Byla 3K-3-396/2012
Dėl skolos priteisimo

1Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Dangutės Ambrasienės, Virgilijaus Grabinsko ir Gintaro Kryževičiaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

2rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės I. G. kasacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. liepos 1 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Senamiesčio ūkis“ ieškinį atsakovams I. Ž., G. Ž. ir I. Ž. (dabar – I. G.) dėl skolos priteisimo.

3Teisėjų kolegija

Nustatė

4I. Ginčo esmė

5Byloje sprendžiami klausimai dėl civilinio proceso teisės normų, reglamentuojančių sprendimo už akių priėmimą ir peržiūrėjimą, aiškinimo ir taikymo; gyvenamosios patalpos nuomininko šeimos narių pareigos mokėti komunalinius mokesčius, nustatytus sutartyje.

6Ieškovas UAB „Senamiesčio ūkis“ (toliau – ieškovas) kreipėsi į teismą, prašydamas iš atsakovų I. Ž., G. Ž. ir I. Ž. (toliau – atsakovai) solidariai priteisti 1955,98 Lt skolą, 131,84 Lt delspinigių ir bylinėjimosi išlaidas. Ieškinyje nurodė, kad atsakovai gyvena 3 kambarių 80,66 kv. m bendro ploto bute, esančiame ( - ), kurio bendrojo naudojimo objektus administruoja ieškovas. Atsakovai nemoka mokesčių už eksploatavimo, administravimo ir komunalines paslaugas, todėl už laikotarpį nuo 2005 m. rugsėjo 1 d. iki 2009 m. sausio 1 d. ieškovui yra skolingi 1955,98 Lt.

7Atsakovai atsiliepimo į ieškinį nepateikė, todėl, esant ieškovo prašymui, Vilniaus miesto 3-asis apylinkės teismas 2009 m. gegužės 19 d. priėmė sprendimą už akių, kuriuo ieškinį patenkino visiškai. Teismas darė išvadą, kad tarp šalių susiklostė rangos ir atlygintinų paslaugų teikimo sutartiniai teisiniai santykiai (CK 6.644, 6.716 straipsniai). Teismas nustatė, kad iš sutarties atsakovams kilo solidarioji pareiga apmokėti ieškovui už suteiktas paslaugas ir atliktus darbus, kurios nevykdžius, iš jų solidariai priteisė skolą, delspinigius ir bylinėjimosi išlaidas.

8Atsakovė I. G. pareiškimu dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo prašė panaikinti Vilniaus miesto 3-iojo apylinkės teismo 2009 m. gegužės 19 d. sprendimą už akių bei sustabdyti sprendimo už akių vykdymą atsakovės atžvilgiu. Atsakovė nurodė, kad teismo šaukimo įteikimas jos mamai I. Ž. laikytinas netinkamu pagal CPK 123 straipsnio 3 dalį, tai įrodo aplinkybės, jog I. Ž. neterminuotai apribota tėvų valdžia dukros (atsakovės sesers) atžvilgiu, 2003 m. lapkričio 7 d. surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas pagal ATPK 181 straipsnio 1 dalį (tėvų valdžios nepanaudojimas arba panaudojimas priešingai vaiko interesams), atsakovę auklėjo ir augino močiutė N. K., iki santuokos sudarymo 2009 metais atsakovė gyveno pas močiutę, adresu: ( - ). Pareiškime taip pat nurodoma, kad Vilniaus miesto 3-iasis apylinkės teismas yra priėmęs sprendimą už akių civilinėje byloje Nr. 2-498-391/10, kuriuo už butą ( - ) nesumokėtas nuomos mokestis priteistas tik iš atsakovės I. Ž., su kuria 2006 m. gruodžio 6 d. sudaryta socialinio būsto terminuota gyvenamųjų patalpų nuomos sutartis Nr. 6 (toliau – sutartis). Pagal sutarties 7.3 punktą prievolė mokėti nuompinigius ir komunalinius mokesčius tenka nuomininkui. Kadangi atsakovė nebuvo ir nėra socialinio būsto, esančio ( - ), nuomininkė, tai sprendimas už akių jos atžvilgiu yra neteisėtas ir nepagrįstas. Atsakovė papildomai pažymi, kad ieškovas prašo priteisti nesumokėtus mokesčius nuo 2005 m. rugsėjo 1 d., nors sutartis pasirašyta tik 2006 m. gruodžio 6 d.

9II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų procesinių sprendimų esmė

10Vilniaus miesto 3-asis apylinkės teismas 2011 m. sausio 19 d. nutartimi atsakovės pareiškimo dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo netenkino.

