Byla 2-394-450/2019
Dėl Klaipėdos apygardos teismo 2018 m. gruodžio 5 d. nutarties, bankrutavusios kredito unijos „Pajūrio kredito unija“ bankroto byloje

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Asta Radzevičienė,

2teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal suinteresuotų asmenų V. P. ir N. P. atskiruosius skundus dėl Klaipėdos apygardos teismo 2018 m. gruodžio 5 d. nutarties, bankrutavusios kredito unijos „Pajūrio kredito unija“ bankroto byloje.

3Teismas

Nustatė

4I.

5Ginčo esmė

61.

7Bankrutavusios kredito unijos „Pajūrio kredito unija“ (toliau ir - Kredito unija, Unija) bankroto administratorė kreipėsi į teismą, prašydama buvusiems Kredito unijos administracijos vadovams V. P. ir N. P. apriboti teisę penkerius metus eiti viešojo ir (ar) privataus juridinio asmens vadovo pareigas ar būti kolegialaus valdymo organo nariu.

82.

9Nurodė, kad 2013 m. lapkričio 5 d. Lietuvos banko priežiūros tarnyba inspektavimo ataskaitoje nustatė, kad Kredito unija turi nedelsiant imtis priemonių kapitalo stiprinimui ir paskolų portfelio kokybės gerinimui, todėl 2013 m. Lietuvos bankui inspektuojant Kredito uniją, jau buvo iškilusi rizika dėl nemokumo. Lietuvos banko Priežiūros tarnyba inspektavimo metu nustačiusi, kad Kredito unijos vadovybė neužtikrino, jog Unijos veikla atitiktų saugią ir patikimą veiklą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimus, 2013 m. gruodžio 19 d. sprendimu nusprendė iš užimamų pareigų nušalinti Unijos administracijos vadovą ir valdybos pirmininką, stebėtojų tarybos pirmininką bei paskolų komiteto pirmininką. Tuo metu Unijai vadovavo N. P., o iki jos - V. P.. Uždaroji akcinė bendrovė (toliau - UAB) „Audito tikslas“, atlikusi nepriklausomą auditą, taip pat pateikė sąlyginę nuomonę, jog Kredito unija nepilnai atsižvelgė į skolininkų finansinę, ekonominę būklę bei kitas aplinkybes, dėl kurių paskolų vertė turėtų būti sumažinta 207 tūkst. litų ir atitinkamai, šia suma padidinti Kredito unijos ataskaitinių metų nuostoliai. Audito nuomone, Unijos ilgalaikio materialaus turto vertė buvo mažesnė nei atvaizduojama apskaitoje (nuvertėjimo suma sudarytų ne mažiau kaip 250 000 Lt) ir šis vertės sumažėjimas taip pat turėtų padidinti Kredito unijos nuostolius. Tai pagrindžia, kad V. P. ir N. P. 2005-2014 m. neatsakingais veiksmais ir veikdami prieš Įstatų bei administracijos vadovų pareigines instrukcijas, veikė priešingai Unijos vykdomai veiklai, kas sąlygojo toliau Unijoje atsiradusias pasekmes dėl tolimesnių bankroto inicijavimo veiksmų.

103.

11Bankroto bylos iškėlimo metu administracijos vadovu buvo A. L., tačiau Unijos oficialiais administracijos vadovais nuo įsteigimo dienos iki 2015 m. liepos 1 d. buvo N. P. ir V. P., kurių valdymo laikotarpiu ir pabloginta Unijos finansinė padėtis.

124.

13Laikotarpiu nuo 2009 m. gegužės 4 d. iki 2011 m. balandžio 20 d. Unijos administracijos vadovu buvo V. P.. Remiantis Klaipėdos apygardos teismo nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1-29-255/2017, V. P. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau - BK) 184 straipsnio 2 dalyje, BK 229 straipsnio 1 dalyje numatytas nusikalstamas veikas, už tai, kad iššvaistė didelę Unijos turto dalį (net 111 594,03 Eur) bei netinkamai atliko valstybės tarnautojo pareigas.

145.

15N. P. nuo pat 2011 m. balandžio 20 d. (o pagal darbo sutartį nuo 2010 m. lapkričio 24 d.) iki bankroto bylos iškėlimo Unijoje užėmė tam tikras pareigas (tiek kaip administracijos vadovės laikotarpiu nuo 2011 m. balandžio 20 d. iki 2014 m. sausio 21 d., tiek kaip paskolų komiteto narės laikotarpiu nuo 2014 m. birželio 2 d. iki 2017 m. gegužės 12 d.). Remiantis Klaipėdos apygardos teismo nuosprendžiu dėl N. P. veikos Unijoje nustatyta, kad ji padarė BK 184 straipsnio 2 dalyje, BK 229 straipsnio 1 dalyje numatytas nusikalstamas veikas. Nuosprendyje ir Lietuvos apeliacinio teismo nutartyje baudžiamojoje byloje Nr. 1A-128-518/2018 nurodoma, jog N. P. neužtikrino tinkamo Unijos turto saugumo; laikotarpiu nuo 2011 m. gegužės 19 d. iki 2011 m. spalio 17 d. šešiais atvejais netinkamai, formaliai atliko savo pareigas, priimdama neteisėtus sprendimus dėl paskolų suteikimo asmenims, ir tokiu būdu iššvaistė didelės vertės jos žinioje buvusį svetimą turtą - 379 211,28 Eur piniginių lėšų ir dėl to sumenkino Kredito unijos autoritetą bei prestižą, sukėlė ja nepasitikėjimą, kaip sugebančia skaidriai, patikimai ir saugiai administruoti bei tvarkyti jai patikimas klientų pinigines lėšas, dėl to valstybė ir „Pajūrio kredito unija“ patyrė didelės žalos. N. P. laikotarpiu nuo 2011 m. balandžio 20 d. iki 2014 m. sausio 21 d. būdama Unijos administracijos vadove, turėjo galimybę disponuoti visais Unijos dokumentais bei informacija, susijusia su Unijos finansine padėtimi, todėl turėjo pareigą inicijuoti Unijos bankroto bylą jos vadovavimo laikotarpiu, nes remiantis Inspektavimo ataskaita, nuosprendžiu ir Lietuvos apeliacinio teismo nutartimi pagrindinė žala, turto neišsaugojimas ir aplaidus Unijos veiklos valdymas buvo pastebėtas N. P. valdymo laikotarpiu (o tęsėsi nuo V. P., kaip administracijos vadovo vadovavimo, t. y. nuo Unijos įsteigimo).

166.

17Unijos veiklos organizavimas ir priežiūra buvo vykdoma išimtinai dviejų asmenų. V. P. neužtikrino visuotinių susirinkimo ir valdybos nutarimų vykdymo, padarė nusikalstamą veiką, o N. P., priimdama sprendimus dėl paskolų suteikimo, privedė Uniją prie nemokumo ribos, kas konstatuota 2017 m. kovo 17 d. Lietuvos banko priežiūros tarnybos direktorius sprendime, Klaipėdos apygardos teismo nuosprendyje ir Lietuvos apeliacinio teismo nutartyje, kuriuose patvirtinamas aplaidus vadovo elgesys. N. P. ir V. P. buvo atsakingi už tinkamą Unijos veiklos organizavimą, priežiūrą ir privalėjo kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, iš karto kai Unija tapo nemoki. Vien aplinkybė, kad Unijos bankroto bylą inicijavo ne patys vadovai, rodo jų aplaidumą, nerūpestingumą ir sąmoningą žalos darymą Unijai. Lietuvos bankui atšaukus Unijos licenciją, vadovai turėjo pareigą inicijuoti bankroto bylą ar imtis veiksmų Unijos mokumo atstatymui, tačiau jokių veiksmų jie nesiėmė, bankroto bylos neinicijavo. Kadangi tiek V. P., tiek N. P. laiku nesikreipė į teismą dėl bankroto bylos Unijai iškėlimo, nors abu tokią pareigą turėjo - V. P., kaip vadovas de facto, kuris turėjo informaciją apie Unijos finansinę situaciją, o N. P., kaip administracijos vadovė po V. P. vadovavimo, jie privalo būti pašalinti iš verslo rinkos.

18II.

19Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

207.

21Klaipėdos apygardos teismas 2018 m. gruodžio 5 d. nutartimi bankrutavusios kredito unijos „Pajūrio kredito unija“ administratorės prašymą tenkino iš dalies ir apribojo buvusio administracijos vadovo V. P. teisę 3 metus eiti viešojo ir (ar) privataus juridinio asmens vadovo pareigas ar būti kolegialaus valdymo organo nariu bei buvusios administracijos vadovės N. P. teisę 4 metus eiti viešojo ir (ar) juridinio asmens vadovo pareigas ar būti kolegialaus valdymo organo nariu.

228.

23Teismas nustatė, kad Klaipėdos apygardos teismo 2017 m. balandžio 19 d. nutartimi kredito unijai „Pajūrio kredito unija“ iškelta bankroto byla. Iš Juridinių asmenų registro išplėstinio išrašo su istorija teismas nustatė, kad Kredito unijos administracijos vadovu laikotarpiu nuo 2016 m. gruodžio 15 d. iki 2017 m. gegužės 3 d., t. y. bankroto bylos iškėlimo datai buvo A. L.. Prieš tai, nuo 2016 m. rugpjūčio 1 d. iki 2016 m. gruodžio 15 d. administracijos vadovu buvo R. Ž., o nuo 2014 m. balandžio 21 d. iki 2016 m. rugpjūčio 3 d. - S. S.. N. P. išrinkimo Kredito unijos administracijos vadove data yra 2011 m. sausio 14 d., o įgaliojimų pabaigos data 2013 m. gruodžio 19 d. Registruota nuo 2011 m. balandžio 20 d. iki 2014 m. sausio 21 d. V. P. administracijos vadovu paskirtas 2008 m. sausio 14 d., o registruotas nuo 2009 m. balandžio 4 d. iki 2011 m. balandžio 20 d. U. J. asmenų registre įregistruota 2005 m. liepos 13 d.

249.

25Klaipėdos apygardos teismo 2017 m. balandžio 19 d. nutartyje, kuria Kredito unijai iškelta bankroto byla, nustatyta, jog Lietuvos banko valdyba, atsižvelgdama į Kredito unijos 2017 m. kovo 10 d. raštu Nr. 85 pateiktas 2017 m. vasario 28 d. duomenimis parengtas finansines ir priežiūrai skirtas ataskaitas, nustatė, jog Kredito unijos turtas yra mažesnis už įsipareigojimus, Kredito uniją pripažino nemokia ir visam laikui atšaukė jai licenciją. Nutartyje nurodyta, kad iš 2017 m. kovo 17 nutarimo turinio matyti, jog Kredito unijos perskaičiuotas kapitalas 2016 m. birželio 30 d. buvo neigiamas, o Lietuvos bankui pateiktos 2017 m. vasario 28 d. Balansinės ataskaitos duomenimis Unijos turtas 0,2 mln. Eur mažesnis už įsipareigojimus. Taip pat nustatyta, kad Kredito unijai nuo pat veiklos pradžios Lietuvos bankas ne kartą taikė poveikio priemones ir teikė rašytinius nurodymus dėl teisės aktų, reglamentuojančių saugią ir patikimą kredito unijų veiklą, reikalavimų pažeidimus (Lietuvos banko valdybos 2006 m. liepos 27 d. nutarimas Nr. 95; Lietuvos banko Priežiūros tarnybos direktoriaus 2013 m. gruodžio 17 d. sprendimas Nr. 241-239 ir 2016 m. gruodžio 5 d. sprendimas Nr. 241-233), bei konstatuota, kad yra nustatytų stabiliai ir patikimai kredito unijų veiklai užtikrinti reikšmingų teisės aktų pažeidimų turinys ir kartotinumas.

2610.

27Iš 2013 m. lapkričio 5 d. Lietuvos banko priežiūros tarnybos inspektavimo ataskaitos teismas nustatė, kad tikrinamuoju laikotarpiu, t. y. nuo 2012 m. sausio 1 d. iki 2013 m. rugpjūčio 31 d., paskolų portfelio kokybės rodikliai blogėjo. Unijos vykdytas kreditavimas nebuvo paremtas tinkamu rizikos valdymu, skolininkų būklės vertinimas buvo paviršutiniškas, nebuvo laikomasi atsakingo skolinimo reikalavimų, nevykdoma paskolų tikslinio panaudojimo kontrolė, neužtikrinama pakankama už paskolas įkeičiamo turto vertinimo kontrolė. Kredito unijos taikoma paskolų vertinimo praktika konservatyvi, o suteiktų bei perleistų paskolų vertė yra ženkliai mažesnė nei apskaitoma finansinėse ataskaitose, dėl to yra iškilusi grėsmė kredito unijos veiklos stabilumui (kredito unija priartėtų prie nemokumo ribos, taip pat būtų nevykdomas su paskaičiuotu kredito unijos kapitalu susiję veiklos riziką ribojantys normatyvai). Atlikus apie 70 procentų paskolų portfelio peržiūrą nustatyta, kad unija vykdė rizikingą kreditavimo politiką, kuri ne visada buvo suderinta su saugia ir patikima skolinimo veikla, o kredito unijos taikoma paskolų vertinimo praktika yra nekonstruktyvi. Nurodyta, kad sudarius inspektavimo metu apskaičiuotus specialiuosius atidėjimus, kredito unija priartėtų prie nemokumo ribos, taip pat, nebūtų vykdomi su perskaičiuotu kredito unijos kapitalu susiję veiklos riziką ribojantys normatyvai. Todėl Kredito unija turi nedelsiant imtis priemonių kapitalo stiprinimui ir paskolų portfelio kokybės gerinimui ir daroma išvada, kad 2013 metais Lietuvos bankui inspektuojant Uniją buvo nustatyta jai iškilusi rizika dėl nemokumo. Apibendrinus padaryta išvada, kad kredito unijos organai ir paskolų komitetas netinkamai vykdė savo funkcijas, atskirais atvejais neužtikrino teisės aktų, reglamentuojančių unijų veiklą, vykdymo, nepakankamą dėmesį skyrė veiksmingos vidaus kontrolės sistemos užtikrinimui ir kredito rizikos valdymo vertinimui.

2811.

29Unijos audito patikra, kurią atliko UAB „Audito tikslas“ prieš formuojant inspektavimo ataskaitą, patvirtino išvadas, pateikdamas sąlyginę nuomonę dėl kredito unijos rezultato, kad audito vertinimu, Kredito unija nepilnai atsižvelgė į skolininkų finansinę, ekonominę būklę bei kitas aplinkybes, dėl kurių paskolų vertė turėtų būti sumažinta 207 tūkst. Lt ir, atitinkamai, šia suma padidinti kredito unijos ataskaitinių metų nuostoliai. Taip pat, audito nuomone, kredito unijos ilgalaikio materialaus turto vertė buvo mažesnė nei atvaizduojama apskaitoje (nuvertėjimo suma sudarytų ne mažiau kaip 250 tūkst. Lt ir šis vertės sumažėjimas taip pat turėtų padidinti kredito unijos nuostolius.

3012.

31Klaipėdos apygardos teismo 2017 m. balandžio 19 d. nutartimi unija pripažinta nemokia atsižvelgiant į teismui pateiktas 2017 m. vasario 28 d. duomenimis parengtas finansines ir priežiūrai skirtas ataskaitas. Ankstesnių metų Unijos mokumo istorijos teismas netyrė, nes tokios būtinybės pagal pareiškėjo pateiktus duomenis nebuvo. Nagrinėjant prašymą dėl apribojimo buvusiems vadovams teisės eiti viešojo ir(ar) privataus juridinio asmens pareigas, teismas vertino visų į bylą pateiktų įrodymų visumą, tiek Klaipėdos apygardos teismo 2017 m. balandžio 19 d. nutartimi nustatytas aplinkybes, tiek pateiktos 2013 m. lapkričio 5 d. Lietuvos banko priežiūros tarnybos inspektavimo ataskaitos Nr. 03-35RN duomenis ir sprendė, kad jau 2013 m. Lietuvos bankui inspektuojant Uniją šiai buvo iškilusi rizika dėl nemokumo. Unija vykdė rizikingą kreditavimo politiką, kuri ne visada buvo suderinta su saugia ir patikima skolinimo veikla, ką patvirtina 70 procentų paskolų portfelio patikrinimo rezultatai. Aplinkybė, kad iškart po minėto patikrinimo, t. y. 2013 m. gruodžio 19 d. buvo priimtas sprendimas nušalinti Unijos vadovybę, teismo vertinimu, patvirtina, kad Unijos valdymo politika buvo neatsakinga, kad tuometinė administracijos vadovė N. P., kuri pareigas ėjo nuo 2011 m. sausio 14 d. iki 2013 m. gruodžio 19 d., jas vykdė neatsakingai ir prieštaraujant Unijos įstatams, administracijos vadovo pareiginiams nuostatams. Teismas nustatė, kad jos vadovavimo laikotarpiu buvo atlikta daug Unijos paskolos išdavimo pažeidimų, kurių pagrindu Unija patyrė didžiulių nuostolių ir priartėjo prie labai prastos finansinės padėties. Aplinkybė, jog Lietuvos banko valdybos pirmininkas 2017 m. kovo 24 d. pateikė teismui pareiškimą dėl bankroto bylos Unijai iškėlimo, kuris 2017 m. balandžio 19 d. nutartimi buvo patenkintas, teismo vertinimu, taip pat patvirtina dar 2013 m. nustatytas aplinkybes, kad bloga ir artima nemokiai Unijos veikla toliau stabiliai ir nuosekliai blogėjo, kas atvedė ją iki bankroto situacijos.

3213.

33Atsižvelgiant į anksčiau aptartų aplinkybių visumą, teismas manė, kad pakanka duomenų pripažinti, jog Unijos administracijos vadovai V. P., kuris administracijos vadovo pareigas ėjo nuo 2008 m. sausio 14 d. iki 2011 m. sausio 17 d. (atleidimo datą atsiliepime nurodė pats) ir N. P., kuri pareigas ėjo nuo 2011 m. sausio 14 d. iki 2013 m. gruodžio 19 d., neatsakingais veiksmais ir veikdami prieš priimtas Unijos įstatų redakcijas bei administracijos vadovų pareigines instrukcijas veikė priešingai Unijos vykdomai veiklai dėl ko Unija patyrė didžiulių nuostolių ir priartėjo prie labai prastos finansinės padėties. Lietuvos bankas ne kartą taikė poveikio priemones ir teikė rašytinius nurodymus dėl teisės aktų, reglamentuojančių saugią ir patikimą kredito unijų veiklą, reikalavimų pažeidimus, tarp kurių yra ir Lietuvos banko valdybos 2006 m. liepos 27 d. nutarimas Nr. 95, t. y. ir V. P. vadovavimo laikotarpiu. N. P. beveik trejų metų trukmės vadovavimo laikotarpis, kurio metu ir nustatytas Unijos ypač rizikingos kreditavimo politikos vykdymas, pabloginta Unijos finansinė padėtis, teismo manymu, ir sąlygojo vėliau Unijoje atsiradusias neigiamas pasekmes bei bankroto situaciją. Teismas nustatė, kad būtent laikotarpiu nuo 2009 m. gegužės 4 d. iki 2014 m. sausio 21 d., t. y. kai administracijos vadovais buvo V. P. ir N. P., Unija pasiekė kritinę stadiją nemokumo prasme. Unijos vadovai Unijai patiriant didžiulių nuostolių ir priartėjus prie labai prastos finansinės padėties, neužtikrino, jog Unijos veikla atitiktų saugią ir patikimą veiklą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimus. Taip pat teismas nenustatė, kad vadovai būtų ėmęsi priemonių padėčiai stabilizuoti ir pagerinti, o nesant tokių galimybių, savalaikiai kreipęsi į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, nors pagal įstatymus bei jiems pavestas pareigas privalėjo tai padaryti, nes pagal 2013 m. lapkričio 5 d. Lietuvos banko priežiūros tarnybos inspektavimo ataskaitos išvadas Unija pripažinta nemokia dar 2013 m. Teismas darė išvadą, kad tiek V. P., tiek N. P. veikė nerūpestingai, aplaidžiai bei nusikalstamai, todėl negali būti laikomi tinkamais eiti vadovaujančias pareigas.

3414.

35Teismas pažymėjo ir tai, jog įsiteisėjusiu Klaipėdos apygardos teismo nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1-29-255/2017 N. P. buvo pripažinta kalta, padariusi nusikalstamas veikas, numatytas BK 184 straipsnio 2 dalyje, 229 straipsnyje, už 379 211,28 Eur Unijos lėšų iššvaistymą ir tarnybos pareigų neatlikimą bei nuteista. V. P. taip pat buvo pripažintas kaltas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas BK 184 straipsnio 2 dalyje, 229 straipsnyje, už 111 594,03 Eur Unijos lėšų iššvaistymą bei tarnybos pareigų neatlikimą ir nuteistas. Lietuvos apeliacinis teismo nutartimi baudžiamojoje byloje Nr. 1A-128-518/2018, nuosprendis iš esmės dėl nusikalstamų veikų vertinimo paliktas nepakeistas. Teismo manymu, šios aplinkybės, patvirtina, kad suinteresuoti asmenys vadovavimo Unijai laikotarpiu savo pareigos užtikrinti tinkamą ir teisės aktų reikalavimus bei Unijos veiklos tikslus atitinkančią Unijos veiklą, taip pat tinkamą Unijos piniginių lėšų bei perduoto turto tvarkymą nevykdė arba vykdė netinkamai, vadovavimo laikotarpiu blogėjant Unijos finansinei padėčiai laiku nesikreipė į teismą dėl bankroto bylos Unijai iškėlimo.

3615.

37Teismas darė išvadą, kad bylos duomenų visuma sudaro pagrindą išvadai, jog V. P. ir N. P., privalėdami pagal įstatymą, nepateikė pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo, pavėlavo jį pateikti per Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo (toliau – ir ĮBĮ) 8 straipsnio 1 dalyje nustatytus terminus, nes pagal 2013 m. lapkričio 5 d. Lietuvos banko priežiūros tarnybos inspektavimo ataskaitos išvadas Unijos finansinė padėtis buvo bloga ir artima nemokiai arba galimai nemoki buvo dar 2013 m. Teismas konstatavo akivaizdų ir sąmoningą buvusių vadovų aplaidumą bei pareigų netinkamą vykdymą ir darė išvadą, kad yra pagrindas buvusiems administracijos vadovams už savalaikio pareigos užkirsti kelią Unijos finansinės padėties blogėjimui neužkirtimo ir pareigos kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimą nevykdymą, taikyti teisės eiti viešojo ar privataus juridinio asmens vadovo pareigas apribojimą. Vadovaudamasis protingumo, sąžiningumo bei teisingumo principais, teismas manė, kad tiek V. P., tiek N. P. tikslinga apriboti teisę eiti viešojo ir (ar) privataus juridinio asmens vadovo pareigas ar būti kolegialaus valdymo organo nariu, atitinkami V. P. 3 (trejus) metus, o N. P. 4 metus. Nustatydamas minimalų V. P. ir vidurkio N. P. terminą, teismas atsižvelgė į jų vadovavimo laikotarpių trukmę ir finansinės padėties kitimo tendencijas, bei į tai, kad tokia sankcija jiems taikytina pirmą kartą. Taip pat į proporcingumo principus, nes tiek V. P., tiek N. P. yra nuteisti ir už nusikalstamas veikas, kurios taip pat yra inkriminuotos už veikas, susijusias su jų vadovaujančiomis pareigomis, eitomis Unijoje.

38III. Atskirųjų skundų ir atsiliepimo į juos argumentai

3916.

40Suinteresuotas asmuo V. P. prašo panaikinti Klaipėdos apygardos teismo 2018 m. gruodžio 5 d. nutartį apimtyje, kuria apribota jo teisė 3 metus eiti viešojo ir (ar) privataus juridinio asmens vadovo pareigas ar būti kolegialaus valdymo organo nariu. Atskirasis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

4116.1.

42Teismas netinkamai taikė ĮBĮ 8 straipsnio 1 dalį ir 10 straipsnio 14 dalį, nes nenustatė įmonės nemokumo fakto suinteresuoto asmens vadovavimo Kredito unijai metu bei suinteresuoto asmens neteisėtų veiksmų (neveikimo).

4316.2.

44Teismas pažeidė įrodymų pakankamumo taisyklę, todėl nepagrįstai darė prielaidas apie Unijos nemokumą suinteresuoto asmens vadovavimo laikotarpiu. Pagrindinis rašytinis įrodymas, kuriuo grindžiamas suinteresuoto asmens ĮBĮ 8 straipsnio 1 dalyje nustatytos pareigos pažeidimas yra 2013 m. lapkričio 5 d. Lietuvos banko priežiūros tarnybos inspektavimo ataskaita, nors ji apima laikotarpį nuo 2012 m. sausio 1 d. iki 2013 m. rugpjūčio 31 d., t. y. kai Unijai vadovavo N. P., o ne suinteresuotas asmuo, kuris Unijai nebevadovavo 2,5 m. Taip pat nei Lietuvos banko valdybos 2006 m. liepos 27 d. nutarimas Nr. 95, nei suinteresuotam asmeniui iškelta baudžiamoji byla neįrodo, kad Unija buvo nemoki suinteresuoto asmens vadovavimo laikotarpiu. Be to, po 2006 m. liepos 27 d. nutarimo Nr. 95, Unija vykdė veiklą dar 7 metus, o jos nemokumas konstatuotas tik 2013 m. lapkričio 5 d. Lietuvos banko priežiūros tarnybos inspektavimo ataskaitos išvadoje.

4516.3.

46Teismas nepagrįstai rėmėsi 2017 m. spalio 31 d. Klaipėdos apygardos teismo nuosprendžiu ir Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. birželio 26 d. nutartimi, nes minėti procesiniai sprendimai nėra įsiteisėję, bus peržiūrimi kasacine tvarka, ko pasekmė, jie gali būti iš esmės pakeisti.

4716.4.

48Suinteresuotas asmuo iš vadovo pareigų buvo atleistas suėjus pensijos amžiui, šiuo metu jam yra 72 metai, ateityje jis nemato galimybių vystyti nuosavo verslo ar dirbti samdomu privataus juridinio asmens vadovu, todėl taikomais apribojimais nebus pasiekti įstatymo siekiami tikslai. Be to, apeliantas yra 2007 m. jo paties įkurtos asociacijos ,,Jūros veteranai” pirmininkas, todėl apribojus suinteresuoto asmens teisę, jis bus pašalintas iš aktyvaus socialinio gyvenimo.

4917.

50Suinteresuotas asmuo N. P. prašo panaikinti Klaipėdos apygardos teismo 2018 m. gruodžio 5 d. nutarties dalį, kuria apribota jos teisė 4 metus eiti viešojo ir (ar) privataus juridinio asmens vadovo pareigas ar būti kolegialaus valdymo organo nariu. Atskirasis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

5117.1.

52Unija savo prašyme nenurodė nemokumo atsiradimo momento, o teismo nustatytas nemokumo atsiradimo momentas yra 4 metų laikotarpis, per kurį N. P. vadovavo ne pilną mėnesį. Unijos veikla stabiliai ir nuosekliai blogėjo jau po to, kai N. P. nebebuvo administracijos vadove, t. y. 2013 m. lapkričio 5 d. nustatyta prasta ekonominė Unijos būklė (bet ne nemokumas), o N. P. administracijos vadovės pareigų nebėjo nuo 2013 m. gruodžio 19 d. Vykdant tokią veikią, kaip paskolų suteikimas, Unijos finansiniai rodikliai nuolat kinta, tokia situacija susiklostė ir N. P. valdant Uniją, jos rodikliai po kurio laiko buvo suprastėję, bet nemokumo Unija nepasiekė, todėl N. P. neturėjo pareigos kreiptis dėl bankroto bylos iškėlimo.

5317.2.

542014 m. rugsėjo 3 d. Lietuvos banko Priežiūros tarnyba, atsižvelgusi į tai, kad Unija iš esmės pašalino nustatytus trūkumus, sumažino jos veiklos apribojimus - iki 150 tūkst. Lt padidino Unijai leistiną skolinimo sandorių dydį ir atšaukė 2013 m. gruodžio 17 d. duotą raštišką nurodymą dėl indėlių palūkanų normų ribojimo, kas leidžia daryti išvadą, jog Unijos padėtis nuosekliai ir stabiliai neblogėjo, priešingai - buvo pagerėjusi ir jokio nemokumo N. P. valdant Uniją nebuvo, kaip ir nebuvo nemokumo 2014 m. Unijos veikla pablogėjo praėjus dar 2 m., t. y. 2016 m. gruodžio 7 d., kai Lietuvos banko Priežiūros tarnyba nusprendė paskirti laikinąjį atstovą veiklos priežiūrai.

5517.3.

56Faktą, kad Unija, N. P. ją valdant, nebuvo nemoki, patvirtina 2015 m. pagrindiniai kredito unijų sektoriaus veiklos rodikliai po audito, iš kurių matyti, kad Unijos kapitalo pakankamumas buvo 13,23, kapitalas tapo neigiamas 2016 m. birželio 30 d., laikinasis atstovas veiklos priežiūrai paskirtas praėjus dar pusei metų – 2016 m. gruodžio 7 d.

5717.4.

58Jeigu Unija būtų Lietuvos banko pripažinta nemokia jau 2013 m., tai Lietuvos bankas, konstatavęs šią aplinkybę inspektavimo metu, būtų kreipęsis dėl bankroto bylos iškėlimo.

5917.5.

60Teismas nepagrįstai rėmėsi Klaipėdos apygardos teismo nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1-29-255/2017, nes minėtas nuosprendis yra apskųstas kasaciniu skundu, todėl N. P. gali būti ir išteisinta. Atitinkamai nebebūtų pagrindo iš jos reikalauti žalos atlyginimo bei taikyti apribojimo eiti vadovo pareigas.

6117.6.

62Teismas išimtinai rėmėsi tik Unijos pateiktais dokumentais bei nurodytomis aplinkybėmis, o apeliantės nurodytų aplinkybių nevertino.

6317.7.

64Nepaisant to, kad A. L. Unijai vadovavo dar apie 2 m. po N. P. faktinio išėjimo iš užimamų pareigų, tačiau Unija šiam vadovui jokių reikalavimų nereiškia, nors būtent šio vadovo vadovavimo metu Unijai iškelta bankroto byla (kadangi ne pats vadovas inicijavo šios bankroto bylos iškėlimą, akivaizdu, kad jis netinkamai vykdė jam pavestas pareigas).

6517.8.

66Teismas nepasisakė ir neatsižvelgė į tai, kad Unija dėl N. P. ir kitų narių išduotų paskolų (kuriomis neva grindžia nemokumo atsiradimą ir pan.) gavo naudos, t. y. atgavo ne tik paskolintus pinigus, bet ir palūkanas, numatytas sutartyse. Be vertinimo liko ir svarbi aplinkybė, jog suteiktos paskolos (kurių išdavimo procese dalyvavo ir N. P. su kitais valdymo organais) iki šiol yra galiojančios, nėra nuginčytos ar nutrauktos ir Unija turi visas galimybes jas išsiieškoti. Iš to seka, jog N. P. veikė išimtinai Unijos naudai ir tiesiog priėmė rizikingus verslo sprendimus, už kuriuos jai atsakomybė negali kilti.

6718.

68Pareiškėja bankrutavusi kredito unija „Pajūrio kredito unija“, atstovaujama bankroto administratorės S. V., atsiliepimu į atskiruosius skundus prašo juos atmesti, pirmosios instancijos teismo nutartį palikti nepakeistą bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas grindžiamas šiais pagrindiniais atsikirtimais.

6918.1.

70Nutartyje aiškiai nustatyta, kad Unijos nemokumo faktas atsirado 2013 m., kuomet buvo pateikta Lietuvos banko priežiūros tarnybos inspektavimo ataskaita, todėl apeliantai klaidingai teigia, jog šis faktas teismo nebuvo nustatytas. Teismas taip pat teisingai nustatė, kad iš Lietuvos banko priežiūros tarnybos inspektavimo ataskaitos matyti, jog tikrinamuoju laikotarpiu, t. y. nuo 2012 m. sausio 1 d. iki 2013 m. rugpjūčio 31 d., paskolų portfelio kokybės rodikliai blogėjo. Teismas įvertino, jog Unijos nemokumo faktą patvirtina ir UAB „Audito tikslas“ atliktas nepriklausomas auditas už 2005-2014 m. laikotarpį.

7118.2.

72Baudžiamojoje byloje Nr. 1-29-255/2017 priimtas nuosprendis įrodo, jog apeliantai nebuvo sąžiningi, apdairūs ir tinkamai neatliko jiems patikėtų pareigų, laiku nesikreipė dėl bankroto bylos Unijai iškėlimo. Unija yra finansų įstaiga, todėl šios įstaigos vadovams yra keliami aukštesni rūpestingumo, atidumo bei sąžiningumo standartai.

7318.3.

74Atsakovai nepagrįstai teigia, kad Unijos nemokumas nebuvo sąlygotas jų veiksmų, atsakovai reikšmingą laiko tarpą Unijoje užėmė vadovaujančias pareigas, turėjo įgaliojimus, suteiktus teisės aktų pagrindais, taip pat įpareigojimą veikti išimtinai tik Unijos naudai ir interesais.

7518.4.

76Lietuvos banko priežiūros tarnybos inspektavimo ataskaitoje nurodyta, kad vykdyta neatsakinga Unijos valdymo politika. Šiuo pagrindu Lietuvos banko priežiūros tarnyba nusprendė iš užimamų pareigų nušalinti Unijos vadovybę. Sprendimas nušalinti Unijos vadovybę buvo priimtas 2013 m. gruodžio 19 d., kuomet Unijos administracijos vadove buvo N. P.. Unijos vadovais 2009-2014 m. buvę apeliantai nevykdė imperatyvių, teisės aktais įtvirtintų reikalavimų, ko pasekoje, iš užimamų pareigų buvo nuspręsta nušalinti Unijos vadovybę.

77Teisėjų kolegija

konstatuoja:

78IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

7919.

80Apeliacijos objektu yra pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria teismas buvusiems bankrutavusios kredito unijos „Pajūrio kredito unija“ administracijos vadovams V. P. ir N. P. taikė ĮBĮ 10 straipsnio 14 dalyje įtvirtintą sankciją – ribojimą atitinkamai 3 ir 4 metus eiti viešojo ir (ar) privataus juridinio asmens vadovo pareigas ar būti kolegialaus valdymo organo nariu dėl pareigos laiku inicijuoti bankroto bylą BKU „Pajūrio kredito unija“ pažeidimo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas. Ginčijamos nutarties teisėtumą ir pagrįstumą apeliacinės instancijos teismas vertina atskirųjų skundų ribose, t. y. pagal atskiruosiuose skunduose nurodytus faktinius ir teisinius argumentus. Pagrindo peržengti atskirųjų skundų ribas ir absoliučių ginčijamos pirmosios instancijos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 329 straipsnio 2 ir 3 dalys, 338 straipsnis). Dėl naujų įrodymų priėmimo

8120.

82Apeliantė N. P. kartu su atskiruoju skundu pateikė naujus įrodymus – pagrindinius kredito unijų sektoriaus veiklos rodiklius 2015 – 2016 m. laikotarpiu. Pagal CPK 314 straipsnį apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė juos priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į nagrinėjamoje byloje vyraujantį viešąjį interesą bei į tai, kad byloje nėra duomenų apie apeliantės piktnaudžiavimą įrodymų teikimo teise ir vertindamas, kad naujų įrodymų pateikimas apeliacinio proceso neužvilkins, priima apeliantės pateiktus naujus įrodymus, kuriuos vertins kartu su kitais byloje esančiais įrodymais (CPK 314 straipsnis). Iki bylos nagrinėjimo pradžios nebuvo pateikta šalių prieštaravimų dėl naujų įrodymų priėmimo . Dėl ginčo esmės

8321.

84Pagal ĮBĮ 10 straipsnio 14 dalį teismas savo iniciatyva, administratoriaus arba įmonės kreditoriaus (kreditorių), kurio (kurių) teismo patvirtinti reikalavimai vertine išraiška sudaro daugiau kaip pusę visų kreditorių teismo patvirtintų reikalavimų sumos, motyvuotu prašymu gali apriboti asmens teisę nuo 3 iki 5 metų eiti viešojo ir (ar) privataus juridinio asmens vadovo pareigas ar būti kolegialaus valdymo organo nariu, jeigu šis asmuo privalėdamas pagal įstatymą: nepateikė pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo arba pavėlavo jį pateikti per šio įstatymo 8 straipsnio 1 dalyje nustatytus terminus, po teismo nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo neperdavė turto ir (ar) dokumentų, vengė pateikti bankroto procesui reikalingą informaciją ar kitaip trukdė procedūroms.

8522.

86Teismų praktikoje išaiškinta, kad ĮBĮ 10 straipsnio 14 dalyje įtvirtintai sankcijai taikyti užtenka nustatyti bent vieną iš šioje normoje nurodytų neteisėto neveikimo ar neteisėtų veiksmų atvejų (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. sausio 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2-109-381/2016), o minėtoje nuostatoje reglamentuojamo ribojimo taikymas nėra siejamas su jokiomis papildomomis sąlygomis ir (ar) akivaizdžiu vadovo darbo aplaidumu, sąmoningu pareigų nevykdymu (netinkamu vykdymu). Sprendžiant, ar taikyti ĮBĮ 10 straipsnio 14 dalyje įmonės vadovui nustatytą teisės nuo 3 iki 5 metų eiti viešojo ir (ar) privataus juridinio asmens vadovo pareigas ar būti kolegialaus valdymo organo nariu apribojimą, būtina kiekvienu atveju neformaliai, nuosekliai nustatyti ir įvertinti visas faktines aplinkybes, susijusias su įmonės vadovo neveikimu ir tokio elgesio priežastimis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2016 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-152-218/2016).

8723.

88Pirmosios instancijos teismas savo procesinį sprendimą taikyti buvusiems bankrutavusios kredito unijos „Pajūrio kredito unija“ administracijos vadovams V. P. ir N. P. ĮBĮ 10 straipsnio 14 dalyje nustatytą sankciją (apribojimą) grindė pareigos (laiku) inicijuoti bankroto bylą pažeidimu.

8924.

90ĮBĮ 8 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog tuo atveju, jeigu įmonė negali ir (arba) negalės atsiskaityti su kreditoriumi (kreditoriais) ir šis (šie) nesikreipė į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, įmonės vadovas ar kiti asmenys pagal kompetenciją privalo pateikti pareiškimą teismui dėl bankroto bylos iškėlimo nedelsdami, bet ne vėliau kaip per 5 dienas po to, kai įmonė tapo nemoki ir įmonės dalyviai per minimalius įstatymuose arba įmonės steigimo dokumentuose nustatytus terminus dalyvių susirinkimui sušaukti, bet ne vėliau kaip per 40 dienų, nesiėmė priemonių įmonės mokumui atkurti. Kompetentingas valdymo organas apie tai, kad įmonė negali ir (arba) negalės atsiskaityti su kreditoriumi (kreditoriais), nedelsdamas privalo informuoti įmonės dalyvius arba per minimalius įstatymuose arba įmonės steigimo dokumentuose nustatytus terminus ir nustatyta tvarka sušaukti dalyvių susirinkimą.

9125.

92Taigi, sprendžiant, ar Kredito unijos administracijos vadovai pažeidė teisinę pareigą kreiptis į teismą dėl bankroto bylos bendrovei iškėlimo, už ką jiems buvo taikyta ĮBĮ 10 straipsnio 14 dalyje numatyta sankcija, būtina nustatyti aplinkybes, patvirtinančias ĮBĮ nurodytas tokios pareigos atsiradimo sąlygas – įmonės nemokumo momentą, o nustačius šios pareigos pažeidimą – įvertinti tokį neveikimą lėmusias aplinkybes.

9326.

94Apeliantai nesutikimą su skundžiama nutartimi iš esmės grindžia tuo, jog jų vadovavimo laikotarpiu Unija nebuvo nemoki, todėl jiems pareiga inicijuoti bankroto bylą nekilo. Atsižvelgiant į tokią suinteresuotų asmenų poziciją ir nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismui iš bylos duomenų nustačius, kad BKU „Pajūrio kredito unija“ faktiškai nemoki buvo jau 2013 m., kai bankroto byla bendrovei iškelta tik 2017 m. balandžio 19 d. pagal Lietuvos banko pareiškimą, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas vertino ir (ar) pasisakė dėl visų ĮBĮ 10 straipsnio 14 dalyje įtvirtintos sankcijos taikymui reikšmingų aplinkybių.

9527.

96Bylos duomenimis nustatyta, kad 2013 m. lapkričio 5 d. Lietuvos banko priežiūros tarnyba atliko Kredito unijos tikslinį inspektavimą, tikrinimo laikotarpis nuo 2012 m. sausio 1 d. iki 2013 m. rugpjūčio 31 d. Inspektavimo metu buvo nustatyta, kad Kredito unijos vykdytas kreditavimas nebuvo paremtas tinkamu rizikos valdymu: skolininkų būklės vertinimas buvo paviršutiniškas, nebuvo laikomasi atsakingo skolinimo reikalavimų, nevykdoma paskolų tikslinio panaudojimo kontrolė, neužtikrinama pakankama už paskolas įkeičiamo turto vertinimo kontrolė. Kredito unijos taikoma paskolų vertinimo praktika konservatyvi, o suteiktų bei perleistų paskolų vertė yra ženkliai mažesnė nei apskaitoma finansinėse ataskaitose, dėl to yra iškilusi grėsmė kredito unijos veiklos stabilumui (kredito unija priartėtų prie nemokumo ribos, taip pat būtų nevykdomas su paskaičiuotu kredito unijos kapitalu susiję veiklos riziką ribojantys normatyvai). Atlikus apie 70 procentų paskolų portfelio peržiūrą nustatyta, kad unija vykdė rizikingą kreditavimo politiką, kuri ne visada buvo suderinta su saugia ir patikima skolinimo veikla, o kredito unijos taikoma paskolų vertinimo praktika yra nekonstruktyvi. Lietuvos banko priežiūros tarnyba pažymėjo, kad sudarius inspektavimo metu apskaičiuotus specialiuosius atidėjimus, Kredito unija priartėtų prie nemokumo ribos, taip pat, nebūtų vykdomi su perskaičiuotu Kredito unijos kapitalu susiję veiklos riziką ribojantys normatyvai. Todėl Kredito unija turi nedelsiant imtis priemonių kapitalo stiprinimui ir paskolų portfelio kokybės gerinimui ir darė išvadą, kad Kredito unijos organai ir paskolų komitetas netinkamai vykdė savo funkcijas, atskirais atvejais neužtikrino teisės aktų, reglamentuojančių unijų veiklą, vykdymo, nepakankamą dėmesį skyrė veiksmingos vidaus kontrolės sistemos užtikrinimui ir kredito rizikos valdymo vertinimui. Aptariamoje Tikslinio inspektavimo ataskaitoje Lietuvos banko priežiūros tarnyba pastebėjo, kad vertinant 2012 m. Kredito unijos finansines ataskaitas, UAB „Audito tikslas“ atliko nepriklausomą auditą, kurio išvadoje pateikė sąlyginę nuomonę dėl Kredito unijos rezultato, kad Kredito unija nepilnai atsižvelgė į skolininkų finansinę, ekonominę būklę bei kitas aplinkybes, dėl kurių paskolų vertė turėtų būti sumažinta 207 tūkst. Lt ir, atitinkamai, šia suma padidinti kredito unijos ataskaitinių metų nuostoliai; Kredito unijos ilgalaikio materialaus turto vertė buvo mažesnė nei atvaizduojama apskaitoje (nuvertėjimo suma sudarytų ne mažiau kaip 250 tūkst. Lt) ir šis vertės sumažėjimas taip pat turėtų padidinti Kredito unijos nuostolius. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į aukščiau aptartų dokumentų turinį, pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, kad Kredito unijos nemokumo faktas atsirado 2013 m., kuomet Lietuvos banko priežiūros tarnyba pateikė 2013 m. lapkričio 5 d. Tikslinio inspektavimo ataskaitą, kurioje konstatuota, kad 2013 m. Unijai buvo iškilusi rizika dėl nemokumo. Esant nustatytoms šioms aplinkybėms, apeliantų argumentai, susiję su nemokumo fakto konstatavimu, atmesti kaip nepagrįsti.

9728.

98Bylos duomenimis taip pat nustatyta, kad V. P. administracijos vadovu paskirtas 2008 m. sausio 14 d., o registruotas nuo 2009 m. balandžio 4 d. iki 2011 m. balandžio 20 d. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į Nutarties 27 punkte konstatuotas aplinkybes, kad Kredito unijos nemokumas nustatytas 2013 m., taip pat į tai, kad Lietuvos banko priežiūros tarnybos atlikto tikslinio inspektavimo tikrinimo laikotarpis buvo nuo 2012 m. sausio 1 d. iki 2013 m. rugpjūčio 31 d., o UAB „Audito tikslas“ nepriklausomą auditą atliko vertindama 2012 m. Kredito unijos finansines ataskaitas, sutinka su apelianto V. P. argumentais, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sprendė dėl Unijos nemokumo jo vadovavimo laikotarpiu (nuo 2008 m. sausio 14 d. iki 2011 m. sausio 17 d. (atleidimo datą nurodė pats apeliantas V. P.)). Esant nustatytoms aplinkybėms darytina išvada, kad iki nustatyto Kredito unijos faktinio nemokumo, suinteresuotas asmuo daugiau nei 2 metus nebebuvo Unijos administracijos vadovu. Nors pirmosios instancijos teismas apeliantui V. P. ĮBĮ 10 straipsnio 14 dalyje numatytos sankcijos taikymą grindė ir tuo, kad Lietuvos banko valdybos 2006 m. liepos 27 d. nutarimu Nr. 95, kuris priimtas V. P. vadovavimo laikotarpiu, taikė poveikio priemones, tačiau, kaip pagrįstai nurodo apeliantas, taikytos poveikio priemonės nepagrindžia Kredito unijos nemokumo jo vadovavimo laikotarpiu. Be to, po 2006 m. liepos 27 d. nutarimu Nr. 95 taikytų poveikio priemonių, Unija veiklą vykdė dar 7 metus, kuomet 2013 m. lapkričio 5 d. Tikslinio inspektavimo ataskaitoje buvo konstatuotas jos nemokumas.

9929.

100Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į aptartus argumentus, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai apeliantui V. P. apribojo teisę 3 metus eiti viešojo ir (ar) privataus juridinio asmens vadovo pareigas ar būti kolegialaus valdymo organo nariu, nes jis nustatyto Kredito unijos faktinio nemokumo laikotarpiu Kredito unijos administracijos vadovo pareigų nėjo, todėl neturėjo pareigos kreiptis dėl bankroto bylos iškėlimo. Atsižvelgiant į tai, apelianto atskirasis skundas tenkintinas, o skundžiama Klaipėdos apygardos teismo 2018 m. gruodžio 5 d. nutartis dalyje dėl V. P. taikytų apribojimų, naikintina (CPK 337 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

10130.

102Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad N. P. Kredito unijos administracijos vadove buvo išrinkta 2011 m. sausio 14 d., o jos įgaliojimai pasibaigė 2013 m. gruodžio 19 d.; registruota nuo 2011 m. balandžio 20 d. iki 2014 m. sausio 21 d. Tuo tarpu Nutarties 27 punkte konstatuotos aplinkybės patvirtina, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai Kredito unijos nemokumo momentą nustatė 2013 m., remdamasis Lietuvos banko priežiūros tarnybos atliktu tiksliniu inspektavimu laikotarpyje nuo 2012 m. sausio 1 d. iki 2013 m. rugpjūčio 31 d. Taip pat minėta, kad UAB „Audito tikslas“ nepriklausomą auditą atliko vertindama 2012 m. Kredito unijos finansines ataskaitas, todėl apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad apeliantė N. P. nepaneigė tiek pirmosios instancijos teismo, tiek ir apeliacinio teismo išvadų dėl Kredito unijos faktinio nemokumo atsiradimo momento jos vadovavimo laikotarpiu. Kad Unijos valdymo politika buvo neatsakinga patvirtina ir 2013 m. gruodžio 19 d. Lietuvos banko priimtas sprendimas iš užimamų pareigų nušalinti Kredito unijos administracijos vadovą, t. y. N. P., valdybos pirmininką, stebėtojų tarybos pirmininką bei paskolų komiteto pirmininką.

10331.

104Nors Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. kovo 5 d. nutartimi baudžiamojoje byloje Nr. 2K-38-788/2019 tiek apeliantas V. P., tiek ir apeliantė N. P. nuteisti pagal BK 229 straipsnio 1 dalį, tačiau atsižvelgiant į tai, kad Unijos nemokumo faktas nustatytas N. P. vadovavimo laikotarpiu, darytina išvada, kad apeliantės nuteisimas už tarnybos pareigų neatlikimą, taip pat patvirtina pareigos užtikrinti tinkamą Unijos veiklą bei laiku kreiptis į teismą dėl bankroto bylos įmonei iškėlimo nevykdymą. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas nutartyje konstatavo, kad N. P. ir V. P., kaip valdybos nariai, pritardami paskolų išdavimui, tinkamai neįvertino skolininkų finansinės būklės, kurios prieš tai tinkamai neįvertino nei paskolų vadybininkas, nei Paskolų komitetas, pritarė skolinimui papildomam pajui, neužtikrino, kad nebūtų skolinama didesnė nei dešimteriopo besiskolinančio kredito unijos nario pajaus dydžio suma, nesant realaus ir pagrįsto įkeičiamo turto vertinimo, turtą įvertino nepagrįstai per didele verte, taip neužtikrindami, kad išduodamos paskolos suma neviršytų 70 proc. įkeičiamo turto vertės, pažeisdami pareigą savo darbą atlikti protingai, rūpestingai ir sąžiningai, atsižvelgiant į Pajūrio kredito unijos ir jos narių interesus. Esant nustatytoms aplinkybėms, apeliantės argumentai, susiję su išduotomis paskolomis ir naudos iš jų gavimu, atmestini kaip visiškai nepagrįsti.

10532.

106Apeliantės teigimu, pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl bendrovės faktinio nemokumo atsiradimo momento 2013 m., vadovavosi išimtinai bankroto administratorės pateiktais duomenimis, tačiau nevertino jos argumentų, neatsižvelgė į gerėjančius Kredito unijos veiklos rodiklius. Atitinkamai jai nekilo pareiga kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs bylos medžiagą, inter alia, šiuos apeliantės argumentus bei bankroto administratorės atsiliepime į atskiruosius skundus išdėstytą poziciją, neturi pagrindo šių apeliantės argumentų vertinti kaip pagrindžiančių skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties neteisėtumą ir (ar) nepagrįstumą. Suinteresuoto asmens N. P. argumentai dėl Kredito unijos gerų veiklos rodiklių neturi pagrindo, nes šią aplinkybę paneigia tiek 2013 m. lapkričio 5 d. Lietuvos banko priežiūros tarnybos Tikslinio inspektavimo išvada, tiek ir UAB „Audito tikslas“ atlikto nepriklausomo audito išvados. Vien tai, kad pirmosios instancijos teismas kitaip vertino susiklosčiusią situaciją nei siekė apeliantė, t. y. priėmė jai nepalankią nutartį, negali būti vertinami kaip skundžiamo procesinio sprendimo neteisėtumą pagrindžiantys įrodymai. Be to, kasacinio teismo praktikoje ne kartą nurodyta, kad teismo pareiga motyvuoti priimtą sprendimą neturi būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2008 m. kovo 14 d. nutartį civilinėje Nr. 3K-7-38/2008; teisėjų kolegijos 2008 m. spalio 6 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-452/2008; 2006 m. rugsėjo 6 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-453/2006).

10733.

108Atsižvelgiant į aukščiau nustatytas ir nepaneigtas aplinkybes dėl Kredito unijos nemokumo, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas pagrįstai ĮBĮ 10 straipsnio 14 dalyje įtvirtintą ribojimą eiti viešojo ir (ar) privataus juridinio asmens vadovo pareigas ar būti kolegialaus valdymo organo nariu taikė N. P. (CPK 185 straipsnis). Remiantis tuo, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai ištyrė ir įvertino visas reikšmingas aplinkybes ĮBĮ 10 straipsnio 14 dalyje įtvirtintam apribojimui taikyti N. P. atžvilgiu, todėl skundžiama šioje dalyje nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 185 straipsnis).

10934.

110Apeliacinės instancijos teismui atmetus apeliantės N. P. atskirąjį skundą, o V. P. – patenkinus, teisę į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą apeliacinės instancijos teisme įgijo pareiškėja bei apeliantas V. P., tačiau V. P. neprašė jo naudai naudai priteisti bylinėjimosi išlaidų, o pareiškėja nepateikė bylinėjimosi išlaidas pagrindžiančių įrodymų, todėl klausimas dėl bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme, priteisimo nespręstinas.

111Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1, 2 punktu,

Nutarė

112Klaipėdos apygardos teismo 2018 m. gruodžio 5 d. nutartį dalyje dėl bankrutavusios kredito unijos „Pajūrio kredito unija“ buvusio administracijos vadovo V. P. teisės 3 (trejus) metus eiti viešojo ir (ar) privataus juridinio asmens vadovo pareigas ar būti kolegialaus valdymo organo nariu apribojimo, panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – bankrutavusios kredito unijos „Pajūrio kredito unija“ bankroto administratorės prašymą apriboti buvusiam administracijos vadovui V. P. teisę eiti viešojo ir (ar) privataus juridinio asmens vadovo pareigas ar būti kolegialaus valdymo organo nariu, atmesti.

113Likusioje dalyje nutartį palikti nepakeistą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Asta... 2. teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal... 3. Teismas... 4. I.... 5. Ginčo esmė... 6. 1.... 7. Bankrutavusios kredito unijos „Pajūrio kredito unija“ (toliau ir - Kredito... 8. 2.... 9. Nurodė, kad 2013 m. lapkričio 5 d. Lietuvos banko priežiūros tarnyba... 10. 3.... 11. Bankroto bylos iškėlimo metu administracijos vadovu buvo A. L., tačiau... 12. 4.... 13. Laikotarpiu nuo 2009 m. gegužės 4 d. iki 2011 m. balandžio 20 d. Unijos... 14. 5.... 15. N. P. nuo pat 2011 m. balandžio 20 d. (o pagal darbo sutartį nuo 2010 m.... 16. 6.... 17. Unijos veiklos organizavimas ir priežiūra buvo vykdoma išimtinai dviejų... 18. II.... 19. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė... 20. 7.... 21. Klaipėdos apygardos teismas 2018 m. gruodžio 5 d. nutartimi bankrutavusios... 22. 8.... 23. Teismas nustatė, kad Klaipėdos apygardos teismo 2017 m. balandžio 19 d.... 24. 9.... 25. Klaipėdos apygardos teismo 2017 m. balandžio 19 d. nutartyje, kuria Kredito... 26. 10.... 27. Iš 2013 m. lapkričio 5 d. Lietuvos banko priežiūros tarnybos inspektavimo... 28. 11.... 29. Unijos audito patikra, kurią atliko UAB „Audito tikslas“ prieš formuojant... 30. 12.... 31. Klaipėdos apygardos teismo 2017 m. balandžio 19 d. nutartimi unija... 32. 13.... 33. Atsižvelgiant į anksčiau aptartų aplinkybių visumą, teismas manė, kad... 34. 14.... 35. Teismas pažymėjo ir tai, jog įsiteisėjusiu Klaipėdos apygardos teismo... 36. 15.... 37. Teismas darė išvadą, kad bylos duomenų visuma sudaro pagrindą išvadai,... 38. III. Atskirųjų skundų ir atsiliepimo į juos argumentai... 39. 16.... 40. Suinteresuotas asmuo V. P. prašo panaikinti Klaipėdos apygardos teismo 2018... 41. 16.1.... 42. Teismas netinkamai taikė ĮBĮ 8 straipsnio 1 dalį ir 10 straipsnio 14 dalį,... 43. 16.2.... 44. Teismas pažeidė įrodymų pakankamumo taisyklę, todėl nepagrįstai darė... 45. 16.3.... 46. Teismas nepagrįstai rėmėsi 2017 m. spalio 31 d. Klaipėdos apygardos teismo... 47. 16.4.... 48. Suinteresuotas asmuo iš vadovo pareigų buvo atleistas suėjus pensijos... 49. 17.... 50. Suinteresuotas asmuo N. P. prašo panaikinti Klaipėdos apygardos teismo 2018... 51. 17.1.... 52. Unija savo prašyme nenurodė nemokumo atsiradimo momento, o teismo nustatytas... 53. 17.2.... 54. 2014 m. rugsėjo 3 d. Lietuvos banko Priežiūros tarnyba, atsižvelgusi į... 55. 17.3.... 56. Faktą, kad Unija, N. P. ją valdant, nebuvo nemoki, patvirtina 2015 m.... 57. 17.4.... 58. Jeigu Unija būtų Lietuvos banko pripažinta nemokia jau 2013 m., tai Lietuvos... 59. 17.5.... 60. Teismas nepagrįstai rėmėsi Klaipėdos apygardos teismo nuosprendžiu... 61. 17.6.... 62. Teismas išimtinai rėmėsi tik Unijos pateiktais dokumentais bei nurodytomis... 63. 17.7.... 64. Nepaisant to, kad A. L. Unijai vadovavo dar apie 2 m. po N. P. faktinio... 65. 17.8.... 66. Teismas nepasisakė ir neatsižvelgė į tai, kad Unija dėl N. P. ir kitų... 67. 18.... 68. Pareiškėja bankrutavusi kredito unija „Pajūrio kredito unija“,... 69. 18.1.... 70. Nutartyje aiškiai nustatyta, kad Unijos nemokumo faktas atsirado 2013 m.,... 71. 18.2.... 72. Baudžiamojoje byloje Nr. 1-29-255/2017 priimtas nuosprendis įrodo, jog... 73. 18.3.... 74. Atsakovai nepagrįstai teigia, kad Unijos nemokumas nebuvo sąlygotas jų... 75. 18.4.... 76. Lietuvos banko priežiūros tarnybos inspektavimo ataskaitoje nurodyta, kad... 77. Teisėjų kolegija... 78. IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir... 79. 19.... 80. Apeliacijos objektu yra pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria teismas... 81. 20.... 82. Apeliantė N. P. kartu su atskiruoju skundu pateikė naujus įrodymus –... 83. 21.... 84. Pagal ĮBĮ 10 straipsnio 14 dalį teismas savo iniciatyva, administratoriaus... 85. 22.... 86. Teismų praktikoje išaiškinta, kad ĮBĮ 10 straipsnio 14 dalyje įtvirtintai... 87. 23.... 88. Pirmosios instancijos teismas savo procesinį sprendimą taikyti buvusiems... 89. 24.... 90. ĮBĮ 8 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog tuo atveju, jeigu įmonė negali ir... 91. 25.... 92. Taigi, sprendžiant, ar Kredito unijos administracijos vadovai pažeidė... 93. 26.... 94. Apeliantai nesutikimą su skundžiama nutartimi iš esmės grindžia tuo, jog... 95. 27.... 96. Bylos duomenimis nustatyta, kad 2013 m. lapkričio 5 d. Lietuvos banko... 97. 28.... 98. Bylos duomenimis taip pat nustatyta, kad V. P. administracijos vadovu paskirtas... 99. 29.... 100. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į aptartus argumentus,... 101. 30.... 102. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad N. P. Kredito unijos administracijos vadove... 103. 31.... 104. Nors Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. kovo 5 d. nutartimi baudžiamojoje... 105. 32.... 106. Apeliantės teigimu, pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl bendrovės... 107. 33.... 108. Atsižvelgiant į aukščiau nustatytas ir nepaneigtas aplinkybes dėl Kredito... 109. 34.... 110. Apeliacinės instancijos teismui atmetus apeliantės N. P. atskirąjį skundą,... 111. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi... 112. Klaipėdos apygardos teismo 2018 m. gruodžio 5 d. nutartį dalyje dėl... 113. Likusioje dalyje nutartį palikti nepakeistą....