Byla e2-109-381/2016
Dėl Vilniaus apygardos teismo 2015 m. gegužės 25 d. nutarties, kuria pareiškėjui už teismo įpareigojimų nevykdymą paskirta bauda ir apribota teisė eiti viešojo ar privataus juridinio asmens vadovo pareigas

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Artūras Driukas teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės finansų maklerio įmonės "FINBALTUS" buvusio vadovo R. Č. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2015 m. gegužės 25 d. nutarties, kuria pareiškėjui už teismo įpareigojimų nevykdymą paskirta bauda ir apribota teisė eiti viešojo ar privataus juridinio asmens vadovo pareigas.

2Teismas, išnagrinėjęs atskirąjį skundą,

Nustatė

3I. Ginčo esmė

4Vilniaus apygardos teismas 2015 m. vasario 3 d. nutartimi uždarajai akcinei bendrovei finansų maklerio įmonei "FINBALTUS" (toliau – UAB FMĮ „FINBALTUS") iškelta bankroto byla, bankroto administratoriumi paskirta uždaroji akcinė bendrovė „BANKROVITA“ (toliau – UAB „BANKROVITA“ arba bankroto administratorius), įmonės valdymo organai įpareigoti per 15 dienų nuo teismo nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos perduoti administratoriui įmonės turtą pagal balansą, sudarytą nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos duomenimis, ir visus dokumentus.

52015 m. kovo 20 d. pirmosios instancijos teisme buvo gautas bankroto administratoriaus prašymas dėl baudos buvusiam BUAB FMĮ "FINBALTUS" vadovui R. Č. skyrimo ir teisės eiti viešojo ir (ar) privataus juridinio asmens vadovo pareigas apribojimo. Prašyme bankroto administratorius nurodė, kad 2015 m. vasario 21 d. registruotais laiškais UAB FMĮ "FINBALTUS" direktorius buvo informuotas apie įmonei iškeltą bankroto bylą bei pareigą perduoti įmonės dokumentus bankroto administratoriui. 2015 m. kovo 4 d. buvęs UAB FMĮ "FINBALTUS" vadovas R. Č. buvo atvykęs į bankroto administratoriaus biurą, kur jam pasirašytinai buvo įteiktas raštas dėl dokumentų perdavimo. R. Č. įpareigojimą perduoti bankroto administratoriui įmonės turtą pagal balansą, sudarytą nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo duomenimis, ir visus dokumentus prašymo pateiko dieną nebuvo įvykdęs. Pateiktos faktinės aplinkybės bei jas pagrindžiantys įrodymai patvirtina, kad buvęs įmonės vadovas nevykdo įstatyme numatytų reikalavimų, teismo įpareigojimų ir bankroto administratoriaus raginimų. Tokiu savo neveikimu įmonės vadovas piktybiškai trukdo bankroto administratoriui vykdyti bankroto procedūras, vilkina bankroto procesą bei savo veiksmais netiesiogiai daro žalą bankrutuojančios įmonės kreditoriams. Taip pat buvęs įmonės vadovas R. Č. nesilaiko bendrųjų Civilinio kodekso (toliau – CK) 2.87 straipsnyje numatytų pareigų, keliamų įmonės valdymo organams.

6II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

7Vilniaus apygardos teismas 2015 m. gegužės 25 d. nutartimi bankroto administratoriaus prašymą tenkino, už teismo įpareigojimų nevykdymą R. Č. paskyrė 1 500 Eur baudą, taip pat apribojo R. Č. teisę 5 metus eiti viešojo ar privataus juridinio asmens vadovo pareigas.

8Teismas, įvertinęs bankroto administratoriaus prašyme nurodytus argumentus ir juos pagrindžiančius įrodymus, padarė išvadą, kad buvęs UAB FMĮ "FINBALTUS" vadovas R. Č. neįvykdė teismo įpareigojimų perduoti bankroto administratoriui bankrutuojančios įmonės turtą pagal balansą, sudarytą nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo duomenimis, ir visus dokumentus.

9Vadovaudamasis Įmonių bankroto įstatymo (toliau – ĮBĮ) 10 straipsnio 7 dalies 1 punkto, 10 straipsnio 14 dalies nuostatomis, teismas UAB FMĮ "FINBALTUS" vadovui R. Č. už teismo įpareigojimų, nustatytų Vilniaus apygardos teismo 2015 m. vasario 3 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. B2-561-431/2015, nevykdymą paskyrė 1 500 Eur baudą.

10Teismas sprendė, kad buvusio UAB FMĮ "FINBALTUS" vadovo R. Č. veiksmai neatitinka protingos verslo rizikos ir prieštarauja geriems verslo standartams, jo kaltė pasireiškia sąmoningu veikimu nesilaikant įstatymų reikalavimų arba sąmoningu neatlikimu veiksmų, kuriuos teismas įpareigojo atlikti. Tokius buvusio vadovo veiksmus (neveikimą) teismas vertino ne tik kaip neteisėtus, bet ir kaip nesąžiningus, sudarančius pagrindą vadovo atžvilgiu taikyti ĮBĮ 10 straipsnio 14 dalyje numatytus apribojimus.

11III. Atskirojo skundo argumentai

12UAB FMĮ "FINBALTUS" buvęs vadovas R. Č. atskirajame skunde prašo Vilniaus apygardos teismo 2015 m. gegužės 25 d. nutartį dėl baudos skyrimo ir teisės eiti viešojo ar privataus juridinio asmens vadovo pareigas apribojimo panaikinti. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

131. Teismas neatsižvelgė į aplinkybes, kad laikotarpiu nuo 2015 m. balandžio 28 d. iki 2015 m. liepos 31 d. jis buvo išvykęs iš Lietuvos į Prancūziją, kur dirbo pagal terminuotus kontraktus, todėl iki 2015 m. kovo 4 d. apsilankymo pas bankroto administratorių jokių pranešimų ar įspėjimų (raginimų) nebuvo gavęs.

142. Teismas neįvertino aplinkybių, kad gavęs bankroto administratoriaus raštą dėl dokumentų perdavimo, paaiškino bankroto administratoriui, jog visi įmonės dokumentai yra išvežti į Prancūziją, todėl dokumentams parvežti reikia laiko. Taip pat teismas neįvertino aplinkybių, kad sudaryti UAB FMĮ "FINBALTUS" balansą nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienai jis negali, nes neturi tinkamos kvalifikacijos, o įmonės buhalterė nedirba įmonėje nuo 2013 m. lepos mėnesio. Kai balansas buvo sudarytas, visi įmonės dokumentai buvo perduoti UAB „BANKROVITA“ atstovams.

153. Teismas neatsižvelgė į tai, kad dėl įmonės dokumentų nepateikimo nebuvo tiesioginės tyčios, su bankroto administratoriumi buvo bendradarbiaujama, prašomi dokumentai buvo pateikti vėliau, todėl skundžiamoje teismo nutartyje padaryta išvada dėl nesąžiningumo yra nepagrįsta, o pritaikytos sankcijos neproporcingos.

164. Teismas neatsižvelgė į sunkią materialinę padėtį – šiuo metu registruotas darbo biržoje, gauna bedarbio pašalpą ir neturi nuolatinių pajamų.

17IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

18( - ) straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (( - ) straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme, išskyrus CPK XVI skyriaus II skirsnyje numatytas išimtis.

19Apeliacijos objektą sudaro teismo nutarties, kuria pirmosios instancijos teismas buvusiam bankrutuojančios įmonės vadovui paskyrė baudą ir apribojo teisę eiti viešojo ar privataus juridinio asmens vadovo pareigas, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

20Apeliacinis procesas dėl baudos skyrimo (ne)pagrįstumo nutrauktinas

21CPK 1 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad įmonių bankroto bylos nagrinėjamos pagal šio kodekso taisykles, išskyrus išimtis, kurias nustato kiti įstatymai. Įmonių bankroto procesą (bankroto bylos iškėlimą, kreditorių reikalavimų pateikimą ir tvirtinimą, įmonės likvidavimą dėl bankroto, taip pat kitas su bankrotu susijusias procedūras) reglamentuoja ĮBĮ. ĮBĮ 1 straipsnio 3 dalyje įtvirtintas šio įstatymo normų taikymo prioritetas kitų įstatymų atžvilgiu vykdant įmonės bankroto procedūras, kitų įstatymų nuostatos taikomos tiek, kiek jos neprieštarauja šio įstatymo nuostatoms.

22ĮBĮ 9 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad kai įmonei yra įteikti šio įstatymo 6 straipsnio 4 dalyje ir 8 straipsnio 3 dalyje nurodyti dokumentai, įmonės vadovas ne vėliau kaip per 5 dienas nuo jų gavimo dienos pateikia teismui įmonės kreditorių ir skolininkų sąrašus, kuriuose nurodyti jų adresai, įsipareigojimų ir skolų sumos, atsiskaitymo terminai, praėjusių finansinių metų ir ataskaitinių finansinių metų laikotarpio iki kreditorių pareiškimo pateikimo teismui dienos finansinių ataskaitų rinkinį, informaciją apie teismuose iškeltas bylas ir išieškojimus ne ginčo tvarka, įkeistą turtą ir kitus įsipareigojimus. Jeigu įmonės vadovas be pateisinamos priežasties per nurodytą terminą nepateikia teismui nurodytų dokumentų, teismas arba teisėjas gali skirti įmonės vadovui iki 2 896 eurų baudą (ĮBĮ 10 straipsnio 7 dalies 1 punktas). ĮBĮ 9 straipsnio 1 dalies normos pagrindinis tikslas yra drausminti nesąžiningus, neveiklius įmonės, kurios atžvilgiu yra sprendžiamas klausimas dėl bankroto bylos iškėlimo, vadovus, ignoruojančios teismo sprendimų (nurodymų) privalomumą, priversti juos kuo greičiau pateikti įmonės finansinius bei kitus svarbiausius su įmonės veikla susijusius dokumentus, siekiant visapusiškai įvertinti bendrovės mokumo/nemokumo būklę, sprendžiant bankroto bylos iškėlimo klausimą, juo labiau, kad ĮBĮ 9 straipsnio 6 dalis numato, kad teismas arba teisėjas ne vėliau kaip per vieną mėnesį nuo pareiškimo gavimo dienos priima nutartį iškelti bankroto bylą ar atsisakyti ją iškelti. Jeigu įmonės valdymo organai nepateikė teismo reikalaujamų dokumentų bei įmonės turto dėl objektyvių priežasčių, teismas turėtų panaikinti jiems paskirtą baudą, tačiau įrodinėjimo pareiga, jog egzistuoja pateisinama priežastis nepateikti nutartyje nurodytų dokumentų, tenka valdymo organams (Lietuvos apeliacinio teismo 2009 m. birželio 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-691/2009). Atkreiptinas dėmesys, kad ĮBĮ nereglamentuoja baudos už minėtos pareigos nevykdymą skyrimo procedūros. Dėl šios priežasties nagrinėjamu atveju turi būti taikomos bendrosios CPK įtvirtintos proceso teisės normos. Pagal ĮBĮ 10 straipsnio 1 dalį bankroto bylos iškeliamos ir nagrinėjamos CPK nustatyta ginčo teisenos tvarka, išskyrus šio įstatymo nustatytas išimtis (Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. birželio 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-1655/2013; 2013 m. liepos 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-1784/2013, 2015 m. balandžio 23 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2-1003-381/2015).

23CPK 107 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad asmuo, kuriam paskirta bauda, per keturiolika dienų nuo nutarties priėmimo gali prašyti teismą, paskyrusį baudą, ją panaikinti ar sumažinti, o to paties straipsnio 2 dalyje numatyta, kad dėl teismo nutarties, kuria pareiškimas panaikinti ar sumažinti baudą atmetamas, gali būti duodamas atskirasis skundas.

24Bylos duomenimis nustatyta, kad skundžiama pirmosios instancijos teismo 2015 m. gegužės 25 d. nutartimi BUAB FMĮ „FINBALTUS“ buvusiam vadovui R. Č. už teismo įpareigojimų nevykdymą paskirta 1 500 Eur bauda bei išaiškinta teisė per keturiolika dienų nuo nutarties priėmimo prašyti teismą, paskyrusį baudą, ją panaikinti ar sumažinti. R. Č., pasinaudodamas jam išaiškinta teise, 2015 m. rugpjūčio 28 d. pateikė pirmosios instancijos teismui prašymą dėl procesinių terminų atnaujinimo ir teismo 2015 m. gegužės 25 d. nutartimi paskirtos baudos ir teisės eiti viešojo ar privataus juridinio asmens vadovo pareigas apribojimo panaikinimo. Pirmosios instancijos teismas 2015 m. rugsėjo 4 d. nutartimi R. Č. prašymą patenkino iš dalies – atnaujinto terminą atskirajam skundui dėl Vilniaus apygardos teismo 2015 m. gegužės 25 d. nutarties dalies, kuria R. Č. penkeriems metams apribota teisė eiti viešojo ar privataus juridinio asmens vadovo pareigas, pateikti bei atmetė prašymą dėl Vilniaus apygardos teismo 2015 m. gegužės 25 d. nutartimi paskirtos 1 500,00 Eur baudos panaikinimo. Taigi, UAB FMĮ „FINBALTUS“ buvęs vadovas R. Č. pasinaudojo CPK 107 straipsnio 1 dalyje jam suteikta teise prašyti teismą, paskyrusį baudą, ją panaikinti ar sumažinti, tačiau toks jo prašymas buvo atmestas teismo 2015 m. rugsėjo 4 d. nutartimi. Vilniaus apygardos teismo 2015 m. rugsėjo 4 d. nutartyje UAB FMĮ „FINBALTUS“ buvusiam vadovui R. Č. buvo išaiškinta teisė per septynias dienas nuo nutarties patvirtintos kopijos įteikimo jam dienos pateikti atskirąjį skundą Lietuvos apeliaciniam teismui, skundą paduodant per Vilniaus apygardos teismą. Bylos duomenimis, Vilniaus apygardos teismo 2015 m. rugsėjo 4 d. nutartis apeliacine tvarka nebuvo apskųsta, yra įsiteisėjusi.

25CPK 301 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad apeliacine tvarka gali būti skundžiami neįsiteisėję pirmosios instancijos teismo priimti sprendimai (nutartys), t. y. apeliacija galima, kai yra priimtas apeliacijos objektu pagal įstatymą galintis būti teismo procesinis sprendimas ar nutartis. CPK 315 straipsnio 2 dalies 3 punkte nustatyta, kad apeliacinis skundas nepriimamas ir grąžinamas jį padavusiam asmeniui, jeigu skundžiamas sprendimas (nutartis), kuris pagal įstatymus negali būti apeliacinio apskundimo objektas. Jei šis trūkumas paaiškėja nagrinėjant bylą apeliacine tvarka, apeliacinis procesas nutraukiamas (CPK 315 straipsnio 5 dalis). Šios nuostatos taikomos ir atskirųjų skundų nagrinėjimui (CPK 338 straipsnis).

26Atsižvelgiant į nurodytą teisinį reglamentavimą bei nustatytas faktines bylos aplinkybes, darytina išvada, kad Vilniaus apygardos teismo 2015 m. gegužės 25 d. nutarties dalis, kuria apeliantui paskirta bauda, negali būti apeliacijos objektu. Esant nurodytoms aplinkybėms, apeliacinis procesas dėl Vilniaus apygardos teismo 2015 m. gegužės 25 d. nutarties dalies, kuria apeliantui paskirta bauda, nutrauktinas (CPK 315 straipsnio 2 dalies 3 punktas, 5 dalis).

27Atskirojo skundo dalis dėl teisės eiti viešojo ar privataus juridinio asmens vadovo pareigas apribojimo (ne)pagrįstumo tenkintina

28Vadovaujantis ĮBĮ 10 straipsnio 14 dalimi, teismas savo iniciatyva, administratoriaus arba įmonės kreditoriaus (kreditorių), kurio (kurių) teismo patvirtinti reikalavimai vertine išraiška sudaro daugiau kaip pusę visų kreditorių teismo patvirtintų reikalavimų sumos, motyvuotu prašymu gali apriboti asmens teisę nuo 3 iki 5 metų eiti viešojo ir (ar) privataus juridinio asmens vadovo pareigas ar būti kolegialaus valdymo organo nariu, nustatęs bent vieną iš neteisėto neveikimo ar neteisėtų veiksmų atvejų: 1) buvęs vadovas nepateikė pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo arba pavėlavo jį pateikti per šio įstatymo 8 straipsnio 1 dalyje nustatytus terminus, 2) po nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo neperdavė turto ir (ar) dokumentų, 3) vengė pateikti bankroto procesui reikalingą informaciją, 4) kitaip trukdė vykdyti bankroto procedūras. Nurodytoje teisės normoje numatyta galimybė taikyti griežtesnę sankciją – teisės eiti viešojo ir (ar) privataus juridinio asmens vadovo pareigas ar būti kolegialaus valdymo organo nariu apribojimą už analogišką pažeidimą, kaip ir numatytą ĮBĮ 9 straipsnio 1 dalyje, t. y. po nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo turto ir (ar) dokumentų neperdavimą. Teismo teisė taikyti šias įstatymo numatytas sankcijas tiesiogiai siejama su įmonės valdymo organų pareiga laikytis sąžiningos verslo praktikos, taip pat su siekiu užtikrinti operatyvų ir ekonomišką bankroto procesą, užtikrinti kreditorių interesus.

29Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas skundžiama 2015 m. gegužės 25 d. nutartimi UAB FMĮ „FINBALTUS“ buvusiam vadovui R. Č. už teismo įpareigojimų, nustatytų teismo 2015 m. vasario 3 d. nutartyje, nevykdymą paskyrė ne tik 1 500 Eur baudą, bet ir teisės eiti viešojo ar privataus juridinio asmens vadovo pareigas apribojimą penkeriems metams. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad buvusio UAB FMĮ "FINBALTUS" vadovo R. Č. veiksmai, kai teismo nustatytais terminais bankroto administratoriui neperduodami bankrutuojančios įmonės dokumentai, neatitinka protingos verslo rizikos ir prieštarauja geriems verslo standartams, yra neteisėti ir nesąžiningi, todėl yra pagrindas tokio vadovo atžvilgiu taikyti ne tik piniginę baudą, bet ir ĮBĮ 10 straipsnio 14 dalyje numatytą apribojimą. Apeliantas, nesutikdamas su tokia teismo išvada, teigia, kad jam paskirta nuobauda - teisės eiti viešojo ar privataus juridinio asmens vadovo pareigas apribojimas penkeriems metams, yra neproporcinga padarytam pažeidimui, juo labiau atsižvelgiant į tai, kad laikotarpiu nuo 2015 m. balandžio 28 d. iki 2015 m. liepos 31 d. jis buvo išvykęs iš Lietuvos į Prancūziją bei apie UAB FMĮ "FINBALTUS" bankroto bylą nieko nežinojo, gavęs teismo įpareigojimą bendradarbiavo su bankroto administratoriumi, teismo reikalaujamus dokumentus pateikė vėliau. Apeliacinės instancijos teismas iš dalies sutikdamas su apelianto argumentais, sprendžia, kad nagrinėjamu atveju, kai apeliantui už to paties pažeidimo padarymą įsiteisėjusia teismo nutartimi jau yra paskirta piniginė nuobauda, dar vienos griežtesnės sankcijos pritaikymas savo pasekmėmis yra neproporcingas padarytam pažeidimui.

30Bylos duomenimis nustatyta, kad R. Č. UAB FMĮ „FINBALTUS“ vadovu yra paskirtas nuo 2000 m. spalio 23 d.; iki bankroto bylos iškėlimo pareiškėjas VSDFV Vilniaus skyrius pagal ĮBĮ nuostatas raštu (vadovo gyvenamosios vietos adresu) informavo įmonės vadovą apie ketinimą kreiptis į teismą dėl bankroto bylos įmonei iškėlimo, jeigu nebus sumokėta skola. Įmonei nesumokėjus skolos, pareiškėjas kreipėsi į teismą su pareiškimu dėl bankroto UAB FMĮ „FINBALTUS“ iškėlimo. Vilniaus miesto apygardos teismas 2014 m. gruodžio 22 d. pranešimu dėl atsiliepimo į pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo įpareigojo įmonės vadovą pateikti teismui įmonės kreditorių ir skolininkų sąrašus, kuriuose nurodyti jų adresai, įsipareigojimų ir skolų sumos, atsiskaitymo terminai, praėjusių metų ir ataskaitinių metų laikotarpio iki kreditorių pareiškimo pateikimo teismui dienos finansinių ataskaitų rinkinį, informaciją apie teismuose iškeltas bylas bei išieškojimus ne ginčo tvarka, įkeistą turtą ir kitus įsipareigojimus. Įmonės vadovas iki teismo paskirto posėdžio dienos nepateikė teismo reikalaujamų ir pagal ĮBĮ privalomų pateikti dokumentų. Vilniaus apygardos teismas 2015 m. vasario 3 d. nutartimi iškėlė UAB FMĮ „FINBALTUS“ bankroto bylą ir įpareigojo įmonės valdymo organus per maksimalų įstatyme numatytą 15 dienų terminą nuo teismo nutarties įsiteisėjimo dienos perduoti bankroto administratoriui įmonės turtą pagal balansą, sudarytą nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos duomenimis, ir visus dokumentus. Minėta nutartis įsiteisėjo 2015 m. vasario 14 d., todėl įmonės vadovas privalėjo visus nurodytus dokumentus bankroto administratoriui pateikti iki 2015 m. kovo 2 d. Įmonės vadovas šios pareigos laiku neįvykdė, todėl teismas išdavė bankroto administratoriui vykdomąjį raštą bei paskyrė įmonės vadovui baudą bei apribojo jo teisę 5 metus eiti viešojo ir privataus juridinio asmens vadovo pareigas. R. Č. teismo reikalaujamus bankrutuojančios įmonės dokumentus bankroto administratoriui perdavė 2015 m. balandžio 8 ir 10 d., tai yra jau po bankroto administratoriaus kreipimosi į teismą su prašymu dėl baudos jam skyrimo, tačiau teismui neišnagrinėjus šio prašymo iš esmės. Kaip matyti iš UAB FMĮ „FINBALTUS“ kreditorių susirinkimo, vykusio 2015 m. birželio 26 d., protokolo Nr. 1, įmonės vadovas dalį dokumentų papildomai atsiuntė bankroto administratoriui 2015 m. balandžio 16 ir 24 d., tačiau nepateikė dokumentų, susijusių su debitorių skolomis, taip pat dalies dokumentų originalų.

31Nurodytos aplinkybės patvirtina, kad teismo pranešimo dėl atsiliepimo į pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo pateikimo ir nutarties dėl bankroto bylos iškėlimo siuntimo metu, buvęs UAB FMĮ „FINBALTUS“ vadovas R. Č. buvo Lietuvoje, todėl būdamas rūpestingas ir atidus turėjo pareigą domėtis įmonės finansine būkle bei atitinkamai jai siunčiamais dokumentais. Pažymėtina, kad visi teismo bei byloje dalyvaujančių asmenų procesiniai dokumentai (tiek nagrinėjant klausimą dėl bankroto bylos iškėlimo, tiek ją iškėlus) yra įteikiami CPK 117-130 straipsniuose įtvirtinta procesinių dokumentų įteikimo tvarka, išskyrus ĮBĮ numatytas išimtis (ĮBĮ 10 straipsnio 1 dalis). Sprendžiant klausimą dėl pareiškimo iškelti bankroto bylą su priedais ar teismo nutarties, kuria iškelta bankroto byla, tinkamo įteikimo skolininkui (atsakovui), ĮBĮ jokių išimčių nėra nustatyta. Vadinasi, tokia teismo nutartis atsakovui turi būti įteikta juridinių asmenų registre nurodytu buveinės adresu, išskyrus atvejus, kai juridinis asmuo nurodo kitą procesinių dokumentų įteikimo adresą arba kai įteikiama elektroninių ryšių priemonėmis (CPK 122 straipsnio 2 dalis). Tuo atveju, kai procesinių dokumentų įteikti juridinio asmens buveinės vietoje ar kitoje juridinio asmens nurodytoje vietoje nepavyksta, procesinis dokumentas siunčiamas juridinio asmens buveinės adresu ir laikomas įteiktu praėjus 10 dienų nuo išsiuntimo (CPK 123 straipsnio 2 dalis ir 4 dalis). Minėtos teisinės nuostatos leidžia daryti išvadą, kad įstatymo leidėjas apribojo atsakovo (skolininko), kuris yra juridinis asmuo, galimybę vilkinti civilinės bylos (įskaitant ir dėl bankroto bylos iškėlimo) nagrinėjimą vien dėl faktiškai neįteiktų procesinių dokumentų bei perkėlė atsakovui visą riziką dėl su tuo susijusių neigiamų padarinių kilimo (Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. liepos 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-1252/2014).

32Iš bylos medžiagos matyti, kad atsakovui procesiniai dokumentai (teismo pranešimas dėl atsiliepimo į pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo pateikimo, kuriame įmonės vadovui buvo nustatytas įpareigojimas pateikti įmonės dokumentus, bei teismo nutartis dėl bankroto bylos įmonei iškėlimo, kurioje taip pat buvo nustatytas įpareigojimas pateikti teismui įmonės dokumentus) buvo siųsti Juridinių asmenų registre nurodytu adresu, tačiau grįžo neįteikti, su nuoroda, jog atsakovas dokumentų „neatsiėmė“, todėl buvo laikoma, kad procesiniai dokumentai atsakovui įteikti praėjus 10 dienų nuo dokumentų išsiuntimo. Esant nurodytoms aplinkybėms, pirmosios instancijos teismas pagrįstai, vadovaudamasis CPK 123 straipsnio 4 dalimi, sprendė, kad nurodytoje situacijoje procesiniai dokumentai atsakovui įteikti praėjus 10 dienų nuo dokumentų išsiuntimo.

33Apeliacinės instancijos teismas atmeta kaip nepagrįstus apelianto argumentus, kad įmonės buhalterė nedirba įmonėje nuo 2013 m. lepos mėnesio, o jis neturėjo tinkamos kvalifikacijos parengti teismo reikalaujamus finansinius dokumentus. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad kasacinio teismo praktikoje akcentuojama, jog administracijos vadovo buvimas bendrovės organu lemia tai, jog daugelis administracijos vadovo teisių ir pareigų atsiranda įstatymo, o ne sutarties pagrindu, taigi administracijos vadovo ir bendrovės santykiams daugiau būdingi įstatyminio atstovavimo bruožai. Be to, vadovo, kaip bendrovės valdymo organo, teisinį statusą reglamentuoja civilinės teisės normos, taikomos akcinių bendrovių organų veiklai reguliuoti (pavyzdžiui, ABĮ 19 straipsnio 1, 4, 6, 8 dalys, 37 straipsnis, CK 2.81 straipsnio 1 dalis, 2.82 straipsnio 1, 2, 3 dalys, 2.87 straipsnis ir kt.). Administracijos vadovas yra specialus subjektas, kuriam taikomi aukštesni veiklos ir atsakomybės standartai, nei eiliniam bendrovės darbuotojui; įmonę ir administracijos vadovą sieja pasitikėjimo (fiduciariniai) santykiai; tai reiškia, kad įmonės administracijos vadovas privalo ex officio veikti išimtinai įmonės interesais; administracijos vadovui keliama lojalumo pareiga (duty of loyalty); įmonės vadovas atstovauja bendrovei, atsako už įmonės kasdienės veiklos organizavimą; jis turi veikti rūpestingai, sąžiningai, atidžiai, kvalifikuotai bei daryti viską, kas nuo jo priklauso, kad jo vadovaujama įmonė veiktų pagal įstatymus ir kitus teisės aktus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2002 m. birželio 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-880/2002; 2009 m. lapkričio 20 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-444/2009).

34Bendrovės vadovas yra vienasmenis bendrovės valdymo organas (Akcinių bendrovių įstatymo 37 straipsnio 1 dalis). Valdymo organas atsako už juridinio asmens dalyvių susirinkimo sušaukimą, pranešimą juridinio asmens dalyviams apie esminius įvykius, turinčius reikšmės juridinio asmens veiklai, juridinio asmens veiklos organizavimą, juridinio asmens dalyvių apskaitą, veiksmus, nurodytus CK 2.4 straipsnio trečiojoje dalyje, jei kitaip nenumatyta atskirų juridinių asmenų veiklą reglamentuojančiuose įstatymuose (CK 2.82 straipsnio 3 dalis). Akcinių bendrovių įstatymo 37 straipsnis nustato bendrovės vadovo teises bei pareigas ir numato, kad bendrovės vadovas atsako už bendrovės veiklos organizavimą bei jos tikslų įgyvendinimą ir t.t. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad vadovas privalo dirbti rūpestingai ir kvalifikuotai bei daryti viską, kas nuo jo priklauso, kad jo vadovaujama įmonė veiktų pagal įstatymus ir kitus teisės aktus. Įmonės vadovas taip pat privalo rūpintis, kad įmonė laikytųsi įstatymų, nustatytų jos veiklos apribojimų. Ar vadovas konkrečiu atveju šią pareigą įvykdė, nustatoma pagal tam tikrus objektyvius elgesio standartus – rūpestingo, apdairaus, protingo vadovo elgesio matą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. gegužės 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-266/2006; 2014 m. sausio 9 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-124/2014).

35Nagrinėjamu atveju apeliantas, būdamas UAB FMĮ „FINBALTUS“ vadovu, žinodamas apie įmonės sunkią finansinę būklę, esamus įmonės įsipareigojimus ir skolas, iki išvykimo į užsienį bei išvykimo metu privalėjo tinkamai organizuoti įmonės kasdieninę veiklą, užtikrinti, kad įmonės finansinės atskaitomybės dokumentai būtų laiku parengti, surašyti ir būtų įmonėje bei įmonės žinioje. Todėl aplinkybės, kad bankrutuojančios įmonės buhalterė nedirba įmonėje nuo 2013 m. lepos mėnesio, o pats vadovas neturi atitinkamos kompetencijos rengiant įmonės finansinius dokumentus, nelaikytinos pateisimomis priežastimis, sudarančiomis pagrindą įmonės vadovui tinkamai nevykdyti įstatyminės pareigos pateikti įmonės dokumentus bankroto administratoriui. Be to, aplinkybės, kad atsakovo vadovas ar kiti darbuotojai aplaidžiai vykdo savo pareigas, susijusias su bankrutuojančiai įmonei adresuotos korespondencijos priėmimu, taip pat nelaikytinos klaida ar kita objektyvia nuo atsakovo valios nepriklausančia priežastimi (Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. liepos 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-1252/2014).

36Pažymėtina, kad civilinio proceso bendrosios normos įpareigoja bylos dalyvius elgtis sąžiningai, rūpestingai ir laiku pateikti teismui įrodymus, argumentus (CPK 7 straipsnis). Bankroto procedūros dėl byloje vyraujančio viešojo intereso turi vykti ne tik nuosekliai, bet ir kuo operatyviau. Įstatymų leidėjas nustato sankcijų taikymo galimybę asmenims, kurie trukdo operatyviai vykdyti bankroto procedūras, piktnaudžiauja savo procesinėmis teisėmis ar kitaip nesąžiningai elgiasi. Todėl apeliacinės instancijos teismas iš esmės sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad toks apelianto elgesys, kai be pateisinamų priežasčių neįvykdomi teismo įpareigojimai, negali būti vertinamas kaip sąžiningas bei sudaro pagrindą atsakomybės priemonių taikymui. Tačiau tuo pačiu atkreiptinas dėmesys į tai, kad ĮBĮ 10 straipsnio 7 dalies 1 punkte numatytos baudos paskyrimo buvusiajam vadovui tikslas priversti buvusį vadovą kuo greičiau pateikti bankroto procedūras vykdančiam administratoriui įmonės finansinius bei kitus svarbiausius su įmonės veikla susijusius dokumentus, kad būtų galima vykdyti bankroto procedūras. Nagrinėjamu atveju bylos duomenys patvirtina, kad R. Č. dalį teismo reikalaujamus bankrutuojančios įmonės dokumentus bei turtą, nors ir pavėluotai, bet perdavė bankroto administratoriui (2015 m. balandžio 8 ir 10 d.), tuo tarpu pirmosios instancijos teismas, skundžiamos teismo nutarties priėmimo metu disponuodamas šia informacija, parinkdamas nuobaudos rūšį buvusiam įmonės vadovui šių aplinkybių nevertino, taip pat nesprendė, ar trūkstamų dokumentų savalaikis nepateikimas turėjo esminės reikšmės bankroto procedūros operatyvumui.

37Atkreiptinas dėmesys į tai, kad ĮBĮ 10 straipsnio 14 dalyje nustatytos sankcijos bankrutuojančios įmonės vadovui taikymas galimas tik tuomet, jeigu nustatomas akivaizdus įmonės vadovo aplaidumas (nerūpestingumas) einant savo pareigas ar sąmoningas jų netinkamas vykdymas, materializavęsis įmonės veikimu ne pagal įstatymus arba bona fide bei rūpestingumo reikalavimų nesilaikymu įmonės kreditorių atžvilgiu, ar (ir) vadovo nebendradarbiavimas su bankroto administratoriumi, kuris pasireiškia tiek tyčiniu įmonės turto ar (ir) dokumentų neperdavimu, tiek nurodytų veiksmų neatlikimu dėl to, kad jie buvo prarasti ar nesudaryti dėl netinkamo įmonės valdymo (Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. gegužės 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-974/2014 2015 m. vasario 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2-514-180/2015). Sprendžiant ĮBĮ 10 straipsnio 14 dalyje nustatytos sankcijos taikymo klausimus privalu išlaikyti pusiausvyrą tarp poreikio užtikrinti atsakingo valdymo standartų laikymąsi ir verslo (ūkinės-komercinės veiklos) laisvės ribojimo, t. y. nepažeisti proporcingumo principo imperatyvų. Ribojimas eiti įmonės vadovo pareigas lemia socialiai nenaudingą rezultatą darbingam žmogui, kuomet apribojamos jo galimybės ir noras dirbti bei užsidirbti, likviduoti skolas. Be to, tokia sankcija, jei būtų neginčijamai nustatyta, kad apeliantas turi kažkokio įmonės turto ar dokumentų ir jų neperduoda, nepasiektų norimo tikslo – neskatintų įvykdyti tą prievolę, dėl kurios nevykdymo yra paskirta sankcija.

38Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs nustatytas faktines aplinkybes, sprendžia, kad nagrinėjamu atveju papildomos nuobaudos bankrutuojančios įmonės vadovui skyrimas savo pasekmėmis neproporcingas padarytam pažeidimui bei siekiamiems tikslams. Toks situacijos vertinimas atitinka formuojamą Lietuvos apeliacinio teismo praktiką, kad pagal savo paskirtį (tikslą) juridinio asmens vadovo teisės eiti tam tikras pareigas apribojimas turėtų būti taikomas išimtiniais atvejais, bet ne už formalius pažeidimus.

39Atsižvelgdamas į ankščiau išdėstytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad skundžiamos teismo nutarties dalis dėl teisės eiti viešojo ar privataus juridinio asmens vadovo pareigas apribojimo penkeriems metams naikintina dėl netinkamo teisės normų taikymo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 338 straipsnis, ĮBĮ 10 straipsnio 14 dalis).

40Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 315 straipsnio 2 dalies 3 punktu ir 5 dalimi, 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu

Nutarė

41Apeliacinį procesą dėl Vilniaus apygardos teismo 2015 m. gegužės 25 d. nutarties dalies, kuria R. Č. paskirta bauda, nutraukti.

42Panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2015 m. gegužės 25 d. nutarties dalį dėl R. Č. teisės eiti viešojo ar privataus juridinio asmens vadovo pareigas apribojimo penkeriems metams ir išspręsti šį klausimą iš esmės – atmesti uždarosios akcinės bendrovės finansų maklerio įmonės "FINBALTUS“ bankroto administratoriaus uždarosios akcinės bendrovės „BANKROVITA“ prašymą dėl R. Č. teisės eiti viešojo ar privataus juridinio asmens vadovo pareigas apribojimo.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Artūras... 2. Teismas, išnagrinėjęs atskirąjį skundą,... 3. I. Ginčo esmė... 4. Vilniaus apygardos teismas 2015 m. vasario 3 d. nutartimi uždarajai akcinei... 5. 2015 m. kovo 20 d. pirmosios instancijos teisme buvo gautas bankroto... 6. II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė... 7. Vilniaus apygardos teismas 2015 m. gegužės 25 d. nutartimi bankroto... 8. Teismas, įvertinęs bankroto administratoriaus prašyme nurodytus argumentus... 9. Vadovaudamasis Įmonių bankroto įstatymo (toliau – ĮBĮ) 10 straipsnio 7... 10. Teismas sprendė, kad buvusio UAB FMĮ "FINBALTUS" vadovo R. Č. veiksmai... 11. III. Atskirojo skundo argumentai... 12. UAB FMĮ "FINBALTUS" buvęs vadovas R. Č. atskirajame skunde prašo Vilniaus... 13. 1. Teismas neatsižvelgė į aplinkybes, kad laikotarpiu nuo 2015 m. balandžio... 14. 2. Teismas neįvertino aplinkybių, kad gavęs bankroto administratoriaus... 15. 3. Teismas neatsižvelgė į tai, kad dėl įmonės dokumentų nepateikimo... 16. 4. Teismas neatsižvelgė į sunkią materialinę padėtį – šiuo metu... 17. IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai... 18. ( - ) straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka... 19. Apeliacijos objektą sudaro teismo nutarties, kuria pirmosios instancijos... 20. Apeliacinis procesas dėl baudos skyrimo (ne)pagrįstumo nutrauktinas... 21. CPK 1 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad įmonių bankroto bylos nagrinėjamos... 22. ĮBĮ 9 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad kai įmonei yra įteikti šio... 23. CPK 107 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad asmuo, kuriam paskirta bauda, per... 24. Bylos duomenimis nustatyta, kad skundžiama pirmosios instancijos teismo 2015... 25. CPK 301 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad apeliacine tvarka gali būti... 26. Atsižvelgiant į nurodytą teisinį reglamentavimą bei nustatytas faktines... 27. Atskirojo skundo dalis dėl teisės eiti viešojo ar privataus juridinio asmens... 28. Vadovaujantis ĮBĮ 10 straipsnio 14 dalimi, teismas savo iniciatyva,... 29. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas skundžiama 2015 m. gegužės... 30. Bylos duomenimis nustatyta, kad R. Č. UAB FMĮ „FINBALTUS“ vadovu yra... 31. Nurodytos aplinkybės patvirtina, kad teismo pranešimo dėl atsiliepimo į... 32. Iš bylos medžiagos matyti, kad atsakovui procesiniai dokumentai (teismo... 33. Apeliacinės instancijos teismas atmeta kaip nepagrįstus apelianto argumentus,... 34. Bendrovės vadovas yra vienasmenis bendrovės valdymo organas (Akcinių... 35. Nagrinėjamu atveju apeliantas, būdamas UAB FMĮ „FINBALTUS“ vadovu,... 36. Pažymėtina, kad civilinio proceso bendrosios normos įpareigoja bylos... 37. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad ĮBĮ 10 straipsnio 14 dalyje nustatytos... 38. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs nustatytas faktines aplinkybes,... 39. Atsižvelgdamas į ankščiau išdėstytas aplinkybes, apeliacinės instancijos... 40. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis... 41. Apeliacinį procesą dėl Vilniaus apygardos teismo 2015 m. gegužės 25 d.... 42. Panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2015 m. gegužės 25 d. nutarties dalį...