11Teismas nurodė, kad ieškinys su priedais atsakovei I. G. buvo įteiktas 2009 m. vasario 9 d. per jos motiną I. Ž. (CPK 123 straipsnio 3 dalis). Teismas konstatavo, kad įrodymų ir pagrįstų aplinkybių, patvirtinančių, jog I. Ž. nėra atsakovės šeimos narys, ar kad motina turi priešingą teisinį suinteresuotumą bylos baigtimi, atsakovė nepateikė. Tėvų valdžios apribojimas ir administracinių nuobaudų taikymas, teismo nuomone, taip pat neįrodė šių aplinkybių, todėl pripažinta, kad procesiniai dokumentai atsakovei buvo įteikti tinkamai. Teismas nustatė, kad ieškovo reikalaujamos priteisti skolos atsiradimo laikotarpiu atsakovė buvo pilnametė, 2008 m. gruodžio 30 d. Gyventojų registro tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos pažyma patvirtina, kad atsakovė gyvenamąją vietą 2004 m. gruodžio 22 d. deklaravo adresu: ( - ), 2008 m. birželio 16 d. UAB „Senamiesčio ūkis“ pažyma patvirtina, kad butu, esančiu ( - ), naudojasi 3 asmenys – I. Ž., G. Ž. ir I. Ž., 2006 m. gruodžio 6 d. socialinio būsto terminuotos gyvenamųjų patalpų nuomos sutartyje yra nurodytas nuomininkas – I. Ž. ir jos šeimos nariai, turintys teisę gyventi šioje patalpoje – vyras G. Ž. ir dukra I. Ž. Teismas pripažino, kad atsakovės pateikti įrodymai apie I. Ž. ir G. Ž. apribotą tėvų valdžią V. Ž. atžvilgiu neįrodo, jog atsakovė laikotarpiu nuo 2005 m. rugsėjo 1 d. iki 2009 m. sausio 1 d. negyveno adresu: ( - ). Anot teismo, šio fakto neįrodo ir 2003 m. lapkričio 10 d. policijos pranešimas, pagal kurį atsakovė jo surašymo momentu gyveno ( - ). Įvertinęs byloje nustatytas aplinkybes, teismas padarė išvadą, kad atsakovės I. G. pareiškime dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo nurodytos aplinkybės ir pateikti įrodymai nedaro jokios įtakos priimto sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui, neįrodo, jog ginčo laikotarpiu atsakovė negyveno ( - ), ir nesinaudojo ieškovo teikiamomis paslaugomis. Teismas sprendė, kad atsakovė nepateikė jokių įrodymų ir nenurodė jokių aplinkybių, kurios leistų daryti išvadą, kad sprendimas už akių yra akivaizdžiai neteisingas ir juo yra pažeistos asmens teisės.

12Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, išnagrinėjusi atsakovės atskirąjį skundą, 2011 m. liepos 1 d. nutartimi Vilniaus miesto 3-iojo apylinkės teismo 2011 m. sausio 19 d. nutartį paliko nepakeistą.

13Teisėjų kolegija sutiko su pirmosios instancijos teismo padarytomis išvadomis ir nutarties motyvacija. Kolegija sprendė, kad pirmosios instancijos teismas CPK 123 straipsnio 3 dalyje nustatytą procesinių dokumentų įteikimą atsakovei per jos motiną pagrįstai pripažino tinkamu. Kolegija konstatavo, kad atsakovė nei pirmosios, nei apeliacinės instancijos teisme nepateikė įrodymų, kurie paneigtų pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo už akių teisėtumą ir pagrįstumą (CPK 178 straipsnis), todėl nėra pagrindo daryti išvadą, jog tuo atveju, jei atsakovei būtų buvę sudarytos galimybės atsikirsti į pareikštą ieškinį, teismas būtų priėmęs priešingą sprendimą.

14III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į kasacinį skundą teisiniai argumentai

15Kasaciniu skundu atsakovė I. G. prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. liepos 1 d. nutartį, Vilniaus miesto 3-iojo apylinkės teismo 2011 m. sausio 19 d. nutartį ir priimti naują sprendimą – tenkinti kasatorės prašymą peržiūrėti Vilniaus miesto 3-iojo apylinkės teismo 2009 m. gegužės 19 d. sprendimą už akių; priteisti sumokėtą žyminį mokestį. Kasacinis skundas grindžiamas tokiais teisiniais argumentais:

  1. Dėl tinkamo procesinių dokumentų įteikimo pagal CPK 123 straipsnio 3 dalį. Kasatorė nurodo, kad pirmosios instancijos teismas, vertindamas procesinių dokumentų įteikimo tinkamumą, savo 2010 m. gegužės 19 d. ir 2011 m. sausio 19 d. nutartyse padarė priešingas išvadas, taip nukrypdamas nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamos praktikos, jog vertindami tokias pat faktines aplinkybes, teismai teisės normas turi aiškinti ir taikyti vienodai (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. balandžio 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Paletti“ v. UAB „Ajonda“ ir kt., bylos Nr. 3K-3-256/2005; kt.). Kasatorė nesutinka su teismų argumentais, kad nebuvo pateikti įrodymai, kurių pagrindu būtų galima konstatuoti atsakovės I. Ž. turimą priešingą teisinį suinteresuotumą, ir nurodo, jog teismai nepagrįstai neatsižvelgė į pareiškime ir apeliaciniame skunde įvardytas aplinkybes apie kasatorės santykius su I. Ž., motinos valdžios apribojimą, kasatorės bendro ūkio su kitais atsakovais neturėjimą, labai retą bendravimą, gyvenimą pas senelius ir kt., taip pažeisdami civilinio proceso teisės normas (CPK 185 straipsnis, 265 straipsnio 1 dalis) ir nukrypdami nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamos praktikos (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. balandžio 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje G. N. ir kt. v. UAB „JPSF“, bylos Nr. 3K-3-154/2010; kt.).
  2. Dėl įrodymų vertinimo. Kasaciniame skunde nurodoma, kad tiek pirmosios, tiek apeliacinės instancijos teismai nelygino skirtingomis įrodinėjimo priemonėmis gautų įrodymų bei nevertino jų viseto – teismai rėmėsi tik ieškovo pateiktais įrodymais (pvz., ieškovo 2008 m. birželio 16 d. vienašališkai surašyta pažyma, kasatorės deklaruotos gyvenamosios vietos nustatymo faktu), ignoravo kasatorės pateiktus priešingus duomenis apie faktinę gyvenamąją vietą (kuri keitėsi po tėvų valdžios apribojimo, santuokos), aplinkybę, kad su motina ji nepalaiko ryšių ir kt. Remdamasi nurodytais argumentais, kasatorė daro išvadą, kad teismai nesilaikė pareigos visapusiškai, pilnai ir objektyviai išnagrinėti bylos aplinkybių visetą. Apeliacinės instancijos teismas taip pat nevykdė pareigos ištirti atskirojo skundo motyvus ir argumentuotai pasisakyti dėl jų pagrįstumo – teisėjų kolegija nevertino byloje pateiktų aplinkybių dėl laikotarpio, už kurį priteisti nesumokėti mokesčiai, atitikimo byloje esantiems duomenims, patvirtino faktą, kad kasatorė gyvena bute ( - ), neatsižvelgdama, jog tokia išvada prieštaravo loginiam įrodymų visumos ryšiui, todėl priimdama nemotyvuotą nutartį pažeidė CPK 331 straipsnio 4 dalį.
  3. Dėl sutarties nuostatų. Kasatorės vertinimu, teismai klaidingai konstatavo, kad kasatorė yra nuomos sutarties šalis, ir taip pažeidė sutarties uždarumo principą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. spalio 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V. P. ir R. P. v. Panevėžio kredito unija, bylos Nr. 3K-3-388/2011), CK 6.1 straipsnį, 6.154 straipsnio 1 dalį, 6.198 straipsnio 1 dalį. Kadangi sutartyje nenustatyta solidari atsakovų atsakomybė, tai pripažindami, jog kasatorė yra solidarioji bendraskolė, teismai nesilaikė CK 6.6 straipsnio 1 dalies reikalavimų ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamos praktikos, kad solidarioji prievolė negali būti preziumuojama. Teismai nepagrindė savo išvados, kad atsakovai turi atsakyti solidariai (nesilaikė CPK 270 straipsnio 4 dalies 4 punkto reikalavimo), ir taip padarė teisės taikymo klaidą.
  4. Dėl gyvenamosios vietos deklaracijos teisinės reikšmės. Formaliai vertindami kasatorės gyvenamosios vietos deklaracijos fakto reikšmę, teismai nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos, kad asmens gyvenamosios vietos deklaravimas nebūtinai reiškia, jog jis ten gyvena, todėl sprendžiant gyvenamosios vietos klausimą svarbu nustatyti asmens ryšį su gyvenamąja vieta, o ne formalų jos deklaravimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. balandžio 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje R. Š. v. Kauno miesto savivaldybė, bylos Nr. 3K-3-152/2011).

16Atsiliepimo į kasacinį skundą negauta.

17Teisėjų kolegija

konstatuoja:

18IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

19Dėl byloje priimto sprendimo už akių teisėtumo ir pagrįstumo

20Teismo sprendimo už akių instituto specifika ir tikslai lemia, kad šalis, dėl kurios priimtas toks sprendimas, negali jo skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka. Tačiau teismo sprendimo už akių priėmimas nėra teisinė sankcija teismo posėdyje nedalyvaujančiai šaliai, o tik viena iš priemonių proceso koncentruotumo principui įgyvendinti, todėl ji turi būti suderinama su pagrindiniu civilinio proceso tikslu – teisingu bylos išnagrinėjimu. Siekiant užtikrinti, kad nebūtų pažeisti neatvykusios šalies teisės ir teisėti interesai ir kad byla būtų išnagrinėta teisingai, CPK 287 straipsnyje nustatyta teisė šaliai, dėl kurios priimtas sprendimas už akių, paduoti pareiškimą dėl šio sprendimo peržiūrėjimo. CPK 287 straipsnyje (nagrinėjamoje byloje taikytina 2002 m. vasario 28 d. įstatymo Nr. IX-743 redakcija) įtvirtintus pagrindus peržiūrėti sprendimą už akių sudaro dvi aplinkybių grupės – viena susijusi su asmens, prieš kurį priimtas sprendimas už akių, pasyvumu, kita – su teismo sprendimo už akių pagrįstumu. Vien procesinio pasyvumo (neatvykimo į teismą, nepateikimo procesinio dokumento ar kt.) aplinkybė nėra pagrindas panaikinti teismo sprendimą už akių, nes pagal CPK 287 straipsnio 2 dalies 3 ir 4 punktus turi būti nurodytos dvi aplinkybių grupės. Tačiau teismo sprendimo nepagrįstumo aplinkybė pagal teisinės valstybės principą ir Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo jurisprudenciją (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2006 m. rugsėjo 21 d. nutarimas, priimtas byloje Nr. 35/03-11/06) yra pagrindas naikinti teismo sprendimą už akių. Be svarbių priežasčių į teismo posėdį neatvykusiai šaliai pateikus įrodymus, galinčius patvirtinti sprendimo neteisingumą ir asmens teisių pažeidimą, teismas privalo naikinti sprendimą už akių (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. balandžio 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Lavistos agrogrupė“ v. UAB „Vilbana“ ir kt., bylos Nr. 3K-3-167/2005; 2006 m. vasario 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Šveicarijos konfederacijos AB „MAYER & CIE AG“ v. N. V. ir kt., bylos Nr. 3K-3-131/2006; 2006 m. birželio 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Vilniaus komercinio arbitražo teismas v. J. Š., bylos Nr. 3K-3-403/2006; 2006 m. spalio 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje L. V. v. UAB „Girteka“, bylos Nr. 3K-3-525/2006; 2006 m. gruodžio 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje I. B. v. J. V., bylos Nr. 3K-3-699/2006; 2007 m. spalio 9 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Abplanalp Engineering“ v. UAB „Transtira“ ir kt., bylos Nr. 3K-3-389/2007; 2008 m. balandžio 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Lietuvos Respublikos generalinis prokuroras v. D. M. ir kt., bylos Nr. 3K-3-227/2008; 2010 m. balandžio 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje G. N. ir kt. v. UAB „JPSF“, bylos Nr. 3K-3-154/2010; kt.). Teismų praktikoje taip pat laikomasi pozicijos, kad šalies neatvykimo į teismo posėdį priežasčių ir jų svarumo teismas neturėtų vertinti lygiaverčiai ar svarbiau, negu pateiktų argumentų ir įrodymų, turinčių esminę reikšmę teisingam bylos išnagrinėjimui (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. gruodžio 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje I. B. v. J. V., bylos Nr. 3K-3-699/2006).

21Teismas, priimdamas sprendimą už akių, atlieka formalų byloje pateiktų įrodymų vertinimą, t. y. turi įsitikinti, kad, priešingai šaliai nepaneigus teismo nustatytų aplinkybių, būtų pagrindas priimti tokį pat sprendimą (CPK 285 straipsnio 2 dalis). Formalus įrodymų vertinimas iš esmės netiriant įrodymų turinio reiškia, kad teismas vertina tik teisinį, bet ne faktinį jų pagrįstumą; be to, teismas tokiu atveju privalo formaliai įvertinti visus byloje esančius įrodymus (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. gruodžio 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Lietuvos Respublikos generalinis prokuroras, ginantis viešąjį interesą v. R. P. ir kt., bylos Nr. 3K-3-597/2008). Kasacinis teismas yra nurodęs, kad nors, esant atitinkamoms proceso sąlygoms, ir yra galimybė priimti sprendimą už akių atlikus tik formalų pateiktų įrodymų vertinimą, tačiau būtina patikrinti, ar tie įrodymai atitinka CPK 177 straipsnio ir kitų norminių aktų formalius reikalavimus, ar jie gauti įstatymų ir kitų norminių aktų nustatyta tvarka, ar turi ryšį su įrodinėjimo dalyku, ar yra leistini (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. vasario 13 d. nutartis, priimta civilinėje byloje AB „Valmeda“ v. UAB „F12“, bylos Nr. 3K-3-24/2012). Teismui nutarus priimti sprendimą už akių, turi būti formaliai patikrinami abiejų šalių pateikti įrodymai. Teismas privalo visapusiškai ištirti byloje pateiktus įrodymus, negali jų tirti paviršutiniškai, neįsigilinęs bei neįvertinęs pagal įrodymų vertinimo taisykles. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra konstatavęs, kad argumentų, keliančių pagrįstą abejonę teismo sprendimo už akių teisėtumu ir pagrįstumu, nors ir grindžiamų jau pirmiau byloje pateiktais įrodymais, nurodymas pareiškime dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo yra pakankamas pagrindas teismui, nagrinėjančiam tokį pareiškimą, konstatuoti, kad pareiškime nurodyti įrodymai gali turėti įtakos priimto sprendimo už akių teisėtumui ir pagrįstumui (CPK 288 straipsnio 4 dalis) (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. birželio 9 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. Š. TŪB „Be priekaištų“ v. UAB „Molesta“, bylos Nr. 3K-3-316/2008; 2010 m. balandžio 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje G. N. ir kt. v. UAB „JPSF“, bylos Nr. 3K-3-154/2010).

22Pareiškime dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, atskirajame bei kasaciniame skunduose kasatorė nurodė, kad faktinė jos gyvenamoji vieta nesutampa su deklaruota, ji netvarko bendro ūkio ir nepalaiko ryšių su kitais atsakovais. Priimant sprendimą už akių šios aplinkybės pirmosios instancijos teismui nebuvo žinomos, teismas neturėjo galimybės ištirti ir įvertinti jų reikšmės šalių ginčui bei jo procesinei baigčiai. Teisėjų kolegija pažymi, kad pagrįstas kasacinio skundo argumentas, jog nustatant asmens gyvenamąją vietą svarbu atsižvelgti ne tik į formalų deklaruotos gyvenamosios vietos faktą, tačiau vertintini ir kiti kriterijai, tokie kaip faktinio gyvenimo toje vietoje trukmė bei tęstinumas, paties asmens pareiškimas apie savo gyvenamąją vietą ir pan. Pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo ir atskirąjį skundą nagrinėję teismai šių aplinkybių nenustatinėjo ir netyrė, savo procesinius sprendimus grindė deklaruotos gyvenamosios vietos faktu, taip pažeisdami CPK 185 straipsnį bei nukrypdami nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamos teismų praktikos dėl CPK normų, reglamentuojančių įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą. Teismai taip pat nevertino kasatorės pateiktų įrodymų dėl laikotarpio, už kurį priteista skola, pagrįstumo (sprendimu už akių priteista skola už laikotarpį nuo 2005 m. rugsėjo 1 d. iki 2009 m. sausio 1 d., nors socialinio būsto terminuotos gyvenamųjų patalpų nuomos sutartis su atsakove I. Ž. sudaryta tik 2006 m. gruodžio 6 d.), kurie gali būti reikšmingi priteistos skolos dydžiui. Teisėjų kolegijos vertinimu, pareiškime dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, atskirajame bei kasaciniame skunduose kasatorės išdėstyti argumentai kelia pagrįstų abejonių dėl teismo sprendimo už akių teisėtumo ir pagrįstumo, procesiniuose dokumentuose nurodyti faktai ir aplinkybės turi būti ištirti ir įvertinti bylą nagrinėjant teismo posėdyje, atnaujinus bylos nagrinėjimą iš esmės.

23Apibendrindama teisėjų kolegija konstatuoja, kad yra pakankamas pagrindas spręsti, jog kasatorės nurodytos aplinkybės ir išdėstyti argumentai, kurie liko neįvertinti priimant sprendimą už akių, galėjo turėti įtakos priimto sprendimo už akių teisėtumui ir pagrįstumui (CPK 285 straipsnio 2 dalis, 288 straipsnio 4 dalis), nes, jiems (įrodymų turiniui) pasitvirtinus (CPK 285 straipsnio 2 dalis), nebūtų pagrindo tokiam sprendimui už akių, koks priimtas nagrinėjamoje byloje, priimti.

24Šioje nutartyje jau buvo nurodyta, kad šalies neatvykimo į teismo posėdį priežasčių ir jų svarumo teismas neturėtų vertinti lygiaverčiai ar svarbiau, negu pateiktų argumentų ir įrodymų, turinčių esminę reikšmę teisingam bylos išnagrinėjimui; taip pat kad vien teismo sprendimo nepagrįstumo aplinkybė yra pagrindas naikinti teismo sprendimą už akių. Papildomai pažymėtina, kad nuo 2011 m. spalio 1 d. teismo sprendimo už akių peržiūrėjimo reglamentavimas pakeistas, atsisakyta svarbių priežasčių, dėl kurių šalis neatvyko į teismo posėdį, nustatymo, kaip vienos iš sprendimo už akių panaikinimo sąlygų (teismui pakanka nustatyti vieną iš CPK 288 straipsnio 4 dalyje (2011 m. birželio 21 d. įstatymo Nr. XI-1480 redakcija) įtvirtintų aplinkybių – kad šalies pareiškime nurodyti įrodymai gali turėti įtakos priimto sprendimo už akių teisėtumui ir pagrįstumui arba kad byloje negalėjo būti priimtas sprendimas už akių). Konstatavusi, kad kasatorės pareiškime dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo nurodytos aplinkybės gali turėti įtakos teismo sprendimo už akių teisėtumui ir pagrįstumui, atsižvelgdama į tai, kad svarbių priežasčių, dėl kurių šalis neatvyko į teismo posėdį ir apie kurias negalėjo laiku pranešti teismui, buvimo ar nebuvimo nustatymas neturės reikšmės bylos procesinei baigčiai, teisėjų kolegija dėl kasacinio skundo argumentų, susijusių su atsakovės I. G. neatvykimo į teismo posėdį aplinkybėmis, nepasisako.

25Dėl nuomininko šeimos narių atsakomybės pagal gyvenamųjų patalpų nuomos sutartį

26Kasaciniame skunde ginčijamas teismo sprendimo priteisti skolą iš kasatorės, pripažįstant ją solidariąja skolininke, pagrįstumas. Teisėjų kolegija pasisako dėl ginčo sprendimui aktualių teisės normų taikymo.

272006 m. gruodžio 6 d. socialinio būsto terminuotos gyvenamųjų patalpų nuomos sutarties (b. l. 57-59) 4 punkte nustatyta, kad, be nuompinigių, nuomininkas kas mėnesį teisės aktų nustatyta tvarka moka visus mokesčius, nurodytus sutartyje, taip pat mokesčius už vandenį, energiją ir komunalines paslaugas; 7.3 punkte ši pareiga detalizuojama, įvardijant privalomus mokėti konkrečius mokesčius – nuompinigius ir komunalinius mokesčius, susijusius su išnuomotu turtu. Ginčo teisiniams santykiams taikytino CK 6.589 straipsnio, reglamentuojančio nuomininko šeimos narių teises ir pareigas, 1 dalyje nustatyta, kad gyvenamosios patalpos nuomininko šeimos nariai turi tokias pat teises ir pareigas, atsirandančias iš gyvenamosios patalpos nuomos sutarties, kaip ir nuomininkas; CK 6.588 straipsnio 6 dalyje įtvirtinta pareiga nuomininkui ir pilnamečiams jo šeimos nariams atsakyti nuomotojui už nuomininko šeimos narių veiksmus, pažeidžiančius nuomos sutartį. Šias normas aiškinant kartu su pirmiau nurodytomis sutarties nuostatomis darytina išvada, kad pareiga sumokėti nuompinigius ir kitus pagal sutartį nustatytus mokėjimus už paslaugas atsiranda tiek nuomininkui, tiek sutartyje nurodytiems, nuomojamoje gyvenamojoje patalpoje turintiems teisę gyventi jo šeimos nariams, t. y. atsiranda skolininkų daugetas prievolėje, jiems kyla solidarioji atsakomybė. Nesutikdama su kasacinio skundo argumentu dėl apeliacinės instancijos teismo padaryto sutarties uždarumo principo pažeidimo, teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad Lietuvos teisėje įtvirtintas santykinis sutarčių uždarumo principas nėra absoliutus, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ne vienoje nutartyje yra konstatavęs, jog įstatyme gali būti nustatytos išimtys, kai sutartis turi teisinę įtaką ne tik jos šalių tarpusavio teisėms ir pareigoms. Pirmiau aprašyta CK 6.589 straipsnio 1 dalis – išimtis, kai sutartis turi įtakos trečiųjų asmenų (ne tik jos šalių) teisėms ir pareigoms.

28Viena iš sąlygų CK 6.589 straipsnio 1 daliai taikyti bei asmens pareigai apmokėti įsiskolinimus, atsiradusius pagal gyvenamųjų patalpų nuomos sutartį, kilti – jo pripažinimas nuomininko šeimos nariu. Sprendžiant klausimą dėl pripažinimo nuomininko šeimos nariu, aktualios CK 6.588 straipsnio nuostatos. CK 6.588 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad pilnamečiai vaikai, jų sutuoktiniai (sugyventiniai) ir nuomininko vaikaičiai priskiriami prie šeimos narių, jei jie su nuomininku turi bendrą ūkį. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra konstatavęs, kad, nagrinėjant ginčą dėl nuomininko pilnamečio vaiko pripažinimo nuomininko šeimos nariu, būtina nustatyti tokias faktines aplinkybes: kad jis nuomininko ir kitų pilnamečių šeimos narių sutikimu buvo apgyvendintas nuomojamoje gyvenamojoje patalpoje, gyveno kartu su nuomininku šioje gyvenamojoje patalpoje ir turėjo su juo bendrą ūkį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. gegužės 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje R. J. G. v. G. A. S., bylos Nr. 3K-3-315/2004). Nurodytoje nutartyje pažymima dar ir tai, kad asmens pripažinimui nuomininko šeimos nariu lemiamą reikšmę turi ne jo registracija ar kito buto turėjimas, o faktinė gyvenamoji vieta, kurioje jis nuolat ar dažniausiai gyvena (CK 2.16 straipsnio 1, 2 dalys).

29Pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo ir atskirąjį skundą nagrinėję teismai nustatė, kad skolos atsiradimo laikotarpiu kasatorė buvo pilnametė, vadovaudamiesi Gyventojų registro tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 2008 m. gruodžio 30 d. pažyma (b. l. 6) ir ieškovo 2008 m. birželio 16 d. pažyma (b. l. 7) sprendė, kad butu naudojasi 3 asmenys, tarp jų ir kasatorė. Pastaroji atskirajame bei kasaciniame skunduose tokias teismo išvadas ginčijo, teigė, kad gyvena kitur ir su atsakove I. Ž. jokių ryšių nepalaiko, bendro ūkio netvarko. Atsižvelgiant į tai, kad nurodytos aplinkybės turi esminę reikšmę sprendžiant dėl kasatorės pripažinimo gyvenamųjų patalpų nuomos sutarties nuomininkės I. Ž. šeimos nare, taip pat jos atsakomybės dėl nesumokėtų mokesčių už eksploatavimo, administravimo ir komunalines paslaugas pagal gyvenamųjų patalpų nuomos sutartį, gali turėti įtakos priimto sprendimo už akių teisėtumui ir pagrįstumui bei lemti kitokį bylos rezultatą, jos privalo būti visapusiškai ištirtos ir įvertintos. Šioje byloje jau buvo konstatuota, kad, savo procesinius sprendimus grįsdami vien deklaruotos gyvenamosios vietos faktu, neanalizuodami ir nevertindami kitų bylai reikšmingų aplinkybių, teismai pažeidė CPK įtvirtintas ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje įvairiais aspektais nagrinėtas įrodymų vertinimo taisykles. Teisėjų kolegija pažymi, kad argumentai dėl gyvenimo nuomojamoje patalpoje ir bendro ūkio turėjimo – fakto klausimas, kurio kasacinis teismas nesprendžia (CPK 353 straipsnio 1 dalis). Dėl to faktinės bylos aplinkybes, reikšmingos materialiosios teisės normoms taikyti, nustatytinos bylą iš esmės nagrinėjant pirmosios instancijos teisme.

30Teisėjų kolegija konstatuoja, kad yra pagrindas panaikinti skundžiamus teismų procesinius sprendimus ir, atnaujinus bylos nagrinėjimą iš esmės, perduoti bylą iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui (CPK 288 straipsnio 4 dalis, 346 straipsnio 2 dalies 1, 2 punktai, 359 straipsnio 3 dalis). Įvertinus tai, kad ginčo teisiniuose santykiuose veikia skolininkų daugetas, o pirmiau nurodyti teisiniai argumentai, kurių pagrindu naikinami skundžiami pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų procesiniai sprendimai: kad šeimos narius sieja solidariosios pareigos, kylančios iš CK 6.588 straipsnio 6 dalyje įtvirtinto teisinio reglamentavimo; teismo pareiga vertinti, ar atsakovė (kasatorė) buvo šeimos narė, kas yra ginčo dalykas, kaip ir priteistinos skolos dydis, – suponuoja kasacinio teismo išvadą apie neišvengiamą sprendimo už akių naikinimą visa apimtimi (ne tik dėl kasatorės) grindžiant tai procesine kasacinio teismo teise peržengti kasacinio skundo ribas viešojo intereso, pasireiškiančio teismo pareiga užtikrinti teisėtumą ir nepažeisti asmenų teisėtų interesų, pagrindu (CPK 353 straipsnio 2 dalis). Dėl to byla pirmosios instancijos teisme spręstina iš esmės dėl visų skolininkų atsakomybės už netinkamą prievolių, kylančių dėl gyvenamųjų patalpų nuomos sutarties sąlygų, vykdymą.

31Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo

32Byloje esantys dokumentai patvirtina, kad už kasacinį skundą kasatorė I. G. sumokėjo 63 Lt žyminio mokesčio, kurį prašo priteisti iš ieškovo UAB „Senamiesčio ūkis“. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. rugsėjo 7 d. pažymą apie išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu, kasacinis teismas patyrė 28,80 Lt tokių išlaidų.

33Kasaciniam teismui nusprendus, kad byla perduotina iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui, kasatorės prašymas priteisti bylinėjimosi išlaidas nenagrinėtinas. Jis bei išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, paskirstymo klausimas paliekamas spręsti pirmosios instancijos teismui (CPK 93 straipsnis).

34Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 359 straipsnio 1 dalies 5 punktu, 360 straipsniu, 362 straipsnio 1 dalimi,

Nutarė

35Vilniaus miesto 3-iojo apylinkės teismo 2011 m. sausio 19 d. nutartį ir Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. liepos 1 d. nutartį panaikinti.

36Vilniaus miesto 3-iojo apylinkės teismo 2009 m. gegužės 19 d. sprendimą už akių panaikinti, atnaujinti civilinės bylos nagrinėjimą iš esmės ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti Vilniaus miesto 3-iajam apylinkės teismui.

37Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal... 3. Teisėjų kolegija... 4. I. Ginčo esmė... 5. Byloje sprendžiami klausimai dėl civilinio proceso teisės normų,... 6. Ieškovas UAB „Senamiesčio ūkis“ (toliau – ieškovas) kreipėsi į... 7. Atsakovai atsiliepimo į ieškinį nepateikė, todėl, esant ieškovo... 8. Atsakovė I. G. pareiškimu dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo prašė... 9. II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų procesinių sprendimų esmė... 10. Vilniaus miesto 3-asis apylinkės teismas 2011 m. sausio 19 d. nutartimi... 11. Teismas nurodė, kad ieškinys su priedais atsakovei I. G. buvo įteiktas 2009... 12. Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 13. Teisėjų kolegija sutiko su pirmosios instancijos teismo padarytomis... 14. III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į kasacinį skundą teisiniai argumentai... 15. Kasaciniu skundu atsakovė I. G. prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo... 16. Atsiliepimo į kasacinį skundą negauta.... 17. Teisėjų kolegija... 18. IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai... 19. Dėl byloje priimto sprendimo už akių teisėtumo ir pagrįstumo... 20. Teismo sprendimo už akių instituto specifika ir tikslai lemia, kad šalis,... 21. Teismas, priimdamas sprendimą už akių, atlieka formalų byloje pateiktų... 22. Pareiškime dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, atskirajame bei... 23. Apibendrindama teisėjų kolegija konstatuoja, kad yra pakankamas pagrindas... 24. Šioje nutartyje jau buvo nurodyta, kad šalies neatvykimo į teismo posėdį... 25. Dėl nuomininko šeimos narių atsakomybės pagal gyvenamųjų patalpų nuomos... 26. Kasaciniame skunde ginčijamas teismo sprendimo priteisti skolą iš... 27. 2006 m. gruodžio 6 d. socialinio būsto terminuotos gyvenamųjų patalpų... 28. Viena iš sąlygų CK 6.589 straipsnio 1 daliai taikyti bei asmens pareigai... 29. Pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo ir atskirąjį skundą... 30. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad yra pagrindas panaikinti skundžiamus... 31. Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo... 32. Byloje esantys dokumentai patvirtina, kad už kasacinį skundą kasatorė I. G.... 33. Kasaciniam teismui nusprendus, kad byla perduotina iš naujo nagrinėti... 34. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 35. Vilniaus miesto 3-iojo apylinkės teismo 2011 m. sausio 19 d. nutartį ir... 36. Vilniaus miesto 3-iojo apylinkės teismo 2009 m. gegužės 19 d. sprendimą už... 37. Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir...