Byla 2A-1433-773/2016
Dėl buto nuomos sutarties sudarymo

1Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Dianos Labokaitės, Arūno Rudzinsko ir Mindaugo Šimonio (kolegijos pirmininkas, pranešėjas),

2rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo viešosios įstaigos Kauno technologijos universiteto apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2016 m. kovo 15 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo viešosios įstaigos Kauno technologijos universiteto ieškinį atsakovams A. R. Z., T. Z. dėl iškeldinimo iš patalpų ir atsakovo T. Z. priešieškinį viešajai įstaigai Kauno technologijos universitetui dėl buto nuomos sutarties sudarymo.

3Teisėjų kolegija

Nustatė

4Ginčo esmė

5Ieškovas, VšĮ Kauno technologijos universitetas (toliau – KTU), kreipėsi į teismą su 2015 m. balandžio 7 d. ieškiniu, 2015 m. birželio 15 d. patikslintu ieškiniu (1 t., b. l. 3–6, 75–79) ir sutikslintais ieškinio reikalavimais teismo prašė:

61) įpareigoti atsakovą A. R. Z. iškraustyti iš patalpų, esančių ( - ), visus daiktus, tiek priklausiusius jo mamai, tiek jam, ar jo artimiems asmenims, visiškai atlaisvinti patalpas ir perduoti raktus ieškovo III rūmų valdytojai J. V.;

72) atsakovams įrodžius, kad mirusios Z. L. Z. daiktai, likę ginčo bute, teisėtai priklauso ne jos sūnui A. R. Z., o anūkui T. Z., įpareigoti atsakovą T. Z. iškraustyti iš patalpų, esančių ( - ), visus daiktus, tiek priklausiusius jo močiutei, tiek jam, ar jo artimiems asmenims, visiškai atlaisvinti patalpas ir perduoti raktus ieškovo III rūmų valdytojai J. V.;

83) atsakovams A. R. Z. ir/ar T. Z., iš patalpų, esančių ( - ), neiškrausčius daiktų, tiek priklausiusių Z. L. Z., tiek atsakovams, ar jų artimiems žmonėms, visiškai neatlaisvinus patalpų bei neperdavus raktų, suteikti teisę ieškovui pačiam iškraustyti visus patalpoje esančius daiktus, padedant juos pasaugai, taip susigrąžinant ieškovui turto patikėjimo teise valdomas patalpas. Nurodė, kad butą, esantį ( - ), ieškovas valdo turto patikėjimo teise pagal 2012 m. birželio 29 d. turto patikėjimo sutartį Nr. ( - ). Pažymėjo, kad ginčo butą ieškovas teisėtai valdo jau nuo 1953 metų, o nuo 1992 metų pasikeitus pavadinimui (Kauno politechnikos institutui suteikus Kauno technologijos universiteto vardą) Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1992 m. rugpjūčio 4 d. potvarkiu Nr. ( - ) butas buvo perduotas Kauno technologijos universitetui. Ieškovas nurodė, kad atsakovai ir Z. L. Z. ginčo bute gyveno be teisinio pagrindo, t. y. nesudarę gyvenamųjų patalpų nuomos sutarties. Pažymėjo, kad atsakovo A. R. Z. motina Z. L. Z., mirusi 2014 m. spalio 20 d., 1994 m. gegužės 31 d. buvo sudariusi pirkimo–pardavimo sutartį su Kauno miesto valdyba dėl minėto buto įsigijimo, tačiau Kauno miesto apylinkės teismo 1995 m. balandžio 4 d. sprendimu buto pirkimo–pardavimo sutartis buvo panaikinta. Ieškovo teigimu, po Z. L. Z. mirties ginčo bute liko jos daiktai, kurių paveldėtojas pagal įstatymą yra jos sūnus atsakovas A. R. Z.. Nurodė, kad ieškovas 2015 m. kovo 26 d. atsakovui A. R. Z. buvo išsiuntęs pranešimą – raginimą, kad atsakovas atlaisvintų patalpas, iškraustytų visus daiktus, tiek priklausiusius jo mamai, tiek jam, ar jo artimiems žmonėms, tačiau atsakovas A. R. Z. to nepadarė. Atsakovas A. R. Z. atsiliepimu prašė ieškinį atmesti. Nurodė, kad ginčo bute nuo pat vaikystės gyveno jo sūnus T. Z. su močiute Z. L. Z.. Pažymėjo, kad visi bute esantys daiktai priklauso atsakovui T. Z. ir Z. L. Z., todėl jis negali būti įpareigotas juos iškraustyti. Atsakovo A. R. Z. teigimu, T. Z. yra pilnateisis buto, esančio ( - ), nuomininkas, nes nuo vaikystės gyveno kartu su pagrindine nuomininke Z. L. Z. ir vedė bendrą ūkį. Atsakovas T. Z. su ieškiniu nesutiko, pateikė priešieškinį, kuriame prašė įpareigoti ieškovą KTU sudaryti su atsakovu T. Z. rašytinę neterminuotą buto, esančio ( - ), nuomos sutartį. Nurodė, kad ginčo bute apsigyveno būdamas nepilnametis 1998 metais. Pažymėjo, kad iki tol gyveno kartu su savo motina, kuriai buvo apribotos motinystės teisės. Dėl to jis buvo perkeltas į Širvintų rajono Čiobiškio spec. vaikų auklėjimo ir globos namus, iš kur buvo leista persikelti pas močiutę Z. L. Z., gyvenančią ( - ). Atsakovo T. Z. teigimu, jis buvo močiutės Z. L. Z. nuolat globojamas ir gyveno minėtame bute kaip močiutės šeimos narys. Nurodė, kad ši vieta buvo nuolat deklaruojama kaip pagrindinė jo interesų buvimo vieta. Pažymėjo, kad butas buvo remontuojamas tiek atsakovų, tiek močiutės lėšomis, ir šiuo metu atliekami būsimų remonto darbų derinimai su rangovais. Atsakovo T. Z. manymu, jis ir močiutė Z. L. Z. gyveno ginčo bute kaip šio buto nuomininkai, jis buvo buvusios nuomininkės šeimos narys, vedė su ja bendrą ūkį, todėl tarp šalių susiklostė faktiniai nuomos santykiai. Nurodė, kad atsakovas T. Z. kreipėsi į ieškovą KTU sudaryti nuomos sutartį, tačiau ji nebuvo sudaryta. Ieškovas KTU nesutiko su atsakovo T. Z. priešieškiniu. Nurodė, kad atsakovo T. Z. pateikta Z. L. Z. gyvenamosios patalpos nuomos sutartis dėl ginčo buto yra negaliojanti. Pažymėjo, kad atsakovas T. Z. nepagrįstai teigia, kad jis yra pilnateisis ginčo buto nuomininkas. Pasak ieškovo, atsakovas T. Z. nepateikė įrodymų, kad ieškovas būtų davęs sutikimą, jog ginčo patalpose be Z. L. Z. gyventų ir jos anūkas atsakovas T. Z.. Be to, byloje nėra pakankamai įrodymų, kad atsakovas T. Z. gyveno šiame bute nuo 1998 metų nepertraukiamai iki pat Z. L. Z. mirties ir vedė su ja bendrą ūkį. Taip pat nėra pateikta įrodymų, kad ginčo butas buvo remontuojamas ir ieškovas raštu nedavė sutikimo atlikti šių patalpų remonto, todėl tokius atsakovų veiksmus galima laikyti savavališkais. Ieškovo vertinimu, vien faktas, jog atsakovas T. Z. tam tikrą laiką gyveno ginčo patalpoje, nesuteikia jam teisinio pagrindo reikalauti sudaryti nuomos sutartį.

9Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

10Kauno apylinkės teismas 2016 m. kovo 15 d. sprendimu ieškinį atmetė, priešieškinį tenkino – įpareigojo ieškovą KTU sudaryti su atsakovu T. Z. rašytinę neterminuotą buto ( - ), nuomos sutartį, priteisė iš ieškovo KTU atsakovui T. Z. 41,58 Eur žyminio mokesčio ir 1 000 Eur atstovavimo išlaidų. Teismas iš bylos duomenų nustatė, kad pirminė ginčo buto faktinė nuomininkė Z. L. Z. bute gyveno teisėtai. Teismo vertinimu, šią aplinkybę patvirtina: Kauno politechnikos instituto 1982 m. balandžio 30 d. raštas, Z. L. Z. 1991 m. gruodžio 10 d. prašymas privatizuoti ginčo butą, 1992 m. rugsėjo 29 d. Kauno technologijos universiteto raštas, 1994 m. balandžio 25 d. Valstybinės komisijos posėdžio protokolas, kuriuo buvo leista baigti įforminti gyvenamųjų patalpų pirkimo–pardavimo sutartį gyventojams, tarp kurių nurodyta ir Z. L. Z., ( - ) 1994 m. gegužės 30 d. buto privatizavimo sutartis, ieškovo KTU 2003 metais parengta gyvenamosios patalpos nuomos sutartis. Teismo teigimu, byloje nėra paneigta atsakovų nurodyta aplinkybė, kad Z. L. Z. bute apsigyveno 1961 metais. Teismas iš bylos duomenų nustatė, kad Z. L. Z. gyveno bute nepertraukiamai iki pat savo mirties, t. y. daugiau kaip 50 metų, ir ieškovas pripažino ją kaip šio buto nuomininkę. Teismas pažymėjo, kad ieškovas pripažįsta aplinkybę, jog po močiutės Z. L. Z. mirties jos anūkas atsakovas T. Z. gyveno ginčo bute, ieškovo atstovai matė, kad atsakovai remontuoja ginčo butą. Teismas sprendė, kad ieškovas nepateikė įrodymų, kurie paneigtų atsakovų nurodytas aplinkybes, jog ginčo bute atsakovas T. Z. gyveno su Z. L. Z. nuo pat vaikystės, buvo jos prižiūrimas, su ja vedė bendrą ūkį, gyvendamas ginčo bute lankė mokyklą ir ją baigė, iš ten išvyko tarnauti į kariuomenę, grįžęs iš jos vėl apsigyveno ginčo bute ir ten gyvena iki šiol, už butą moka visus jam skaičiuojamus mokesčius. Teismas pažymėjo, kad byloje apklausti liudytojai V. B., A. D. patvirtino atsakovų nurodytas aplinkybes. Teismas iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatė, kad atsakovas T. Z. ginčo bute apsigyveno būdamas nepilnametis. Teismas atkreipė dėmesį, kad atsakovai remontavo ginčo butą, dėl to ginčas buvo spręstas administracinėje komisijoje, kuri pažeidimų nenustatė. Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad atsakovas T. Z. ginčo gyvenamojoje patalpoje apsigyveno dar būdamas nepilnametis, t. y. iki 2000 m. CK įsigaliojimo, sprendė, jog ginčo santykiams taikytinas 1964 m. Civilinis kodeksas. Nurodė, kad pagal 1964 m. CK 330 straipsnį gyvenamosios patalpos nuomininko šeimos nariai turi tokias pat teises ir pareigas, kylančias iš gyvenamosios patalpos nuomos sutarties kaip ir nuomininkas. Pažymėjo, kad pagal kasacinio teismo praktiką, aplinkybės, jog atsakovas T. Z. (nuomininko vaikaitis) apsigyveno su nuomininku jo sutikimu, kartu gyveno ir vedė bendrą ūkį, pakanka tam, kad atsakovas būtų pripažintas nuomininko šeimos nariu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. rugsėjo 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-396/2012). Rašytiniai įrodymai, šalių paaiškinimai, liudytojų parodymai, teismo vertinimu, leidžia daryti išvadą, kad atsakovas T. Z. mažiausiai 18 metų (1998 metais oficialiame dokumente jis nurodytas kaip gyvenantis ginčo bute) pragyveno ginčo bute ir iki Z. L. Z. mirties, juos siejo asmeniniai ir turtiniai interesai, bendras ūkis, todėl jis laikytinas Z. L. Z. šeimos nariu gyvenamosios patalpos nuomos santykių prasme (1964 m. CK 329 straipsnio 3 dalis, CK 6.588 straipsnio 1 dalis). Teismas nurodė, kad atsakovas T. Z., gyvendamas su Z. L. Z. ginčo bute daugiau kaip 18 metų, įgijo pagrindinės nuomininkės šeimos nario teisinį statusą ir tokias pat teises kaip pradinis nuomininkas, todėl jis pagrįstai galėjo tikėtis, kad jo įgytos civilinės teisės bei pareigos išliks ateityje. Teismas pripažino, kad tarp ieškovo, Z. L. Z. ir atsakovo T. Z. susiklostė faktiniai nuomos santykiai.

11Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

12Apeliaciniu skundu ieškovas KTU prašo: 1) panaikinti Kauno apylinkės teismo 2016 m. kovo 15 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti, priešieškinį atmesti; 2) įpareigoti atsakovą T. Z. išsikraustyti iš patalpų, esančių ( - ), kartu su visais jam ir jo artimiems asmenims priklausančiais daiktais ir perduoti raktus ieškovo III rūmų valdytojai; 3) atsakovui T. Z., iš patalpų, esančių ( - ), neiškrausčius daiktų ir visiškai neatlaisvinus patalpų bei neperdavus raktų, suteikti teisę ieškovui pačiam iškraustyti visus patalpoje esančius daiktus, padedant juos pasaugai, taip susigrąžinant ieškovui turto patikėjimo teise valdomas patalpas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais: Teismas neatsižvelgė į Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatyme nustatytą valstybės turto valdytojų teisę priimti sprendimus, susijusius su valstybės turto valdymu, naudojimu ir disponavimu. Nurodė, kad ieškovas Kauno technologijos universiteto vykdomojo direktoriaus 2015 m. rugsėjo 28 d. potvarkiu suteikė patalpas, esančias ( - ), Kauno technologijos universiteto studentų organizacijai „Akademinio mokslo pažinimo klubas“, įpareigodamas ją prižiūrėti ir saugoti suteiktas patalpas. Ieškovo teigimu, teismas visiškai nevertino, ar ginčo patalpos yra reikalingos ieškovui vykdyti jo statute numatytą visuomeninę veiklą. Nurodė, kad atsakovai yra savavališkai (be nuomos sutarties) užėmę ginčo patalpą, todėl privalo būti iškeldinti. Teismas netinkamai įvertino įrodymus ir nepagrįstai sprendė, kad tarp Z. L. Z. ir ieškovo susiklostė faktiniai nuomos santykiai. Nurodė, kad ieškovas niekada nepripažino Z. L. Z. kaip teisėtos buto nuomininkės. Ieškovo teigimu, tarp jo ir Z. L. Z. niekada nebuvo susiklostę gyvenamosios patalpos nuomos santykiai. Pažymėjo, kad tarp šalių nebuvo sudaryta nuomos ar panaudos sutartis, nors ieškovas 2003 metais siūlė Z. L. Z. sudaryti gyvenamosios nuomos sutartį, tačiau ji nebuvo sudaryta dėl Z. L. Z. kaltės. Nurodė, kad ieškovas su Z. L. Z. niekada nebuvo susitaręs dėl nuomos mokesčio mokėjimo ir ji nuomos mokesčio nemokėjo. Pažymėjo, kad tiek 1964 m. CK, tiek dabar galiojantis CK numato nuomos mokestį kaip esminę nuomos sutarties sąlygą. Teismas neatsižvelgė į tai, kad sutartis laikoma sudaryta, kai šalys susitaria dėl visų esminių sąlygų. Ieškovo teigimu, jis siūlė Z. L. Z. sudaryti nuomos sutartį, kad galėtų imti nuomos mokestį, tačiau ji atsisakė pasirašyti sutartį. Teismas netaikė teisinių santykių tarp ieškovo ir Z. L. Z. atsiradimo metu galiojusių materialinės teisės normų. Nurodė, kad pagrindas apsigyventi suteiktoje gyvenamojoje patalpoje ir sudaryti nuomos sutartį buvo Liaudies deputatų tarybos vykdomojo komiteto išduotas orderis (1964 m. CK 318 straipsnis, 1982 m. Butų kodekso 49 straipsnis). Pažymėjo, kad Z. L. Z. orderis nebuvo išduotas. Atkreipė dėmesį, kad 1991 m. gruodžio 10 d. pareiškime dėl buto pardavimo Z. L. Z. nenurodė nuomos pagrindo. Kauno apygardos teismas 1995 m. rugpjūčio 21 d. nutartyje konstatavo, kad Z. L. Z. nurodė, jog ginčo butas jai suteiktas Kauno politechnikos instituto rektoriaus M. M. 1982 m. balandžio 30 d. raštu. Ieškovo teigimu, šios aplinkybės patvirtina, kad ginčo butu Z. L. Z. naudojosi be teisinio pagrindo. Teismas nepagrįstai Z. L. Z. bandymą apgaulės būdu privatizuoti ginčo butą laikė faktinius nuomos santykius ir teisėtą gyvenimą bute įrodančia aplinkybe. Pažymėjo, kad Z. L. Z. 1991 m. gruodžio 10 d. prašymas privatizuoti butą, 1992 m. rugsėjo 29 d. Kauno technologijos universiteto raštas ir 1994 m. gegužės 30 d. sutartis nepatvirtina faktinių nuomos santykių egzistavimo. Nurodė, kad Kauno apylinkės teismo 1995 m. balandžio 4 d. sprendime ir Kauno apygardos teismo 1995 m. rugpjūčio 21 d. nutartyje išaiškinta, jog ginčo buto pirkimo–pardavimo sandoris sudarytas apgaulės būdu pateikiant klaidingus duomenis. Dėl to iš neteisės negali atsirasti teisė. Pažymėjo, kad Z. L. Z., dar prieš sudarydama pirkimo–pardavimo sutartį, žinojo, kam priklauso ginčo butas. Atkreipė dėmesį, kad Z. L. Z. bandė privatizuoti butus ( - ), esančius ( - ). Teismas nepagrįstai rėmėsi Kauno politechnikos instituto 1982 m. balandžio 30 d. raštu. Šiuo aspektu nurodė, kad Kauno apygardos teismas 1995 m. rugpjūčio 21 d. nutartyje išaiškino, jog minėtas raštas negali būti laikomas įrodymu, nes neatitinka rašytiniams įrodymams keliamų reikalavimų. Teismas nepagrįstai įpareigojo sudaryti neterminuotą nuomos sutartį su atsakovu T. Z., nes byloje neįrodyti Z. L. Z. nuomos santykiai su ieškovu. Nurodė, kad atsakovas T. Z. ginčo butu naudojosi be teisinio pagrindo. Teismas nepagrįstai konstatavo, kad ieškovas neginčija fakto, jog atsakovas T. Z. nuo vaikystės gyveno ginčo bute. Pažymėjo, kad ieškovas niekada nepripažino aplinkybės, jog T. Z. nuo 1998 metų nepertraukiamai gyveno bute, esančiame ( - ). Ieškovo vertinimu, 1998 m. birželio 16 d. Kauno miesto Centrinio policijos komisariato pažyma nepatvirtina, kad T. Z. nuolat ir nepertraukiamai gyveno ginčo bute iki ir po močiutės mirties. Nurodė, kad ieškovas negali patikrinti, kas gyvena ginčo bute po Z. L. Z. mirties, nes jis nuolat užrakintas. Pažymėjo, kad atsakovas T. Z. ginčo buto remontą padarė savavališkai be ieškovo sutikimo. Šiuo aspektu nurodė, kad ieškovas kreipėsi į Kauno apylinkės teismą dėl savavališkai vykdomo buto remonto ir teismas paskyrė nuobaudą – įspėjimą. Teismas nepagrįstai rėmėsi atsakovų ir liudytojų V. B. ir A. R. parodymais. Pažymėjo, kad nurodytų asmenų parodymai yra nenuoseklūs ir prieštaringi. Teismas neatsižvelgė, kad atsakovas T. Z. bylos nagrinėjimo metu ne kartą keitė priešieškinyje nurodytas faktines aplinkybes, t. y. nors priešieškinyje teigė, kad vykdė nuomininko pareigas, tačiau nuomos mokesčio nemokėjo. Atsakovas T. Z. priešieškinyje nurodė, kad bute gyvena su sutuoktine J. T. ir nepilnamečiu sūnumi, tačiau vėliau teigė, kad ji nėra jo sutuoktinė ir jie kartu negyvena, o vaikas gyvena su motina. Pažymėjo, kad atsakovo T. Z. pateikta 2003 m. gegužės 20 d. darbo sutartis ir 2003 m. gegužės 20 d. visiškos materialinės atsakomybės sutartis nepatvirtina, kad jis gyveno ginčo bute, nes minėtuose dokumentuose jis pats nurodė savo gyvenamąją vietą ir niekas šių duomenų nepatikrino. Ieškovo teigimu, liudytojas V. B. yra senas atsakovo A. R. Z. draugas, gyvenęs pas Z. L. Z. kaip šeimos narys. Pažymėjo, kad V. B. klydo duodamas parodymus, kalbėjo neužtikrintai ir teigė, jog po Z. L. Z. mirties ginčo bute nesilankė. Ieškovo vertinimu, liudytojos A. R. parodymai taip pat turi būti vertinami kaip subjektyvūs, nes ją sieja draugiški santykiai su atsakovais. Be to, ši liudytoja jaučia nuoskaudą ieškovui dėl anksčiau buvusio ginčo tarp jos ir ieškovo dėl ieškovo valdomų patalpų. Teismo sprendimas įpareigoti ieškovą sudaryti su atsakovu T. Z. neterminuotą nuomos sutartį prieštarauja imperatyvioms teisės aktų nuostatoms. Pažymėjo, kad neterminuota gyvenamosios patalpos nuomos sutartis, kurios savininkė yra valstybė, negali būti sudaryta, nes tai prieštarauja Valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo 9 straipsniui, 15 straipsniui. Nurodė, kad ginčo butas priklauso valstybei, o patikėjimo teise valdomas ieškovo, todėl jis yra viešosios nuosavybės objektas ir juo gali būti disponuojama tik viešosios teisės aktuose nustatyta tvarka, todėl teismas nepagrįstai rėmėsi vien CK normomis. Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovai T. Z., A. R. Z., atstovaujami advokatės R. G., prašo apeliacinį skundą atmesti. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais argumentais: Atmestini ieškovo argumentai, kad teismas turėjo vadovautis Valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymu ir netaikyti teisės normų, susijusių su gyvenamosios patalpos nuomos santykiais. Ginčo dalykas yra gyvenamosios patalpos nuoma, kurios nutraukimo klausimas privalo būti sprendžiamas pagal CK XXXI skyriaus normas. Nurodė, kad šioje byloje taikytina teisminė praktika suformuota Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išnagrinėtose civilinėse bylose Nr. 3K-3-307/2007, 3K-3-494/2006, 3K-3-515/2008, 3K-3-646/2013. Nepagrįsti ieškovo teiginiai, kad atsakovas T. Z. ir Z. L. Z. neturi teisių į ginčo butą. Pažymėjo, kad teismas, įvertinęs byloje esančius įrodymus, padarė pagrįstą išvadą, jog Z. L. Z. ginčo bute gyveno daugelį metų, laikė save buto šeimininke, o atsakovas T. Z. jame nuolat gyveno nuo ankstyvos vaikystės. Atkreipė dėmesį, kad ieškovas pripažino, jog atsakovas T. Z. gyveno ginčo bute, jį remontavo. Nurodė, kad ieškovo argumentai apie orderio, nuomos sutarties nebuvimą prieštarauja teismų praktikai. Pažymėjo, kad pagal kasacinio teismo praktiką teismų nustatytų aplinkybių, jog atsakovas T. Z. (nuomininko vaikaitis) apsigyveno su nuomininku jo sutikimu, kartu gyveno ir vedė bendrą ūkį, pakanka tam, kad atsakovas būtų pripažintas nuomininko šeimos nariu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. rugsėjo 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-396/2012). Atkreipė dėmesį, kad byloje nėra duomenų apie atsakovo T. Z. kitą galimą gyvenamąją vietą, ar duomenų, jog ieškovas prieštaravo atsakovo gyvenimui ginčo bute. Nurodė, kad ilgalaikis būsto patalpų faktinis naudojimas, jas remontuojant, prižiūrint, suformuoja pareigą spręsti tokių asmenų teisės į būstą klausimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2002 m. gruodžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-1547/2002). Pažymėjo, kad atsakovas T. Z., būdamas pagrindinės nuomininkės Z. L. Z. šeimos nariu, įgijo tas pačias teises kaip ir pagrindinis nuomininkas. Nurodė, kad jis vykdė nuomininko pareigas ir realizavo teises, kurias jam suteikia nuomos sutartis.

13Teisėjų kolegija

konstatuoja:

14IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

15

    1. CPK 320 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Šioje civilinėje byloje absoliučių skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl apeliacinės instancijos teismas pagal apeliacinio skundo teisiškai reikšmingus argumentus tikrina skundžiamo teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą.
    2. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad ieškovas KTU pateikė ieškinį pavadinimu „dėl iškeldinimo iš KTU valdomų patalpų“, tačiau prašė įpareigoti atsakovus A. R. Z., T. Z. iškraustyti ir atlaisvinti ieškovo patikėjimo teise valdomą butą, esantį ( - ) (CK 4.95 straipsnis, 4.98 straipsnis). Atsakovas T. Z. pateikė priešieškinį, kuriame prašė įpareigoti ieškovą KTU sudaryti su atsakovu T. Z. rašytinę neterminuotą buto, esančio ( - ), nuomos sutartį (1 t., b. l. 94–96). Pirmosios instancijos teismas ieškinį atmetė, priešieškinį tenkino. Ieškovas KTU, apeliaciniu skundu skųsdamas pirmosios instancijos teismo priimtą sprendimą, nurodė argumentus, kad teismas nepagrįstai sprendė, jog tarp šalių susiklostė faktiniai nuomos santykiai ir toks teismo sprendimas prieštarauja imperatyvioms teisės normoms, reglamentuojančioms disponavimą valstybei priklausančiu turtu.
    3. Teisėjų kolegija pažymi, kad CK 4.95 ir 4.98 straipsniai įtvirtina du savarankiškus savininko teisių gynimo būdus – vindikacinį ir negatorinį ieškinį. Pagal CK 4.95 straipsnį savininkas turi teisę išreikalauti daiktą iš svetimo neteisėto valdymo. CK 4.98 straipsnyje nustatyta, kad savininkas gali reikalauti pašalinti bet kuriuos jo teisės pažeidimus, nors ir nesusijusius su valdymo netekimu. Visais atvejais, kai nekilnojamojo daikto savininko teisių pažeidimas pasireiškia negalėjimu naudotis savo daiktu dėl to, kad kitas asmuo juo naudojasi be jokio teisinio pagrindo, savininko teisės ginamos ne vindikaciniu (CK 4.95 straipsnis), o negatoriniu ieškiniu (CK 4.98 straipsnis). Pasisakydamas dėl CK 4.98 straipsnio taikymo sąlygų, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, jog, pareiškęs negatorinį ieškinį, ieškovas turi įrodyti du dalykus: kad jis yra turto savininkas ir kad jo teisės yra pažeistos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2015 m. vasario 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-7-378/2015).
    4. Teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas visiškai nevertino ieškinio reikalavimų, nesiaiškino, ar ieškovas KTU siekia iškeldinti atsakovus iš patikėjimo teise valdomų patalpų ar atlaisvinti patalpas (CK 4.95 straipsnis, 4.98 straipsnis). Pirmosios instancijos teismas, atmesdamas ieškinį ir tenkindamas priešieškinį, iš esmės rėmėsi vieninteliu argumentu, kad tarp šalių susiklostė faktiniai nuomos santykiai. Teisėjų kolegija nurodo, kad sprendžiant ieškinį dėl iškeldinimo (atlaisvinimo) pagrįstumo ir atsižvelgiant į priešieškinį dėl įpareigojimo sudaryti nuomos sutartį, būtina nustatyti teisiškai reikšmingas aplinkybes, susijusias su ginčo buto valdymo fakto teisėtumu ir ieškovo patikėjimo teisės pažeidimu.
    5. Apeliacinės instancijos teismas nustatė, kad butas, esantis ( - ), nuo 1953 metų priklausė Kauno Politechnikos institutui (2 t., b. l. 7). Remiantis VĮ Registrų centro išrašo duomenimis, minėtas butas nuosavybės teise nuo 1992 m. rugpjūčio 4 d. priklauso Lietuvos Respublikai, o Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1992 m. rugpjūčio 4 d. potvarkiu perduotas Kauno technologijos universitetui (1 t., b. l. 8–9, 119–120), kuriam 2012 m. birželio 29 d. valstybės turto patikėjimo sutartimi butas perduotas valdyti, naudoti ir disponuoti patikėjimo teise (1 t., b. l. 10–12). Iš byloje pateikto Kauno A. S. politechnikos instituto 1982 m. birželio 11 d. rašto nustatyta, kad pokario metais ( - ) šeimai leista apsigyventi ( - ) mansardoje (1 t., b. l. 103). Nors 1994 m. balandžio 25 d. Valstybinės komisijos posėdžio protokolu buvo leista baigti įforminti gyvenamųjų patalpų pirkimo–pardavimo sutartį gyventojams, tarp kurių nurodyta ir Z. L. Z., ( - ), tačiau 1994 m. gegužės 30 d. sudaryta ginčo buto privatizavimo sutartis Kauno miesto apylinkės teismo 1995 m. balandžio 4 d. sprendimu buvo panaikinta (1 t., b. l. 46–47, 108–109). Teisėjų kolegija sprendžia, kad bylos faktinių aplinkybių kontekste negalima daryti išvados, jog minėtą butą Z. L. Z. valdė be ieškovo pritarimo (leidimo), tačiau byloje būtina nustatyti, ar pagal bylos faktines aplinkybes ir teisinį reglamentavimą galima Z. L. Z. laikyti ginčo buto nuomininke.
    6. Teisėjų kolegija pažymi, kad gyvenamosios patalpos nuomos sutartis, kai nuomotojas yra valstybė, savivaldybė ar juridinis asmuo turi būti sudaroma raštu (1964 m. CK 322 straipsnis, 6.579 straipsnio 1 dalis). Kasacinis teismas yra nurodęs, kad gyvenamosios patalpos nuomos sutarties nesudarymas raštu nedaro šios sutarties negaliojančia. Tokiu atveju turi būti įrodyta, kad gyvenamosios patalpos nuomos sutartis buvo sudaryta, t. y., kad gyvenamoji patalpa buvo teisės aktų nustatyta tvarka suteikta nuomininkui ar kad jis kitais teisėtais pagrindais įgijo nuomininko teisę naudotis gyvenamąja patalpa, ir gyvenamoji patalpa jo yra naudojama už atlyginimą (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2013 m. sausio 17 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-131/2013).
    7. Teisėjų kolegija nurodo, kad pagal Butų kodekso 49 straipsnį, remdamasis sprendimu suteikti gyvenamąją patalpą, valstybinio ar visuomeninio butų fondo name, rajono, miesto, miesto rajono, gyvenvietės, apylinkės Liaudies deputatų tarybos vykdomasis komitetas išduoda piliečiui orderį, kuris yra vienintelis pagrindas apsigyventi suteiktoje gyvenamojoje patalpoje (1964 m. CK 319 straipsnis). Pažymėtina, kad nuomos sutartis yra atlygintinė, sutarties galiojimo laiku nuomininkui tenka pareiga mokėti sutartą nuomos mokestį. Tiek pagal 1964 m. CK 319 straipsnį, tiek pagal CK 6.576 straipsnį, gyvenamosios patalpos nuomos sutarties esmė – nuomotojo įsipareigojimas suteikti už mokestį gyvenamąją patalpą nuomininkui laikinai valdyti ir naudoti ją gyvenimui, o nuomininko – įsipareigojimas naudotis šia patalpa pagal paskirtį ir mokėti nuomos mokestį. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad nuomos mokesčio mokėjimas už naudojimąsi gyvenamosiomis patalpomis yra viena iš esminių nuomos sutarties sąlygų. Nuomininko pareiga mokėti nuomos mokestį yra pagrįsta įstatymo nuostata, kad nuomininkui šios pareigos nevykdant, nuomos sutartis gali būti nutraukta (CK 6.611 straipsnis, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2014 m. liepos 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-369/2014, 2006 m. balandžio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-296/2006).
    8. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas, konstatuodamas, kad tarp šalių atsirado faktiniai nuomos teisiniai santykiai, nesiaiškino, ar gyvenamoji patalpa Z. L. Z. buvo suteikta teisės aktų nustatyta tvarka, ar buvo mokamas nuomos mokestis. Byloje nėra pateikta jokių įrodymų, kad Z. L. Z. ar atsakovai A. R. Z., T. Z. mokėjo nuomos mokestį (CPK 178 straipsnis, CK 6.576 straipsnis, 6.583 straipsnio 1 dalis, 1964 m. CK 319 straipsnis). Pažymėtina, kad atsakovų atstovė advokatė R. G. byloje pateikė ginčo gyvenamosios patalpos nuomos sutartį, kurioje šalys susitarė dėl nuomos mokesčio dydžio, ir gyvenamosios patalpos perdavimo–priėmimo aktą. Minėti dokumentai yra pasirašyti ieškovo KTU, uždėtas įstaigos antspaudas, tačiau sutartis Z. L. Z. nepasirašyta (1 t., b. l. 129–132). Teisėjų kolegijos vertinimu, Z. L. Z. nesudarius rašytinės ginčo buto nuomos sutarties, atsakovams nepateikus įrodymų apie nuomos mokesčio mokėjimą ir nesant Liaudies deputatų tarybos vykdomojo komiteto Z. L. Z. išduoto orderio, negalima laikyti, kad tarp ieškovo KTU ir Z. L. Z. atsirado faktiniai nuomos santykiai. Aplinkybės, kad Z. L. Z. ilgą laiką faktiškai naudojosi ginčo butu, buto savininkas nereiškė dėl to pretenzijų, nesukūrė Z. L. Z. teisės į nuomą, nes, kaip jau minėta, nebuvo rašytinės nuomos sutarties ir byloje nėra įrodymų dėl nuomos mokesčio mokėjimo (CPK 178 straipsnis).
    9. Teisėjų kolegijai šios nutarties 18 pastraipoje nustačius, kad Z. L. Z. negalima laikyti ginčo buto nuomininke, nėra teisinio pagrindo spręsti, jog mirus Z. L. Z. faktiškai tęsėsi ar atsirado nuomos santykiai su atsakovu T. Z. dėl ieškovo patikėjimo teise valdomo buto. Pažymėtina, kad atsakovas T. Z. neįrodinėjo, jog po Z. L. Z. mirties jis mokėjo nuomos mokestį ar kad tokį mokestį būtų mokėjusi Z. L. Z. (CPK 178 straipsnis).
    10. Teisėjų kolegija nustatė, kad ieškovas KTU 2015 m. birželio 15 d. patikslintu ieškiniu dėl iškeldinimo prašė įpareigoti atsakovus A. R. Z. ir T. Z. iškraustyti iš patalpų, esančių ( - ), visus daiktus, visiškai atlaisvinti patalpas ir perduoti raktus ieškovui. Pažymėtina, kad ieškovas tik apeliaciniame skunde suformulavo reikalavimą – įpareigoti atsakovą T. Z. išsikraustyti iš patalpų, esančių ( - ), kartu su visais jam ir jo artimiems asmenims priklausančiais daiktais. Pagal CPK 312 straipsnį apeliaciniame skunde negalima kelti reikalavimų, kurie nebuvo pareikšti nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, todėl šis apeliacinio skundo reikalavimas negali būti patenkintas bylą nagrinėjant apeliacine tvarka dėl skundžiamo Kauno apylinkės teismo 2016 m. kovo 15 d. sprendimo.
    11. Teisėjų kolegija pažymi, kad siekiant tinkamai išnagrinėti civilinę bylą yra labai svarbu tinkamai pasirengti jos nagrinėjimui, sutikslinti šalių teismui teikiamus reikalavimus, kad būtų užtikrinta efektyvi ir reali galimai pažeistų civilinių teisių gynyba, tinkamai parinkta taikytina civilinės teisės norma. Šiems tikslams pasiekti CPK reglamentuota pasirengimo bylos nagrinėjimui stadija. CPK 230 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad teismas pasirengimo bylos nagrinėjimo stadijoje parengiamojo teismo posėdžio metu apklausia šalis, siekdamas išsiaiškinti ginčo esmę, galutinai suformuluoti šalių reikalavimus ir atsikirtimus į pareikštų reikalavimų turinį, įrodymus, kuriais jos grindžia savo reikalavimus ir atsikirtimus. Teisėjų kolegija, išklausiusi 2015 m. birželio 2 d. parengiamojo teismo posėdžio garso įrašą nustatė, kad jo metu ieškovo atstovė pateikė prašymą byloje atsakovu įtraukti T. Z.. Teismas nurodė, kad toks prašymas turi būti pateiktas raštu ir paskyrė dar vieną parengiamąjį teismo posėdį (parengiamojo teismo posėdžio trukmė 5 min.). 2015 m. rugpjūčio 18 d. parengiamojo teismo posėdžio metu buvo išspręstas tik priešieškinio priėmimo klausimas (parengiamojo teismo posėdžio trukmė 1:42 min.). Iš 2015 m. spalio 6 d., 2015 m. lapkričio 12 d. parengiamųjų teismo posėdžių garso įrašų. kurie truko atitinkamai 4:33 min. ir 4:37 min., nustatyta, kad teismas parengiamųjų teismo posėdžių metu sprendė tik šalių prašymus dėl rašytinių įrodymų prijungimo ir išreikalavimo. Pažymėtina, kad teismas keturių parengiamųjų teismo posėdžiu metu ne tik neapklausė bylos šalių, bet ir visiškai nesiaiškino ginčo esmės, ieškovo reikalavimų ir atsikirtimų į pareikštų reikalavimų turinį (CPK 230 straipsnio 1 dalis). Teisėjų kolegija nurodo, kad ieškinys yra pareikštas dėl iškeldinimo (atlaisvinimo), tačiau nei pradiniu 2015 m. balandžio 7 d. ieškiniu, nei 2015 m. birželio 15 d. patikslintu ieškiniu ieškovas nereiškė reikalavimo dėl ieškovų iškeldinimo iš ginčo buto. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, pirmosios instancijos teismas turėjo pasiūlyti patikslinti ieškinio reikalavimus, kad ieškovo galimai pažeistos teisės būtų ginamos efektyviai, nes ieškovas ieškinyje buvo nurodęs, jog taip siekia susigrąžinti patikėjimo teise valdomas patalpas (CK 1.138 straipsnis, CPK 115 straipsnis, CPK 230 straipsnio 1 dalis).
    12. Teisėjų kolegija, pasisakydama dėl atsakovo T. Z. priešieškinio, pažymi, kad tik visapusiškai įvertinus ieškinio reikalavimus dėl iškeldinimo ir nustačius teisiškai reikšmingas aplinkybes dėl nuomos sutarties sudarymo, galima spręsti dėl priešieškinio reikalavimo – įpareigoti sudaryti neterminuotą nuomos sutartį. Pažymėtina, kad sprendžiant dėl priešieškinio reikalavimo, būtina įvertinti, ar toks reikalavimas neprieštarauja imperatyvioms teisės normoms.
    13. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra konstatavęs, kad valstybės (savivaldybės) turto perleidimo santykių reglamentavimas yra grindžiamas valstybės turto tvarkymo viešosios teisės principu – sandoriai dėl valstybės turto turi būti sudaromi tik teisės aktų, reglamentuojančių disponavimą valstybės ir (ar) savivaldybių turtu, nustatytais atvejais ir būdais – ir yra imperatyvus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. gruodžio 14 d. nutartis civilinėje byloje bylos Nr. 3K-3-503/2011, 2016 m. kovo 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-166-684/2016). Pagal Valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo 15 straipsnio 2 dalį, 3 dalį, valstybės ilgalaikis materialusis turtas išnuomojamas viešo konkurso būdu ne ilgesniam kaip 10 metų laikotarpiui (įskaitant nuomos termino pratęsimą). Be to, minėto įstatymo 15 straipsnio 4 dalyje yra numatyta, kad už valstybės ilgalaikio ir trumpalaikio materialiojo turto nuomą mokami nuompinigiai. Pažymėtina, kad valstybės turtas panaudos pagrindais laikinai neatlygintinai valdyti ir naudotis gali būti perduotas tik nurodyto įstatymo 14 straipsnyje išvardintiems subjektams Vyriausybės arba savivaldybės tarybos nustatyta tvarka. Pažymėtina ir tai, kad pagal 2012 m. birželio 29 d. valstybės turto patikėjimo sutarties 5.2.12. punktą, patikėtinis (ieškovas) turi teisę jam perduotą valstybės turtą išnuomoti ar perduoti laikinai neatlygintinai valdyti ir naudotis tretiesiems asmenims, jeigu tai būtina valstybinės aukštosios mokyklos veiklai užtikrinti (1 t., b. l. 10–12).
    14. Atsižvelgdama į nurodytas aplinkybes, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai pasirengė bylos nagrinėjimui, galutinai nesiaiškino ginčo esmės ir suformuluotų ieškinio reikalavimų, nenustatė teisiškai reikšmingų aplinkybių, susijusių su ieškovo patikėjimo teisės pažeidimu. Teismui nenustačius šių esminių teisiškai reikšmingų aplinkybių, konstatuotina, kad teismas neatskleidė bylos esmės ir pagal byloje pateiktus įrodymus bylos negalima išnagrinėti iš esmės apeliacinės instancijos teisme. Atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes ir įvertinęs tai, kad ieškinio bei priešieškinio reikalavimai betarpiškai yra susiję, apeliacinės instancijos teismas panaikina Kauno apylinkės teismo 2016 m. kovo 15 d. sprendimą ir bylą perduoda pirmosios instancijos teismui visa apimtimi nagrinėti iš naujo (CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Pažymėtina, kad šios bylos išsprendimas apeliacinės instancijos teisme atliekant veiksmus, kurie turėjo būti atlikti pirmosios instancijos teisme, paneigtų tiek apeliacijos esmę, tiek jos paskirtį, nes neteisėtai būtų apribota konstitucinė šalies teisė į vieną teisminę instanciją – apeliaciją (CPK 301 straipsnio 1 dalis).
    15. Apeliacinės instancijos teismas nurodo, kad siekiant tinkamai išnagrinėti šią civilinę bylą, visų pirma turi būti galutinai sutikslinta, ko reikalauja ieškovas, t. y. ar ieškovas siekia iškeldinti atsakovus iš patikėjimo teise valdomų patalpų ar tik atlaisvinti patalpas nuo jame esančių daiktų ir išspręstas šio ieškinio pagrįstumas (CK 4.95 straipsnis, 4.98 straipsnis). Pažymėtina, kad ieškovui galutinai suformulavus (patikslinus) ieškinio reikalavimus, būtina nustatyti teisiškai reikšmingas aplinkybes, ar ginčo butas teisėtai buvo suteiktas Z. L. Z., taip pat aplinkybes dėl nuomos mokesčio mokėjimo, rašytinės nuomos sutarties sudarymo.
    16. Prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų, grąžinus bylą nagrinėti iš naujo, nespręstinas, nes bylinėjimosi išlaidos bus paskirstytos išnagrinėjus bylą iš esmės (CPK 93 straipsnio 5 dalis).

16Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso 326 straipsnio 1 dalies 4 punktu, 327 straipsnio 1 dalies 2 punktu, teisėjų kolegija

Nutarė

17Panaikinti Kauno apylinkės teismo 2016 m. kovo 15 d. sprendimą ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

18Ši teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Proceso dalyviai
Ryšiai