Byla 2-1342-241/2018
Dėl bankroto pripažinimo tyčiniu, suinteresuoti asmenys J. R. H., J. A., ir BUAB „Tervezo“. Teismas

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Danutė Gasiūnienė,

2teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo suinteresuoto asmens J. R. H. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2018 m. gegužės 29 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjų bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės (toliau - BUAB) „Tervezo“ kreditorių D. G. ir A. G. R. P. S. pareiškimą dėl bankroto pripažinimo tyčiniu, suinteresuoti asmenys J. R. H., J. A., ir BUAB „Tervezo“. Teismas

Nustatė

3I.

4Ginčo esmė

51.

6Vilniaus apygardos teismo 2015 m. spalio 12 d. nutartimi UAB „Tervezo“ iškelta bankroto byla. Nutartis įsiteisėjo 2015 m. spalio 23 d.

72.

8Pareiškėjai BUAB „Tervezo“ kreditoriai D. G. ir A. G. R. P. S. prašė UAB „Tervezo“ bankrotą pripažinti tyčiniu.

93.

10Pareiškėjai nurodė, kad atsakingi už bendrovės veiklą asmenys netinkamai organizavo darbo santykius bei atsiskaitymą su darbuotojais, paskutiniu bendrovės veiklos vykdymo laikotarpiu apskritai su darbuotojais nebuvo atsiskaitinėjama, o bendrovės įsiskolinimas Sodrai vis didėjo. 2015 m. liepos 1 d. nurašymo aktu dalis bendrovei priklausančio turto (įrangos) galimai fiktyviai buvo nurašyta kaip netinkamas naudoti, kita dalis turto (kompiuteriai, baldai, kt.) nebuvo perduoti bankroto administratoriui. Taip pat pareiškėjai tvirtino, kad iš aprašytų ataskaitose operacijų bei buvusių vadovų pateiktų paaiškinimų matyti, jog įmonės buhalterinė apskaita buvo vedama netinkamai (ir / ar apgaulingai) ir dėl to negalima visiškai ar iš dalies nustatyti įmonės veiklos, jos turto, įsipareigojimų dydžio bei struktūros ir kt. Pareiškėjų teigimu, nagrinėjamu atveju egzistuoja Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo (toliau - ĮBĮ) 20 straipsnio 2 dalies 2 punkte įtvirtinti tyčinio bankroto požymiai, t. y. buvo sudaryti nuostolingi ar nenaudingi įmonei sandoriai, įmonės lėšos buvo naudojamos ne pagal paskirtį: 2014 m. spalį įgytas sporto klubo paslaugų paketas už 2 085,27 Eur (7 200 Lt); vadovo ir darbuotojos S. M. komandiruotė į JAV pagal 2015 m. birželio 25 d. įsakymą, kuri nebuvo susijusi su bendrovės veikla; laikotarpiu nuo 2014 m. liepos 1 d. iki 2015 m. gegužės mėnesio bendrai 37 274,63 Eur sumokėta su J. R. H. susijusioms įmonėms; 4 000 Eur per mėnesį biuro nuomos išlaidos; nuo 2014 m. pabaigos ženkliai padidėjusios automobilių nuomos išlaidos (automobiliai įmonės veiklai nebuvo reikalingi); nustatytos ir kitos ūkinės operacijos, kurioms pagrįsti trūksta dokumentų. Be to, pareiškėjai tvirtino, kad bendrovės veikla galbūt buvo perkelta į 2015 m. liepos mėn. įsteigtą UAB „Dantas“, kurios vadovas ir akcininkas buvo vienas iš BUAB „Tervezo“ atsakingų asmenų J. A.. Pareiškėjų teigimu, į UAB „Dantas“ galėjo būti neatlygintinai perduota ir likusi BUAB „Tervezo” įranga ir kitas turtas.

11II.

12Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

134.

14Vilniaus apygardos teismas 2018 m. gegužės 29 d. nutartimi pripažino UAB ,,Tervezo“ bankrotą tyčiniu.

155.

16Teismas sprendė, kad nagrinėjamu atveju egzistuoja ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 1, 2 ir 4 punktuose, 3 dalies 2 punkte numatyti tyčinio bankroto požymiai - netinkamas įmonės vadovo pareigų, susijusių su įmonės valdymu, vykdymas; buvo sudaryti nuostolingi ar ekonomiškai nenaudingi įmonei sandoriai, ar priimti kiti nuostolingi ar ekonomiškai nenaudingi įmonei sprendimai; įmonės veikla buvo organizuojama taip, kad kreditorių galimybės nukreipti išieškojimą į įmonės skolininkės turtą buvo apribotos arba panaikintos ir išieškojimo pirmenybė buvo sąmoningai teikiama tos pačios eilės pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.9301 straipsnį kreditoriams; atsiskaitymai iki bankroto bylos iškėlimo buvo vykdomi pažeidžiant CK 6.9301 straipsnyje nustatytą atsiskaitymų grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumą ir nebuvo vykdomas įstatymų reikalavimas dėl privalomo įmonės bankroto bylos inicijavimo, kai įmonės darbuotojams ilgiau kaip 3 mėnesius iš eilės nemokamas darbo užmokestis ir kitos su darbo santykiais susijusios išmokos.

176.

18Teismas pažymėjo, kad pareiškimo dėl bankroto pripažinimo tyčiniu nagrinėjimo laikotarpiu teismas išnaudojo visas įrodymų gavimo ir aplinkybių tikslinimo galimybes, tačiau šalių pateikti duomenys prieštaringi, fragmentiški ir nenuoseklūs, o bankroto administratorius UAB „Barota“ laikėsi itin pasyvios pozicijos teikdamas teismui įrodymus bei formuluodamas atsakymus į teismo užduodamus klausimus.

197.

20Teismas nustatė, kad buhalterinis įmonės nemokumas galėjo būti konstatuojamas dar 2012 metų pabaigoje, tačiau nesant pakankamai įrodymų konstatuoti faktinį bendrovės nemokumą 2012-2014 metais, teismas, vadovaudamasis duomenimis apie skolų kreditoriams, kurių reikalavimai patvirtinti bankroto byloje, atsiradimo momentą, sprendė, jog bendrovė gali būti laikoma faktiškai nemokia nuo 2015 m. pavasario.

218.

22Įvertinęs byloje esančių duomenų visumą, teismas darė išvadą, kad bendrovės veikla buvo organizuota neplaningai ir neturint veiklos strategijos. Teismas pažymėjo, kad iš gaunamų pajamų buvo atsiskaitoma su esamais kreditoriais, tačiau kartu buvo prisiimami ir nauji įsipareigojimai, didinamos sąnaudos, patiriamos vis didesnės išlaidos neatsižvelgiant į bendrovės veiklos perspektyvas.

239.

24Sistemiškai įvertinęs visus byloje esančius duomenis, teismas nustatė, kad UAB „Tervezo“ ūkinė komercinė veikla, iš kurios buvo gaunamos pardavimų pajamos, nebuvo grindžiama ilgalaikėmis sutartimis bei kontraktais su užsienio bendrovėmis – veikloje buvo remiamasi vienkartinių užsakymų gavimu ir su įvykdymu siejamu vienkartiniu atsiskaitymu. Teismo vertinimu, apskritai bendrovės valdymo organai neturėjo jokios veiklos strategijos, nebuvo ateinančio laikotarpio pardavimo pajamų ir būsimo veiklos rezultato planavimo. Teismas pažymėjo, kad byloje nėra jokių duomenų, jog valdymo organai būtų svarstę finansinę bendrovės situaciją 2012-2015 metų laikotarpiu bei atitinkamai priėmę tam tikrus sprendimus.

2510.

26Teismas nustatė, kad byloje nėra ir duomenų, patvirtinančių jog 2015 metais buvo realiai tikimasi plėsti bendrovės veiklą, kad buvo reali tikimybė gauti naujų didelės vertės užsakymų, kad bendrovėje didėtų darbų apimtys, dėl ko būtų buvę galima pagrįstai tikėtis gauti pakankamai pajamų. Priešingai, 2015 m. kovo mėnesį dviem, kaip teigiama, nuolatiniams, užsakovams nutraukius paslaugų užsakymus iš UAB „Tervezo“ ir bendrovei netekus pakankamai stabilaus pajamų šaltinio, veiklos apimtys akivaizdžiai sumažėjo, vėliau veikla buvo nutraukta (pagal VSDFV duomenis, apyvartos sąskaitose nebuvo nuo 2015 m. liepos mėnesio).

2711.

28Nepateisinamais, ekonomiškai nenaudingais ir verslo logika neatitinkančiais valdymo organų sprendimais ir bendrovei nenaudingais sandoriais teismas pripažino ženklų darbuotojų skaičiaus padidinimą, kuris vyko nuolat 2014 ir 2015 metais iki birželio mėnesio; kartu jau esantiems (bei iš karto naujai priimamiems) darbuotojams atlyginimų kėlimą net iki pat 2015 m. liepos mėnesio, t. y. prieš pat bendrovės veiklos nutraukimą.

2912.

30Teismo vertinimu, valdymo organai nevykdė įstatymuose jiems nustatytų pareigų, susijusių su įmonės valdymu, prieš pat bankroto bylos iškėlimą sudarinėjo įmonei nenaudingus ir nuostolingus sandorius (prestižinių biurų nuoma, 2015 m. kovo 18 d. sudaryta verslo patalpų nuomos sutartis su UAB „Forumas 1“ ir UAB „Forumas 3“, nepagrįstai didelės išlaidos automobilių nuomai, nepagrįstos komandiruočių išlaidos, bendrovės sąskaita lankymasis sporto klubuose, baruose bei kavinėse), įmonės vadovas pažeidė pareigą kreiptis į teismą dėl vadovaujamos įmonės bankroto bylos iškėlimo. Sąmoningai netinkamu įmonės valdymu teismas pripažino ir įstatymų reikalavimų neatitinkantį disponavimą į bendrovės balansą įtrauktu ilgalaikiu bendrovės turtu (2014 m. balanse įvertintas 19 209,33 Eur, o paskutiniame 2015 metų balanse - 10 535,28 Eur suma) – turtas neperduotas bankroto administratoriui.

3113.

32Išanalizavęs pareiškėjų pateiktus duomenis, teismas sprendė, kad pareiškėjai neįrodė savo teiginių, kad UAB „Tervezo“ veikla buvo perkelta į UAB „Dantas“. Teismo vertinimu, byloje nėra jokių duomenų, pagrindžiančių UAB „Dantas“ ir BUAB „Tervezo“ vykdytos veiklos sutapimą (iš bylos duomenų net nėra aišku, kokią tiksliai veiklą vykdė UAB „Tervezo“), ar buvusių BUAB „Tervezo“ užsakovų užsakymų perėmimą. Nėra pagrindo ir išvadai apie perimtas nebaigtas vykdyti BUAB „Tervezo“ sutartis ir (arba) reikalavimo teises.

3314.

34Teismas konstatavo, kad apskaita bendrovėje iš dalies buvo tvarkoma netinkamai (nepagrįstos dokumentais išlaidos bendrovės darbuotojų komandiruotėms, neatvaizduotas bendrovės turto realizavimas, nebuvo vykdoma sisteminė vykdytų sandorių apskaita, atsiskaitymai su partneriais grindžiami pavienių užsakymų gavimu bei įvykdymu, visiškai neatvaizduotos operacijos, vykdytos per bendrovės kasą, nėra galimybės nustatyti, ar vadovui bei akcininkui J. R. H. buvo pagrįstai atlikti mokėjimai), tačiau sprendė, kad vien šių įrodymų išvadai apie buhalterinės apskaitos tvarkymo pažeidimus, kaip savarankišką tyčinio bankroto požymį, nepakanka.

3515.

36Teismas darė išvadą, kad byloje esančių duomenų sisteminė analizė leidžia daryti išvadą, jog atsiskaitymai iki bankroto bylos iškėlimo per visą 2015 metų laikotarpį buvo vykdomi pažeidžiant CK 6.9301 straipsnyje nustatytą atsiskaitymų grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumą. Teismo nuomone, tai pagrindžia šios aplinkybės: pirmos eilės kreditorių sąraše patvirtintos darbuotojų reikalavimų sumos yra labai skirtingos, t. y. nuo 16,62 Eur iki 16 785, 88 Eur; su pasirinktais kreditoriais buvo atsiskaitoma iki pat pareiškimo dėl bankroto bylos priėmimo teisme; tarp kreditorių, kurių reikalavimai yra patvirtinti, nėra dalies asmenų, kuriems skolos buvo apskaitomos pagal vadovo pateiktą skolų sąrašą, sudarytą 2015 m. rugpjūčio 31 d.; 2015 m. gegužės 13 d. atliktas 3 546,41 Eur mokėjimas susijusiai įmonei Tervezo LLC, iki pat 2015 m. liepos mėnesio vidurio nuolat buvo atliekami mokėjimai įmonės vadovui ir akcininkui J. R. H..

37III.

38Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

3916.

40Suinteresuotas asmuo J. R. H. atskirajame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2018 m. gegužės 29 d. nutartį ir pareiškimą dėl bankroto pripažinimo tyčiniu atmesti, taip pat prašo priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodo šiuos esminius argumentus:

4116.1.

42Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai pripažino UAB „Tervezo“ bankrotą tyčiniu dėl to, jog bendrovės veikla buvo organizuojama neplaningai, neturint veiklos strategijos. Tiek įstatymas numato, tiek teismų praktikoje išaiškinta, kad bendrovės bankrotas gali būti pripažintas tyčiniu tik konstatavus sąmoningai blogą bendrovės valdymą, tuo tarpu neplaningas bendrovės valdymas nėra išskiriamas kaip tyčinio bankroto požymis.

4316.2.

44Teismas netinkamai nustatė bendrovės nemokumo momentą - 2015 metų pavasaris. Didžioji UAB „Tervezo“ įsiskolinimų dalis susidarė 2015 m. vasarą (įsiskolinimai darbuotojams, išskyrus pavienius atvejus, atsirado nuo 2015 m. birželio mėnesio, skola Sodrai susidarė taip pat tik 2015 m. birželio mėnesį). Be to, teismas neatsižvelgė į tai, kad bankroto byla bendrovei buvo iškelta praėjus vos keliems mėnesiams nuo atsiradusių finansinių sunkumų ir galimo bendrovės nemokumo.

4516.3.

46Tyčinis bankrotas yra siejamas su nesąžiningų, nuostolingų sandorių sudarymu, turto švaistymu, turto pardavimu mažesnėmis nei rinkos kainomis ir pan. Nagrinėjamu atveju teismas nenustatė jokių nuostolingų sandorių ar turto švaistymo fakto. Tai, kad bendrovės veikla nebuvo grindžiama ilgalaikėmis sutartimis, negali būti vertinama kaip tyčinio bankroto požymis. Remdamasis sėkmingais 2014 metų bendrovės rezultatais, bendrovės vadovas tikėjosi, kad 2015 metais bendrovės veiklos rezultatai bus dar geresni, todėl buvo samdomi nauji darbuotojai. Dėl 2015 metais susidariusios bendrovės situacijos vadovai svarstė įvairius variantus, pavyzdžiui, buvo nutraukinėjamos darbo sutartys su darbuotojais, mažinamos išlaidos nuomai ir pan.

4716.4.

48Pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino atlyginimų kėlimo darbuotojams, kuriuo grindė blogą bendrovės valdymą, momentą. Bylos duomenys patvirtina, kad atlyginimai darbuotojams buvo keliami nuolat. 2015 metais po euro įvedimo Lietuvoje atlyginimai visiems sparčiai kilo, todėl, siekdama išlaikyti esamus darbuotojus, bendrovė buvo priversta kelti atlyginimus. 2015 m. kovo mėnesį, kai darbuotojams buvo pakelti atlyginimai, dar nebuvo žinoma, jog bendrovė neteks savo pagrindinių užsakovų dėl ekonominės krizės Naujoje Zelandijoje. Darbuotojų skaičius didėjo tik iki 2015 m. kovo mėnesio, vėliau buvo priimti tik du nauji darbuotojai. Siekiant mažinti bendrovės sąnaudas, su kai kuriais darbuotojais darbo sutartys apskritai buvo nutraukinėjamos. Bet kuriuo atveju ĮBĮ 20 straipsnyje nėra numatyta, kad darbuotojų atlyginimų kėlimas galėtų būti laikomas tyčinio bankroto požymiu.

4916.5.

50Teismas nepagrįstai pavienius sandorius (nuomos sandorius, darbo užmokesčio didinimą, išlaidas komandiruotėms, sporto klubams ir pan.) pripažino kaip nuostolingus, nevertindamas, kad šiais sandoriais nebuvo sąmoningai siekiama bendrovės nemokumo. Maža to, pirmosios instancijos teismas nenustatinėjo priežastinio ryšio tarp šių bendrovės veiksmų ir bendrovės nemokumo. Teismas nenustatė jokių tyčinių sąmoningų valdymo veiksmų po 2015 m. birželio mėnesio, todėl neturėjo jokio pagrindo konstatuoti tyčinio bankroto požymių.

5116.6.

52Teismas nenustatė objektyvių aplinkybių, patvirtinančių, kad bendrovė pažeidė atsiskaitymų su kreditoriais tvarką, rėmėsi tik prielaidomis, todėl tokios teismo išvados negali būti laikomos pagrįstomis.

5317.

54Pareiškėjai D. G. ir A. G. R. P. S. atsiliepime į atskirąjį skundą prašo skundą atmesti, pirmosios instancijos teismo nutartį palikti nepakeistą ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodo šiuos esminius nesutikimo su atskiruoju skundu argumentus:

5517.1.

56Pirmosios instancijos teismas nustatė sąmoningą blogą bendrovės valdymą, kuris pasireiškė tiek apskaitos dokumentais nepagrįstu bendrovės lėšų naudojimu, tiek apskaitos dokumentais pagrįstu, tačiau bendrovės kreditorių interesams prieštaraujančiu bendrovės lėšų naudojimu, tiek bendrovės įsipareigojimų ir prievolių nevykdymu. Bendrovės turtinė padėtis pablogėjo ne dėl ekonominės krizės Naujoje Zelandijoje, o dėl nustatytų tyčinių veiksmų.

5717.2.

58Apeliantas nesutinka su pirmosios instancijos teismo nustatytu bendrovės nemokumo momentu, tačiau nepaaiškina, kokią reikšmę nemokumo momento nustatymas mėnesių tikslumu turi vertinant teismo konstatuotus tyčinio bankroto požymius.

5917.3.

60Nors atskirajame skunde nurodoma, kad nagrinėjamu atveju nebuvo nustatytas sąmoningai blogas bendrovės valdymas, tačiau nepateikta jokių šį teiginį pagrindžiančių įrodymų.

6117.4.

62Apeliantas nepagrįstai tvirtina, kad teismas nenustatė jokių nuostolingų sandorių ar turto išvaistymo faktų. Teismas pagrįstai pripažino, kad darbuotojų skaičiaus didinimas buvo nuostolingas, be to, bendrovė nepagrįstai didino įmonės sąnaudas, kai jos trumpalaikiai finansiniai įsipareigojimai pastoviai viršijo per vienerius metus gautinų sumų dydį, ir nesiėmė jokių priemonių bendrovės finansinei situacijai gerinti.

6317.5.

64Atskirajame skunde nepagrįstai akcentuojama sutarčių trukmė kaip tas požymis, kuriuo teismas neva grindė bendrovės tyčinį bankrotą. Priešingai nei tvirtina apeliantas, bendrovės sutartiniai santykiai su kitais asmenimis nebuvo reglamentuoti taip, kad bendrovės kontrahentams būtų nustatyta atsakomybės už sutartinių įsipareigojimų nevykdymą ar netinkamą vykdymą, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai šią aplinkybę vertino kaip neužtikrinusią bendrovės pajamų gavimo stabilumo.

6517.6.

66Pirmosios instancijos teismo nurodytos išlaidos, kurios buvo pripažintos ekonomiškai nenaudingomis ir nebūtinomis, tokiomis buvo pripažintos atsižvelgiant į bendrovės blogą finansinę situaciją (bendrovės įsipareigojimai viršijo turto vertę kelis kartus, bendrovė buvo skolinga darbuotojams ir Sodrai).

6717.7.

68Teismas pagrįstai bendrovės finansinės situacijos nevertinimą 2012-2015 metais vertino kaip prielaidą bendrovės tyčinio bankroto konstatavimui. Apeliantas neįrodė, kad buvo imtasi kokių nors realių veiksmų bendrovės finansinei situacijai gerinti.

6917.8.

70Vertindamas sąmoningai blogą bendrovės valdymą, pirmosios instancijos teismas naujų darbuotojų priėmimą ir atlyginimų kėlimą vertino ne kaip atskirą bendrovės veiklos aspektą, o kaip veiksnį, susijusį su kitais veiksniais, kurie ir sąlygojo tyčinį bendrovės bankrotą.

7117.9.

72Apeliantas nepagrįstai tvirtina, kad pirmosios instancijos teismo nurodyti pavieniai sandoriai negali būti laikomi tyčinio bankroto požymiais. Teismas bendrovės išlaidas vertino ne po vieną atskirai, o kaip visumą, ir pripažino jas neracionaliomis ir ekonomiškai nepagrįstomis, remdamasis tuo, kad suinteresuotas asmuo neįrodė jų paskirties ryšio su bendrovės interesais.

7317.10.

74Apelianto nesikreipimas į teismą dėl bankroto bylos bendrovei iškėlimo pagrįstai buvo vertintas kaip dar vienas poelgis, patvirtinantis sąmoningai blogą bendrovės valdymą.

75Teismas

konstatuoja:

76IV.

77Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

7818.

79Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Nagrinėjamu atveju poreikio peržengti skundo ribas ir / ar absoliučių ginčijamos nutarties negaliojimo pagrindų teismas nenustatė.

8019.

81Apeliacijos objektas - Vilniaus apygardos teismo 2018 m. gegužės 29 d. nutartis, kuria UAB ,,Tervezo“ bankrotas pripažintas tyčiniu.

82Dėl tyčinio bankroto

8320.

84Tyčinis bankrotas – įmonės privedimas prie bankroto sąmoningai blogai valdant įmonę (veikimu, neveikimu) ir (arba) sudarant sandorius, kai buvo žinoma ar turėjo būti žinoma, kad jų sudarymas pažeidžia kreditorių teises ir (arba) teisėtus interesus (ĮBĮ 2 straipsnio 12 dalis). Esant šiems požymiams teismas gali pripažinti įmonės bankrotą tyčiniu (ĮBĮ 20 straipsnio 1 dalis), kurio nustatymo kriterijai įtvirtinti šio straipsnio 2 ir 3 dalyse.

8521.

86Visi ĮBĮ 20 straipsnio 2 ir 3 dalyse įtvirtinti tyčinio bankroto nustatymo kriterijai yra ne savarankiški, o taikomi tik kartu su įstatymo 2 straipsnio 12 dalyje pateikiamu tyčinio bankroto apibrėžimu. Jei nėra priežastinio ryšio tarp sąmoningo blogo įmonės valdymo ir įmonės nemokumo arba ryšio tarp sąmoningo blogo įmonės valdymo ir nemokios įmonės padėties esminio pabloginimo, atskiri tyčinio bankroto nustatymo požymiai (įtvirtinti kasacinio teismo praktikoje, o vėliau ir ĮBĮ 20 straipsnio 2, 3 dalyse) gali būti įvertinti naudojant kitas teisės priemones (neteisėtų sandorių pripažinimą negaliojančiais, civilinę atsakomybę, baudžiamąją atsakomybę ir kt.), bet neturi lemti konstatavimo, kad įmonė privesta prie bankroto tyčia (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. balandžio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-115-915/2017).

8722.

88Nurodytas teisinis reglamentavimas ir kasacinio teismo praktika patvirtina, kad sprendžiant klausimą dėl įmonės bankroto pripažinimo tyčiniu, nereikia nustatyti visų ĮBĮ 20 straipsnio 2 ir (ar) 3 dalyse įtvirtintų tyčinio bankroto kriterijų, o užtenka nustatyti bent vieną iš šių kriterijų, tik svarbu, kad nustatytas (-i) kriterijus (-ai) būtų taikomas (-i) kartu su ĮBĮ 2 straipsnio 12 dalyje pateikiamu tyčinio bankroto apibrėžimu, t. y. turi būti nustatytas priežastinis ryšys tarp sąmoningo blogo įmonės valdymo ir įmonės nemokumo arba ryšys tarp sąmoningo blogo įmonės valdymo ir nemokios įmonės padėties esminio pabloginimo.

8923.

90Nagrinėjamu atveju aktualūs ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 1, 2 ir 4 punktuose nurodyti tyčinio bankroto požymiai ir ĮBĮ 20 straipsnio 3 dalies 2 punktas, kuriame įtvirtinta viena iš tyčinio bankroto prezumpcijų, nes būtent jų pagrindu pirmosios instancijos teismas UAB „Tervezo“ bankrotą pripažino tyčiniu.

91Dėl pareigų, susijusių su įmonės valdymu, tinkamo vykdymo ir nuostolingų sandorių

9224.

93ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 1 punkte įtvirtinta, kad teismas pripažįsta bankrotą tyčiniu, jeigu nustato, jog įmonės valdymo organas (organai) nevykdė arba netinkamai vykdė įstatymuose, įmonės steigimo dokumentuose jiems nustatytas pareigas, susijusias su įmonės valdymu. To paties straipsnio 2 dalies 2 punkte numatyta, kad bankrotas tyčiniu pripažįstamas ir tais atvejais, kai buvo sudaryti nuostolingi ar ekonomiškai nenaudingi įmonei sandoriai, įskaitant ir sandorius, susijusius su akcijų ar kito finansinio turto pirkimu, pardavimu ir (arba) perdavimu, ar priimti kiti nuostolingi ar ekonomiškai nenaudingi įmonei sprendimai.

9425.

95Pasisakydamas dėl ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 1 punkte įtvirtinto tyčinio bankroto požymio, pirmosios instancijos teismas nurodė, kad bendrovės ūkinė komercinė veikla, iš kurios buvo gaunamos pardavimų pajamos, nebuvo grindžiama ilgalaikėmis sutartimis bei kontraktais su užsienio bendrovėmis – veikloje buvo remiamasi vienkartinių užsakymų gavimu ir su įvykdymu siejamu vienkartiniu atsiskaitymu, valdymo organai neturėjo jokios veiklos strategijos, neplanavo ateinančio laikotarpio pardavimo pajamų ir būsimo veiklos rezultato, valdymo organai apskritai nesvarstė finansinės situacijos įmonėje 2012-2015 metų laikotarpiu bei nesiėmė jokių priemonių bendrovės finansinei situacijai gerinti, bendrovės vadovas pažeidė pareigą kreiptis į teismą dėl bankroto bylos UAB „Tervezo“ iškėlimo.

9626.

97Nesutikdamas su minėtais pirmosios instancijos teismo argumentais, apeliantas tvirtina, kad veiklos strategijos neturėjimas ir bendrovės veiklos negrindimas ilgalaikėmis sutartimis negali būti laikomi tyčinio bankroto požymiais. Be to, nurodo, kad bendrovės plėtros planai 2015 metais buvo siejami su gerais bendrovės rezultatais 2014 metais, o dėl bendrovės finansinės situacijos 2015 metais buvo svarstomi įvairūs variantai, pvz., nutraukinėjamos darbo sutartys su darbuotojais, mažinamos išlaidos nuomai – persikelta į mažesnes patalpas. Taip pat apeliantas nesutinka ir su pirmosios instancijos teismo nustatytu bendrovės nemokumo momentu – 2015 m. pavasaris, tvirtindamas, kad bendrovė nemoki tapo vasarą, nes įsiskolinimai darbuotojams ir Sodrai atsirado tik 2015 m. birželio mėnesį. Kadangi bendrovei bankroto byla iškelta praėjus vos keliems mėnesiams po bendrovės nemokumo, toks laikas, apelianto teigimu, laikytinas protingu bei pagrįstu, todėl negali būti vertinamas kaip sąmoningai blogas bendrovės valdymas.

9827.

99Sprendžiant dėl įmonės vadovo, kaip valdymo organo, veiksmų tinkamumo, reikšminga kasacinio teismo praktika, kurioje nurodyta, kad vadovas privalo dirbti rūpestingai ir kvalifikuotai bei daryti viską, kas nuo jo priklauso, kad jo vadovaujama įmonė veiktų pagal įstatymus ir kitus teisės aktus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. gegužės 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. Nr. 3K-7-266/2006). Įmonės vadovo specifinis statusas ir įgaliojimai įmonės veikloje sąlygoja atitinkamus reikalavimus jo kompetencijai, kvalifikacijai ir pareigų vykdymui. Vadovas ne tik turi atsakingai vykdyti savo pareigas įmonei (CK 2.87 straipsnio 1-6 dalys), bet ir užtikrinti bona fide bei maksimalaus rūpestingumo standartų laikymąsi santykiuose su įmonės kreditoriais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. vasario 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-19/2012).

10028.

101Vertinant pirmosios instancijos teismo argumentus, susijusius su netinkamu pareigų, susijusių su įmonės valdymu, vykdymu, sutiktina su apeliantu, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai kaip tyčinio bankroto požymį išskyrė tai, kad bendrovės ūkinė komercinė veikla nebuvo grindžiama ilgalaikėmis sutartimis, ir kad valdymo organai neturėjo jokios veiklos strategijos. Apeliacinės instancijos teismo nuomone, bendrovės veiklos modelis, kai veikiama neturint ilgalaikių sutarčių pavienių užsakymų pagrindu, negali suponuoti blogo įmonės valdymo. Taip pat sąmoningai blogu bendrovės valdymu negali būti laikomas ir verslo strategijos neturėjimas bei netinkamas planavimas. Pripažintina, kad šie pirmosios instancijos teismo išskirti tyčinio bankroto požymiai yra daugiau samprotaujamojo pobūdžio, o ne objektyviais duomenimis pagrįsti tyčinio bankroto kriterijai.

10229.

103Kasacinio teismo praktikoje nurodoma, kad jeigu įmonei esant faktiškai nemokiai jos vadovas nesikreipia į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, o toliau didina įmonės įsipareigojimus, pvz., sudarydamas nuostolingus sandorius, tai tokia įmonės vadovo veikla gali būti vertinama kaip siekis tyčia privesti įmonę prie bankroto (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. liepos 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-346/2012).

10430.

105Taigi, sprendžiant klausimą dėl tyčinio bankroto, svarbu nustatyti faktinį bendrovės nemokumo momentą. Įvertinęs paties apelianto teiginius, kad 2015 m. kovo mėnesį buvo nutrauktas bendradarbiavimas su pagrindiniais bendrovės klientais, kad skola Sodrai atsirado nuo 2015 m. birželio mėnesio, o su darbuotojais buvo neatsiskaitoma nuo 2015 m. gegužės – birželio mėnesių, pirmosios instancijos teismas sprendė, jog UAB ,,Tervezo“ laikytina faktiškai nemokia nuo 2015 m. pavasario.

10631.

107Apeliantas su minėta pirmosios instancijos teismo išvada nesutinka, tačiau atskirajame skunde jokių objektyvių argumentų, paneigiančių minėtą išvadą nepateikia. Iš atskirojo skundo turinio matyti, kad apeliantas bando įrodyti, jog įmonė faktiškai nemoki tapo ne 2015 metų pavasarį, kaip konstatavo pirmosios instancijos teismas, o 2015 m. vasarą, tačiau neatskleidžia, kokią reikšmę nagrinėjamu atveju, kai bendrovės finansiniai duomenys patvirtina, jog bendrovės sunki finansinė situacija tęsėsi jau keletą metų, turėtų nemokumo nustatymas mėnesio tikslumu.

10832.

109Į bylą pateikto 2015 metų balanso duomenys patvirtina, kad per 2015 metų aštuonis mėnesius viso turto vertė sudarė tik 22 014,69 Eur sumą, tuo tarpu bendra nurodyta įsipareigojimų suma viršijo 240 000 Eur. Per šį laiką įmonė gavo 298 774,19 Eur pajamų, bei turėjo beveik dvigubai daugiau sąnaudų - 463 630, 88 Eur. Bendrosios ir administracinės sąnaudos sudarė net 401 056,27 Eur sumą. Veiklos rezultatas – 164 856, 69 Eur nuostolis.

11033.

111Įvertinęs bendrovės finansinę situaciją, skolų kreditoriams, kurių reikalavimai patvirtinti UAB „Tervezo“ bankroto byloje, atsiradimo momentą (pirmos eilės kreditoriams – 31 bendrovės darbuotojui, darbo užmokesčio bei kitų su darbo santykiais susijusių įsiskolinimų sumos daugumoje atsirado nuo 2015 m. gegužės-birželio mėnesiais, o darbuotojams M. Z. ir P. M. – nuo 2015 m. kovo mėnesio), bei tai, kad paties apelianto atstovė bylos nagrinėjimo metu nurodė, jog bendrovės nemokumas atsirado 2015 m. kovo mėnesį, dviem pagrindiniams klientams nutraukus bendradarbiavimą, apeliacinės instancijos teismas neįžvelgia pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo nustatytu bendrovės nemokumo momentu, nuo kurio atsirado pareiga apeliantui kreiptis į teismą dėl bankroto bylos bendrovei iškėlimo.

11234.

113Pažymėtina, kad vadovas turi ne tik teisę, bet ir pareigą kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, jei įmonė nepajėgi atsiskaityti su kreditoriais ir faktiškai yra nemoki. Tik įmonei veikiant įprastai, jos vadovai neturi fiduciarinių pareigų kreditoriams ir tokiu laikotarpiu pagrindinė įmonės vadovo pareiga – tenkinti nuosavo kapitalo teikėjų – dalyvių interesus. Kuo įmonės finansinė būklė prastėja ir ji turi daugiau skolų, tuo didėja įmonės skolinto kapitalo teikėjų – kreditorių interesų reikšmė. Tai lemia, kad suprastėjus įmonės būklei, atsiranda vadovų fiduciarinės pareigos priimant su bendrovės veikla susijusius sprendimus atsižvelgti ir į kreditorių interesus. Įmonės finansinei padėčiai tapus ypač sunkiai ar net kritinei, t. y. įmonei pasiekus nemokumo ribą, kreditorių interesai pradeda vyrauti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. vasario 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-19/2012; 2014 m. gegužės 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-283/2014;kt.).

11435.

115Atsižvelgdamas į tai, kad įmonės vadovo pareigos inicijuoti bankroto bylą pažeidimas yra savarankiškas deliktas, galintis lemti pareigos atlyginti žalą įmonei ir kreditoriams atsiradimą (ĮBĮ 8 straipsnio 4 dalis), kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad šios pareigos pažeidimas papildomai gali būti kvalifikuojamas kaip tyčinio bankroto požymis tik tais atvejais, kai bankroto byla laiku neinicijuojama sąmoningai (įmonės vadovui aiškiai suvokiant, kad įmonė yra nemoki ir neturi galimybių išvengti likvidavimo dėl bankroto), taip pat kartu laikotarpiu, kai turėjo būti inicijuota bankroto byla, sąmoningai sudarant sandorius, pažeidžiančius kreditorių teises ir (arba) teisėtus interesus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. liepos 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-297-915/2018).

11636.

117Apeliacinės instancijos teismas neįžvelgia pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismu, kad nagrinėjamu atveju apeliantas, jau 2015 metų pavasarį turėjo suvokti, jog bendrovės finansinė situacija yra itin komplikuota ir kad vietoj darbuotojų skaičiaus didinimo, jiems atlyginimų kėlimo, prestižinių patalpų nuomos, vykimo į komandiruotes ir pan., kas papildomai didino bendrovės įsiskolinimus, jis, kaip bendrovės vadovas, turėjo kreiptis į teismą dėl bankroto bylos bendrovei iškėlimo.

11837.

119Pritartina pirmosios instancijos teismui, kad byloje nėra jokių duomenų, kurie bent preliminariai galėtų patvirtinti bendrovės veiklos plėtimosi galimybes 2015 metais. Tokių duomenų apeliantas nepateikė ir su atskiruoju skundu. Vien tik subjektyvus apelianto tikėjimas, jog dėl to, kad bendrovės veikla 2014 metais buvo kažkiek geresnė nei praėjusiais metais, negali būti vertinamas kaip pagrindas tikėtis sėkmingos bendrovės veiklos ir ateinančiais metais.

12038.

121Nagrinėjamo klausimo kontekste pastebėtina ir tai, kad apelianto teiginiai apie 2015 m. pavasarį nutrūkusį bendradarbiavimą su klientais iš Naujosios Zelandijos dėl Naujosios Zelandijos dolerio kurso kritimo niekuo nepagrįsti. Apsiribodamas tik bendro pobūdžio teiginiais apie netikėtą Naujosios Zelandijos dolerio kurso kritimą, apeliantas į bylą nepateikė jokių rašytinių įrodymų, patvirtinančių, kad klientai iš Naujosios Zelandijos oficialiai nutraukė bendradarbiavimą su bendrove, todėl minėta apelianto versija apie verslo nesėkmę negali būti vertinama kaip pagrindžianti faktinio bendrovės nemokumo 2015 metais priežastį.

12239.

123Tam, kad būtų galima pripažinti bankrotą tyčiniu, nėra būtina nustatyti vien tik konkretų veiksmą ar sandorį, lėmusį įmonės bankrotą, bet reikia įvertinti aplinkybių, susijusių su įmonės valdymo organų veiklos atitiktimi teisės aktų reikalavimams, sudarytų sandorių ekonominiu naudingumu ir jų įtaka įmonės mokumui, taip pat kitų aplinkybių, nulėmusių įmonės nemokumą, įmonės valdymo ir veiklos organizavimo reikalavimų kontekste visumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. lapkričio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-597/2013; 2016 m. gruodžio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-525/2016). Tai gali būti tokios aplinkybės, kurios yra susijusios su įmonės valdymo organų veiklos atitiktimi teisės aktų reikalavimams, sudarytų sandorių ekonominiu naudingumu ir jų įtaka įmonės mokumui, taip pat kitos aplinkybės, nulėmusios įmonės nemokumą, įmonės valdymo kontekste.

12440.

125Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, konstatavęs, kad bendrovė faktiškai nemoki buvo jau 2015 m. pavasarį, pirmosios instancijos teismas visiškai pagrįstai nepateisinamais, ekonomiškai nenaudingais ir verslo logikai neatitinkančiais valdymo organų sprendimais ir bendrovei nenaudingais sandoriais pripažino ženklų darbuotojų skaičiaus padidinimą, kuris vyko nuolat 2014 ir 2015 metais iki birželio mėnesio; kartu jau esantiems (bei iš karto naujai priimamiems) darbuotojams atlyginimų kėlimą net iki pat 2015 m. liepos mėnesio; prestižinių patalpų nuomą; 2015 m. kovo 18 d. verslo patalpų nuomos sutartį su UAB „Forumas 1“ ir UAB „Forumas 3“, kurios pagrindu bendrovė įsipareigojo iki 2015 m. rugpjūčio 31 d. sumokėti nuomotojui 13 347, 69 Eur depozitą; automobilių nuomą, kuri per mėnesį kainavo apie 4 000 Eur; komandiruočių išlaidas, kurios 2015 metais sudarė 22 569,46 Eur; išlaidas už lankymąsi sporto klubuose, baruose bei kavinėse, perkant ne bendrovės veiklai skirtas prekes, kurios būdavo įvardinamos kaip „reprezentacinės“ išlaidos; įstatymų reikalavimų neatitinkantį disponavimą į bendrovės balansą įtrauktu ilgalaikiu bendrovės turtu ir tokio turto neperdavimą bankroto administratoriui.

12641.

127Nors apeliantas ir tvirtina, kad bendrovė turėjo tik tokias išlaidas, kurios buvo būtinos jos veiklai, ekonomiškai naudingos ir planuotos, tačiau akivaizdu, jog tokie apelianto teiginiai yra deklaratyvūs. Tiek patalpų, kurios buvo ketinamos gauti tik 2016 m. birželio mėnesį, nuomos sutarties pasirašymas 2015 m. kovo mėnesį, įsipareigojant sumokėti 13 347,69 Eur depozitą, tiek komandiruočių išlaidos, kurios 2015 metais viršijo net 22 000 Eur, tiek darbuotojų atlyginimų kėlimas iki pat 2015 m. birželio mėnesio (pvz. darbuotojui E. I. atlyginimas paskutinį kartą buvo keltas 2015 m. birželio 30 d.) ir naujų darbuotojų priėmimas 2015 metais (darbuotojų skaičius 2015 metais padidėjo nuo 21 iki 31; paskutinis darbuotojas priimtas 2015 m. gegužės 27 d.; pirmos eilės kreditorių sąraše yra net 9 darbuotojai, kurie buvo priimti 2015 metais; buvusių bendrovės darbuotojų reikalavimai bankroto byloje sudaro net 171 490, 32 Eur), kai pagal Sodros pateiktus duomenis bendrovė 2015 m. liepos mėnesį sąskaitose visiškai neturėjo piniginių lėšų, negali būti vertinamos kaip būtinos bendrovei veiklai, suplanuotos ir ekonomiškai naudingos išlaidos. Priešingai, minėti sandoriai dar labiau blogino bendrovės finansinę situaciją, ką, kaip minėta, akivaizdžiai patvirtina faktas, kad 2015 m. liepos mėnesį bendrovė sąskaitose jau visiškai neturėjo piniginių lėšų, o bendrovės vardu nebuvo registruoto jokio nekilnojamojo turto ar transporto priemonių.

12842.

129Kaip nepagrįsta vertintina ir apelianto pozicija, kad tokios pavienės išlaidos kaip išlaidos komandiruotėms, nuomos išlaidos, negalėjo nulemti bendrovės nemokumo. Pažymėtina, kad išlaidos, kurias apeliantas įvardina kaip „pavienes“, buvo pripažintos ekonomiškai nenaudingomis ir nebūtinomis, vertinant jų visumą bei atsižvelgiant į bendrovės finansinę situaciją (bendrovės įsipareigojimai jau kelis paskutinius metus ženkliai viršijo bendrovės turto vertę) tų išlaidų patyrimo metu. Apeliantas jokiais objektyviais argumentais nepagrindė minėtų išlaidų būtinybės esant sunkiai bendrovės finansinei situacijai ir jų ryšio su bendrovės interesais.

13043.

131Pirmosios instancijos teismas pagrįstai atkreipė dėmesį ir į tai, kad į bylą nebuvo pateikta jokių duomenų, patvirtinančių, jog bendrovės valdymo organai 2015 metais ar anksčiau būtų priėmę tam tikrus sprendimus, siekdami pagerinti bendrovės veiklą. Apelianto teiginiai, kad 2015 metais buvo nutraukinėjamos sutartys su darbuotojais ir mažinamos išlaidos nuomai, prieštarauja faktinei situacijai. Kaip minėta, 2015 m. balandžio mėnesį buvo priimti du nauji darbuotojai, o 2015 m. kovo 18 d. buvo sudaryta verslo patalpų nuomos sutartis.

13244.

133Nagrinėjamo klausimo kontekste atkreiptinas apelianto dėmesys ir į tai, kad, kai bendrovės nuosavas kapitalas tampa mažesnis kaip ½ įstatuose nurodyto įstatinio kapitalo, siekiant atkurti įmonės mokumą, turi būti sušaukiamas neeilinis visuotinis akcininkų susirinkimas (Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo 24 straipsnio 2 dalies 1 punktas). Akivaizdu, jog šį įstatyme įtvirtinta pareiga taip pat nebuvo įvykdyta.

13445.

135Apibendrinant minėtas aplinkybes, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, jog, nepaisydamas bendrovės sunkios finansinės padėties, apeliantas sąmoningai pažeidė pareigą laiku kreiptis dėl bankroto bylos bendrovei iškėlimo ir tolesniais veiksmais dar labiau pablogino jau nemokia buvusios bendrovės situaciją, todėl BUAB „Tervezo“ bankrotas pagrįstai buvo pripažintas tyčiniu ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 1 punkto ir 2 punkte numatytais pagrindais.

136Dėl ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 4 punkto ir 20 straipsnio 3 dalies 2 punkte įtvirtintos tyčinio bankroto prezumpcijos

13746.

138Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad UAB „Tervezo“ bankrotas atitinka ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 4 punkto požymį ir 3 dalies 2 punkte įtvirtintą prezumpciją.

13947.

140Teismas pripažįsta bankrotą tyčiniu, jeigu nustato, kad įmonės veikla buvo organizuojama taip, kad kreditorių galimybės nukreipti išieškojimą į įmonės skolininkės turtą buvo apribotos arba panaikintos ir (arba) išieškojimo pirmenybė buvo sąmoningai teikiama tos pačios eilės pagal CK 6.9301 straipsnį kreditoriams, kuriems įsipareigojimai atsirado vėliau ir (arba) buvo nepradelsti arba mažiau pradelsti, žinant, kad kreditoriai, kuriems įsipareigojimai pradelsti arba daugiau pradelsti, faktiškai neturės į ką nukreipti savo išieškojimo, nes įmonė nebeturės pakankamai turto (ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 4 punktas).

14148.

142Tuo tarpu ĮBĮ 30 straipsnio 3 dalies 2 punkte yra įtvirtinta bendrovės tyčinio bankroto prezumpcija. Kasacinis teismas, pasisakydamas dėl ĮBĮ 20 straipsnio 3 dalies 2 punkto turinio, yra išaiškinęs, kad šiame punkte nustatyta bankroto pripažinimo tyčiniu prezumpcija įpareigoja teismą konstatuoti ne tik įstatymo nustatyto reikalavimo dėl privalomo bankroto bylos inicijavimo pažeidimą, bet ir atsiskaitymų grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumą bei tai, kad daugiau kaip 3 mėnesius iš eilės įmonės darbuotojui (darbuotojams) nebuvo mokamas darbo užmokestis ir kitos su darbo santykiais susijusios įmokos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. balandžio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-194-313/2017). Taigi, ĮBĮ 20 straipsnio 3 dalies 2 punkte įtvirtinta tyčinio bankroto prezumpcija taikyta esant visoms šios normos dispozicijoje nurodytoms sąlygoms.

14349.

144Kaip jau nurodyta anksčiau, didžioji dalis bendrovės darbuotojams darbo užmokesčio bei kitų su darbo santykiais susijusių įsiskolinimų atsirado nuo 2015 m. gegužės–birželio mėnesių (darbuotojams M. Z. ir P. M. – nuo 2015 m. kovo mėnesio), įsiskolinimas Sodrai atsirado 2015 metų birželio mėnesį, 42 628,74 Eur įsiskolinimas akcininkui A. G. R. P. S. buvo pradelstas nuo 2015 m. vasario mėnesio.

14550.

146Pareigą inicijuoti bendrovės bankroto bylą vadovas turėjo jau 2015 m. pavasarį, tačiau pareiškimą dėl bankroto bylos bendrovei iškėlimo 2015 m. rugsėjo 10 d. teismui pateikė ne bendrovės valdymo organai, nors nuo 2015 m. liepos mėnesio bendrovės neturėjo nei jokio turto, nei piniginių lėšų, o jos darbuotojai.

14751.

148Iš bendrovės Didžiosios knygos duomenų, Apyvartos žiniaraščių ir bankroto administratoriaus ataskaitos matyti, kad bendrovė su pasirinktais kreditoriais atsiskaitinėjo iki pat pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo pateikimo teismui. Pavyzdžiui, 2015 m. gegužės 13 d. atliktas 3 546,41 Eur mokėjimas susijusiai įmonei Tervezo LLC, 2015 m. kovo – balandžio mėnesiais buvo atsisakinėjama su AB „Hanner“, 2015 m. kovo 18 d. mokėjimas atliktas UAB „APPSTU“, iki pat 2015 m. liepos mėnesio vidurio nuolat buvo atliekami mokėjimai įmonės vadovui ir akcininkui J. R. H., su juo buvo atsiskaitoma nurodant tokias pinigų mokėjimo paskirtis – „skolos grąžinimas“, „gražinimas“, „komandiruotės dienpinigiai“, „atsiskaitymas už mokėjimą grynais“, „grąžinimas“ ir pan.

14952.

150Be to, pirmosios instancijos teismas nurodė, jog darbuotojų patvirtintų finansinių reikalavimų dydžių (darbo užmokesčio įsiskolinimo sumos svyruoja nuo 16, 62 Eur (M. J.-M. S.) iki 16 785, 88 Eur (O. A.)) ženklūs skirtumai leidžia daryti prielaidą, jog ir su darbuotojais buvo atsiskaitinėjama pažeidžiant CK 6.9301 straipsnyje įtvirtintą atsiskaitymų eiliškumą. Šią išvadą dėl pažeisto atsiskaitymų eiliškumo, apeliacinės instancijos teismo nuomone, papildomai patvirtina ir ta aplinkybė, kad, kaip jau buvo minėta anksčiau, kai kuriems darbuotojams atlyginimas buvo keliamas iki pat 2015 m. birželio mėnesio (pvz. darbuotojui E. I. atlyginimas paskutinį kartą buvo keltas 2015 m. birželio 30 d.), nors daugumai darbuotojų įsiskolinimai egzistavo nuo gegužės mėnesio, o keliems net nuo kovo mėnesio.

15153.

152Apeliacinės instancijos teismo nuomone, minėtos aplinkybės pagrindžia, kad, UAB „Tervezo“ valdymo organai atlikdami mokėjimus pasirinkties kreditoriams, iki bankroto bylos bendrovei iškėlimo mažino bendrovės turtą ir taip suvaržė kreditorių teisę gauti reikalavimo patenkinimą, žinodami, jog likusieji kreditoriai faktiškai nebeturės į ką nukreipti savo išieškojimą, nes bendrovė jokio likvidaus turto neturėjo.

15354.

154Atsižvelgiant į bendrovės darbuotojų, kurių reikalavimai patvirtinti UAB „Tervezo“ bankroto byloje, atsiradimo momentą bei bendrovės nemokumo būseną nuo 2015 m. pavasario, darytina išvada, kad iki darbuotojų pareiškimo dėl bankroto iškėlimo įmonei pateikimo teismui daliai darbuotojų ilgiau kaip 3 mėnesius iš eilės nebuvo mokamas darbo užmokestis ir kitos su darbo santykiais susijusios išmokos.

15555.

156Nustatytos aplinkybės suponuoja išvadą, jog nagrinėjamu atveju egzistuoja visos sąlygos pripažinti bendrovės bankrotą tyčiniu ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 4 punkto ir 3 dalies 2 punkto pagrindais.

157Dėl bylos procesinės baigties

15856.

159Į bylą pateiktų įrodymų visuma patvirtino egzistuojant tyčinio įmonės bankroto požymius, numatytus ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 1 2 ir 4 punktuose bei 3 dalies 2 punkte, o apelianto nurodytos aplinkybės nepaneigė šių požymių buvimo, todėl atskirajame skunde išdėstytais motyvais nėra pagrindo naikinti teisėtos ir pagrįstos pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria BUAB „Tervezo“ bankrotas pripažintas tyčiniu (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

160Dėl bylinėjimosi išlaidų

16157.

162Atmetus suinteresuoto asmens J. R. H. atskirąjį skundą, pareiškėjai D. G. ir A. G. R. P. S. įgijo teisę į bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme, atlyginimą (CPK 93 straipsnis), tačiau tokias išlaidas patvirtinančių įrodymų apeliacinės instancijos teismui nepateikė (CPK 177 ir 178 straipsniai), todėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimas nesprendžiamas.

163Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Nutarė

164Vilniaus apygardos teismo 2018 m. gegužės 29 d. nutartį palikti nepakeistą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Danutė... 2. teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo... 3. I.... 4. Ginčo esmė... 5. 1.... 6. Vilniaus apygardos teismo 2015 m. spalio 12 d. nutartimi UAB „Tervezo“... 7. 2.... 8. Pareiškėjai BUAB „Tervezo“ kreditoriai D. G. ir A. G. R. P. S. prašė... 9. 3.... 10. Pareiškėjai nurodė, kad atsakingi už bendrovės veiklą asmenys netinkamai... 11. II.... 12. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė... 13. 4.... 14. Vilniaus apygardos teismas 2018 m. gegužės 29 d. nutartimi pripažino UAB... 15. 5.... 16. Teismas sprendė, kad nagrinėjamu atveju egzistuoja ĮBĮ 20 straipsnio 2... 17. 6.... 18. Teismas pažymėjo, kad pareiškimo dėl bankroto pripažinimo tyčiniu... 19. 7.... 20. Teismas nustatė, kad buhalterinis įmonės nemokumas galėjo būti... 21. 8.... 22. Įvertinęs byloje esančių duomenų visumą, teismas darė išvadą, kad... 23. 9.... 24. Sistemiškai įvertinęs visus byloje esančius duomenis, teismas nustatė, kad... 25. 10.... 26. Teismas nustatė, kad byloje nėra ir duomenų, patvirtinančių jog 2015... 27. 11.... 28. Nepateisinamais, ekonomiškai nenaudingais ir verslo logika neatitinkančiais... 29. 12.... 30. Teismo vertinimu, valdymo organai nevykdė įstatymuose jiems nustatytų... 31. 13.... 32. Išanalizavęs pareiškėjų pateiktus duomenis, teismas sprendė, kad... 33. 14.... 34. Teismas konstatavo, kad apskaita bendrovėje iš dalies buvo tvarkoma... 35. 15.... 36. Teismas darė išvadą, kad byloje esančių duomenų sisteminė analizė... 37. III.... 38. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai... 39. 16.... 40. Suinteresuotas asmuo J. R. H. atskirajame skunde prašo panaikinti Vilniaus... 41. 16.1.... 42. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai pripažino UAB „Tervezo“... 43. 16.2.... 44. Teismas netinkamai nustatė bendrovės nemokumo momentą - 2015 metų... 45. 16.3.... 46. Tyčinis bankrotas yra siejamas su nesąžiningų, nuostolingų sandorių... 47. 16.4.... 48. Pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino atlyginimų kėlimo... 49. 16.5.... 50. Teismas nepagrįstai pavienius sandorius (nuomos sandorius, darbo užmokesčio... 51. 16.6.... 52. Teismas nenustatė objektyvių aplinkybių, patvirtinančių, kad bendrovė... 53. 17.... 54. Pareiškėjai D. G. ir A. G. R. P. S. atsiliepime į atskirąjį skundą prašo... 55. 17.1.... 56. Pirmosios instancijos teismas nustatė sąmoningą blogą bendrovės valdymą,... 57. 17.2.... 58. Apeliantas nesutinka su pirmosios instancijos teismo nustatytu bendrovės... 59. 17.3.... 60. Nors atskirajame skunde nurodoma, kad nagrinėjamu atveju nebuvo nustatytas... 61. 17.4.... 62. Apeliantas nepagrįstai tvirtina, kad teismas nenustatė jokių nuostolingų... 63. 17.5.... 64. Atskirajame skunde nepagrįstai akcentuojama sutarčių trukmė kaip tas... 65. 17.6.... 66. Pirmosios instancijos teismo nurodytos išlaidos, kurios buvo pripažintos... 67. 17.7.... 68. Teismas pagrįstai bendrovės finansinės situacijos nevertinimą 2012-2015... 69. 17.8.... 70. Vertindamas sąmoningai blogą bendrovės valdymą, pirmosios instancijos... 71. 17.9.... 72. Apeliantas nepagrįstai tvirtina, kad pirmosios instancijos teismo nurodyti... 73. 17.10.... 74. Apelianto nesikreipimas į teismą dėl bankroto bylos bendrovei iškėlimo... 75. Teismas... 76. IV.... 77. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir... 78. 18.... 79. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame... 80. 19.... 81. Apeliacijos objektas - Vilniaus apygardos teismo 2018 m. gegužės 29 d.... 82. Dėl tyčinio bankroto... 83. 20.... 84. Tyčinis bankrotas – įmonės privedimas prie bankroto sąmoningai blogai... 85. 21.... 86. Visi ĮBĮ 20 straipsnio 2 ir 3 dalyse įtvirtinti tyčinio bankroto nustatymo... 87. 22.... 88. Nurodytas teisinis reglamentavimas ir kasacinio teismo praktika patvirtina, kad... 89. 23.... 90. Nagrinėjamu atveju aktualūs ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 1, 2 ir 4 punktuose... 91. Dėl pareigų, susijusių su įmonės valdymu, tinkamo vykdymo ir nuostolingų... 92. 24.... 93. ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 1 punkte įtvirtinta, kad teismas pripažįsta... 94. 25.... 95. Pasisakydamas dėl ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 1 punkte įtvirtinto tyčinio... 96. 26.... 97. Nesutikdamas su minėtais pirmosios instancijos teismo argumentais, apeliantas... 98. 27.... 99. Sprendžiant dėl įmonės vadovo, kaip valdymo organo, veiksmų tinkamumo,... 100. 28.... 101. Vertinant pirmosios instancijos teismo argumentus, susijusius su netinkamu... 102. 29.... 103. Kasacinio teismo praktikoje nurodoma, kad jeigu įmonei esant faktiškai... 104. 30.... 105. Taigi, sprendžiant klausimą dėl tyčinio bankroto, svarbu nustatyti faktinį... 106. 31.... 107. Apeliantas su minėta pirmosios instancijos teismo išvada nesutinka, tačiau... 108. 32.... 109. Į bylą pateikto 2015 metų balanso duomenys patvirtina, kad per 2015 metų... 110. 33.... 111. Įvertinęs bendrovės finansinę situaciją, skolų kreditoriams, kurių... 112. 34.... 113. Pažymėtina, kad vadovas turi ne tik teisę, bet ir pareigą kreiptis į... 114. 35.... 115. Atsižvelgdamas į tai, kad įmonės vadovo pareigos inicijuoti bankroto bylą... 116. 36.... 117. Apeliacinės instancijos teismas neįžvelgia pagrindo nesutikti su pirmosios... 118. 37.... 119. Pritartina pirmosios instancijos teismui, kad byloje nėra jokių duomenų,... 120. 38.... 121. Nagrinėjamo klausimo kontekste pastebėtina ir tai, kad apelianto teiginiai... 122. 39.... 123. Tam, kad būtų galima pripažinti bankrotą tyčiniu, nėra būtina nustatyti... 124. 40.... 125. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, konstatavęs, kad bendrovė... 126. 41.... 127. Nors apeliantas ir tvirtina, kad bendrovė turėjo tik tokias išlaidas, kurios... 128. 42.... 129. Kaip nepagrįsta vertintina ir apelianto pozicija, kad tokios pavienės... 130. 43.... 131. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai atkreipė dėmesį ir į tai, kad į... 132. 44.... 133. Nagrinėjamo klausimo kontekste atkreiptinas apelianto dėmesys ir į tai, kad,... 134. 45.... 135. Apibendrinant minėtas aplinkybes, darytina išvada, kad pirmosios instancijos... 136. Dėl ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 4 punkto ir 20 straipsnio 3 dalies 2 punkte... 137. 46.... 138. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad UAB „Tervezo“ bankrotas... 139. 47.... 140. Teismas pripažįsta bankrotą tyčiniu, jeigu nustato, kad įmonės veikla... 141. 48.... 142. Tuo tarpu ĮBĮ 30 straipsnio 3 dalies 2 punkte yra įtvirtinta bendrovės... 143. 49.... 144. Kaip jau nurodyta anksčiau, didžioji dalis bendrovės darbuotojams darbo... 145. 50.... 146. Pareigą inicijuoti bendrovės bankroto bylą vadovas turėjo jau 2015 m.... 147. 51.... 148. Iš bendrovės Didžiosios knygos duomenų, Apyvartos žiniaraščių ir... 149. 52.... 150. Be to, pirmosios instancijos teismas nurodė, jog darbuotojų patvirtintų... 151. 53.... 152. Apeliacinės instancijos teismo nuomone, minėtos aplinkybės pagrindžia, kad,... 153. 54.... 154. Atsižvelgiant į bendrovės darbuotojų, kurių reikalavimai patvirtinti UAB... 155. 55.... 156. Nustatytos aplinkybės suponuoja išvadą, jog nagrinėjamu atveju egzistuoja... 157. Dėl bylos procesinės baigties... 158. 56.... 159. Į bylą pateiktų įrodymų visuma patvirtino egzistuojant tyčinio įmonės... 160. Dėl bylinėjimosi išlaidų... 161. 57.... 162. Atmetus suinteresuoto asmens J. R. H. atskirąjį skundą, pareiškėjai D. G.... 163. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi... 164. Vilniaus apygardos teismo 2018 m. gegužės 29 d. nutartį palikti nepakeistą....