjimosi išlaidų, viso 296 023,54 litų. Šios sprendimo pagrindu buvo išduotas vykdomasis raštas ir pradėtas teismo priteistos sumos išieškojimas iš skolininko - UAB „( - )“. Tačiau vykdomoji byla, išieškant teismo priteistas sumas buvo sustabdyta, kadangi 2009-05-18 sprendimu civilinėje byloje Nr. B2-1740-259/2009 iškėlė bankroto bylą UAB „( - )“. Šios aplinkybes patvirtina prejudicinę reikšmę turintis Kauno apygardos teismo 2009-03-19 dienos sprendimas civilinėje byloje Nr. 2-959-109/2009.

6Ieškovė savo ieškinio reikalavimus grindė ieškinyje išdėstytomis aplinkybėmis apie UAB „( - )“ paskolų grąžinimą, t.y., kad atsakovas M. R. buvo paskolinęs UAB „( - )“ 2007-03-01 paskolos sutartimi Nr. 2007/002 – 40 000 Lt; 2007-03-07 paskolos sutartimi Nr. 2007/003 – 47 000 Lt. Minėtos paskolos buvo grąžintos M. R. 2009-04-07, tą pačią dieną, kai akcininkai nusprendė kelti įmonei bankrotą, nors paskolos įmonei buvo suteiktos 5 metų terminui, kuris nebuvo suėjęs. 2007-03-01 buvo sudaryta paskolos sutartis Nr. 2007/001 40 000 Lt sumai tarp UAB „( - )“ ir R. L., kuris nustatytais baudžiamosios bylos duomenimis su M. R. susijęs draugystės ryšiais. Be to pagal šią sutartį asmeniškai garantavo atsakovas M. R.. Ši paskola buvo grąžinta R. L. 2009-04-07, kai įmonės akcininkai jau buvo nusprendę kelti bankroto bylą, nors grąžinimo terminas nebuvo suėjęs.

7Ieškovė savo ieškinyje taip pat nurodė, kad 2007-03-06 buvo sudaryta paskolos sutartis Nr. 2007/005, paskolos suma 220 000,00 litų su A. P.. Remiantis kasos pajamų orderiais matyti, kad minėta suma nuo paskolos suteikimo pradžios po truputį buvo grąžinama akcininkui. Tačiau pagal buhalterinę įmonės dokumentaciją nematyti, kad A. P. būtų įnešęs minėtą sumą, nors sutartis numato, kad paskolos suma turėjo būti perduota įmonei pasirašius sutartį. Taipogi pažymėtina, kad paskola buvo suteikta 5-ių metų terminui ir neturėjo būti grąžinama anksčiau.

8Patikslintame ieškinio pareiškime ieškovė nurodo, kad byloje nekelia klausimo dėl paskolos sutarčių, kurių šalimis buvo R. L. ir A. P., naikino, o reikalauja žalą atlyginti iš M. R., kurią jis padarė neteisėtai grąžindamas minėtiems asmenims lėšas, kurios turėjo būti skirtos atsiskaitymui su ieškovu. Ieškinio patikslinime ieškovė nurodė, kad remiasi visa baudžiamojoje byloje esančia medžiaga.

9Pateikdama dubliką į atsakovo atsiliepimą, ieškovė nurodė, kad pagal BPK 115 str. nuostatas dėl civilinio ieškinio išsprendimo, aiškiai nurodyta, kad teismas perduodamas civilinio ieškinio dydžio klausimą nagrinėti civilinio proceso tvarka jau būna išsprendęs ne tik ieškinio priėmimo klausimą, bet ir pripažinęs civiliam ieškovui teisę į civilinio ieškinio patenkinimą – tai reiškia, kad teismas priimdamas nuosprendį, išsprendžia ieškinio pagrįstumo klausimą nustatydamas, kad jis yra pagrįstas, ir į civilinį procesą perkelia tik klausimus susijusius su civilinio ieškinio dydžio apskaičiavimu. Taip pat nurodė, kad UAB „( - )“ bankroto procesas yra pasibaigęs ir visi kreditoriniai reikalavimai, jų tenkinimo eiliškumas šiuo metu neturi įtakos šiame civiliniame ginče. Be to pažymėtina, kad nei vienas iš bankroto procese nustatytų kreditorių nereiškia tuo pačiu pagrindu kaip UAB „L. V.“ reikalavimų atsakovo atžvilgiu. Tuo tarpu priežastinis ryšis tarp atsakovo įvykdytų veiksmų ir UAB „L. V.“ patirtos žalos akivaizdus ir aiškiai nustatytinas. Visos lėšos, kurios buvo panaudotos neteisėtai atsiskaitant su kreditoriais, taip pažeidžiant skolininko sąžiningumo principus, galėjo būti panaudotos atsiskaityti su UAB „L. V.“ (b.l. 70).

10Atsakovo M. R. atstovas advokatė Dalia Peckutė pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriuo prašė ieškinį atmesti kaip nepagrįstą ir neteisėtą (b.l. 63-65). Atsikirsdamas į ieškinį atsakovas nurodė, kad ieškovė privalo nurodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimą ir pateikti įrodymus, patvirtinančius ieškovės išdėstytas aplinkybes, tačiau to nepadarė, todėl atsakovas negali pateikti išsamaus materialinio pobūdžio atsikirtimo dėl ieškinio trūkumų, prašo į tai atsižvelgti nagrinėjant bylą ir priimant sprendimą. Dėl reikalaujamos žalos pobūdžio ir dydžio atsakovas pateikė atsikirtimus, remdamasis Lietuvos Aukščiausiojo teismo suformuota praktika 2012 m. gegužės 8 d byloje Nr. 2K-223/2012, kurioje pažymėjo, kad pagal BK 208 str. dispoziciją šio nusikaltimo padariniai - turtinė žala kreditoriams, kuri pasireiškia kaip negautos pajamos tenkinant jų reikalavimus iš bankrutuojančios įmonės turto. Ši žala atsiranda dėl to, kad kreditoriai praranda tam tikrą bendro turto dalį, kuris sumažėja dėl skolininko nesąžiningumo, kai jis patenkina vieno ar kelių pasirinktų kreditorių reikalavimus. Žala padaroma ne mažiau kaip dviem likusiems kreditoriams, o nusikaltimas laikomas baigtu sudarius situaciją, kai įmonės-skolininko bendro turto sumažėja ir dėl to kreditoriai negali realiai patenkinti savo reikalavimų tokia apimtimi, kokia būtų galėję iki nesąžiningo skolininko pasirinkto kreditoriaus (kreditorių) reikalavimo patenkinimo momento. Kreditoriui žalos atlyginimo atveju yra pareiga įrodyti žalą, jos dydį, atsiradimo pobūdį. Tai įrodinėdamas, kreditorius turi pateikti faktinius duomenis apie žalą, konkrečiam asmeniui priskirtinus neteisėtus veiksmus ir teisiškai reikšmingą priežastinį ryšį tarp jo neteisėtų veiksmų ir žalos.

11Atsiliepime atsakovas nurodo, kad Kauno miesto apylinkės nuosprendyje yra konstatuota, kad M. R., nepaisydamas, kad UAB „( - )“ 2009 metų pradžioje buvo sunkioje ekonominėje padėtyje, nemoki ir jai akivaizdžiai grėsė bankrotas, neturėdamas galimybės patenkinti visų kreditorinių reikalavimų, pagal 2009 m. balandžio 7 d. kasos išlaidų orderį KIO2009-04-17 grąžino 40000 litų paskolą tik vienam kreditoriui - R. L. pagal paskolos sutartį Nr. 2007/001. O dėl kitų mokėjimų, t. y. dėl 97000 litų mokėjimo pačiam sau, kuriuos nurodo ieškovė, atsakovas teismo nebuvo pripažintas kaltu. Reikalaudama atlyginti žalą, ieškovė turi įrodyti atsakovo neteisėtus veiksmus, žalos dydį ir priežastinį ryšį tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos ir atsakovo kaltę. Ir be abejo, pateikti šias aplinkybes pagrindžiančius įrodymus. Vien tai, kad UAB „( - )“ buvo iškelta bankroto byla, atsakomybė už įmonės skolas nei jos akcininkams, nei administracijos vadovui neatsiranda. Kreditorių reikalavimų pareiškimo, jų tvirtinimo, eiliškumo, tenkinimo tvarką ir terminus reglamentuoja Įmonių bankroto įstatymas. Ieškovė neįrodinėja, kokios teisės normos pagrindu jis buvo įgijęs pirmumo teisę į visišką savo kreditorinių reikalavimų patenkinimą, nors jis buvo įtrauktas į trečios eilės kreditorius. Šioje byloje nėra duomenų, kokia apimtimi buvo patenkinti bankrutavusios UAB „( - )“ pirmosios antrosios ir trečiosios eilės kreditoriniai reikalavimai, patvirtinti Kauno apygardos teismo 2009 m. rugpjūčio 26 d. nutartimi (civilinė byla Nr. B2-1740-259/2009), todėl atsakovas negali patikrinti ir paskaičiuoti, kokia apimtimi ieškovės kreditoriniai reikalavimai būtų patenkinti, jeigu atsakovas M. R. nebūtų atlikęs neteisėtų veiksmų, dėl kurių jis buvo pripažintas kaltu. Kauno apygardos teismo 2009 m. rugpjūčio 26 d. nutartimi patvirtinta pirmosios eilės kreditoriniai reikalavimai, susiję su darbo santykiais 9983,59 Lt sumai; antrosios eilės kreditoriniai reikalavimai dėl mokesčių, SODROS ir privalomojo sveikatos draudimo įmokų 112 175,09 Lt ir trečiosios eilės kreditoriniai reikalavimai daugiau nei 500 000 Lt sumai. Ieškovė neskaičiavo, kokiu santykiniu dydžiu būtų patenkinti jos kreditoriniai reikalavimai, jei atsakovas M. R. būtų neatlikęs neteisėtų veiksmų. Pagal Civilinio kodekso 6.247 straipsnio nuostatas - atlyginami tik tie nuostoliai, kurie susiję su veiksmais (veikimu, neveikimu), nulėmusiais skolininko civilinę atsakomybę tokiu būdu, kad nuostoliai pagal jų ir civilinės atsakomybės prigimtį gali būti laikomi skolininko veiksmų (veikimo, neveikimo) rezultatu. Ir tik tiek žalos, kiek ieškovė negavo kreditorinio reikalavimo patenkinimo UAB „( - )“ bankroto byloje, o duomenų apie tai nepateikta. Civilinė atsakomybė yra turtinė, pirmiausia kompensacinio pobūdžio. Koks priežastinis ryšys dėl aplaidžios buhalterinės apskaitos ir 169 023,54 Lt žalos dydžio, atsakovas neatsikirto dėl tų pačių priežasčių, kurios jau yra nurodytos (dėl ieškinio trūkumų), ieškovė turi įrodyti, kad būtent atsakovo M. R. veiksmai nulėmė tokio dydžio žalos atsiradimą ir pateikti žalos paskaičiavimą.

122014-04-09 teismo posėdžio metu ieškovės atstovas advokatas Dalius Povilius palaikė ieškinyje ir ieškinio patikslinime bei dublike nurodytas aplinkybes ir argumentus, nurodė, kad ieškinio suma 296 023,54 Lt yra kilusi iš kreditorinio reikalavimo, kurį ieškovė įgijo į UAB „( - )“, t.y. kilusi iš skolos už prekes, be to ši suma buvo Kauno apygardos teismo priteista. M. R. buvo nesąžiningu skolininku ir suteikė galimybę kitiems su juo susijusiems kreditoriams patenkinti kreditorinius reikalavimus, nors jų grąžinti neprivalėjo. Ieškovė buvo akivaizdžiai pirmesnis kreditorius. Atsakovas M. R. atsakingas kaip įmonės vadovas. Ieškovės atstovas rėmėsi Lietuvos Respublikos ĮBĮ 20 str., kuris numato vadovo atsakomybę. Ir nurodė, kad nors ir nėra konstatuota, tačiau, bet kuris teismas pagal šį įstatymą gali laikyti, kad yra požymių, kad įmonės bankrotas buvo tyčinis ir taikyti šio įstatymo 20 str. 7 d., kad likvidavus įmonę dėl tyčinio bankroto, žalą, dėl įmonės neįvykdytos kreditoriui prievolės, atlygina kaltas asmuo asmeniškai. UAB „( - )“ bankrotas yra pasibaigęs, visi kreditoriniai reikalavimai yra išnykę, vienintelis likęs reikalavimas yra UAB „L. V.“.

13Teismo posėdžio metu ieškovės atstovas paaiškino, kad pagal BK 208 str. iš atsakovo M. R. reikalauja priteisti 127 000 Lt, nes skolininkas buvo nesąžiningas, grąžindamas paskolas – 40 000 Lt R. L. ir 87 000 Lt sau pačiam, t.y. M. R., ir tai grindė baudžiamosios bylos duomenimis. Tokio dydžio žalą ieškovė paskaičiavo sudėdama ne laiku atsakovo grąžintas paskolas, o, ieškovės manymu, šie pinigai turėjo būti skirti UAB „( - )“ kitų kreditorių reikalavimams patenkinti, konkrečiai ši suma turėjo būti panaudota UAB „L. V.“ kreditorinį reikalavimą, ieškovės atstovas paaiškino, kad UAB „L. V.“ į šią pinigų sumą turėjo pirmumo teisę patenkinti savo kreditorinį reikalavimą, kadangi skola ieškovei jau buvo priteista Kauno apygardos teismo sprendimu ir buvo išduotas vykdomasis raštas. Atsakydamas į atsakovo atstovės klausimus ieškovės atstovas nurodė, kad UAB „L. V.“ UAB „( - )“ bankroto byloje buvo trečiojoje kreditorių eilėje, kiek iš viso kreditorių 2009-04-07 turėjo UAB „( - )“ atstovas nurodyti negalėjo. Taigi, ieškovės atstovas pagal BK 223 str. 1 d. iš atsakovo M. R. reikalauja priteisti 169 023,54 Lt žalą, kuri apskaičiuota iš bendro ieškinio sumos išminusavus sumą, reikalaujamą pagal BK 208 str. 1d., savo reikalavimą grindė tuo, kad netinkamai apskaičius turtą, buvo apsunkintas atsiskaitymas , be to ĮBĮ 20 str. 2 d. 1 p., 7 d.

14Atsakovo atstovė advokatė D. Peckutė teismo posėdžio metu palaikė atsiliepimą į ieškinį ir tripliką pateiktą byloje, prašė ieškinį atmesti kaip nepagrįstą ir neįrodytą. Atsakovo atstovė nurodė, kad ieškovė neįrodė, kad už UAB „( - )“ skolą atsakingas asmeniškai M. R., neįrodė atsakovo atsakomybės. Tai, kad šios bylos atsakovas M. R. pripažintas kaltu baudžiamojoje byloje, neatleidžia ieškovo nuo pareigos įrodyti žalos dydį. Aplinkybė, kad UAB „( - )“ buvo tyčinis bankrotas, nenustatyta, todėl nėra pagrindo vadovautis ĮBĮ 20str. ir pagal jį taikyti atsakomybės M. R., nes toks laisvas traktavimas civiliniame procese yra neleistinas. Ieškovė nepateikė į bylą įrodymų, kad UAB „( - )“ bankrotas buvo tyčinis bankrotas. Žalos atlyginimą ir žalos dydį galima svarstyti tik tiek, kiek kaltu buvo pripažintas M. R. baudžiamojoje byloje. Baudžiamojoje byloje yra pripažinta paskolos grąžinimas R. L.. O be to, ieškovė turėjo pagrįsti priežastinį ryšį tarp atsakovo neteisėtų veiksmų ir žalos dydžio. Ieškovės aritmetinis žalos dydis yra nepagrįstas. Ieškovė net neįrodinėja žalos dydžio, o remiasi tik veiksmais, neįrodo priežastinio ryšio. Atstovė nurodė, kad vien teisės į ieškinį pripažinimas baudžiamojoje byloje, neatleidžia ieškovo nuo pareigos įrodyti ieškinio dydį. Atstovės manymu, ieškovės kaip kreditoriaus padėtis buvo tokia pati, kaip ir kitų UAB „( - )“ kreditorių, ieškovas neįrodė, kad 2009-04-07 dieną UAB „L. V.“ buvo vienintelis UAB „( - )“ kreditorius, o taip pat neįrodė savo prioritetinės teisės į žalos atlyginimą. Ieškovė turi teisę į žalos atlyginimą, bet ieškovė nepagrindė žalos dydžio, todėl negali tikėtis ieškinio patenkinimo.

15Ieškinys tenkintinas iš dalies.

16Byloje kilęs ginčas dėl nusikalstama veika padarytos žalos atlyginimo

17Byloje nustatyta, M. R. dėl UAB „( - )“ sunkios ekonominės padėties ir nemokumo, akivaizdžiai gresiant bankrotui, neturėdamas galimybės patenkinti visų kreditorių reikalavimų patenkino tik vieno iš jų reikalavimus ir dėl to padarė turtinės žalos likusiems kreditoriams, o būtent: jis, būdamas UAB „( - )“, įm. kodas „( - )“, reg. „( - )“, direktoriumi, ir esant sunkiai jo vadovaujamos bendrovės ekonominei padėčiai, UAB „( - )“ akivaizdžiai gresiant bankrotui, bei neturėdamas galimybės patenkinti visų bendrovės kreditorių reikalavimų, patenkino tik vieno kreditoriaus reikalavimus, t.y. 2009-04-07 kreditoriui R. L. kasos išlaidų orderiu KIO 2009 04 07 grąžino 40000 litų paskolą pagal 2007-03-01 paskolos sutartį Nr. 2007/001, kurioje paskola suteikta penkerių metų terminui ir dėl to padarė 40000Lt turtinės žalos likusiems kreditoriams. Šiais savo veiksmais M. R. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 208 str. 1 d.

18Be to, M. R., būdamas UAB „( - )“ direktoriumi, aplaidžiai tvarkė buhalterinę apskaitą, o būtent: laikotarpiu nuo 2007-06-19 iki 2009-06-12 būdamas UAB „( - )“ direktoriumi ir, vadovaujantis Lietuvos Respublikos Buhalterinės apskaitos įstatymo (2001-11-06 Nr.IX-574) 21 str., būdamas atsakingas už UAB „( - )“ buhalterinės apskaitos organizavimą ir apskaitos dokumentų išsaugojimą, laikotarpyje nuo 2007-06-19 iki 2009-05-31 pažeidė:

19Lietuvos Respublikos Buhalterinės apskaitos įstatymo (2001-11-06 Nr. IX-574) 14 straipsnio 2 dalį, kad „Už apskaitos dokumentų surašymą laiku ir teisingai, už juose esančių duomenų tikrumą ir ūkinių operacijų teisėtumą atsako apskaitos dokumentą surašę ir pasirašę asmenys“ ir 4 straipsnio 1 punktą, kad „Ūkio subjektai apskaitą tvarko taip, kad apskaitos informacija būtų: 1) tinkama, objektyvi ir palyginama“, nes 2009-05-31 finansinėje atskaitomybėje įrašė, kad 2009-05-31 bendrovė atsargų neturėjo, tuo tarpu pagal 2011-stos(atsargos baldams),20111-stos(atsargos spaustuvės),20113-s-tos (atsargos picų padalinio), 20117-s-tos (kuras) registruose įrašytus duomenis atsargų likučiai sudarė 87956,08 Lt ir 2007-2009 metų (iki gegužės 31d.) finansinėse atskaitomybėse neapskaitė mokėtinų sumų ir įsipareigojimų:

20- 2007 metų finansinėje atskaitomybėje neapskaitė mokėtinų sumų ir įsipareigojimų bendra suma už 11581Lt.;

21-2008 metų finansinėje atskaitomybėje neapskaitė 793876,56 Lt : 49322,76 Lt-lizingo skolos, 653007,02 Lt- skolos kreditinėms institucijoms, 91546,78 Lt-skolos tiekėjams;

22-2009 metų finansinėje atskaitomybėje neapskaitė 686982,19 Lt: 47119,71 Lt -lizingo skolos, 639862,48 Lt-skolos kreditinėms institucijoms.

23ir tuo aplaidžiai tvarkė teisės aktų reikalaujamą buhalterinę apskaitą, dėl ko negalima iš dalies nustatyti UAB „( - )“ turto, įsipareigojimų dydžio ir struktūros, nuosavo kapitalo.

24Šiais savo veiksmais M. R. padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 223 str. 1 d.

252012-09-10 Kauno miesto aplinkės teismo nuosprendžiu M. R. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso 223 str. 1 d. ir jam skirta 15 (penkiolikos) MGL bauda, t.y. 1950,-Lt (vieno tūkstančio devynių šimtų penkiasdešimties litų) bauda.

26Be to, M. R. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso 208 str. 1 d. ir jam skirta 20 (dvidešimties) MGL bauda, t.y. 2600,-Lt (dviejų tūkstančių šešių šimtų litų) bauda.

27Vadovaujantis BK 63 str. 1 d., 4 d., paskirtosios bausmės subendrintos iš dalies sudedant ir galutinė subendrinta bausmė paskirta - 30 MGL dydžio bauda, t.y. 3900,- (trijų tūkstančių devynių šimtų litų) bauda.

28Tuo pačiu nuosprendžiu civiliniam ieškovui UAB „L. V.“ pripažinta teisė į civilinio ieškinio patenkinimą, ieškinio dydžio klausimą perduodant nagrinėti civilinio proceso tvarka.

29Šis nuosprendis įsiteisėjęs.

30Pagal CPK 182 straipsnio 3 punktą teismas, nagrinėdamas civilinę bylą, neprivalo iš naujo nustatyti teismo nuosprendžiu konstatuotų nusikalstamų veiksmų bei jų civilinių teisinių padarinių, taip pat to, ar juos padarė asmuo, dėl kurio priimtas teismo nuosprendis. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas savo praktikoje yra pasisakęs, kad prejudicinę galią turi visų rūšių teismo nuosprendžiais (apkaltinamuoju, išteisinamuoju, taip pat nuosprendžiu, kuriuo baudžiamoji byla nutraukiama) nustatyti nusikalstamų veiksmų padariniai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. spalio 5 d. nutartis civilinėje byloje J. B.–W. ir kt. v. A. P., byla Nr. 3K-3-378/2009). Šiuo konkrečiu atveju yra 2012-09-10 teismo įsiteisėjusius nuosprendžiu pripažinta M. R. kaltė dėl BK 208 str. 1 d. ir BK 223 str. 1 d. numatytų nusikalstamų veikų padarymo, nuosprendis turi prejudicinę galią, todėl asmens nusikalstamų veiksmų pasekmių įrodinėti nereikia (CPK 182 str. 1 d. 3 p.).

31Deliktinė civilinė atsakomybė yra turtinė prievolė, atsirandanti dėl žalos padarymo neįvykdžius įstatymuose nustatytos pareigos (neteisėtas neveikimas) arba atlikus veiksmus, kuriuos įstatymai draudžia atlikti, arba pažeidus bendro pobūdžio pareigas elgtis atidžiai ir rūpestingai (CK 6.245 straipsnio 4 dalis, 6.246 straipsnis). Prievolė atlyginti turtinę ir (ar) neturtinę žalą atsakovui kyla konstatavus, kad yra visos deliktinės atsakomybės sąlygos, būtinos tokiai prievolei atsirasti, t. y.: 1) jis neįvykdė įstatymuose nustatytos pareigos (neteisėtas neveikimas) arba atliko veiksmus, kuriuos įstatymai draudžia atlikti, arba pažeidė bendro pobūdžio pareigas elgtis atidžiai ir rūpestingai, 2) yra padaryta turtinė ir (ar) neturtinė žala; 3) yra priežastinis ryšys tarp neteisėtos veikos ir kilusių neigiamų padarinių – žalos; 4) žalą padaręs asmuo yra kaltas (išskyrus įstatymuose nustatytas išimtis).

32Atsakovo neteisėti veiksmai (padarytas nusikaltimas), kaltė (tyčia) konstatuoti baudžiamojoje byloje, kurių įrodinėti šioje byloje nebereikia. Nagrinėjant civilinį ieškinį šioje byloje nustatytinas ieškovo patirtas turtinės žalos dydis, priežastiniu ryšiu susijęs su atsakovo atliktais neteisėtais veiksmais, t.y. padarytais nusikaltimais.

33Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad baudžiamosios bylos nagrinėjimo metu, civilinis ieškovas reiškė civilinį ieškinį 296023,54 litų sumai ( 3 t/b/b/. 186-187, 190 b.l.). Ieškiniu nebuvo konkretizuota, kuria nusikalstama veika ir kokio konkrečiai dydžio žala buvo padaryta. Tačiau iš esmės baudžiamojoje byloje savo ieškinį UAB „L. V.“ grindė 2009 m. kovo 19 d. Kauno apygardos teismo sprendimu, kuriuo nuspręsta už akių priteisti iš UAB „( - )“ ieškovui - UAB „L. V.“- 284337,17 litų skolos ( 3 t.b.b., b.l. 188).

342013-10-04 Kauno apylinkės teismas priėmė nutartį, kuria nutarė tęsti civilinio ieškinio nagrinėjimą baudžiamojoje byloje, užvedant civilinę bylą. Šioje nutartyje teismas nurodė, jog nuosprendžiu dalyje dėl civilinio ieškinio buvo nustatyta, kad dėl civilinio ieškovo UAB „L. V.“ pareikšto civilinio ieškinio pats ieškovas nekonkretizavo, kuria iš dviejų UAB „( - )“ direktoriaus M. R. įvykdytų nusikalstamų veikų (BK 223 str. 1 d. ir BK 208 str. 1 d.) ir būtent kokio dydžio konkrečiai buvo padaryta žala. Baudžiamojoje byloje nėra pateikta jokių tikslių ir konkrečių civilinio ieškovo UAB „L. V.“ paskaičiavimų ar buhalterinių dokumentų, kurie patvirtintų tik laikotarpiu nuo 2007-06-19 iki 2009-06-12, t.y. M. R. einant UAB „( - )“ direktoriaus pareigas, ir tik UAB „( - )“ direktoriaus M. R. nusikalstamomis veikomis, numatytomis BK 223 str. 1 d. ir BK 208 str. 1 d., padarytą konkrečią turtinę žalą. Taigi, ieškovei UAB „L. V.“ buvo nustatytas 10 (dešimties) dienų terminas nuo nutarties nuorašo įteikimo dienos pašalinti ieškinio trūkumus.

352013-10-25 Kauno apylinkės teisme gautas ieškovės UAB „L. V.“ ieškinio pareiškimas, kuriam teismas 2013-11-04 nutartimi dar kartą nustatytas terminas trūkumams pašalinti ( 1 t.c.b. 26-28 b.l.).

362013-11-04 nutartimi teismas dar kartą nustatė terminą UAB „L. V.“ trūkumams šalinti (1 t.c.b., 38-40)..

372013-11-21 ieškovė pateikė teismui pareiškimą dėl ieškinio trūkumų pašalinimo (1 t. c.b., 52-54 b.l.).

38BK 223 str. 1 d. numato atsakomybę tam, kas privalėjo tvarkyti, bet netvarkė teisės aktų reikalaujamos buhalterinės apskaitos arba aplaidžiai tvarkė teisės aktų reikalaujamą buhalterinę apskaitą, arba įstatymų nustatytą laiką nesaugojo buhalterinės apskaitos dokumentų, jeigu dėl to negalima visiškai ar iš dalies nustatyti asmens veiklos, jo turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktūros.

39Aplaidus buhalterinės apskaitos tvarkymas yra Buhalterinės apskaitos įstatymo ir kitų įstatymų bei norminių aktų, reglamentuojančių buhalterinės apskaitos tvarkymą, netinkamas vykdymas (kai nesurašomi visi buhalterinės apskaitos dokumentai, nesudaromi ir netvarkomi apskaitos registrai, dokumentai ir registrai surašomi nesilaikant Buhalterinės apskaitos įstatymo ar kitų norminių aktų reikalavimų ir pan.).

40Buhalterinė apskaita – tai ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių, išreikštų pinigais, registravimo, grupavimo ir apibendrinimo sistema, skirta gauti informaciją ekonominiams sprendimams priimti ir (arba) finansinei atskaitomybei sudaryti. Visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais. Pagal įstatymą apskaitos dokumentas – tai popierinis ar elektroninis liudijimas, patvirtinantis ūkinę operaciją arba ūkinį įvykį ir turintis rekvizitus, pagal kuriuos galima nustatyti ūkines operacijas arba ūkinio įvykio tapatumą.

41Kaip jau buvo virš paminėta bei nustatytos faktinės aplinkybės įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu M. R. buvo pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso 223 str. 1 d. ir jam skirta bausmė.

42Pagal BK 223 str. 1 d. objektas yra Lietuvos Respublikos finansų sistema, todėl įstatymo saugoma vertybė, kuriai šia veika paprastai būna nusikalstamais veiksmais padaroma žala – centralizuotų valstybės fondų formavimo (mokesčių surinkimo) procesai. Nusikalstami padariniai šiuo atveju - aplaidus buhalterinės apskaitos tvarkymas pagal nustatytus teisės aktus, dėl ko negalima iš dalies nustatyti UAB „( - )“ turto, įsipareigojimų dydžio ir struktūros, nuosavo kapitalo, taigi žala padaryta iš esmės pačiai UAB „( - )“ ir vlstybei, negavus mokečių. Nagrinėjant civilinį ieškinį šioje byloje nustatytina ir priteistina ieškovo patirta turtinė žala, priežastiniu ryšiu susijusi su atsakovo atliktais neteisėtais veiksmais, t.y. padarytu nusikaltimu. Įvertinus ištirtų įrodymų visumą, jog realiai UAB „L. V.“ šiuo konkrečiu atveju nebuvo tuo objektu, kuriam būtų galima paminėtu baudžiamojo kodekso straipsiu padaryti žalos, bei atsižvelgiant į tai, jog baudžiamojoje byloje ieškovė civilinį ieškinį teikė apskritai dėl nusikalstamomis veikomis padarytos žalos, jos niekaip nekonkretizuodama bei nepagrįsdama aiškaus dydžio, o šioje civilinėje byloje nepateikė jokių naujų įrodymų, pagrindžiančių keliamą reikalavimą, šioje dalyje civilinis ieškinys negali būti tenkinamas, kaip ir nesant priežastinio ryšio tarp ieškovei padarytos žalos ir BK 223 str. 1 d. numatytos nusikalstamos veikos sukeltų pasėkmių (CK 6.245 str., 6.246 str., 6.247 str., 6.249 str. 1 d., CPK 178 str.). Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad nuosprendžiu M. R. buvo pripažintas kaltu dėl dviejų nusikalstamų veikų, tačiau, esant abstrakčiam civiliniam ieškiniui baudžiamojoje byloje, nuosprendyje nebuvo konstatuota, jog būtent abiejomis nusikalstamomis veikomis ieškovei ir būtų buvusi padaryta žala, todėl LR BPK 115 straipsnio 2 dalies pagrindu, ir buvo civiliniam ieškovui UAB „L. V.“ pripažintina teisė į civilinį ieškinį, šio ieškinio dydžio klausimą perduodant nagrinėti civilinio proceso tvarka. Be to, net ir baigiamosiose kalbose nagrinėjant baudžiamąją bylą, kaltinimą palaikęs prokuroras civilinį ieškinį prašė tenkinti tik tiek, kiek tai susiję tik su žala, padaryta pagal BK 208 str. 1 d. (4 t.b.b., 174 b.l.). CPK 182 str. 3 p. nustatyta, kad nereikia įrodinėti aplinkybių – asmens nusikalstamų veiksmų pasekmių, nustatytų įsiteisėjusius teismo nuosprendžiu baudžiamojoje byloje (prejudiciniai faktai). Tačiau teismas atkreipia dėmesį į aukštesnių teismų formuojamą praktiką, jog kartais teismo nuosprendžiu nustatyti faktai turi ribotą prejudicinę galią civilinėje byloje, nes teisiamojo veiksmai baudžiamojoje byloje tiriami ir vertinami baudžiamojo proceso ir baudžiamųjų įstatymų taikymo aspektu, o to paties asmens veiksmai vertinami pagal civilinio proceso ir civilinių įstatymų reikalavimus ir dėl to ne visada sutampa įrodinėjimo dalykas.

43Pastebėtina jog baudžiamosiose bylose, kuriose kaltininkas yra mokesčių administravimo teisinio santykio subjektas, t. y. mokesčių mokėtojas UAB „( - )“, ir turtinė žala valstybei buvo padaryta BK 219, 220, 221, 222 ir 223 straipsniuose numatytomis nusikalstamomis veikomis nesumokėjus mokesčių, tokios žalos atlyginimas išsprendžiamas ne ginčo tvarka, vadovaujantis Mokesčių administravimo įstatymu. Tais atvejais, kai tokia žala negali būti išieškoma Mokesčių administravimo įstatymo nustatyta tvarka, tai valstybei atstovaujanti institucija, turi teisę baudžiamojoje byloje pareikšti civilinį ieškinį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 1997 m. gruodžio 22 d. nutarimo Nr. 13 naujoji redakcija - 2005 m. gruodžio 29 d. Nr. 55 ,,Dėl teismų praktikos nagrinėjant mokesčių vengimo ir kitų nusikaltimų finansams baudžiamąsias bylas (BK 322, 323, 324, 325 straipsniai)“).

44Teismo posėdžio metu ieškovės atstovas nesugebėjo paaiškinti, kokiais būdais (nusikalstamais veiksmais) ir kokio dydžio konkrečiai jo atstovaujamai bendrovei buvo padaryta žala dėl nusikalstamų veiksmų pagal BK 223 str. 1 d., kuomet realiai ši žala yra padaroma valstybės fondų (mokesčių) formavimo procesams. Ieškovės atstovas nurodė jog, jų manymu, žalos dydis šioje dalyje yra iš viso prašomo priteisti 296 023, 54 Lt ieškinio atėmus kaip nesąžiningo skolininko padarytą UAB „L. V.“ ne mažesnę nei 127 000, 00 litų žalą, todėl lieka dėl organizavimo įmonėje aplaidžios buhalterinės apskaitos padaryta UAB „L. V.“ 169 023,54 litų žala (296 023, 54 Lt – 127 000,00 Lt =169 023,54 Lt.) Ieškovės atstovas teismui nepateikė jokios šį apskaičiavimą pagrindžiančios metodikos, jokių naujų papildomų būtent tokį žalos dydį patvirtinančių dokumentų, jokių kompetetingų įstaigų patvirtintų paminėto dydžio žalos paskaičiavimų, taip pat teismui ne kartą posėdžio metu pasiūlius pasinaudoti specialistų ar ekstertinių įstaigų paslaugomis sprendžiant ieškinio dydžio klausimą, tokį teismo siūlymą atmetė.

45BK 208 straipsnio 1 dalis nustato, kad tas, kas dėl savo sunkios ekonominės padėties ar nemokumo, kai akivaizdžiai grėsė bankrotas, neturėdamas galimybės patenkinti visų kreditorių reikalavimų, patenkino tik vieno ar keleto iš jų reikalavimus arba užtikrino vieno ar kelių kreditorių reikalavimus ir dėl to padarė turtinės žalos likusiems kreditoriams. Baudžiamoji atsakomybė pagal BK 208 straipsnio 1 dalį kyla padarius bent vieną iš alternatyvių BK 208 straipsnio dispozicijoje įvardytų veikų, t. y. patenkinus arba užtikrinus tik vieno ar kelių kreditorių reikalavimus esant šioms sąlygoms: sunki ekonominė padėtis ar nemokumas, akivaizdi bankroto grėsmė, neturėjimas galimybės patenkinti visų kreditorių reikalavimus. Kadangi BK 208 straipsnio 1 dalyje numatyta nusikalstamos veikos sudėtis yra materiali, todėl baudžiamajai atsakomybei atsirasti būtina nustatyti padarinius, t. y. turtinės žalos likusiems kreditoriams padarymą.

46Kaip matyti iš baudžiamojoje byloje esančių duomenų, 2009-04-07 UAB „( - )“ akcininkų susirinkime dalyvavo A. P. (turintis 50 vnt. akcijų), A. R. (turintis 25 vnt. akcijų), G. M. (turintis 25 vnt. akcijų). Šiame akcininkų susirinkimo protokole užfiksuota, kad nuo 2009 m. vasario 12 d. dėl UAB „L. V.“ 284337,17Lt ieškinio teisme, areštuotos visos UAB „( - )“ sąskaitos bankuose, o šios įmonės pirkėjams išsiuntinėti antstolės patvarkymai su nurodymais, draudžiant atsiskaityti su UAB „( - )“ grynaisiais pinigais. To pasekoje sustabdyta UAB „( - )“ veikla, kadangi įmonė nebegali įsigyti reikiamų žaliavų produkcijai gaminti, nei atsiskaityti su darbuotojais, nei vykdyti kitų savo kreditorinių įsipareigojimų, vienbalsiai pritarta bankroto bylos iškėlimui UAB „( - )“ (1 t.b.b., 15 b.l.). Šis akcininkų susirinkimo protokolas patvirtina, jog 2009-04-07 UAB „( - )“ turėjo ne vieną kreditorių – UAB „L. V.“, o jų buvo ir daugiau, tačiau kokie tai buvo kreditoriai, koks jų tikslus skaičius ir kokio dydžio kreditoriniai įsipareigojimai buvo 2007-04-07 dienai – duomenų nėra.

47BUAB „( - )“ bankroto administratoriaus įgaliotas asmuo R. U. 2010-03-01 raštu Nr. ard 10/54 pateikė informaciją apie tai, kad BUAB „( - )“ kreditoriai, tame tarpe ir UAB „L. V.“, į bankroto administratorių dėl sandorių patikrinimo nesikreipė, bankroto administratorius sandorių patikrinimą vykdo Įmonių bankroto įstatymo nustatyta tvarka (1 t.b.b., 66 b.l.).

482007 m. kovo 1 d. paskolos sutartimi Nr. 2007/001 nustatyta, kad ši sutartis sudaryta tarp UAB „( - )“ atstovaujama direktoriaus A. P., toliau vadinamas Paskolos gavėju ir R. L., toliau vadinamas Paskolos davėju ir M. R., toliau vadinamas Paskolos garantu. Minėta sutartimi UAB „( - )“ iš R. L. pasiskolino 40000 Lt penkerių metų terminui (1 t.b.b., 128- 129 b.l.).

49Kasos išlaidų orderis Nr. KIO 2009-04-07 patvirtina, jog 2009-04-07 kreditoriui R. L. UAB „( - )“ direktorius M. R. grąžino 40000 litų paskolą pagal 2007-03-01 paskolos sutartį Nr. 2007/001 (1 t.b.b. 72 b.l.).

502009 m. balandžio 28 d. UAB „( - )“ direktoriaus M. R. pareiškimu Kauno apygardos teismui dėl bankroto bylos iškėlimo UAB „( - )“ nustatyta, kad UAB „( - )“ yra nemoki, jos mokumo koeficientas yra ypač blogas - 0,15. Įmonės nuosavas kapitalas neigiamas (-547384Lt 2009 m. kovo 31 d. balanso C skiltis), kas yra neleidžiama pagal Akcinių bendrovių įstatymą. Pradelsti įmonės kreditoriniai įsipareigojimai -707435 Lt net 4,4 karto viršija į jos balansą įrašyto turto (ilgalaikio ir trumpalaikio) vertę, kuri yra 160051 Lt. Be to, prie šio pareiškimo yra pateikiamas ir UAB „( - )“ kreditorių sąrašas 2009-04-21 dienai, kurį sudaro 42 kreditoriai (trečios eilės), tačiau šiame sąraše nėra nei Kauno skyriaus „Sodra“, nei Kauno apskrities VMI, o dėl įsiskolinimo darbuotojams nurodomi tik 4 kreditoriai ( 1 t.b.b., 149-166 b.l.).

512009 m. gegužės 18 d. Kauno apygardos teismo nutartimi nutarta iškelti bankroto bylą UAB „( - )“ pagal paminėtą pareiškėjo M. R. prašymą (1 t.b.b., 138 b.l.).

522009 m. rugpjūčio 26 d. Kauno apygardos teismo nutartimi bankroto byloje patvirtinti kreditoriniai reikalavimai: 1) nustatyti 6 pirmos eilės kreditorių finansiniai reikalavimai, susiję su darbo santykiais, kurių tarpe yra ir pats M. R.; 2) nustatyti 2 antros eilės kreditoriai – Kauno skyriaus „Sodra“ bei Kauno apskrities VMI; 3) nustatyti 27 kiti (trečios eilės) kreditoriai, tame tarpe ir UAB „L. V.“(1 t.b.b., 77 b.b.).

53Iš virš išdėstytų faktinių aplinkybių akivaizdu, jog 2009-04-07 kreditoriui R. L. UAB „( - )“ direktoriui M. R. grąžinus 40000 litų paskolą pagal 2007-03-01 paskolos sutartį Nr. 2007/001, UAB „( - )“ turėjo ne vieną kreditorių - UAB „L. V.“, bet visą eilę kreditorinių įsipareigojimų, tačiau koks būtent tikslus kreditorių skaičius buvo šios paminėtos paskolos grąžinimo dieną, nėra nustatytas, be to, UAB „L. V.“ neturėjo jokios pirmumo teisės. Taigi, nors grąžindamas paminėtą paskolą vienam kreditoriui R. L., UAB „( - )“ direktorius M. R. realiai padarė 40 000Lt turtinės žalos bendrai visiems likusiems kreditoriams, tačiau koks buvo tikslus kreditorių skaičius paskolos grąžinimo dieną ir kokio dydžio kiekvienam iš kreditorių buvo padaryta žala, tame tarpe įskaitant ir UAB „L. V.“, teismas duomenų neturi. Pažymėtina, jog šių aplinkybių nustatymas buvo viena iš priežasčių, dėl ko 2012-09-10 nuosprendžiu baudžiamojoje byloje UAB „L. V.“ buvo pripažinta teisė į civilinio ieškinio patenkinimą, ieškinio dydžio klausimą perduodant nagrinėti civilinio proceso tvarka. Atkreiptinas dėmesys, jog nagrinėjant baudžiamąją bylą teisme, apklausiama specialisto išvadą dėl UAB „( - )“ ūkinės finansinės veiklos tyrimo rezultatų teikusi specialistė Z. P. nurodė, kad pagal jai tuo metu pateiktus UAB „( - )“ buhalterinius dokumentus ji negali pasakyti, kokio dydžio turtinė žala ir kokiems konkrečiai kreditoriams buvo padaryta dėl vienam kreditoriui E. L. anksčiau laiko grąžintos 40 000 Lt paskolos, nes specialistas tokios žalos nenustato, tokių skaičiavimų neatlieka. Ši paskola buvo grąžinta anksčiau laiko, išskirtas tik vienas kreditorius, visų kitų esamų kreditorių galimybės tokiai sumai sumažėjo atsiimti savo investicijas (4 t.b.b. 137 b.l.).

54Nežinomas UAB „( - )“ kreditorių skaičius paskolos vienam kreditoriui R. L. grąžinimo dienai 2009-04-07 bei nežinoma konkreti UAB „L. V.“ patirta žala dėl šios paskolos grąžinimo, atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, jog UAB „L. V.“ nebuvo nei vienintelis, nei pirmumo teisę turtintis UAB „( - )“ kreditorius, užvedus civilinę bylą ir tęsiant civilinio ieškinio nagrinėjimą baudžiamojoje byloje Nr. 1-1054-917/2012, buvo nustatytas vienu iš trūkumų teismo 2013-10-04 nutartyje (1 t. c.b., 3-4 b.l.). UAB „L. V.“ pareikšdamas ieškinį, būtent su šia nusikalstama veika susijusio trūkumo nepašalino ( 1 t. c.b., 26-28b.l.). 2013-11-04 teismas nutartimi dar kartą nustatė terminą trūkumams pašalinti (1 t.c.b., 38-40 b.l.), tačiau UAB „L. V.“ teikiant dokumentus dėl ieškinio trūkumų šalinimo, paminėti trūkumai nebuvo pašalinti.

55Teismo posėdžio metu ieškovės atstovas taip pat nesugebėjo paaiškinti, kokiais būdais ir kokio dydžio konkrečiai jo atstovaujamai bendrovei buvo padaryta žala dėl nusikalstamų veiksmų pagal BK 208 str. 1 d. Ieškovės atstovas nurodė jog, jų manymu, žalos dydis dėl kaip nesąžiningo skolininko padarytos UAB „L. V.“ žalos sudaros ne mažesnę nei 127 000, 00 litų sumą, kurios dydį paaiškinio gavęs iš viso prašomo priteisti 296 023, 54 Lt ieškinio atėmus dėl organizavimo įmonėje aplaidžios buhalterinės apskaitos padarytos UAB „L. V.“ 169 023,54 Lt žalos dydį (296 023, 54 Lt – 169 023,54 Lt =127 000,00 Lt). Ieškovės atstovas teismui taip pat nepateikė jokios šį apskaičiavimą pagrindžiančios metodikos, jokių naujų papildomų būtent tokį žalos dydį patvirtinančių dokumentų, jokių kompetetingų įstaigų patvirtintų paminėto dydžio žalos paskaičiavimų, taip pat teismui ne kartą posėdžio metu pasiūlius pasinaudoti specialistų ar ekstertinių įstaigų paslaugomis sprendžiant ieškinio dydžio klausimą, tokį teismo siūlymą atmetė.

56Teismas, siekdamas realizuoti CPK 179 str. numatytas teises bei matydamas, jog galimai trūksta įrodymų dėl civilinio ieškinio tenkinimo nustatant jo dydį, teismo posėdžio metu ne vieną kartą siūlė ieškovo atstovui apsvarstyti galimybę dėl specialistų pasitelkimo šioje byloje ar ekspertizės skyrimo sprendžiant žalos dydžio nustatymo klausimą, tačiau ieškovo atstovas visais atvejais tokio teismo siūlymo atsisakė. Pažymėtina ir tai, jog ieškovo atstovas į civilinę bylą iš esmės nepateikė nei vieno naujo dokumento, pagrindžiančio UAB „L. V.“ patirtos žalos konkretų dydį, nors jam teismas ieškinio trūkumų šalinimo nutartyje taip pat buvo išaiškinęs ir apie galimybę gauti teismo liudijimą dėl įrodymų gavimo arba prašymo teismo juos išreikalauti (CPK 199 str.), tačiau ir šiuo teismo siūlymu ieškovo atstovas nesinaudojo. Ieškovo atstovas nepasinaudojo savo procesine teise ir nepateikė jokių svarbių ar reikšmingų teisingam bylos išnagrinėjimui naujų įrodymų. Taigi teismas, priimdamas šį sprendimą, turi tuos pačius duomenis, kaip ir baudžiamojoje byloje.

57Civiliniame procese galioja rungimosi principas (CPK 12 straipsnis), kuris lemia, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (CPK 178 straipsnis). CPK 178 straipsnyje nustatyta įrodinėjimo pareigos paskirstymo taisyklė: šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių CPK nustatyta tvarka nereikia įrodinėti (CPK 182 straipsnis). Šiuo konkrečiu atveju, baudžiamojoje byloje Nr. 1-1054-917/2012 nuosprendžiu 2012-09-10 buvo nurodytos aiškios priežastys, kodėl civilinis ieškinys negalėjo būti išspręstas baudžiamojoje byloje – nebuvo pateikta jokių tikslių ir konkrečių UAB „L. V.“ paskaičiavimų ar buhalterinių dokumentų, kurie patvirtintų tik laikotarpiu nuo 2007-06-19 iki 2009-06-12, t.y. M. R. einant UAB „( - )“ direktoriaus pareigas, ir tik M. R. inkriminuotomis nusikalstamomis veikomis padarytą žalą, taigi - nebuvo galimybės teisingai nustatyti bei pagrįsti civilinio ieškinio dydžio.

58Įstatymo nustatyta įrodinėjimo (CPK 178 str.). pareigos paskirstymo taisyklė reiškia, kad ieškovas privalo įrodyti savo reikalavimo pagrįstumą, o atsakovas – nesutikimo su ieškovo reikalavimais pagrindą.

592009 m. kovo 19 d. Kauno apygardos teismo sprendimu nuspręsta už akių priteisti iš UAB „( - )“ ieškovui - UAB „L. V.“- 284337,17 litų skolos ( 3 t.b.b., b..l. 188). Šios skolos kilmė – ne atsakovo nusikalstamų veikų pasekmės, o dviejų šalių sutartiniai (prekybiniai) santykiai, kurie iš esmės savo prigimtimi negali būti besąlyginiu pagrindu šio civilinio ieškinio dydžiui pagrįsti. Pagal CK6.154 straipsnio 1 dalį sutartis yra dviejų ar daugiau asmenų susitarimas sukurti, pakeisti ar nutraukti civilinius teisinius santykius, kai vienas ar keli asmenys įsipareigoja kitam asmeniui ar asmenims atlikti tam tikrus veiksmus (ar susilaikyti nuo tam tikrų veiksmų atlikimo), o pastarieji įgyja reikalavimo teisę. Už sutartinės prievolės neįvykdymą arba netinkamą įvykdymą arba pažeidus bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai atsiranda sutartinė civilinė atsakomybė (CK6.246 str. 1 d., 6.256 str. 1 d.), bet ne baudžiamoji. Pažymėtina, kad sutartinės prievolės neįvykdymas ar netinkamas įvykdymas nėra preziumuojamas, todėl ginčo atveju jį privalo įrodyti ieškovas, reikalaujantis taikyti sutartinę civilinę atsakomybę. Pažymėtina ir tai, kad virš paminėtas bei Kauno apygardos teismo priteistas civilinis ieškinys UAB „L. V.“ naudai, baudžiamojoje byloje nebuvo pripažintas kaip UAB „( - )“ direktoriaus M. R. neteisėtais veiksmais tyčia sukelta žala ieškovei, jam neįvykdžius sutartyje nustatytos pareigos (CK 6.246 str., 6.247 str.). Netgi priešingai, priimdamas nuosprendį baudžiamojoje byloje teismas konstatavo, kad akivaizdu, jog tarp UAB „L. V.“ ir UAB „( - )“ buvo susiklostę pirmiausiai civiliniai teisiniai santykiai, kurių pagrindas yra 2009 m. kovo 19 d. teismo sprendimas už akių priteisti iš atsakovo UAB „( - )“ ieškovo UAB „L. V.“ naudai 284 337,17 litų skolą bei 11 686,37 litus bylinėjimosi išlaidų (4 t.b.b., 181-193 b.l.). Taigi, šioje byloje dėl neteisėtų veiksmų, žalos ir priežastinio ryšio tarp neteisėtų veiksmų ir kilusios žalos įrodinėjimo našta tenka ieškovei, ko, įvertinus visumą virš išdėstytų aplinkybių, ji pilnoje ieškinio apimtyje jo dydžio pagrįstumo neįrodė.

60Pastebėtina dar ir tai, jog UAB „( - )“ iškėlus bankroto bylą, kaip jau ir tvirtina ištirti duomenys, nei vienas kreditorius, tame tarpe ir UAB „L. V.“ nesikreipė į teismą dėl actio Pauliana ieškinio pareiškimo. Teismas kategoriškai atmeta ieškovės atstovo motyvus dėl Lietuvos Respublikos Įmonių bankroto įstatymo 20 str. taikymo, kuris numato vadovo atsakomybę, kadangi baudžiamojoje byloje, iš kurios ir kilęs šis civilinis ieškinys, nebuvo konstatuota, jog UAB „( - )“ bankrotas buvo tyčinis, todėl ir taikyti šio įstatymo 20 str. 7 d., kad likvidavus įmonę dėl tyčinio bankroto, žalą, dėl įmonės neįvykdytos kreditoriui prievolės, atlygina kaltas asmuo asmeniškai, nėra jokios teisinės galimybės. Teismo manymu, tokiais motyvais ieškovės atstovas nepagrįstai plečia ieškinio ribas, kurios jau yra nustatytos baudžiamojoje byloje, o UAB „( - )“ bankrotas apskritai nebuvo pagrindiniu bylos dalyku.

61Šiuo konkrečiu atveju teismas, spręsdamas dėl civilinio ieškinio dydžio pagrįstumo nustatymo ir priteisimo yra įpareigotas ir privalo vadovautis tiek baudžiamojoje byloje nustatytais, tiek civilinio proceso tvarka nagrinėjant ieškinį gautasi duomenimis, juos vertinti visumoje ir pagal vidinį įsitikinimą. Įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, jog bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą. Kasacinis teismas ne kartą savo nutartyse yra pabrėžęs, kad teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. lapkričio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-526/2009; 2010 m. gegužės 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-206/2010; kt.). Įrodymų vertinimas civilinėje byloje grindžiamas taisykle, kad tam tikrų faktinių aplinkybių buvimą teismas konstatuoja tada, kai jam nekyla didelių abejonių dėl tų aplinkybių egzistavimo. Teismas gali daryti išvadą apie tam tikrų aplinkybių buvimą tada, kai byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti, jog jų pakanka konstatuoti atitinkamą faktą buvus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. rugsėjo 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-356/2011; 2006 m. kovo 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-177/2006 ).

62Nagrinėjant civilinį ieškinį šioje byloje nustatytina ir priteistina tik ta ieškovo patirta turtinė žala, priežastiniu ryšiu susijusi su atsakovo atliktais neteisėtais veiksmais, t.y. padarytu nusikaltimu.

63Atkreiptinas dėmesys, kas jau aukščiau yra pažymėta, ir į tai, jog ieškovė baudžiamojoje byloje pateikė civilinį ieškinį apskritai, nedetalizuojant jo, kokiomis būtent veikomis ir kokio būtent dydžio jai padaryta žala. Nuosprendžiu M. R. buvo pripažintas kaltu dėl dviejų nusikalstamų veikų, tačiau, esant abstrakčiam civiliniam ieškiniui baudžiamojoje byloje, nuosprendyje nebuvo konstatuota, jog būtent abiejomis nusikalstamomis veikomis ieškovei ir būtų buvusi padaryta žala. Pagal CK 6.249 straipsnio 1 dalį, CPK 178 straipsnį šalis turi tiksliai įrodyti nuostolių dydį, bet jeigu negali to padaryti, tai jų dydį nustato teismas. Taigi žala jau nepreziumuojama. Žalos dydį turi įrodyti asmuo, teigiantis, kad jos patyrė. Pareiškusi reikalavimą dėl nusikalstamomis veikomis padarytos žalos atlyginimo padariusiam asmeniui ieškovė turi tokią įrodinėjimo pareigą. Jeigu atsakovas nesutinka su ieškovo nurodytu žalos dydžiu, tai turi įrodyti šią aplinkybę, nes pagal CPK 178 straipsnį šalis turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus ir atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai remiamasi aplinkybėmis, kurių CPK nustatyta tvarka nereikia įrodinėti. Priešingu atveju būtų pažeisti rungimosi, dispozityvumo ir procesinio šalių lygiateisiškumo principai (CPK 12, 13, 17 straipsniai).

64Teismas, pats nustatydamas ieškovei sukeltos žalos dydį, remiasi 2009 m. rugpjūčio 26 d. Kauno apygardos teismo nutartimi, kuria UAB „( - )“ bankroto byloje patvirtinti 35 kreditorių finansiniai reikalavimai, kurių tarpe trečios eilės kreditoriumi pripažintas ir UAB „L. V.“ (1 t.b.b., 77 b.b.), kadangi ši nutartis yra artimiausias oficialus dokumentas, susijęs su kreditoriui R. L. 2009-04-07 grąžinta 40 000,00 litų paskola, kuria būtent ir buvo padaryta 40 000, 00Lt turtinės žalos likusiems kreditoriams, tad ši grąžintos paskolos suma yra dalintina lygiomis dalimis visų buvusių kreditorių atžvilgiu ( 40 000,00 Lt / 35 kreditoriai =1143, 00 Lt), kuri ir priteistina ieškovei iš atsakovo (pagal BK 208 str. 1 d.). Dėl BK 223 str. 1 d. numatytos nusikalstamos veikos sukeltos žalos nepriteisimo teismas motyvuotai pasisakė aukščiau.

65Dėl paminėtų faktinių aplinkybių visumos bei teisinių normų analizės, civlinis ieškinys tenkintinas dalinai, ir ši priteistina dalis, teismo pagrįstu manymu, atitinka teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus (CK 1.5 straipsnio 4 dalis).

66Ieškinį iš dalies patenkinus ieškovo naudai, iš atsakovo M. R. valstybei priteistinos procesinių dokumentų įteikimo išlaidos (CPK 88 str.).

67Teismas, remdamasis tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 88 str., 176-203 str., 259 str., 263 str., 265 str., 268 str., 270 str., 275 str., 306-307 str.,

Nutarė

68Ieškovės UAB „L. V.“ (juridinio asmens kodas 140817146, atsiskaitomojo sąskaita LT2 7300 0100 0004 4801), ieškinį atsakovui M. R., asmens kodas ( - ) tenkinti iš dalies ir iš atsakovo M. R. priteisti 1143,00 Lt (vieną tūkstantį vieną šimtą keturiasdešimt tris litus) ieškovo UAB „L. V.“ naudai.

69Kitoje dalyje ieškinį atmesti.

70Priteisti valstybei iš atsakovo M. R. 31,57 Lt (trisdešimt vieną Lt 42 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos,įmonės kodas 188659752,sąskaitos Nr.( - ) „Swedbank“, AB, banko kodas 73000, įmokos kodas 5660).

71Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Kauno apylinkės teismo teisėja Sigita Meškauskienė, sekretoriaujant Gitanai... 2. Teismas, išnagrinėjęs civilinę bylą,... 3. Ieškovė UAB „L. V.“ ieškiniu ir patikslintu ieškiniu prašė priteisti... 4. Ieškovė nurodė, kad UAB „( - )“, vadovaujama vadovo ir akcininko M. R.... 5. UAB „( - )“ ir UAB „L. V.“ 2005-01-28 dieną sudarė pirkimo-pardavimo... 6. Ieškovė savo ieškinio reikalavimus grindė ieškinyje išdėstytomis... 7. Ieškovė savo ieškinyje taip pat nurodė, kad 2007-03-06 buvo sudaryta... 8. Patikslintame ieškinio pareiškime ieškovė nurodo, kad byloje nekelia... 9. Pateikdama dubliką į atsakovo atsiliepimą, ieškovė nurodė, kad pagal BPK... 10. Atsakovo M. R. atstovas advokatė Dalia Peckutė pateikė atsiliepimą į... 11. Atsiliepime atsakovas nurodo, kad Kauno miesto apylinkės nuosprendyje yra... 12. 2014-04-09 teismo posėdžio metu ieškovės atstovas advokatas Dalius Povilius... 13. Teismo posėdžio metu ieškovės atstovas paaiškino, kad pagal BK 208 str.... 14. Atsakovo atstovė advokatė D. Peckutė teismo posėdžio metu palaikė... 15. Ieškinys tenkintinas iš dalies.... 16. Byloje kilęs ginčas dėl nusikalstama veika padarytos žalos atlyginimo... 17. Byloje nustatyta, M. R. dėl UAB „( - )“ sunkios ekonominės padėties ir... 18. Be to, M. R., būdamas UAB „( - )“ direktoriumi, aplaidžiai tvarkė... 19. Lietuvos Respublikos Buhalterinės apskaitos įstatymo (2001-11-06 Nr. IX-574)... 20. - 2007 metų finansinėje atskaitomybėje neapskaitė mokėtinų sumų ir... 21. -2008 metų finansinėje atskaitomybėje neapskaitė 793876,56 Lt : 49322,76... 22. -2009 metų finansinėje atskaitomybėje neapskaitė 686982,19 Lt: 47119,71 Lt... 23. ir tuo aplaidžiai tvarkė teisės aktų reikalaujamą buhalterinę apskaitą,... 24. Šiais savo veiksmais M. R. padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos... 25. 2012-09-10 Kauno miesto aplinkės teismo nuosprendžiu M. R. pripažintas kaltu... 26. Be to, M. R. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso... 27. Vadovaujantis BK 63 str. 1 d., 4 d., paskirtosios bausmės subendrintos iš... 28. Tuo pačiu nuosprendžiu civiliniam ieškovui UAB „L. V.“ pripažinta... 29. Šis nuosprendis įsiteisėjęs.... 30. Pagal CPK 182 straipsnio 3 punktą teismas, nagrinėdamas civilinę bylą,... 31. Deliktinė civilinė atsakomybė yra turtinė prievolė, atsirandanti dėl... 32. Atsakovo neteisėti veiksmai (padarytas nusikaltimas), kaltė (tyčia)... 33. Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad baudžiamosios bylos... 34. 2013-10-04 Kauno apylinkės teismas priėmė nutartį, kuria nutarė tęsti... 35. 2013-10-25 Kauno apylinkės teisme gautas ieškovės UAB „L. V.“ ieškinio... 36. 2013-11-04 nutartimi teismas dar kartą nustatė terminą UAB „L. V.“... 37. 2013-11-21 ieškovė pateikė teismui pareiškimą dėl ieškinio trūkumų... 38. BK 223 str. 1 d. numato atsakomybę tam, kas privalėjo tvarkyti, bet netvarkė... 39. Aplaidus buhalterinės apskaitos tvarkymas yra Buhalterinės apskaitos... 40. Buhalterinė apskaita – tai ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių,... 41. Kaip jau buvo virš paminėta bei nustatytos faktinės aplinkybės... 42. Pagal BK 223 str. 1 d. objektas yra Lietuvos Respublikos finansų sistema,... 43. Pastebėtina jog baudžiamosiose bylose, kuriose kaltininkas yra mokesčių... 44. Teismo posėdžio metu ieškovės atstovas nesugebėjo paaiškinti, kokiais... 45. BK 208 straipsnio 1 dalis nustato, kad tas, kas dėl savo sunkios ekonominės... 46. Kaip matyti iš baudžiamojoje byloje esančių duomenų, 2009-04-07 UAB „( -... 47. BUAB „( - )“ bankroto administratoriaus įgaliotas asmuo R. U. 2010-03-01... 48. 2007 m. kovo 1 d. paskolos sutartimi Nr. 2007/001 nustatyta, kad ši sutartis... 49. Kasos išlaidų orderis Nr. KIO 2009-04-07 patvirtina, jog 2009-04-07... 50. 2009 m. balandžio 28 d. UAB „( - )“ direktoriaus M. R. pareiškimu Kauno... 51. 2009 m. gegužės 18 d. Kauno apygardos teismo nutartimi nutarta iškelti... 52. 2009 m. rugpjūčio 26 d. Kauno apygardos teismo nutartimi bankroto byloje... 53. Iš virš išdėstytų faktinių aplinkybių akivaizdu, jog 2009-04-07... 54. Nežinomas UAB „( - )“ kreditorių skaičius paskolos vienam kreditoriui R.... 55. Teismo posėdžio metu ieškovės atstovas taip pat nesugebėjo paaiškinti,... 56. Teismas, siekdamas realizuoti CPK 179 str. numatytas teises bei matydamas, jog... 57. Civiliniame procese galioja rungimosi principas (CPK 12 straipsnis), kuris... 58. Įstatymo nustatyta įrodinėjimo (CPK 178 str.). pareigos paskirstymo... 59. 2009 m. kovo 19 d. Kauno apygardos teismo sprendimu nuspręsta už akių... 60. Pastebėtina dar ir tai, jog UAB „( - )“ iškėlus bankroto bylą, kaip jau... 61. Šiuo konkrečiu atveju teismas, spręsdamas dėl civilinio ieškinio dydžio... 62. Nagrinėjant civilinį ieškinį šioje byloje nustatytina ir priteistina tik... 63. Atkreiptinas dėmesys, kas jau aukščiau yra pažymėta, ir į tai, jog... 64. Teismas, pats nustatydamas ieškovei sukeltos žalos dydį, remiasi 2009 m.... 65. Dėl paminėtų faktinių aplinkybių visumos bei teisinių normų analizės,... 66. Ieškinį iš dalies patenkinus ieškovo naudai, iš atsakovo M. R. valstybei... 67. Teismas, remdamasis tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasis Lietuvos... 68. Ieškovės UAB „L. V.“ (juridinio asmens kodas 140817146, atsiskaitomojo... 69. Kitoje dalyje ieškinį atmesti.... 70. Priteisti valstybei iš atsakovo M. R. 31,57 Lt (trisdešimt vieną Lt 42 ct)... 71. Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas...