Byla 1A-128-518/2018
Dėl Klaipėdos apygardos teismo 2017 m. spalio 31 d. nuosprendžio, kuriuo:

1Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Lino Žukausko (kolegijos pirmininko ir pranešėjo), Albino Bielskio, Daivos Pranytės-Zalieckienės, sekretoriaujant Agatai Minkel, Rasai Maldanytei, dalyvaujant prokurorui Gintarui Jasaičiui, nuteistiesiems A. D., N. P., R. G., K. Š., gynėjams advokatams Elenai Žilėnienei, Mariui Navickui, Stanislovui Nalivaikai, Elenai Šajaukaitei, Robertui Skėriui, Haroldui Mickevičiui,

2teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistųjų A. D., R. G. ir K. Š. bei nuteistųjų V. P., D. M. ir N. P. gynėjų apeliacinius skundus dėl Klaipėdos apygardos teismo 2017 m. spalio 31 d. nuosprendžio, kuriuo:

3N. P. pripažinta kalta padariusi nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 184 straipsnio 2 dalyje ir BK 229 straipsnyje, ir nuteista:

4- pagal BK 184 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimo 2 (dvejiems) metams;

5- pagal BK 229 straipsnį 30 MGL (1 129 Eur) dydžio bauda.

6Vadovaujantis BK 63 straipsnio 5 dalies 1, 2 punktais, bausmės subendrintos apėmimo būdu ir N. P. paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 2 (dvejiems) metams.

7Vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 8 punktu, N. P. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas 1 (vieneriems) metams, įpareigojant N. P. neišvykti iš gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistosios priežiūrą vykdančios institucijos leidimo.

8V. P. pripažintas kaltu padaręs nusikalstamas veikas, numatytas BK 184 straipsnio 2 dalyje ir BK 229 straipsnyje, ir nuteistas:

9- pagal BK 184 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu 1 (vieneriems) metams 6 (šešiems) mėnesiams;

10- pagal BK 229 straipsnį 30 (1 129 Eur) MGL dydžio bauda.

11Vadovaujantis BK 63 straipsnio 5 dalies 1, 2 punktais, bausmės subendrintos apėmimo būdu ir V. P. paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 1 (vieneriems) metams 6 (šešiems) mėnesiams.

12Vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 8 punktu, V. P. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas 1 (vieneriems) metams, įpareigojant V. P. neišvykti iš gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo.

13A. D. pripažintas kaltu padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 229 straipsnyje, ir nuteistas 25 MGL (941,50 Eur) dydžio bauda.

14D. M. pripažinta kalta padariusi nusikalstamą veiką, numatytą BK 229 straipsnyje, ir nuteista 20 MGL (753 Eur) dydžio bauda.

15K. Š. pripažinta kalta padariusi nusikalstamą veiką, numatytą BK 229 straipsnyje, ir nuteista 15 MGL (565 Eur) dydžio bauda.

16R. G. pripažinta kalta padariusi nusikalstamas veikas, numatytas BK 182 straipsnio 2 dalyje (2 nusikalstamos veikos), ir nuteista:

17- pagal BK 182 straipsnio 2 dalį (dėl J. G. paskolos) laisvės atėmimu 2 (dvejiems) metams;

18- pagal BK 182 straipsnio 2 dalį (dėl V. Š. paskolos) laisvės atėmimu 2 (dvejiems) metams.

19Vadovaujantis BK 63 straipsnio 4 dalimi, bausmės subendrintos dalinio sudėjimo būdu ir R. G. paskirta subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 2 (dvejiems) metams 6 (šešiems) mėnesiams.

20Vadovaujantis BK 63 straipsnio 9 dalimi, paskirta bausmė subendrinta su Klaipėdos apygardos teismo 2017 m. vasario 24 d. nusprendžiu paskirta 200 MGL dydžio bauda ir R. G. paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 2 (dvejiems) metams 6 (šešiems) mėnesiams ir 200 MGL dydžio bauda.

21Vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 8 punktu, R. G. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas 2 (dvejiems) metams, įpareigojant R. G. neišvykti iš gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistosios priežiūrą vykdančios institucijos leidimo.

22Taip pat nuosprendžiu D. V. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 206 straipsnio 1 dalį 40 MGL (1 506 Eur) dydžio bauda; V. Š. pripažinta kalta ir nuteista pagal BK 24 straipsnio 6 dalį, 182 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu 1 (vieneriems) metams, vadovaujantis BK 75 straipsniu, paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas 1 (vieneriems) metams; A. J. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 24 straipsnio 6 dalį, 182 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu 8 (aštuoniems) mėnesiams; M. Na. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 182 straipsnio 2 dalį (už 2 nusikalstamas veikas, vadovaujantis BK 63 straipsnio 4 dalimi, M. Na. paskirta subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 3 (dvejiems) metams 6 (šešiems) mėnesiams, kurios vykdymas, vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 dalimi, atidėtas 2 (dvejiems) metams; I. K. pripažinta kalta ir nuteista pagal BK 206 straipsnio 1 dalį 40 MGL (1 506 Eur) dydžio bauda; I. A. pripažinti kalta ir nuteista pagal BK 206 straipsnio 1 dalį 40 MGL (1 506 Eur) dydžio bauda, tačiau apeliacinių skundų šių asmenų atžvilgiu nepaduota.

23Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi baudžiamąją bylą,

Nustatė

241. N. P. nuteista už tai, kad iššvaistė jos žinioje buvusį didelės vertės svetimą turtą ir būdama valstybės tarnautojui prilygintu asmeniu netinkamai atliko savo pareigas bei dėl to valstybė ir juridinis asmuo patyrė didelės žalos, o būtent:

25būdama valstybės tarnautojui prilygintu asmeniu – kooperatinės bendrovės „( - ) kredito unija“ (į.k. ( - ), juridinis adresas: ( - ), buveinės adresas: ( - ), iki 2011 m. lapkričio 28 d. pavadinimas „( - ) kredito unija“, toliau – „( - ) kredito unija“), laikotarpiu nuo 2011 m. sausio 14 d. iki 2013 m. gruodžio 19 d. administracijos vadove ir laikotarpiu nuo 2011 m. balandžio 20 d. iki 2013 m. gruodžio 19 d. valdybos pirmininke, pagal Lietuvos Respublikos kreditų unijos įstatymo 1995 m. vasario 21 d. Nr. I-796 29 straipsnio 7 dalies 1 punkto nuostatas, kurios numato, kad „Administracijos vadovas: 1) organizuoja ir vykdo kredito unijos ūkinę finansinę veiklą“, savo užimamų pareigų pagrindu būdama atsakinga už visą „( - ) kredito unijos“ veiklą bei būdama materialiai atsakinga už jos žinioje buvusį „( - ) kredito unijos“ turtą, pagal Lietuvos Respublikos kreditų unijos įstatymo 1995 m. vasario 21 d. Nr. I-796 28 straipsnio 3 dalies 6 punkto nuostatas, kurios numato, kad „Kredito unijos valdyba: priima sprendimus dėl disponavimo kredito unijos turtu ir ilgalaikio turto įsigijimo, ilgalaikių paskolų paėmimo ir suteikimo, laidavimo ar garantavimo už kitų asmenų prievoles, jei turto vertė ar sandorių suma neviršija 1/10 kredito unijos nuosavo kapitalo.“, kaip kredito unijos valdybos narė būdama atsakinga už „( - ) kredito unijos“ vardu priimtus sprendimus dėl ilgalaikių paskolų suteikimo, privalėdama pagal 2011 m. balandžio 26 d. „( - ) kredito unijos“ valdybos posėdžio protokolu Nr. 15 patvirtintų „( - ) kredito unijos“ valdybos darbo reglamento 4.2.1. ir 4.2.4. punktų nuostatas „dalyvauti valdybos posėdžiuose ir savo darbą atlikti protingai, rūpestingai ir sąžiningai, atsižvelgiant į Kredito unijos ir jos narių interesus“, pažeisdama Lietuvos Respublikos kredito unijų įstatymo 1995 m. vasario 21 d. Nr. I-796 48 straipsnio ir 2011 m. sausio 6 d. „( - ) kredito unijos“ valdybos posėdžio protokolu Nr. 1 patvirtintų „Paskolų suteikimo ir administravimo tvarkos“ 12 punkto nuostatas, kurios numato, kad „Kredito unija neturi teisės skolinti įsigyjamo jos pajaus pajiniam įnašui atlikti“, Lietuvos Respublikos finansų įstaigų įstatymo 2002 m. rugsėjo 10 d. Nr. IX-1068 31 straipsnio 3 dalies 1 ir 2 punktų nuostatas, kurios numato, kad „Finansų įstaiga, prieš priimdama sprendimą ... skolinti ... privalo įsitikinti, kad: 1) ...įkeičiamas arba kitas turtas, iš kurio ateityje gali būti tenkinamas finansų įstaigos reikalavimas, tikrai yra ir iš jo gali būti tenkinamas įgytas finansų įstaigos reikalavimas; 2) kliento finansinė bei ekonominė būklė ir jos prognozės leidžia tikėtis, kad klientas sugebės įvykdyti įsipareigojimus“, 2008 m. rugsėjo 25 d. Lietuvos banko valdybos nutarimu Nr. 149 patvirtintų Vidaus kontrolės ir rizikos vertinimo (valdymo) organizavimo nuostatų 19 punkto nuostatas, kurios numato, kad „Vertindamas fizinių asmenų kredito riziką, bankas turi įvertinti: skolininko pajėgumą įvykdyti įsipareigojimus, susijusius su pozicija; skolininko turtą (taupymo produktus, sąskaitas banke ir t. t.); skolininko stabilumą ir patikimumą (skolininko išsilavinimą, šeiminę padėtį, darbo trukmę dabartinėje darbovietėje, išorės ir (arba) vidaus informaciją apie skolininko mokėjimo terminų pradelsimus ir apie tai, ar skolininkas turi nuosavą gyvenamąjį plotą, ar jį nuomoja ir t. t.); 19.4. ekonomines sąlygas ir (arba) kitas aplinkybes, galinčias daryti įtaką pozicijos grąžinimui“, 24 punkto nuostatas, kurios numato, kad „Prieš priimdamas sprendimą suteikti kreditą arba nesuteikti kredito (ar jį persvarstyti), bankas turi gauti pakankamai informacijos, kad galėtų visokeriopai įvertinti prašomo kredito riziką. Iš kredito gavėjo bankas turi pareikalauti tiek informacijos, kad sprendimus dėl kredito suteikimo priimantys ir kredito riziką vertinantys darbuotojai, banko paskolų komitetas, vidaus ir išorės auditoriai galėtų tinkamai įvertinti kredito riziką prieš suteikiant kreditą ir galėtų tai daryti per visą terminą, likusį iki kredito sutarties galiojimo pabaigos“, 2011 m. sausio 6 d. „( - ) kredito unijos“ valdybos posėdžio protokolu Nr. 1 patvirtintų „Paskolų suteikimo ir administravimo tvarkos“ 28 punkto nuostatas, kurios numato, kad „Fiziniai asmenys kartu su prašymu paskolai paskolų vadybininkui pateikia 8 priede nurodytus dokumentus: 1) prašymas paskolai gauti; 2) asmens tapatybės dokumentų kopija; 3) pažyma apie pajamas už paskutinius 6 mėnesius; 4) dokumentų, įrodančių nuosavybės teises į nekilnojamąjį turtą ir kilnojamąjį daiktą, kopijos; 5) įsigyjamo būsto duomenys/ dokumentai; 6) esant abejonių paskolų vadybininkas arba paskolų komitetas gali pareikalauti pateikti ir kitų dokumentų (pvz. atsiskaitymų už komunalinius patarnavimus kvitų kopijų, pažymų apie turimus įsiskolinimus kitoms kredito ir finansų įstaigoms ir pan.)“, 60 punkto nuostatas, kurios numato, kad „Jeigu paskolos grąžinimas užtikrinamas gyvenamojo buto ar namo įkeitimu ..., išduodama paskola negali viršyti 70 procentų įkeisto daikto vertės. Jeigu paskolos grąžinimas užtikrinamas žemės ūkio arba kitos paskirties žemės įkeitimu... išduodama paskola negali viršyti 70 procentų įkeisto daikto vertės. Kai paskola viršija šiame punkte nurodytus įkeičiamo daikto vertės procentinius dydžius, skolininkas turi pateikti papildomas paskolos užtikrinimo priemones (laidavimą, garantiją, kt.).“, 62 punkto nuostatas, kurios numato, kad „Įkeičiamo daikto vertę nustato kredito unijos paskolų komiteto nariai arba profesionalūs turto vertintojai.“, privalėdama užtikrinti svetimo – „( - ) kredito unijos“ turto, buvusio jos žinioje, saugumą, nesant duomenų apie skolininkų pajamų šaltinius už paskutinius 6 mėnesius bei duomenų apie pajamų šaltinius, iš kurių bus vykdomi prisiimti finansiniai įsipareigojimai kredito unijai, nesant duomenų apie turimus įsiskolinimus kitoms kredito ir finansų įstaigoms, nesant įkeičiamo nekilnojamojo turto vertinimo, neįsitikinus, kad skolininko finansinė bei ekonominė būklė ir jos prognozės leidžia tikėtis, kad jis sugebės įvykdyti prisiimtus įsipareigojimus, neįsitikinus, kad išduodama paskola neviršija 70 procentų įkeičiamo žemės sklypo vertės, neįsitikinus, kad skolininkui skolinama ne daugiau kaip dešimteriopo jo pajinio įnašo dydžio suma, neišsiaiškinus priežasčių dėl paskolų suteikimo skolininkams per įgaliotus asmenis, 2011 m. gegužės 19 d. – 2011 m. spalio 17 d. laikotarpiu 6 atvejais netinkamai, formaliai atliko savo pareigas, priimdama neteisėtus sprendimus dėl paskolų suteikimo asmenims, ir tokiu būdu iššvaistė didelės vertės jos žinioje buvusį svetimą turtą – 379 211,28 Eur „( - ) kredito unijos“ piniginių lėšų, ir dėl to sumenkino vieno iš Lietuvos Respublikos bankų sistemos – „( - ) kredito unijos“, vykdančios licencijuojamą veiklą indėlių ar kitų grąžintinų lėšų priėmimu ir jų skolinimu bei prisiimančio su tuo susijusią riziką bei atsakomybę, autoritetą bei prestižą ir sukėlė nepasitikėjimą „( - ) kredito unija“ kaip kredito įstaiga, sugebančia skaidriai, patikimai ir saugiai administruoti bei tvarkyti jai patikimas klientų pinigines lėšas, dėl to valstybė ir „( - ) kredito unija“ patyrė didelės žalos, būtent:

262011 m. gegužės 19 d. I. K. (buvusiai S.) pateikus „( - ) kredito unijai“ prašymą 150 000 Lt paskolai gauti, neva paskola reikalinga „būsto remontui“, nurodant pateiktame prašyme neteisingus duomenis apie savo išlaidas – nenurodant savo įsiskolinimų kitoms kredito įstaigoms, po to 2011 m. gegužės 19 d. „( - ) kredito unijos“ paskolų vadybininkei D. Š., „( - ) kredito unijos“ paskolų komiteto pirmininkui A. D. bei nariams D. K. ir M. N. netinkamai, formaliai, pažeidžiant jų veiklą reglamentuojančius teisės aktus, atlikus skolininkės I. K. (S.) finansinės būklės vertinimą ir nepagrįstai priėmus sprendimus, leidžiančius kredito unijos valdybai svarstyti ir priimti sprendimą dėl paskolos suteikimo I. K. (S.), laikotarpiu nuo 2011 m. gegužės 19 d. iki 2011 m. gegužės 31 d. N. P. netinkamai, formaliai atliko savo pareigas, t. y. nesant duomenų apie I. K. (S.) pajamų šaltinius, iš kurių bus vykdomi prisiimti finansiniai įsipareigojimai kredito unijai, nesant duomenų apie turimus įsiskolinimus kitoms kredito ir finansų įstaigoms, nesant įkeičiamo nekilnojamojo turto vertinimo, nesant duomenų apie ketinamą remontuoti būstą, būsto remonto sąmatos, neįsitikinus, kad skolininkės I. K. (S.) finansinė bei ekonominė būklė ir jos prognozės leidžia tikėtis, kad ji sugebės įvykdyti prisiimtus įsipareigojimus, kad išduodama paskola neviršija 70 procentų įkeičiamo žemės sklypo vertės, kartu su „( - ) kredito unijos“ valdybos nariais D. A. ir S. K., pritariant Paskolų komiteto sprendimui, priėmė sprendimą suteikti I. K. (S.) paskolą 150 000 Lt su 9 procentų dydžio metinėmis palūkanomis būsto remontui, paskolos terminas – 240 mėnesių, numatant, kad paskolos grąžinimas bus užtikrintas 225/300 dalių žemės sklypo, unikalus Nr. ( - ), adresu ( - ), nuosavybės teise priklausančiu R. C., įkeitimu, įforminant šį sprendimą 2011 m. gegužės 24 d. „( - ) kredito unijos“ valdybos posėdžio protokolu Nr. 19, dėl to „( - ) kredito unija“ prisiėmė nepaprastai didelę riziką, sąlygojusią reikšmingų nuostolių atsiradimą. Po to 2011 m. gegužės 26 d. „( - ) kredito unijos“ paskolų vadybininkei D. Š. pasirašius paskolos sutartį Nr. 11-00037 su I. K. (S.) dėl 150 000 Lt paskolos suteikimo I. K. (S.), sutartyje nurodant paskirtį „būsto remontui“, bei 2011 m. gegužės 30 d. „( - ) kredito unijos“ finansų ir ūkio reikalų analitikui V. P. Klaipėdos miesto 2-ajame notarų biure, adresu ( - ), skolininko „( - ) kredito unijos“ naudai pasirašius sutartinės hipotekos lakštą, užtikrinant I. K. (S.) pagal 2011 m. gegužės 26 d. sutartį Nr. 11-00037 prisiimtų prievolių įvykdymą, įkeičiant R. C. priklausantį nekilnojamąjį turtą – 225/300 dalis žemės sklypo, unikalus Nr. ( - ), adresu ( - ), kuriame buvo nurodyta melaginga jo vertė – 215 000 Lt, nesant atlikto jokio šio turto vertinimo, po to „( - ) kredito unijos“ darbuotojams I. K. (S.) suteiktą paskolą 2011 m. gegužės 31 d. išmokėjus grynaisiais, I. K. (S.) šiais pinigais disponavo savo nuožiūra, nepanaudojus gautos paskolos pagal paskirtį „būsto remontui“, I. K. (S.) nevykdant sutartinių įsipareigojimų, nemokant paskolos bei palūkanų, I. K. (S.) organizavus palūkanų mokėjimo ir paskolos dengimo imitavimą nedidelėmis sumomis, padengus paskolos dalį, lygią 1 143,23 Eur, ir priverstinai išieškojus paskolos dalį, lygią 774,89 Eur, bei laikotarpiu nuo 2011 m. birželio 27 d. iki 2013 m. kovo 27 d. sumokėjus palūkanų 6 374,45 Eur ir priverstinai išieškojus 2015 m. rugpjūčio 18 d. palūkanų 2 514,85 Eur, valstybė ir juridinis asmuo – „( - ) kredito unija“ patyrė didelės žalos bei tokiu būdu N. P. iššvaistė didelės vertės jos žinioje buvusį svetimą turtą – 41 524,88 Eur „( - ) kredito unijos“ piniginių lėšų;

272011 m. rugpjūčio 30 d. R. G. pateikus J. G. vardu „( - ) kredito unijai“ prašymą 216 000 Lt paskolai gauti, neva paskola reikalinga „sodybos paskirties pakeitimui (statybai)“, nurodant pateiktame prašyme neteisingus duomenis apie J. G. pajamas, po to 2011 m. rugpjūčio 30 d. „( - ) kredito unijos“ paskolų vadybininkei D. Š., paskolų komiteto pirmininkui A. D. bei nariams D. K. ir M. N. netinkamai, formaliai, pažeidžiant jų veiklą reglamentuojančius teisės aktus, atlikus skolininkės J. G. finansinės būklės vertinimą, nepagrįstai priėmus sprendimus, leidžiančius kredito unijos valdybai svarstyti ir priimti sprendimą dėl paskolos suteikimo J. G., 2011 m. rugpjūčio 30 d. – 2011 m. rugsėjo 7 d. laikotarpiu N. P. netinkamai, formaliai atliko savo pareigas, t. y. nesant duomenų apie J. G. pajamų šaltinius už paskutinius 6 mėnesius bei duomenų apie pajamų šaltinius, iš kurių bus vykdomi prisiimti finansiniai įsipareigojimai kredito unijai, nesant duomenų apie darbovietę, nesant duomenų apie galimybes keisti žemės sklypo paskirtį bei vykdyti jame statybą, nesant įkeičiamo nekilnojamojo turto vertinimo, neįsitikinus, kad skolininkės J. G. finansinė bei ekonominė būklė ir jos prognozės leidžia tikėtis, kad ji sugebės įvykdyti prisiimtus įsipareigojimus, kad išduodama paskola neviršija 70 procentų įkeičiamo žemės sklypo vertės, kartu su „( - ) kredito unijos“ valdybos nariais D. A. ir S. K., pritariant Paskolų komiteto sprendimui, priėmė sprendimą suteikti J. G. 216 000 Lt paskolą su 7 procentų dydžio metinėmis palūkanomis sodybos statybai, paskolos terminas – 240 mėnesių, numatant, kad paskolos grąžinimas bus užtikrintas žemės sklypo, unikalus Nr. ( - ), adresu ( - ), įkeitimu, įforminant šį sprendimą 2011 m. rugsėjo 1 d. „( - ) kredito unijos“ valdybos posėdžio protokolu Nr. 32, dėl to „( - ) kredito unija“ prisiėmė nepaprastai didelę riziką, sąlygojusią reikšmingų nuostolių atsiradimą. Po to 2011 m. rugsėjo 5 d. „( - ) kredito unijos“ paskolų vadybininkei D. Š. pasirašius paskolos sutartį Nr. 11-00058 su R. G., veikiančia pagal įgaliojimą J. G. vardu dėl 216 000 Lt paskolos suteikimo J. G., sutartyje nurodant paskirtį „būsto remontui“, ji 2011 m. rugsėjo 6 d. Klaipėdos miesto 7-ajame notarų biure, adresu ( - ), kreditorės „( - ) kredito unijos“ naudai pasirašė sutartinės hipotekos lakštą, užtikrinant J. G. pagal 2011 m. rugsėjo 5 d. sutartį Nr. 11-00058 prisiimtų prievolių įvykdymą, įkeičiant J. G. priklausantį nekilnojamąjį turtą – žemės sklypą, unikalus Nr. ( - ), adresu ( - ), lakšte buvo nurodyta melaginga sklypo vertė – 310 000 Lt, nesant atlikto jokio šio turto vertinimo, po to „( - ) kredito unijos“ darbuotojams J. G. suteiktą 216 000 Lt paskolą 2011 m. rugsėjo 7 d. išmokėjus veikiančiai pagal įgaliojimą R. G. grynaisiais, R. G. šiais pinigais disponavo savo nuožiūra, nepanaudojus gautos paskolos pagal paskirtį „sodybos paskirties pakeitimui (statybai) būsto remontui“, J. G. nevykdant sutartinių įsipareigojimų, nemokant palūkanų, R. G. organizavus palūkanų mokėjimo ir paskolos dengimo imitavimą nedidelėmis sumomis, padengus paskolos dalį, lygią 25,70 Eur, bei sumokėjus palūkanų 2011 m. spalio 17 d. –2012 m. lapkričio 21 d. laikotarpiu 5 292,57 Eur ir priverstinai išieškojus palūkanų 2014 m. kovo 21 d. – 2015 m. spalio 23 d. laikotarpiu 469,45 Eur, valstybė ir juridinis asmuo – „( - ) kredito unija“ patyrė didelės žalos bei tokiu būdu N. P. iššvaistė didelės vertės jos žinioje buvusį svetimą turtą – 62 532,22 Eur „( - ) kredito unijos“ piniginių lėšų;

282011 m. rugsėjo 6 d. R. G. sukurstytai V. Š. (buvusiai L.) pateikus „( - ) kredito unijai“ prašymą 280 000 Lt paskolai gauti, neva paskola reikalinga „komercinio objekto statybai“, kurio ši neketino statyti, nurodant pateiktame prašyme neteisingus duomenis apie V. Š. (L.) įkeičiamą turtą, po to 2011 m. rugsėjo 7 d. „( - ) kredito unijos“ paskolų vadybininkei D. Š., paskolų komiteto pirmininkui A. D. bei nariams D. K. ir M. N. netinkamai, formaliai, pažeidžiant jų veiklą reglamentuojančius teisės aktus, atlikus skolininkės V. Š. (L.) finansinės būklės vertinimą, nepagrįstai priėmus sprendimus, leidžiančius kredito unijos valdybai svarstyti ir priimti sprendimą dėl paskolos suteikimo V. Š. (L.), laikotarpiu nuo 2011 m. rugsėjo 6 d. iki 2011 m. rugsėjo 23 d. N. P. netinkamai, formaliai atliko savo pareigas, t. y. nesant duomenų apie V. Š. (L.) pajamų šaltinius už paskutinius 6 mėnesius bei duomenų apie pajamų šaltinius, iš kurių bus vykdomi prisiimti finansiniai įsipareigojimai kredito unijai, nesant duomenų apie ketinamą statyti komercinį objektą, nesant įkeičiamo nekilnojamojo turto nuosavybės teisės dokumentų, nesant įkeičiamo nekilnojamojo turto vertinimo, nepaisant to, kad V. Š. (L.) pati neturi jokio turto, neįsitikinus, kad skolininkės V. Š. (L.) finansinė bei ekonominė būklė ir jos prognozės leidžia tikėtis, kad ji sugebės įvykdyti prisiimtus įsipareigojimus, kad išduodama paskola neviršija 70 procentų įkeičiamo žemės sklypo vertės, kartu su „( - ) kredito unijos“ valdybos nariais D. A. ir S. K., pritariant Paskolų komiteto sprendimui, priėmė sprendimą suteikti V. Š. (L.) 280 000 Lt paskolą su 7 procentų dydžio metinėmis palūkanomis komercinio objekto statybai, paskolos terminas – 240 mėnesių, numatant, kad paskolos grąžinimas bus užtikrintas žemės sklypo, unikalus Nr. ( - ), adresu ( - ), įkeitimu, įforminant šį sprendimą 2011 m. rugsėjo 9 d. „( - ) kredito unijos“ valdybos posėdžio protokolu Nr. 33, dėl to „( - ) kredito unija“ prisiėmė nepaprastai didelę riziką, sąlygojusią reikšmingų nuostolių atsiradimą. Po to 2011 m. rugsėjo 15 d. „( - ) kredito unijos“ paskolų vadybininkei D. Š. pasirašius paskolos sutartį Nr. 11-00060 su V. Š. (L.) dėl 280 000,00 Lt paskolos suteikimo V. Š. (L.), sutartyje nurodant paskirtį „įrenginiams, pastatams“, ji 2011 m. rugsėjo 19 d. Klaipėdos miesto 7-ajame notarų biure, adresu ( - ), skolininko „( - ) kredito unijos“ naudai pasirašė sutartinės hipotekos lakštą, užtikrinant V. Š. (L.) pagal 2011 m. rugsėjo 15 d. sutartį Nr. 11-00060 prisiimtų prievolių įvykdymą, įkeičiant V. Š. (L.) priklausantį nekilnojamąjį turtą – žemės sklypą, unikalus Nr. ( - ), adresu ( - ), kuriame buvo nurodyta melaginga jo vertė 450 000 Lt, nesant atlikto jokio šio turto vertinimo, po to „( - ) kredito unijos“ darbuotojams V. Š. (L.) suteiktą 280 000 Lt paskolą 2011 m. rugsėjo 23 d. išmokėjus grynaisiais, V. Š. (L.) kartu su R. G. šiais pinigais disponavo savo nuožiūra, nepanaudojus gautos paskolos pagal paskirtį „komercinio objekto statybai ar įrenginiams / pastatams“, V. Š. (L.) nevykdant sutartinių įsipareigojimų, nemokant palūkanų, V. Š. (L.) ir R. G. organizavus palūkanų mokėjimo ir paskolos dengimo imitavimą nedidelėmis sumomis, padengus paskolos dalį, lygią 53,38 Eur, bei sumokėjus palūkanų 2011 m. spalio 17 d. – 2013 m. rugsėjo 3 d. laikotarpiu 9 634,11 Eur, valstybė ir juridinis asmuo – „( - ) kredito unija“ patyrė didelės žalos bei tokiu būdu N. P. iššvaistė didelės vertės jos žinioje buvusį svetimą turtą – 81 040,23 Eur „( - ) kredito unijos“ piniginių lėšų;

292011 m. rugsėjo 15 d. I. A. pateikus B. A. vardu „( - ) kredito unijai“ prašymą 220 000 Lt paskolai gauti, neva paskola reikalinga „žemės pirkimui“, nurodant pateiktame prašyme neteisingus duomenis apie B. A. pajamas bei įkeičiamą turtą, po to 2011 m. rugsėjo 15 d. „( - ) kredito unijos“ paskolų vadybininkei D. Š., paskolų komiteto pirmininkui A. D. bei nariams D. K. ir M. N. netinkamai, formaliai, pažeidžiant jų veiklą reglamentuojančius teisės aktus, atlikus skolininkės B. A. finansinės būklės vertinimą ir nepagrįstai priėmus sprendimus, leidžiančius kredito unijos valdybai svarstyti ir priimti sprendimą dėl paskolos suteikimo B. A., laikotarpiu nuo 2011 m. rugsėjo 15 d. iki 2011 m. rugsėjo 30 d. N. P. netinkamai, formaliai atliko savo pareigas, t. y. nesant duomenų apie B. A. pajamų šaltinius, iš kurių bus vykdomi prisiimti finansiniai įsipareigojimai kredito unijai, nesant duomenų apie ketinamą pirkti žemės sklypą, nesant įkeičiamo nekilnojamojo turto vertinimo, neįsitikinus, kad skolininkės B. A. finansinė bei ekonominė būklė ir jos prognozės leidžia tikėtis, kad ji sugebės įvykdyti prisiimtus įsipareigojimus, kad išduodama paskola neviršija 70 procentų įkeičiamo žemės sklypo vertės, kartu su „( - ) kredito unijos“ valdybos nariais D. A. ir S. K., pritariant Paskolų komiteto sprendimui, priėmė sprendimą suteikti B. A. 220 000 Lt paskolą su 9 procentų dydžio metinėmis palūkanomis žemės pirkimui, paskolos terminas – 240 mėnesių, numatant, kad paskolos grąžinimas bus užtikrintas žemės sklypo, unikalus Nr. ( - ), adresu ( - ), įkeitimu, įforminant šį sprendimą 2011 m. rugsėjo 19 d. „( - ) kredito unijos“ valdybos posėdžio protokolu Nr. 34, dėl to „( - ) kredito unija“ prisiėmė nepaprastai didelę riziką, sąlygojusią reikšmingų nuostolių atsiradimą. Po to 2011 m. rugsėjo 23 d. „( - ) kredito unijos“ paskolų vadybininkei D. Š. pasirašius paskolos sutartį Nr. 11-00063 su I. A., veikiančia pagal įgaliojimą B. A. vardu dėl 220 000 Lt paskolos suteikimo B. A., sutartyje nurodant paskirtį „žemei“, ji 2011 m. rugsėjo 28 d. Klaipėdos miesto 7-ajame notarų biure, adresu ( - ), skolininko „( - ) kredito unijos“ naudai pasirašė sutartinės hipotekos lakštą, užtikrinant B. A. pagal 2011 m. rugsėjo 28 d. sutartį Nr. 11-00063 prisiimtų prievolių įvykdymą, įkeičiant B. A. priklausantį nekilnojamąjį turtą – žemės sklypą, unikalus Nr. ( - ), adresu ( - ), lakšte buvo nurodyta žemės sklypo melaginga vertė – 310 000 Lt, nesant atlikto jokio šio turto vertinimo, po to „( - ) kredito unijos“ darbuotojams B. A. suteiktą 220 000 Lt paskolą 2011 m. rugsėjo 30 d. išmokėjus I. A., veikiančiai pagal įgaliojimą B. A. vardu, grynaisiais, I. A. šiais pinigais disponavo savo nuožiūra, nepanaudojus gautos paskolos pagal paskirtį „žemės pirkimui“, B. A. nevykdant sutartinių įsipareigojimų, nemokant paskolos bei palūkanų, I. A. organizavus palūkanų mokėjimo ir paskolos dengimo imitavimą nedidelėmis sumomis, padengus paskolos dalį, lygią 7 309,85 Eur, bei sumokėjus 2011 m. spalio 17 d. – 2015 m. spalio 20 d. laikotarpiu palūkanų 18 844,46 Eur, valstybė ir juridinis asmuo – „( - ) kredito unija“ patyrė didelės žalos bei tokiu būdu N. P. iššvaistė didelės vertės jos žinioje buvusį svetimą turtą – 56 406,55 Eur „( - ) kredito unijos“ piniginių lėšų;

302011 m. rugsėjo 29 d. M. Na. pateikus V. S. vardu „( - ) kredito unijai“ prašymą 260 000 Lt paskolai gauti, neva paskola reikalinga „būsto statybai“, kurio neketino statyti, nurodant pateiktame prašyme neteisingus duomenis apie V. S. pajamas bei įkeičiamą turtą, po to 2011 m. spalio 7 d. „( - ) kredito unijos“ sąskaitų vadybininkei-kasininkei K. Š., paskolų komiteto pirmininkui A. D. bei nariams D. K. ir M. N. netinkamai, formaliai, pažeidžiant jų veiklą reglamentuojančius teisės aktus, atlikus skolininko V. S. finansinės būklės vertinimą ir nepagrįstai priėmus sprendimus, leidžiančius kredito unijos valdybai svarstyti ir priimti sprendimą dėl paskolos suteikimo V. S., laikotarpiu nuo 2011 m. rugsėjo 29 iki 2011 m. spalio 7 d. N. P. netinkamai, formaliai atliko savo pareigas, t. y. nesant duomenų apie V. S. pajamų šaltinius už paskutinius 6 mėnesius bei duomenų apie pajamų šaltinius, iš kurių bus vykdomi prisiimti finansiniai įsipareigojimai kredito unijai, nesant duomenų apie darbovietę ir gyvenamąją vietą, nesant duomenų apie ketinamą statyti / įsigyti būstą, nesant įkeičiamo nekilnojamojo turto vertinimo, nepaisant to, kad jis pats neturi jokio turto, neįsitikinus, kad skolininko V. S. finansinė bei ekonominė būklė ir jos prognozės leidžia tikėtis, kad jis sugebės įvykdyti prisiimtus įsipareigojimus, kad išduodama paskola neviršija 70 procentų įkeičiamo žemės sklypo vertės, kartu su „( - ) kredito unijos“ valdybos nariais D. A. ir S. K., pritariant Paskolų komiteto sprendimui, priėmė sprendimą suteikti V. S. 260 000 Lt paskolą su 3 procentų dydžio metinėmis palūkanomis būsto statybai, paskolos terminas – 120 mėnesių, numatant, kad paskolos grąžinimas bus užtikrintas žemės sklypo, unikalus Nr. ( - ), adresu ( - ), įkeitimu, įforminant šį sprendimą 2011 m. spalio 3 d. „( - ) kredito unijos“ valdybos posėdžio protokolu Nr. 36, dėl to „( - ) kredito unija“ prisiėmė nepaprastai didelę riziką, sąlygojusią reikšmingų nuostolių atsiradimą. Po to 2011 m. spalio 4 d. „( - ) kredito unijos“ sąskaitų vadybininkei-kasininkei K. Š. pasirašius paskolos sutartį Nr. 11-00067 su M. Na., veikiančiu pagal įgaliojimą V. S. vardu dėl 260 000,00 Lt paskolos suteikimo V. S., sutartyje nurodant paskirtį „būstui“, ji 2011 m. spalio 5 d. Klaipėdos miesto 7-ajame notarų biure, adresu ( - ), skolininko „( - ) kredito unijos“ naudai pasirašė sutartinės hipotekos lakštą, užtikrinant V. S. pagal 2011 m. spalio 4 d. sutartį Nr. 11-00067 prisiimtų prievolių įvykdymą, įkeičiant V. S. priklausantį nekilnojamąjį turtą – žemės sklypą, adresu ( - ), nurodant jų melagingą vertę 380 000 Lt, nesant atlikto jokio šio turto vertinimo, po to „( - ) kredito unijos“ darbuotojams V. S. suteiktą 260 000 Lt paskolą 2011 m. spalio 7 d. išmokėjus M. Na., veikiančiam pagal įgaliojimą V. S. vardu, grynaisiais, M. Na. šiais pinigais disponavo savo nuožiūra, nepanaudojus gautos paskolos pagal paskirtį „būsto statybai / būstui“, V. S. nevykdant sutartinių įsipareigojimų, nemokant palūkanų, M. Na. organizavus palūkanų mokėjimo ir paskolos dengimo imitavimą nedidelėmis sumomis, padengus paskolos dalį, lygią 7 155,87 Eur, bei sumokėjus palūkanų 2011 m. lapkričio 14 d. – 2014 m. gegužės 6 d. laikotarpiu 5 297,79 Eur, valstybė ir juridinis asmuo – „( - ) kredito unija“ patyrė didelės žalos bei tokiu būdu N. P. iššvaistė didelės vertės jos žinioje buvusį svetimą turtą – 68 145,33 Eur „( - ) kredito unijos“ piniginių lėšų;

312011 m. spalio 7 d. A. J., sukurstytam M. Na., pateikus „( - ) kredito unijai“ prašymą 250 000 Lt paskolai gauti, neva paskola reikalinga „sodybos renovacijai“, jos nenumatė grąžinti, nes neturėjo tam nei pajamų, nei pačios sodybos, nurodant pateiktame prašyme neteisingus duomenis apie savo pajamas bei įkeičiamą turtą, po to 2011 m. spalio 7 d. „( - ) kredito unijos“ sąskaitų vadybininkei-kasininkei K. Š., paskolų komiteto pirmininkui A. D. bei nariams D. K. ir M. N. netinkamai, formaliai, pažeidžiant jų veiklą reglamentuojančius teisės aktus, atlikus skolininko A. J. finansinės būklės vertinimą ir nepagrįstai priėmus sprendimus, leidžiančius kredito unijos valdybai svarstyti ir priimti sprendimą dėl paskolos suteikimo A. J., laikotarpiu nuo 2011 m. spalio 10 d. iki 2011 m. spalio 24 d. N. P. netinkamai, formaliai atliko savo pareigas, t. y. nesant duomenų apie A. J. pajamų šaltinius už paskutinius 6 mėnesius bei duomenų apie pajamų šaltinius, iš kurių bus vykdomi prisiimti finansiniai įsipareigojimai kredito unijai, nesant duomenų apie darbovietę ir gyvenamąją vietą, nesant įkeičiamo nekilnojamojo turto nuosavybės teisės dokumentų, nesant įkeičiamo nekilnojamojo turto vertinimo, nepaisant to, kad jis pats neturi jokio turto, neįsitikinus, kad skolininko A. J. finansinė bei ekonominė būklė ir jos prognozės leidžia tikėtis, kad jis sugebės įvykdyti prisiimtus įsipareigojimus, kad išduodama paskola neviršija 70 procentų įkeičiamo žemės sklypo vertės, kartu su „( - ) kredito unijos“ valdybos nariais D. A. ir S. K., pritariant Paskolų komiteto sprendimui, priėmė sprendimą suteikti A. J. 250 000 Lt paskolą su 9 procentų dydžio metinėmis palūkanomis sodybos renovacijai, paskolos terminas – 240 mėnesių, numatant, kad paskolos grąžinimas bus užtikrintas nekilnojamojo turto: žemės sklypo, unikalus Nr. ( - ); ūkinio pastato, unikalus Nr. ( - ); ūkinio pastato, unikalus Nr. ( - ); ūkinio pastato, unikalus Nr. ( - ); ūkinio pastato, unikalus Nr. ( - ); kitų kiemo statinių, unikalus Nr. ( - ), adresu ( - ), (buvęs adresas ( - )), įkeitimu, įforminant šį sprendimą 2011 m. spalio 11 d. „( - ) kredito unijos“ valdybos posėdžio protokolu Nr. 37, dėl to „( - ) kredito unija“ prisiėmė nepaprastai didelę riziką, sąlygojusią reikšmingų nuostolių atsiradimą. Po to 2011 m. spalio 14 d. „( - ) kredito unijos“ paskolų vadybininkei D. Š. pasirašius paskolos sutartį Nr. 11-00071 su A. J. dėl 250 000 Lt paskolos suteikimo A. J., sutartyje nurodant paskirtį „būsto remontui“, ji 2011 m. spalio 17 d. Klaipėdos miesto 7-ajame notarų biure, adresu ( - ), skolininko „( - ) kredito unijos“ naudai pasirašė sutartinės hipotekos lakštą, užtikrinant A. J. pagal 2011 m. spalio 14 d. sutartį Nr. 11-00071 prisiimtų prievolių įvykdymą, įkeičiant R. S. priklausantį nekilnojamąjį turtą – žemės sklypą su statiniais, adresu ( - ), nurodant jų melagingą vertę 380 000 Lt, nesant atlikto jokio šio turto vertinimo, po to „( - ) kredito unijos“ darbuotojams 2011 m. spalio 24 d. įskaičius 250 000 Lt į A. J. sąskaitą Nr. ( - ) „( - ) kredito unijoje“, iš kurios A. J. 2011 m. spalio 24 d. buvo išmokėta grynaisiais 127 000 Lt ir 2011 m. spalio 24 d. pervesta pavedimu 111 000 Lt į A. J. sąskaitą Nr. ( - ), esančią AB DNB banke, A. J. kartu su M. Na. šiais pinigais disponavo savo nuožiūra, nepanaudojus gautos paskolos pagal paskirtį „būsto remontui“, A. J. nevykdant sutartinių įsipareigojimų, nemokant paskolos bei palūkanų, M. Na. organizavus palūkanų mokėjimo ir paskolos dengimo imitavimą nedidelėmis sumomis, padengus paskolos dalį, lygią 2 842,93 Eur, bei sumokėjus palūkanų 2011 m. lapkričio 14 d. – 2015 m. rugsėjo 30 d. laikotarpiu 20 730,96 Eur, valstybė ir juridinis asmuo – „( - ) kredito unija“ patyrė didelės žalos bei tokiu būdu N. P. iššvaistė didelės vertės jos žinioje buvusį svetimą turtą – 69 562,07 Eur „( - ) kredito unijos“ piniginių lėšų.

322. A. D. nuteistas už tai, kad būdamas valstybės tarnautojui prilygintu asmeniu, netinkamai atliko savo pareigas ir dėl to valstybė ir juridinis asmuo patyrė didelės žalos, o būtent:

33būdamas laikotarpiu nuo 2011 m. kovo 2 d. iki 2013 m. gruodžio 19 d. kooperatinės bendrovės „( - ) kredito unija“ (į.k. ( - ), adresas: ( - ), buveinės adresas: ( - ), iki 2011 m. lapkričio 28 d. pavadinimas „( - ) kredito unija“, toliau – „( - ) kredito unija“) paskolų komiteto pirmininku ir savo užimamų pareigų pagrindu turėdamas įgaliojimus „( - ) kredito unijos“ vardu tvirtinti finansinės skolininko, laiduotojo būklės įvertinimo rezultatus bei priimti sprendimus pritarti paskolos suteikimui, privalėdamas pagal 2011 m. kovo 4 d. „( - ) kredito unijos“ paskolų komiteto posėdžio protokolu Nr. 7 patvirtintų „( - ) kredito unijos“ paskolų komiteto darbo reglamento 5.1.1 ir 5.1.3 punktų nuostatas „organizuoti paskolų komiteto darbą ir šaukti paskolų komiteto posėdžius, sudaryti jų darbotvarkę“, 4.2.1. ir 4.2.4. punktų nuostatas „dalyvauti paskolų komiteto posėdžiuose ir savo darbą atlikti protingai, rūpestingai ir sąžiningai“, pažeisdamas Lietuvos Respublikos kredito unijų įstatymo 1995 m. vasario 21 d. Nr. I-796 48 straipsnio ir 2011 m. sausio 6 d. „( - ) kredito unijos“ valdybos posėdžio protokolu Nr. 1 patvirtintų „Paskolų suteikimo ir administravimo tvarkos“ 12 punkto nuostatas, kurios numato, kad „Kredito unija neturi teisės skolinti įsigyjamo jos pajaus pajiniam įnašui atlikti“, Lietuvos Respublikos finansų įstaigų įstatymo 2002 m. rugsėjo 10 d. Nr. IX-1068 31 straipsnio 3 dalies 1 ir 2 punktų nuostatas, kurios numato, kad „Finansų įstaiga, prieš priimdama sprendimą ... skolinti ... privalo įsitikinti, kad: 1) ...įkeičiamas arba kitas turtas, iš kurio ateityje gali būti tenkinamas finansų įstaigos reikalavimas, tikrai yra ir iš jo gali būti tenkinamas įgytas finansų įstaigos reikalavimas; 2) kliento finansinė bei ekonominė būklė ir jos prognozės leidžia tikėtis, kad klientas sugebės įvykdyti įsipareigojimus“, 2008 m. rugsėjo 25 d. Lietuvos banko valdybos nutarimu Nr. 149 patvirtintų Vidaus kontrolės ir rizikos vertinimo (valdymo) organizavimo nuostatų 19 punkto nuostatas, kurios numato, kad „Vertindamas fizinių asmenų kredito riziką, bankas turi įvertinti: skolininko pajėgumą įvykdyti įsipareigojimus, susijusius su pozicija; skolininko turtą (taupymo produktus, sąskaitas banke ir t. t.); skolininko stabilumą ir patikimumą (skolininko išsilavinimą, šeiminę padėtį, darbo trukmę dabartinėje darbovietėje, išorės ir (arba) vidaus informaciją apie skolininko mokėjimo terminų pradelsimus ir apie tai, ar skolininkas turi nuosavą gyvenamąjį plotą, ar jį nuomoja ir t. t.); 19.4. ekonomines sąlygas ir (arba) kitas aplinkybes, galinčias daryti įtaką pozicijos grąžinimui“, 24 punkto nuostatas, kurios numato, kad „Prieš priimdamas sprendimą suteikti kreditą arba nesuteikti kredito (ar jį persvarstyti), bankas turi gauti pakankamai informacijos, kad galėtų visokeriopai įvertinti prašomo kredito riziką. Iš kredito gavėjo bankas turi pareikalauti tiek informacijos, kad sprendimus dėl kredito suteikimo priimantys ir kredito riziką vertinantys darbuotojai, banko paskolų komitetas, vidaus ir išorės auditoriai galėtų tinkamai įvertinti kredito riziką prieš suteikiant kreditą ir galėtų tai daryti per visą terminą, likusį iki kredito sutarties galiojimo pabaigos“, 2011 m. sausio 6 d. „( - ) kredito unijos“ valdybos posėdžio protokolu Nr. 1 patvirtintų „Paskolų suteikimo ir administravimo tvarkos“ 28 punkto nuostatas, kurios numato, kad „Fiziniai asmenys kartu su prašymu paskolai paskolų vadybininkui pateikia 8 priede nurodytus dokumentus: 1) prašymas paskolai gauti; 2) asmens tapatybės dokumentų kopija; 3) pažyma apie pajamas už paskutinius 6 mėnesius; 4) dokumentų, įrodančių nuosavybės teises į nekilnojamąjį turtą ir kilnojamąjį daiktą, kopijos; 5) įsigyjamo būsto duomenys/ dokumentai; 6) esant abejonių paskolų vadybininkas arba paskolų komitetas gali pareikalauti pateikti ir kitų dokumentų (pvz. atsiskaitymų už komunalinius patarnavimus kvitų kopijų, pažymų apie turimus įsiskolinimus kitoms kredito ir finansų įstaigoms ir pan.)“, 60 punkto nuostatas, kurios numato, kad „Jeigu paskolos grąžinimas užtikrinamas gyvenamojo buto ar namo įkeitimu ..., išduodama paskola negali viršyti 70 procentų įkeisto daikto vertės. Jeigu paskolos grąžinimas užtikrinamas žemės ūkio arba kitos paskirties žemės įkeitimu... išduodama paskola negali viršyti 70 procentų įkeisto daikto vertės. Kai paskola viršija šiame punkte nurodytus įkeičiamo daikto vertės procentinius dydžius, skolininkas turi pateikti papildomas paskolos užtikrinimo priemones (laidavimą, garantiją, kt.).“, 62 punkto nuostatas, kurios numato, kad „Įkeičiamo daikto vertę nustato kredito unijos paskolų komiteto nariai arba profesionalūs turto vertintojai.“, 2011 m. kovo 4 d. „( - ) kredito unijos“ paskolų komiteto posėdžio protokolu Nr. 7 patvirtintų „( - ) kredito unijos paskolų komiteto darbo reglamento“ 3.1.3., 3.1.4. ir 3.1.6. punktų nuostatas, kurios numato, kad „Paskolų komiteto funkcijos: 3.1.3. tikrina ar nario prašoma paskola neviršija dešimteriopo to nario pajaus dydžio; 3.1.4. įvertina paskolai užtikrinti įkeičiamą turtą, o jeigu turto vertinimą atlieka kiti asmenys, išanalizuoja, ar teisingai turtas įvertintas, išnagrinėja jo realizavimo galimybes paskolos negrąžinimo atveju, o taip pat įvertina garantiją, laidavimą, paskolos patikimumą ir pakankamą apdraudimą; 3.1.6. tvirtina finansinės skolininko būklės įvertinimo rezultatus“, 2011 m. kovo 10 d. – 2011 m. spalio 7 d. laikotarpiu netinkamai, formaliai atliko savo pareigas ir dėl to sumenkino vieno iš Lietuvos Respublikos bankų sistemos – „( - ) kredito unijos“, vykdančios licencijuojamą veiklą, indėlių ar kitų grąžintinų lėšų priėmimu ir jų skolinimu bei prisiimančio su tuo susijusią riziką bei atsakomybę, autoritetą bei prestižą ir sukėlė nepasitikėjimą „( - ) kredito unija“ kaip kredito įstaiga, sugebančia skaidriai, patikimai ir saugiai administruoti bei tvarkyti jai patikimas klientų pinigines lėšas, dėl to valstybė ir „( - ) kredito unija“ patyrė didelės žalos, būtent:

342011 m. kovo 10 d. adresu ( - ), neįsitikinus, kad skolininko S. S. 2011 m. kovo 9 d. finansinės būklės vertinimas atliktas tinkamai, t. y. nesant duomenų apie S. S. pajamų šaltinius už paskutinius 6 mėnesius bei duomenų apie pajamų šaltinius, iš kurių bus vykdomi prisiimti finansiniai įsipareigojimai kredito unijai, nesant duomenų apie darbovietę ir gyvenamąją vietą, nesant duomenų apie ketinamą statyti / įsigyti būstą, nesant įkeičiamo nekilnojamojo turto vertinimo, nepaisant to, kad jis pats neturi jokio turto, kurį „( - ) kredito unijos“ paskolų vadybininkė D. Š. įvertino kaip „gera“, A. D. netinkamai, formaliai, neatlikęs įkeičiamo turto vertinimo, neįsitikinęs, kad S. S. skolinama ne daugiau kaip dešimteriopo jo pajinio įnašo dydžio suma, neišsiaiškinęs priežasčių dėl paskolos suteikimo S. S. per įgaliotą asmenį G. M., kartu su paskolų komiteto nariais D. K. ir M. N. nepagrįstai patvirtino finansinės skolininko būklės įvertinimo rezultatus bei nepagrįstai priėmė sprendimą pritarti paskolos išdavimui S. S., įkeičiant žemės sklypą, unikalus Nr. ( - ), adresu ( - ), įforminant šį sprendimą 2011 m. kovo 10 d. „( - ) kredito unijos“ paskolų komiteto posėdžio protokolu Nr. 8, leidžiantį „( - ) kredito unijos“ valdybai svarstyti ir priimti sprendimą dėl paskolos suteikimo S. S., dėl to „( - ) kredito unijos“ valdybai nutarus, suteikiant S. S. paskolą 63 800 Eur su 3 procentų dydžio metinėmis palūkanomis „būstui“, paskolos terminas – 240 mėnesių, „( - ) kredito unija“ prisiėmė nepaprastai didelę riziką, sąlygojusią reikšmingų nuostolių atsiradimą, S. S. nevykdant sutartinių įsipareigojimų, nemokant palūkanų, valstybė ir juridinis asmuo – „( - ) kredito unija“ – patyrė didelės žalos;

352011 m. kovo 31 d. adresu ( - ), neįsitikinus, kad skolininko D. V. ir laiduotojo D. B. 2011 m. kovo 30 d. finansinės būklės vertinimai atlikti tinkamai, t. y. nesant duomenų apie D. V. pajamų šaltinius už paskutinius 6 mėnesius bei duomenų apie pajamų šaltinius, iš kurių bus vykdomi prisiimti finansiniai įsipareigojimai kredito unijai, nesant duomenų apie jo darbovietę, nesant ketinamų remontuoti negyvenamųjų patalpų priėmimo-perdavimo akto, remonto sąmatos, verslo plano, nepaisant to, kad jis pats neturi jokio turto, kurį „( - ) kredito unijos“ paskolų vadybininkė D. Š. skolininko D. V. finansinę būklę įvertino kaip „labai gera“, bei nesant duomenų apie laiduotojo D. B. turimus įsiskolinimus kitoms kredito ir finansų įstaigoms, laiduotojo D. B. finansinę būklę įvertino kaip „labai gera“, A. D. netinkamai, formaliai, neįsitikinęs, kad D. V. skolinama ne daugiau kaip dešimteriopo jo pajinio įnašo dydžio suma, kartu su paskolų komiteto nariais D. K. ir M. N. 2011 m. kovo 31 d. nepagrįstai patvirtino finansinės skolininko būklės įvertinimo rezultatus bei nepagrįstai priėmė sprendimą pritarti paskolos išdavimui D. V., įkeičiant žemės sklypą, unikalus Nr. ( - ), adresu ( - ), įforminant šį sprendimą 2011 m. kovo 31 d. „( - ) kredito unijos“ paskolų komiteto posėdžio protokolu Nr. 10, leidžianti „( - ) kredito unijos“ valdybai svarstyti ir priimti sprendimą dėl paskolos suteikimo D. V., dėl to „( - ) kredito unijos“ valdybai nutarus, suteikiant D. V. 217 000 Lt paskolą su 9 procentų dydžio metinėmis palūkanomis „negyvenamųjų patalpų remontui“, paskolos terminas – 120 mėnesių, „( - ) kredito unija“ prisiėmė nepaprastai didelę riziką, sąlygojusią reikšmingų nuostolių atsiradimą, D. V. nevykdant sutartinių įsipareigojimų, nemokant paskolos bei palūkanų, valstybė ir juridinis asmuo – „( - ) kredito unija“ – patyrė didelės žalos;

362011 m. gegužės 23 d. adresu ( - ), neįsitikinus, kad skolininkės I. K. (S.) 2011 m. gegužės 19 d. finansinės būklės vertinimas atliktas tinkamai, t. y. nesant duomenų apie I. K. (S.) apie pajamų šaltinius, iš kurių bus vykdomi prisiimti finansiniai įsipareigojimai kredito unijai, nesant duomenų apie turimus įsiskolinimus kitoms kredito ir finansų įstaigoms, nesant įkeičiamo nekilnojamojo turto vertinimo, nesant duomenų apie ketinamą remontuoti būstą, būsto remonto sąmatos, kurį „( - ) kredito unijos“ paskolų vadybininkė D. Š. įvertino kaip „labai gera“, A. D. netinkamai, formaliai, neatlikus įkeičiamo turto vertinimo, neįsitikinus, kad I. K. (S.) skolinama ne daugiau kaip dešimteriopo jos pajinio įnašo dydžio suma, kartu su paskolų komiteto nariais D. K. ir M. N. 2011 m. gegužės 23 d. nepagrįstai patvirtino finansinės skolininko būklės įvertinimo rezultatus bei nepagrįstai priėmė sprendimą pritarti paskolos išdavimui I. K. (S.), įkeičiant 225/300 dalis žemės sklypo, unikalus Nr. ( - ), adresu ( - ), įforminant šį sprendimą 2011 m. gegužės 23 d. „( - ) kredito unijos“ paskolų komiteto posėdžio protokolu Nr. 17, leidžiantį „( - ) kredito unijos“ valdybai svarstyti ir priimti sprendimą dėl paskolos suteikimo I. K. (S.), dėl to „( - ) kredito unijos“ valdybai nutarus, suteikiant I. K. (S.) 150 000 Lt paskolą su 9 procentų dydžio metinėmis palūkanomis „būsto remontui“, paskolos terminas – 240 mėnesių, „( - ) kredito unija“ prisiėmė nepaprastai didelę riziką, sąlygojusią reikšmingų nuostolių atsiradimą, I. K. (S.) nevykdant sutartinių įsipareigojimų, nemokant paskolos bei palūkanų, valstybė ir juridinis asmuo – „( - ) kredito unija“ – patyrė didelės žalos;

372011 m. rugpjūčio 31 d. adresu ( - ), neįsitikinus, kad skolininkės J. G. 2011 m. rugpjūčio 30 d. finansinės būklės vertinimas atliktas tinkamai, t. y. nesant duomenų apie J. G. pajamų šaltinius už paskutinius 6 mėnesius bei duomenų apie pajamų šaltinius, iš kurių bus vykdomi prisiimti finansiniai įsipareigojimai kredito unijai, nesant duomenų apie darbovietę, nesant duomenų apie galimybes keisti žemės sklypo paskirtį bei vykdyti jame statybą, nesant įkeičiamo nekilnojamojo turto vertinimo, kurį „( - ) kredito unijos“ paskolų vadybininkė D. Š. įvertino kaip „labai gera“, A. D. netinkamai, formaliai, neatlikęs įkeičiamo turto vertinimo, neįsitikinęs, kad J. G. skolinama ne daugiau kaip dešimteriopo jos pajinio įnašo dydžio suma, neišsiaiškinęs priežasčių dėl paskolos suteikimo J. G. per įgaliotą asmenį R. G., kartu su paskolų komiteto nariais D. K. ir M. N. 2011 m. rugpjūčio 31 d. nepagrįstai patvirtino finansinės skolininko būklės įvertinimo rezultatus bei nepagrįstai priėmė sprendimą pritarti paskolos išdavimui J. G., įkeičiant žemės sklypą, unikalus Nr. ( - ), adresu ( - ), įforminant šį sprendimą 2011 m. rugpjūčio 31 d. „( - ) kredito unijos“ paskolų komiteto posėdžio protokolu Nr. 29, leidžiantį „( - ) kredito unijos“ valdybai svarstyti ir priimti sprendimą dėl paskolos suteikimo J. G., dėl to „( - ) kredito unijos“ valdybai nutarus, suteikiant J. G. 216 000 Lt paskolą su 7 procentų dydžio metinėmis palūkanomis „būsto remontui“, paskolos terminas – 240 mėnesių, „( - ) kredito unija“ prisiėmė nepaprastai didelę riziką, sąlygojusią reikšmingų nuostolių atsiradimą, J. G. nevykdant sutartinių įsipareigojimų, nemokant palūkanų, valstybė ir juridinis asmuo – „( - ) kredito unija“ – patyrė didelės žalos;

382011 m. rugsėjo 8 d. adresu ( - ), neįsitikinus, kad skolininkės V. Š. (L.) 2011 m. rugsėjo 7 d. finansinės būklės vertinimas atliktas tinkamai, t. y. nesant duomenų apie V. Š. (L.) pajamų šaltinius už paskutinius 6 mėnesius bei duomenų apie pajamų šaltinius, iš kurių bus vykdomi prisiimti finansiniai įsipareigojimai kredito unijai, nesant duomenų apie ketinamą statyti komercinį objektą, nesant įkeičiamo nekilnojamojo turto nuosavybės teisės dokumentų, nesant įkeičiamo nekilnojamojo turto vertinimo, nepaisant to, kad ji pati neturi jokio turto, kurį „( - ) kredito unijos“ paskolų vadybininkė D. Š. įvertino kaip „patenkinama“, A. D. netinkamai, formaliai, neatlikęs įkeičiamo turto vertinimo, neįsitikinęs, kad V. Š. (L.) skolinama ne daugiau kaip dešimteriopo jos pajinio įnašo dydžio suma, kartu su paskolų komiteto nariais D. K. ir M. N. 2011 m. rugsėjo 8 d. nepagrįstai patvirtino finansinės skolininko būklės įvertinimo rezultatus bei nepagrįstai priėmė sprendimą pritarti paskolos išdavimui V. Š. (L.), įkeičiant žemės sklypą, unikalus Nr. ( - ), adresu ( - ), įforminant šį sprendimą 2011 m. rugsėjo 8 d. „( - ) kredito unijos“ paskolų komiteto posėdžio protokolu Nr. 30, leidžiantį „( - ) kredito unijos“ valdybai svarstyti ir priimti sprendimą dėl paskolos suteikimo V. Š. (L.), dėl to „( - ) kredito unijos“ valdybai nutarus, suteikiant V. Š. (L.) 280 000 Lt paskolą su 7 procentų dydžio metinėmis palūkanomis „įrenginiams, pastatams“, paskolos terminas – 240 mėnesių, „( - ) kredito unija“ prisiėmė nepaprastai didelę riziką, sąlygojusią reikšmingų nuostolių atsiradimą, V. Š. (L.) nevykdant sutartinių įsipareigojimų, nemokant palūkanų, valstybė ir juridinis asmuo – „( - ) kredito unija“ – patyrė didelės žalos;

392011 m. rugsėjo 16 d. adresu ( - ), neįsitikinus, kad skolininkės B. A. 2011 m. rugsėjo 16 d. finansinės būklės vertinimas atliktas tinkamai, t. y. nesant duomenų apie B. A. pajamų šaltinius, iš kurių bus vykdomi prisiimti finansiniai įsipareigojimai kredito unijai, nesant duomenų apie ketinamą pirkti žemės sklypą, nesant įkeičiamo nekilnojamojo turto vertinimo, kurį „( - ) kredito unijos“ paskolų vadybininkė D. Š. įvertino kaip „labai gera“, A. D. netinkamai, formaliai, neatlikus įkeičiamo turto vertinimo, neįsitikinęs, kad B. A. skolinama ne daugiau kaip dešimteriopo jos pajinio įnašo dydžio suma, neišsiaiškinus priežasčių dėl paskolos suteikimo B. A. per įgaliotą asmenį I. A., kartu su paskolų komiteto nariais D. K. ir M. N. 2011 m. rugsėjo 16 d. nepagrįstai patvirtino finansinės skolininko būklės įvertinimo rezultatus bei nepagrįstai priėmė sprendimą pritarti paskolos išdavimui B. A., įkeičiant žemės sklypą, unikalus Nr. ( - ), adresu ( - ), įforminant šį sprendimą 2011 m. rugsėjo 16 d. „( - ) kredito unijos“ paskolų komiteto posėdžio protokolu Nr. 31, leidžiantį „( - ) kredito unijos“ valdybai svarstyti ir priimti sprendimą dėl paskolos suteikimo B. A., dėl to „( - ) kredito unijos“ valdybai nutarus, suteikiant B. A. 220 000 Lt paskolą su 9 procentų dydžio metinėmis palūkanomis „žemei“, paskolos terminas – 240 mėnesių, „( - ) kredito unija“ prisiėmė nepaprastai didelę riziką, sąlygojusią reikšmingų nuostolių atsiradimą, B. A. nevykdant sutartinių įsipareigojimų, nemokant paskolos bei palūkanų, valstybė ir juridinis asmuo – „( - ) kredito unija“ – patyrė didelės žalos;

402011 m. rugsėjo 30 d. adresu ( - ), neįsitikinus, kad skolininko V. S. 2011 m. rugsėjo 29 d. finansinės būklės vertinimas atliktas tinkamai, t. y. nesant duomenų apie V. S. pajamų šaltinius už paskutinius 6 mėnesius bei duomenų apie pajamų šaltinius, iš kurių bus vykdomi prisiimti finansiniai įsipareigojimai kredito unijai, nesant duomenų apie darbovietę ir gyvenamąją vietą, nesant duomenų apie ketinamą statyti / įsigyti būstą, nesant įkeičiamo nekilnojamojo turto vertinimo, nepaisant to, kad jis pats neturi jokio turto, kurį „( - ) kredito unijos“ sąskaitų vadybininkė-kasininkė K. Š. įvertino kaip „gera“, A. D. netinkamai, formaliai, neatlikęs įkeičiamo turto vertinimo, neįsitikinęs, kad V. S. skolinama ne daugiau kaip dešimteriopo jo pajinio įnašo dydžio suma, neišsiaiškinęs priežasčių dėl paskolos suteikimo V. S. per įgaliotą asmenį M. Na., kartu su paskolų komiteto nariais D. K. ir M. N. 2011 m. rugsėjo 30 d. nepagrįstai patvirtino finansinės skolininko būklės įvertinimo rezultatus bei nepagrįstai priėmė sprendimą pritarti paskolos išdavimui V. S., įkeičiant žemės sklypą, unikalus Nr. ( - ), adresu ( - ), įforminant šį sprendimą 2011 m. rugsėjo 30 d. „( - ) kredito unijos“ paskolų komiteto posėdžio protokolu Nr. 33, leidžiantį „( - ) kredito unijos“ valdybai svarstyti ir priimti sprendimą dėl paskolos suteikimo V. S., dėl to „( - ) kredito unijos“ valdybai nutarus, suteikiant V. S. 260 000 Lt paskolą su 3 procentų dydžio metinėmis palūkanomis „būstui“, paskolos terminas – 120 mėnesių, „( - ) kredito unija“ prisiėmė nepaprastai didelę riziką, sąlygojusią reikšmingų nuostolių atsiradimą, V. S. nevykdant sutartinių įsipareigojimų, nemokant palūkanų, valstybė ir juridinis asmuo – „( - ) kredito unija“ – patyrė didelės žalos;

412011 m. spalio 7 d. adresu ( - ), neįsitikinus, kad skolininko A. J. 2011 m. spalio 7 d. finansinės būklės vertinimas atliktas tinkamai, t. y. nesant duomenų apie A. J. pajamų šaltinius už paskutinius 6 mėnesius bei duomenų apie pajamų šaltinius, iš kurių bus vykdomi prisiimti finansiniai įsipareigojimai kredito unijai, nesant duomenų apie darbovietę ir gyvenamąją vietą, nesant įkeičiamo nekilnojamojo turto nuosavybės teisės dokumentų, nesant įkeičiamo nekilnojamojo turto vertinimo, nepaisant to, kad jis pats neturi jokio turto, kurį „( - ) kredito unijos“ sąskaitų vadybininkė-kasininkė K. Š. įvertino kaip „gera“, A. D. netinkamai, formaliai, neatlikęs įkeičiamo turto vertinimo, neįsitikinęs, kad A. J. skolinama ne daugiau kaip dešimteriopo jo pajinio įnašo dydžio suma, kartu su paskolų komiteto nariais D. K. ir M. N. 2011 m. spalio 7 d. nepagrįstai patvirtino finansinės skolininko būklės įvertinimo rezultatus bei nepagrįstai priėmė sprendimą pritarti paskolos išdavimui A. J., įkeičiant nekilnojamąjį turtą: žemės sklypą, unikalus Nr. ( - ); ūkinį pastatą, unikalus Nr. ( - ); ūkinį pastatą, unikalus Nr. ( - ); ūkinį pastatą, unikalus Nr. ( - ); ūkinį pastatą, unikalus Nr. ( - ); kitus kiemo statinius, unikalus Nr. ( - ), adresu ( - ) (buvęs adresas ( - )), nuosavybės teise priklausančius R. S., įforminant šį sprendimą 2011 m. spalio 7 d. „( - ) kredito unijos“ paskolų komiteto posėdžio protokolu Nr. 34, leidžiantį „( - ) kredito unijos“ valdybai svarstyti ir priimti sprendimą dėl paskolos suteikimo A. J., dėl to „( - ) kredito unijos“ valdybai nutarus, suteikiant A. J. 250 000 Lt paskolą su 9 procentų dydžio metinėmis palūkanomis „būsto remontui“, paskolos terminas – 240 mėnesių, „( - ) kredito unija“ prisiėmė nepaprastai didelę riziką, sąlygojusią reikšmingų nuostolių atsiradimą, A. J. nevykdant sutartinių įsipareigojimų, nemokant paskolos bei palūkanų, valstybė ir juridinis asmuo – „( - ) kredito unija“ – patyrė didelės žalos.

423. V. P. nuteistas už tai, kad iššvaistė jo žinioje buvusį didelės vertės svetimą turtą ir būdamas valstybės tarnautojui prilygintu asmeniu, netinkamai atliko savo pareigas ir dėl to valstybė ir juridinis asmuo patyrė didelės žalos, o būtent:

43būdamas kooperatinės bendrovės „( - ) kredito unija“ (į.k. ( - ), adresas: ( - ), buveinės adresas: ( - ), iki 2011 m. lapkričio 28 d. pavadinimas „( - ) kredito unija“, toliau – „( - ) kredito unija“) laikotarpiu nuo 2005 m. kovo 19 d. iki 2011 m. sausio 17 d. administracijos vadovu ir laikotarpiu nuo 2005 m. kovo 19 d. iki 2011 m. balandžio 20 d. valdybos pirmininku, pagal Lietuvos Respublikos kreditų unijos įstatymo 1995 m. vasario 21 d. Nr. I-796 28 straipsnio 3 dalies 6 punkto nuostatas, kurios numato, kad „Kredito unijos valdyba: priima sprendimus dėl disponavimo kredito unijos turtu ir ilgalaikio turto įsigijimo, ilgalaikių paskolų paėmimo ir suteikimo, laidavimo ar garantavimo už kitų asmenų prievoles, jei turto vertė ar sandorių suma neviršija 1/10 kredito unijos nuosavo kapitalo“, savo užimamų pareigų pagrindu kaip kredito unijos valdybos narys būdamas atsakingas už „( - ) kredito unijos“ vardu priimtus sprendimus dėl ilgalaikių paskolų suteikimo bei būdamas materialiai atsakingas už jo žinioje buvusį „( - ) kredito unijos“ turtą, privalėdamas pagal 2009 m. rugpjūčio 30 d. „( - ) kredito unijos“ valdybos posėdžio protokolu Nr. 37 patvirtintų „( - ) kredito unijos“ valdybos darbo reglamento“ 4.2.1. ir 4.2.4. punktų nuostatas „dalyvauti valdybos posėdžiuose ir savo darbą atlikti protingai, rūpestingai ir sąžiningai, atsižvelgiant į Kredito unijos ir jos narių interesus“, pažeisdamas Lietuvos Respublikos kredito unijų įstatymo 1995 m. vasario 21 d. Nr. I-796 48 straipsnio ir 2011 m. sausio 6 d. „( - ) kredito unijos“ valdybos posėdžio protokolu Nr. 1 patvirtintų „Paskolų suteikimo ir administravimo tvarkos“ 12 punkto nuostatas, kurios numato, kad „Kredito unija neturi teisės skolinti įsigyjamo jos pajaus pajiniam įnašui atlikti“, Lietuvos Respublikos finansų įstaigų įstatymo 2002 m. rugsėjo 10 d. Nr. IX-1068 31 straipsnio 3 dalies 1 ir 2 punktų nuostatas, kurios numato, kad „Finansų įstaiga, prieš priimdama sprendimą ... skolinti ... privalo įsitikinti, kad: 1) ...įkeičiamas arba kitas turtas, iš kurio ateityje gali būti tenkinamas finansų įstaigos reikalavimas, tikrai yra ir iš jo gali būti tenkinamas įgytas finansų įstaigos reikalavimas; 2) kliento finansinė bei ekonominė būklė ir jos prognozės leidžia tikėtis, kad klientas sugebės įvykdyti įsipareigojimus“, 2008 m. rugsėjo 25 d. Lietuvos banko valdybos nutarimu Nr. 149 patvirtintų Vidaus kontrolės ir rizikos vertinimo (valdymo) organizavimo nuostatų 19 punkto nuostatas, kurios numato, kad „Vertindamas fizinių asmenų kredito riziką, bankas turi įvertinti: skolininko pajėgumą įvykdyti įsipareigojimus, susijusius su pozicija; skolininko turtą (taupymo produktus, sąskaitas banke ir t. t.); skolininko stabilumą ir patikimumą (skolininko išsilavinimą, šeiminę padėtį, darbo trukmę dabartinėje darbovietėje, išorės ir (arba) vidaus informaciją apie skolininko mokėjimo terminų pradelsimus ir apie tai, ar skolininkas turi nuosavą gyvenamąjį plotą, ar jį nuomoja ir t. t.); 19.4. ekonomines sąlygas ir (arba) kitas aplinkybes, galinčias daryti įtaką pozicijos grąžinimui“, 24 punkto nuostatas, kurios numato, kad „Prieš priimdamas sprendimą suteikti kreditą arba nesuteikti kredito (ar jį persvarstyti), bankas turi gauti pakankamai informacijos, kad galėtų visokeriopai įvertinti prašomo kredito riziką. Iš kredito gavėjo bankas turi pareikalauti tiek informacijos, kad sprendimus dėl kredito suteikimo priimantys ir kredito riziką vertinantys darbuotojai, banko paskolų komitetas, vidaus ir išorės auditoriai galėtų tinkamai įvertinti kredito riziką prieš suteikiant kreditą ir galėtų tai daryti per visą terminą, likusį iki kredito sutarties galiojimo pabaigos“, 2011 m. sausio 6 d. „( - ) kredito unijos“ valdybos posėdžio protokolu Nr. 1 patvirtintų „Paskolų suteikimo ir administravimo tvarkos“ 28 punkto nuostatas, kurios numato, kad „Fiziniai asmenys kartu su prašymu paskolai paskolų vadybininkui pateikia 8 priede nurodytus dokumentus: 1) prašymas paskolai gauti; 2) asmens tapatybės dokumentų kopija; 3) pažyma apie pajamas už paskutinius 6 mėnesius; 4) dokumentų, įrodančių nuosavybės teises į nekilnojamąjį turtą ir kilnojamąjį daiktą, kopijos; 5) įsigyjamo būsto duomenys / dokumentai; 6) esant abejonių paskolų vadybininkas arba paskolų komitetas gali pareikalauti pateikti ir kitų dokumentų (pvz. atsiskaitymų už komunalinius patarnavimus kvitų kopijų, pažymų apie turimus įsiskolinimus kitoms kredito ir finansų įstaigoms ir pan.)“, 60 punkto nuostatas, kurios numato, kad „Jeigu paskolos grąžinimas užtikrinamas gyvenamojo buto ar namo įkeitimu ..., išduodama paskola negali viršyti 70 procentų įkeisto daikto vertės. Jeigu paskolos grąžinimas užtikrinamas žemės ūkio arba kitos paskirties žemės įkeitimu... išduodama paskola negali viršyti 70 procentų įkeisto daikto vertės. Kai paskola viršija šiame punkte nurodytus įkeičiamo daikto vertės procentinius dydžius, skolininkas turi pateikti papildomas paskolos užtikrinimo priemones (laidavimą, garantiją, kt.).“, 62 punkto nuostatas, kurios numato, kad „Įkeičiamo daikto vertę nustato kredito unijos paskolų komiteto nariai arba profesionalūs turto vertintojai.“, privalėdamas užtikrinti svetimo – „( - ) kredito unijos“ turto, buvusio jo žinioje, saugumą, nesant duomenų apie skolininkų pajamų šaltinius už paskutinius 6 mėnesius bei duomenų apie pajamų šaltinius, iš kurių bus vykdomi prisiimti finansiniai įsipareigojimai kredito unijai, nesant duomenų apie turimus įsiskolinimus kitoms kredito ir finansų įstaigoms, nesant įkeičiamo nekilnojamojo turto vertinimo, neįsitikinęs, kad skolininko finansinė bei ekonominė būklė ir jos prognozės leidžia tikėtis, kad jis sugebės įvykdyti prisiimtus įsipareigojimus, neįsitikinęs, kad išduodama paskola neviršija 70 procentų įkeičiamo žemės sklypo vertės, neįsitikinęs, kad skolininkui skolinama ne daugiau kaip dešimteriopo jo pajinio įnašo dydžio suma, neišsiaiškinęs priežasčių dėl paskolų suteikimo skolininkams per įgaliotus asmenis, 2011 m. kovo 9 d. – 2011 m. balandžio 20 d. laikotarpiu, dviem atvejais netinkamai, formaliai atliko savo pareigas, priimdamas neteisėtus sprendimus dėl paskolų suteikimo asmenims, ir tokiu būdu iššvaistė didelės vertės jo žinioje buvusį svetimą turtą – 111 594,03 Eur „( - ) kredito unijos“ piniginių lėšų bei dėl to sumenkino vieno iš Lietuvos Respublikos bankų sistemos – „( - ) kredito unijos“, vykdančios licencijuojamą veiklą indėlių ar kitų grąžintinų lėšų priėmimu ir jų skolinimu bei prisiimančio su tuo susijusią riziką bei atsakomybę, autoritetą bei prestižą ir sukėlė nepasitikėjimą „( - ) kredito unija“ kaip kredito įstaiga, sugebančia skaidriai, patikimai ir saugiai administruoti bei tvarkyti jai patikimas klientų pinigines lėšas, dėl to valstybė ir „( - ) kredito unija“ patyrė didelės žalos, o būtent:

442011 m. kovo 9 d. G. M. pateikus S. S. vardu „( - ) kredito unijai“ prašymą 63 800 Eur paskolai gauti, neva paskola reikalinga „būsto įsigijimui“, kurio S. S. neketino įsigyti bei paskolos S. S. nenumatė grąžinti, nurodant pateiktame prašyme neteisingus duomenis apie S. S. pajamas bei įkeičiamą turtą, po to 2011 m. kovo 9 d. „( - ) kredito unijos“ paskolų vadybininkei D. Š., paskolų komiteto pirmininkui A. D. bei nariams D. K. ir M. N. netinkamai, formaliai, pažeidžiant jų veiklą reglamentuojančius teisės aktus, atlikus skolininko S. S. finansinės būklės vertinimą ir nepagrįstai priėmus sprendimus, leidžiančius kredito unijos valdybai svarstyti ir priimti sprendimą dėl paskolos suteikimo S. S., laikotarpiu nuo 2011 m kovo 9 d. iki 2011 m. kovo 18 d. V. P. netinkamai, formaliai atliko savo pareigas, t. y. nesant duomenų apie S. S. pajamų šaltinius už paskutinius 6 mėnesius bei duomenų apie pajamų šaltinius, iš kurių bus vykdomi prisiimti finansiniai įsipareigojimai kredito unijai, nesant duomenų apie darbovietę ir gyvenamąją vietą, nesant duomenų apie ketinamą statyti / įsigyti būstą, nesant įkeičiamo nekilnojamojo turto vertinimo, nepaisant to, kad jis pats neturi jokio turto, neįsitikinus, kad skolininko S. S. finansinė bei ekonominė būklė ir jos prognozės leidžia tikėtis, kad jis sugebės įvykdyti prisiimtus įsipareigojimus, kad išduodama paskola neviršija 70 procentų įkeičiamo žemės sklypo vertės, pritariant Paskolų komiteto sprendimui, priėmė sprendimą suteikti S. S. 63 800 Eur paskolą su 3 procentų dydžio metinėmis palūkanomis būstui, paskolos terminas – 240 mėnesių, numatant, kad paskolos grąžinimas bus užtikrintas žemės sklypo, unikalus Nr. ( - ), adresu ( - ), įkeitimu, įforminant šį sprendimą 2011 m. kovo 14 d. ( - ) kredito unijos valdybos posėdžio protokolu Nr. 10, dėl to „( - ) kredito unija“ prisiėmė nepaprastai didelę riziką, sąlygojusią reikšmingų nuostolių atsiradimą. Po to 2011 m. kovo 14 d. „( - ) kredito unijos“ administracijos vadovei N. P. pasirašius paskolos sutartį Nr. 11-00015 su G. M. veikiančiu, pagal įgaliojimą S. S. vardu dėl 63 800 Eur paskolos suteikimo S. S., sutartyje nurodant paskirtį „būstui“, jis 2011 m. kovo 14 d. Klaipėdos miesto 2-ajame notarų biure, adresu ( - ), skolininko „( - ) kredito unijos“ naudai pasirašė sutartinės hipotekos lakštą, užtikrinant S. S. pagal 2011 m. kovo 14 d. paskolos sutartį Nr. 11-00015 prisiimtų prievolių įvykdymą, įkeičiant S. S. priklausantį nekilnojamąjį turtą – žemės sklypą, adresu ( - ), nurodant jų melagingą vertę 220 288,64 Lt, nesant atlikto jokio šio turto vertinimo, po to „( - ) kredito unijos“ darbuotojams S. S. suteiktą paskolą 2011 m. kovo 18 d. išmokėjus veikiančiam pagal įgaliojimą G. M. grynaisiais 219 739,96 Lt, G. M. šiais pinigais disponavo savo nuožiūra, nepanaudojo gautos paskolos pagal paskirtį „būstui“, S. S. nevykdant sutartinių įsipareigojimų, nemokant palūkanų, G. M. organizavus palūkanų mokėjimo ir paskolos dengimo imitavimą nedidėlėmis sumomis, padengus paskolos dalį, lygią 0,08 Eur, bei sumokėjus palūkanų 2012 m. kovo 14 d. – 2015 m. liepos 31 d. laikotarpiu 7 737,94 Eur, valstybė ir juridinis asmuo – „( - ) kredito unija“ – patyrė didelės žalos, ir tokiu būdu V. P. iššvaistė didelės vertės jo žinioje buvusį svetimą turtą – 63 799,92 Eur „( - ) kredito unijos“ piniginių lėšų;

452011 m. balandžio 1 d. D. V. pateikus „( - ) kredito unijai“ prašymą 217 000 Lt paskolai gauti, neva paskola reikalinga „negyvenamųjų patalpų remontui“, kurių D. V. neketino nuomotis bei remontuoti, nurodant pateiktame prašyme neteisingus duomenis apie savo pajamas, po to 2011 m. kovo 9 d. „( - ) kredito unijos“ paskolų vadybininkei D. Š., paskolų komiteto pirmininkui A. D. bei nariams D. K. ir M. N. netinkamai, formaliai, pažeidžiant jų veiklą reglamentuojančius teisės aktus, atlikus skolininko D. V. ir laiduotojo D. B. finansinės būklės vertinimus ir nepagrįstai priėmus sprendimus, leidžiančius kredito unijos valdybai svarstyti ir priimti sprendimą dėl paskolos suteikimo D. V., laikotarpiu nuo 2011 m. balandžio 1 d. iki 2011 m. balandžio 20 d. V. P. netinkamai, formaliai atliko savo pareigas, t. y. nesant duomenų apie D. V. pajamų šaltinius už paskutinius 6 mėnesius bei duomenų apie pajamų šaltinius, iš kurių bus vykdomi prisiimti finansiniai įsipareigojimai kredito unijai, nesant duomenų apie jo darbovietę, nesant ketinamų remontuoti negyvenamųjų patalpų priėmimo-perdavimo akto, remonto sąmatos, verslo plano, nepaisant to, kad jis pats neturi jokio turto, bei nesant duomenų apie laiduotojo D. B. turimus įsiskolinimus kitoms kredito ir finansų įstaigoms, neįsitikinęs, kad skolininko D. V. finansinė bei ekonominė būklė ir jos prognozės leidžia tikėtis, kad jis sugebės įvykdyti prisiimtus įsipareigojimus, kad išduodama paskola neviršija 70 procentų įkeičiamo žemės sklypo vertės, pritariant Paskolų komiteto sprendimui, priėmė sprendimą suteikti D. V. 217 000 Lt paskolą su 9 procentų dydžio metinėmis palūkanomis negyvenamųjų patalpų remontui, numatant, kad paskolos grąžinimas bus užtikrintas žemės sklypo, unikalus Nr. ( - ), adresu ( - ), įkeitimu, įforminant šį sprendimą 2011 m. balandžio 1 d. „( - ) kredito unijos“ valdybos posėdžio protokolu Nr. 12, dėl to „( - ) kredito unija“ prisiėmė nepaprastai didelę riziką, sąlygojusią reikšmingų nuostolių atsiradimą. Po to 2011 m. balandžio 11 d. „( - ) kredito unijos“ vadybininkei D. Š. pasirašius paskolos sutartį Nr. 11-00022 dėl 217 000 Lt paskolos D. V. suteikimo, sutartyje nurodant paskirtį „negyvenamųjų patalpų remontui“, jis 2011 m. balandžio 13 d. Klaipėdos miesto 2-ajame notarų biure, adresu ( - ), skolininko „( - ) kredito unijos“ naudai pasirašė sutartinės hipotekos lakštą, užtikrinant D. V. pagal 2011 m. balandžio 11 d. paskolos sutartį Nr. 11-00022 prisiimtų prievolių įvykdymą, įkeičiant V. V. ir A. V. priklausantį nekilnojamąjį turtą – žemės sklypą, adresu ( - ), kuriame buvo nurodyta jo melaginga vertė 310 000 Lt, nors jam buvo žinoma, kad jo tikroji vertė yra žymiai mažesnė, nes atliktame 2011 m. kovo 14 d. turto vertės nustatyme šio žemės sklypo rinkos vertė sudarė 144 000 Lt, o likvidacinė vertė – 101 000 Lt, po to „( - ) kredito unijos“ darbuotojams suteiktą D. V. paskolą 217 000 Lt 2011 m. balandžio 27 d. įskaičius į jo sąskaitą Nr. ( - ), D. V. šiais pinigais disponavo savo nuožiūra, nepanaudojo gautos paskolos pagal paskirtį „negyvenamųjų patalpų remontui“, D. V. nevykdant sutartinių įsipareigojimų, nemokant paskolos ir palūkanų, D. V. organizavus palūkanų mokėjimo ir paskolos dengimo imitavimą nedidelėmis sumomis, padengus paskolos dalį, lygią 5 693,17 Eur, ir priverstinai išieškojus paskolos dalį, lygią 9 360,26 Eur, bei sumokėjus palūkanų 2011 m. gegužės 25 d. – 2013 m. gruodžio 23 d. laikotarpiu 11 195,38 Eur ir priverstinai išieškojus palūkanų 2014 m. rugpjūčio 29 d. – 2015 m. balandžio 27 d. laikotarpiu 2 992,59 Eur, valstybė ir juridinis asmuo – „( - ) kredito unija“ – patyrė didelės žalos bei tokiu būdu V. P. iššvaistė didelės vertės jo žinioje buvusį svetimą turtą – 47 794,11 Eur „( - ) kredito unijos“ piniginių lėšų.

464. D. M. nuteista už tai, kad būdama valstybės tarnautojui prilygintu asmeniu, netinkamai atliko savo pareigas ir dėl to valstybė ir juridinis asmuo patyrė didelės žalos, o būtent:

47laikotarpiu nuo 2011 m. kovo 2 d. iki 2012 m. kovo 20 d. būdama kooperatinės bendrovės „( - ) kredito unija“ (į.k. ( - ), adresas: ( - ), buveinės adresas: ( - ), iki 2011 m. lapkričio 28 d. pavadinimas „( - ) kredito unija“, toliau – ( - ) kredito unija) paskolų komiteto nare ir savo užimamų pareigų pagrindu turėdama įgaliojimus „( - ) kredito unijos“ vardu tvirtinti finansinės skolininko, laiduotojo būklės įvertinimo rezultatus bei priimti sprendimus pritarti paskolos suteikimui, privalėdama pagal 2011 m. kovo 4 d. „( - ) kredito unijos“ paskolų komiteto posėdžio protokolu Nr. 7 patvirtintų „( - ) kredito unijos“ paskolų komiteto darbo reglamento“ 4.2.1. ir 4.2.4. punktų nuostatas „dalyvauti paskolų komiteto posėdžiuose ir savo darbą atlikti protingai, rūpestingai ir sąžiningai“, pažeisdama Lietuvos Respublikos kredito unijų įstatymo 1995 m. vasario 21 d. Nr. I-796 48 straipsnio ir 2011 m. sausio 6 d. „( - ) kredito unijos“ valdybos posėdžio protokolu Nr. 1 patvirtintų „Paskolų suteikimo ir administravimo tvarkos“ 12 punkto nuostatas, kurios numato, kad „Kredito unija neturi teisės skolinti įsigyjamo jos pajaus pajiniam įnašui atlikti“, Lietuvos Respublikos finansų įstaigų įstatymo 2002 m. rugsėjo 10 d. Nr. IX-1068 31 straipsnio 3 dalies 1 ir 2 punktų nuostatas, kurios numato, kad „Finansų įstaiga, prieš priimdama sprendimą ... skolinti ... privalo įsitikinti, kad: 1) ...įkeičiamas arba kitas turtas, iš kurio ateityje gali būti tenkinamas finansų įstaigos reikalavimas, tikrai yra ir iš jo gali būti tenkinamas įgytas finansų įstaigos reikalavimas; 2) kliento finansinė bei ekonominė būklė ir jos prognozės leidžia tikėtis, kad klientas sugebės įvykdyti įsipareigojimus“, 2008 m. rugsėjo 25 d. Lietuvos banko valdybos nutarimu Nr. 149 patvirtintų Vidaus kontrolės ir rizikos vertinimo (valdymo) organizavimo nuostatų 19 punkto nuostatas, kurios numato, kad „Vertindamas fizinių asmenų kredito riziką, bankas turi įvertinti: skolininko pajėgumą įvykdyti įsipareigojimus, susijusius su pozicija; skolininko turtą (taupymo produktus, sąskaitas banke ir t. t.); skolininko stabilumą ir patikimumą (skolininko išsilavinimą, šeiminę padėtį, darbo trukmę dabartinėje darbovietėje, išorės ir (arba) vidaus informaciją apie skolininko mokėjimo terminų pradelsimus ir apie tai, ar skolininkas turi nuosavą gyvenamąjį plotą, ar jį nuomoja ir t. t.); 19.4. ekonomines sąlygas ir (arba) kitas aplinkybes, galinčias daryti įtaką pozicijos grąžinimui“, 24 punkto nuostatas, kurios numato, kad „Prieš priimdamas sprendimą suteikti kreditą arba nesuteikti kredito (ar jį persvarstyti), bankas turi gauti pakankamai informacijos, kad galėtų visokeriopai įvertinti prašomo kredito riziką. Iš kredito gavėjo bankas turi pareikalauti tiek informacijos, kad sprendimus dėl kredito suteikimo priimantys ir kredito riziką vertinantys darbuotojai, banko paskolų komitetas, vidaus ir išorės auditoriai galėtų tinkamai įvertinti kredito riziką prieš suteikiant kreditą ir galėtų tai daryti per visą terminą, likusį iki kredito sutarties galiojimo pabaigos“, 2011 m. sausio 6 d. „( - ) kredito unijos“ valdybos posėdžio protokolu Nr. 1 patvirtintų „Paskolų suteikimo ir administravimo tvarkos“ 28 punkto nuostatas, kurios numato, kad „Fiziniai asmenys kartu su prašymu paskolai paskolų vadybininkui pateikia 8 priede nurodytus dokumentus: 1) prašymas paskolai gauti; 2) asmens tapatybės dokumentų kopija; 3) pažyma apie pajamas už paskutinius 6 mėnesius; 4) dokumentų, įrodančių nuosavybės teises į nekilnojamąjį turtą ir kilnojamąjį daiktą, kopijos; 5) įsigyjamo būsto duomenys / dokumentai; 6) esant abejonių paskolų vadybininkas arba paskolų komitetas gali pareikalauti pateikti ir kitų dokumentų (pvz. atsiskaitymų už komunalinius patarnavimus kvitų kopijų, pažymų apie turimus įsiskolinimus kitoms kredito ir finansų įstaigoms ir pan.)“, 60 punkto nuostatas, kurios numato, kad „Jeigu paskolos grąžinimas užtikrinamas gyvenamojo buto ar namo įkeitimu ..., išduodama paskola negali viršyti 70 procentų įkeisto daikto vertės. Jeigu paskolos grąžinimas užtikrinamas žemės ūkio arba kitos paskirties žemės įkeitimu... išduodama paskola negali viršyti 70 procentų įkeisto daikto vertės. Kai paskola viršija šiame punkte nurodytus įkeičiamo daikto vertės procentinius dydžius, skolininkas turi pateikti papildomas paskolos užtikrinimo priemones (laidavimą, garantiją, kt.).“, 62 punkto nuostatas, kurios numato, kad „Įkeičiamo daikto vertę nustato kredito unijos paskolų komiteto nariai arba profesionalūs turto vertintojai.“, 2011 m. kovo 4 d. „( - ) kredito unijos“ paskolų komiteto posėdžio protokolu Nr. 7 patvirtintų „( - ) kredito unijos“ paskolų komiteto darbo reglamento“ 3.1.3., 3.1.4. ir 3.1.6. punktų nuostatas, kurios numato, kad „Paskolų komiteto funkcijos: 3.1.3. tikrina ar nario prašoma paskola neviršija dešimteriopo to nario pajaus dydžio; 3.1.4. įvertina paskolai užtikrinti įkeičiamą turtą, o jeigu turto vertinimą atlieka kiti asmenys, išanalizuoja, ar teisingai turtas įvertintas, išnagrinėja jo realizavimo galimybes paskolos negrąžinimo atveju, o taip pat įvertina garantiją, laidavimą, paskolos patikimumą ir pakankamą apdraudimą; 3.1.6. tvirtina finansinės skolininko būklės įvertinimo rezultatus“, 2011 m. kovo 10 d. – 2011 m. spalio 7 d. laikotarpiu netinkamai, formaliai atliko savo pareigas ir dėl to sumenkino vieno iš Lietuvos Respublikos bankų sistemos – „( - ) kredito unijos“, vykdančios licencijuojamą veiklą indėlių ar kitų grąžintinų lėšų priėmimu ir jų skolinimu bei prisiimančio su tuo susijusią riziką bei atsakomybę, autoritetą bei prestižą ir sukėlė nepasitikėjimą „( - ) kredito unija“ kaip kredito įstaiga, sugebančia skaidriai, patikimai ir saugiai administruoti bei tvarkyti jai patikimas klientų pinigines lėšas, dėl to valstybė ir „( - ) kredito unija“ patyrė didelės žalos, o būtent:

482011 m. kovo 10 d. adresu ( - ), neįsitikinus, kad skolininko S. S. 2011 m. kovo 9 d. finansinės būklės vertinimas atliktas tinkamai, t. y. nesant duomenų apie S. S. pajamų šaltinius už paskutinius 6 mėnesius bei duomenų apie pajamų šaltinius, iš kurių bus vykdomi prisiimti finansiniai įsipareigojimai kredito unijai, nesant duomenų apie darbovietę ir gyvenamąją vietą, nesant duomenų apie ketinamą statyti / įsigyti būstą, nesant įkeičiamo nekilnojamojo turto vertinimo, nepaisant to, kad jis pats neturi jokio turto, kurį „( - ) kredito unijos“ paskolų vadybininkė D. Š. įvertino kaip „gera“, D. M. netinkamai, formaliai, neatlikus įkeičiamo turto vertinimo, neįsitikinus, kad S. S. skolinama ne daugiau kaip dešimteriopo jo pajinio įnašo dydžio suma, neišsiaiškinus priežasčių dėl paskolos suteikimo S. S. per įgaliotą asmenį G. M., kartu su paskolų komiteto pirmininku A. D. ir nariu M. N. nepagrįstai patvirtino finansinės skolininko būklės įvertinimo rezultatus bei nepagrįstai priėmė sprendimą pritarti paskolos išdavimui S. S., įkeičiant žemės sklypą, unikalus Nr. ( - ), adresu ( - ), įforminant šį sprendimą 2011 m. kovo 10 d. „( - ) kredito unijos“ Paskolų komiteto posėdžio protokolu Nr. 8, leidžiantį „( - ) kredito unijos“ valdybai svarstyti ir priimti sprendimą dėl paskolos suteikimo S. S., dėl to „( - ) kredito unijos“ valdybai nutarus, suteikiant S. S. 63 800 Eur paskolą su 3 procentų dydžio metinėmis palūkanomis „būstui“, paskolos terminas – 240 mėnesių, „( - ) kredito unija“ prisiėmė nepaprastai didelę riziką, sąlygojusią reikšmingų nuostolių atsiradimą, S. S. nevykdant sutartinių įsipareigojimų, nemokant palūkanų, valstybė ir juridinis asmuo – „( - ) kredito unija“ – patyrė didelės žalos;

492011 m. kovo 31 d. adresu ( - ), neįsitikinus, kad skolininko D. V. ir laiduotojo D. B. 2011 m. kovo 30 d. finansinės būklės vertinimai atlikti tinkamai, t. y. nesant duomenų apie D. V. pajamų šaltinius už paskutinius 6 mėnesius bei duomenų apie pajamų šaltinius, iš kurių bus vykdomi prisiimti finansiniai įsipareigojimai kredito unijai, nesant duomenų apie jo darbovietę, nesant ketinamų remontuoti negyvenamųjų patalpų priėmimo-perdavimo akto, remonto sąmatos, verslo plano, nepaisant to, kad jis pats neturi jokio turto, kurį „( - ) kredito unijos“ paskolų vadybininkė D. Š. skolininko D. V. finansinę būklę įvertino kaip „labai gera“ bei nesant duomenų apie laiduotojo D. B. turimus įsiskolinimus kitoms kredito ir finansų įstaigoms, laiduotojo D. B. finansinę būklę įvertino kaip „labai gera“, D. M. netinkamai, formaliai, neįsitikinusi, kad D. V. skolinama ne daugiau kaip dešimteriopo jo pajinio įnašo dydžio suma, kartu su paskolų komiteto pirmininku A. D. ir nariu M. N. 2011 m. kovo 31 d. nepagrįstai patvirtino finansinės skolininko būklės įvertinimo rezultatus bei nepagrįstai priėmė sprendimą pritarti paskolos išdavimui D. V., įkeičiant žemės sklypą, unikalus Nr. ( - ), adresu ( - ), įforminant šį sprendimą 2011 m. kovo 31 d. „( - ) kredito unijos“ paskolų komiteto posėdžio protokolu Nr. 10, leidžiantį „( - ) kredito unijos“ valdybai svarstyti ir priimti sprendimą dėl paskolos suteikimo D. V., dėl to „( - ) kredito unijos“ valdybai nutarus, suteikiant D. V. 217 000 Lt paskolą su 9 procentų dydžio metinėmis palūkanomis „negyvenamųjų patalpų remontui“, paskolos terminas – 120 mėnesių, „( - ) kredito unija“ prisiėmė nepaprastai didelę riziką, sąlygojusią reikšmingų nuostolių atsiradimą, D. V. nevykdant sutartinių įsipareigojimų, nemokant paskolos bei palūkanų, valstybė ir juridinis asmuo – „( - ) kredito unija“ – patyrė didelės žalos;

502011 m. gegužės 23 d. adresu ( - ), neįsitikinus, kad skolininkės I. K. (buvusios S.) 2011 m. gegužės 19 d. finansinės būklės vertinimas atliktas tinkamai, t. y. nesant duomenų apie I. K. (S.) apie pajamų šaltinius, iš kurių bus vykdomi prisiimti finansiniai įsipareigojimai kredito unijai, nesant duomenų apie turimus įsiskolinimus kitoms kredito ir finansų įstaigoms, nesant įkeičiamo nekilnojamojo turto vertinimo, nesant duomenų apie ketinamą remontuoti būstą, būsto remonto sąmatos, kurį „( - ) kredito unijos“ paskolų vadybininkė D. Š. įvertino kaip „labai gera“, D. M. netinkamai, formaliai, neatlikus įkeičiamo turto vertinimo, neįsitikinusi, kad I. K. (S.) skolinama ne daugiau kaip dešimteriopo jos pajinio įnašo dydžio suma, kartu su paskolų komiteto pirmininku A. D. ir nariu M. N. 2011 m. gegužės 23 d. nepagrįstai patvirtino finansinės skolininko būklės įvertinimo rezultatus bei nepagrįstai priėmė sprendimą pritarti paskolos išdavimui I. K. (S.), įkeičiant 225/300 dalis žemės sklypo, unikalus Nr. ( - ), adresu ( - ), įforminant šį sprendimą 2011 m. gegužės 23 d. „( - ) kredito unijos“ paskolų komiteto posėdžio protokolu Nr. 17, leidžiantį „( - ) kredito unijos“ valdybai svarstyti ir priimti sprendimą dėl paskolos suteikimo I. K. (S.), dėl to „( - ) kredito unijos“ valdybai nutarus, suteikiant I. K. (S.) 150 000 Lt paskolą su 9 procentų dydžio metinėmis palūkanomis „būsto remontui“, paskolos terminas – 240 mėnesių, „( - ) kredito unija“ prisiėmė nepaprastai didelę riziką, sąlygojusią reikšmingų nuostolių atsiradimą, I. K. (S.) nevykdant sutartinių įsipareigojimų, nemokant paskolos bei palūkanų, valstybė ir juridinis asmuo – „( - ) kredito unija“ – patyrė didelės žalos;

512011 m. rugpjūčio 31 d. adresu ( - ), neįsitikinus, kad skolininkės J. G. 2011 m. rugpjūčio 30 d. finansinės būklės vertinimas atliktas tinkamai, t. y. nesant duomenų apie J. G. pajamų šaltinius už paskutinius 6 mėnesius bei duomenų apie pajamų šaltinius, iš kurių bus vykdomi prisiimti finansiniai įsipareigojimai kredito unijai, nesant duomenų apie darbovietę, nesant duomenų apie galimybes keisti žemės sklypo paskirtį bei vykdyti jame statybą, nesant įkeičiamo nekilnojamojo turto vertinimo, kurį „( - ) kredito unijos“ paskolų vadybininkė D. Š. įvertino kaip „labai gera“, D. M. netinkamai, formaliai, neatlikus įkeičiamo turto vertinimo, neįsitikinus, kad J. G. skolinama ne daugiau kaip dešimteriopo jos pajinio įnašo dydžio suma, neišsiaiškinus priežasčių dėl paskolos suteikimo J. G. per įgaliotą asmenį R. G., kartu su paskolų komiteto pirmininku A. D. ir nariu M. N. 2011 m. rugpjūčio 31 d. nepagrįstai patvirtino finansinės skolininko būklės įvertinimo rezultatus bei nepagrįstai priėmė sprendimą pritarti paskolos išdavimui J. G., įkeičiant žemės sklypą, unikalus Nr. ( - ), adresu ( - ), įforminant šį sprendimą 2011 m. rugpjūčio 31 d. „( - ) kredito unijos“ paskolų komiteto posėdžio protokolu Nr. 29, leidžiantį „( - ) kredito unijos“ valdybai svarstyti ir priimti sprendimą dėl paskolos suteikimo J. G., dėl to „( - ) kredito unijos“ valdybai nutarus, suteikiant J. G. paskolą 216 000 Lt su 7 procentų dydžio metinėmis palūkanomis „būsto remontui“, paskolos terminas – 240 mėnesių, „( - ) kredito unija“ prisiėmė nepaprastai didelę riziką, sąlygojusią reikšmingų nuostolių atsiradimą, J. G. nevykdant sutartinių įsipareigojimų, nemokant palūkanų, valstybė ir juridinis asmuo – „( - ) kredito unija“ – patyrė didelės žalos;

522011 m. rugsėjo 8 d. adresu ( - ), neįsitikinus, kad skolininkės V. Š. (buvusios L.) 2011 m. rugsėjo 7 d. finansinės būklės vertinimas atliktas tinkamai, t. y. nesant duomenų apie V. Š. (L.) pajamų šaltinius už paskutinius 6 mėnesius bei duomenų apie pajamų šaltinius, iš kurių bus vykdomi prisiimti finansiniai įsipareigojimai kredito unijai, nesant duomenų apie ketinamą statyti komercinį objektą, nesant įkeičiamo nekilnojamojo turto nuosavybės teisės dokumentų, nesant įkeičiamo nekilnojamojo turto vertinimo, nepaisant to, kad ji pati neturi jokio turto, kurį „( - ) kredito unijos“ paskolų vadybininkė D. Š. įvertino kaip „patenkinama“, D. M. netinkamai, formaliai, neatlikusi įkeičiamo turto vertinimo, neįsitikinusi, kad V. Š. (L.) skolinama ne daugiau kaip dešimteriopo jos pajinio įnašo dydžio suma, kartu su paskolų komiteto pirmininku A. D. ir nariu M. N. 2011 m. rugsėjo 8 d. nepagrįstai patvirtino finansinės skolininko būklės įvertinimo rezultatus bei nepagrįstai priėmė sprendimą pritarti paskolos išdavimui V. Š. (L.), įkeičiant žemės sklypą, unikalus Nr. ( - ), adresu ( - ), įforminant šį sprendimą 2011 m. rugsėjo 8 d. „( - ) kredito unijos“ paskolų komiteto posėdžio protokolu Nr. 30, leidžiantį „( - ) kredito unijos“ valdybai svarstyti ir priimti sprendimą dėl paskolos suteikimo V. Š. (L.), dėl to „( - ) kredito unijos“ valdybai nutarus, suteikiant V. Š. (L.) 280 000 Lt paskolą su 7 procentų dydžio metinėmis palūkanomis „įrenginiams, pastatams“, paskolos terminas – 240 mėnesių, „( - ) kredito unija“ prisiėmė nepaprastai didelę riziką, sąlygojusią reikšmingų nuostolių atsiradimą, V. Š. (L.) nevykdant sutartinių įsipareigojimų, nemokant palūkanų, valstybė ir juridinis asmuo – „( - ) kredito unija“ – patyrė didelės žalos;

532011 m. rugsėjo 16 d. adresu ( - ), neįsitikinus, kad skolininkės B. A. 2011 m. rugsėjo 16 d. finansinės būklės vertinimas atliktas tinkamai, t. y. nesant duomenų apie B. A. pajamų šaltinius, iš kurių bus vykdomi prisiimti finansiniai įsipareigojimai kredito unijai, nesant duomenų apie ketinamą pirkti žemės sklypą, nesant įkeičiamo nekilnojamojo turto vertinimo, kurį „( - ) kredito unijos“ paskolų vadybininkė D. Š. įvertino kaip „labai gera“, D. M. netinkamai, formaliai, neatlikus įkeičiamo turto vertinimo, neįsitikinus, kad B. A. skolinama ne daugiau kaip dešimteriopo jos pajinio įnašo dydžio suma, neišsiaiškinus priežasčių dėl paskolos suteikimo B. A. per įgaliotą asmenį I. A., kartu su Paskolų komiteto pirmininku A. D. ir nariu M. N. 2011 m. rugsėjo 16 d. nepagrįstai patvirtino finansinės skolininko būklės įvertinimo rezultatus bei nepagrįstai priėmė sprendimą pritarti paskolos išdavimui B. A., įkeičiant žemės sklypą, unikalus Nr. ( - ), adresu ( - ), įforminant šį sprendimą 2011 m. rugsėjo 16 d. „( - ) kredito unijos“ paskolų komiteto posėdžio protokolu Nr. 31, leidžiantį „( - ) kredito unijos“ valdybai svarstyti ir priimti sprendimą dėl paskolos suteikimo B. A., dėl to „( - ) kredito unijos“ valdybai nutarus, suteikiant B. A. paskolą 220 000 Lt su 9 procentų dydžio metinėmis palūkanomis „žemei“, paskolos terminas – 240 mėnesių, „( - ) kredito unija“ prisiėmė nepaprastai didelę riziką, sąlygojusią reikšmingų nuostolių atsiradimą, B. A. nevykdant sutartinių įsipareigojimų, nemokant paskolos bei palūkanų, valstybė ir juridinis asmuo – „( - ) kredito unija“ – patyrė didelės žalos;

542011 m. rugsėjo 30 d., adresu ( - ), neįsitikinus, kad skolininko V. S. 2011 m. rugsėjo 29 d. finansinės būklės vertinimas atliktas tinkamai, t. y. nesant duomenų apie V. S. pajamų šaltinius už paskutinius 6 mėnesius bei duomenų apie pajamų šaltinius, iš kurių bus vykdomi prisiimti finansiniai įsipareigojimai kredito unijai, nesant duomenų apie darbovietę ir gyvenamąją vietą, nesant duomenų apie ketinamą statyti / įsigyti būstą, nesant įkeičiamo nekilnojamojo turto vertinimo, nepaisant to, kad jis pats neturi jokio turto, kurį „( - ) kredito unijos“ sąskaitų vadybininkė-kasininkė K. Š. įvertino kaip „gera“, D. M. netinkamai, formaliai, neatlikus įkeičiamo turto vertinimo, neįsitikinus, kad V. S. skolinama ne daugiau kaip dešimteriopo jo pajinio įnašo dydžio suma, neišsiaiškinus priežasčių dėl paskolos suteikimo V. S. per įgaliotą asmenį M. Na., kartu su paskolų komiteto pirmininku A. D. ir nariu M. N. 2011 m. rugsėjo 30 d. nepagrįstai patvirtino finansinės skolininko būklės įvertinimo rezultatus bei nepagrįstai priėmė sprendimą pritarti paskolos išdavimui V. S., įkeičiant žemės sklypą, unikalus Nr. ( - ), adresu ( - ), įforminant šį sprendimą 2011 m. rugsėjo 30 d. „( - ) kredito unijos“ paskolų komiteto posėdžio protokolu Nr. 33, leidžiantį „( - ) kredito unijos“ valdybai svarstyti ir priimti sprendimą dėl paskolos suteikimo V. S., dėl to „( - ) kredito unijos“ valdybai nutarus, suteikiant V. S. 260 000 Lt paskolą su 3 procentų dydžio metinėmis palūkanomis „būstui“, paskolos terminas – 120 mėnesių, „( - ) kredito unija“ prisiėmė nepaprastai didelę riziką, sąlygojusią reikšmingų nuostolių atsiradimą, V. S. nevykdant sutartinių įsipareigojimų, nemokant palūkanų, valstybė ir juridinis asmuo – „( - ) kredito unija“ patyrė didelės žalos;

552011 m. spalio 7 d. adresu ( - ), neįsitikinus, kad skolininko A. J. 2011 m. spalio 7 d. finansinės būklės vertinimas atliktas tinkamai, t. y. nesant duomenų apie A. J. pajamų šaltinius už paskutinius 6 mėnesius bei duomenų apie pajamų šaltinius, iš kurių bus vykdomi prisiimti finansiniai įsipareigojimai kredito unijai, nesant duomenų apie darbovietę ir gyvenamąją vietą, nesant įkeičiamo nekilnojamojo turto nuosavybės teisės dokumentų, nesant įkeičiamo nekilnojamojo turto vertinimo, nepaisant to, kad jis pats neturi jokio turto, kurį „( - ) kredito unijos“ sąskaitų vadybininkė-kasininkė K. Š. įvertino kaip „gera“, D. M. netinkamai, formaliai, neatlikusi įkeičiamo turto vertinimo, neįsitikinusi, kad A. J. skolinama ne daugiau kaip dešimteriopo jo pajinio įnašo dydžio suma, kartu su Paskolų komiteto pirmininku A. D. ir nariu M. N. 2011 m. spalio 7 d. nepagrįstai patvirtino finansinės skolininko būklės įvertinimo rezultatus bei nepagrįstai priėmė sprendimą pritarti paskolos išdavimui A. J., įkeičiant nekilnojamąjį turtą: žemės sklypą, unikalus Nr. ( - ); ūkinį pastatą, unikalus Nr. ( - ); ūkinį pastatą, unikalus Nr. ( - ); ūkinį pastatą, unikalus Nr. ( - ); ūkinį pastatą, unikalus Nr. ( - ); kitus kiemo statinius, unikalus Nr. ( - ), adresu ( - ) (buvęs adresas ( - )), nuosavybės teise priklausančius R. S., įforminant šį sprendimą 2011 m. spalio 7 d. ( - ) kredito unijos paskolų komiteto posėdžio protokolu Nr. 34, leidžiantį „( - ) kredito unijos“ valdybai svarstyti ir priimti sprendimą dėl paskolos suteikimo A. J., dėl to „( - ) kredito unijos“ valdybai nutarus, suteikiant A. J. 250 000 Lt paskolą su 9 procentų dydžio metinėmis palūkanomis „būsto remontui“, paskolos terminas – 240 mėnesių, „( - ) kredito unija“ prisiėmė nepaprastai didelę riziką, sąlygojusią reikšmingų nuostolių atsiradimą, A. J. nevykdant sutartinių įsipareigojimų, nemokant paskolos bei palūkanų, valstybė ir juridinis asmuo – „( - ) kredito unija“ – patyrė didelės žalos.

565. K. Š. nuteista už tai, kad būdama valstybės tarnautojui prilygintu asmeniu, netinkamai atliko savo pareigas ir dėl to valstybė ir juridinis asmuo patyrė didelės žalos, o būtent:

57dirbdama laikotarpiu nuo 2010 m. rugpjūčio 4 d. iki 2012 m. balandžio 30 d. kooperatinės bendrovės „( - ) kredito unija“ (į.k. ( - ), adresas: ( - ), buveinės adresas: ( - ), iki 2011 m. lapkričio 28 d. pavadinimas „( - ) kredito unija“, toliau – „( - ) kredito unija“) sąskaitų vadybininke-kasininke, ir savo užimamų pareigų pagrindu turėdama įgaliojimus „( - ) kredito unijos“ vardu atlikti finansinės skolininko, laiduotojo būklės įvertinimą, pažeisdama Lietuvos Respublikos kredito unijų įstatymo 1995 m. vasario 21 d. Nr. I-796 48 straipsnio ir 2011 m. sausio 6 d. „( - ) kredito unijos“ valdybos posėdžio protokolu Nr. 1 patvirtintų „Paskolų suteikimo ir administravimo tvarkos“ 12 punkto nuostatas, kurios numato, kad „Kredito unija neturi teisės skolinti įsigyjamo jos pajaus pajiniam įnašui atlikti“, Lietuvos Respublikos finansų įstaigų įstatymo 2002 m. rugsėjo 10 d. Nr. IX-1068 31 straipsnio 3 dalies 1 ir 2 punktų nuostatas, kurios numato, kad „Finansų įstaiga, prieš priimdama sprendimą ... skolinti ... privalo įsitikinti, kad: 1) ...įkeičiamas arba kitas turtas, iš kurio ateityje gali būti tenkinamas finansų įstaigos reikalavimas, tikrai yra ir iš jo gali būti tenkinamas įgytas finansų įstaigos reikalavimas; 2) kliento finansinė bei ekonominė būklė ir jos prognozės leidžia tikėtis, kad klientas sugebės įvykdyti įsipareigojimus“, 2008 m. rugsėjo 25 d. Lietuvos banko valdybos nutarimu Nr. 149 patvirtintų Vidaus kontrolės ir rizikos vertinimo (valdymo) organizavimo nuostatų 19 punkto nuostatas, kurios numato, kad „Vertindamas fizinių asmenų kredito riziką, bankas turi įvertinti: skolininko pajėgumą įvykdyti įsipareigojimus, susijusius su pozicija; skolininko turtą (taupymo produktus, sąskaitas banke ir t. t.); skolininko stabilumą ir patikimumą (skolininko išsilavinimą, šeiminę padėtį, darbo trukmę dabartinėje darbovietėje, išorės ir (arba) vidaus informaciją apie skolininko mokėjimo terminų pradelsimus ir apie tai, ar skolininkas turi nuosavą gyvenamąjį plotą, ar jį nuomoja ir t. t.); 19.4. ekonomines sąlygas ir (arba) kitas aplinkybes, galinčias daryti įtaką pozicijos grąžinimui“, 24 punkto nuostatas, kurios numato, kad „Prieš priimdamas sprendimą suteikti kreditą arba nesuteikti kredito (ar jį persvarstyti), bankas turi gauti pakankamai informacijos, kad galėtų visokeriopai įvertinti prašomo kredito riziką. Iš kredito gavėjo bankas turi pareikalauti tiek informacijos, kad sprendimus dėl kredito suteikimo priimantys ir kredito riziką vertinantys darbuotojai, banko paskolų komitetas, vidaus ir išorės auditoriai galėtų tinkamai įvertinti kredito riziką prieš suteikiant kreditą ir galėtų tai daryti per visą terminą, likusį iki kredito sutarties galiojimo pabaigos“, 2011 m. sausio 6 d. „( - ) kredito unijos“ valdybos posėdžio protokolu Nr. 1 patvirtintų „Paskolų suteikimo ir administravimo tvarkos“ 28 punkto nuostatas, kurios numato, kad „Fiziniai asmenys kartu su prašymu paskolai paskolų vadybininkui pateikia 8 priede nurodytus dokumentus: 1) prašymas paskolai gauti; 2) asmens tapatybės dokumentų kopija; 3) pažyma apie pajamas už paskutinius 6 mėnesius; 4) dokumentų, įrodančių nuosavybės teises į nekilnojamąjį turtą ir kilnojamąjį daiktą, kopijos; 5) įsigyjamo būsto duomenys / dokumentai; 6) esant abejonių paskolų vadybininkas arba paskolų komitetas gali pareikalauti pateikti ir kitų dokumentų (pvz. atsiskaitymų už komunalinius patarnavimus kvitų kopijų, pažymų apie turimus įsiskolinimus kitoms kredito ir finansų įstaigoms ir pan.)“, 30 punkto nuostatas, kurios numato, kad „Remdamasis pokalbiu su nariu ir prašymo paskolai gauti duomenimis paskolų vadybininkas atlieka skolininko būklės analizę ir užpildo skolininko būklės vertinimo formą ar formas, kurios yra pridedamos prie prašymo paskolai gauti. Atlikdamas skolininko būklės ir kitų pateiktų duomenų vertinimą, paskolų vadybininkas privalo įsitikinti prašančio paskolos asmens pateiktų dokumentų ir duomenų teisingumu. Rekomenduojama patikrinti paskolos prašytojus (fizinius ir juridinius asmenis) jungtiniuose asmenų skolų duomenų registruose / bazėse, su kuriais yra sudarytos atitinkamos sutartys (pvz., UAB „Creditinfo Lietuva“), taip pat „Sodra“ duomenų bazėje, ar paskolos prašantis asmuo neturi prašyme nenurodytų finansinių įsipareigojimų, ar jo nurodytos pajamos bei išlaidos yra teisingos ir atitinka esamą padėtį. Be to, rekomenduojama taip pat patikrinti ir laiduotojus / garantus ar jie neturi skolinių įsipareigojimų“, 60 punkto nuostatas, kurios numato, kad „Jeigu paskolos grąžinimas užtikrinamas gyvenamojo buto ar namo įkeitimu ..., išduodama paskola negali viršyti 70 procentų įkeisto daikto vertės. Jeigu paskolos grąžinimas užtikrinamas žemės ūkio arba kitos paskirties žemės įkeitimu... išduodama paskola negali viršyti 70 procentų įkeisto daikto vertės. Kai paskola viršija šiame punkte nurodytus įkeičiamo daikto vertės procentinius dydžius, skolininkas turi pateikti papildomas paskolos užtikrinimo priemones (laidavimą, garantiją, kt.).“, 62 punkto nuostatas, kurios numato, kad „Įkeičiamo daikto vertę nustato kredito unijos paskolų komiteto nariai arba profesionalūs turto vertintojai.“, 2011 m. rugsėjo 29 d. – 2011 m. spalio 7 d. laikotarpiu netinkamai, formaliai atliko savo pareigas ir dėl to sumenkino vieno iš Lietuvos Respublikos bankų sistemos – „( - ) kredito unijos“, vykdančios licencijuojamą veiklą indėlių ar kitų grąžintinų lėšų priėmimu ir jų skolinimu bei prisiimančio su tuo susijusią riziką bei atsakomybę, autoritetą bei prestižą ir sukėlė nepasitikėjimą „( - ) kredito unija“ kaip kredito įstaiga, sugebančia skaidriai, patikimai ir saugiai administruoti bei tvarkyti jai patikimas klientų pinigines lėšas, dėl to valstybė ir „( - ) kredito unija“ patyrė didelės žalos, o būtent:

582011 m. rugsėjo 29 d. adresu ( - ), netinkamai, formaliai, neįsitikinus, kad V. S. skolinama ne daugiau kaip dešimteriopo jo pajinio įnašo dydžio suma, neišsiaiškinus priežasčių dėl paskolos suteikimo V. S. per įgaliotą asmenį M. Na., atliko skolininko V. S. finansinės būklės vertinimą, t. y. nesant duomenų apie V. S. pajamų šaltinius už paskutinius 6 mėnesius bei duomenų apie pajamų šaltinius, iš kurių bus vykdomi prisiimti finansiniai įsipareigojimai kredito unijai, nesant duomenų apie darbovietę ir gyvenamąją vietą, nesant duomenų apie ketinamą statyti / įsigyti būstą, nesant įkeičiamo nekilnojamojo turto vertinimo, nepaisant to, kad jis pats neturi jokio turto, jo finansinę būklę įvertino kaip „gera“, dėl to „( - ) kredito unijos“ paskolų komitetui pritarus ir „( - ) kredito unijos“ valdybai nutarus, suteikiant V. S. 260 000 Lt paskolą su 3 procentų dydžio metinėmis palūkanomis „būstui“, paskolos terminas – 120 mėnesių, „( - ) kredito unija“ prisiėmė nepaprastai didelę riziką, sąlygojusią reikšmingų nuostolių atsiradimą, V. S. nevykdant sutartinių įsipareigojimų, nemokant palūkanų, valstybė ir juridinis asmuo – „( - ) kredito unija“ – patyrė didelės žalos;

592011 m. spalio 7 d. adresu ( - ), netinkamai, formaliai, neįsitikinus, kad A. J. skolinama ne daugiau kaip dešimteriopo jo pajinio įnašo dydžio suma, atliko skolininko A. J. finansinės būklės vertinimą, t. y. nesant duomenų apie A. J. pajamų šaltinius už paskutinius 6 mėnesius bei duomenų apie pajamų šaltinius, iš kurių bus vykdomi prisiimti finansiniai įsipareigojimai kredito unijai, nesant duomenų apie darbovietę ir gyvenamąją vietą, nesant įkeičiamo nekilnojamojo turto nuosavybės teisės dokumentų, nesant įkeičiamo nekilnojamojo turto vertinimo, nepaisant to, kad jis pats neturi jokio turto, jo finansinę būklę įvertino kaip „gera“, dėl to „( - ) kredito unijos“ paskolų komitetui pritarus ir „( - ) kredito unijos“ valdybai nutarus, suteikiant A. J. 250 000 Lt paskolą su 9 procentų dydžio metinėmis palūkanomis „būsto remontui“, paskolos terminas – 240 mėnesių, „( - ) kredito unija“ prisiėmė nepaprastai didelę riziką, sąlygojusią reikšmingų nuostolių atsiradimą, A. J. nevykdant sutartinių įsipareigojimų, nemokant paskolos bei palūkanų, valstybė ir juridinis asmuo – „( - ) kredito unija“ – patyrė didelės žalos.

606. R. G. nuteista už tai, kad:

616.1. apgaule savo naudai įgijo didelės vertės svetimą turtą, o būtent:

622011 m. rugpjūčio – rugsėjo mėnesių laikotarpiu, ketindama apgaule savo naudai įgyti didelės vertės svetimą turtą – gauti paskolą iš kooperatinės bendrovės „( - ) kredito unija“ (į.k. ( - ), juridinis adresas: ( - ), buveinės adresas: ( - ), iki 2011 m. lapkričio 28 d. pavadinimas „( - ) kredito unija“, toliau – „( - ) kredito unija“), savo naudai kito asmens vardu, kurios nenumatė grąžinti, kad kito asmens vardu būtų įforminta gautina paskola, imituojant, kad paskola reikalinga „sodybos paskirties pakeitimui (statybai) / būsto remontui“ ir kito asmens vardu būtų įformintas paskolos grąžinimo užtikrinimui įkeičiamo kredito unijai žymiai mažesnės vertės nekilnojamo turto pirkimas, į kurį negrąžinant paskolos bus nukreiptas išieškojimas, tiesiogiai susitarė su J. G., nesuvokusia savo nusikalstamų veiksmų pobūdžio, kad J. G. vardu bus įformintas žemės sklypo pirkimas ir kad J. G. pasirašys įgaliojimą, suteikiantį jai teisę vykdyti sandorius J. G. vardu, iš jų paimti paskolą J. G. vardu, po to R. G. tiesiogiai arba tarpininkaujant kitiems ikiteisminio tyrimo metu nenustatytiems asmenims organizavo nekilnojamojo turto – žemės sklypo, unikalus Nr. ( - ), adresu ( - ), pirkimą už 1 500 Lt, po to 2011 m. rugpjūčio 29 d. Klaipėdos miesto 7-ajame notarų biure, adresu ( - ), J. G. jos įtraukta į nusikalstamą veiką, nesuvokusi savo nusikalstamų veiksmų pobūdžio, neketindama įsigyti šio nekilnojamojo turto, suklastojo tikrą dokumentą – žemės sklypo, unikalus Nr. ( - ), adresu ( - ), 2011 m. rugpjūčio 29 d. pirkimo-pardavimo sutartį, patvirtindama ją savo parašu, po to R. G. 2011 m. rugpjūčio 30 d. „( - ) kredito unijos“ patalpose, esančiose ( - ), pateikė „( - ) kredito unijai“ J. G. vardu prašymą 216 000 Lt paskolai gauti, neva paskola reikalinga „sodybos paskirties pakeitimui (statybai)“, kurios J. G. neketino nei keisti, nei statyti, bei paskolos J. G. nenumatė grąžinti, nurodė pateiktame prašyme neteisingus duomenis apie J. G. pajamas, po to 2011 m. rugsėjo 2 d. Klaipėdos miesto 7-ajame notarų biure J. G. jos įtraukta į nusikalstamą veiką, nesuvokusi savo nusikalstamų veiksmų pobūdžio, neketindama nei imti, nei grąžinti paskolos, suklastojo tikrą dokumentą – 2011 m. rugsėjo 2 d. įgaliojimą, suteikiantį teisę R. G. vykdyti sandorius J. G. vardu, iš jų paimti paskolą, patvirtindama įgaliojimą savo parašu, bei šį suklastotą dokumentą J. G. perdavė R. G., po to R. G. J. G. vardu 2011 m. rugsėjo 5 d. pasirašė su „( - ) kredito unijos“ sąskaitų vadybininke D. Š. paskolos sutartį Nr. 11-00058 dėl 216 000 Lt paskolos suteikimo J. G., sutartyje nurodė paskirtį „būsto remontui“, bei 2011 m. rugsėjo 6 d. Klaipėdos miesto 7-ajame notarų biure skolininko „( - ) kredito unijos“ naudai pasirašė sutartinės hipotekos lakštą, užtikrinant J. G. pagal 2011 m. rugsėjo 5 d. sutartį Nr. 11-00058 prisiimtų prievolių įvykdymą, įkeičiant J. G. priklausantį nekilnojamąjį turtą – žemės sklypą, adresu ( - ), kuriame buvo nurodyta jo melaginga vertė 310 000 Lt, nesant atlikto jokio šio turto vertinimo, nors žinojo, kad jo tikroji vertė yra žymiai mažesnė, po to „( - ) kredito unijos“ darbuotojams J. G. suteiktą paskolą 2011 m. rugsėjo 7 d. išmokėjus R. G. grynaisiais 216 000 Lt, ji šiais pinigais disponavo savo nuožiūra, nepanaudojo gautos paskolos pagal paskirtį „sodybos paskirties pakeitimui (statybai) / būsto remontui“, J. G. nevykdant sutartinių įsipareigojimų, nemokant palūkanų, R. G. organizavus palūkanų mokėjimo ir paskolos dengimo imitavimą nedidelėmis sumomis, padengus paskolos dalį, lygią 25,70 Eur, bei sumokėjus palūkanų 2011 m. spalio 17 d. – 2012 m. lapkričio 21 d. laikotarpiu 5 292,57 Eur ir priverstinai išieškojus palūkanų 2014 m. kovo 21 d. – 2015 m. spalio 23 d. laikotarpiu 469,45 Eur, R. G. apgaule savo naudai įgijo didelės vertės svetimą turtą – 62 532,22 Eur „( - ) kredito unijos“ piniginių lėšų.

636.2. apgaule savo naudai įgijo didelės vertės svetimą turtą, o būtent:

642011 m. rugsėjo mėnesį R. G., ketindama apgaule savo naudai įgyti didelės vertės svetimą turtą – gauti paskolą iš kooperatinės bendrovės „( - ) kredito unija“ (į.k. ( - ), adresas: ( - ), buveinės adresas: ( - ), iki 2011 m. lapkričio 28 d. pavadinimas „( - ) kredito unija“, toliau – „( - ) kredito unija“), savo naudai kito asmens – V. Š. – vardu, paskolos nenumatė grąžinti, kad kito asmens vardu būtų įforminta gautina paskola, imituojant, kad paskola reikalinga „komerciniam objektui statyti“, ir kito asmens vardu būtų įformintas paskolos grąžinimo užtikrinimui įkeičiamo kredito unijai žymiai mažesnės vertės nekilnojamo turto pirkimas, į kurį negrąžinant paskolos bus nukreiptas išieškojimas, 2011 m. rugsėjo mėnesį tiesiogiai arba tarpininkaujant kitiems ikiteisminio tyrimo metu nenustatytiems asmenims, ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytoje vietoje ir laiku susitarė su V. Š. (L.), kad ši už piniginį atlygį savo vardu paims iš kredito unijos paskolą, imituojant, kad paskola reikalinga „komerciniam objektui statyti“ ir kad V. Š. (L.) vardu bus įformintas žemės sklypo pirkimas, kuris bus įkeistas kredito unijai kaip paskolos grąžinimo užtikrinimo priemonė, po to V. Š. (L.), sukurstyta R. G., vykdydama R. G. nusikalstamą sumanymą, 2011 m. rugsėjo 6 d. „( - ) kredito unijos“ patalpose, esančiose ( - ), tyčia, neketindama imti paskolos, pateikė „( - ) kredito unijai“ prašymą 280 000 Lt paskolai gauti, neva paskola reikalinga „komercinio objekto statybai“, kurio neketino statyti, ir paskolos nenumatė grąžinti, nurodant pateiktame prašyme neteisingus duomenis apie įkeičiamą turtą, po to R. G. tiesiogiai arba tarpininkaujant kitiems ikiteisminio tyrimo metu nenustatytiems asmenims, organizavus nekilnojamojo turto – žemės sklypo, unikalus Nr. ( - ), adresu ( - ), pirkimą už 23 000 Lt, 2011 m. rugsėjo 14 d. Klaipėdos miesto 7-ajame notarų biure, adresu ( - ), V. Š. (L.) tyčia, neketindama įsigyti šio nekilnojamojo turto, suklastojo tikrą dokumentą – žemės sklypo, unikalus Nr. ( - ), adresu ( - ), 2011 m. rugsėjo 14 d. pirkimo-pardavimo sutartį, patvirtindama ją savo parašu, po to V. Š. (L.) 2011 m. rugsėjo 15 d. pasirašė su „( - ) kredito unijos“ paskolų vadybininke D. Š. paskolos sutartį Nr. 11-00060 dėl 280 000 Lt paskolos V. Š. (L.) suteikimo, sutartyje nurodant paskirtį „įrenginiams / pastatams“ po to V. Š. (L.) 2011 m. rugsėjo 19 d. Klaipėdos miesto 7-ajame notarų biure, adresu ( - ), skolininko „( - ) kredito unijos“ naudai pasirašė sutartinės hipotekos lakštą, užtikrinant V. Š. (L.) pagal 2011 m. rugsėjo 15 d. sutartį Nr. 11-00060 prisiimtų prievolių įvykdymą, įkeičiant V. Š. (L.) priklausantį nekilnojamąjį turtą – žemės sklypą, adresu ( - ), kuriame buvo nurodyta jo melaginga vertė 450 000 Lt, nesant atlikto jokio šio turto vertinimo, nors žinojo, kad jo tikroji vertė yra žymiai mažesnė, po to „( - ) kredito unijos“ darbuotojams V. Š. (L.) suteiktą paskolą 280 000 Lt 2011 m. rugsėjo 23 d. išmokėjus grynaisiais, V. Š. (L.) kartu su R. G. šiais pinigais disponavo savo nuožiūra, nepanaudojus gautos paskolos pagal paskirtį „komercinio objekto statybai ar įrenginiams / pastatams“, V. Š. (L.) nevykdant sutartinių įsipareigojimų, nemokant palūkanų, R. G. ir V. Š. (L.) organizavus palūkanų mokėjimo ir paskolos dengimo imitavimą nedidelėmis sumomis, padengus paskolos dalį, lygią 53,38 Eur, bei sumokėjus palūkanų 2011 m. spalio 17 d. – 2013 m. rugsėjo 3 d. laikotarpiu 9 634,11 Eur, R. G., veikdama kartu su V. Š. (L.), šiai padedant, savo naudai, apgaule įgijo didelės vertės svetimą turtą – 81 040,23 Eur „( - ) kredito unijos“ piniginių lėšų.

657. Nuteistosios N. P. gynėjas advokatas Marius Navickas apeliaciniame skunde prašo panaikinti Klaipėdos apygardos teismo 2017 m. spalio 31 d. nuosprendį ir N. P. dėl BK 184 straipsnio 2 dalyje ir BK 229 straipsnyje numatytų nusikalstamų veikų išteisinti, nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

667.1. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai pritaikė baudžiamojo įstatymo normas, nukrypo nuo tokio pobūdžio bylose suformuotos teismų praktikos, taip pat padarė esminių baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų, ko pasėkoje nepagrįstai N. P. pripažino kalta padarius jai inkriminuotas nusikalstamas veikas.

677.2. Gynėjo teigimu, skundžiamas nuosprendis neatitinka imperatyvių BPK 301 straipsnio 1 dalies, 305 straipsnio 1 dalies 2, 3 punktų reikalavimų, keliamų nuosprendžio turiniui, kadangi nuosprendžio nustatomojoje dalyje, kurioje teismas turėtų konstatuoti ir aprašyti bylos nagrinėjimo teisme metu nustatytas, įrodyta pripažintas nusikalstamos veikos aplinkybes, jų nenustatinėjo, o paraidžiui perkėlė iš kaltinamojo akto su visomis gramatinėmis klaidomis. Iš to galima spręsti, jog bylos nagrinėjimas teisme vyko formaliai, nesigilinant ir neanalizuojant N. P. inkriminuotų nusikalstamų veikų padarymo aplinkybių. Akivaizdu, kad skundžiamas nuosprendis priimtas ne remiantis teismo posėdyje ištirtais įrodymais, ar teisminio bylos nagrinėjimo metu nustatytomis aplinkybėmis, o iš kaltinamojo akto pažodžiui perkeltais duomenimis. Teismų praktikoje konstatuojama, jog neišsamus bylos aplinkybių ištyrimas, kaltinamojo akto perrašymas ir su tuo sietinas sąmoningas baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimas leidžia daryti išvadą, kad teismas, pažeisdamas rungimosi principą, šiuo atveju palaikė tik vieną – kaltinimo pusę. Visa tai rodo teismo šališkumą, priimant apkaltinamąjį nuosprendį, todėl toks nuosprendis negali būti laikomas teisėtu ir pagrįstu bei turi būti panaikintas (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-357/2009).

687.3. Nurodoma ir tai, kad baudžiamojoje byloje surašytas kaltinamasis aktas neatitinka BPK 219 straipsnių reikalavimų. Be to, kadangi viskas iš kaltinamojo akto pažodžiui buvo perkelta į skundžiamą nuosprendį, todėl ir priimtas nuosprendis neatitinka BPK 305 straipsnio 1 dalies 1 punkto reikalavimų. Tiek kaltinamajame akte, tiek skundžiamame nuosprendyje nusikalstamos veikos aprašytos netinkamai, t. y. nedetalizuojant N. P. vaidmens ir atliktų konkrečių neteisėtų veiksmų, kurie atitiktų patikėto turto iššvaistymo nusikaltimo sudėties požymius.

697.4. Skunde atkreipiamas dėmesys į tai, kad visus kredito unijos klausimus, susijusius su kreditų išdavimu, sprendė ne tik unijos valdyba, bet ir paskolų komitetas bei paskolų vadybininkai, tačiau ne valdybos pirmininkas, kaip vienasmenis valdymo organas. Todėl N. P. pripažinti vienasmeniškai atsakinga už paskolų išdavimą, o kartu ir už jai patikėto turto iššvaistymą, nebuvo jokio pagrindo. Be to, nuosprendyje aprašant N. P. tariamai nusikalstamus veiksmus, taip pat pripažįstama ne vienasmeniškai N. P., o kredito unijos kolegialių organų atsakomybė. Kaip matyti iš byloje nustatytų aplinkybių, netinkamas, formalus savo pareigų atlikimas, priimant neteisėtus sprendimus dėl paskolų suteikimo bei tokiu būdu iššvaistant didelės vertės svetimą turtą, pirmiausiai siejamas su kitų kredito unijos atsakingų pareigūnų bei organų (paskolų vadybininko, paskolų komiteto ir paskiausiai kredito unijos valdybos) atliktais veiksmais. Visgi nors ir pripažinus, kad visos paskolos buvo išduotos netinkamai vykdant ( - ) kredito unijos reglamente numatytas procedūras, už kurias yra atsakingi tiek paskolų vadybininkė, tiek paskolų komitetas, tiek ir valdyba, dėl turto iššvaistymo baudžiamojon atsakomybėn patraukta tik valdybos pirmininkė N. P.. Nuteistoji baudžiamojon atsakomybėn patraukta kaip eilinė paskolos išdavimą patvirtinusios valdybos narė prieš tai paskolų vadybininkei bei paskolų komitetui netinkamai atlikus pavestas funkcijas ir priėmus neteisėtus sprendimus. Jokie išimtiniai įgaliojimai, nenumatyti Kredito unijų įstatyme ar ( - ) kredito unijos darbo reglamente, N. P. nebuvo inkriminuoti, taip pat ji nebuvo kaltinama viršijusi kokius nors jai norminiais teisės aktais suteiktus įgaliojimus.

707.5. Gynėjo nuomone, teismas, nepagrįstai praplėsdamas baudžiamosios atsakomybės ribas, už piniginių lėšų iššvaistymą pritaikė asmeninę N. P., kaip valdybos pirmininkės, atsakomybę, nors jokie išimtiniai (ar savarankiški) įgaliojimai paskolų suteikimo procese valdybos pirmininkui suteikti nebuvo. Valdybos pirmininkas įstatyme traktuojamas kaip valdybos darbo organizatorius bei jos (valdybos) priimtų sprendimų vykdytojas. Taigi, kredito unijos valdybos pirmininkas negalėjo vienasmeniškai disponuoti paskolų išdavimo procese kredito unijos turtu. Nenustačius N. P. bendrininkavimo iššvaistant turtą, o kitų kredito unijos organų veiksmų netraktuojant kaip užtraukiančių atsakomybę pagal BK 184 straipsnį, N. P. veiksmai nepagrįstai buvo pripažinti neteisėtais. Skunde remiamasi teismų praktika dėl analogiškomis aplinkybėmis padarytos veikos, kurioje konstatuota, kad banko valdybos pirmininkas negali būti traukiamas baudžiamojon atsakomybėn už turto iššvaistymą, nes nenustatyta, jog jis paskolos išdavimo procedūroje būtų sąmoningai nesilaikęs norminių aktų reikalavimų, siekęs iššvaistyti banko turtą, o dalis paskolos būtų negrąžinta būtent dėl jo neteisėtų veiksmų (Lietuvos apeliacinio teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-452).

717.6. Kaip nurodo gynėjas, nustatytas teisinis reglamentavimas paneigia bet kokį vienasmenišką N. P. dalyvavimą paskolų išdavimo procese. ( - ) kredito unijos administracijos vadovas apskritai nedalyvauja paskolų išdavimo procedūroje, tokie įgaliojimai jam nėra suteikti, todėl administracijos vadovas nėra atsakingas už paskolų suteikimo tvarkos pažeidimus. Už reikalingų dokumentų išreikalavimą, tiek už įkeičiamo turto, tiek ir paskolos gavėjo finansinės būklės vertinimą atsakingi buvo tam priskirti darbuotojai (paskolų vadybininkai) bei sukurti specialūs valdymo organai – paskolų komitetai. Taigi, visus sprendimus dėl paskolos suteikimo priiminėjo pirmiausia kolegialus organas – paskolų komitetas ir tik po to sprendimą priimdavo kredito unijos valdyba, kuri dėl paskolos išdavimo spręsdavo tik pritariant paskolų komitetui. Taip pat byloje nenustatyta, kad N. P., būdama administracijos vadove bei valdybos pirmininke, būtų sąmoningai nesilaikiusi jai priskirtų norminių aktų reikalavimų, ar kad kurios nors paskolos dalis būtų negrąžinta dėl konkrečių jos atliktų neteisėtų veiksmų.

727.7. Be to, pagal kaltinimą negalima suprasti, ar nusikalstamas yra pačios paskolos išdavimo neteisėtumas, ar netinkamas kliento mokumo bei galimybės grąžinti paimtą kreditą vertinimas. Kaltinime turto iššvaistymas, kartu ir iššvaistyta pinigų suma, siejama ne su išduotomis paskolų sumomis, t. y. ne su pačios išduotos paskolos neteisėtumu, o su klientų mokumo pasikeitimu praėjus keliems metams po paskolų išdavimo bei negrąžintomis paskolos dalimis. Tačiau tai, kad praėjus keliems metams likusi paskolos dalis dėl klientų mokumo pasikeitimo nebuvo grąžinta ar kad dalis paskolos buvo panaudota ne pagal paskirtį, negali būti siejama su paskolos išdavimo neteisėtumu.

737.8. Apelianto teigimu, 2008 m. rugsėjo 25 d. Lietuvos banko valdybos nutarimu Nr. 149 patvirtintų Vidaus kontrolės ir rizikos vertinimo (valdymo) organizavimo nuostatų 19 punkto nesilaikymas N. P. negalėjo būti inkriminuotas, nes yra skirtas juridiniam asmeniui apskritai, o ne konkrečiam asmeniui. Tuo labiau kad šis teisės aktas iš viso netaikytinas kredito unijoms, nes yra skirtas banko įstaigoms, kurioms yra keliami kur kas aukštesni reikalavimai.

747.9. Nurodoma, kad N. P. inkriminuotas Paskolų suteikimo ir administravimo tvarkos 12 punkto pažeidimas neturi jokios įtakos net ir tariamam žalos atsiradimui, kita vertus, išduodamose paskolose bei valdybai pateikiamuose dokumentuose nebuvo nurodyta, jog yra skolinama ir pradiniam įnašui, o paskolos gavėjas nuosavų lėšų neturi. Nenustatyta ir tai, kad N. P. apie tai būtų buvę žinoma. Paskolų suteikimo ir administravimo tvarkos 28 punkte numatyta, kokie dokumentai turi būti pateikiami paskolų vadybininkei, todėl jeigu kažkas nebuvo pateikta, o paskolų vadybininkė to neišsireikalavo, bet nepaisant to davė teigiamą paskolos vertinimą, tai tik paskolų vadybininkė už tai ir turi atsakyti. Pagal tvarkos 30 punktą, paskolų vadybininkas atlieka skolininko būklės analizę ir privalo įsitikinti pateikiamų dokumentų ir duomenų teisingumu, už ką D. Š. pagal BK 229 straipsnį ir buvo nuteista. Pagal tvarkos 32 punktą, paskolų vadybininkas pristato savo įvertintų paskolų riziką bei pateikia savo išvadas ir pastebėjimus administracijos vadovui, paskolų komiteto arba valdybos posėdyje. Nors Paskolų suteikimo ir administravimo tvarkos 60 punkte numatyta, kad išduodama paskola negali viršyti 70 procentų įkeičiamo daikto vertės, bet nuo šios proporcijos leidžiama nukrypti, jei skolininkas pateikia papildomas paskolos užtikrinimo priemones. Pagal bylos aplinkybes, visais be išimties atvejais, išduodant paskolas šių papildomų užtikrinimo priemonių reikalavimų buvo laikomasi, o tais atvejais kai papildomų užtikrinimo priemonių nebuvo reikalaujama, pagal paskolų komiteto turto vertinimą paskola neviršydavo nustatytos turto vertės. Pagal tvarkos 62 punktą, įkeičiamo daikto vertę nustato kredito unijos paskolų komiteto nariai arba profesionalūs vertintojai. Taigi, būtent paskolų komitetas turėjo pareigą nustatyti įkeičiamo turto vertę bei apskritai rūpintis įkeičiamo turto verte prieš pritariant paskolos išdavimui.

757.10. Pažymima, kad Paskolų suteikimo ir administravimo tvarkos 21 punkte numatyta, kad skolinti lėšas be paskolų komiteto pritarimo draudžiama, 22 punkte imperatyviai nustatyta, jog paskolų komitetui priėmus teigiamą išvadą dėl paskolos suteikimo, kredito unijos valdyba priima sprendimą dėl paskolos suteikimo. Taigi, jokia papildoma patikrinimo ar vertinimo procedūra šioje tvarkoje nėra numatyta, kartu šis teisinis reglamentavimas rodo paskolų komiteto svarbą ir tiesioginę įtaką valdybos priimamiems sprendimams.

767.11. Gynėjo vertinimu, nėra pagrindo laikyti veiksmų neteisėtumą pagrindžiančia aplinkybe tai, kad paskolos gavėjui išdavus paskolą ir po kelerių metų tapus nemokiam bei paaiškėjus, kad pagal norminius aktus kartu su turto įkeitimu pareikalautos papildomos paskolos užtikrinimo priemonės (bauda, delspinigiai) buvo nepakankamos. N. P. niekaip negalėjo įtakoti tolimesnių paskolų gavėjų veiksmų po paskolų gavimo, t. y. ar ši paskola buvo panaudota pagal paskirtį, ar paskolos gavėjas atliks planuotus veiksmus bei tuo labiau kokia apimtimi ir kokiais dydžiais grąžinės paskolą. Paskolos A. J. išdavimo kriminalizavimas siejamas iš esmės tik su tuo, kad jis nepanaudojo paskolos pagal paskirtį ir nemoka paskolos bei palūkanų, bet neatsižvelgta į tai, kad per nepilnus 4 metus A. J. sumokėjo net 20 793,96 Eur palūkanų ir per nepilnus metus 2 842,93 Eur paskolos. V. S. atveju turto iššvaistymas irgi siejamas ne su paskolos negrąžinimu, nes paskolos grąžinimas nebuvo vėluojantis, o tik su tuo, kad Lietuvos banko tikslinio inspektavimo metu paskola priskirta ne geresnei nei III (padidintos rizikos) grupei. Kadangi turto iššvaistymas siejamas ne su N. P. atliktais veiksmais ar kokiu nors jų neteisėtumu, o su po paskolų išdavimu kilusiomis pasekmėmis, t. y. nesavalaikiu jų grąžinimu, tai savaime paneigia N. P. kaltę dėl jai inkriminuotų nusikalstamų veikų.

777.12. Be to, neaišku kokiu pagrindu nuosprendyje konstatuota, kad paskolų gavėjai visais atvejais organizavo paskolų dengimo ir palūkanų mokėjimo imitavimą. Kaip matyti iš paskolų sutarčių, paskolos grąžinimo terminas būdavo atidedamas (nuo 1 iki 5 metų), todėl daugeliu atvejų paskola apskritai net neturėjo būti pradėta grąžinti arba buvo tik pradėta grąžinti. Be to, per itin trumpą laikotarpį po paskolos išdavimo (1-3 metus) per visas 6 inkriminuotas išduotas paskolas kredito unijai už suteiktas paskolas buvo sumokėta net 69 158,64 Eur palūkanų, kas sudaro net 18,23 procentų visos kaip turto iššvaistymas inkriminuotos turto vertės. Toks sumokėtų palūkanų dydis ir tai, kad palūkanos buvo mokamos itin ilgą laikotarpį, patvirtina, jog visais atvejais paskolų gavėjai ketino paskolas grąžinti ir palūkanų mokėjimas nebuvo imituojamas. Be to, šios gautos pinigų sumos nebuvo išskaičiuotos iš iššvaistytos turto vertės. Taip pat nebuvo įvertinti kredito unijoje esantys paskolų gavėjų pajiniai įnašai, kurie sudaro net 30 procentų visų išduotų paskolų dydžio ir kuriais vėliau galės būti dengiamos paskolų gavėjų negrąžintos paskolos. Ši pajiniuose įnašuose esanti pinigų suma sudaro 119 555 Eur (412 800 Lt) ir taip pat nebuvo išskaičiuota iš neva tai iššvaistytos pinigų sumos. Beje, apklausti paskolų gavėjai ir patys tvirtino, kad ketina ir toliau pagal išgales dengti paskolą.

787.13. Pažymima, kad trimis iš šešių suteiktų paskolų atvejais asmenys, gavę paskolą, buvo nuteisti pagal BK 182 straipsnio 2 dalį už tai, kad jie apgaule, suklaidindami atsakingus kredito unijos darbuotojus, užvaldė svetimą turtą. Todėl susidaro tokia situacija, kai dėl tos pačios veikos yra nuteisti tiek asmenys apgaule sukčiavimo būdu pasisavinę svetimą turtą, tiek ir jų apgauti atsakingi kredito unijos darbuotojai. Tai, kad I. K. ir I. A. buvo nuteistos pagal BK 206 straipsnio 1 dalį, kaip tik patvirtina paskolų gavėjų ketinimus grąžinti paimtas paskolas ir kad dėl jų veiksmų kredito unijai žala nebuvo padaryta, nes priešingu atveju jos turėtų būti traukiamos baudžiamojon atsakomybėn pagal to paties straipsnio 2 dalį.

797.14. Nesutinkama su pirmosios instancijos teismo pozicija, kad tolimesnis paskolų grąžinimas N. P. veikos kvalifikavimui bei atsakomybės laipsniui (pobūdžiui) neturi jokios reikšmės. Pagal teismų praktiką, nešalina baudžiamosios atsakomybės asmenų, pasisavinusių ar iššvaisčiusių svetimą turtą veiksmai, atlikti po nusikalstamos veikos padarymo atliekamo ikiteisminio tyrimo metu. Tačiau šiuo atveju dėl turto iššvaistymo nuteistos N. P. atsakomybė siejama išimtinai tik su vėlesniais paskolos gavėjų veiksmais, kuriems ji jokios įtakos neturi ir negali turėti. Todėl paskolos gavėjų veiksmai mokant palūkanas ir paskolos grąžinimo įmokas yra itin reikšmingi vertinant baudžiamosios atsakomybės klausimą bei patvirtina, kad šie santykiai buvo išimtinai civilinio pobūdžio ir kredito unija galėjo ir tebegali savo pažeistas teises ginti civilinėmis teisinėmis priemonėmis, nes kredito unijos turtas nebuvo perduotas neatlygintinai, unija už suteiktas paskolas įgijo reikalavimo teisę į paskolos grąžinimą, palūkanas už naudojimąsi paskola, taip pat į reikalavimo užtikrinimo priemones (laidavimą, turto įkeitimą, vekselį), paskolos sutartys nebuvo pripažintos negaliojančiomis ir skolininkai nebuvo atleisti nuo pareigos grąžinti paskolas, tos paskolos, kurių grąžinimas sutrikęs, yra perduotos priverstiniam išieškojimui.

807.15. Skunde cituojama Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika, jog netinkama juridinio asmens valdymo organų ar jų narių veikla visų pirma suprantama kaip CK 2.86-2.87 straipsnių nuostatų pažeidimas, todėl, taikant baudžiamąją atsakomybę už netinkamą bendrovės turto panaudojimą, svarbu įsitikinti, kad bendrovės vadovo veiksmai akivaizdžiai peržengė civilinės atsakomybės ribas (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-26-788/2017). Teisinė sistema turi užtikrinti tai, kad asmenys nebijotų eiti vadovo pareigų dėl pernelyg griežtų atsakomybės standartų, taikomų galimų klaidų atžvilgiu; bendrovės vadovams turi būti užtikrinta teisė priimti rizikingus verslo sprendimus, nes tai viena esminių įmonės ekonominio efektyvumo didinimo priemonių; teisėsaugos institucijos neturėtų nepagrįstai kištis į vadovų veiklą (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-518/2014). Įmonės vadovo veiksmai, sudarant įvairius sandorius, net ir tuo atveju, kai tie veiksmai atliekami viršijant turimus įgaliojimus, paprastai neturi būti laikomi baudžiamąją atsakomybę užtraukiančiais veiksmais. Nusikalstamos veikos požymių buvimas gali būti konstatuojamos tuo atveju, kai įmonės vadovas, piktavališkai veikdamas, sudaro akivaizdžiai su įmonės interesais nesutampantį, pelningai įmonės veiklai iš esmės trukdantį, ekonomiškai nepagrįstą, nelogišką sandorį (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-262/2013, 2K-7-251/2013, 2K-518/2014).

817.16. Apibendrinant byloje nustatytas paskolų išdavimo aplinkybes ir teismų praktiką, nurodoma, kad kredito unija iš esmės finansuodavo asmenis ir verslus, kurie normaliomis sąlygomis paskolos banke negautų. Būtent tokiais kooperatiniais pasitikėjimo pagrindais veikianti bendrovė ir užtikrindavo šios bendrovės narių poreikių tenkinimą. Paskolos būdavo išduodamos ne tokiomis palankiomis sąlygomis kaip bankuose (didesnės palūkanos, privalomas 30 procentų dydžio įnešti pajinis įnašas). Civilinių ieškinių byloje nėra pareikšta, net ir kaltinime nenurodyta, kad kredito unija nebegali atgauti žalos. Nustačius, kad sudaryti sandoriai nėra akivaizdžiai su įmonės interesais nesutampantys, pelningai įmonės veiklai iš esmės netrukdo, nėra ekonomiškai nepagrįsti ar nelogiški, nesudaryta kliūčių turtinius reikalavimus spręsti civilinės teisės priemonėmis, baudžiamoji atsakomybė pagal BK 183 ir 184 straipsnius netaikytina (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-262/2013).

827.17. Dėl BK 229 straipsnyje numatyto nusikaltimo atkreipiamas dėmesys į tai, kad tiek BK 229 straipsnis, tiek ir jo taikymą aiškinantis BK 230 straipsnis N. P. inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo metu keitėsi, bet nuorodos į redakciją nei kaltinime, nei nuosprendyje nėra. Taip pat naujai buvo priimta paskolų išdavimo tvarka 2011 m. lapkričio 2 d.

837.18. Apeliantas nurodo, kad byloje nėra atskleistas būtinasis nusikalstamos veikos sudėties požymis – didelė žala. Galima tik spėti, kad didelės žalos požymis siejamas su didelės vertės turto (paskolų pavidalu) išdavimu. Visi kiti nurodyti deklaratyvūs požymiai, kaip prestižo sumenkinimas, jų nesusiejant su N. P. atliktais veiksmais (ar jų neatlikimu) nelaikytini atitinkančiais įstatymo reikalavimus. Didelės žalos valstybei padarymas turi būti konstatuojamas nurodant aiškius ir konkrečius argumentus, kodėl padaryta žala valstybei vertinama kaip didelė, bet skundžiamame nuosprendyje tai nėra padaryta. Pažymima, kad baudžiamoji atsakomybė demokratinėje visuomenėje turi būti suvokiama kaip kraštutinė, paskutinė priemonė (ultima ratio), naudojama saugomų teisinių gėrių, vertybių apsaugai tais atvejais, kai švelnesnėmis priemonėmis tų pačių tikslų negalima pasiekti. Nagrinėjamoje byloje nėra jokio pagrindo teigti, kad N. P. elgesys sukėlė tokius padarinius, dėl kurių negalėtų būti vertintinas kaip drausmės pažeidimas, o tokiu elgesiu pažeisti interesai negalėtų būti ginami civilinio proceso tvarka.

847.19. Be to, kitas būtinasis nusikalstamos veikos, numatytos BK 229 straipsnyje, požymis yra specialusis subjektas – valstybės tarnautojas ar jam prilygintas asmuo. Asmens prilyginimą valstybės tarnautojui lemia du požymiai: 1) darbas bet kokioje valstybinėje, nevalstybinėje ar privačioje įstaigoje, įmonėje ar organizacijoje, arba vertimasis profesine veikla; ir 2) įgaliojimų turinys (turi atitinkamus administracinius įgaliojimus arba turi teisę veikti šio juridinio asmens ar organizacijos vardu, arba teikia viešąsias paslaugas). Administracinių įgaliojimų turėjimas pagal BK 230 straipsnio 3 dalį iš esmės reiškia tai, kad asmuo, dirbdamas juridiniame asmenyje ar versdamasis profesine veikla, turi tam tikrus įgaliojimus jam nepavaldiems asmenims ar kitokius administracinius įgaliojimus, susijusius su viešojo administravimo veikla. Valstybės tarnautojui BK 230 straipsnio 3 dalies prasme gali būti prilyginamas ne bet kuris asmuo, kurio darbas ar profesinė veikla reiškia viešųjų paslaugų (kaip tai suprantama pagal Viešojo administravimo įstatymą) teikimą, šis darbas ar profesinė veikla turi būti susijusi su teisiškai reikšmingų veiksmų atlikimu, t. y. iš esmės tokių, kuriais būtų siekiama užtikrinti viešąjį interesą ir kurių neatlikimas ar netinkamas atlikimas reikštų viešojo intereso pažeidimą.

857.20. Gynėjo nuomone, nagrinėjamoje byloje nebuvo nustatyta, kad N. P. (tiek būdama administracijos vadove, tiek ir valdybos pirmininke) būtų turėjusi kokius nors įgaliojimus asmenims, dirbantiems ne kredito unijoje. Taip pat atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos kreditų unijų įstatyme pateiktą kredito unijos apibrėžimą, akivaizdu, kad kredito unijos veikla nėra susijusi su viešojo intereso tenkinimu. Kredito unija yra įstaiga, kuri užsiima Kreditų unijų įstatyme nurodytomis veiklomis, jos teikiamos paslaugos yra susijusios su kredito unijos narių interesais, galimybe patiems skolintis iš unijos arba uždirbti iš skolinimų gaunant palūkanas. Kredito unijos veikla nėra interesas, atspindintis ir išreiškiantis pamatines visuomenės vertybes, kurias paprastai įtvirtina ir saugo Konstitucija. Kredito unijoje buvo veikiama ir siekiama asmeninių į uniją įstojusių narių interesų gerinimo ir tenkinimo, asmenų suinteresuotumas ir stojimas į kredito unijas yra grindžiamas jų pačių gerbūvio užtikrinimu, o ne valstybės ar savivaldybių interesų tenkinimu. Taigi, N. P. neatitinka specialiam subjektui keliamų reikalavimų. Todėl nenustačius, jog N. P. atitinka specialiojo veikos subjekto požymius ir kad veika buvo padaryta didelė žala, N. P. negali būti traukiama baudžiamojon atsakomybėn pagal BK 229 straipsnį.

868. Nuteistasis A. D. apeliaciniame skunde pateikia alternatyvius prašymus: 1) panaikinti Klaipėdos apygardos teismo 2017 m. spalio 31 d. nuosprendžio dalį, kuria A. D. nuteistas pagal BK 229 straipsnį, ir priimti išteisinamąjį nuosprendį, nes nebuvo padaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių; arba 2) atleisti A. D. nuo baudžiamosios atsakomybės BK 36 straipsnio pagrindu.

878.1. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad pirmosios instancijos teismas, nors ir išsamiai išnagrinėjo visas bylos aplinkybes, tačiau vertindamas įrodymus pažeidė BPK 20 straipsnio 5 dalies nuostatas bei netinkamai įvertino faktinius duomenis byloje, dėl to padarė nepagrįstas išvadas dėl A. D. kaltės padarius jam inkriminuotą nusikalstamą veiką. Taip pat apygardos teismas neteisingai aiškino BK 229 straipsnyje numatytos nusikalstamos veikos sudėties objektyviųjų ir subjektyviųjų požymių turinį, netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą.

888.2. Nuteistasis nurodo, kad nagrinėjamoje byloje atsižvelgtina į precedento reikšmę turinčius Lietuvos Aukščiausiojo Teismo sprendimus baudžiamosiose bylose Nr. 2K-42-942/2016 ir 2K-134-489/2017, kuriuose konstatuota, jog atsakomybė už tarnybos pareigų neatlikimą ar netinkamą atlikimą kyla tik tada, kai tarp kaltininko padarytos veikos ir atsiradusių padarinių (didelės žalos valstybei, juridiniam ar fiziniam asmeniui) yra priežastinis ryšys, t. y. kad neatlikimas ar netinkamas tarnybos pareigų atlikimas objektyviai, dėsningai nulėmė didelės žalos atsiradimą, nenustačius tokio priežastinio ryšio, nėra pagrindo taikyti BK 229 straipsnį.

898.3. Kaip teigia apeliantas, pagal byloje nustatytas aplinkybes, didelę žalą nulėmė kitų asmenų nusikalstama veika, o ne A. D. veiksmai, kurie iš viso neturėjo jokios lemiamos reikšmės sprendžiant dėl paskolų išdavimo, A. D. buvo galima inkriminuoti tik riziką žalai atsirasti, o ne pačią žalą. Kredito unijų įstatyme nustatyta, kad kredito unijos valdymo organai yra kredito unijos valdyba ir kredito unijos administracijos vadovas, kuris kredito unijos vardu sudaro sandorius su kredito unijos nariais ir trečiaisiais asmenimis, o kredito unijos valdyba priima sprendimus dėl disponavimo kredito unijos turtu ir ilgalaikio turto įsigijimo, ilgalaikių paskolų paėmimo ir suteikimo, laidavimo ar garantavimo už kitų asmenų prievoles, jei turto vertė ar sandorių suma neviršija 1/10 kredito unijos nuosavo kapitalo, kitu atveju dar reikalingas ir visuotinio narių susirinkimo sprendimas.

908.4. Taip pat skunde nurodoma, kad A. D. nepagrįstai buvo pripažintas valstybės tarnautojui prilygintu asmeniu. Pagal BK 229 straipsnį atsako tik specialus subjektas – valstybės tarnautojas ar jam prilygintas asmuo. Nustatant, ar asmuo yra BK 229 straipsnyje numatytos nusikalstamos veikos subjektas, jo teisinis statusas analizuojamas vadovaujantis įstatymais bei kitais norminiais teisės aktais, apibrėžiančiais, į kokias pareigas asmuo buvo priimtas, kokias funkcijas vykdė, kokias teises, pareigas ir įgaliojimus turėjo, asmens prilyginimą valstybės tarnautojui lemia du požymiai: 1) darbas bet kokioje valstybinėje, nevalstybinėje ar privačioje įstaigoje, įmonėje ar organizacijoje, arba vertimasis profesine veikla ir 2) įgaliojimų turinys (turi atitinkamus administracinius įgaliojimus arba turi teisę veikti šio juridinio asmens ar organizacijos vardu, arba teikia viešąsias paslaugas) (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-5/2012, 2K-P-89/2014). Kredito unijoje paskolų komitetui praktiškai buvo suteikta formali patariamoji funkcija, realiai visi su paskolų išdavimu susiję klausimai buvo sprendžiami paskolų vadybininkų bei valdybos, kurie galėjo neatsižvelgti į paskolų komiteto patariamąją nuomonę. A. D. savo, kaip paskolų komiteto pirmininko, funkcijas suprato kaip formalių reikalavimų vykdymą, visiškai pasitikėjo etatiniais darbuotojais, turinčiais patirtį šioje veikloje bei negalėjo tikėtis jokių neigiamų savo veiklos padarinių. Dėl aptartų funkcijų vykdymo A. D. negali būti prilyginamas valstybės tarnautojui.

918.5. Be to, kaltininkas turi suvokti ir sugebėti įvertinti savo veikos padarinių dydį (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-1/2014, 2K-115-489/2015). Neturėdamas jokios informacijos apie kredito unijos finansinę padėtį, jokių galimybių realiai tikrinti skolininkų turtinę padėtį, negalėdamas įtarti, kad kai kurie skolininkai iš anksto planavo nusikalstamais veiksmais užvaldyti unijos turtą, A. D. negalėjo numatyti ir neigiamų pasekmių kredito unijos būklei.

928.6. Pažymima ir tai, kad pagal BK 2 straipsnio 3 dalį asmuo atsako pagal baudžiamąjį įstatymą tik tuo atveju, jeigu jis yra kaltas padaręs nusikalstamą veiką ir tik jeigu veikos padarymo metu iš jo buvo galima reikalauti įstatymus atitinkančio elgesio. BK 229 straipsnis netaikytinas, kai valstybės tarnautojas ar jam prilygintas asmuo savo pareigų tinkamai neatlieka dėl objektyvių (t. y. nuo jo valios nepriklausančių) priežasčių ir dėl to padaroma didelė žala. Tokios priežastys gali būti išoriniai veiksniai, aplinkybės, trukdančios tinkamai atlikti savo pareigas, kurių asmuo objektyviai nepajėgus įveikti (pvz., nesudaromos tinkamos darbo sąlygos: neužtikrinamas finansavimas, neteikiama išsami informacija, reikalinga atitinkamiems sprendimams priimti ir pan.). Tokiais atvejais yra pagrindas kelti aukštesnes pareigas einančių asmenų atsakomybės klausimą. Taip pat būtina atsižvelgti ir į subjektyvųjį veiksnį, t. y. į asmenų asmenines galimybes tinkamai atlikti jų tarnybos pareigas, įgaliojimus: į kvalifikaciją, patirtį, išsilavinimą, organizacinius sugebėjimus, psichologinę būseną ir kt. Jei asmuo dirba sąžiningai, tačiau dėl kokių nors išvardintų priežasčių negali gerai atlikti savo pareigų ir dėl to padaro žalą, numatytą BK 229 straipsnyje, atsižvelgus į kitas bylos aplinkybes, jis gali būti atleidžiamas nuo baudžiamosios atsakomybės. A. D. pirmosios instancijos teisme paaiškino, kad su jokiais teisės aktais, reglamentuojančiais paskolų išdavimą, nebuvo supažindintas, jokiuose apmokymuose nedalyvavo, jokių egzaminų nelaikė, jam nebuvo sudaryta sąlygų nustatytų funkcijų atlikimui, kredito unijoje jis neturėjo darbo vietos, nebuvo suteiktos prieigos prie reikalingų duomenų bazių, dirbo be jokio atlygio. Tačiau šių aplinkybių apygardos teismas neįvertino.

938.7. Skunde teigiama, kad BK 36 straipsnyje nustatyti du savarankiški atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagrindai, kai 1) asmens veika dėl aplinkybių pasikeitimo tapo nepavojinga arba 2) asmuo dėl aplinkybių pasikeitimo tapo nepavojingas. A. D. padarė vieną nusikalstamą veiką, kuri tęsėsi kaltinime nurodytą laikotarpį, veika priskiriama nesunkių nusikaltimų kategorijai, buvo padaryta dėl neatsargumo, A. D. atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių nėra, nuteistasis yra aukštojo išsilavinimo, šiuo metu nedirba, yra pensininkas, buvęs pareigūnas, anksčiau neteistas, nusikalto pirmą kartą, be to, nuo nusikalstamos veikos padarymo praėjo beveik penkeri metai. Atkreipiamas dėmesys ir į tai, kad po to, kai 2013 m. lapkričio 5 d. Lietuvos banko priežiūros tarnybos riziką ribojančios priežiūros departamento tikslinio inspektavimo tapo aiški kredito unijos padėtis, A. D. pats parašė prašymą būti atleistas iš paskolų komiteto pirmininko pareigų ir buvo atleistas iš pareigų 2013 m. gruodžio 19 d. Apeliantas teigia, kad iš esmės tik nuo tada pradėjo suprasti finansinius įmonės veiklos pradmenis, todėl ateityje nebeketina užsiimti tokia jam nesuprantama veikla. Šiuo atveju vien baudžiamosios bylos iškėlimas sukėlė daug neigiamų pasekmių ne tik A. D., bet ir jo šeimai, bei paveikė nuteistąjį tiek, kad ateityje jis nebesiims jokio darbo, apie kurį neturi supratimo. Pirmosios instancijos teismas galėjo spręsti atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės klausimą, kadangi dėl išdėstytų aplinkybių A. D. tapo nepavojingas ir jokio pavojaus ateityje nekels.

949. Nuteistojo V. P. gynėjas advokatas Robertas Skėrys apeliaciniame skunde prašo panaikinti Klaipėdos apygardos teismo 2017 m. spalio 31 d. nuosprendį ir priimti naują nuosprendį – V. P. išteisinti dėl nusikalstamų veikų, numatytų BK 184 straipsnio 2 dalyje ir BK 229 straipsnyje, padarymo.

959.1. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad skundžiamas nuosprendis yra neteisėtas ir nepagrįstas, priimtas netinkamai pritaikius baudžiamąjį įstatymą, kas turėjo esminės įtakos nepagrįstam V. P. nuteisimui. Klaipėdos apygardos teismas fragmentiškai, nenuosekliai ir vienpusiškai vertindamas byloje esančius įrodymus neteisingai konstatavo esmines faktines aplinkybes dėl V. P. užimtų administracijos vadovo pareigų kredito unijoje jam inkriminuotų paskolų išdavimo momentu. Neteisingai konstatavus V. P. atsakomybės ribas ir vaidmenį paskolų išdavimui, V. P. nepagrįstai buvo patrauktas baudžiamojon atsakomybėn, nors panašaus pobūdžio bylose pagal susiformavusią teismų praktiką kredito unijos valdybos nariui galėjo būti taikoma tik civilinė atsakomybė. V. P. veiksmuose nenustatyti visi būtinieji BK 184 straipsnio 2 dalyje ir BK 229 straipsnyje numatytų nusikalstamų veikų sudėčių požymiai. V. P. negalėjo būti nusikaltimo subjektu nei pagal BK 184 straipsnio 2 dalį, nei pagal BK 229 straipsnį, nes paskolų išdavimo momentu jo, kaip unijos valdybos pirmininko, įgaliojimai jau buvo pasibaigę, o iš administracijos vadovo pareigų apeliantas buvo atleistas dar anksčiau, todėl nebeturėjo įgaliojimų disponuoti kredito unijos turtu.

969.2. Apelianto manymu, kad netinkama juridinio asmens valdymo organų ar jų narių veikla visų pirma suprantama kaip CK 2.86-2.87 straipsnių nuostatų pažeidimas, todėl taikant baudžiamąją atsakomybę už netinkamą bendrovės turto panaudojimą, svarbu įsitikinti, kad bendrovės vadovo (ar vadovui prilyginamo asmens) veiksmai akivaizdžiai peržengė civilinės atsakomybės ribas. Cituojant Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką, teigiama, kad teisinė sistema turi užtikrinti tai, kad asmenys nebijotų eiti vadovo pareigų dėl pernelyg griežtų atsakomybės standartų, taikomų galimų klaidų atžvilgiu; bendrovės vadovams turi būti užtikrinta teisė priimti rizikingus verslo sprendimus, nes tai viena esminių įmonės ekonominio efektyvumo didinimo priemonių; teisėsaugos institucijos neturėtų nepagrįstai kištis į vadovų veiklą (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-518/2014). Be to, įmonės vadovo veiksmai, sudarant įvairius sandorius, net ir tuo atveju, kai tie veiksmai atliekami viršijant turimus įgaliojimus, paprastai neturi būti laikomi baudžiamąją atsakomybę užtraukiančiais veiksmais. Nusikalstamos veikos požymių buvimas gali būti konstatuojamos tik tuo atveju, kai įmonės vadovas, piktavališkai veikdamas, sudaro akivaizdžiai su įmonės interesais nesutampantį, pelningai įmonės veiklai iš esmės trukdantį, ekonomiškai nepagrįstą, nelogišką sandorį (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-262/2013, 2K-7- 251/2013, 2K-518/2014).

979.3. Dėl kaltinimo pagal BK 184 straipsnio 2 dalį visų pirma atkreipiamas dėmesys į tai, kad ( - ) kredito unijos administracijos vadovu V. P. buvo tik iki 2011 m. balandžio 20 d., kai paskola S. S. suteikta 2011 m. kovo 18 d., D. V. – 2011 m. balandžio 11 d. Suteikiant paskolas V. P. buvo kredito unijos valdybos pirmininku ir savo užimamų pareigų pagrindu nebebuvo materialiai atsakingas už jo žinioje buvusį ( - ) kredito unijos turtą (pagal Kredito unijų įstatymo 29 straipsnio 7 dalies 1 punktą materialiai atsakingas galėjo būti tik kredito unijos administracijos vadovas). Be to, pagal Kredito unijų įstatymo 25 straipsnį, už sprendimų dėl ilgalaikių paskolų paėmimo ir suteikimo priėmimą atsakinga yra valdyba (visi jos nariai), o ne tik valdybos pirmininkas. Išduodant S. S. ir D. V. paskolas, valdybą sudarė 5 nariai: V. P., V. U., V. K., K. B. ir D. Š., nors kaip valdybos narys pagal BK 184 straipsnio 2 dalį suteikus paskolas buvo nuteistas tik V. P.. Be to, visos valdybos narių įgaliojimai iš esmės jau buvo pasibaigę, nes valdyba 2011 m. kovo 2 d. visuotinio narių susirinkimo sprendimu buvo atleista. Netgi Lietuvos Respublikos juridinių asmenų registro išraše V. P. įgaliojimų pabaigos data nurodyta 2011 m. kovo 2 d., kai paskolos buvo suteiktos 2011 m. kovo 9 d. ir 2011 m. balandžio 1 d. Tokia situacija susidarė dėl to, kad Lietuvos bankas dar nebuvo patvirtinęs V. P. atleidimo pagal Kredito unijų įstatymą. Kadangi visuotinis susirinkimas laikytinas aukščiausiu kredito unijos valdymo organu, todėl laikytina, kad V. P., kaip unijos valdybos pirmininko, įgaliojimai jau buvo pasibaigę ir jo pasirašytas dokumentas turėjo būti pripažintas negaliojančiu ab initio bei paskola jo priimto sprendimo pagrindu negalėjo būti išduota.

989.4. Skunde teigiama, kad priimant apkaltinamąjį nuosprendį nebuvo tinkamai nustatytas V. P. vaidmuo priimant sprendimus dėl paskolų suteikimo. Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016 m. vasario 23 d. baudžiamuoju įsakymu kredito unijos valdybos narė ir paskolų vadybininkė D. Š. buvo nuteista tik pagal BK 229 straipsnį, konstatuojant, jog D. Š. buvo atsakinga už skolininkų ir laiduotojų finansinės būklės vertinimą ir būtent jos neteisėti veiksmai labiausiai įtakojo paskolų suteikimą S. S. ir D. V.. D. Š., būdama labiausiai kvalifikuota, vadovaudamasi Paskolų suteikimo ir administravimo tvarkos 32 punkto nuostatomis privalėjo tinkamai atlikti ir pristatyti savo įvertintų paskolų riziką bei pateikti visas savo išvadas ir pastebėjimus administracijos vadovui paskolų komiteto arba valdybos posėdyje. Būtent D. Š. surinko būtinus dokumentus skolininkų mokumui nustatyti bei nuslėpė faktines aplinkybes, jog skolininkai nepateikė esminių savo finansinę būklę pagrindžiančių dokumentų. Iš 2015 m. vasario 23 d. specialisto išvados Nr. 11-3006(14) (14 t., b. 1. 15-20), 2015 m. balandžio 22 d. specialisto išvados Nr. 11-3008(14) (15 t., b. 1. 126-132) matyti, kad kredito unijos turto išvaistymą lėmė tik paskolų vadybininkės D. Š. veiksmai. Nei vienoje specialisto išvadoje ar Lietuvos banko išvadose nėra nurodyta, kad kažką blogai būtų atlikusi valdyba. Nepaisant to, kad paskolos gavėjai nepateikė dalies svarbiausių dokumentų, D. Š. iš savanaudiškų paskatų vis tiek įvertino paskolos gavėjų finansinę būklė teigiamai, nors specialisto išvadose nurodyta, kad S. S. ir D. V. finansinė būklė galėjo būti įvertinama tik kaip „patenkinama“. Taigi, būtent D. Š. veiksmai lėmė tiek paskolų komiteto, tiek unijos valdybos suklaidinimą, nes vadovaujantis Paskolų suteikimo ir administravimo tvarkos 34 punktu, paskola apskritai negalėjo būti išduodama ar net svarstoma, jeigu skolininko finansinė būklė įvertinama tik kaip „patenkinama“. Tačiau bylą nagrinėjant teisme taip ir nebuvo aiškinamasi, kiek D. Š. veiksmai turėjo įtakos paskolų komiteto ir valdybos priimtiems sprendimams. Akivaizdu, kad tarp V. P. veiksmų (remiantis paskolų komiteto atliktomis turto vertinimo ataskaitomis bei paskolų vadybininkės pateiktomis teigiamomis skolininkų mokumo nustatymo išvadomis, balsavus „už“ paskolų išdavimą) ir žalos kredito unijai padarymo, išduodant „blogas“ paskolas, nėra tiesioginio priežastinio ryšio.

999.5. Gynėjo tvirtinimu, D. Š. pasinaudojo jos veiksmų neteisėtumo negalėjusiais suprasti kredito unijos valdybos ir paskolų komiteto nariais. V. P., veikdamas kaip protingas ir apdairus asmuo, net negalėjo nepritarti paskolos išdavimui, nes vadovaujantis Paskolų suteikimo ir administravimo tvarkos 22 punktu, paskolų komitetui priėmus teigiamą išvadą dėl paskolos suteikimo, kredito unijos valdyba taip pat automatiškai priima sprendimą dėl paskolos suteikimo, t. y. jai pritaria. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, jog remdamasis paskolų vadybininkės D. Š. pateiktais klaidinančiais duomenimis bei galimai suklaidinto Paskolų komiteto teigiamomis rekomendacijomis, nuteistasis V. P. elgėsi sąžiningai, laikydamasis teisės aktų ir pasitikėdamas paskolų komiteto bei paskolų vadybininkės išvadomis, pagrįstai manė, jog sudaromi paskolos sandoriai kredito unijos veiklai neigiamos įtakos neturės, nes yra ekonomiškai pagrįsti ir logiški. V. P. neveikė tiesiogine tyčia, nebalsavo „už“ paskolų suteikimą S. S. ir D. V. piktavališkai ir siekdamas asmeninės naudos sau, taip pat nesiekė pakenkti kredito unijos interesams. V. P. negalėjo pažeisti Paskolų suteikimo ir administravimo tvarkos 12 punkto nuostatų, nes valdyba savo sprendimais nedavė sutikimo skolintis papildomam pajui, tai buvo administracijos prerogatyva.

1009.6. Taip pat nesutinkama su tuo, kad V. P., kaip valdybos pirmininkas buvo atsakingas už įkeičiamo skolininko turto įvertinimą. Vadovaujantis Paskolų suteikimo ir administravimo tvarkos 62 punktu, įkeičiamo daikto vertę nustato kredito unijos paskolų komiteto nariai arba profesionalūs turto vertintojai. Paskolų komiteto nariai A. D., D. K. ir M. N. buvo nuteisti būtent dėl to, jog nepagrįstai patvirtino finansinės skolininko būklės įvertinimo rezultatus bei nepagrįstai priėmė sprendimą pritarti paskolos išdavimui S. S. ir D. V.. Taigi, paskolų komiteto nariai įkeičiamo skolininkų turto vertinimo realiai neatliko, o tik parengė turto vertinimo ataskaitą, į kurią V. P. ir valdyba atsižvelgė. Tik išdavus paskolas paaiškėjo, jog įkeisto turto vertinimo paskolų komitetas realiai neatliko. Dėl to valdyba kartu su jos pirmininku V. P. buvo suklaidinta. V. P. parodė, kad jei būtų žinojęs, jog paskolų komitetas savo funkcijų neatliko ir turto nevertino, jis tikrai nebūtų pritaręs paskolų suteikimui. V. P. pagrįstai manant, jog paskolų vadybininkė ir paskolų komitetas tinkamai vykdo savo pareigas, jam, kaip valdybos pirmininkui, nebuvo pagrindo nepasitikėti priimtais sprendimais ir atlikti papildomus patikrinimo veiksmus.

1019.7. Atkreipiamas dėmesys į tai, kad paskolos gavėjo D. V. veiksmai iš BK 182 straipsnio 2 dalies buvo perkvalifikuoti į BK 206 straipsnio 1 dalį, numatančią atsakomybę už kredito, paskolos ar tikslinės paramos panaudojimą ne pagal paskirtį ar nustatytą tvarką. Perkvalifikavus nusikalstamą veiką, buvo netiesiogiai pripažinta, kad kredito unijos turtas išduodant paskolas nebuvo iššvaistytas ar kitokiu būdu prarastas. Be to, BK 206 straipsnio 2 dalyje yra nustatytas ir veiką kvalifikuojantis požymis – didelės turtinės žalos padarymas kreditoriui, laiduotojui arba kitam asmeniui. D. V. nuteisus pagal BK 206 straipsnio 1 dalį, akivaizdu, kad ( - ) kredito unijai jokia žala nebuvo padaryta. Byloje nėra pareikštas joks civilinis ieškinys.

1029.8. Kaip teigia apeliantas, V. P. veiksmai patys savaime nesuponavo baudžiamosios atsakomybės. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje laikomasi nuomonės, kad kai asmenys sudaro sutartis dėl materialinių vertybių (paskolos, pirkimo pardavimo sutartis ir t.t.), tarp jų paprastai atsiranda civiliniai teisiniai santykiai, kurie gali pereiti į baudžiamuosius teisinius santykius tik esant tam tikroms papildomoms sąlygoms (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-191/2012, Nr. 2K-210/2012). Šios sąlygos susijusios su sudarytų civilinių sutarčių vykdymo objektyviu apsunkinimu, kai viena šalių sąmoningai sudarė situaciją, kad nukentėjusysis negalėtų civilinėmis teisinėmis priemonėmis atkurti savo pažeistos teisės arba toks pažeistų teisių gynimo būdas būtų esmingai apsunkintas, neperspektyvus (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-285/2013, Nr. 2K-93/2013, Nr. 2K-518/2014). Kaip matyti iš byloje nustatytų aplinkybių, sąlygos, būtinos baudžiamajai atsakomybei V. P. atžvilgiu pagal BK 184 straipsnio 2 dalį kilti, objektyviai net neegzistuoja. Pats ( - ) kredito unijos veikimo modelis buvo savaime rizikingesnis nei Lietuvos Respublikoje veikiančių bankų. Kooperatiniais veikimo pagrindais veikusi unija užtikrindavo savo narių (pajininkų) poreikių tenkinimą bei suteikdavo rizikingesnes paskolas tiems paskolos gavėjams, kurie dėl „netobulų“ mokumo įvertinimų neturėjo galimybių gauti kredito iš bankų, todėl mažiaus palankesnėmis sąlygomis skolinosi iš unijos. Už tai unijai buvo mokamos didesnės palūkanos, be to, paskolos gavėjai įsipareigodavo unijai trečdalį paskolos sumos laikyti kaip pajinį įnašą. Todėl V. P. veiksmų pritariant paskolų išdavimui negalima vertinti kaip sąmoningų ir akivaizdžiai nenaudingų. Skundžiamu nuosprendžiu nebuvo konstatuota, kad būtent dėl V. P. veiksmų buvo padaryta esminė žala kredito unijai ar jos indėlininkams, kas sąlygojo kredito unijos nemokumą. Taip pat neįrodyta, jog kredito unija (jos kreditoriai) šiuo metu ar ateityje negalėtų civilinėmis teisinėmis priemonėmis atkurti savo pažeistos teisės prisiteisiant nuostolius arba toks pažeistų teisių gynimo būdas būtų esmingai apsunkintas ar neperspektyvus. Priešingai, abu paskolos gavėjai paskolas pripažįsta ir jas sutinka atlyginti, todėl šias paskolas vertinti kaip beviltiškas nėra jokio teisinio pagrindo.

1039.9. Apibendrinant išdėstytus apeliacinio skundo argumentus dėl BK 184 straipsnio 2 dalyje numatyto nusikaltimo, daroma išvada, jog V. P. veiksmai galėjo būti vertinami tik kaip civilinis deliktas, bet jokiu būdu neužtraukiantys baudžiamosios atsakomybės. Tai patvirtina ir naujausia teismų praktika panašaus pobūdžio bylose, kuriose kreditų unijų valdybos nariai ir paskolų komiteto nariai yra traukiami tik civilinėn atsakomybėn už tai, jog balsavo už paskolos išdavimą, nors paskolos gavėjo galimybes grąžinti paskolą turėjo vertinti kaip ekonomiškai nepagrįstas, rizikingas, nesant aiškių paskolos grąžinimo šaltinių (Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. spalio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-623-186/2017). Tuo pačiu nepagrįstai V. P. nuteisus pagal BK 184 straipsnio 2 dalį, V. P. praktiškai buvo atimta teisė ateityje gintis nuo kreditorių reikalavimų civilinio proceso tvarka.

1049.10. Taip pat skunde nesutinkama su V. P. nuteisimu pagal BK 229 straipsnį, kadangi V. P. veikoje nenustatytas priežastinis ryšys tarp veikos ir pasekmių bei jo kaltė padarius nusikaltimą. Veikos kvalifikavimui pagal BK 229 straipsnį nepakanka vien objektyvaus padarytos žalos ir jos dydžio konstatavimo, būtina nustatyti, kad būtent netinkamas tarnybos pareigų atlikimas objektyviai ir dėsningai nulėmė didelės žalos atsiradimą, jokie kiti reikšmingi veiksniai prie didelės žalos kilimo neprisidėjo ir jos nenulėmė, bei kaip netinkamu pareigų atlikimu sukelti padariniai atsispindėjo kaltininko sąmonėje. Iš skundžiamo nuosprendžio matyti, kad didelę žalą nulėmė V. P. veiksmai tariamai išvaistant unijos turtą, pasireiškę tuo, jog remiantis paskolų vadybininko surinkta informacija ir išvadomis bei paskolų komiteto rekomendacijomis, kredito unijos valdybos pirmininkas V. P. kartu su kitais baudžiamojon atsakomybėn nepatrauktais valdybos nariais balsavo už dviejų inkriminuojamų paskolų išdavimą. Tačiau jau buvo pasisakyta dėl to, kad V. P. balsavo už paskolų išdavimą suklaidintas tiesiogine tyčia veikusios paskolų vadybininkės ir valdybos narės D. Š. bei savo pareigas netinkamai atlikusių unijos paskolų komiteto narių. Balsuodamas už paskolų išdavimą V. P. pasitikėjo paskolų vadybininkės pateiktomis išvadomis ir paskolų komiteto rekomendacijomis bei pagrįstai manė, jog jo veiksmai bei priimti sprendimai visiškai atitinka Kredito unijų įstatymo nuostatas bei kitus teisės aktus. Taigi, balsuodamas už paskolų išdavimą V. P. negalėjo suvokti ir sugebėti įvertinti savo veikos (pritarimo paskolų išdavimui) padarinių. Priimant apkaltinamąjį nuosprendį nebuvo atsižvelgta į V. P. ankstesnio darbo vertinimus, unijoje išdirbtą laiką, nuteistojo asmenybę, kad jis per šešerius darbo unijoje metus neturėjo drausminių (tarnybinių) nuobaudų, visada stengėsi gerai atlikti savo pareigas.

1059.11. Be to, V. P. neatitinka BK 229 straipsnyje numatyto nusikaltimo specialaus subjekto (valstybės tarnautojo ar jam prilyginto asmens) sąvokos, kuri pateikta BK 230 straipsnyje. V. P. buvo privataus ūkio subjekto – kredito unijos valdybos narys, jis valdybos pirmininko pareigas ėjo visuomeniniais pagrindais, negaudamas darbo užmokesčio. Privataus ūkio subjekto vadovas ar kitas darbuotojas gali būti prilygintas valstybės tarnautojui, tačiau tokia išvada turi būti daroma įvertinus ne tik einamų pareigų formalų atitikimą BK 230 straipsnyje nurodytiems požymiams, bet ir jo padarytų veiksmų reikšmingumą valstybės tarnybai ar viešiesiems interesams (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-251/2013). Pagal Kredito unijų įstatymo nuostatas, kredito unijos veikla nėra susijusi su viešojo intereso tenkinimu, nes kredito unijos teikiamos paslaugos yra susijusios išimtinai su jos pačios narių interesais, jų galimybe skolintis iš unijos arba užsidirbti iš indėlių gaunant palūkanas. Dėl šių aplinkybių V. P. negalėjo būti prilygintas valstybės tarnautojui.

1069.12. Kita vertus, vadovaujantis Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo jurisprudencija (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 1997 m. lapkričio 13 d., 2005 m. lapkričio 10 d. nutarimai) ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika, ne kiekvienas valstybės tarnautojo padarytas priešingas teisei elgesys, juolab neatsargus, yra vertinamas kaip nusikalstama veika, negalimas tokios teisinės praktikos formavimas, kai sprendžiant civilinius ginčus taikomos baudžiamosios teisės normos, ir asmens elgesys esant išimtinai civiliniams teisiniams santykiams vertinamas kaip atitinkamos nusikalstamos veikos padarymas, kiekvieną kartą, kai reikia spręsti, pripažinti veiką nusikaltimu ar kitokiu teisės pažeidimu, labai svarbu įvertinti, kokių rezultatų galima pasiekti kitomis, nesusijusiomis su bausmių taikymu, priemonėmis (administracinėmis, drausminėmis, civilinėmis sankcijomis ar visuomenės poveikio priemonėmis ar pan.).

1079.13. Pagal nagrinėjamoje byloje nustatytas aplinkybes, V. P., iki galo neįsitikinęs paskolų vadybininkės pateiktos informacijos teisingumu bei paskolų komiteto išvadų pagrįstumu (pakartotinai nepatikrinęs paskolos gavėjų finansinės būklės bei įkeičiamo turto vertės), pritarė atstovaujamos unijos sudaromiems rizikingiems paskolos ir laidavimo sandoriams. Iš to matyti, jog V. P. baudžiamojon atsakomybėn patrauktas dėl to, kad netinkamai vykdė civilinio teisinio pobūdžio pareigas, todėl visų pirma už tokio pobūdžio pareigų nevykdymą ar netinkamą vykdymą kyla atsakomybė pagal civilinės teisės normas. Nagrinėjamoje byloje kredito unijos ir jos buvusio valdybos pirmininko, susieto su unija fiduciariniais santykiais, kilęs ginčas dėl galimai netinkamos veiklos atstovaujant unijos interesus, veiklos ekonominio neefektyvumo ir žalingumo aspektu pirmiausia turėjo būti sprendžiamas prioritetą suteikiant civilinės teisės normoms. Taigi, dėl V. P. galimo neatidumo balsuojant už paskolų suteikimą sukelti neigiami padariniai galėjo ir turėjo būti įvertinti patraukus V. P. drausminėn ir / ar civilinėn, o ne baudžiamojon atsakomybėn (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-134-489/2017).

10810. Nuteistosios D. M. gynėjas advokatas Henrikas Mackevičius apeliaciniame skunde nurodo alternatyvius prašymus: 1) panaikinti Klaipėdos apygardos teismo 2017 m. spalio 31 d. nuosprendžio dalį, kurioje D. M. pripažinta kalta ir nuteista pagal BK 229 straipsnį, ir šioje dalyje priimti naują nuosprendį – išteisinti D. M., nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių; 2) nutarus neišteisinti D. M. dėl visų jai inkriminuotų veikos epizodų, prašoma D. M. išteisinti dėl paskolų D. V., I. K. ir I. A. suteikimo, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių; 3) nusprendus neišteisinti D. M., prašoma pakeisti Klaipėdos apygardos teismo 2017 m. spalio 31 d. nuosprendį dėl D. M. skirtos bausmės ir sušvelninti jai nuosprendžiu paskirtą bausmę.

10910.1. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad skundžiamo nuosprendžio dalis dėl D. M. nuteisimo yra neteisėta ir nepagrįsta. Skundžiamame nuosprendyje iš esmės aptarti tik BK 229 straipsnyje numatytos nusikalstamos veikos subjekto požymiai, visiškai neanalizuojant kitų nusikalstamos veikos sudėties požymių. Skundžiamas nuosprendis didžiąja dalimi atkartoja kaltinamojo akto teiginius, nepateikiant išsamesnių motyvų dėl įrodymų ir byloje nustatytų aplinkybių vertinimo. Asmuo pagal baudžiamąjį įstatymą atsako tik jeigu padaryta veika atitinka baudžiamojo įstatymo numatytą nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo sudėtį, tačiau D. M. pagal BK 229 straipsnį nuteista nenustačius visų minėtos nusikalstamos veikos sudėties požymių.

11010.2. Kaip nurodo apeliantas, BK 229 straipsnyje numatyta pavojinga veika pasireiškia pareigų, numatytų teisės aktuose, neatlikimu ar jų atlikimu netinkamai. Pirmosios instancijos teismas visuotinių ir lokalinių ( - ) kredito unijos teisės aktų bei juose įtvirtintų pareigų neanalizavo, preziumuodamas, kad kaltinamajame akte nurodyti teisės aktai buvo pažeisti. Tačiau D. M. net negalėjo vykdyti dalies kaltinime nurodytų teisės aktuose įtvirtintų pareigų. Paskolų komiteto darbo reglamento 4.2.1. ir 4.2.4. punktuose numatytas reikalavimas darbą atlikti protingai, rūpestingai ir sąžiningai yra bendro pobūdžio ir neįtvirtina jokių konkrečių pareigų, todėl kaltinimas nesilaikius šių reikalavimų yra nekonkretus.

11110.3. Dėl pareigos dalyvauti paskolų komiteto posėdžiuose pažymima, kad iš byloje apklaustų asmenų parodymų matyti, jog paskolų komiteto posėdžiai realiai nevykdavo, kadangi kredito unijoje buvo susiformavusi praktika komiteto posėdžių nerengti – administracijos vadovė N. P. arba paskolų vadybininkė D. Š. apie paskolų išdavimo svarstymą pranešdavo tik komiteto pirmininkui A. D., kuriam D. Š. pateikdavo asmenų, pageidaujančių gauti paskolas, paskolų bylas, su kuriomis A. D. susipažindavo, D. Š. žodžiu paaiškindavo visas svarbiausias aplinkybes (skolininko socialinę ir materialinę padėtį, paskolos sumą, terminą, tikslą, paskolos grąžinimo užtikrinimo būdus ir kt.). Šiame kontekste aktuali paskolų komiteto darbo reglamento 6.1 punkto nuostata, jog paskolų komiteto posėdžius šaukia ir jiems pirmininkauja šio komiteto pirmininkas. Paskolų komiteto pirmininko pareigas ėjęs A. D. nurodė, kad paskolų komiteto posėdžių nešaukė ir jiems nevadovavo. D. M., būdama tik paskolų komiteto nare ir jam nevadovaudama, neturėjo galimybės daryti įtakos susiklosčiusiai praktikai, todėl negali atsakyti ir už reikalavimo dalyvauti paskolų komiteto posėdžiuose nesilaikymą.

11210.4. Gynėjo nuomone, Kredito unijų įstatymo 48 straipsnyje ir Paskolų suteikimo ir administravimo tvarkos 12 punkte taip pat numatytas bendro pobūdžio draudimas kredito unijai skolinti lėšas įsigyjamo pajaus pajiniam įnašui. Šis reikalavimas gali būti įgyvendinamas tik sukūrus efektyvų paskolų kontrolės mechanizmą, bet D. M. savarankiškai negalėjo nei kontroliuoti nurodyto reikalavimo laikymosi, nei keisti kredito unijoje susiklosčiusios praktikos, kai paskolos dalimi buvo atliekami ir pajiniai įnašai. Be to, šis reikalavimas numatytas pačiam juridiniam asmeniui – kredito unijai, kuri veikia per savo valdymo organus (valdybą ir administracijos vadovą), o paskolų komitetas, kurio nare buvo D. M., nėra valdymo organas pagal Kredito unijų įstatymo 17 straipsnio 2 dalį.

11310.5. Atkreipiamas dėmesys į tai, kad kiekvienos paskolos suteikimas susideda iš keturių etapų: pirmiausia paskolų vadybininkas surenka dokumentus apie paskolos prašančio asmens finansinę būklę bei dokumentus, susijusius su paskolos grąžinimo užtikrinimo priemonėmis, po to paskolų komitetas svarsto klausimą dėl pritarimo paskolos suteikimui, jei paskolų komitetas pritaria paskolos suteikimui, kredito unijos valdyba priima sprendimą dėl paskolos suteikimo, tačiau ir šis sprendimas dar nereiškia, kad paskola būtinai bus suteikta, nes iki paskolos išmokėjimo paskolų vadybininkas pakartotinai atlieka paskolos prašančio asmens patikrinimą ir tik po to valdybos įgaliotas asmuo kredito unijos vardu sudaro kredito sutartį su paskolos gavėju.

11410.6. Atsižvelgiant į nustatytą paskolos suteikimo tvarką, D. M. objektyviai negalėjo pažeisti Finansų įstaigų įstatymo 31 straipsnio 3 dalies 1 ir 2 punktų, nes kliento būklės pradinį vertinimą atliko paskolų vadybininkai, o ne paskolų komitetas. Dėl 2008 m. rugsėjo 25 d. Lietuvos banko valdybos nutarimu Nr. 149 patvirtintų Vidaus kontrolės ir rizikos vertinimo (valdymo) organizavimo nuostatų 19., 19.4., 24 punktų nuostatų pažeidimo D. M. iš viso negalėjo būti kaltinama, nes šio teisės akto adresatas yra visa kredito įstaiga (bankas), o ne konkretus kredito įstaigos darbuotojas. Paskolų suteikimo ir administravimo tvarkos 28 punkte nurodyti dokumentai, kuriuos paskolų vadybininkui privalo teikti paskolos prašantis asmuo, tuo tarpu D. M. nebuvo paskolų vadybininkė. Paskolų suteikimo ir administravimo tvarkos 60 ir 62 punktų reikalavimų D. M. taip pat nepažeidė, nes esant mažesnei paskolos ir įkeičiamo turto vertės proporcijai, laidavimai ir kitos papildomos paskolų grąžinimo užtikrinimo priemonės būdavo reikalaujamos iš skolininkų. Paskolų komiteto darbo reglamento 3.1.3., 3.1.4. ir 3.1.6. punktuose numatytos ne paskolų komiteto nario pareigos, bet paskolų komiteto funkcijos. Kita vertus, kaip byloje buvo nustatyta, paskolų komiteto posėdžio protokolus atveždavo pasirašyti D. M. jau paruoštus ir pasirašytus pirmininko A. D., taip pat gavus N. P. patvirtinimą, kad surinkti duomenys rodo, jog paskolos gali būti suteikiamos, todėl jokios D. M. kaltės dėl paminėtų teisės aktų pažeidimų nėra.

11510.7. Gynėjo teigimu, net konstatavus, jog D. M. nesilaikė jai nustatytų pareigų, būtina įvertinti, ar padaryti pažeidimai iš tiesų yra tiek pavojingi, kad užtrauktų baudžiamąją atsakomybę. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad baudžiamoji atsakomybė galima tik už pavojingas veikas, o ne formalius pažeidimus, baudžiamąją atsakomybę užtraukiančių veikų pavojingumas turi būti pakankamai didelis, t. y. veika turi daryti esminę žalą baudžiamojo įstatymo saugomoms vertybėms (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-263/2010). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje išaiškinta, kad negali būti pritarta tokiai baudžiamojo įstatymo taikymo praktikai, kai asmens elgesys, esant išimtinai civiliniams, administraciniams ar drausminiams teisiniams santykiams, yra vertinamas kaip nusikalstamas (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-409/2011).

11610.8. Apelianto manymu, D. M. netinkamas veikimas nėra tiek pavojingas, kad užtrauktų baudžiamąją atsakomybę. Visų pirma, nenustatyta, kokia buvo padaryta ir ar iš viso buvo padaryta turtinė žala kredito unijai, joks civilinis ieškinys byloje nepareikštas, iš esmės padaryta žala buvo grindžiama tik deklaratyviais valstybinio kaltinimo argumentais. Tuo labiau kad D. M. nebuvo vienintelis asmuo, priimantis sprendimus dėl pritarimo paskolos suteikimui, D. M. būdavo pateikiami paskolos svarstymo protokolai, kuriuos jau būdavo pasirašęs paskolų komiteto pirmininkas A. D., be to, šiuos dokumentus D. M. pateikdavo N. P., kuria D. M. pasitikėjo, o informaciją apie paskolos gavėją, įkeičiamą turtą ir kitas su paskolos gavimu susijusias aplinkybes surinkdavo paskolų vadybininkai. Taigi, D. M. tariamus paminėtų teisės aktų pažeidimus padarė ne dėl didelio aplaidumo, o dėl pasitikėjimo kredito unijoje veikusia paskolų suteikimo kontrolės sistema.

11710.9. Taip pat nurodoma, kad D. M. negali būti laikoma BK 229 straipsnyje numatytos nusikalstamos veikos subjektu – valstybės tarnautojui prilygintu asmeniu. Asmens prilyginimą valstybės tarnautojui lemia du požymiai: 1) darbas privačioje įstaigoje, įmonėje ar organizacijoje, arba vertimasis profesine veikla; ir 2) įgaliojimų turinys (turi atitinkamus administracinius įgaliojimus arba turi teisę veikti juridinio asmens ar organizacijos vardu, arba teikia viešąsias paslaugas). Tačiau vien tik formalaus atitikimo BK 230 straipsnio 3 dalyje numatytiems požymiams nepakanka, bet turi būti nustatyta, kad tokia asmens veikla yra susijusi su viešojo intereso užtikrinimu ir šios veiklos netinkamas vykdymas reikštų viešojo intereso pažeidimą (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-P-89/2014). D. M. neatitinka nei vieno iš požymių, pagal kuriuos asmuo prilyginamas valstybės tarnautojui. D. M. nesivertė profesine veikla, neturėjo jokių administracinių įgaliojimų, t. y. įgaliojimų duoti privalomus vykdyti nurodymus ne tik jai nepavaldiems asmenims, bet ir bet kuriems kitiems asmenims, paskolų komiteto sprendimas pritarti paskolos suteikimui yra tik patariamojo pobūdžio, o galutinį sprendimą priima kredito unijos valdyba, taip pat D. M. neturėjo teisės veikti ir neveikė kredito unijos vardu, ji nei pagal einamas pareigas unijoje, nei pagal įgaliojimą (nes jokio įgaliojimo jai nebuvo išduota) negalėjo sudaryti jokių sandorių kredito unijos vardu, D. M. veikla nebuvo susijusi su viešųjų paslaugų teikimu, kaip tai numatyta Viešojo administravimo įstatymo 2 straipsnio 18 dalyje, kadangi kredito unijų veikla, nors ir kontroliuojama valstybės institucijų, vykdoma privačių asmenų ir ja įgyvendinami ne viešieji, o privačių asmenų (kredito unijų narių) interesai, šiems asmenims skolinantis lėšas, skirtingai nuo kitų rūšių finansų įstaigų, kredito unija paskolas gali suteikti tik unijos nariui.

11810.10. Skunde nesutinkama su pirmosios instancijos teismo argumentais dėl D. M. priskyrimo valstybės tarnautojui prilygintam asmeniui. Skundžiamame nuosprendyje nurodytų Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nagrinėtų baudžiamųjų bylų Nr. 2K-5/2012, 2K-P-89/2014 ir kt. aplinkybės (pagal užimamas pareigas ir turimus įgaliojimus) iš esmės neatitinka nagrinėjamos bylos aplinkybių. Nors teismas konstatavo, kad žalą patyrė visi kredito unijos nariai, tačiau nei D. M., nei kiti nuteistieji tuo nebuvo kaltinami, kita vertus, jokių civilinių ieškinių byloje nėra pareikšta. Vien tai, kad ( - ) kredito unija yra kredito įstaiga ir veikia pagal licenciją, savaime nereiškia, jog kredito unijoje dirbusios D. M. veikla yra susijusi su viešu interesu.

11910.11. Pažymima, kad didelė žala yra būtinasis BK 229 straipsnyje numatytos nusikalstamos veikos požymis. Nei D. M., nei kitiems nuteistiesiems nebuvo inkriminuotas turtinės žalos kredito unijai padarymas, veikos aprašyme nurodyta tik tai, kad dėl D. M. veikų kredito unija prisiėmė nepagrįstai didelę riziką, kas neatitinka CK 6.249 straipsnio 1 dalyje numatytos turtinės žalos sąvokos ir ką galima suprasti tik kaip tikimybę turtinei žalai atsirasti, bet ne realiai patirtą žalą. Kaltinime nurodyta žala neatitinka ir teismų praktikoje nustatytų neturtinės žalos kriterijų. Nustatant, ar buvo padaryta didelė neturtinė žala atsižvelgiama į padarytos veikos pobūdį (ar padaryti teisėti ar aiškiai neteisėti veiksmai), kokiais teisės aktais ginami interesai pažeidžiami, nukentėjusiųjų skaičių, kaip nukentėjusieji vertina pareigūno padarytą veiką, nusikalstamos veikos trukmę, kaltininko einamų pareigų svarbą, rezonansą visuomenėje dėl padarytos veikos, įtaką valstybės tarnautojo ir valstybės institucijos autoritetui ir pan. (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-568/2007, 2K-351/2013 ir kt.). Sprendžiant, ar D. M. padarė didelę neturtinę žalą nebuvo atsižvelgta į tai, kad D. M. neturėjo galimybių užtikrinti didelės dalies kaltinime nurodytų teisės aktų laikymosi, D. M. ( - ) kredito unijoje neužėmė vadovaujančių pareigų, jos sprendimai savaime nelėmė paskolų suteikimo ar atsisakymo jas suteikti, be to, kaip minėta, D. M. veikė pasitikėdama kitais, aukštesnes pareigas ėjusiais kredito unijos darbuotojais, pagal unijoje susiklosčiusią praktiką, nors D. M. inkriminuota veika padaryta 2011 metų kovo-spalio mėnesiais, bet veika yra susijusi tik su 8 paskolų suteikimu skirtingiems asmenims, byloje nėra nukentėjusiųjų ir niekas nėra pareiškęs turtinių ar kitokių pretenzijų dėl padarytos žalos, nei buvo nurodyta kaltinime, nei bylos nagrinėjimo metu buvo įrodyta, kad dėl nagrinėjamų veikų buvo sukeltas didelis visuomenės pasipiktinimas, nepasitikėjimas ( - ) kredito unija ar rezonansas. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, laikytina, kad jokios (nei turtinės, nei neturtinės) žalos dėl D. M. veikos nebuvo padaryta.

12010.12. Be to, pagal BK 2 straipsnio 4 dalį, asmuo atsako pagal baudžiamąjį įstatymą tik tuo atveju, jeigu jis yra kaltas padaręs nusikalstamą veiką ir tik jeigu veikos padarymo metu iš jo galima buvo reikalauti įstatymus atitinkančio elgesio. D. M. inkriminuotų Paskolų komiteto darbo reglamento 3.1.3., 3.1.4. ir 3.1.6. punktų pažeidimų kontekste, svarbu nustatyti, ar D. M. faktiškai galėjo įvykdyti jai nustatytas pareigas. D. M., kaip ir kiti paskolų komiteto nariai, nėra profesionalūs turto vertintojai, todėl savarankiškai įkeičiamo turto įvertinti negali, kartu neturint specialių žinių ir turto vertintojo kvalifikacijos sunkiai įgyvendinama ir pareiga išanalizuoti ir patik-rinti profesionalaus turto vertintojo atliktą įkeičiamo turto vertinimą. Garantijos, laidavimo ir paskolos patikimumo patikrinimas iš esmės susijęs su tuo, kokį turtą turi garantas, laiduotojas ir pats skolininkas, bet D. M. nebuvo suteikta prieiga prie duomenų bazių ir teisė rinkti duomenis apie skolininką ar kitus asmenis. Pareiga patvirtinti finansinės būklės įvertinimo rezultatus, neturint paminėtų įgaliojimų, žinių ir savarankiškos prieigos prie duomenų bazių, savaime yra formali, kadangi tokiu atveju patvirtinamas tik paskolų vadybininko, turinčio tokią prieigą, atliktas darbas. Įvertinus šias aplinkybes, konstatuotina, kad didelės dalies nustatytų pareigų D. M. faktiškai negalėjo įvykdyti, todėl negalima ir jos baudžiamoji atsakomybė.

12110.13. Byloje nenustatytas ir teisiškai reikšmingas priežastinis ryšys tarp D. M. veikos ir didelės žalos. Atkreipiamas dėmesys į tai, kad nors D. M. nėra inkriminuotas bendrininkavimas su kitais nuteistaisiais, bet pagal kaltinimą, sprendimus pritarti nepagrįstai rizikingų paskolų išdavimui D. M. priėmė kartu su kitais paskolų komiteto nariais A. D. ir M. N.. Visgi BK 229 straipsnyje numatyta nusikalstama veika gali būti padaroma tik dėl neatsargumo, o bendrininkavimas yra tyčinis asmenų susitarimas atlikti nusikalstamą veiką ir pasiekti nusikalstamą tikslą. Neatsargios kaltės atveju asmuo arba nenori sukelti padarinių, arba nemano, kad jie kils, t. y. veiką darantis asmuo neturi nusikalstamo tikslo, dėl kurio pasiekimo galėtų susitarti su kitu asmeniu. Taigi, bendrininkavimas šiuo atveju yra negalimas, todėl D. M. veiksmų įtaka kilusiems padariniams vertintina atskirai nuo kitų asmenų veiksmų. Kaip matyti iš aukščiau aptartų teisės aktų, reglamentuojančių kredito unijos paskolų komiteto ir valdybos įgaliojimus, paskolų suteikimo tvarką, D. M., kaip paskolų komiteto narės, sprendimas pritarti paskolos suteikimui nėra nei galutinis, nei lemiamas arba privalomas kitiems kredito unijos organams ir darbuotojams. Galutinį sprendimą dėl paskolos suteikimo priima valdyba, o paskolų komitetas turi tik patariamąją funkciją paskolų teikimo klausimais, paskolų komiteto sprendimas jokiu būdu neįpareigoja valdybos priimti tokį patį sprendimą. Be to, po paskolų vadybininko atliekamo duomenų surinkimo, paskolų komiteto pritarimo ir valdybos sprendimo išduoti paskolą atliekama pakartotinio patikrinimo procedūra, patikrinant ar nebus pažeisti paskolų suteikimo reikalavimai (Paskolų suteikimo ir administravimo tvarkos 42 punktas). Paskolų komiteto darbo reglamento 6.6. punkte numatyta, kad komiteto nariai turi lygias balsavimo teises, o balsams pasiskirsčius po lygiai, lemiamas yra komiteto pirmininko balsas. Todėl D. M. pritarimas tam tikros paskolos suteikimui nelemia bendro komiteto pritarimo. Šiame kontekste atsižvelgtina į jau aptartas aplinkybes, kai D. M. būdavo pateikiami jau komiteto pirmininko A. D. pasirašyti protokolai. Aptartas paskolų išdavimo kontrolės mechanizmas, paskolų komitetą ir jo narius daro tik tarpine ir neesmine (formaliąja) grandimi paskolos suteikimo procese, todėl D. M. veiksmai negali būti laikomi susiję priežastiniu ryšiu su nepagrįstai rizikingų paskolų, tariamai pakenkusių ( - ) kredito unijos autoritetui, suteikimu. Netgi ir kaltinime nurodyta, kad paskolų komitetas tik leido valdybai svarstyti klausimą dėl paskolos suteikimo ar nesuteikimo.

12210.14. Bylos nagrinėjimo teisme metu prokuroras pateikė prašymą pakeisti D. V., I. K., I. A. veikų kvalifikavimą, perkvalifikuojant veikas pagal BK 206 straipsnio 1 dalį ir nurodant, kad šie nuteistieji iš ( - ) kredito unijos gautas paskolas panaudojo savo nuožiūra, o ne pagal sutartyse nurodytą paskirtį. Pakeistuose kaltinimuose nebėra nurodyta, kad šie asmenys pateikė netikslius duomenis apie save ir savo turtą ar nepateikė dalies duomenų. Gynėjo vertinimu, taip buvo pripažinta, jog D. V., I. K., I. A. teisėtai gavo paskolas, tik neteisėtai jas panaudojo. D. M. nebuvo nuteista kaip D. V., I. K. ir I. A. bendrininkė darant BK 206 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką, nenustatyta ir tai, kad D. M. būtų atsakinga už kredito unijos narių gautų paskolų panaudojimo kontrolę, todėl D. M. iš kaltinimo turėjo būti pašalinti su minėtais nuteistaisiais susiję nusikalstamos veikos epizodai. Kartu teismo sprendimas nuteisti D. V., I. K., I. A. pagal BK 206 straipsnio 1 dalį paneigia Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2013 m. vasario 23 d. ir 2017 m. kovo 17 d. teismo baudžiamaisiais įsakymais, kuriais nuteisti M. N. ir D. Š., nustatytas aplinkybes.

12310.15. Skunde nesutinkama ir su pirmosios instancijos teismo argumentais dėl bausmės skyrimo D. M.. Priešingai nei teigiama skundžiamame nuosprendyje, D. M. padarytas nusikaltimas yra neatsargus, o ne nesunkus. Nusikalstamos veikos priskyrimas pavojingesnių nusikaltimų kategorijai neabejotinai turėjo įtakos paskirtai bausmei, todėl D. M. skirtina dar švelnesnė bausmė.

12411. Nuteistoji K. Š. apeliaciniame skunde pateikia alternatyvius prašymus: 1) Klaipėdos apygardos teismo 2017 m. spalio 31 d. nuosprendį panaikinti ir ją išteisinti, kadangi nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių; arba 2) konstatavus, jog K. Š. veiksmuose buvo BK 229 straipsnyje numatytos nusikalstamos veikos požymių, atleisti ją nuo baudžiamosios atsakomybės dėl nusikaltimo mažareikšmiškumo pagal BK 37 straipsnį arba pagal BK 36 straipsnį.

12511.1. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad skundžiamas nuosprendis neteisėtas ir nepagrįstas. Apygardos teismas pažeidė BPK 20 straipsnio 5 dalies nuostatas ir netinkamai įvertino faktinius duomenis byloje. Taip pat teismas neteisingai aiškino BK 229 straipsnyje numatytos nusikalstamos veikos sudėties objektyviųjų ir subjektyviųjų požymių, kurių visuma yra pagrindas patraukti asmenį baudžiamojon atsakomybėn, turinį, nepagrįstai K. Š. pripažino BK 229 straipsnio subjektu, taip netinkamai pritaikydamas baudžiamąjį įstatymą. Apkaltinamasis nuosprendis negali būti grindžiamas prielaidomis, teismo išvados turi būti pagrįstos įrodymais, neginčijamai patvirtinančiais kaltinamojo kaltę padarius nusikalstamą veiką bei kitas svarbias bylos aplinkybes, esant nepašalintoms abejonėms dėl reikšmingų bylai aplinkybių draudžiama priimti apkaltinamąjį nuosprendį. Be to, skundžiamame nuosprendyje (1 ir 87 lapuose) nurodoma, kad K. Š. yra kaltinama nusikaltimų, numatytų BK 24 straipsnio 6 dalyje ir 182 straipsnio 2 dalyje, padarymu, pripažįstama, jog ši veika yra įrodyta, tačiau kaltinamajame akte K. Š. nebuvo inkriminuotas šis nusikaltimas. Tai parodo kaip apygardos teismas aplaidžiai ir nesigilindamas į bylos aplinkybes, netinkamai atliko savo pareigą objektyviai ir išsamiai išnagrinėti baudžiamąją bylą bei priimti teisingą ir teisėtą nuosprendį.

12611.2. Teigiama, kad K. Š. negali būti laikoma BK 229 straipsnyje numatytos veikos subjektu. Nusikaltimo, numatyto BK 229 straipsnyje, vykdytojas yra specialaus subjekto požymius turintis asmuo – valstybės tarnautojas arba jam prilygintas asmuo. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, jog vien tik asmens darbo juridiniame asmenyje (taip pat ir privačiame) ar vertimosi profesine veikla nepakanka tokį asmenį BK 230 straipsnio 3 dalies prasme pripažinti valstybės tarnautojui prilygintu asmeniu, toks asmuo taip pat privalo turėti atitinkamus įgaliojimus. Administracinių įgaliojimų turėjimas pagal BK 230 straipsnio 3 dalį iš esmės reiškia tai, kad asmuo, dirbdamas juridiniame asmenyje ar versdamasis profesine veikla, turi tam tikrus įgaliojimus jam nepavaldiems asmenims ar kitokius administracinius įgaliojimus, susijusius su viešojo administravimo veikla. Valstybės tarnautojui BK 230 straipsnio 3 dalies prasme gali būti prilyginamas ne bet kuris asmuo, kurio darbas ar profesinė veikla reiškia viešųjų paslaugų (kaip tai suprantama pagal Viešojo administravimo įstatymą) teikimą. Šis darbas ar profesinė veikla turi būti susijusi su teisiškai reikšmingų veiksmų atlikimu, t. y. iš esmės tokių, kuriais būtų siekiama užtikrinti viešąjį interesą ir kurių neatlikimas ar netinkamas atlikimas reikštų viešojo intereso pažeidimą. Taip pat ir privataus ūkio subjekto vadovas ar kitas darbuotojas gali būti prilygintas valstybės tarnautojui, prieš tai tinkamai įvertinus jo padarytų veiksmų reikšmingumą valstybės tarnybai ar viešiesiems interesams (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-251/2013, 2K-P-89/2014). Viešuoju interesu laikytinas teisėtas asmens ar grupės asmenų interesas, atspindintis ir išreiškiantis pamatines visuomenės vertybes, kurias paprastai įtvirtina ir saugo Konstitucija. Kai kyla klausimas, ar tam tikras interesas laikytinas viešuoju, būtina nustatyti aplinkybę, kad, nepatenkinus tam tikro asmens, grupės asmenų intereso, būtų pažeistos esminės šių asmenų teisės ir laisvės, Konstitucijoje įtvirtintos ir jos saugomos vertybės (pvz., asmens teisė į nuosavybę ir jos neliečiamumas, asmens, jo turto apsauga nuo nusikalstamų kėsinimųsi ir kitų teisės pažeidimų, asmens teisė į gynybą, teisingą, nešališką procesą).

12711.3. K. Š. nurodo, kad ji kredito unijoje dirbo sąskaitų vadybininkės – kasininkės pareigose, t. y. nebuvo unijos vadovė, valdybos narė, paskolų komiteto narė, unijoje neužėmė jokių svarbių pareigų, teismas nenustatė, jog K. Š. būtų turėjusi įgaliojimus ne kredito unijoje dirbantiems asmenims, tokių įgaliojimų K. Š. neturėjo ir neturi. Atsižvelgiant į Kredito unijų įstatyme pateiktą kredito unijos apibrėžimą akivaizdu, kad kredito unijos veikla nėra susijusi su viešojo intereso tenkinimu. Kredito unija yra įstaiga, kuri užsiima Kredito unijų įstatyme nurodytomis veiklomis, kredito unijos teikiamos paslaugos yra susijusios su kredito unijos narių interesais, galimybe patiems skolintis iš unijos arba uždirbti iš skolinimų gaunant palūkanas. Kredito unijos veikla neatspindinti ir neišreiškia pamatinių visuomenės vertybių, kurias paprastai įtvirtina ir saugo Konstitucija. Byloje nagrinėjamu atveju, ( - ) kredito unijoje buvo veikiama ir siekiama asmeninių interesų gerinimo ir tenkinimo, asmenų suinteresuotumas ir stojimas į kredito unijas yra grindžiamas jų pačių gerbūvio užtikrinimu, o ne valstybės ar savivaldybių interesų tenkinimu. Kredito unija disponuoja privačiu kapitalu, todėl paskolos daugeliu atveju būdavo išduodamos pasitikėjimo pagrindu.

12811.4. Taip pat nurodoma, kad K. Š., kaip sąskaitų vadybininkė – kasininkė, neatliko jokių neteisėtų veiksmų, kurie BK 229 straipsnio kontekste galėtų būti pripažinti nusikalstamais. K. Š. savo pareigas atliko sąžiningai, kaip ir numatyta jos pareigybėse, vykdė administracijos vadovo nurodymus. Kaip paaiškino nuteistoji, 2011 m. rugsėjo 29 d. ir 2011 m. spalio 7 d. administracijos vadovė N. P. nurodė užpildyti anketas – finansinės skolininko būklės įvertinimus, kuriose prie kiekvienos grupės reikėjo parinkti po vieną labiausiai tinkantį teiginį atsižvelgiant į jai duotose paskolų gavėjų V. S. ir A. J. užpildytose paraiškose gauti kreditą surašytus duomenis (amžius, šeimyninė padėtis, gyvenamoji vieta, išsilavinimas ir kt.). Taigi, K. Š. atliko grynai techninio pobūdžio darbą. K. Š. pati nepildė paskolų ėmėjų paraiškų, su jais nebendravo, nes nėra paskolų vadybininkė, todėl neturėjo pagrindo netikėti nurodytais duomenimis. Tai, kad paskolų ėmėjai paraiškose pateikė ar nepateikė vienokius ar kitokius duomenis yra jų atsakomybė, o šiuos duomenis galėjo patikrinti tik paskolų vadybininkas. Priešingai nei nurodyta kaltinime, K. Š., kaip sąskaitų vadybininkė – kasininkė, neturėjo jokių įgaliojimų veikti ( - ) kredito unijos vardu. K. Š. pareigos apėmė pinigų priėmimą ir išmokėjimą, įvairių operacijų su pinigais atlikimą, dienos pabaigoje pinigų grąžinimą vyr. kasininkui, savo pareigas ji atliko tinkamai ir iš vadovų nebuvo gavusi jokių nusiskundimų. Tuo labiau kad K. Š. užpildyta anketa – finansinės skolininko būklės įvertinimas, nėra reikšmingas ir svarbus dokumentas išduodant kreditą, sprendimą suteikti ar nesuteikti paskolą priima paskolų komitetas, valdyba. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, K. Š. veiksmai – užpildyti, apibraukti rutuliukais anketoje esančius labiausiai tinkančius teiginius, buvo nesvarbūs ir laikytini mažareikšmiais.

12911.5. Taip pat byloje neįrodyta, kad K. Š. numatė padarinių kilimo galimybę ir nors jų nenorėdama, bet sąmoningai leido šiems padariniams kilti. Nuteistoji teigia, kad pagal byloje nustatytas aplinkybes jokių nusikalstamų padarinių nenumatė ir net neturėjo galimybės numatyti. Nenustatytas ir tiesioginis priežastinis ryšys tarp K. Š. inkriminuotos veikos ir grėsmės kredito unijos veiklos stabilumo atsiradimui (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-42-942/2016).

13011.6. Skunde pažymima, kad kaltinime remiamasi Lietuvos banko valdybos 2008 m. rugsėjo 25 d. nutarimu Nr. 149 patvirtintais Vidaus kontrolės ir rizikos vertinimo organizavimo nuostatais, tačiau šis teisės aktas pritaikytas komercinių bankų veiklai, o ne kredito unijų veiklai kontroliuoti. Kredito unijų veiklą reglamentuoja Kredito unijų įstatymas, unijos įstatai. Taip pat prokuroras dirbtinai bando sutapatinti kredito unijos administracijos darbuotojus, valdybą, paskolų komiteto narius su valstybės tarnautojui prilygintu asmeniu. Be to, kaltinimo teiginys apie K. Š. veiksmais padarytą didelę žalą valstybei ir kredito unijai yra deklaratyvus, nenurodomos jokios aplinkybės, patvirtinančios didelės žalos padarymą. Priešingai, skundžiamo nuosprendžio teiginys, kad valstybė ir kredito unija patyrė nuostolių neatitinka teisybės, nes kredito unija byloje civilinio ieškinio nepareiškė, toliau sėkmingai dirbo iki 2017 m. pavasario, t. y. apie 6 metus. Dėl nurodytų aplinkybių kaltinamasis aktas neatitinka BPK 219 straipsnio 3, 4 punktų reikalavimų, kadangi kaltinamojo akto turinys neatitinka duomenų, kuriais grindžiamas kaltinimas.

13111.7. Nuteistosios teigimu, jai iškelta baudžiamoji byla vertintina kaip susidorojimas su kredito unijos bendruomene ir kredito unijos persekiojimas, K. Š. nuomone, prasidėjęs dėl to, kad kredito unijų priežiūrą vykdančios institucijos iš kredito unijos vadovų negavo siekiamos naudos – kyšio.

13211.8. Atkreipiamas dėmesys ir į tai, kad baudžiamoji byla tęsiasi beveik 5 metus, vien baudžiamosios bylos iškėlimas K. Š. ir jos šeimai buvo sunkus išbandymas, kadangi nuteistoji anksčiau nėra turėjusi problemų su teisėsauga. Be to, jeigu neteisėtas pirmosios instancijos teismo sprendimas būtų paliktas galioti, tai K. Š. negalėtų toliau dirbti savo darbe – Bendrajame pagalbos centre. Atsižvelgiant į tai, apygardos teismas galėjo spręsti atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės klausimą pagal BK 36 ar 37 straipsnius, kai asmuo dėl aplinkybių pasikeitimo tampa nepavojingas arba dėl mažareikšmiškumo.

13312. Nuteistoji R. G. apeliaciniame skunde pateikia alternatyvius prašymus: 1) panaikinti Klaipėdos apygardos teismo 2017 m. spalio 31 d. nuosprendžio dalį ir R. G. dėl kaltinimų pagal BK 182 straipsnio 2 dalį išteisinti, nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių; 2) konstatavus, kad nagrinėdamas bylą pirmosios instancijos teismas buvo šališkas, panaikinti Klaipėdos apygardos teismo 2017 m. spalio 31 d. nuosprendį ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui; 3) konstatavus, kad kaltinamasis aktas neatitinka BPK 219 straipsnio 4 dalies reikalavimų ir tai trukdo nagrinėti bylą, panaikinti Klaipėdos apygardos teismo 2017 m. spalio 31 d. nuosprendį ir perduoti bylą prokurorui; 4) perkvalifikuoti R. G. veiką iš BK 182 straipsnio 2 dalies į BK 207 straipsnį ir atleisti R. G. nuo baudžiamosios atsakomybės dėl nusikaltimo mažareikšmiškumo pagal BK 37 straipsnį arba pagal BK 36 straipsnį.

13412.1. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad apygardos teismas, priimdamas skundžiamą nuosprendį, padarė esminių baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų, netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą, ko pasėkoje R. G. buvo nepagrįstai pripažinta kalta ir nuteista dėl jai inkriminuotų nusikalstamų veikų. Taip pat skundžiamas nuosprendis neatitinka BPK 305 straipsnio 1 dalyje numatytų reikalavimų, kadangi motyvuojamoje dalyje apsiribota tik bylos nagrinėjimo teisme metu ištirtų įrodymų išdėstymu, nenurodant jokių įrodymų vertinimo motyvų, iš kurių būtų aišku, kokie įrodymai kokias aplinkybes pagrindžia, kodėl atmetami kiti įrodymai. Toks pažeidimas laikytinas esminiu baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimu pagal BPK 369 straipsnio 3 dalį, todėl pirmosios instancijos teismo priimtas nuosprendis turi būti panaikintas kaip neatitinkantis įstatymo reikalavimų. Be to, skundžiamu nuosprendžiu paskirta bausmė buvo subendrinta Klaipėdos apygardos teismo 2017 m. vasario 24 d. nuosprendžiu paskirta 200 MGL dydžio bauda, tačiau šį nuosprendį R. G. yra apskundusi kasacine tvarka ir kuris gali būti panaikintas paliekant galioti pirmosios instancijos teismo išteisinamąjį nuosprendį.

13512.2. Pažymima, kad konstitucinis teisingumo principas suponuoja reikalavimą teisingai išnagrinėti bylą ir priimti teisingus sprendimus. Nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, kai priimtas ir surašytas laikantis baudžiamojo ir baudžiamojo proceso įstatymų, jame padarytos išvados dėl nusikalstamo įvykio, nusikalstamos veikos sudėties, kaltinamojo kaltumo arba nekaltumo, paskiriamos bausmės ir kitų nuosprendyje sprendžiamų klausimų pagrįstos išsamiai ir nešališkai ištirtais ir teisingai įvertintais įrodymais. Teismo nešališkumo principo turinį sudaro garantijos, kad bylą nagrinėjantis teismas nėra suinteresuotas bylos baigtimi vienos iš šalių naudai ir dėl to nekyla pagrįstų abejonių. Pagal teismo nešališkumo principą reikalaujama, kad nagrinėjantis bylą teisėjas su abiem proceso šalimis elgtųsi vienodai, nerodydamas nei vienai iš jų palankumo, nebūtų suinteresuotas priimti vienai iš šalių palankų sprendimą. Tačiau šiuo atveju, nagrinėjant bylą, buvo pažeisti Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 1 dalyje, BPK 44 straipsnio 5 dalyje įtvirtinti reikalavimai dėl kaltinamojo teisių į nešališką teismą. Todėl skundžiamas nuosprendis negali būti teisėtu ir pagrįstu bei turėtų būti panaikintas, o byla perduota iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui.

13612.3. Nuteistosios teigimu, nagrinėjamoje byloje priimtas skundžiamas nuosprendis neatitinka imperatyvių BPK 301 straipsnio 1 dalies, 305 straipsnio 1 dalies 2, 3 punktų reikalavimų, kadangi nuosprendžio nustatomojoje dalyje, kurioje teismas turėtų konstatuoti ir aprašyti bylos nagrinėjimo teisme metu nustatytas, įrodyta pripažintas, nusikalstamos veikos aplinkybes, to nėra padaryta, o tik apsiribota visų aplinkybių pažodiniu perkėlimo iš kaltinamojo akto. Taigi, bylos nagrinėjimas teisme vyko formaliai, nesigilinant ir neanalizuojant inkriminuotų nusikalstamos veikos padarymo aplinkybių, skundžiamas nuosprendis priimtas neatsižvelgiant į teismo posėdyje ištirtus įrodymus, o remiantis išimtinai kaltinamajame akte nurodytais duomenimis. Pirmosios instancijos teismas nevertino, kad byloje paklausti liudytojai patvirtino, jog žemės sklypą nusipirko pati V. Š., o R. G. sudarant sandorį pas notarą nedalyvavo, kredito unijos vadovė N. P. irgi nurodė, kad V. Š. viena atvyko į uniją bei užpildė prašymą ir paraišką kreditui gauti, bet teismas be jokio pagrindo rėmėsi tik melagingais V. Š. parodymais. Neišsamus bylos aplinkybių ištyrimas, kaltinamojo akto perrašymas ir su tuo sietinas sąmoningas baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimas sudaro pakankamą pagrindą pripažinti, jog nagrinėdamas bylą teismas pažeidė rungimosi principą ir palaikė tik kaltinimo pusę. Taip pat teismo nešališkumo principas buvo pažeistas yra bylos nagrinėjimo teisme metu. Bylą nagrinėjusio teisėjo paskolų gavėjų ir kredito unijos vadovų veiksmų moralizavimas, pasisakymas dėl kaltinamųjų pasirinktų gynybos taktikų, neabejotinai vertintinas kaip išankstinis priešiškumas, nusistatymas prieš kaltinamuosius, jų parodymų įrodomosios reikšmės menkinimas.

13712.4. Anot nuteistosios, nagrinėjamoje byloje surašytas kaltinamasis aktas neatitinka BPK 219 straipsnio reikalavimų, nes nusikalstamos veikos yra aprašytos netinkamai, t. y. nedetalizuojant R. G. vaidmens ir atliktų konkrečių neteisėtų veiksmų, sudarančių sukčiavimo nusikaltimo sudėtį. Be to, kadangi kaltinamajame akte nurodytos aplinkybės buvo pažodžiui perkeltos ir į skundžiamą nuosprendį, todėl ir byloje priimtas nuosprendis neatitinka BPK 305 straipsnio 1 dalies 1 punkto reikalavimų. Tiek iš kaltinamojo, tiek ir iš nuosprendyje įrodytomis pripažintų nusikalstamų veikų turinio nėra aišku, kokiu būdu (kokiais savo veiksmais) R. G. realizavo sukčiavimo nusikaltimo sudėtį. Sukčiavimo esmė yra apgaulės panaudojimas svetimam turtui užvaldyti, todėl ši aplinkybė turėtų būti aiškiai atskleista ir aprašyta nuosprendyje, bet to skundžiamame nuosprendyje nėra padaryta. Taip pat neaišku, kas laikytinas nukentėjusiuoju dėl R. G. veiksmų, kadangi nei vienu iš jai inkriminuotų atvejų paskolas gavę asmenys – J. G. ir V. Š. – nėra parašę pareiškimų R. G. atžvilgiu, nėra pripažintos nukentėjusiosiomis, neinicijavo sudarytų paskolos sutarčių nutraukimo. Byloje civilinio ieškinio nėra pareiškusi ir kredito unija. Neįrodyta ir R. G. tyčia, nenustatyta, ko siekė nuteistoji sudarant paskolos sutartis. R. G. tyčios sukčiauti nepatvirtina vien tai, kad paskolos gavėja V. Š., vengdama prisiimtų prievolių kredito unijai įvykdymo, šmeižia R. G.. Konstatavus aptartus pažeidimus ir nusprendus, jog padarytų pažeidimų negalima ištaisyti bylą nagrinėjant teisme, byla turėtų būti grąžinta prokurorui kaltinamojo akto trūkumams šalinti vadovaujantis BPK 326 straipsnio 1 dalies 5 punktu. Teismų praktikoje analogiškoje byloje taip pat buvo konstatuotas nuosprendžio neatitikimą BPK 305 straipsnio 1 dalies 1 punkto reikalavimams, kai nebuvo atskleista, kaip pasireiškė apgaulė (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-408/2009).

13812.5. Skunde tvirtinama, kad siekiant užkirsti kelią neteisėtoms veikoms ne visuomet yra tikslinga tokią veiką pripažinti nusikaltimu ir taikyti pačią griežčiausią priemonę – kriminalinę bausmę. Kiekvieną kartą, kai reikia spręsti, pripažinti veiką nusikaltimu ar kitokiu teisės pažeidimu, svarbu įvertinti, kokių rezultatų galima pasiekti kitomis, nesusijusiomis su kriminalinių bausmių taikymu, priemonėmis (administracinėmis, drausminėmis, civilinėmis sankcijomis ar visuomenės poveikio priemonėmis ir pan.). Negalimas tokios teisinės praktikos formavimas, kai sprendžiant civilinius ginčus taikomos baudžiamosios teisės normos ir asmens elgesys esant išimtinai civiliniams teisiniams santykiams vertinamas kaip atitinkamos nusikalstamos veikos padarymas. Sprendžiant, ar kaltininko veika atitinka nusikalstamo sukčiavimo požymius, ar turi būti taikoma civilinė atsakomybė, atsižvelgiama į tai, ar kaltininko naudota apgaulė buvo esminė nukentėjusiojo apsisprendimui perduoti turtą ar sudaryti sandorį ir (ar) jis sąmoningai sudarė situaciją, kad nukentėjusysis negalėtų civilinėmis teisinėmis priemonėmis atkurti savo pažeistos teisės arba toks pažeistų teisių gynimo būdas būtų esmingai pasunkintas, be to, svarbus kriterijus, padedantis atskirti sukčiavimą nuo civilinės teisės pažeidimo, yra nukentėjusiojo apdairaus, atidaus ir rūpestingo elgesio kriterijus, susijęs su nukentėjusio asmens savybėmis ir veiksmais. Nagrinėjamoje byloje nustatytos aplinkybės yra priešingos. Byloje nėra nukentėjusiųjų, nėra pareikšta civilinių ieškinių. Dalis J. G. kredito yra grąžinta, kredito grąžinimo įmokos unijos bankroto administratoriui kiekvieną mėnesį yra mokamos ir dabar. Atkreipiamas dėmesys ir į tai, kad R. G. nėra kaltinama dokumentų, kurių pagrindu išduota paskola, klastojimu. Taigi, R. G., neprisidėjusi prie dokumentų klastojimo, nebūdama nei paskolų komiteto, nei valdybos narė, nei administracijos vadovu, negalėjo panaudoti jokios apgaulės paskolai gauti. Šiuo atveju R. G. nuteista už tai, kad po paskolos išdavimo trumpam (dėl ligos, mokslų ir t.t.) buvo sutrikęs kredito grąžinimas.

13912.6. R. G. nuomone, nesant nukentėjusiųjų ir pareikštų ieškinių, taip pat nesant jokių įrodymų, kad dėl R. G. veiksmų kredito unija ar Lietuvos valstybė patyrė žalą, byloje nagrinėjami teisiniai santykiai laikytini civiliniais ir visi klausimai turi būti sprendžiami civiline tvarka. Teismas neatsižvelgė į tai, kad nei R. G., nei jos dukra J. G. niekada neneigė paskolos išdavimo fakto ir nevengė civilinės atsakomybės pagal prisiimtas prievoles. Prievolės neįvykdymas arba netinkamas įvykdymas šiuo atveju sudaro pagrindą nukentėjusiai šaliai reikalauti taikyti įstatyme įtvirtintus civilinių teisių gynimo būdus. Vienas iš kompensacinių mechanizmų, skolininkui ne laiku įvykdžius savo prievolę, yra palūkanos, įtvirtintos CK 6.37 straipsnio 2 dalyje. Tuo labiau kad J. G. vėluojant grąžinti kreditą, buvo skaičiuojami delspinigiai, kurie yra sumokėti, dėl to dar papildomai taikyti baudžiamąją atsakomybę notariškai patvirtinto įgaliojimo pagrindu veikusiai R. G. nėra pagrindo.

14012.7. Skunde pažymima ir tai, kad tais atvejais, kai kaltininkas apgaule gauna paskolą (kreditą) neturėdamas tyčios jos neatlygintinai įgyti, bet turėdamas tikslą panaudoti pagal paskirtį, jo veika nesudaro sukčiavimo sudėties, o kvalifikuojama kaip kreditinis sukčiavimas pagal BK 207 straipsnį. Tokiu atveju veiką kvalifikuoti kaip sukčiavimą būtų galima tik nustačius, kad jau imdamas paskolą (kreditą) kaltininkas turėjo išankstinį tikslą jos negrąžinti. Tokių duomenų, kad R. G. siekė neatlygintinai užvaldyti svetimą turtą, byloje nėra. Kita vertus, byloje nustatytos aplinkybės nepatvirtina ir BK 207 straipsnyje numatytos nusikalstamos veikos sudėties požymių. Veikdama pagal dukros išduotą įgaliojimą R. G. prašyme gauti paskolą nurodė visus teisingus duomenis. Byloje nustatyta, kad kredito unijai buvo įkeista žemė, buvo siekiama daryti detaliuosius planus, keisti paskirtis, naudoti gautą kreditą būsto remontui.

14112.8. Skunde dėl V. Š. nusikalstamos veikos epizodo nurodoma, kad V. Š. pati kredito unijoje pildė prašymą kreditui gauti, pasirašė pinigų gavimo orderį, pinigus išmokėjusi kasininkė patvirtino, kad pinigai buvo išmokėti V. Š., todėl nebuvo jokio pagrindo už V. Š. išduotą paskolą nuteisti R. G.. Nuteistoji R. G. nežino, kur V. Š. panaudojo gautą kreditą, tačiau jai žinoma, kad duoti melagingus parodymus V. Š. įkalbėjo R. K., kuri pyksta ant R. G., nes ji išvarė ją iš nuomojamo buto dėl girtuokliavimo ir nuomos nemokėjimo. Kiek žinoma R. G., V. Š. irgi mokėdavo kredito įmokas unijai, be to, pati R. G. ir pati V. Š. prašymu yra vežusi pinigus sumokėti unijai. V. Š. taip pat yra prašiusi surasti asmenį, kuris padarytų žemės sklypo detalųjį planą, tam net išdavė įgaliojimą R. G., bet detalusis planas taip ir liko neparengtas. R. G. nuomone, teismas nepagrįstai akivaizdžiai suinteresuotos išvengti prisiimtų prievolių vykdymo V. Š. parodymus vertino kaip teisingus, nors jokie kiti įrodymai nepatvirtina V. Š. parodymų, kad R. G. apgavo V. Š. ir iš jos gavo pinigus, gautus kaip paskolą.

14212.9. Be to, byla tęsiasi jau beveik 5 metus, per šį laiką labai pablogėjo R. G. sveikata (nustatytas neįgalumas, 35 procentų darbingumas), papildomai atsižvelgus į tai, kad veika nesukėlė jokių pasekmių ar žalingų padarinių, valstybės biudžetui ir unijai žala nebuvo padaryta, J. G. kreditas yra mokamas, todėl perkvalifikavus veiką iš BK 182 straipsnio 2 dalies į BK 207 straipsnį, R. G. atleistina nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 36 straipsnį ir / ar BK 37 straipsnį.

14313. Apeliacinės instancijos teismo posėdyje nuteistasis A. D. ir jo gynėja advokatė E. Žilėnienė prašė nuteistojo apeliacinį skundą tenkinti, nuteistoji R. G. ir jos gynėjas advokatas S. Nalivaika prašė nuteistosios apeliacinį skundą tenkinti, nuteistoji K. Š. ir jos gynėja advokatė E. Šajaukaitė prašė nuteistosios apeliacinį skundą tenkinti, nuteistoji N. P. ir jos gynėjas advokatas M. Navickas prašė nuteistosios gynėjo apeliacinį skundą tenkinti, nuteistojo V. P. gynėjas advokatas R. Skėrys prašė nuteistojo gynėjo apeliacinį skundą tenkinti, nuteistosios D. M. gynėjas advokatas H. Mackevičius prašė nuteistosios gynėjo apeliacinį skundą tenkinti, valstybinį kaltinimą byloje palaikantis prokuroras prašė apeliacinius skundus atmesti.

14414. Nuteistųjų A. D., K. Š. bei nuteistųjų V. P., N. P., D. M. gynėjų apeliaciniai skundai tenkinami iš dalies. Nuteistosios R. G. apeliacinis skundas atmetamas.

14515. Byloje apeliacinių skundų dėl D. V., I. K., ir I. A. pripažinimo kaltais padarius BK 206 straipsnio 1 dalyje numatytas nusikalstamas veikas, M. Na. pripažinimo kaltu padarius BK 182 straipsnio 2 dalyje numatytas nusikalstamas veikas (dėl V. S. ir A. J. paskolų), A. J. pripažinimo kaltu padarius BK 24 straipsnio 6 dalyje, 182 straipsnio 2 dalyje numatytą nusikalstamą veiką ir V. Š. pripažinimo kalta padarius BK 24 straipsnio 6 dalyje, 182 straipsnio 2 dalyje numatytą nusikalstamą veiką nėra gauta. Šioje bylos dalyje teisėjų kolegija nenustatė esminių baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų, todėl apeliacine tvarka baudžiamoji byla tikrinama tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose (BPK 320 straipsnio 3 dalis).

14616. Nuteistųjų A. D., R. G., K. Š. bei nuteistųjų V. P., N. P., D. M. gynėjų apeliaciniuose skunduose ginčijant pirmosios instancijos teismo padarytas išvadas dėl nuteistųjų kaltės nesutinkama su apygardos teismo įrodymų vertinimu, teigiama, jog, priešingai nei konstatavo pirmosios instancijos teismas, nebuvo nustatyti visi nuteistiesiems inkriminuotų nusikalstamų veikų sudėčių objektyvieji ir subjektyvieji požymiai, neva teismo išvados prieštarauja faktinėms bylos aplinkybėms, jų nepatvirtina byloje surinkti įrodymai.

14717. Tačiau įvertinus byloje surinktus ir pirmosios instancijos teisme ištirtus įrodymus, nėra objektyvaus pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo įrodymų vertinimu ir įrodymų vertinimo pasėkoje padarytomis išvadomis dėl V. P. ir N. P. kaltės iššvaisčius ( - ) kredito unijos turtą ir netinkamai atliktų pareigų, taip pat dėl A. D., D. M. ir K. Š. netinkamai atliktų pareigų bei R. G. kaltės apgaule įgijus didelės vertės ( - ) kredito unijos turtą.

14817.1. Priešingai nei teigiama apeliaciniuose skunduose, pirmosios instancijos teismas išsamiai ir nešališkai išnagrinėjo bylos aplinkybes dėl nuteistiesiems inkriminuotų nusikalstamų veikų, įrodymus įvertino nepažeisdamas BPK 20 straipsnio 5 dalies reikalavimų, nuteistieji pagrįstai pripažinti kaltais, jų veikos pagal baudžiamąjį įstatymą kvalifikuotos teisingai, nors, kaip bus aptarta žemiau, atskiros nuteistiesiems inkriminuotų nusikalstamų veikų aplinkybės nebuvo įrodytos ir yra šalintinos iš nusikalstamų veikų aprašymo. Taip pat byloje nenustatyta esminių BPK pažeidimų gaunant duomenis, kurie teismo buvo pripažinti įrodymais, juos vertinant bei nagrinėjant baudžiamąją bylą.

14917.2. Skundžiamo nuosprendžio turinys iš esmės atitinka jam baudžiamojo proceso įstatymo keliamus reikalavimus. Nuosprendyje ne tik išsamiai aprašytas byloje ištirtų įrodymų turinys, bet taip pat nurodyti įrodymų vertinimo motyvai, argumentuota, kodėl buvo atmesti nuteistųjų paaiškinimai dėl jiems inkriminuotų nusikalstamų veikų aplinkybių, o nustatant nusikalstamų veikų aplinkybes ir nuteistųjų kaltę buvo vadovautasi kitais byloje surinktais įrodymais, taip pat nuosprendyje aiškiai išdėstytos teismo išvados dėl nusikalstamų veikų sudėties požymių nuteistųjų veikoje konstatavimo. Taigi, kaip matyti iš skundžiamo nuosprendžio turinio, teismo išvados yra pagrįstos išsamiu ir nešališku įrodymų įvertinimu ir bylos aplinkybių ištyrimu, priešingai nei apeliaciniuose skunduose, kuriuose akcentuojami išimtinai nuteistųjų paaiškinimus atitinkantys bylos duomenys, neatsižvelgiant į byloje surinktų įrodymų ir nustatytų aplinkybių visumą. Be to, iš esmės visos apeliantų nurodytos aplinkybės jau buvo įvertintos pirmosios instancijos teismo priimant skundžiamą nuosprendį.

15017.3. Nors nuteistosios R. G. ir nuteistosios N. P. gynėjo apeliaciniuose skunduose cituojama teismų praktika, kurioje aptariamas teismo nešališkumo principas, o nuteistoji R. G. netgi prašo grąžinti bylą nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui, nes bylą išnagrinėjęs teismas esą buvo šališkas, tačiau teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti su apeliaciniuose skunduose nurodytais argumentais. Iš esmės apeliaciniuose skunduose apsiribojama tik deklaratyviais teiginiais – R. G. konkrečiai neįvardijo, kurie teismo pasisakymai ir kokiu aspektu galėjo bent sukelti pagrįstų įtarimų dėl teismo šališkumo, be to, dalis R. G. teiginių netgi prieštarauja bylos aplinkybėms. Nekartojant apeliaciniuose skunduose plačiai išdėstytų teismo nešališkumo principo teorinių aspektų, pažymėtina, jog visų pirma teismas turi būti subjektyviai nešališkas, t. y. nė vienas teisėjas negali asmeniškai turėti išankstinio nusistatymo ar būti tendencingas, antra, teismas turi būti nešališkas objektyviąja prasme, t. y. proceso metu turi pateikti pakankamas garantijas, pašalinančias bet kokią abejonę dėl galimo teismo šališkumo, organizuoti teismo procesą, atlikti proceso veiksmus, bendrauti su bylos nagrinėjimo teisme dalyviais taip, kad negalėtų susidaryti įspūdis, jog proceso metu vienai iš proceso šalių reiškiamas išankstinis priešiškumas ar palankumas arba teismas vienaip ar kitaip suinteresuotas tam tikra bylos baigtimi. Priešingai nei teigiama apeliaciniuose skunduose, tiek vertinant pirmosios instancijos teismo priimtus procesinius sprendimus kartu su teisėjos elgesiu nagrinėjant bylą, tiek vertinant kiekvieną apeliantų nurodytą aplinkybę atskirai, jokių aplinkybių, rodančių bylą nagrinėjusio teismo tendencingumą, keliančių abejonių teisėjos nešališkumu, byloje nenustatyta. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, jog teismo nešališkumo principas negali būti traktuojamas pernelyg plačiai, todėl teismo padarytos teisės aiškinimo ir taikymo klaidos, baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimai, net jei jie yra esminiai, nėra pakankamas pagrindas konstatuoti, kad teismas bylą nagrinėjo šališkai (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-548-699/2015, 2K-97-976/2016, 2K-162-697/2016). Tačiau apeliantai teismo šališkumą iš esmės sieja tik su priimto nuosprendžio motyvacijos stoka, įrodymų tyrimo rezultatų vertinimu, kitais nuosprendžio surašymo trūkumais. Pažymėtina, kad pagal baudžiamojo proceso įstatymą duomenų pripažinimas įrodymais, jų vertinimas ir jais pagrįstų išvadų byloje sprendžiamais klausimais darymas yra teismo prerogatyva. Proceso dalyviai teismui gali teikti tik savo nuomonę, pasiūlymus dėl duomenų pripažinimo ar nepripažinimo įrodymais, dėl darytinų išvadų vertinant įrodymus, tačiau jiems nepriimtinos teismų išvados dėl įrodymų vertinimo, bylos faktinių aplinkybių nustatymo ar veikos kvalifikavimo savaime negali būti laikomos prieštaraujančios įstatymui ar patvirtinančios bylą nagrinėjusio teismo šališkumą. Taigi, vien tai, kad pirmosios instancijos teismas pripažino įrodytomis tokias nusikalstamų veikų aplinkybes, kurios buvo nurodytos ir kaltinamajame akte, kartu perkeliant kaltinamajame akte nusikalstamos veikos aprašyme naudotas formuluotes ir skyrybą, savaime dar nereiškia, jog bylą nagrinėjęs teismas buvo šališkas, o bylos nagrinėjimas teisme vyko formaliai. Priešingai, skundžiamo nuosprendžio turinys neapsiriboja vien kaltinamajame akte nurodytomis aplinkybėmis ir duomenimis, kaip jau buvo minėta, skundžiamame nuosprendyje pakankamai išsamiai pasisakyta dėl byloje surinktų įrodymų, jų patikimumo ir įrodymų vertinimo pasėkoje darytinų išvadų. Galima sutikti su apeliantais, jog skundžiamas nuosprendis tam tikrų trūkumų turi: atskirose nuosprendžio vietose nuteistoji N. P. įvardijama kaip D. P. (pvz., skundžiamo nuosprendžio 81, 82 lapai), tiek V. P., tiek N. P. įvardijami ne valdybos pirmininkais, o paskolų komiteto pirmininkais (pvz., skundžiamo nuosprendžio 81 lapas), tame pačiame sakinyje nurodytos skirtingos patirtos turtinės žalos ir iššvaistyto turto sumos dėl J. G. ir B. A. išduotų paskolų, nors pagal bylos aplinkybes jos turėtų sutapti (skundžiamo nuosprendžio 81 lapas), tačiau, teisėjų kolegijos vertinimu, šie nuosprendžio netikslumai liudija tik teismo neatidumą, bet nesudaro pagrindo pripažinti, kad nagrinėdamas bylą pirmosios instancijos teismas buvo šališkas. Taigi, byloje nenustatyta, kad bylą nagrinėjęs teismas kuriai nors iš proceso šalių bylos nagrinėjimo metu būtų reiškęs išankstinį priešiškumą ar palankumą ar kad būtų suinteresuotas bylos baigtimi, todėl nėra pagrindo konstatuoti pirmosios instancijos teismo šališkumo nei subjektyviuoju, nei objektyviuoju aspektais.

15117.4. Taip pat nėra pagrindo sutikti su nuteistosios R. G. ir nuteistosios N. P. gynėjo teiginiais, jog baudžiamojoje byloje surašytas kaltinamasis aktas neatitinka BPK 219 straipsnio reikalavimų, nes neva neatskleisti tiek R. G. vaidmuo ir veiksmai apgaule įgyjant ( - ) kredito unijos išduotų paskolų pinigines lėšas, tiek N. P. vaidmuo ir veiksmai iššvaistant ( - ) kredito unijos turtą. Reikalavimai kaltinamojo akto turiniui yra nustatyti BPK 219 straipsnyje. Aiškinant BPK 219 straipsnio 3 punkto reikalavimus pažymėtina, jog kaltinamajame akte nusikalstamos veikos aprašymas turi atitikti BK normoje, pagal kurią nusikalstama veika kvalifikuojama, nustatytus nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo sudėties požymius, nusikalstamos veikos aplinkybes nurodant tiek, kiek jos nustatytos ikiteisminio tyrimo medžiaga, išdėstant svarbias veikos faktines aplinkybes kartu su šias aplinkybes atitinkančiais nusikalstamos veikos sudėties požymiais, paprastai laikoma, kad kaltinamasis aktas neatitinka BPK 219 straipsnyje nustatytų reikalavimų, kai kaltinamajame akte nėra nurodytos arba neteisingai nurodytos svarbios veikos faktinės aplinkybės, turinčios atitikti baudžiamajame įstatyme numatytus nusikalstamos veikos sudėties požymius (veikos padarymo vieta, laikas, būdas, padariniai ir kt.) (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-254/2013, 2K-435/2013 ir kt.). Byloje surašytame kaltinamajame akte yra pateiktas tiek R. G., tiek N. P., o taip pat ir kitiems nuteistiesiems inkriminuotų nusikalstamų veikų aprašymai, nurodant nusikalstamos veikos padarymo laiką, vietą, įvardinti ir konkretūs nuteistųjų padaryti veiksmai, pažeisti teisės aktai, jų nuostatos, taip pat kitos nusikalstamos veikos aplinkybės bei šias aplinkybes atitinkantys nusikalstamos veikos sudėties požymiai. Iš R. G. pateikto kaltinimo matyti, jog ji buvo kaltinama ir buvo nuteista už tai, kad apgaule savo naudai J. G. ir V. Š. vardu įgijo ( - ) kredito unijos pinigines lėšas, išmokėtas kaip paskolą J. G. ir V. Š., t. y. apgaulė buvo panaudota ne prieš J. G. ir V. Š., bet prieš ( - ) kredito uniją, aprašant veiką aiškiai nurodyta, jog R. G. veikė susitarusi su J. G. ir V. Š., todėl pastarųjų atžvilgiu apgaulė nebuvo panaudota, be to, aiškiai aprašytas ir pačios apgaulės panaudojimas, t. y. tikrovės neatitinkančių duomenų pateikimas ( - ) kredito unijai siekiant gauti paskolą. N. P. atveju kaltinime buvo aiškiai nurodyta, kuriuos teisės aktų reikalavimus išduodant paskolas ji pažeidė. Vertinant tiek N. P., tiek V. P. nusikalstamų veikų aprašymus neteisėtų ir nepagrįstų paskolų išdavimo aspektu, akivaizdu, kad jie nuteisti kaip valdybos nariai, turėję teisę priimti sprendimus dėl paskolų išdavimo, todėl papildomai nurodyta informacija apie eitas administracijos vadovo pareigas ir jo funkcijas yra perteklinė, bet tai nelaikytina kaltinamojo akto trūkumu. Taip pat atmestini nuteistųjų teiginiai, jog iš veikos aprašymo nėra aišku, kokia žala nuteistųjų veiksmais buvo padaryta ( - ) kredito unijai. Atkreiptinas dėmesys, kad V. P. ir N. P. nusikalstamos veikos buvo aprašytos kaip turto iššvaistymo ir netinkamo pareigų atlikimo sutaptis, kai A. D., D. M. ir K. Š. nuteisti tik už netinkamą pareigų atlikimą. Kaip matyti, aprašant nusikalstamas veikas padaryta turtinė žala inkriminuota tik V. P. ir N. P. kaip turto iššvaistymo pasekmė. Nors aprašant netinkamą pareigų atlikimą nurodyta, jog valstybė ir ( - ) kredito unija patyrė didelės žalos, nedetalizuojant turtinės ar neturtinės, bet iš to, kad žala siejama su autoriteto ir prestižo sumenkinimu, akivaizdu, jog pagal BK 229 straipsnį nuteistiesiems inkriminuotas tik neturtinės žalos padarymas. Apibendrinant nurodytas aplinkybes, daroma išvada, jog nuteistiesiems pateiktas kaltinimas yra pakankamai konkretus ir nuteistųjų teisė į gynybą nebuvo pažeista.

152Dėl turto iššvaistymo ir tarnybos pareigų neatlikimo

15318. Skundžiamu nuosprendžiu N. P. ir V. P. buvo nuteisti pagal BK 184 straipsnio 2 dalį ir 229 straipsnį dėl ( - ) kredito unijos turto didelės vertės turto iššvaistymo ir tarnybos pareigų netinkamo atlikimo, A. D., D. M. ir K. Š. buvo nuteisti pagal BK 229 straipsnį dėl netinkamo pareigų atlikimo. Apeliaciniuose skunduose prašoma nuteistųjų atžvilgiu priimti išteisinamąjį nuosprendį, nes jų veikose nėra nustatyti visi būtinieji inkriminuotų nusikalstamų veikų sudėčių požymiai. Kadangi šiems nuteistiesiems inkriminuotos nusikalstamos veikos yra grindžiamos ( - ) kredito unijoje nustatytų paskolų išdavimo procedūrų pažeidimais bei dauguma apeliacinių skundų argumentų iš esmės sutampa, todėl dėl skundžiamo nuosprendžio teisėtumo ir pagrįstumo nuteistųjų atžvilgiu bus pasisakyta bendrai.

15419. Nors nuteistieji savo kaltę dėl nepagrįsto ir neteisėto paskolų išdavimo neigia, tačiau jų kaltė yra neginčijamai įrodyta iš dalies pačių nuteistųjų parodymais, paskolų gavėjų parodymais bei rašytine bylos medžiaga (Lietuvos banko tikslinio inspektavimo ataskaita, dėl kiekvienos byloje aptariamos išduotos paskolos surašytomis specialisto išvadomis, ( - ) kredito unijoje užvestomis skolininkų paskolų bylų duomenimis, įvairių registrų duomenimis ir kt.).

15520. Pagal BK 184 straipsnio 2 dalį atsako tas, kas iššvaistė jam patikėtą ar jo žinioje buvusį didelės vertės svetimą turtą ar turtinę teisę arba didelės mokslinės, istorinės ar kultūrinės reikšmės turinčias vertybes. Patikėtas turtas – tai einamų pareigų, specialių pavedimų ar sutarčių pagrindu teisėtame kaltininko valdyme esantis svetimas turtas, kurio atžvilgiu kaltininkas turi teisiškai apibrėžtus įgaliojimus, kaltininko žinioje yra toks turtas, kai kaltininkas dėl savo užimamų pareigų turi teisę pavaldiniams, kuriems patikėtas turtas, duoti nurodymus dėl šio turto panaudojimo. Iššvaistydamas turtą kaltininkas neteisėtai pasinaudoja jam suteiktais įgaliojimais turto atžvilgiu. Pagal teismų praktiką patikėtas ar kaltininko žinioje esantis svetimas turtas ar turtinė teisė neteisėtai perleidžiami, jeigu tai atliekant nebuvo laikomasi nustatytos turto ar turtinės teisės patikėjimo ar disponavimo tvarkos, buvo pažeistos esminės turto ar turtinės teisės patikėjimo ar buvimo žinioje sąlygos, turto ar turtinės teisės savininko ar teisėto valdytojo interesai ir taip jam padaryta žala. Turto iššvaistymas gali būti padarytas ir tyčia, ir dėl neatsargumo. Pagal BK 229 straipsnį baudžiamoji atsakomybė kyla valstybės tarnautojui ar jam prilygintam asmeniui, dėl neatsargumo neatlikusiam savo pareigų ar jas netinkamai atlikusiam, jeigu dėl to valstybė, Europos Sąjunga, tarptautinė viešoji organizacija, juridinis ar fizinis asmuo patyrė didelę žalą. BK 229 straipsnyje numatyto nusikaltimo objektyvieji požymiai pasireiškia: 1) priešinga tarnybai veikla (neatlikimas valstybės tarnautojui (jam prilygintam asmeniui) savo pareigų arba jų netinkamas atlikimas); 2) nusikalstamais padariniais – didele žala (turtinio ar kitokio pobūdžio) valstybei, Europos Sąjungai, tarptautinei viešajai organizacijai, juridiniams ar fiziniams asmenims; 3) priežastiniu ryšiu tarp šios veiklos ir padarinių. Savo pareigų neatlikimas yra neteisėtas valstybės tarnautojo ar jam prilyginto asmens neveikimas, t. y. tų pareigų, kurios priklauso jo kompetencijai ir yra būtinos tarnybos interesams užtikrinti, neatlikimas, nepasinaudojimas savo teisėmis, kurias suteikia teisės aktai, o netinkamas savo pareigų atlikimas – yra pareigų vykdymas ne taip, kaip to reikalauja teisės aktai, arba nekokybiškai, atmestinai.

15621. Nuteistųjų V. P., N. P., A. D., D. M. ir K. Š. neteisėta veika pasireiškė jiems nustatytų pareigų išduodant paskolas netinkamu atlikimu, todėl nagrinėjamoje byloje svarbu nustatyti visą ( - ) kredito unijos paskolų išdavimo procedūrą, tuo metu galiojusiais teisės aktais nustatytus reikalavimus atsakingam, pagrįstam, o tuo pačiu ir teisėtam piniginių lėšų skolinimui.

15721.1. Byloje nagrinėjamų paskolų išdavimo metu galiojo ( - ) kredito unijos valdybos 2011 m. sausio 6 d. posėdyje patvirtinta Paskolų suteikimo ir administravimo tvarka (5 t., b. l. 3-78; segtuvo „Darbo reglamentai Pareiginiai nuostatai“ 1-160 lapai). Šios tvarkos 22 punkte nustatyta bendra paskolos išdavimo tvarka, kai pagal paskolos sąlygas paskolą išduoda valdyba su kredito komiteto pritarimu, kaip ir byloje nagrinėjamų paskolų išdavimo atveju. Minėtame punkte numatyta, kad paskolos rizikos įvertinimą atlieka paskolų vadybininkas ar kitas jo funkcijas atliekantis kredito unijos darbuotojas ir įvertinimo rezultatus pateikia kredito unijos paskolų komitetui, kuriam priėmus teigiamą išvadą dėl paskolos suteikimo, kredito unijos valdyba priima sprendimą dėl paskolos suteikimo. Kituose Paskolų suteikimo ir administravimo tvarkos punktuose paskolų išdavimo procedūra detalizuojama. Kredito unijos narys, norintis gauti paskolą, kreipiasi į kredito unijos paskolų vadybininką, kuris turi padėti apsispręsti dėl paskolos sąlygų (pinigų sumos, paskolos rūšies, paskolos tikslo), taip pat paskolos vadybininkas pokalbio metu su paskolos prašytoju turi įvertinti besiskolinančiojo sąžiningumą, galimybes grąžinti paskolą (Paskolų suteikimo ir administravimo tvarkos 24, 25 punktai). Paskolos prašantis asmuo paskolų vadybininkui pateikia prašymą kartu pridėdamas asmens tapatybės dokumento kopiją, pažymą apie pajamas už paskutinius 6 mėnesius (išskyrus kai visos besiskolinančiojo piniginės lėšos pervedamos į unijos sąskaitą ar gaunamos pajamos patvirtinamos iš Sodros duomenų bazių gauta pažyma), dokumentų, įrodančių nuosavybės teises į nekilnojamąjį ar kilnojamąjį daiktą, kopijas, įsigyjamo būsto duomenis ir (ar) dokumentus, taip pat kitus dokumentus, kurių gali pareikalauti paskolų vadybininkas arba paskolų komitetas (Paskolų suteikimo ir administravimo tvarkos 28 punktas, 8 priedas). Remdamasis pokalbiu ir prašymo paskolai gauti duomenimis paskolų vadybininkas atlieka skolininko būklės analizę ir užpildo skolininko būklės vertinimo formą, atlikdamas skolininko būklės ir kitų pateiktų duomenų vertinimą, paskolų vadybininkas privalo įsitikinti prašančio paskolos asmens pateiktų dokumentų ir duomenų teisingumu, po to pristato savo įvertintų paskolų riziką bei pateikia visas savo išvadas ir pastebėjimus administracijos vadovui, paskolų komiteto arba valdybos posėdyje, po to paskolų komitetas apsvarsto kiekvieną prašymą ir pateikia išvadas dėl paskolų (Paskolų suteikimo ir administravimo tvarkos 30, 32 punktai). Paskolų komitetas gali priimti vieną iš sprendimų: 1) paskolos išdavimui pritarti; 2) paskolos išdavimui pritarti su sąlyga, kad iki paskolos išmokėjimo bus įvykdyti paskolų komiteto reikalavimai; 3) paskolos išdavimui pritarti dalinai; 4) atidėti paskolos svarstymą kitam posėdžiui, jei buvo atliktas nepilnas paskolos rizikos įvertinimas ir trūksta informacijos sprendimui priimti; 5) paskolos išdavimui nepritarti (Paskolų suteikimo ir administravimo tvarkos 33 punktas). Paskolų suteikimo ir administravimo tvarkos 34 punkte konkretizuota, kad paskola neišduodama, jeigu skolininko būklė vertinama kaip patenkinama, nepatenkinama arba bloga, ar esant bet kokiems kitiems pagrįstiems įtarimams dėl paskolos grąžinimo. Kredito unijos valdybai priėmus sprendimą išduoti paskolą, paskolų vadybininkas dar kartą patikrina asmenų skolų registruose/bazėse, ar paskolos prašytojas neturi finansinių įsipareigojimų bei patikrina, ar yra pakankamai pinigų šiai paskolai išduoti ir ar išdavus paskolą nebus pažeisti kredito unijos likvidumo ir kapitalo pakankamumo rodikliai, ar paskolos dydis neviršys tvarkos 3-12 punktuose nurodytų ribojimų, ar paskolos terminas derinsis su turimų terminuotų indėlių terminais, ir tik tada paskolų vadybininkas užpildo reikiamą paskolos sutartį, kurią pasirašius ir įvykdžius joje nurodytas išankstines sąlygas (jei tokios yra nurodytos) yra išmokami pinigai (Paskolų suteikimo ir administravimo tvarkos 42, 46, 49 punktai).

15821.2. Be aukščiau aptartų paskolos išdavimo procedūros reikalavimų išduodant paskolas taip pat buvo privaloma laikytis nustatytų apribojimų skolinimui. Paskolų suteikimo ir administravimo tvarkos 3 punkte numatyta, kad vienam kredito unijos nariui gali būti skolinama ne daugiau kaip dešimteriopo to nario pajinio įnašo dydžio suma, 12 punkte nustatyta, kad kredito unija neturi teisės skolinti įsigyjamo jos pajaus pajiniam įnašui atlikti ar subordinuotai paskolai jai (kredito unijai) suteikti, taip pat kredito unijos išleidžiamiems skolos vertybiniams popieriams įsigyti. Šios nuostatos buvo įtvirtintos ir tuo metu galiojusios Lietuvos Respublikos kredito unijų įstatymo redakcijos 47 straipsnio 1 dalyje ir 48 straipsnyje bei ( - ) kredito unijos įstatų (tiek 2009 m. gegužės 4 d., tiek 2011 m. balandžio 20 d. įregistruotų Juridinių asmenų registre) 3.1 ir 3.2 punktuose. Be to, užtikrinant paskolą buto, gyvenamojo namo, žemės sklypo, kitos paskirties nekilnojamojo turto įkeitimu, išduodama paskola negali viršyti 70 proc. įkeičiamo daikto vertės, kurią nustato kredito unijos paskolų komiteto nariai arba profesionalūs turto vertintojai (Paskolų suteikimo ir administravimo tvarkos 60, 62 punktai).

15921.3. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad savo veikloje kredito unija privalo laikytis ne tik Lietuvos Respublikos kredito unijų įstatymo ir lokalinių teisės aktų reikalavimų, bet taip pat ir kitų įstatymų ir teisės aktų nuostatų. Apeliantai nepagrįstai teigia, kad nagrinėjamoje byloje jiems negalėjo būti inkriminuoti Lietuvos Respublikos finansų įstaigų įstatymo ir 2008 m. rugsėjo 25 d. Lietuvos banko valdybos nutarimu Nr. 149 patvirtintų Vidaus kontrolės ir rizikos vertinimo (valdymo) organizavimo nuostatų reikalavimų pažeidimai. Lietuvos Respublikos kredito unijų įstatymo 3 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad kredito unijos savo veikloje vadovaujasi Lietuvos Respublikos civiliniu kodeksu, Lietuvos Respublikos kredito unijų įstatymu, kitais įstatymais, priežiūros institucijos priimtais teisės aktais ir savo įstatais, taip pat kredito unijos vadovaujasi Lietuvos Respublikos finansų įstaigų įstatymu, Lietuvos Respublikos kooperatinių bendrovių (kooperatyvų) įstatymu, jeigu Lietuvos Respublikos kredito unijų įstatymas nenustato kitaip. Iš esmės analogiška nuostata yra įtvirtinta ir ( - ) kredito unijos įstatuose (2009 m. gegužės 4 d. Juridinių asmenų registre įregistruotų įstatų 1.4 punktas, 2011 m. balandžio 20 d. Juridinių asmenų registre įregistruotų įstatų 1.3 punktas). Be to, įstatų 2.23 punkte numatyta, kad reikalavimus dėl kredito unijos veiklos rizikos prisiėmimo ir ribojimo nustato Lietuvos Respublikos finansų įstaigų įstatymas. 2008 m. rugsėjo 25 d. Lietuvos banko valdybos nutarimu Nr. 149 patvirtintų Vidaus kontrolės ir rizikos vertinimo (valdymo) organizavimo nuostatų (redakcija, galiojusi nusikalstamų veikų padarymo metu) 2 punkte numatyta, kad šios nuostatos taikomos Lietuvos banko išduotą licenciją turintiems bankams, Centrinei kredito unijai ir mutatis mutandis kredito unijoms, Lietuvos banko išduotą licenciją turintiems užsienio valstybių bankų filialams.

16021.4. Taigi, nagrinėjamoje byloje sprendimus dėl paskolų išdavimo priėmusiems nuteistiesiems pagrįstai buvo inkriminuoti ir Lietuvos Respublikos finansų įstaigų įstatymo bei 2008 m. rugsėjo 25 d. Lietuvos banko valdybos nutarimu Nr. 149 patvirtintų Vidaus kontrolės ir rizikos vertinimo (valdymo) organizavimo nuostatų reikalavimų pažeidimai, t. y. jog pagal Lietuvos Respublikos finansų įstaigų įstatymo 31 straipsnio 3 dalies 1 ir 2 punktus, prieš priimant sprendimą skolinti privaloma įsitikinti, kad įkeičiamas arba kitas turtas, iš kurio ateityje gali būti tenkinamas finansų įstaigos reikalavimas, tikrai yra ir iš jo gali būti tenkinamas įgytas finansų įstaigos reikalavimas bei kad kliento finansinė bei ekonominė būklė ir jos prognozės leidžia tikėtis, kad klientas sugebės įvykdyti įsipareigojimus, pagal 2008 m. rugsėjo 25 d. Lietuvos banko valdybos nutarimu Nr. 149 patvirtintų Vidaus kontrolės ir rizikos vertinimo (valdymo) organizavimo nuostatų 19 punktą, vertinant fizinių asmenų kredito riziką, įvertinamas skolininko pajėgumas įvykdyti įsipareigojimus, susijusius su pozicija, skolininko turtas (taupymo produktai, sąskaitos banke ir t.t.), skolininko stabilumas ir patikimumas (skolininko išsilavinimas, šeiminė padėtis, darbo trukmė dabartinėje darbovietėje, išorės ir (arba) vidaus informacija apie skolininko mokėjimo terminų pradelsimus ir apie tai, ar skolininkas turi nuosavą gyvenamąjį plotą, ar jį nuomoja ir t.t.), ekonominės sąlygos ir (arba) kitos aplinkybės, galinčios daryti įtaką pozicijos grąžinimui, pagal 24 punktą, prieš priimdamas sprendimą dėl kredito (ne)suteikimo turi būti gauta (pareikalauta) pakankamai informacijos visokeriopam kredito rizikos įvertinimui.

16122. Kaip matyti iš baudžiamosios bylos medžiagos, nuteistieji V. P., N. P., A. D., D. M. ir K. Š. išduodant paskolas S. S., D. V., I. K., J. G., V. Š., B. A., V. S. ir A. J. ėjo atitinkamas pareigas, kurių pagrindu priėmė sprendimus, lėmusius paskolų išdavimą.

16222.1. V. P. ir N. P. baudžiamojon atsakomybėn patraukti kaip ( - ) kredito unijos valdybos nariai. V. P. buvo išrinktas į ( - ) kredito unijos valdybą ir jos pirmininku buvo iki 2011 m. balandžio 20 d., kai jo įgaliojimai pasibaigė Juridinių asmenų registre įregistravus 2011 m. kovo 2 d. įvykusiame ( - ) kredito unijos eiliniame pakartotiniame visuotiniame narių susirinkime priimtus naujos redakcijos ( - ) kredito unijos įstatus. Minėtame 2011 m. kovo 2 d. visuotiniame narių susirinkime buvo išrinkta naujos sudėties valdyba, į kurią išrinkta N. P. dar buvo išrinkta ir valdybos pirmininke. Nors V. P. teigia, jog jo kaip valdybos nario ir valdybos pirmininko įgaliojimai nutrūko nuo 2011 m. kovo 2 d. įvykusio visuotinio narių susirinkimo, tačiau su tuo sutikti nėra pagrindo. Kaip matyti iš 2011 m. kovo 2 d. ( - ) kredito unijos eilinio pakartotinio visuotinio narių susirinkimo protokolo Nr. 3, išrinkus naują valdybą, nustatyta, jog naujai išrinkti valdybos nariai ir pirmininkas pareigas pradeda eiti po naujos ( - ) kredito unijos įstatų redakcijos įregistravimo datos (3 t., b. l. 100-105). Naujos redakcijos įstatai Juridinių asmenų registre įregistruoti 2011 m. balandžio 20 d. (3 t., b. l. 49). Pažymėtina, kad 2011 m. kovo 2 d. visuotinio narių susirinkimo posėdžiui pirmininkavo pats V. P., todėl jam buvo neabejotinai žinoma, kad iki naujų įstatų įregistravimo jis ir toliau ėjo valdybos nario ir pirmininko pareigas, kas matyti ir iš to, kad V. P. kaip valdybos narys priiminėjo sprendimus dėl paskolų išdavimo.

16322.2. Tame pačiame 2011 m. kovo 2 d. visuotiniame narių susirinkime į paskolų komitetą buvo išrinkti A. D., kuris dar buvo išrinktas ir paskolų komiteto pirmininku, bei D. M., pradėję eiti pareigas nuo jų išrinkimo dienos.

16422.3. K. Š. pagal 2010 m. rugpjūčio 4 d. darbo sutartį Nr. 23 buvo priimta dirbti sąskaitų vadybininke-kasininke (4 t., b. l. 73-74; segtuvo „Darbo reglamentai Pareiginiai nuostatai“ 243-244 lapai). Nors pagal patvirtintus sąskaitų vadybininko-kasininko pareiginius nuostatus į K. Š. tiesiogines funkcijas neįėjo paskolų prašytojų finansinės būklės vertinimas (segtuvo „Darbo reglamentai Pareiginiai nuostatai“ 238-239 lapai), ką pagal pareigas privalėjo atlikti paskolų vadybininkas-vyr. kasininkas (segtuvo „Darbo reglamentai Pareiginiai nuostatai“ 236-237 lapai), tačiau tai nereiškia, jog K. Š. aptariamu laikotarpiu nevykdė paskolų vadybininko funkcijų bei jos atlikti skolininkų V. S. ir A. J. finansinės būklės vertinimai nesukėlė jokių teisinių padarinių. Paskolų suteikimo ir administravimo tvarkos 47 punkte nustatyta, kad paskolos, turto įkeitimo ir kitus su paskolos išdavimu susijusius dokumentus pasirašo ir kredito uniją hipotekos įstaigoje atstovauja administracijos vadovas ar kitas administracijos vadovo įgaliotas asmuo, kuris atsako už sudaromo sandorio teisėtumą ir atitikimą teisės aktams bei kredito unijos vidaus dokumentams, be to, sutartį parengęs paskolų vadybininkas ar kitas kredito unijos darbuotojas, pasirašydamas (vizuodamas) sutartį, patvirtina, kad sutarties tekstas atitinką priimtą valdymo organo sprendimą bei patvirtina, kad buvo atlikti tvarkos 42, 44, 45 punktuose nurodyti veiksmai. Atsižvelgtina ir į ( - ) kredito unijos valdybos 2011 m. birželio 7 d. posėdyje (posėdžio protokolas Nr. 21) patvirtintą ( - ) kredito unijos finansinės skolininko (laiduotojo / garanto) būklės vertinimo tvarką, kurios 11 punkte numatyta, kad finansinę skolininko būklę ir laiduotojo (garanto) būklę vertina kredito unijos paskolų vadybininkas arba kitas kredito unijos darbuotojas, kuriam pavestos paskolų vadybininko funkcijos. Pati K. Š. neneigia, jog 2011 m. rugsėjo mėnesį tuo metu administracijos vadovės pareigas ėjusios N. P. nurodymu buvo perkelta iš nutolusios kredito unijos kasos į pagrindinį unijos pastatą dirbti su paskolų išdavimu, tai patvirtino ir tuo metu administracijos vadove buvusi N. P.. Be to, 2010 m. rugpjūčio 4 d. įgaliojimu K. Š. buvo įgaliota atstovauti ( - ) kredito uniją pasirašant indėlių, paskolų, banko sąskaitų ir su tuo susijusius finansinius bei buhalterinės apskaitos dokumentus (segtuvo „Darbo reglamentai Pareiginiai nuostatai“ 240 lapas). Atsižvelgiant į tai, daroma išvada, jog K. Š. administracijos vadovo tiek raštu buvo įgaliota, tiek jai buvo žodžiu pavesta tam tikru laikotarpiu vykdyti paskolų vadybininko funkcijas, kurias, kaip matyti iš baudžiamosios bylos medžiagos, K. Š. ir vykdė.

16523. Byloje ištyrus skolininkų paskolų bylų duomenis neginčijamai nustatytos paskolų išdavimo S. S., D. V., I. K., J. G., V. Š., B. A., V. S. ir A. J. aplinkybės.

16623.1. 2011 m. kovo 9 d. S. S. vardu pagal įgaliojimą veikiantis G. M. pateikė prašymą gauti 63 800 Eur paskolą būstui įsigyti. 2011 m. kovo 9 d. paskolų vadybininkės-kasininkės D. Š. užpildytame finansinės skolininko (laiduotojo / garanto) būklės įvertinime S. S. būklė įvertinta 2 balais „gerai“, be to, padaryta žyma, jog 3 balsais „už“ būklės vertinimui pritarė ir paskolų komitetas. 2011 m. kovo 10 d. paskolų komiteto posėdyje (posėdžio protokolas Nr. 8) 3 balsais „už“, tame tarpe A. D. ir D. M., pritarta paskolos išdavimui, paliekant 30 proc. dydžio papildomą pajų, panaudojant jį paskolos paskutinėms įmokoms dengti, įkeičiant žemės sklypą. 2011 m. kovo 14 d. valdybos posėdyje (posėdžio protokolas Nr. 10) 4 balsais „už“, tame tarpe V. P., nutarta išduoti S. S. 63 800 Eur paskolą su 30 proc. dydžio papildomu pajumi, įkeičiant žemės sklypą, kuris šalių susitarimu įvertintas 220 288,64 Lt. 2011 m. kovo 14 d. pasirašyta paskolos sutartimi Nr. 11-00015 S. S. suteikta 63 800 Eur paskola, kurios grąžinimas užtikrintas 2011 m. kovo 14 d. sutartinės hipotekos lakštu, indentifikavimo kodas 09/1/2011/0000565, įkeistu žemės sklypu, šalių susitarimu įvertintu 220 288,64 Lt. Pagal kasos dokumentus, iki paskolos sutarties sudarymo S. S. pajinis įnašas buvo 100 Lt, 219 739,96 Lt paskola 2011 m. kovo 18 d. 16.12.58 val. išmokėta grynaisiais pagal įgaliojimą veikiančiam G. M., kuris S. S. vardu prieš tai 16.09.44 val. įmokėjo grynaisiais 66 000 Lt dydžio papildomą pajų.

16723.2. 2011 m. kovo 29 d. D. V. pateikė prašymą gauti 217 000 Lt paskolą negyvenamųjų patalpų remontui. 2011 m. kovo 30 d. paskolų vadybininkės-kasininkės D. Š. užpildytame finansinės skolininko (laiduotojo / garanto) būklės įvertinime D. V. būklė įvertinta 1 balu „labai gerai“, be to, padaryta žyma, jog D. V. būklės vertinimui 3 balsais „už“ pritarė paskolų komitetas. 2011 m. kovo 31 d. paskolų komiteto posėdyje (posėdžio protokolo Nr. 10) 3 balsais „už“, tame tarpe A. D. ir D. M., pritarta paskolos išdavimui, paliekant 30 proc. papildomą pajų, panaudojant jį paskolos paskutinėms įmokoms dengti, įkeičiant žemės sklypą. 2011 m. balandžio 1 d. valdybos posėdyje (posėdžio protokolo Nr. 12) 5 balsais „už“, tame tarpe V. P., nutarta D. V. išduoti 217 000 Lt paskolą remontui su 30 proc. dydžio papildomu pajumi, papildomą pajų panaudojant paskolos paskutinėms įmokoms dengti, įkeičiant žemės sklypą, įvertintą 310 000 Lt šalių susitarimu. 2011 m. balandžio 11 d. pasirašyta paskolos sutartimi Nr. 11-00022 D. V. suteikta 217 000 Lt paskola, kurios grąžinimas užtikrintas 2011 m. balandžio 13 d. sutartinės hipotekos lakštu, indentifikavimo kodas 03/1/2011/0002645, įkeistu žemės sklypu, įvertintu 310 000 Lt. Kaip matyti iš kasos dokumentų, iki paskolos sutarties pasirašymo D. V. pajinis įnašas buvo 100 Lt, D. V. suteikta 217 000 Lt paskola buvo įskaityta į sąskaitą, iš kurios 2011 m. balandžio 27 d. 09.14.14 val. grynaisiais išmokėta 77 000 Lt, prieš tai D. V. 09.11.24 val. grynaisiais įmokėjo 65 100 Lt dydžio papildomą pajų.

16823.3. 2011 m. gegužės 19 d. I. K. (S.) pateikė prašymą gauti 150 000 Lt paskolą būsto remontui. 2011 m. gegužės 19 d. paskolų vadybininkės-kasininkės D. Š. užpildytame finansinės skolininko (laiduotojo / garanto) būklės įvertinime I. K. būklė įvertinta 1 balu „labai gerai“, be to, padaryta žyma, jog būklės vertinimui 3 balsais „už“ pritarė paskolų komitetas. 2011 m. gegužės 23 d. paskolų komiteto posėdyje (posėdžio protokolas Nr. 17) 3 balsais „už“, tame tarpe A. D. ir D. M., pritarta paskolos išdavimui, paliekant 30 proc. dydžio papildomą pajų, panaudojant jį paskolos paskutinėms įmokoms dengti, įkeičiant 225/300 dalis žemės sklypo. 2011 m. gegužės 24 d. valdybos posėdyje (posėdžio protokolas Nr. 19) 3 balsais „už“, tame tarpe N. P., nutarta išduoti I. K. 150 000 Lt paskolą būsto remontui, įkeičiant 225/300 dalis žemės sklypo, šalių susitarimu įvertinto 215 000 Lt. 2011 m. gegužės 26 d. pasirašyta paskolos sutartimi Nr. 11-00037 I. K. suteikta 150 000 Lt paskola būsto remontui, kurios grąžinimas užtikrintas 2011 m. gegužės 30 d. sutartinės hipotekos lakštu, indentifikavimo kodas 03/1/2011/0003947, įkeistu 225/300 dalimis žemės sklypo, šalių susitarimu įvertintu 215 000 Lt. Pagal kasos dokumentus, prieš pasirašant paskolos sutartį I. K. pajinis įnašas sudarė 100 Lt, I. K. (S.) suteikta paskola buvo išmokėta grynaisiais 2011 m. gegužės 31 d. 08.23.16 val., prieš tai 08.20.38 val. I. K. įmokėjo 45 000 Lt dydžio papildomą pajų.

16923.4. 2011 m. rugpjūčio 30 d. J. G. vardu pagal įgaliojimą veikianti R. G. pateikė prašymą gauti 216 000 Lt paskolą sodybos paskirties pakeitimui (statybai). 2011 m. rugpjūčio 30 d. paskolų vadybininkės-kasininkės D. Š. užpildytame finansinės skolininko (laiduotojo / garanto) būklės įvertinime J. G. būklė įvertinta 1 balu „labai gerai“, be to, padaryta žyma, jog būklės vertinimui 3 balsais „už“ pritarė paskolų komitetas. 2011 m. rugpjūčio 31 d. paskolų komiteto posėdyje (posėdžio protokolas Nr. 29) 3 balsais „už“, tame tarpe A. D. ir D. M., pritarta paskolos išdavimui, paliekant 30 proc. dydžio papildomą pajų, panaudojant jį paskolos paskutinėms įmokoms dengti, įkeičiant žemės sklypą. 2011 m. rugsėjo 1 d. valdybos posėdyje (posėdžio protokolas Nr. 32) 3 balsais „už“, tame tarpe N. P., nutarta išduoti J. G. 216 000 Lt paskolą sodybos statybai, įkeičiant žemės ūkio paskirties sklypą, šalių susitarimu įvertintą 310 000 Lt. 2011 m. rugsėjo 5 d. pasirašyta paskolos sutartimi Nr. 11-00058 J. G. buvo suteikta 216 000 Lt paskola, kurios grąžinimas užtikrintas 2011 m. rugsėjo 6 d. sutartinės hipotekos lakštu, indentifikavimo kodas 03/1/2011/0006637, įkeistu žemės sklypu, šalių susitarimu įvertintu 310 000 Lt. Pagal kasos dokumentus, prieš pasirašant paskolos sutartį J. G. pajinis įnašas sudarė 100 Lt, paskola buvo išmokėta 2011 m. rugsėjo 7 d. 14.42.52 val. pagal įgaliojimą veikiančiai R. G. grynaisiais, prieš tai 14.39.48 val. pagal įgaliojimą veikianti R. G. įmokėjo grynaisiais 64 800 Lt dydžio papildomą pajų.

17023.5. 2011 m. rugsėjo 6 d. V. Š. (L.) pateikė prašymą gauti 280 000 Lt paskolą komerciniam objektui statyti. 2011 m. rugsėjo 7 d. paskolų vadybininkės-kasininkės D. Š. užpildytame finansinės skolininko (laiduotojo / garanto) būklės įvertinime V. Š. (L.) būklė įvertinta 3 balais „patenkinamai“, be to, padaryta žyma, jog 3 balsais „už“ būklės vertinimui pritarė paskolų komitetas. 2011 m. rugsėjo 8 d. paskolų komiteto posėdyje (posėdžio protokolas Nr. 30) 3 balsais „už“, tame tarpe A. D. ir D. M., buvo pritarta paskolos išdavimui, paliekant 30 proc. dydžio papildomą pajų, panaudojant jį paskolos paskutinėms įmokoms dengti. 2011 m. rugsėjo 9 d. valdybos posėdyje (posėdžio protokolas Nr. 33) 3 balsais „už“, tame tarpe N. P., nutarta išduoti V. Š. 280 000 Lt paskolą komercinio objekto statybai, įkeičiant žemės ūkio paskirties sklypą, šalių susitarimu įvertintą 450 000 Lt. 2011 m. rugsėjo 15 d. pasirašyta paskolos sutartimi Nr. 11-00060 V. Š. suteikta 280 000 Lt paskola, kurios grąžinimas užtikrintas 2011 m. rugsėjo 19 d. sutartinės hipotekos lakštu, indentifikavimo kodas 03/1/2011/0007032, įkeistu žemės ūkio paskirties žemės sklypu, šalių susitarimu įvertintu 450 000 Lt. Pagal kasos dokumentus, prieš paskolos sutarties pasirašymą V. Š. pajinis įnašas sudarė 100 Lt, V. Š. paskola buvo išmokėta grynaisiais 2011 m. rugsėjo 23 d. 11.27.43 val., prieš tai 11.21.24 val. V. Š. įmokėjo grynaisiais 84 000 Lt dydžio papildomą pajų.

17123.6. 2011 m. rugsėjo 15 d. B. A. vardu pagal įgaliojimą veikianti I. A. pateikė prašymą gauti 220 000 Lt paskolą žemės pirkimui. 2011 m. rugsėjo 16 d. paskolų vadybininkės-kasininkės D. Š. užpildytame finansinės skolininko (laiduotojo / garanto) būklės įvertinime B. A. būklė įvertinta 1 balu „labai gerai“, be to, padaryta žyma, jog būklės vertinimui 3 balsais „už“ pritarė paskolų komitetas. 2011 m. rugsėjo 16 d. paskolų komiteto posėdyje (posėdžio protokolas Nr. 31) 3 balsais „už“, tame tarpe A. D. ir D. M., pritarta paskolos išdavimui, paliekant 30 proc. dydžio papildomą pajų, panaudojant jį paskolos paskutinėms įmokoms dengti, įkeičiant žemės sklypą. 2011 m. rugsėjo 19 d. valdybos posėdyje (posėdžio protokolas Nr. 34) 3 balsais „už“, tame tarpe N. P., nutarta išduoti B. A. 220 000 Lt paskolą žemės pirkimui, įkeičiant žemės ūkio paskirties žemės sklypą, šalių susitarimu įvertintą 310 000 Lt. 2011 m. rugsėjo 23 d. pasirašyta paskolos sutartimi Nr. 11-00063 B. A. suteikta 220 000 Lt paskola, kurios grąžinimas užtikrintas 2011 m. rugsėjo 28 d. sutartinės hipotekos lakštu, indentifikavimo kodas 03/1/2011/0007295, įkeistu žemės ūkio paskirties žemės sklypu, šalių susitarimu įvertintu 310 000 Lt. Pagal kasos dokumentus, prieš pasirašant paskolos sutartį B. A. pajinis įnašas sudarė 100 Lt, 2011 m. rugsėjo 30 d. 14.13.30 val. paskola grynaisiais buvo išmokėta pagal įgaliojimą veikiančiai I. A., prieš tai 14.09.47 val. pagal įgaliojimą veikianti I. A. įmokėjo grynaisiais 66 000 Lt dydžio papildomą pajų.

17223.7. 2011 m. rugsėjo 29 d. V. S. vardu pagal įgaliojimą veikiantis M. Na. pateikė prašymą gauti 260 000 Lt paskolą būsto statybai. 2011 m. rugsėjo 29 d. sąskaitų vadybininkės-kasininkės K. Š. užpildytame finansinės skolininko (laiduotojo / garanto) būklės įvertinime V. S. būklė įvertinta 1 balu „labai gerai“, be to, padaryta žyma, jog būklės vertinimui 3 balsais „už“ pritarė paskolų komitetas. 2011 m. rugsėjo 30 d. paskolų komiteto posėdyje (posėdžio protokolas Nr. 33) 3 balsais „už“, tame tarpe A. D. ir D. M., pritarta paskolos išdavimui, paliekant 30 proc. dydžio papildomą pajų, panaudojant jį paskolos paskutinėms įmokoms dengti, įkeičiant žemės sklypą. 2011 m. spalio 3 d. valdybos posėdyje (posėdžio protokolas Nr. 36) 3 balsais „už“, tame tarpe N. P., nutarta išduoti V. S. 260 000 Lt paskolą būsto statybai, įkeičiant žemės ūkio paskirties žemės sklypą, kuris šalių susitarimu įvertintas 380 000 Lt. 2011 m. spalio 4 d. pasirašyta paskolos sutartimi Nr. 11-00067 V. S. suteikta 260 000 Lt paskola, kurios grąžinimas užtikrintas 2011 m. spalio 5 d. sutartinės hipotekos lakštu, indentifikavimo kodas 03/1/2011/0007522, įkeistu žemės ūkio paskirties žemės sklypu, šalių susitarimu įvertintu 380 000 Lt. Pagal kasos dokumentus, prieš pasirašant paskolos sutartį V. S. pajinis įnašas sudarė 100 Lt, 2011 m. spalio 7 d. 15.32.02 val. paskola buvo išmokėta pagal įgaliojimą veikiančiam M. Na. grynaisiais, prieš tai 15.23.43 val. V. S. vardu pagal įgaliojimą veikiantis M. Na. įmokėjo grynaisiais 78 000 Lt dydžio papildomą pajų.

17323.8. 2011 m. spalio 7 d. A. J. pateikė prašymą gauti 250 000 Lt paskolą sodybos renovacijai. 2011 m. spalio 7 d. sąskaitų vadybininkės-kasininkės K. Š. užpildytame finansinės skolininko (laiduotojo / garanto) būklės įvertinime A. J. būklė įvertinta 2 balais „gerai“, be to, padaryta žyma, jog būklės vertinimui 3 balsais „už“ pritarė paskolų komitetas. 2011 m. spalio 7 d. paskolų komiteto posėdyje (posėdžio protokolas Nr. 34) 3 balsais „už“, tame tarpe A. D. ir D. M., pritarta paskolos išdavimui, paliekant 30 proc. dydžio papildomą pajų, įkeičiant žemės sklypą ir statinius. 2011 m. spalio 11 d. valdybos posėdyje (posėdžio protokolas Nr. 37) 3 balsais „už“, tame tarpe N. P., nutarta išduoti A. J. 250 000 Lt paskolą sodybos renovacijai, įkeičiant žemės sklypą ir statinius, kurių bendra vertė šalių susitarimu 380 000 Lt. 2011 m. spalio 14 d. pasirašyta paskolos sutartimi Nr. 11-00071 A. J. suteikta 250 000 Lt paskola, kurios grąžinimas užtikrintas 2011 m. spalio 17 d. sutartinės hipotekos lakštu, indentifikavimo kodas 09/1/2011/0002490, įkeistu žemės sklypu su statiniais, kurių bendra vertė nustatyta šalių susitarimu 380 000 Lt. Pagal kasos dokumentus, prieš pasirašant paskolos sutartį A. J. pajinis įnašas sudarė 100 Lt, A. J. suteikta 250 000 Lt paskola 2011 m. spalio 24 d. 10.00.20 val. buvo įskaityta į jo sąskaitą, iš kurios iš karto buvo išmokėta grynais 127 000 Lt, 111 000 Lt buvo pervesta į kitą banko sąskaitą bei sąskaitoje liko 12 000 Lt, prieš tai 09.58.26 val. A. J. įmokėjo grynaisiais 75 000 Lt dydžio papildomą pajų.

17424. Tačiau ištyrus ( - ) kredito unijoje užvestų kiekvieno iš paskolų gavėjo bylų duomenis surašytose specialisto išvadose, Lietuvos banko tikslinio inspektavimo ataskaitoje buvo nustatyti paskolų išdavimo procedūrų pažeidimai, kuriuos patvirtina ir kita rašytinė baudžiamosios bylos medžiaga (VMI, VSDF pateikta informacija, Nekilnojamojo turto registro duomenys ir kt.).

17524.1. 2015 m. vasario 23 d. specialisto išvadoje Nr. 11-3006(14) konstatuota, jog suteikiant paskolą S. S. buvo pažeisti Paskolų suteikimo ir administravimo tvarkos 30 punkto reikalavimai, nes S. S. finansinė būklė įvertinta kaip gera, nors tam nebuvo surinkta pakankamai duomenų, t. y. nebuvo duomenų apie dabartinę ar ankstesnę S. S. darbovietę, pateiktoje pažymoje apie tariamai gautas pajamas iš žemės ūkio išaugintų ir realizuotų produktų nenurodytas konkretus tokių pajamų gavimo laikotarpis, be kita ko, nebuvo tikrinama, ar tokios pajamos buvo iš tikrųjų gautos (14 t., b. l. 15-20). Lietuvos banko 2013 m. lapkričio 5 d. tikslinio inspektavimo ataskaitoje Nr. 09-10RN dėl S. S. suteiktos paskolos taip pat pažymėta, kad nurodytos S. S. pajamos nebuvo tinkamai pagrįstos (2 t., b. l. 32-51). Iš ikiteisminio tyrimo metu surinktų duomenų apie S. S. turtinę padėtį matyti, kad pagal VMI duomenis S. S. pajamas 2009-2012 metais sudarė tik 2 607 Lt darbo užmokestis, jokių pajamų iš žemės ūkio produkcijos pardavimų S. S. nebuvo deklaravęs (6 t., b. l. 2, 3; 14 t., b. l. 102, 103), taip pat paskolos gavimo dieną S. S. neturėjo jokio kito turto, išskyrus paskolos grąžinimui užtikrinti įkeistą žemės sklypą (14 t., b. l. 35-39). Nors išduodant paskolą įkeistas žemės sklypas buvo įvertintas 220 288,64 Lt, bet iš žemės sklypo įsigijimo dokumentų matyti, kad S. S. žemės sklypą pagal 2011 m. kovo 8 d. pirkimo-pardavimo sutartį nusipirko iš G. P. už 3 900 Lt, o pastaroji 2011 m. vasario 24 d. pirkimo-pardavimo sutartimi žemės sklypą pirko už tą pačią kainą, pagal Nekilnojamojo turto registro duomenis, vidutinė S. S. įkeisto žemės sklypo rinkos vertė 2011 m. vasario 23 d. buvo 3 975 Lt. Minėtoje Lietuvos banko ataskaitoje pažymėta, kad nustatydama S. S. įkeistą žemės sklypo vertę ( - ) kredito unijos valdyba rėmėsi prognozuojama jo verte, jei būtų pakeista žemės sklypo naudojimo paskirtis, bet tam nebuvo pagrindo, nes jokių duomenų, pagrindžiančių tokius ketinimus, nebuvo pateikta nei paskolos sutarties sudarymo metu, nei vėliau. Be to, Lietuvos banko ataskaitoje, atsižvelgiant į piniginių lėšų grynaisiais apyvartą, t. y. papildomo pajaus įmokėjimą ir paskolos išmokėjimą beveik tuo pačiu metu, padaryta išvada, jog papildomas pajus buvo apmokėtas paskolos lėšomis.

17624.2. 2015 m. balandžio 22 d. specialisto išvadoje Nr. 11-3008(14) konstatuota, jog suteikiant D. V. paskolą buvo pažeisti Paskolų suteikimo ir administravimo tvarkos 30 punkto reikalavimai, nes D. V. finansinė būklė įvertinta kaip labai gera, nors byloje nėra D. V. nurodytas pajamas patvirtinančių duomenų, nepateiktos pažymos apie pajamas už paskutinius 6 mėnesius, vertinant pajamas negalėjo būti atsižvelgta į nuomos pajamas, nes pagal pateiktas sutartis nuomos mokestis mokamas nuo negyvinamųjų patalpų priėmimo-perdavimo akto pasirašymo, kurio byloje nėra (15 t., b. l. 126-132). Minėtoje 2013 m. lapkričio 5 d. Lietuvos banko tikslinio inspektavimo ataskaitoje Nr. 09-10RN taip pat pažymėta, kad D. V. pajamos iš negyvenamųjų patalpų nuomos nebuvo tinkamai pagrįstos, be to, pagal pateiktus dokumentus galima spręsti, jog nuomos sutartis tėra formali, nes negyvenamąsias patalpas D. V. išnuomojo savo darbovietei, be to, kadangi D. V. patalpas subnuomojo, todėl iš pajamų turėjo būti atimtos D. V. patiriamos išlaidos nuomai, dėl to realus D. V. kaip skolininko finansinis pajėgumas nebuvo priimtinas ir paskola tokia apimtimi nepažeidžiant nustatytų taisyklių negalėjo būti išduota. Šias išvadas apie D. V. turtinę padėtį patvirtina ikiteisminio tyrimo metu surinkti duomenys, jog tarp D. V. ir jo darbovietės nėra pasirašytų negyvenamųjų patalpų priėmimo-perdavimo aktų, taip pat nėra vykdyta atsiskaitymų, susijusių su patalpų nuoma (15 t., b. l. 167-173). Taip pat Lietuvos banko ataskaitoje nurodyta, jog užtikrinant D. V. paskolos grąžinimą įkeistas žemės ūkio paskirties sklypas nepagrįstai buvo įvertintas 310 000 Lt. Pastarąją aplinkybę patvirtina tai, kad kartu su prašymu paskolai gauti buvo pateikta UAB „Lituka“ ir Ko 2011 m. kovo 16 d. turto vertės nustatymo ataskaita Nr. LLO-10323, kurioje tas pats žemės sklypas įvertintas tik 144 000 Lt. Be to, D. V. tėvams priklausantis žemės sklypas buvo įsigytas mainų būdu ir 2011 m. vasario 17 d. mainų sutartyje įvertintas 40 000 Lt, o pagal Nekilnojamojo turto registro pažymą šio sklypo vidutinė rinkos vertė sudarė 97 900 Lt. Taip pat Lietuvos banko ataskaitoje, atsižvelgiant į piniginių lėšų apyvartą, t. y. papildomo pajaus įmokėjimą ir paskolos išmokėjimą grynaisiais beveik tuo pačiu metu, padaryta išvada, jog papildomas pajus buvo apmokėtas paskolos lėšomis.

17724.3. 2015 m. balandžio 13 d. specialisto išvadoje Nr. 11-3007(14) konstatuota, jog suteikiant I. K. paskolą buvo pažeisti Paskolų suteikimo ir administravimo tvarkos 30 punkto reikalavimai, nes I. K. finansinė būklė įvertinta kaip labai gera, nors nebuvo pakankamai duomenų apie I. K. turimus įsiskolinimus, skaičiuojant I. K. vidutines mėnesio pajamas buvo padaryti aritmetiniai netikslumai (nurodyta 3 874 Lt, nors turėjo būti 3 074 Lt), pažymoje apie priskaičiuotą ir išmokėtą darbo užmokestį pagal kasmetinių atostogų suteikimo apskaičiavimo metodiką negalėjo būti priskaičiuota 4 765,03 atostoginių (17 t., b. l. 10-15). Minėtoje 2013 m. lapkričio 5 d. Lietuvos banko tikslinio inspektavimo ataskaitoje Nr. 09-10RN taip pat nurodyta, kad prašant suteikti paskolą pateikta informacija apie darbines pajamas yra abejotina, nebuvo nurodyti turimi įsipareigojimai kitoms kredito įstaigoms, dėl to paskola I. K. nepažeidžiant paskolos išdavimo taisyklių negalėjo būti išduota. I. K. bloga finansinė padėtis paskolos išdavimo metu matyti iš ikiteisminio tyrimo metu surinktų duomenų. Nors VMI ir Sodros duomenys patvirtina, kad I. K. 2009, 2010 ir 2011 metais dirbo ir gaudavo pajamų iš individualios veiklos (6 t., b. l. 2, 5; 16 t., b. l. 27, 28-32; 17 t., b. l. 177), bet 2011 m. sausio 11 d. buvo skolinga bankui AB „Swedbank“ 243 799,58 Lt (8 t., b. l. 130-134, 135-148), nuo 2011 m. sausio 1 d. nemokėjo jokių įmokų AB DNB bankui pagal kreditavimo sutartis, įsiskolinimas 2014 m. rugsėjo 4 d. sudarė 771 077,05 Lt (223 319,35 Eur) (8 t., b. l. 3-4, 5-25, 69-70, 73-75), 2010 m. gruodžio 28 d. I. K. pradėtos vykdomosios bylos išieškotojo AB DNB banko naudai (16 t., b. l. 33-41), be to, pagal Nekilnojamojo turto registro duomenis, visas turimas I. K. nekilnojamasis turtas (butas, žemės sklypai) buvo įkeistas ir areštuotas (16 t., b. l. 42-51). Taip pat Lietuvos banko ataskaitoje nurodyta, jog vertinant I. K. paskolos grąžinimui užtikrinti įkeistą žemės ūkio paskirties sklypo dalį 215 000 Lt, buvo remtasi prognozuojama jo verte, jei būtų pakeista žemės sklypo naudojimo paskirtis, bet tam nebuvo pagrindo, nes jokių duomenų, pagrindžiančių tokius ketinimus, nebuvo pateikta nei paskolos sutarties sudarymo metu, nei vėliau. Atsižvelgiant į Nekilnojamojo turto registro duomenis, vidutinė už I. K. paskolą įkeisto žemės sklypo rinkos vertė 2005 m. rugsėjo 14 d. buvo 6 517 Lt, 2014 m. vasario 11 d. – 30 800 Lt (16 t., b. l. 17-18). Be to, Lietuvos banko ataskaitoje atsižvelgiant į piniginių lėšų apyvartą, t. y. papildomo pajaus įmokėjimą ir paskolos išmokėjimą grynaisiais beveik tuo pačiu metu, padaryta išvada, jog papildomas pajus buvo apmokėtas paskolos lėšomis.

17824.4. 2015 m. gegužės 21 d. specialisto išvadoje Nr. 11-3009(14) konstatuota, jog suteikiant J. G. paskolą buvo pažeisti Paskolų suteikimo ir administravimo tvarkos 30 punkto reikalavimai, nes J. G. finansinė būklė įvertinta kaip labai gera, nors prašyme paskolai gauti nurodytos mėnesinės pajamos nepagrįstos dokumentais, kadangi nebuvo pateikta nuomos sutartis ir nėra duomenų apie deklaruotas pajamas iš individualios veiklos, nepaisant to, kad prašyme nurodyta, jog J. G. turi skolų, bet nėra duomenų, kam ir kokio dydžio (18 t., b. l. 52-57). Minėtoje 2013 m. lapkričio 5 d. Lietuvos banko tikslinio inspektavimo ataskaitoje Nr. 09-10RN taip pat nurodyta, jog nebuvo pateikta dokumentų, pagrindžiančių J. G. gaunamas pajamas, o apsiribota tik laisvos formos pažyma apie pajamas iš žemės ūkio produkcijos realizavimo. Pagal gautus VMI duomenis, J. G. 2009-2012 metais gavo 2 179 Lt darbo užmokesčio (2010 metai) ir 260 Lt stipendijos (2012 metai), bet jokių pajamų iš parduodamos žemės ūkio produkcijos kaip nurodyta prašyme paskolai gauti ir prie jo pridėtoje pažymoje nedeklaravo (6 t., b. l. 2, 6; 18 t., b. l. 155, 156-159). Taip pat Lietuvos banko ataskaitoje nurodyta, kad paskolos grąžinimui užtikrinti įkeistas žemės ūkio paskirties sklypas nepagrįstai buvo įvertintas 310 000 Lt, kadangi buvo remtasi prognozuojama jo verte, jei būtų pakeista žemės sklypo naudojimo paskirtis, nors jokių veiksmų dėl to nebuvo imtasi (Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos 2014 m. lapkričio 5 d. raštas Nr. (5.1.71)-A5-5738 (5 t., b. l. 178)), atsižvelgiant į Nekilnojamojo turto registre skelbiamą vidutinę žemės sklypo rinkos vertę bei įvertinus viešai prieinamą informaciją apie panašių žemės ūkio paskirties sklypų pasiūlos kainas, įkeisto turto vertė galėtų siekti iki 4 000 Lt. Kaip matyti iš 2011 m. rugpjūčio 29 d. pirkimo-pardavimo sutarties, pati J. G. žemės sklypą nusipirko už 1 500 Lt (18 t., b. l. 64-69), o pagal Nekilnojamojo turto registro duomenis, žemės sklypo 2011 m. rugpjūčio 29 d. vidutinė rinkos vertė buvo 1 100 Lt, 2014 m. vasario 10 d. vidutinė rinkos vertė buvo 1 160 Lt (18 t., b. l. 62-63). Lietuvos banko ataskaitoje pažymėta ir tai, kad atsižvelgiant į piniginių lėšų apyvartą, t. y. papildomo pajaus įmokėjimą ir paskolos išmokėjimą grynaisiais beveik tuo pačiu metu, papildomas pajus buvo apmokėtas paskolos lėšomis.

17924.5. 2015 m. birželio 10 d. specialisto išvadoje Nr. 11-3010(14) konstatuota, jog suteikiant V. Š. paskolą buvo pažeisti Paskolų suteikimo ir administravimo tvarkos 30 punkto reikalavimai, kadangi prašyme paskolai gauti nurodytas atlyginimas neatitinka darbovietės pažymoje nurodyto apskaičiuoto ir išmokėto užmokesčio, dėl to prašyme paskolai gauti nurodytos mėnesinės pajamos nebuvo pagrįstos dokumentais (19 t., b. l. 10-15). Minėtoje 2013 m. lapkričio 5 d. Lietuvos banko tikslinio inspektavimo ataskaitoje Nr. 09-10RN taip pat nurodyta, kad paraiškoje paskolai gauti nurodyti duomenys apie pajamas (kitos nereguliarios pajamos ir pajamos iš draugo) nebuvo pagrįsti jokiais dokumentais, be to, pažymima, kad pagal galiojusias paskolų išdavimo taisykles paskola net negalėjo būti išduota skolininkui, kurio finansinė būklė įvertinta „patenkinamai“. Pagal VMI duomenis, V. Š. 2009 metais gavo 891 Lt netauriųjų metalų laužo pajamų ir 939 Lt darbo užmokesčio, 2010 metais gavo 2 381 Lt darbo užmokesčio, 2011 metais gavo 6 951 Lt darbo užmokesčio ir 691 Lt motinystės pašalpos, 2012 metais gavo 270 Lt darbo užmokesčio ir 5 872 Lt motinystės pašalpos (6 t., b. l. 2, 8). Kaip matyti iš Nekilnojamojo turto registro centro duomenų, gaunant paskolą V. Š. neturėjo kito nekilnojamojo turto, išskyrus paskolos grąžinimui užtikrinti įkeistą žemės sklypą (19 t., b. l. 20-22). Taip pat Lietuvos banko ataskaitoje nurodyta, kad V. Š. paskolos grąžinimui užtikrinti įkeistas žemės ūkio paskirties žemės sklypas nepagrįstai buvo įvertintas 450 000 Lt, nes vertinant žemės sklypą buvo remtasi prognozuojama jo verte, jei būtų pakeista žemės sklypo naudojimo paskirtis, nors jokių duomenų apie tokius ketinimus išduodant paskolą pateikta nebuvo, jokių veiksmų dėl žemės sklypo paskirties pakeitimo nebuvo imtasi ir vėliau (Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos 2014 m. lapkričio 5 d. raštas Nr. (5.1.71)-A5-5738 (5 t., b. l. 178), atsižvelgiant į Nekilnojamojo turto registro duomenis, žemės sklypo vidutinė rinkos vertė – 24 000 Lt. Kaip matyti iš 2011 m. rugsėjo 14 d. pirkimo-pardavimo sutarties, V. Š. žemės sklypą įsigijo už 23 000 Lt. Be to, Lietuvos banko ataskaitoje, atsižvelgiant į piniginių lėšų apyvartą, t. y. papildomo pajaus įmokėjimą ir paskolos išmokėjimą grynaisiais beveik tuo pačiu metu, padaryta išvada, jog papildomas pajus buvo apmokėtas paskolos lėšomis.

18024.6. 2015 m. birželio 16 d. specialisto išvadoje Nr. 11-3011(14) konstatuota, jog suteikiant paskolą B. A. buvo pažeisti Paskolų suteikimo ir administravimo tvarkos 30 punkto reikalavimai, nes B. A. finansinė būklė įvertinta kaip labai gera, nors pagal pateiktą gaunamų pajamų pažymą vidutinės paskutinių 6 mėnesių pajamos nesudarė prašyme nurodyto vidutinio 7 700 Lt užmokesčio, todėl B. A. nurodytos pajamos nebuvo pagrįstos dokumentais (20 t., b. l. 10-15). Nors pagal VMI duomenis B. A. 2009-2012 metais gaudavo pajamų iš individualios veikos (6 t., b. l. 2, 9; 20 t., b. l. 20-23), bet jos vardu nebuvo registruota jokio kito nekilnojamojo turto, išskyrus įkeistą žemės sklypą (20 t., b. l. 26-28). 2013 m. lapkričio 5 d. Lietuvos banko tikslinio inspektavimo ataskaitoje Nr. 09-10RN nurodyta, kad vertindama B. A. paskolos grąžinimui užtikrinti įkeičiamą žemės sklypą ( - ) kredito unijos valdyba rėmėsi prognozuojama jo verte, jei būtų pakeista žemės sklypo naudojimo paskirtis, tačiau paskolos išdavimo metu nebuvo jokių duomenų, patvirtinančių tokius ketinimus, nėra duomenų ir apie tai, kad vėliau būtų imtasi kokių nors veiksmų dėl žemės sklypo naudojimo paskirties pakeitimo (Klaipėdos rajono savivaldybės administracija 2014 m. lapkričio 5 d. raštas Nr. (5.1.71)-A5-5738 (5 t., b. l. 178)). Kaip matyti iš 2011 m. rugsėjo 19 d. pirkimo-pardavimo sutarties, įsigydama žemės sklypą B. A. už jį sumokėjo 35 000 Lt, o Lietuvos banko ataskaitoje netgi pažymėta, jog pagal Nekilnojamojo turto registro duomenis apie žemės sklypo vidutinę rinkos vertę bei viešai prieinama informacija apie panašių turto objektų pasiūlos kainas, žemės sklypo vertė galėtų sudaryti tik apie 2 000-3 000 Lt. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad ( - ) kredito unijoje B. A. žemės sklypo turto įvertinimo aktas surašytas 2011 m. rugsėjo 22 d., t. y. jau po paskolos suteikimo klausimo svarstymo valdyboje. Lietuvos banko ataskaitoje atsižvelgiant į piniginių lėšų apyvartą, t. y. papildomo pajaus įmokėjimą ir paskolos išmokėjimą grynaisiais beveik tuo pačiu metu, padaryta išvada, kad papildomas pajus buvo apmokėtas paskolos lėšomis.

18124.7. 2015 m. birželio 18 d. specialisto išvadoje Nr. 11-3012(14) konstatuota, jog suteikiant V. S. paskolą buvo pažeisti Paskolų suteikimo ir administravimo tvarkos 30 punkto reikalavimai, nes V. S. finansinė būklė įvertinta kaip labai gera, nors duomenys pažymoje iš darbovietės apie priskaičiuotą ir išmokėtą užmokestį neatitinka prašyme nurodytų gaunamų pajamų, dėl to prašyme paskolai gauti nurodytos mėnesinės pajamos buvo nepagrįstos dokumentais (21 t., b. l. 10-15). Minėtoje 2013 m. lapkričio 5 d. Lietuvos banko tikslinio inspektavimo ataskaitoje Nr. 09-10RN nurodyta, kad didžiąją dalį paraiškoje nurodytų pajamų sudaro kitos nereguliarios pajamos, kurioms pagrįsti nebuvo pateikta dokumentų, tik pažyma apie vykdomą individualią veiklą, o vien pajamų iš darbinės veiklos dydis nepakankamas V. S. išduotai paskolai. Pagal VMI duomenis, V. S. 2011 metais gavo 203 Lt netauriųjų metalų laužo pajamų (6 t., b. l. 2, 10). Iš duomenų apie antstolių vykdomąsias bylas V. S. matyti, kad tiek 2011 metais, tiek anksčiau V. S. atžvilgiu buvo pradėta ne viena vykdomoji byla (21 t., b. l. 93-109). Atkreiptinas dėmesys į tai, kad verslo liudijimas V. S. išduotas 2011 m. spalio 27 d., o pajamos iš individualios veiklos nurodytos 2011 m. lapkričio-gruodžio mėnesiais, t. y. jau po paskolos išdavimo. Taip pat Lietuvos banko ataskaitoje nurodyta, kad paskolos grąžinimui užtikrinti įkeistas žemės ūkio paskirties žemės sklypas nepagrįstai buvo įvertintas 380 000 Lt, nes vertinant žemės sklypą remtasi prognozuojama jo verte, jei būtų pakeista sklypo naudojimo paskirtis, nors nei paskolos išdavimo metu, nei vėliau jokių duomenų apie tokius ketinimus nebuvo, atsižvelgiant į Nekilnojamojo turto registro duomenis, žemės sklypo vidutinė rinkos vertė buvo 2 400 Lt. Kaip matyti iš 2011 m. rugsėjo 29 d. pirkimo-pardavimo sutarties, V. S. žemės sklypą įsigijo už 6 500 Lt iš L. I. (21 t., b. l. 46-50), kuri prieš tai už žemės sklypą buvo mokėjusi tokią pačią sumą (21 t., b. l. 34-39). Be to, Lietuvos banko ataskaitoje, atsižvelgiant į piniginių lėšų apyvartą, t. y. papildomo pajaus įmokėjimą ir paskolos išmokėjimą grynaisiais beveik tuo pačiu metu, padaryta išvada, jog papildomas pajus buvo apmokėtas paskolos lėšomis.

18224.8. 2015 m. birželio 23 d. specialisto išvadoje Nr. 11-3013(14) konstatuota, jog suteikiant A. J. paskolą buvo pažeisti Paskolų suteikimo ir administravimo tvarkos 30 punkto reikalavimai, nes A. J. finansinė būklė įvertinta kaip gera, nors nebuvo pateikta jokių duomenų, pagrindžiančių nurodytas A. J. pajamas, pridėta tik pažyma apie individualios veiklos vykdymą (22 t., b. l. 10-15). Minėtoje 2013 m. lapkričio 5 d. Lietuvos banko tikslinio inspektavimo ataskaitoje Nr. 09-10RN taip pat nurodyta, kad paskolos byloje nėra jokios informacijos, kuri leistų įsitikinti paraiškoje nurodytų pajamų pagrįstumu bei tvarumu. Išvadą dėl nepatenkinamos A. J. finansinės būklės patvirtina baudžiamosios bylos medžiaga, iš kurios matyti, kad kreipimosi dėl paskolos metu A. J. niekur nedirbo (22 t., b. l. 161-162), 2011 metais gavo 198 Lt darbo užmokesčio, 2012 metais gavo 820 Lt darbo užmokesčio (8 t., b. l. 189, 197), jokio nekilnojamojo turto neturėjo (22 t., b. l. 132-135). Lietuvos banko ataskaitoje nurodyta ir tai, kad A. J. paskolos grąžinimui užtikrinti įkeistų žemės sklypo bei statinių bendra vertė 380 000 Lt šalių susitarimu nustatyta nepagrįstai, nes pagal Nekilnojamojo turto registro duomenis sodybos vidutinė rinkos vertė buvo 20 000 Lt, o atsižvelgiant į duomenis apie vykusius panašaus turto sandorius, turto vertė gali siekti apie 60 000 Lt. Kaip matyti iš 2011 m. spalio 11 d. pirkimo-pardavimo sutarties, žemės sklypas su statiniais buvo įsigytas už 15 000 Lt (22 t., b. l. 55-66). Be to, Lietuvos banko ataskaitoje, atsižvelgiant į piniginių lėšų apyvartą, t. y. papildomo pajaus įmokėjimą ir paskolos išmokėjimą grynaisiais beveik tuo pačiu metu, padaryta išvada, jog papildomas pajus buvo apmokėtas paskolos lėšomis.

18325. Atsižvelgiant į aukščiau nurodytas aplinkybes, daroma išvada, kad kiekvienos iš byloje nagrinėjamų išduotų paskolų atveju buvo nesilaikyta nustatytų reikalavimų.

18425.1. Visų pirma, skolininkų S. S., D. V., I. K., J. G., V. Š., B. A., V. S., A. J. finansinė būklė iš esmės nebuvo tikrinama, o buvo vadovaujamasi vien tik prašyme paskolai gauti nurodytais duomenimis ir prie prašymo pridėtais dokumentais, nors šie atskirais atvejais net nepatvirtindavo prašyme nurodytų duomenų. Ikiteisminio tyrimo metu buvo nustatyta, jog jokių pajamų S. S. ir J. G. iš žemės ūkio produkcijos pardavimo nebuvo gavę, D. V. negavo jokių pajamų iš negyvenamųjų patalpų nuomos, nei V. S., nei A. J. jokios individualios veiklos realiai nevykdė ir pajamų negaudavo, A. J. paskolos išdavimo metu net nedirbo, o V. Š. atveju iš viso nebuvo pateikta jokių duomenų, patvirtinančių kitas (ne iš darbinės veiklos) gaunamas pajamas, I. K. ir B. A. atvejais nebuvo atsižvelgta į galimus netikslumus apskaičiuojant pajamas, nepasidomėta I. K. įsiskolinimais kitoms kredito įstaigoms, I. K. priklausančio nekilnojamojo turto įkeitimu ir netgi areštu. Toks skolininkų finansinės būklės vertinimas neatitinka tokiam vertinimui keliamo tikslo – įvertinti skolininko galimybes prisiimti konkretų finansinį įsipareigojimą, kurį skolininkas būtų pajėgus įvykdyti. Pažymėtina, kad netgi netinkamai atlikus V. Š. finansinės būklės vertinimą, jos būklė vis tiek buvo įvertinta tik patenkinamai, o pagal tuo metu galiojusias nuostatas paskolos galėjo būti išduodamos tik esant įvertinimui gerai arba labai gerai.

18525.2. Taip pat išduodant paskolas būdavo netinkamai įvertinamas paskolos grąžinimui užtikrinti įkeičiamas nekilnojamasis turtas, visais atvejais nekilnojamasis turtas buvo įvertintas ženkliai didesne verte nei tuo metu buvusi panašių objektų vertė, D. V. atveju netgi buvo pateiktas turto vertinimas, kuriame nustatyta turto vertė buvo mažesnė nei du kartus už kredito unijos nustatytą turto vertę, S. S., I. K., J. G., V. Š., B. A., V. S. atvejais įkeičiamų žemės sklypų vertė nustatyta atsižvelgiant į prognozuojamą jų vertę, jei būtų pakeista žemės sklypų naudojimosi paskirtis, nors tam nebuvo jokio pagrindo.

18625.3. Nors pagal kasos dokumentus skolininkų papildomas pajus būdavo įmokamas grynaisiais iki paskolos išmokėjimo grynaisiais, tačiau byloje apklausti skolininkai patvirtino, kad realiai paskola jiems būdavo išmokama jau atskaičius papildomo pajaus sumą, tokios praktikos neneigia ir V. P. bei N. P., tai matyti ir iš paskolų komiteto sprendimų, kuriems pritardavo valdyba, išduoti paskolas paliekant 30 proc. dydžio papildomą pajų.

18726. Įvertinus išduodant paskolas padarytų pažeidimų pobūdį, akivaizdu, kad jei būtų laikytasi paskolų išdavimui nustatytų reikalavimų, byloje nagrinėjamos paskolos nebūtų buvusios išduotos, todėl skundžiamame nuosprendyje pagrįstai konstatuota, jog išduodant paskolas abejotinos finansinės būklės skolininkams, nesant tinkamo skolos grąžinimo užtikrinimo, ( - ) kredito unija prisiėmė nepagrįstai didelę riziką. Nagrinėjamų paskolų atveju išduodant paskolas prisiimta rizika buvo tokia, kad iš esmės jau paskolos išdavimo metu buvo aišku, jog skolininkas nebus pajėgus grąžinti paskolos, kurios taip pat praktiškai nebus įmanoma išsiieškoti nei iš skolininko, nei iš hipoteka įkeisto turto. Tai patvirtina ( - ) kredito unijos pateikta informacija apie išduotų paskolų grąžinimo būklę, iš kurios matyti, kad J. G. pradelsti mokėjimai susidarę nuo 2012 m. lapkričio 21 d., V. Š. pradelsti mokėjimai susidarę nuo 2013 m. vasario 3 d., I. K. pradelsti mokėjimai susidarę nuo 2013 m. kovo 27 d., D. V. pradelsti mokėjimai susidarę nuo 2013 m. gruodžio 23 d., S. S., B. A., V. S., A. J. pradelsti mokėjimai susidarę nuo 2015 metų (11 t., b. l. 46-47). Pažymėtina, kad S. S., J. G., V. Š., B. A., V. S. ir A. J. nurodė patys įmokų pagal patvirtintą grafiką nemokėję, kaip matyti iš baudžiamosios bylos medžiagos, daliai įmokų pagal J. G., V. Š., V. S. ir A. J. paskolos sutartis buvo panaudotos būtent paskolos lėšos, nors į S. S., V. S. ir A. J. sąskaitas periodiškai buvo įmokami pinigai paskolai ir priskaičiuotoms palūkanoms grąžinti, bet byloje nenustatyta, kas šiuos mokėjimus atliko. Pagal baudžiamosios bylos medžiagą, dėl nevykdomų įsipareigojimų paskolos sutartys su D. V., I. K. ir V. Š. buvo nutrauktos (12 t., b. l. 105, 146, 147). Iš turto pardavimo iš varžytynių aktų matyti, kad už D. V. paskolą įkeistas žemės sklypas buvo parduotas tik už 14 600 Eur, už I. K. paskolą įkeistas žemės sklypas buvo parduotas tik už 4 794 Eur (11 t., b. l. 48; 12 t., b. l. 107).

18827. Pažymėtina, kad apeliaciniuose skunduose iš esmės nėra ginčijami aukščiau nurodyti išduodant paskolas padaryti pažeidimai, tačiau teigiama, jog nuteistieji už neteisėtai ir nepagrįstai išduotas paskolas nėra atsakingi, motyvuojant tuo, kad kiekvieno iš jų sprendimas tebuvo formalus. Tačiau su tokiu bandymu sumenkinti savo vaidmenį paskolų išdavimo procese negalima sutikti.

18927.1. Kaip matyti iš aukščiau išsamiai aptartos paskolų išdavimo tvarkos, ( - ) kredito unijoje paskolos išdavimą sudarė keturi etapai: 1) prašančiojo gauti paskolą kreipimasis į paskolų vadybininką, prašymo ir kitų reikalingų dokumentų padavimas, po ko paskolų vadybininkas įvertina paskolos riziką, besiskolinančiojo finansinę būklę; 2) paskolos išdavimo klausimo svarstymas paskolų komitete; 3) paskolų komitetui pritarus paskolos išdavimui, sprendimo dėl paskolos išdavimo priėmimas valdyboje; 4) įvykdžius visas paskolai išduoti numatytas sąlygas ir pasirašius sutartį, paskolos išmokėjimas. Visgi paskolų išdavimo procedūros etapiškumas neatleidžia nei vieno iš šiame procese dalyvaujančio subjekto (paskolų vadybininko, paskolų komiteto ar valdybos) nuo atsakomybės už netinkamą savo pareigų vykdymą.

19027.2. Galima sutikti, kad Paskolų suteikimo ir administravimo tvarkoje plačiausiai yra aprašytos paskolų vadybininko teisės ir pareigos tikrinant paskolos riziką, vertinant besiskolinančiojo finansinę būklę. Paskolų suteikimo ir administravimo tvarkos 30 punkte numatyta, kad atlikdamas skolininko būklės ir kitų pateiktų duomenų vertinimą, paskolų vadybininkas privalo įsitikinti prašančio paskolos asmens pateiktų dokumentų ir duomenų teisingumu. Pagal tos pačios tvarkos 8 priedą, esant abejonių pateiktų duomenų teisingumu paskolų vadybininkas gali pareikalauti pateikti ir bet kokius kitus šiame priede tiesiogiai nenurodytus dokumentus. Taigi, galiojęs teisinis reglamentavimas įpareigojo paskolų vadybininką būti aktyviu ir nepasitikėti vien paskolos prašytojų pateiktais duomenimis. Paskolų vadybininko svarbą paskolos išdavimo procedūroje patvirtina ir Paskolų suteikimo ir administravimo tvarkos 42 punkto nuostatos, jog po valdybos sprendimo išduoti paskolą paskolų vadybininkas privalėdavo dar kartą patikrinti skolininko finansinę būklę, įsitikinti, ar išdavus paskolą nebus pažeisti nustatyti kredito unijos finansiniai rodikliai, Paskolų suteikimo ir administravimo tvarkos 3-12 punktų reikalavimai. Aptariamos tvarkos 3 ir 12 punktuose yra numatytas apribojimas, jog vienam kredito unijos nariui negali būti skolinama daugiau kaip dešimteriopo to nario pajinio įnašo dydžio suma, bei draudimas, kad kredito unija neturi teisės skolinti įsigyjamo jos pajaus pajiniam įnašui atlikti, todėl paskolų vadybininkas privalėjo patikrinti, ar išduodant paskolą nėra pažeidžiami šie reikalavimai. Be to, pagal Paskolų suteikimo ir administravimo tvarkos 47 punktą, paskolos sutarties pasirašymas (vizavimas) kartu atitinka paskolų vadybininko patvirtinimą, kad visi privalomi veiksmai prieš išduodant paskolą yra atlikti ir išduodant paskolą nebus pažeisti teisės aktų reikalavimai.

19127.3. S. S., D. V., I. K., J. G., V. Š., B. A. išduotų paskolų atvejais skolininkų finansinės būklės įvertinimą atlikusi D. Š. pripažino savo kaltę dėl netinkamai atliktų pareigų, paaiškino, jog galimai dėl didelio darbo krūvio nepatikrino skolininkų nurodytų duomenų. Už savo veiksmus D. Š. buvo nuteista pagal BK 229 straipsnį teismo baudžiamuoju įsakymu (28 t., b. l. 174-187). Visgi D. Š. patraukimas baudžiamojon atsakomybėn nešalina nei paskolų komiteto, nei valdybos narių atsakomybės dėl netinkamai atliktų pareigų. Priešingai nei teigiama apeliaciniuose skunduose, nenustatyta, jog D. Š. sąmoningai nuslėpė nuo paskolų komiteto ir valdybos reikšmingą sprendimams priimti informaciją, pati D. Š. kaip ir kiti paskolų išdavime dalyvavę asmenys tiesiog tinkamai neatliko savo pareigų, nebuvo aktyvi ir nepatikrino skolininkų pateiktos informacijos. Kaip jau buvo nurodyta aukščiau, išduodant paskolas V. S. ir A. J. laikinai paskolų vadybininko funkcijas vykdyti buvo pavesta K. Š., kuri apklausiama teisme neneigė užpildžiusi skolininkų V. S. ir A. J. finansinės būklės vertinimą, bet tikino tik atlikusi techninio pobūdžio darbą ir pagal skolininkų prašymuose nurodytus duomenis užpildžiusi finansinės būklės vertinimą, nes tik buvo apmokoma dirbti su paskolomis. Tačiau tuo metu administracijos vadovės pareigas ėjusi N. P. paneigė tokius K. Š. parodymus ir nurodė, kad K. Š. tik pirmaisiais kartais buvo parodyta kaip pildyti skolininko finansinės būklės vertinimą, o po to K. Š. dirbo savarankiškai. Pažymėtina, kad K. Š. parodymai dėl tariamo jos apmokymo dirbti yra prieštaringi ir nenuoseklūs, neatitinka baudžiamosios bylos medžiagos. Nors K. Š. tvirtino, kad ji buvo mokoma dirbti apie vieną mėnesį ir tuo metu N. P. jai rodė, ką reikia žymėti pildant skolininkų finansinės būklės vertinimą, bet tuo pačiu pripažino, kad tik vieną kartą jai buvo parodyta, kaip pildyti skolininko finansinės būklės vertinimą. K. Š. parodymus paneigia ir iš ( - ) kredito unijos gauti duomenys, jog K. Š. be V. S. ir A. J. finansinės būklės įvertinimų, atliktų 2011 m. rugsėjo 29 d. ir 2011 m. spalio 7 d., atliko dar 22 finansinės būklės vertinimus, pirmuosius atliko dar 2011 m. rugsėjo 16 d., o paskutinius – 2011 m. gruodžio 15 d. (24 t., b. l. 3-24). Nuteistoji K. Š. taip pat nepagrįstai teigia, kad nebuvo supažindinta su paskolų išdavimo reikalavimais. Kaip matyti iš baudžiamosios bylos medžiagos, K. Š. pasirašytinai buvo susipažinusi su 2011 m. vasario 25 d. administracijos vadovės N. P. įsakymu Nr. 02/25-3 patvirtintomis Vidaus darbo tvarkos taisyklėmis, pagal kurių 5.1, 5.2 ir 5.10 punktus įsipareigojo laikytis Lietuvos Respublikos Konstitucijos ir kitų teisės aktų, vykdyti Lietuvos Respublikos teisės aktus, kredito unijos valdymo ir kitų organų nurodymus, administracijos vadovo įsakymus, tinkamai ir laiku atlikti kredito unijos valdymo ir kitų organų nurodymus, administracijos vadovo užduotis ir pavedimus, pareiginiuose nuostatuose nustatytas funkcijas, laikytis visų patvirtintų nuostatų ir instrukcijų. Taigi, tokiu būdu K. Š. įsipareigojo savo veikloje naudotis visais minėtais norminiais teisės ir lokaliniais teisės aktais, tame tarpe ir tais, už kurių reikalavimų netinkamą vykdymą buvo nuteista. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, jog pasirašydama su paskolų išdavimu susijusius dokumentus K. Š. patvirtino, kad yra atlikusi visus veiksmus, kuriuos privalėjo atlikti kaip laikinai vykdanti paskolų vadybininko funkcijas, nors kaip pati pripažino iš tikrųjų netikrino prašymuose gauti paskolas nurodytų duomenų ir tiesiog formaliai veikdama pagal šiuos duomenis užpildė skolininkų finansinės būklės vertinimą.

19227.4. Kita vertus, nei pagal Paskolų suteikimo ir administravimo tvarkos, nei pagal ( - ) kredito unijos finansinės skolininko (laiduotojo / garanto) būklės vertinimo tvarkos nuostatas paskolų vadybininkui nebuvo numatyta pareiga įvertinti užtikrinant prievolės įvykdymą įkeičiamą turtą ar kitų asmenų atlikto turto vertinimą. Tokia pareiga nebuvo numatyta ir paskolų vadybininko-vyr. kasininko ar sąskaitų vadybininko-kasininko pareigybiniuose nuostatuose. Nebūdamas įpareigotas atlikti įkeičiamo turto vertinimo ar patikrinti kitų asmenų atlikto įkeičiamo turto vertinimo paskolų vadybininkas ar kitas asmuo, kuriam pavesta atlikti paskolų vadybininko funkcijas, kartu negali atsakyti ir už tai, kad išduodama paskola neviršytų 70 proc. įkeičiamo turto vertės. Paskolų išdavimo procese tokią pareigą turėjo paskolų komitetas ir valdyba jau po to, kai paskolų vadybininkas būdavo atlikęs skolininkų finansinės būklės vertinimą. Atsižvelgiant į tai, K. Š. nepagrįstai inkriminuota, jog netinkamai, formaliai atlikdama skolininkų V. S. ir A. J. finansinės būklės vertinimą, nors nebuvo pateikta įkeičiamo turto vertinimo, K. Š. pažeidė Paskolų suteikimo ir administravimo tvarkos 60 ir 62 punktų nuostatas, todėl skundžiamas nuosprendis keičiamas dėl teismo išvadų neatitikimo bylos faktinėms aplinkybėms BPK 328 straipsnio 3 punkto pagrindu, pašalinant šias aplinkybes iš K. Š. nusikalstamos veikos, numatytos BK 229 straipsnyje, aprašymo.

19327.5. Vertinant paskolų komiteto vaidmenį paskolų išdavimo procese, negalima sutikti su nuteistųjų A. D. ir D. M. teiginiais, jog neva paskolų komiteto sprendimas išduodant paskolas jokios lemiamos reikšmės neturėjo, nes išsamų skolininkų finansinės būklės vertinimą atlikdavo paskolų vadybininkai, o galutinį sprendimą dėl paskolos išdavimo priimdavo valdyba, todėl paskolų komiteto sprendimas tebuvo patariamojo pobūdžio. Priešingai, iš teisės aktų nuostatų matyti, kad išduodant paskolą paskolų komiteto sprendimas buvo itin svarbus, kadangi be paskolų komiteto pritarimo buvo draudžiama skolinti lėšas, išskyrus atvejus, kai lėšų skolinimui buvo nereikalingas paskolų komiteto pritarimas (Paskolų suteikimo ir administravimo tvarkos 21 punktas). Analogiška nuostata įtvirtinta ir Lietuvos Respublikos kredito unijų įstatymo 33 straipsnio 2 dalyje. Taigi, nors galutinį sprendimą dėl paskolos išdavimo priimdavo valdyba, bet nesant paskolų komiteto pritarimo, net valdyba neturėjo teisės išduoti paskolos. ( - ) kredito unijos finansinės skolininko (laiduotojo / garanto) būklės vertinimo tvarkos 11 punkte, 2011 m. kovo 4 d. paskolų komiteto posėdyje (posėdžio protokolas Nr. 7) patvirtinto Paskolų komiteto darbo reglamento 3.1.6 punkte numatyta, jog paskolų komitetas tvirtina finansinės skolininko būklės įvertinimo rezultatus, jei paskola suteikiama su paskolų komiteto pritarimu. Tačiau šios paskolų komiteto funkcijos vykdymas negali tiesiog apsiriboti formaliu pritarimu paskolų vadybininko atliktam vertinimui. Paskolų komiteto darbo reglamento 3.1.1 punkte nustatyta, kad paskolų komitetas nagrinėja kredito unijos narių prašymus dėl paskolų ir kitus paskolai gauti reikalingus dokumentus. Paskolų suteikimo ir administravimo tvarkos 8 priede nustatyta, kad esant abejonių dėl skolininko finansinės būklės ne tik paskolų vadybininkas, bet ir paskolų komitetas gali pareikalauti pateikti kitus dokumentus. Šios nuostatos įpareigoja paskolų komitetą, o kartu ir jo narius, būti aktyviais tvirtinant skolininkų finansinės būklės vertinimą, sprendžiant, ar pritarti paskolos išdavimui, bet neapsiriboti vien paskolų vadybininko anksčiau atliktu skolininkų finansinės būklės vertinimu. Taip pat paskolų komitetui buvo numatyta pareiga patikrinti, ar nario prašoma suteikti paskola neviršija dešimteriopo to nario pajaus dydžio (Paskolų komiteto darbo reglamento 3.1.3 punktas). Paskolų suteikimo ir administravimo tvarkos 62 punkte buvo nustatyta, kad įkeičiamo daikto vertę nustato paskolų komiteto nariai arba profesionalūs turto vertintojai. Ši paskolų komiteto funkcija detalizuota Paskolų komiteto darbo reglamento 3.1.4 punkte numatant, jog paskolų komitetas įvertina paskolai užtikrinti įkeičiamą turtą, o jeigu turto vertinimą atlieka kiti asmenys, išanalizuoja, ar teisingai turtas įvertintas, išnagrinėja jo realizavimo galimybes paskolos negrąžinimo atveju. Kartu ši nuostata įpareigoja paskolų komitetą užtikrinti, kad išduodama paskola neviršytų 70 proc. įkeičiamo turto vertės (Paskolų suteikimo ir administravimo tvarkos 60 punktas).

19427.6. Apklausiami pirmosios instancijos teisme nuteistieji A. D. ir D. M. parodė, kad paskolų komiteto posėdžiai iš tikrųjų nebuvo rengiami, visą informaciją apie prašomą išduoti paskolą jiems papasakodavo arba paskolų vadybininkė D. Š., arba N. P., jie pasitikėdavo jiems pateikta informacija ir į ją nesigilindavo, jos realiai netikrindavo, o tik pasirašydavo iš anksto surašytuose tariamai vykusių paskolų komiteto posėdžių protokoluose, įkeičiamo turto taip pat nevertindavo, nes tai darydavo valdyba. Taigi, A. D. ir D. M. iš esmės pripažino, kad paskolų komiteto narių pareigas vykdė tik formaliai, nesigilindami į sprendžiamus klausimus tiesiog pritardavo paskolų išdavimui, o kartu ir skolinimui papildomam pajui, taip pat tiesiog nevertindavo turto bei nereikalaudavo pateikti kitų asmenų sudarytos turto vertinimo ataskaitos. Nuteistieji nurodė, kad jie neturėjo darbo vietos kredito unijos patalpose, jiems nebuvo suteikta jokių darbo priemonių, prieigos prie duomenų bazių, jie neturėjo reikiamų žinių tiek tinkamai įvertinti skolininkų finansinę būklę, tiek paskolos išdavimo riziką. Tačiau šios nuteistųjų nurodytos aplinkybės ne tik nepaneigia jų kaltės, bet kaip tik patvirtina, kad A. D. ir D. M. neabejotinai buvo susipažinę su savo funkcijomis, žinojo, kokios jų pareigos paskolų išdavimo procese, bet nepaisant to vadovavosi ne teisės aktais, o kredito unijoje nusistovėjusia tvarka, kai paskolų komitetas realiai jokių klausimų nespręsdavo, o paskolų komiteto nariai tiesiog pasitikėdavo, kad tai tinkamai padarys kiti paskolų išdavimo procedūroje dalyvaujantys asmenys. Šiame kontekste atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad neneigiant, jog A. D. ir D. M. galėjo ir nesugebėti tinkamai nustatyti įkeičiamo turto vertės, visgi jie ne tik nenustatinėdavo turto vertės, bet ir nereikalaudavo pateikti profesionalių turto vertintojų atlikto turto vertinimo. Pažymėtina ir tai, kad praktiškai visos Paskolų suteikimo ir administravimo tvarkos ir Paskolų komiteto darbo reglamento nuostatos yra perkeltos iš Lietuvos Respublikos kredito unijų įstatymo, kitų finansinių įstaigų veiklą reglamentuojančių norminių teisės aktų, ( - ) kredito unijos įstatų, kurių nežinojimu nuteistieji negali remtis. Atsižvelgiant į byloje nustatytas aplinkybes, A. D. ir D. M. kaip paskolų komiteto nariai nevykdė jiems nustatytų pareigų dalyvauti paskolų komiteto posėdžiuose ir savo darbą atlikti protingai, rūpestingai ir sąžiningai, atsižvelgiant į ( - ) kredito unijos ir jos narių interesus, o A. D. kaip paskolų komiteto pirmininkas neorganizavo paskolų komiteto darbo, nešaukė posėdžių (Paskolų komiteto darbo reglamento 4.2.1, 4.2.4, 5.1.1, 5.1.6 punktai).

19527.7. Pagal Lietuvos Respublikos kredito unijų įstatymo 28 straipsnio 3 dalies 6 punktą, būtent kredito unijos valdyba priima sprendimus dėl disponavimo kredito unijos turtu ir ilgalaikio turto įsigijimo, ilgalaikių paskolų paėmimo ir suteikimo, laidavimo ar garantavimo už kitų asmenų prievoles, jei turto vertė ar sandorių suma neviršija 1/10 kredito unijos nuosavo kapitalo. Taigi, būtent valdybai buvo suteikta teisė disponuoti kredito unijos turtu, išskyrus atvejus, kurie nagrinėjamai bylai neaktualūs, kai paskolos galėjo būti išduodamos administracijos vadovo sprendimu. Nors Paskolų suteikimo ir administravimo tvarkos 22 punkte valdybos vaidmuo išduodant paskolą praktiškai neatskleistas, apsiribojant abstrakčia nuostata, jog paskolų komitetui priėmus teigiamą išvadą dėl paskolos suteikimo, kredito unijos valdyba priima sprendimą dėl paskolos suteikimo, tačiau negalima sutikti su nuteistojo V. P. gynėjo apeliacinio skundo argumentu, kad esant tokiam reglamentavimui, paskolų komitetui pritarus paskolos išdavimui, valdyba neturėjo jokio kito pasirinkimo tik taip pat pritarti paskolos išdavimui. Priešingai, apklausiamas pirmosios instancijos teismo posėdyje V. P. pripažino, jog jei būtų buvę nustatyta, kad prašančiojo paskolos pateikti dokumentai būtų netvarkingi ar kiltų abejonių dėl jo finansinės būklės, valdyba galėjo ir atmesti prašymą. Be to, Lietuvos Respublikos kredito unijų įstatymo 28 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad kiekvienas kredito unijos valdybos narys privalo imtis visų galimų priemonių tam, kad valdyba spręstų jos kompetencijai priskirtus klausimus ir sprendimai atitiktų teisės aktų nustatytus reikalavimus, taip pat vykdyti kitas įstatymų nustatytas pareigas. Analogiška pareiga valdybos nariams numatyta ir ( - ) kredito unijos valdybos darbo reglamento (tiek patvirtinto 2009 m. rugsėjo 30 d. ( - ) kredito unijos valdybos posėdyje (posėdžio protokolas Nr. 37) (4 t., b. l. 88-94), tiek patvirtinto 2011 m. balandžio 26 d. valdybos posėdyje (posėdžio protokolas Nr. 15) (4 t., b. l. 137-143, segtuvo „Darbo reglamentai Pareiginiai nuostatai“ 74-80 lapai) redakcijos) 4.4 punkte. Taip pat valdybos nariams buvo numatytos pareigos dalyvauti valdybos posėdžiuose ir savo darbą atlikti protingai, rūpestingai ir sąžiningai, atsižvelgiant į ( - ) kredito unijos ir jos narių interesus (( - ) kredito unijos valdybos darbo reglamento 4.2.1 ir 4.2.4 punktai). Atsižvelgiant į tai, kad išduodant paskolą valdybos sprendimas buvo galutinis, bei sistemiškai aiškinant minėtas teisės aktų nuostatas, darytina išvada, jog valdyba sprendimą dėl paskolos išdavimo (ar neišdavimo) galėjo priimti tik dar kartą visapusiškai įvertinusi skolininko finansinę būklę, patikrinusi, ar išduodant paskolą nebus pažeisti aukščiau aptartuose įstatymuose ir kituose teisės aktuose numatyti ribojimai, t. y. ar išduodama paskola neviršija 70 proc. įkeičiamo turto vertės, ar neskolinama daugiau kaip dešimteriopo besiskolinančio kredito unijos nario pajaus dydžio, ar nėra skolinama papildomam pajui.

19627.8. Nors pritariant paskolos išdavimui valdybos sprendime nebūdavo nurodoma, kad 30 proc. dydžio papildomas pajus apmokamas iš paskolos lėšų, tačiau apklausiami pirmosios instancijos teisme tiek V. P., tiek N. P. neneigė, kad pritardami paskolos išdavimui, kartu leido skolintis ir 30 proc. dydžio papildomam pajui, kuris buvo sumokamas iš paskolos lėšų. Kita vertus, atkreiptinas dėmesys į tai, kad valdyba pritardavo paskolos išdavimui paskolų komiteto siūlomomis sąlygomis, o paskolų komiteto sprendime aiškiai nurodyta, jog paskola išduodama paliekant iš jos 30 proc. dydžio papildomą pajų. Taip pat V. P. ir N. P. nurodė, kad pritariant paskolų išdavimui, papildomai skolininkų pateiktų duomenų netikrindavo, tik susipažindavo su tuo, ką šie pateikė paskolų vadybininkui, nors, kaip buvo nustatyta aukščiau, dauguma skolininkų nurodytų duomenų neatitiko tikrovės. Nuteistieji V. P. ir N. P. pripažino, kad išduodant paskolas paskolų komitetas įkeičiamo turto nevertino, taip pat nebūdavo reikalaujama pateikti profesionalių turto vertintojų parengtas turto vertinimo ataskaitas, o tiesiog būdavo apsiribojama įkeičiamo turto vertės nustatymu šalių susitarimu, patvirtinamu valdybos sprendimu. Tačiau, kaip jau buvo nurodyta aukščiau, šalių susitarimu nustatyta įkeičiamo turto vertė buvo nustatyta ženkliai didesnė nei reali žemės sklypo rinkos vertė. Taigi, iš nustatytų paskolų išdavimo aplinkybių matyti, jog pritardami paskolų išdavimui V. P. ir N. P. tinkamai neįvertino skolininkų finansinės būklės, kurios prieš tai tinkamai neįvertino nei paskolų vadybininkas, nei paskolų komitetas, pritarė skolinimui papildomam pajui, neužtikrino, kad nebūtų skolinama didesnė nei dešimteriopo besiskolinančio kredito unijos nario pajaus dydžio suma, nesant realaus ir pagrįsto įkeičiamo turto vertinimo, turtą įvertino nepagrįstai per didele verte, tuo neužtikrindami, kad išduodamos paskolos suma neviršytų 70 proc. įkeičiamo turto vertės, taip pažeisdami pareigą savo darbą atlikti protingai, rūpestingai ir sąžiningai, atsižvelgiant į ( - ) kredito unijos ir jos narių interesus.

19728. Atsižvelgiant į aukščiau nustatytų pažeidimų išduodant paskolas pobūdį, kiekvieno iš nuteistųjų pareigas ( - ) kredito unijoje, teisėjų kolegija konstatuoja, kad nepagrįstai išduodant paskolas S. S., D. V., I. K., J. G., V. Š., B. A., V. S. ir A. J. nuteistieji V. P., N. P., A. D., D. M. ir K. Š. netinkamai atliko jiems inkriminuotuose teisės aktuose numatytas pareigas, išskyrus iš K. Š. nusikalstamos veikos aprašymo pašalintą aplinkybę dėl turto vertinimo, kas objektyviai ir dėsningai nulėmė nuteistiesiems inkriminuotų padarinių atsiradimą.

19829. Pažymėtina, kad atsižvelgiant į nuteistųjų užimtas pareigas, nuteistiesiems buvo inkriminuoti skirtingi padariniai.

19929.1. V. P. ir N. P. buvo patraukti baudžiamojon atsakomybėn pagal BK 184 straipsnio 2 dalį už ( - ) kredito unijos turto iššvaistymą ir pagal BK 229 straipsnį už netinkamą pareigų atlikimą, tuo tarpu A. D., D. M. ir K. Š. buvo patraukti baudžiamojon atsakomybėn tik pagal BK 229 straipsnį už netinkamą pareigų atlikimą. Šiuo atveju skirtingą V. P. ir N. P. statusą lėmė tai, kad jie buvo valdybos nariai, o valdyba turėjo teisę disponuoti ( - ) kredito unijos turtu. Kaip jau buvo nurodyta aukščiau atmetant nepagrįstus apeliantų teiginius dėl neva neaiškaus jiems inkriminuotų padarinių pobūdžio, V. P., N. P., A. D., D. M., K. Š. pagal BK 229 straipsnį inkriminuota tik neturtinio pobūdžio žala, o V. P. ir N. P. pagal BK 184 straipsnio 2 dalį papildomai inkriminuota padaryta turtinė žala.

20029.2. Pažymėtina, kad BK 184 straipsnyje numatytas nusikaltimas laikomas baigtu nuo svetimo turto perleidimo trečiajam asmeniui ar kitokio jo praradimo momento, tolimesnis perleisto turto likimas ir veiksmai su juo veikos kvalifikavimui reikšmės neturi. Taigi, atsižvelgiant į nusikalstamos veikos pobūdį, V. P. ir N. P. veika buvo baigta nuo nepagrįstai išduotų paskolų, kurių išdavimui nuteistieji kaip valdybos nariai pritarė, išmokėjimo skolininkams. Tačiau kadangi nusikalstamos veikos faktas paaiškėjo tik praėjus keliems metams nuo paskolų išdavimo ir per tą laiką buvo vykdomi daliniai mokėjimai pagal paskolų sutartis, todėl visiškai pagrįstai padaryta turtinė žala buvo sumažinta skolininkų grąžinta paskolos dalimi. Nustatant konkretų kiekvienos negražintos paskolos dydį buvo remtasi paskutiniais ikiteisminio tyrimo metu surinktais duomenimis apie negrąžintų paskolų būklę (12 t., b. l. 112). Visgi tai nereiškia, kad nusikalstamos veikos padarinių atsiradimas buvo susietas ne su nepagrįstu paskolų išdavimu, o su paskolų negrąžinimu. Kaip jau buvo minėta, žalos atsiradimas, t. y. paskolos negrąžinimas, buvo nulemtas jau išduodant paskolą, todėl būtent paskolos išdavimas netinkamai atliekant pareigas nulėmė žalos atsiradimą, o tolimesni skolininkų veiksmai gavus paskolą (paskolos panaudojimas ne pagal paskirtį, negalėjimas mokėti įmokų dėl prastos finansinės padėties ir kt.) neturi tiesioginio priežastinio ryšio su atsiradusiais padariniais. Kartu pažymėtina, kad dalinis įmokų pagal paskolų sutartis mokėjimas nepašalina baudžiamosios atsakomybės, nes, kaip jau buvo nurodyta aukščiau, didžioji dalis įmokų buvo mokama naudojant gautų paskolų lėšas ir iš esmės tik siekiant pridengti nepagrįstai išduotų paskolų faktą. Nors R. G. tvirtino, kad atnaujino įmokų mokėjimą už J. G. išduotą paskolą, bet jokių tai patvirtinančių duomenų nepateikė. Kita vertus, bylos nagrinėjimo teisme metu atliktų mokėjimų suma palyginti su iššvaistyto turto verte yra nedidelė ir neturi įtakos veikos kvalifikavimui, be to, padaryti mokėjimai gali būti įskaityti į žalos atlyginimą vykdymo procese. Atsižvelgiant į tai, V. P. pagrįstai nuteistas už 111 594,03 Eur išvaistymą (S. S. negrąžinta paskola – 63 799,92 Eur ir D. V. negrąžinta paskola – 47 794,11 Eur), N. P. pagrįstai nuteista už 379 211,28 Eur iššvaistymą (I. K. negrąžinta paskola – 41 524,88 Eur, J. G. negrąžinta paskola – 62 532,22 Eur, V. Š. negrąžinta paskola – 81 040,23 Eur, B. A. negrąžinta paskola – 56 406,55 Eur, V. S. negrąžinta paskola – 68 145,33 Eur, A. J. negrąžinta paskola – 69 562,07 Eur).

20129.3. Nėra pagrindo sutikti su apeliacinių skundų teiginiais, jog nuteistųjų iššvaistyta ( - ) kredito unijos piniginių lėšų suma turėtų būti mažinama sumokėtų palūkanų ir skolininkų įmokėto papildomo pajaus suma. Kadangi iššvaistyto turto dydis yra siejamas su išduotos ir negrąžintos paskolos suma, o paskolos sutartyse numatyta atskirai mokėti paskolos grąžinimo įmokas ir palūkanas, kurios suprantamos kaip mokestis už naudojimąsi paskolos suma, todėl padarytos turtinės žalos dydis pagrįstai buvo sumažintas tik tikslinių paskolos grąžinimo įmokų suma. Aiškinant pajinio įnašo paskirtį atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos kredito unijų įstatymo, ( - ) kredito unijos įstatų nuostatas, galima daryti išvadą, jog kredito unijos narių pajiniai įnašai kredito unijai priklauso nuosavybės teise ir sudaro jos nuosavo kapitalo dalį, taip pat teisės aktuose yra numatytas draudimas išieškoti iš unijos jos nario pajinius įnašus, išskyrus atvejus, kai skolininkas pasitraukia iš unijos narių, be to, net pajininkui pasitraukus iš unijos, dar nereiškia, kad būtų grąžintas visas įmokėtas pajus, nes kredito unijos patirti nuostoliai tam tikrais atvejais gali būti dengiami būtent iš pajinių įnašų. Atsižvelgiant į pajaus grąžinimo procedūros ypatumus, nagrinėjamoje byloje nuteistųjų iššvaistyto turto vertės negalima sumažinti skolininkų įmokėtais papildomais pajais.

20229.4. BK 229 straipsnio kontekste neturtinio pobūdžio žala suprantama kaip fizinė, moralinė, organizacinė ar kita neturtinio pobūdžio žala, padaryta teisės ginamoms ir saugomoms nematerialioms vertybėms (asmens sveikatai, garbei, orumui, juridinio asmens reputacijai, valstybės tarnybos autoritetui ir pan.). Didelės žalos požymis yra vertinamasis, todėl kiekvienu atveju nustatomas atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes: žalos pobūdį, nukentėjusiųjų skaičių ir jų pareigūno ar jam prilyginto asmens veiksmų vertinimą, nusikalstamos veikos trukmę, kokiais teisės aktais ginami interesai pažeisti, kaltininko einamų pareigų svarbą, rezonansą visuomenėje dėl padarytos veikos, įtaką valstybės tarnautojo ir valstybės institucijos autoritetui pan. Neturtinio pobūdžio žala paprastai pripažįstama didele, jeigu ji patiriama dėl Konstitucijoje įtvirtintų teisių ar laisvių pažeidimo, ja sumenkinamas valstybės institucijos autoritetas, sutrikdomas šios ar kitos organizacijos darbas ir pan. Pažymėtina, kad būtent didelė žala yra pagrindinis kriterijus, atribojantis piktnaudžiavimą, kaip nusikalstamą veiką, nuo tarnybinio (arba drausminio) nusižengimo. Be to, teismų praktikoje įtvirtinti paminėti kriterijai žalos dydžiui įvertinti yra universalūs, kiekvienu atveju atsižvelgiama į konkrečios bylos aplinkybes ir neprivaloma nustatyti jų visų.

20329.5. Kredito unija yra kredito įstaiga, turinti licenciją ir besiverčianti indėlių ir kitų grąžintinų lėšų priėmimu, jų skolinimu, taip pat turinti teisę verstis kitų įstatyme nustatytų finansinių paslaugų teikimo ir prisiimanti su tuo susijusią riziką bei atsakomybę. Taigi, kredito unijų veiklai keliami ne mažiau griežti reikalavimai nei kitoms licencijuojama veikla besiverčiančioms kredito įstaigoms, jų veikla yra griežtai kontroliuojama Lietuvos banko. Priešingai nei teigia apeliantai, tai, jog kredito unijų veikla organizuojama pagal kooperatinius principus, kai iš esmės yra skolinamos pačių kredito unijos narių sukauptos piniginės lėšos, nepaneigia didelės neturtinės žalos padarymo galimybės BK 229 straipsnio prasme. Nepaisant prioriteto tenkinti savo narių poreikius kredito unija savo veiklą turi organizuoti ir vykdyti taip, kad jos veikla būtų stabili ir patikima (( - ) kredito unijos įstatų 1.6, 2.11 punktai). Finansų sektoriuje sėkmingai veiklai itin svarbios ir tokios aplinkybės kaip finansų įstaigos patikimumas, autoritetas ir gera reputacija. Todėl nepagrįstas ir neatsakingas elgesys su kredito unijos piniginėmis lėšomis neabejotinai paveikia ne tik kiekvieno kredito unijos nario turtinius interesus, bet kartu turi įtakos kredito unijos sėkmingai veiklai. Atsižvelgiant į tai, kad pažeisdami teisės aktų reikalavimus nuteistieji netinkamai atliko savo pareigas išduodant paskolas ir, kaip jau buvo nurodyta aukščiau, kiekvieno iš jų priimti sprendimai įtakojo nepagrįstą paskolų didelėmis sumomis išdavimą, dėl to neabejotinai buvo sumenkintas ( - ) kredito unijos autoritetas ir prestižas bei sukeltas nepasitikėjimas ( - ) kredito unija, kaip įstaiga, sugebančia skaidriai, patikimai ir saugiai administruoti bei tvarkyti jai patikimas pinigines lėšas, dėl ko ( - ) kredito unija patyrė didelę neturtinę žalą.

20429.6. Nors skundžiamu nuosprendžiu pripažinta, kad didelė neturtinė žala buvo padaryta valstybei ir ( - ) kredito unijai, tačiau kaip matyti iš bylos aplinkybių bei kaltinimo konstrukcijos, neturtinę žalą, pasireiškusią autoriteto ir prestižo sumenkinimu bei sukeltu nepasitikėjimu skaidria veikla, patyrė būtent ( - ) kredito unija, tuo tarpu nei kaltinime, nei skundžiamame nuosprendyje nenurodyta, kuo pasireiškė didelės neturtinės žalos padarymas valstybei. Teisėjų kolegijos nuomone, nagrinėjamoje byloje vien to, kad pagal kaltinimą ( - ) kredito unija priklauso Lietuvos Respublikos bankų sistemai, nepakanka konstatuoti padarytos didelės neturtinės žalos valstybei, kitų aplinkybių, rodančių galimą didelės neturtinės žalos padarymą valstybei, byloje nenustatyta. Atsižvelgiant į tai, skundžiamas nuosprendis keičiamas dėl teismo išvadų neatitikimo faktinėms bylos aplinkybėms BPK 328 straipsnio 3 punkto pagrindu, pašalinant iš nuteistųjų V. P., N. P., A. D., D. M. ir K. Š. veikų aprašymo aplinkybę, jog didelės neturtinės žalos patyrė valstybė.

20530. BK 16 straipsnio 3 dalyje nurodoma, kad nusikaltimas ar baudžiamasis nusižengimas yra padarytas dėl nusikalstamo nerūpestingumo, jeigu jį padaręs asmuo nenumatė, kad dėl jo veikimo ar neveikimo gali atsirasti BK numatyti padariniai, nors pagal veikos aplinkybes ir savo asmenines savybes galėjo ir turėjo tai numatyti. Nusikalstamas nerūpestingumas pasireiškia tuo, kad asmuo, konkrečiai nenumatydamas pavojingų padarinių, ignoruoja visuomenės interesus, nepakankamai apdairiai vykdo tarnybines ir profesines pareigas, nesilaiko įstatymų ir kitų norminių aktų reikalavimų. Baudžiamajame įstatyme vartojama sąvoka ,,turėjo“ apibūdinama objektyviais kriterijais ir pateikia nominalų konkrečios situacijos vertinimą bei pareigą numatyti savo veikos pavojingus padarinius, o sąvoka ,,galėjo“ paprastai reiškia subjektyvias asmens savybes, dėl kurių asmuo turi realią galimybę numatyti pavojingus savo veiklos padarinius. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad nuteistieji privalėjo vadovautis Lietuvos Respublikos įstatymais, kitais norminiais teisės aktais, taip pat ir lokaliniais teisės aktais, kurių nuostatos jiems buvo neabejotinai žinomos, kiekvienas iš nuteistųjų, žinodami savo pareigas išduodant paskolas, jų nevykdė ar vykdė tik formaliai, be jokio pagrindo pasitikėdami tuo, jog kiti nuteistieji savo pareigas atliks tinkamai, kas sąlygojo nepagrįstą paskolų išdavimą S. S., D. V., I. K., J. G., V. Š., B. A., V. S., A. J., nors laikantis visų reikalavimų jos negalėjo būti išduotos, nes nei skolininkai buvo pajėgūs įvykdyti sutartinius įsipareigojimus, nei skolininkų prievolės galėjo būti įvykdytos iš įkeičiamo turto. Akivaizdu, kad V. P. ir N. P. turėjo numatyti, kad dėl formalaus savo pareigų vykdymo paskolos bus išduotos ir tokiems asmenims, kurie nepajėgs jų grąžinti bei dėl to bus padaryta turtinė žala ( - ) kredito unijai, o kartu su A. D., D. M. ir K. Š. privalėjo numatyti, kad toks formalus pareigų vykdymas neabejotinai pakenks ( - ) kredito unijos reputacijai. Byloje nenustatyta jokių aplinkybių, kurios būtų neleidusios nuteistiesiems šių padarinių numatyti, taip pat tokių aplinkybių nenurodyta ir apeliaciniuose skunduose.

20631. Tiek pagal BK 184 straipsnį, tiek pagal BK 229 straipsnį atsako asmuo, turintis specialius požymius.

20731.1. Už turto išvaistymą pagal BK 184 straipsnį atsako tik asmuo, kuriam buvo patikėtas ar kurio žinioje buvo iššvaistytas turtas. Kaip jau buvo nurodyta aukščiau, ( - ) kredito unijos valdyba turėjo teisę priimti sprendimus dėl disponavimo kredito unijos turtu ir ilgalaikio turto įsigijimo, ilgalaikių paskolų paėmimo ir suteikimo, laidavimo ar garantavimo už kitų asmenų prievoles, jei turto vertė ar sandorių suma neviršija 1/10 kredito unijos nuosavo kapitalo. Taigi, būtent valdybai buvo suteikta teisė priimti sprendimus dėl ( - ) kredito unijos turto likimo, todėl V. P. ir N. P. kaip valdybos nariai, netinkamai vykdydami savo pareigas priėmę sprendimus išduoti paskolas, pagrįstai buvo patraukti baudžiamojon atsakomybėn pagal BK 184 straipsnį už jų žinioje buvusio svetimo turto iššvaistymą.

20831.2. Galima sutikti su apeliantų teiginiais, jog V. P. ir N. P. ne vienasmeniškai sprendė dėl paskolų išdavimo. Nepaisant to, kad V. P. ir N. P. buvo valdybos pirmininkai, bet sprendimą priimdavo valdyba visų valdybos narių balsų dauguma. Kiekvieno iš valdybos narių balsas turėjo tokią pačią reikšmę, tik balsams pasiskirsčius po lygiai, lemdavo valdybos pirmininko balsas. Kaip matyti iš baudžiamosios bylos medžiagos, be V. P. ir N. P. paskolos išdavimui S. S. taip pat pritarė valdybos nariai V. U., V. A. K., K. B., paskolos išdavimui D. V. taip pat pritarė valdybos nariai V. U., V. A. K., D. Š., K. B., paskolų išdavimui I. K., J. G., V. Š., B. A., V. S., A. J. taip pat pritarė valdybos nariai D. A., S. K.. Baudžiamosios bylos medžiagoje nėra duomenų, kad būtų bent svarstytas šių asmenų atsakomybės pagal BK 184 straipsnį klausimas. Tokia situacija vertintina kaip ikiteisminio tyrimo trūkumas, kita vertus, tai savaime neužkerta kelio ateityje spręsti asmenų baudžiamosios atsakomybės klausimo bei nepaneigia V. P. ir N. P. atsakomybės, kadangi nagrinėjamoje byloje dėl neatsargios kaltės formos bendrininkavimas negalimas ir kiekvienas asmuo atsako tik už savo veiksmus ir jų padarinius.

20931.3. BK 229 straipsnio prasme specialus subjektas yra valstybės tarnautojas ar jam prilygintas asmuo, kurio sąvoka išaiškinta BK 230 straipsnyje. Šio straipsnio 3 dalyje (nusikalstamų veikų padarymo metu galiojusioje įstatymo redakcijoje) buvo nurodyta, kad valstybės tarnautojui prilyginamas ir toks asmuo, kuris dirba viešajame arba privačiajame juridiniame asmenyje ar kitoje organizacijoje arba verčiasi profesine veikla ir turi atitinkamus administracinius įgaliojimus, arba turi teisę veikti šio juridinio asmens ar kitos organizacijos vardu, arba teikia viešąsias paslaugas. Pagal šią nuostatą valstybės tarnautojui prilyginto asmens statusas siejamas su dviem būtinaisiais požymiais: 1) darbu viešajame arba privačiajame juridiniame asmenyje ar kitoje organizacijoje arba vertimusi profesine veikla; 2) atitinkamų administracinių įgaliojimų turėjimu arba teisės veikti juridinio asmens ar kitos organizacijos vardu turėjimu, arba viešųjų paslaugų teikimu.

21031.4. Administracinių įgaliojimų turėjimas pagal BK 230 straipsnio 3 dalį iš esmės reiškia tai, kad asmuo, dirbdamas juridiniame asmenyje ar versdamasis profesine veikla, turi tam tikrus įgaliojimus jam nepavaldiems asmenims ar kitokius administracinius įgaliojimus, susijusius su viešojo administravimo veikla. Tokiais įgaliojimais gali būti ir tie įgaliojimai, kurie padeda užtikrinti juridinio asmens savarankišką veiklą (struktūros tvarkymas, dokumentų, personalo, turimų materialinių ir finansinių išteklių valdymas), kad jis galėtų tinkamai atlikti savo funkcijas. Paprastai šie įgaliojimai susiję su tuo, kad asmuo turi teisę veikti juridinio asmens vardu. Būtent teisė veikti juridinio asmens ar kitos organizacijos vardu, tai dar vienas iš įgaliojimų, kurį turintis asmuo pagal BK 230 straipsnio 3 dalį gali būti prilygintas valstybės tarnautojui. Teisė veikti juridinio asmens ar kitos organizacijos vardu iš esmės reiškia tai, kad fizinis asmuo turi įgaliojimus spręsti klausimus, susijusius su juridinio asmens veikla, santykiais su trečiaisiais asmenimis. Kasacinės instancijos teismo praktikoje pripažįstama, kad teisė veikti juridinio asmens ar organizacijos vardu, tai teisė įstatymo ar atskiro įgaliojimo pagrindu sudaryti sandorius, atlikti kitokius teisinę reikšmę turinčius veiksmus, sukuriančius, keičiančius ar naikinančius juridinio asmens teises ir pareigas (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-5/2012). Ši teisė taip pat gali apimti tiek kompetenciją spręsti juridinio asmens struktūros, personalo klausimus (priimti ir atleisti darbuotojus, apibrėžti jų funkcijas, nustatyti atlyginimo už darbą, įskaitant darbuotojų skatinimo priemones, sistemą, skirti drausmines nuobaudas darbuotojams ir pan.), tiek klausimus, susijusius su juridinio asmens veiklos strategija (pvz., verslo planų sudarymas), tiek finansų valdymo klausimus.

21131.5. Tačiau vien tik to, kad asmuo formaliai atitinka BK 230 straipsnio 3 dalyje įvardytus požymius, nepakanka tokį asmenį BK 230 straipsnio 3 dalies prasme pripažinti valstybės tarnautojui prilygintu asmeniu. Taip pat turi būti nustatyta, kad tokia asmens veikla yra susijusi su viešojo intereso užtikrinimu ir šios veiklos nevykdymas ar netinkamas vykdymas reikštų viešojo intereso pažeidimą. Viešuoju interesu laikytinas teisėtas asmens ar grupės asmenų interesas, atspindintis ir išreiškiantis pamatines visuomenės vertybes, kurias paprastai įtvirtina ir saugo Konstitucija. Kiekvienąkart, kai kyla klausimas, ar tam tikras interesas laikytinas viešuoju, būtina nustatyti aplinkybę, kad, nepatenkinus tam tikro asmens, grupės asmenų intereso, būtų pažeistos esminės šių asmenų teisės ir laisvės, Konstitucijoje įtvirtintos ir jos saugomos vertybės (pvz., asmens teisė į nuosavybę ir jos neliečiamumas, asmens, jo turto apsauga nuo nusikalstamų kėsinimųsi ir kitų teisės pažeidimų, asmens teisė į gynybą, teisingą, nešališką procesą). Viešieji interesai, kaip įstatymo saugoma vertybė, gali būti suprantami ir kaip visuomenės suinteresuotumas, kad ne tik valstybės tarnautojai, bet ir kiti viešojo ar net privataus sektorių darbuotojai, įgalioti spręsti įvairius visuomenei svarbius klausimus (valstybės tarnautojui prilyginti asmenys), darytų tai nešališkai, teisingai, įstatymų nustatyta tvarka.

21231.6. V. P. ir N. P. kaip valdybos, priimančios galutinį sprendimą dėl paskolos išdavimo, nariai neabejotinai sprendė klausimus kredito unijos santykiuose su trečiaisiais asmenimis, jų sprendimas turėjo įtakos ne tik kredito unijos, bet ir trečiųjų asmenų interesams. Kadangi be paskolų komiteto pritarimo paskola negalėjo būti išduodama, todėl paskolų komiteto narių A. D. ir D. M. sprendimas pritarti paskolos išdavimui taip pat turėjo įtakos trečiųjų asmenų interesams, be to, paskolų komiteto narių turimus įgaliojimus trečiųjų asmenų atžvilgiu rodo ir tai, kad paskolų komitetas galėjo pareikalauti pateikti papildomų dokumentų abejonėms dėl paskolos išdavimo pašalinti. K. Š. buvo įgaliota pasirašyti paskolos sutartis ir kitus su jomis susijusius finansinius ir buhalterinius dokumentus, t. y. atstovauti ( - ) kredito uniją santykiuose su trečiaisiais asmenimis, be to, kaip asmuo, kuriam buvo pavesta atlikti paskolų vadybininko funkcijas, taip pat kaip ir paskolų komitetas galėjo pareikalauti pateikti papildomus dokumentus abejonėms dėl paskolos išdavimo pašalinti. Pažymėtina, kad darbas juridiniame asmenyje negali būti tapatinamas vien tik su darbu pagal darbo sutartį, ši sąvoka aiškintina plačiau ir apima pareigų juridiniame asmenyje ėjimą bet kokiais kitais įstatymuose nustatytais pagrindais. Nors V. P. ir N. P. valdybos narių ir valdybos pirmininko, A. D. ir D. M. paskolų komiteto narių pareigas ėjo visuomeniniais pagrindais, negaudami atlyginimo, bet jie į pareigas buvo išrinkti visuotiniame kredito unijos narių susirinkime, o vien pareigų neatlygintinumo faktas nepaneigia pačių pareigų esmės ir reikšmės paskolų išdavimo procese. Taip pat pirmosios instancijos teismas teisingai pažymėjo, kad ( - ) kredito unijos veikla yra susijusi su viešuoju interesu. Nors apeliantai teisingai nurodo, kad kredito unija visų pirma tenkina savo narių interesus, tačiau, nepaisant to, kaip jau buvo minėta, kredito unija savo veiklą turi organizuoti ir vykdyti taip, kad jos veikla būtų stabili ir patikima, nepagrįstas ir neatsakingas elgesys su kredito unijos piniginėmis lėšomis neabejotinai paveikia ne tik kiekvieno kredito unijos nario turtinius interesus, bet kartu turi įtakos kredito unijos sėkmingai veiklai, nes menkina finansų įstaigos patikimumą, autoritetą ir gerą reputaciją, o šios sąlygos finansų sektoriuje yra itin svarbios sėkmingai veiklai. Pažymėtina ir tai, kad finansinis stabilumas valstybėje priklauso ne tik nuo bankų, bet ir nuo kitų kredito įstaigų, o taip pat ir kredito unijų veiklos efektyvumo. Valstybės finansų sistemos stabilumas, kaip viena iš valstybės gyvavimo sąlygų yra viešasis interesas, kurį privalo užtikrinti valstybė. Todėl asmens, turinčio teisę veikti kredito unijos vardu veikos, susijusios su veikimu (neveikimu) priešingai kredito unijos interesams, kenkia jų autoritetui, pakerta pasitikėjimą visa valstybės finansų sistema ir tai vertintina kaip viešojo intereso pažeidimas. Taigi, nustačius nuteistųjų atitikimą formaliems BK 230 straipsnyje nurodytiems valstybės tarnautojui prilyginto asmens požymiams bei įvertinus nuteistųjų veiksmų reikšmingumą viešiesiems interesams, darytina išvada, kad V. P., N. P., A. D., D. M. ir K. Š. pagrįstai prilyginti valstybės tarnautojams ir yra tinkami BK 229 straipsnio subjektai.

21332. Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, daroma išvada, jog V. P., N. P., A. D., D. M. ir K. Š. veikoje nustatyti visi būtini objektyvieji ir subjektyvieji jiems inkriminuotų nusikalstamų veikų požymiai, todėl V. P., N. P., A. D., D. M. ir K. Š. pagrįstai nuteisti už tai, kad netinkamai atlikdami pareigas, padarė didelę neturtinę žalą ( - ) kredito unijai, o V. P. ir N. P. dar ir iššvaistė ( - ) kredito unijos didelės vertės turtą.

21432.1. Nėra pagrindo sutikti su apeliantais, jog nagrinėjamoje byloje baudžiamoji atsakomybė kaip ultima ratio priemonė netaikytina, ( - ) kredito unijos interesai gali būti užtikrinti civilinės teisės priemonėmis, o nuteistiesiems taikytina kitų teisės šakų (civilinė, drausminė) atsakomybė. Visų pirma, pažymėtina, kad apeliaciniuose skunduose apsiribojama tik Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutarčių citavimu, nors pagal faktines aplinkybes bylos, kuriose buvo priimtos cituojamos nutartys, skiriasi nuo nagrinėjamos bylos (pvz., nuteistojo V. P. gynėjo apeliaciniame skunde cituojamoje Lietuvos apeliacinio teismo nutartyje baudžiamojoje byloje Nr. 1A-452/2005 išteisinimas buvo grindžiamas tuo, kad nebuvo nustatyti sąmoningi kaltinamojo veiksmai iššvaistant turtą, kai nagrinėjamoje byloje nuteistieji patraukti baudžiamojon atsakomybėn už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus). Sprendžiant dėl skirtingų teisės šakų atsakomybių atribojimo įvertintinos konkrečioje nagrinėjamoje byloje nustatytos aplinkybės. Nagrinėjamoje byloje buvo neginčijamai nustatyta, jog paskolos buvo išduotos skolininkams, kurie pagal savo finansines galimybes objektyviai buvo ir tebėra nepajėgūs grąžinti paskolų, reali paskolų grąžinimui užtikrinti įkeisto nekilnojamojo turto vertė yra ženkliai mažesnė už prisiimtų įsipareigojimų dydį, todėl ( - ) kredito unija neturi realios galimybės civilinėmis teisinėmis priemonėmis apginti savo pažeistų interesų. Kaip jau buvo minėta, didelės žalos požymis yra pagrindinis kriterijus skiriantis baudžiamąją atsakomybę nuo kitų atsakomybės formų BK 228, 229 straipsnių kontekste. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad netinkamai atliekant pareigas ( - ) kredito unijai buvo padaryta didelė neturtinio pobūdžio žala, kartu netinkamai atliekant pareigas buvo iššvaistytas didelės vertės ( - ) kredito unijos turtas. Atsižvelgiant į tai, konstatuotina, jog nuteistųjų veika pagal savo pavojingumą yra pasiekusi nusikalstamoms veikoms būdingą pavojingumo laipsnį bei pobūdį, todėl nuteistieji pagrįstai patraukti baudžiamojon atsakomybėn.

21532.2. Atmetant nuteistojo V. P. gynėjo apeliacinio skundo argumentus, jog kredito unijų veikla išduodant paskolas savaime buvo rizikingesnė, o įstaigų vadovams turi būti užtikrinta galimybė priimti rizikingus verslo sprendimus, pažymėtina, kad pagal byloje nustatytas aplinkybes, išduodant paskolas paskolų rizika iš viso nebuvo vertinama ir tai nulėmė nepagrįstai didelės rizikos prisiėmimą. Negalima sutikti ir su tuo, kad ( - ) kredito unijos išduotos rizikingesnės paskolos buvo užtikrintos papildomomis priemonėmis. Apeliantas nepagrįstai teigia, kad iš skolininkų buvo prašoma mokėti didesnes palūkanas, nes 2013 m. lapkričio 5 d. Lietuvos banko tikslinio inspektavimo ataskaitoje Nr. 09-10RN buvo konstatuota, jog S. S. ir V. S. išduotų paskolų atvejais numatyta žymiai mažesnė palūkanų norma nei paprastai, dėl to sandoris kredito unijai buvo ekonomiškai nenaudingas.

21632.3. Taip pat nėra pagrindo pripažinti, jog byloje nesant pareikšto civilinio ieškinio reali žala ( - ) kredito unijai nebuvo padaryta. Skundžiamame nuosprendyje teisingai pažymėta, jog nuteistieji nepagrįstai tapatina žalos faktą su civilinio ieškinio pareiškimu. Pareiškiant civilinį ieškinį tėra realizuojama asmens teisė į žalos atlyginimą. Žalos patyręs asmuo gali pasirinkti, ar baudžiamajame procese pareikšti civilinį ieškinį ar ne, bet tai jokiu būdu negali būti tapatinama su žalos patvirtinimu ar paneigimu, kadangi lygiai taip pat žalą atlyginti asmuo gali prašyti ir civilinio proceso tvarka po baudžiamosios bylos išnagrinėjimo. Kaip matyti iš baudžiamosios bylos medžiagos, ( - ) kredito unija 2016 m. sausio 22 d. raštu Nr. 25 pranešė, jog nereikš civilinio ieškinio baudžiamojoje byloje, bet neatsisako teisės pareikšti civilinį ieškinį civilinio proceso tvarka (12 t., b. l. 152).

21732.4. Nuteistųjų V. P., N. P., A. D., D. M. ir K. Š. kaltės nepaneigia ir tai, kad dalis gauti paskolų gavėjų buvo nuteisti pagal BK 182 straipsnį, o dalis pagal BK 206 straipsnį. Pažymėtina, kad net neteisingų duomenų prašymuose išduoti paskolas nurodymas neatleidžia V. P., N. P., A. D., D. M. ir K. Š. nuo pareigos patikrinti nurodytų duomenų teisingumą, tačiau, kaip jau buvo nurodyta aukščiau, nuteistieji savo pareigas atliko formaliai, tiesiog pasitikėjo nurodytais duomenimis bei netinkamai įvertino skolininkų finansinę būklę, bet jei savo pareigas būtų atlikę tinkamai skolininkams paskolos nebūtų išduotos.

218Dėl sukčiavimo

21933. Skundžiamu nuosprendžiu R. G. nuteista pagal BK 182 straipsnio 2 dalį už tai, kad apgaule savo naudai įgijo didelės vertės svetimą turtą, t. y.

220- ketindama apgaule savo naudai įgyti didelės vertės svetimą turtą – gauti paskolą iš ( - ) kredito unijos savo naudai kito asmens (J. G.) vardu, kurios nenumatė grąžinti, imituojant, kad paskola reikalinga „sodybos paskirties pakeitimui (statybai) / būsto remontui“, siekiant užtikrinti paskolos grąžinimą žymiai mažesnės vertės nekilnojamuoju turtu, susitarė su J. G. ir šios vardu nupirko žemės sklypą, J. G. išduoto įgaliojimo pagrindu pateikė prašymą 216 000 Lt paskolai gauti, neva paskola reikalinga „sodybos paskirties pakeitimui (statybai)“, kurios J. G. neketino nei keisti, nei statyti, bei paskolos J. G. nenumatė grąžinti, nurodė pateiktame prašyme neteisingus duomenis apie J. G. pajamas, po to J. G. vardu pasirašė 2011 m. rugsėjo 5 d. paskolos sutartį Nr. 11-00058, 2011 m. rugsėjo 6 d. hipotekos lakštą, kuriuo buvo įkeistas prieš tai J. G. vardu įsigytas žemės sklypas ir kuriame buvo nurodyta melaginga žemės sklypo vertė – 310 000 Lt, nors jai buvo žinoma, kad tikroji žemės sklypo vertė yra žymiai mažesnė, išmokėjus 2011 m. rugsėjo 7 d. grynaisiais 216 000 Lt, šiais pinigais disponavo savo nuožiūra, nepanaudojo gautos paskolos pagal paskirtį, nevykdė sutartinių įsipareigojimų, nemokėjo palūkanų, organizavo palūkanų mokėjimo ir paskolos dengimo imitavimą nedidelėmis sumomis, taip apgaule savo naudai įgijo didelės vertės svetimą turtą – 62 532,22 Eur ( - ) kredito unijos piniginių lėšų;

221- ketindama apgaule savo naudai įgyti didelės vertės svetimą turtą – gauti paskolą iš ( - ) kredito unijos savo naudai kito asmens (V. Š.) vardu, kurios nenumatė grąžinti, imituojant, kad paskola reikalinga „komerciniam objektui statyti“, siekiant užtikrinti paskolos grąžinimą žymiai mažesnės vertės nekilnojamuoju turtu, susitarė su V. Š., kad ši už piniginį atlygį savo vardu paims iš paskolą, imituojant, kad paskola reikalinga „komerciniam objektui statyti“, kad V. Š. vardu bus nupirktas žemės sklypas, kuris bus įkeistas kredito unijai kaip paskolos grąžinimo užtikrinimo priemonė, po to V. Š., neketindama imti paskolos, pateikė prašymą 280 000 Lt paskolai gauti, neva „komercinio objekto statybai“, kurio neketino statyti, ir paskolos nenumatė grąžinti, nurodant pateiktame prašyme neteisingus duomenis apie įkeičiamą turtą, po to R. G. organizavus žemės sklypo pirkimą už 23 000 Lt, V. Š. 2011 m. rugsėjo 14 d. pirkimo-pardavimo sutartimi šį žemės sklypą įsigijo, 2011 m. rugsėjo 15 d. pasirašė paskolos sutartį Nr. 11-00060, 2011 m. rugsėjo 19 d. hipotekos lakštą, kuriuo užtikrinant V. Š. prisiimtų prievolių vykdymą buvo įkeistas žemės sklypas ir kuriame buvo nurodyta melaginga žemės sklypo vertė – 450 000 Lt, nors buvo žinoma, kad tikroji žemės sklypo vertė yra žymiai mažesnė, 2011 m. rugsėjo 23 d. išmokėjus suteiktą paskolą grynaisiais, V. Š. kartu su R. G. šiais pinigais disponavo savo nuožiūra, nepanaudojo gautos paskolos pagal paskirtį, nevykdė sutartinių įsipareigojimų, nemokėjo palūkanų, organizavo palūkanų mokėjimo ir paskolos dengimo imitavimą nedidelėmis sumomis, taip R. G., veikdama kartu su V. Š., šiai padedant, savo naudai, apgaule įgijo didelės vertės svetimą turtą – 81 040,23 Eur ( - ) kredito unijos piniginių lėšų.

22234. Nors apeliaciniame skunde nuteistoji R. G. nesutinka su apygardos teismo išvadomis pripažįstant ją kalta pagal BK 182 straipsnio 2 dalį ir prašo priimti išteisinamąjį nuosprendį, tačiau visi objektyvieji ir subjektyvieji R. G. inkriminuotų nusikalstamų veikų, numatytų BK 182 straipsnio 2 dalyje, požymiai yra neginčijamai įrodyti.

22334.1. BK 182 straipsnio 2 dalyje numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas apgaule savo ar kitų naudai įgijo didelės vertės svetimą turtą ar turtinę teisę arba didelės mokslinės, istorinės ar kultūrinės reikšmės turinčias vertybes arba išvengė didelės vertės turtinės prievolės, arba ją panaikino, arba sukčiavo dalyvaudamas organizuotoje grupėje. Sukčiaujant apgaulė naudojama kaip turto užvaldymo ar teisės į jį įgijimo būdas, turint tikslą suklaidinti turto savininką, valdytoją ar asmenį, kurio žinioje yra turtas, ir kurie, suklaidinti apgaulės, savanoriškai patys perleidžia turtą ar turtinę teisę kaltininkui, manydami, kad šis turi teisę jį gauti, ir pan. Asmuo gali būti suklaidinamas dėl bet kokių aplinkybių ar faktų, susijusių su turto, turtinės teisės perleidimu kaltininkui arba jo turtinės prievolės išvengimu ar panaikinimu (dėl turto vertės, jo savybių, kaltininko asmenybės, jo įgaliojimų ar ketinimų ir pan.). Apgaulė gali pasireikšti asmenų suklaidinimu pateikiant suklastotus dokumentus, nurodant neteisingus duomenis ir pan. arba nutylint esmines jų apsisprendimui dėl turto, turtinės teisės perleidimo ar turtinės prievolės panaikinimo aplinkybes, turint teisinę pareigą apie jas pranešti. Būtent apgaulės panaudojimas, o taip pat taip pat kreditoriaus galimybių atkurti savo pažeistas teises civilinėmis teisinėmis priemonėmis suvaržymas arba panaikinimas yra esminiai požymiai, skiriantys sukčiavimą kaip nusikalstamą veiką nuo civilinio delikto. Sukčiavimas padaromas tiesiogine tyčia, t. y. kaltininkui suvokiant, kad jis apgaudinėja turto savininką pranešdamas neteisingus duomenis, meluodamas, nutylėdamas ar iškraipydamas esmines aplinkybes, faktus ir pan., numatant, kad taip veikiant asmuo bus suklaidintas, ir norint tokiu būdu įgyti svetimą turtą ar turtinę teisę.

22434.2. Nuteistoji R. G. dėl dukros J. G. paskolos parodė, jog imant paskolą dukra dar mokėsi, bet ji nužiūrėjo žemės sklypą geroje vietoje, kur buvo galima vystyti kaimo turizmą, norėjo sukurti dukrai verslą, tačiau žemės sklypo įsigijimui ir sodybos statyboms trūko pinigų, būtent dėl to kreipėsi į ( - ) kredito uniją, be to, dar norėjo pagerinti kitos neįgalios dukros gyvenimo sąlygas. Kaip tvirtino nuteistoji, paskolą įformino dukros vardu, nes pati turėjo įsiskolinimų, tuo metu J. G. studijavo, jokių pajamų neturėjo, pažymą apie pajamas iš parduodamos žemės ūkio produkcijos surašė tik kaip ateities viziją, ji pateikė duomenis apie savo pačios pajamas, buvo kaip laiduotoja dukrai su savo pajamomis. R. G. neneigė, kad dalį paskolos, t. y. 80 000 Lt panaudojo savo įsiskolinimui padengti, bet tai padarė, nes su įsigytu žemės sklypu atsirado nesklandumų.

22534.3. Taigi, R. G. iš dalies pripažįsta, jog iš ( - ) kredito unijos gavo paskolą dukros J. G. vardu, bet nesutinka su teisiniu savo veikos vertinimu, t. y. kad ji apgaule įgijo didelės vertės turtą. Tačiau nuteistosios apeliaciniame skunde nepagrįstai prašoma R. G. veiką dėl J. G. vardu paimtos paskolos kvalifikuoti pagal BK 207 straipsnį, kuriame numatyta atsakomybė tam, kas apgaule gavo kreditą, paskolą, subsidiją, laidavimo ar banko garantijos raštus arba kitus kreditinius įsipareigojimus. Veika kvalifikuotina kaip kreditinis sukčiavimas pagal BK 207 straipsnį, jei asmuo paskolą gauna panaudojęs apgaulę, bet realiai prisiima paskolos sutartyje numatytus įsipareigojimus. Tačiau jeigu apgaulė naudojama atitinkamoms institucijoms suklaidinti dėl kaltininko teisės gauti paskolą ir jau imdamas paskolą asmuo turėjo tikslą jos negrąžinti, tokia veika kvalifikuojama kaip sukčiavimas pagal BK 182 straipsnį.

22634.4. Nors R. G. tvirtino, kad paskolą ėmė dukros J. G. verslui, tačiau byloje nėra duomenų, patvirtinančių, jog būtų atlikti kokie nors veiksmai kuriant kaimo turizmo verslą. Pirmosios instancijos teisme apklausta J. G. nurodė nesidomėjusi turizmo verslo vykdymu, tai buvo mamos R. G. sumanymas, ji nieko apie tai nežino, taip pat J. G. nieko nežinojo ir apie žemės sklypo pirkimą. Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos 2014 m. lapkričio 5 d. rašte Nr. (5.1.71)-A5-5738 nurodyta, kad dėl žemės sklypo naudojimo paskirties pakeitimo kreiptasi nebuvo (5 t., b. l. 178). Tai, kad R. G. neturėjo tikslo paskolos panaudoti pagal paskirtį turizmo verslui vykdyti patvirtina ir tas faktas, jog R. G. neneigė ženklią dalį paskolos – 80 000 Lt, iš karto panaudojusi savo įsiskolinimams padengti, dalį panaudojusi gyvenamojo būsto remontui, J. G. mokslams, be to, iš gautos paskolos lėšų ir pradžių buvo mokamos paskolos ir palūkanų grąžinimo įmokos. Kartu R. G. pripažino, jog savo vardu nebūtų gavusi paskolos, nes turėjo įsiskolinimų kitoms kredito įstaigoms, todėl prašymą paskolai gauti padavė dukros J. G. vardu. J. G. tuo metu studijavo, nedirbo, tačiau prašyme paskolai gauti R. G. nurodė itin dideles dukros pajamas iš individualios veiklos, nuomos. Prie prašymo paskolai gauti R. G. pridėjo dokumentus, patvirtinančius ne J. G., o jos pačios vertimąsi individualia veikla, iš to gaunamas pajamas. Nors R. G. tvirtino, kad jos pajamos išduodant paskolą J. G. buvo kaip laidavimas, jog paskola bus grąžinta, tačiau paskolos sutartyje laidavimo nėra numatyta. Aiškindama pažymos apie tariamai gautas pajamas iš realizuotos žemės ūkio produkcijos paskirtį R. G. teigė, kad tai tebuvo ketinimas ateityje imtis tokios veiklos, visgi pažymoje aiškiai minimos ne būsimos pajamos, o jau gautos. Taip pat R. G. neneigė, kad būtent ji surado žemės sklypą, kurį pirko dukros J. G. vardu, todėl jai neabejotinai buvo žinoma tikroji žemės sklypo vertė (už žemės sklypą buvo sumokėta 1 500 Lt).

22734.5. Visuma aukščiau aptartų aplinkybių, o būtent tai, kad R. G., turėdama įsiskolinimų kitoms kredito įstaigoms ir negalėdama savo vardu paimti paskolos, kreipėsi į ( - ) kredito uniją J. G. vardu prašydama suteikti paskolą, nurodė melagingus duomenis apie J. G. pajamas, už 1 500 Lt nupirko žemės sklypą, kurį pasiūlė įkeisti ( - ) kredito unijai užtikrinant paskolos grąžinimą ir kurio vertę nurodė ženkliai didesnę, nors realiai nei J. G., nei R. G. net neketino žemės sklype vystyti verslo, taip apgaudama ( - ) kredito uniją dėl savo ketinimų, o gavusi paskolą pinigų pagal paskirtį nepanaudojo, bet išleido savo asmeniniams poreikiams tenkinti, rodo iš anksto susiformavusią R. G. tyčią savo naudai įgyti J. G. vardu išduotą paskolą.

22834.6. Nors R. G. tvirtina ketinusi grąžinti paskolą, bet objektyvūs bylos duomenys to nepatvirtina. Kaip jau buvo minėta, paskolos gavimo metu R. G. turėjo didelių įsiskolinimų, todėl neabejotinai suprato, kad jau paskolos gavimo metu neturi objektyvių galimybių jos grąžinti. R. G. sąmoningą elgesį paskolą neatlygintinai pasisavinti patvirtina ir tai, kad R. G. paskolą panaudojo išimtinai asmeniniams poreikiams tenkinti, o ne verslui kurti ir iš to gauti papildomų pajamų. Nepaisant to, kad R. G. tvirtino ir šiuo metu mokanti įmokas už paskolą, bet, kaip jau buvo nurodyta aukščiau, J. G. paskolos atveju pradelsti mokėjimai buvo susidarę nuo 2012 metų, o pirmosioms įmokoms mokėti buvo naudojamos gautos paskolos lėšos, todėl įmokų mokėjimo atnaujinimas sietinas išskirtinai su ikiteisminio tyrimo vykdymu ir baudžiamosios bylos nagrinėjimu teisme siekiant sušvelninti baudžiamąją atsakomybę ar jos visiškai išvengti. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad priešingai nei teigė R. G., apklausiama pirmosios instancijos teisme J. G. nepripažino esanti ( - ) kredito unijos skolininkė ir neketinanti mokėti paskolos grąžinimo įmokų.

22934.7. Dėl V. Š. paimtos paskolos nuteistoji R. G. kategoriškai neigė kaip nors prisidėjusi prie paskolos paėmimo. Nuteistoji nurodė, kad su V. Š. susipažino dirbdama draudimo kompanijoje, V. Š. domėjosi dėl žemės sklypų, kuriuose būtų galima vykdyti verslą, kadangi R. G. žinojo vieną žemės sklypą, esantį palankioje vietoje, todėl V. Š. nurodė tą sklypą. R. G. neigė, kad pati skambino dėl žemės sklypo, tvirtino nedalyvavusi nei perkant žemės sklypą, nei gaunant paskolą, po kurio laiko paskambinusi V. Š. papasakojo, jog sklypą nusipirko, domėjosi, ar galima žemės sklype vykdyti veiką, po kiek laiko prašė nuvežti į kredito uniją paskolos grąžinimo įmokas.

23034.8. Tačiau R. G. parodymus dėl V. Š. vardu paimtos paskolos paneigia kiti byloje surinkti įrodymai. Pirmosios instancijos teisme apklausta V. Š. parodė, kad su R. G. susipažino nuėjusi apsidrausti gyvybės draudimu, pati R. G. užsiminė norinti pirkti žemės sklypą ir pradėti ten statybas, prašė tai daryti jos vardu, V. Š. sutiko, dar sakė, kad reikės jos vardu paimti paskolą, bet V. Š. pajamos tuo metu siekė tik minimalų mėnesinį uždarbį, todėl V. Š. buvo įsitikinusi, jog paskolos negaus, bet R. G. pažadėjo viską sutvarkyti, pas notarą perkant žemės sklypą nuvyko su R. G., ką daryti ir sakyti unijoje jai taip pat pasakė R. G., unijoje paėmė grynais išduotą paskolą ir pinigus nunešė mašinoje laukusiai R. G.. Teisėjų kolegija neturi pagrindo netikėti V. Š. parodymais, nors R. G. tvirtino, jog V. Š. ją apkalba siekdama išvengti pareigos grąžinti paskolą, bet būtent V. Š., o ne R. G. parodymus patvirtina kiti bylos duomenys. Pirmosios instancijos teisme apklausti žemės sklypo, kuris buvo nupirktas V. Š. vardu, pardavėjai N. B. ir A. B. parodė, kad žemės sklypą pardavė jaunai merginai, bet sandoriui vadovavo kartu buvusi vyresnė moteris, su kuria prieš tai A. B. buvo susitikęs nekilnojamojo turto agentūroje, ši moteris sumokėjo ir pinigus už žemės sklypą. Sandorį tvirtinusi J. P. parodė, kad kartu su V. Š. buvo atvykusi ir R. G..

23134.9. Taip pat teisėjų kolegija neturi pagrindo netikėti V. Š. parodymų dalimi dėl paskolos gavimo R. G. naudai ir gautų pinigų perdavimo R. G.. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad pačios R. G. pozicija dėl jai V. Š. perduotų pinigų buvo nenuosekli. Apklausiama ikiteisminio tyrimo metu R. G., nors ir neigė gavusi pinigus iš V. Š., bet nei apie tą pinigų perdavimo dieną į ligoninę lydėtą A. Š., nei apie autoįvykį, į kurį papuolė, nenurodė (19 t., b. l. 174). R. G. apie A. Š. nieko nenurodė ir tarpusavio akistatos su V. Š. metu, nors tada jau tvirtino papuolusi į autoįvykį ir dėl to negalėjusi gauti iš V. Š. pinigų (19 t., b. l. 124-130). Tačiau pagal R. G. pateiktą eismo įvykio deklaraciją, eismo įvykis įvyko 2011 m. rugsėjo 23 d., 12.30 val., kai pagal kasos dokumentus paskola grynaisiais V. Š. buvo išmokėta 11.27 val. ir iš karto perduota R. G.. Taigi, vėliau įvykęs eismo įvykis nei buvo išmokėta paskola, objektyviai negalėjo sutrukdyti R. G. gauti pinigus iš V. Š.. Nesutampa ir R. G. bei A. Š. parodymai, anot R. G., ji su A. Š. į ligoninę atvažiavo apie 8.30 val., kai A. Š. nurodė į ligoninę atvažiavusios apie 10 val. Atsižvelgiant į R. G. parodymų nenuoseklumą, nustatytus prieštaravimus, R. G. parodymai apie buvimą kartu su A. Š. atmetami kaip jokiais objektyviais duomenimis nepagrįsta gynybinė versija.

23234.10. Atsižvelgiant į aukščiau nustatytas aplinkybes, daroma išvada, jog R. G., susitarusi su V. Š., ketindama šios vardu savo naudai iš ( - ) kredito unijos paimti paskolą, kurios akivaizdu, jog neketino grąžinti, nes tuo metu turėjo ir kitų įsiskolinimų, dėl ko jai kaip ir J. G. atveju paskola nebūtų išduota, nurodė V. Š. pateikti prašymą paskolai gauti, suorganizavo žemės sklypo už 23 000 Lt pirkimą, kuris buvo įkeistas užtikrinant paskolos grąžinimą ir kurio vertė buvo nustatyta ženkliai didesnė nei reali vertė, tokiu būdu suklaidinusi ( - ) kredito uniją tiek dėl paskolos gavėjo, tiek dėl finansinių galimybių grąžinti paskolą, neturėdama tikslo panaudoti paskolos pagal paskirtį, gavusi iš V. Š. išmokėtą grynaisiais paskolą, apgaule įgijo didelės vertės ( - ) kredito unijos turtą.

233Dėl bausmių ir atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės

23435. Apeliaciniuose skunduose iš esmės nėra ginčijamos V. P., N. P., A. D., D. M. ir K. Š. paskirtos bausmės. Tik nuteistosios D. M. gynėjo apeliaciniame skunde atkreipiamas dėmesys į tai, kad D. M. padaryta veika priskirta nesunkių nusikaltimų kategorijai, nors tai yra neatsargus nusikaltimas. Kaip matyti iš skundžiamo nuosprendžio, analogiškai nurodytas ir prie kitų nuteistųjų, tačiau nors ir nurodė netinkamą nusikaltimo kategoriją, pirmosios instancijos teismas pažymėjo, jog nusikaltimas padarytas dėl neatsargumo, be to, iš paskirtos bausmės galima suprasti, jog bausmė buvo skiriama kaip už neatsargų nusikaltimą, todėl tai laikytina nuosprendžio netikslumu, neturėjusi įtakos teisingam bylos išnagrinėjimui ir nesudarančiam pagrindo dar labiau švelninti paskirtų bausmių.

23536. Apeliaciniuose skunduose prašoma atleisti nuteistuosius nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 36 ar 37 straipsnį, bet tokie prašymai yra deklaratyvūs, nepagrįsti objektyviais duomenimis, todėl jų nėra pagrindo tenkinti. Pagal BK 37 straipsnį padaręs nusikaltimą asmuo gali būti teismo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu dėl padarytos žalos dydžio, nusikaltimo dalyko ar kitų nusikaltimo požymių ypatumų veika pripažįstama mažareikšme. Tokiu atveju kaltininko veikoje, formaliai vertinant, yra nusikaltimo sudėtis, tačiau realiai jos pavojingumas yra nedidelis. Veika yra mažareikšmė, kai ji iš esmės nedaro žalos įstatymo saugomoms asmens, visuomenės ar valstybės vertybėms, taip pat kai ji net nesudaro galimybės kilti žalai. Tačiau, kaip matyti iš aukščiau nustatytų aplinkybių, nuteistieji pripažinti kaltais dėl didelės turtinės ir neturtinės žalos padarymo, todėl objektyviai vertinant veika negali būti pripažinta mažareikšme. Tuo tarpu pagal BK 36 straipsnį padaręs nusikalstamą veiką asmuo atleidžiamas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu teismas pripažįsta, kad iki bylos nagrinėjimo teisme šis asmuo ar jo padaryta veika dėl aplinkybių pasikeitimo tapo nepavojingi. Pažymėtina, kad aplinkybės, šalinančios asmens ar veikos pavojingumą, turi atsirasti jau po veikos padarymo, skirtingai nuo BK 37 straipsnio, kai padarymo metu veika buvo mažareikšmė. Išvados apie tai, kad asmuo nustojo būti pavojingas, gali būti padarytos tik iš esmės išnagrinėjus aplinkybių, susijusių su asmeniu, jo gyvenimo ir darbo sąlygomis, pasikeitimą. Padaryta nusikalstama veika gali prarasti pavojingumą dėl objektyvių, nuo kaltininko sąmonės ir valios nepriklausančių veiksnių – atitinkamų politinių, socialinių, ekonominių, organizacinių ir kitų aplinkybių pasikeitimo. Tačiau nei patys nuteistieji nurodė, nei byloje nebuvo nustatyta aplinkybių, patvirtinančių nuteistųjų tokius nuteistųjų asmenybių pasikeitimus, kurie leistų spręsti apie ženkliai mažesnį nuteistųjų pavojingumą nei veikos padarymo metu. Taip pat nėra nustatyta ir aplinkybių, dėl kurių nuteistųjų padarytos veikos šiuo metu būtų vertinamos kaip mažiau pavojingos.

236Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1, 3 punktais, 328 straipsnio 3 punktu,

Nutarė

237Klaipėdos apygardos teismo 2017 m. spalio 31 d. nuosprendį pakeisti.

238Iš nuosprendžio aprašomosios dalies pašalinti V. P., N. P. nusikalstamų veikų, numatytų BK 184 straipsnio 2 dalyje ir 229 straipsnyje, A. D., D. M., K. Š. nusikalstamų veikų, numatytų BK 229 straipsnyje, aplinkybę, jog valstybė patyrė didelės žalos.

239Iš nuosprendžio aprašomosios dalies pašalinti K. Š. nusikalstamos veikos, numatytos BK 229 straipsnyje, aplinkybę, jog ji išduodama paskolas pažeidė Paskolų suteikimo ir administravimo tvarkos 60 ir 62 punktų nuostatas bei atliko V. S. ir A. J. finansinės būklės vertinimą nesant įkeičiamo nekilnojamojo turto vertinimo.

240Nuteistosios R. G. apeliacinį skundą atmesti.

241Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal... 3. N. P. pripažinta kalta padariusi nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos... 4. - pagal BK 184 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimo 2 (dvejiems) metams;... 5. - pagal BK 229 straipsnį 30 MGL (1 129 Eur) dydžio bauda.... 6. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 5 dalies 1, 2 punktais, bausmės subendrintos... 7. Vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 8 punktu, N. P. paskirtos... 8. V. P. pripažintas kaltu padaręs nusikalstamas veikas, numatytas BK 184... 9. - pagal BK 184 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu 1 (vieneriems) metams 6... 10. - pagal BK 229 straipsnį 30 (1 129 Eur) MGL dydžio bauda.... 11. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 5 dalies 1, 2 punktais, bausmės subendrintos... 12. Vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 8 punktu, V. P. paskirtos... 13. A. D. pripažintas kaltu padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 229... 14. D. M. pripažinta kalta padariusi nusikalstamą veiką, numatytą BK 229... 15. K. Š. pripažinta kalta padariusi nusikalstamą veiką, numatytą BK 229... 16. R. G. pripažinta kalta padariusi nusikalstamas veikas, numatytas BK 182... 17. - pagal BK 182 straipsnio 2 dalį (dėl J. G. paskolos) laisvės atėmimu 2... 18. - pagal BK 182 straipsnio 2 dalį (dėl V. Š. paskolos) laisvės atėmimu 2... 19. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 4 dalimi, bausmės subendrintos dalinio... 20. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 9 dalimi, paskirta bausmė subendrinta su... 21. Vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 8 punktu, R. G. paskirtos... 22. Taip pat nuosprendžiu D. V. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 206... 23. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi baudžiamąją bylą,... 24. 1. N. P. nuteista už tai, kad iššvaistė jos žinioje buvusį didelės... 25. būdama valstybės tarnautojui prilygintu asmeniu – kooperatinės bendrovės... 26. 2011 m. gegužės 19 d. I. K. (buvusiai S.) pateikus „( - ) kredito unijai“... 27. 2011 m. rugpjūčio 30 d. R. G. pateikus J. G. vardu „( - ) kredito unijai“... 28. 2011 m. rugsėjo 6 d. R. G. sukurstytai V. Š. (buvusiai L.) pateikus „( - )... 29. 2011 m. rugsėjo 15 d. I. A. pateikus B. A. vardu „( - ) kredito unijai“... 30. 2011 m. rugsėjo 29 d. M. Na. pateikus V. S. vardu „( - ) kredito unijai“... 31. 2011 m. spalio 7 d. A. J., sukurstytam M. Na., pateikus „( - ) kredito... 32. 2. A. D. nuteistas už tai, kad būdamas valstybės tarnautojui prilygintu... 33. būdamas laikotarpiu nuo 2011 m. kovo 2 d. iki 2013 m. gruodžio 19 d.... 34. 2011 m. kovo 10 d. adresu ( - ), neįsitikinus, kad skolininko S. S. 2011 m.... 35. 2011 m. kovo 31 d. adresu ( - ), neįsitikinus, kad skolininko D. V. ir... 36. 2011 m. gegužės 23 d. adresu ( - ), neįsitikinus, kad skolininkės I. K.... 37. 2011 m. rugpjūčio 31 d. adresu ( - ), neįsitikinus, kad skolininkės J. G.... 38. 2011 m. rugsėjo 8 d. adresu ( - ), neįsitikinus, kad skolininkės V. Š. (L.)... 39. 2011 m. rugsėjo 16 d. adresu ( - ), neįsitikinus, kad skolininkės B. A. 2011... 40. 2011 m. rugsėjo 30 d. adresu ( - ), neįsitikinus, kad skolininko V. S. 2011... 41. 2011 m. spalio 7 d. adresu ( - ), neįsitikinus, kad skolininko A. J. 2011 m.... 42. 3. V. P. nuteistas už tai, kad iššvaistė jo žinioje buvusį didelės... 43. būdamas kooperatinės bendrovės „( - ) kredito unija“ (į.k. ( - ),... 44. 2011 m. kovo 9 d. G. M. pateikus S. S. vardu „( - ) kredito unijai“... 45. 2011 m. balandžio 1 d. D. V. pateikus „( - ) kredito unijai“ prašymą 217... 46. 4. D. M. nuteista už tai, kad būdama valstybės tarnautojui prilygintu... 47. laikotarpiu nuo 2011 m. kovo 2 d. iki 2012 m. kovo 20 d. būdama kooperatinės... 48. 2011 m. kovo 10 d. adresu ( - ), neįsitikinus, kad skolininko S. S. 2011 m.... 49. 2011 m. kovo 31 d. adresu ( - ), neįsitikinus, kad skolininko D. V. ir... 50. 2011 m. gegužės 23 d. adresu ( - ), neįsitikinus, kad skolininkės I. K.... 51. 2011 m. rugpjūčio 31 d. adresu ( - ), neįsitikinus, kad skolininkės J. G.... 52. 2011 m. rugsėjo 8 d. adresu ( - ), neįsitikinus, kad skolininkės V. Š.... 53. 2011 m. rugsėjo 16 d. adresu ( - ), neįsitikinus, kad skolininkės B. A. 2011... 54. 2011 m. rugsėjo 30 d., adresu ( - ), neįsitikinus, kad skolininko V. S. 2011... 55. 2011 m. spalio 7 d. adresu ( - ), neįsitikinus, kad skolininko A. J. 2011 m.... 56. 5. K. Š. nuteista už tai, kad būdama valstybės tarnautojui prilygintu... 57. dirbdama laikotarpiu nuo 2010 m. rugpjūčio 4 d. iki 2012 m. balandžio 30 d.... 58. 2011 m. rugsėjo 29 d. adresu ( - ), netinkamai, formaliai, neįsitikinus, kad... 59. 2011 m. spalio 7 d. adresu ( - ), netinkamai, formaliai, neįsitikinus, kad A.... 60. 6. R. G. nuteista už tai, kad:... 61. 6.1. apgaule savo naudai įgijo didelės vertės svetimą turtą, o būtent:... 62. 2011 m. rugpjūčio – rugsėjo mėnesių laikotarpiu, ketindama apgaule savo... 63. 6.2. apgaule savo naudai įgijo didelės vertės svetimą turtą, o būtent:... 64. 2011 m. rugsėjo mėnesį R. G., ketindama apgaule savo naudai įgyti didelės... 65. 7. Nuteistosios N. P. gynėjas advokatas Marius Navickas apeliaciniame skunde... 66. 7.1. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad pirmosios instancijos teismas... 67. 7.2. Gynėjo teigimu, skundžiamas nuosprendis neatitinka imperatyvių BPK 301... 68. 7.3. Nurodoma ir tai, kad baudžiamojoje byloje surašytas kaltinamasis aktas... 69. 7.4. Skunde atkreipiamas dėmesys į tai, kad visus kredito unijos klausimus,... 70. 7.5. Gynėjo nuomone, teismas, nepagrįstai praplėsdamas baudžiamosios... 71. 7.6. Kaip nurodo gynėjas, nustatytas teisinis reglamentavimas paneigia bet... 72. 7.7. Be to, pagal kaltinimą negalima suprasti, ar nusikalstamas yra pačios... 73. 7.8. Apelianto teigimu, 2008 m. rugsėjo 25 d. Lietuvos banko valdybos nutarimu... 74. 7.9. Nurodoma, kad N. P. inkriminuotas Paskolų suteikimo ir administravimo... 75. 7.10. Pažymima, kad Paskolų suteikimo ir administravimo tvarkos 21 punkte... 76. 7.11. Gynėjo vertinimu, nėra pagrindo laikyti veiksmų neteisėtumą... 77. 7.12. Be to, neaišku kokiu pagrindu nuosprendyje konstatuota, kad paskolų... 78. 7.13. Pažymima, kad trimis iš šešių suteiktų paskolų atvejais asmenys,... 79. 7.14. Nesutinkama su pirmosios instancijos teismo pozicija, kad tolimesnis... 80. 7.15. Skunde cituojama Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika, jog netinkama... 81. 7.16. Apibendrinant byloje nustatytas paskolų išdavimo aplinkybes ir teismų... 82. 7.17. Dėl BK 229 straipsnyje numatyto nusikaltimo atkreipiamas dėmesys į... 83. 7.18. Apeliantas nurodo, kad byloje nėra atskleistas būtinasis nusikalstamos... 84. 7.19. Be to, kitas būtinasis nusikalstamos veikos, numatytos BK 229... 85. 7.20. Gynėjo nuomone, nagrinėjamoje byloje nebuvo nustatyta, kad N. P. (tiek... 86. 8. Nuteistasis A. D. apeliaciniame skunde pateikia alternatyvius prašymus: 1)... 87. 8.1. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad pirmosios instancijos teismas, nors ir... 88. 8.2. Nuteistasis nurodo, kad nagrinėjamoje byloje atsižvelgtina į precedento... 89. 8.3. Kaip teigia apeliantas, pagal byloje nustatytas aplinkybes, didelę žalą... 90. 8.4. Taip pat skunde nurodoma, kad A. D. nepagrįstai buvo pripažintas... 91. 8.5. Be to, kaltininkas turi suvokti ir sugebėti įvertinti savo veikos... 92. 8.6. Pažymima ir tai, kad pagal BK 2 straipsnio 3 dalį asmuo atsako pagal... 93. 8.7. Skunde teigiama, kad BK 36 straipsnyje nustatyti du savarankiški... 94. 9. Nuteistojo V. P. gynėjas advokatas Robertas Skėrys apeliaciniame skunde... 95. 9.1. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad skundžiamas nuosprendis yra... 96. 9.2. Apelianto manymu, kad netinkama juridinio asmens valdymo organų ar jų... 97. 9.3. Dėl kaltinimo pagal BK 184 straipsnio 2 dalį visų pirma atkreipiamas... 98. 9.4. Skunde teigiama, kad priimant apkaltinamąjį nuosprendį nebuvo tinkamai... 99. 9.5. Gynėjo tvirtinimu, D. Š. pasinaudojo jos veiksmų neteisėtumo... 100. 9.6. Taip pat nesutinkama su tuo, kad V. P., kaip valdybos pirmininkas buvo... 101. 9.7. Atkreipiamas dėmesys į tai, kad paskolos gavėjo D. V. veiksmai iš BK... 102. 9.8. Kaip teigia apeliantas, V. P. veiksmai patys savaime nesuponavo... 103. 9.9. Apibendrinant išdėstytus apeliacinio skundo argumentus dėl BK 184... 104. 9.10. Taip pat skunde nesutinkama su V. P. nuteisimu pagal BK 229 straipsnį,... 105. 9.11. Be to, V. P. neatitinka BK 229 straipsnyje numatyto nusikaltimo... 106. 9.12. Kita vertus, vadovaujantis Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo... 107. 9.13. Pagal nagrinėjamoje byloje nustatytas aplinkybes, V. P., iki galo... 108. 10. Nuteistosios D. M. gynėjas advokatas Henrikas Mackevičius apeliaciniame... 109. 10.1. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad skundžiamo nuosprendžio dalis dėl... 110. 10.2. Kaip nurodo apeliantas, BK 229 straipsnyje numatyta pavojinga veika... 111. 10.3. Dėl pareigos dalyvauti paskolų komiteto posėdžiuose pažymima, kad... 112. 10.4. Gynėjo nuomone, Kredito unijų įstatymo 48 straipsnyje ir Paskolų... 113. 10.5. Atkreipiamas dėmesys į tai, kad kiekvienos paskolos suteikimas susideda... 114. 10.6. Atsižvelgiant į nustatytą paskolos suteikimo tvarką, D. M.... 115. 10.7. Gynėjo teigimu, net konstatavus, jog D. M. nesilaikė jai nustatytų... 116. 10.8. Apelianto manymu, D. M. netinkamas veikimas nėra tiek pavojingas, kad... 117. 10.9. Taip pat nurodoma, kad D. M. negali būti laikoma BK 229 straipsnyje... 118. 10.10. Skunde nesutinkama su pirmosios instancijos teismo argumentais dėl D.... 119. 10.11. Pažymima, kad didelė žala yra būtinasis BK 229 straipsnyje numatytos... 120. 10.12. Be to, pagal BK 2 straipsnio 4 dalį, asmuo atsako pagal baudžiamąjį... 121. 10.13. Byloje nenustatytas ir teisiškai reikšmingas priežastinis ryšys tarp... 122. 10.14. Bylos nagrinėjimo teisme metu prokuroras pateikė prašymą pakeisti D.... 123. 10.15. Skunde nesutinkama ir su pirmosios instancijos teismo argumentais dėl... 124. 11. Nuteistoji K. Š. apeliaciniame skunde pateikia alternatyvius prašymus: 1)... 125. 11.1. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad skundžiamas nuosprendis neteisėtas... 126. 11.2. Teigiama, kad K. Š. negali būti laikoma BK 229 straipsnyje numatytos... 127. 11.3. K. Š. nurodo, kad ji kredito unijoje dirbo sąskaitų vadybininkės –... 128. 11.4. Taip pat nurodoma, kad K. Š., kaip sąskaitų vadybininkė –... 129. 11.5. Taip pat byloje neįrodyta, kad K. Š. numatė padarinių kilimo... 130. 11.6. Skunde pažymima, kad kaltinime remiamasi Lietuvos banko valdybos 2008 m.... 131. 11.7. Nuteistosios teigimu, jai iškelta baudžiamoji byla vertintina kaip... 132. 11.8. Atkreipiamas dėmesys ir į tai, kad baudžiamoji byla tęsiasi beveik 5... 133. 12. Nuteistoji R. G. apeliaciniame skunde pateikia alternatyvius prašymus: 1)... 134. 12.1. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad apygardos teismas, priimdamas... 135. 12.2. Pažymima, kad konstitucinis teisingumo principas suponuoja reikalavimą... 136. 12.3. Nuteistosios teigimu, nagrinėjamoje byloje priimtas skundžiamas... 137. 12.4. Anot nuteistosios, nagrinėjamoje byloje surašytas kaltinamasis aktas... 138. 12.5. Skunde tvirtinama, kad siekiant užkirsti kelią neteisėtoms veikoms ne... 139. 12.6. R. G. nuomone, nesant nukentėjusiųjų ir pareikštų ieškinių, taip... 140. 12.7. Skunde pažymima ir tai, kad tais atvejais, kai kaltininkas apgaule gauna... 141. 12.8. Skunde dėl V. Š. nusikalstamos veikos epizodo nurodoma, kad V. Š. pati... 142. 12.9. Be to, byla tęsiasi jau beveik 5 metus, per šį laiką labai pablogėjo... 143. 13. Apeliacinės instancijos teismo posėdyje nuteistasis A. D. ir jo gynėja... 144. 14. Nuteistųjų A. D., K. Š. bei nuteistųjų V. P., N. P., D. M. gynėjų... 145. 15. Byloje apeliacinių skundų dėl D. V., I. K., ir I. A. pripažinimo... 146. 16. Nuteistųjų A. D., R. G., K. Š. bei nuteistųjų V. P., N. P., D. M.... 147. 17. Tačiau įvertinus byloje surinktus ir pirmosios instancijos teisme... 148. 17.1. Priešingai nei teigiama apeliaciniuose skunduose, pirmosios instancijos... 149. 17.2. Skundžiamo nuosprendžio turinys iš esmės atitinka jam baudžiamojo... 150. 17.3. Nors nuteistosios R. G. ir nuteistosios N. P. gynėjo apeliaciniuose... 151. 17.4. Taip pat nėra pagrindo sutikti su nuteistosios R. G. ir nuteistosios N.... 152. Dėl turto iššvaistymo ir tarnybos pareigų neatlikimo... 153. 18. Skundžiamu nuosprendžiu N. P. ir V. P. buvo nuteisti pagal BK 184... 154. 19. Nors nuteistieji savo kaltę dėl nepagrįsto ir neteisėto paskolų... 155. 20. Pagal BK 184 straipsnio 2 dalį atsako tas, kas iššvaistė jam patikėtą... 156. 21. Nuteistųjų V. P., N. P., A. D., D. M. ir K. Š. neteisėta veika... 157. 21.1. Byloje nagrinėjamų paskolų išdavimo metu galiojo ( - ) kredito unijos... 158. 21.2. Be aukščiau aptartų paskolos išdavimo procedūros reikalavimų... 159. 21.3. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad savo veikloje kredito unija privalo... 160. 21.4. Taigi, nagrinėjamoje byloje sprendimus dėl paskolų išdavimo... 161. 22. Kaip matyti iš baudžiamosios bylos medžiagos, nuteistieji V. P., N. P.,... 162. 22.1. V. P. ir N. P. baudžiamojon atsakomybėn patraukti kaip ( - ) kredito... 163. 22.2. Tame pačiame 2011 m. kovo 2 d. visuotiniame narių susirinkime į... 164. 22.3. K. Š. pagal 2010 m. rugpjūčio 4 d. darbo sutartį Nr. 23 buvo priimta... 165. 23. Byloje ištyrus skolininkų paskolų bylų duomenis neginčijamai... 166. 23.1. 2011 m. kovo 9 d. S. S. vardu pagal įgaliojimą veikiantis G. M.... 167. 23.2. 2011 m. kovo 29 d. D. V. pateikė prašymą gauti 217 000 Lt paskolą... 168. 23.3. 2011 m. gegužės 19 d. I. K. (S.) pateikė prašymą gauti 150 000 Lt... 169. 23.4. 2011 m. rugpjūčio 30 d. J. G. vardu pagal įgaliojimą veikianti R. G.... 170. 23.5. 2011 m. rugsėjo 6 d. V. Š. (L.) pateikė prašymą gauti 280 000 Lt... 171. 23.6. 2011 m. rugsėjo 15 d. B. A. vardu pagal įgaliojimą veikianti I. A.... 172. 23.7. 2011 m. rugsėjo 29 d. V. S. vardu pagal įgaliojimą veikiantis M. Na.... 173. 23.8. 2011 m. spalio 7 d. A. J. pateikė prašymą gauti 250 000 Lt paskolą... 174. 24. Tačiau ištyrus ( - ) kredito unijoje užvestų kiekvieno iš paskolų... 175. 24.1. 2015 m. vasario 23 d. specialisto išvadoje Nr. 11-3006(14) konstatuota,... 176. 24.2. 2015 m. balandžio 22 d. specialisto išvadoje Nr. 11-3008(14)... 177. 24.3. 2015 m. balandžio 13 d. specialisto išvadoje Nr. 11-3007(14)... 178. 24.4. 2015 m. gegužės 21 d. specialisto išvadoje Nr. 11-3009(14)... 179. 24.5. 2015 m. birželio 10 d. specialisto išvadoje Nr. 11-3010(14)... 180. 24.6. 2015 m. birželio 16 d. specialisto išvadoje Nr. 11-3011(14)... 181. 24.7. 2015 m. birželio 18 d. specialisto išvadoje Nr. 11-3012(14)... 182. 24.8. 2015 m. birželio 23 d. specialisto išvadoje Nr. 11-3013(14)... 183. 25. Atsižvelgiant į aukščiau nurodytas aplinkybes, daroma išvada, kad... 184. 25.1. Visų pirma, skolininkų S. S., D. V., I. K., J. G., V. Š., B. A., V.... 185. 25.2. Taip pat išduodant paskolas būdavo netinkamai įvertinamas paskolos... 186. 25.3. Nors pagal kasos dokumentus skolininkų papildomas pajus būdavo... 187. 26. Įvertinus išduodant paskolas padarytų pažeidimų pobūdį, akivaizdu,... 188. 27. Pažymėtina, kad apeliaciniuose skunduose iš esmės nėra ginčijami... 189. 27.1. Kaip matyti iš aukščiau išsamiai aptartos paskolų išdavimo tvarkos,... 190. 27.2. Galima sutikti, kad Paskolų suteikimo ir administravimo tvarkoje... 191. 27.3. S. S., D. V., I. K., J. G., V. Š., B. A. išduotų paskolų atvejais... 192. 27.4. Kita vertus, nei pagal Paskolų suteikimo ir administravimo tvarkos, nei... 193. 27.5. Vertinant paskolų komiteto vaidmenį paskolų išdavimo procese,... 194. 27.6. Apklausiami pirmosios instancijos teisme nuteistieji A. D. ir D. M.... 195. 27.7. Pagal Lietuvos Respublikos kredito unijų įstatymo 28 straipsnio 3... 196. 27.8. Nors pritariant paskolos išdavimui valdybos sprendime nebūdavo... 197. 28. Atsižvelgiant į aukščiau nustatytų pažeidimų išduodant paskolas... 198. 29. Pažymėtina, kad atsižvelgiant į nuteistųjų užimtas pareigas,... 199. 29.1. V. P. ir N. P. buvo patraukti baudžiamojon atsakomybėn pagal BK 184... 200. 29.2. Pažymėtina, kad BK 184 straipsnyje numatytas nusikaltimas laikomas... 201. 29.3. Nėra pagrindo sutikti su apeliacinių skundų teiginiais, jog... 202. 29.4. BK 229 straipsnio kontekste neturtinio pobūdžio žala suprantama kaip... 203. 29.5. Kredito unija yra kredito įstaiga, turinti licenciją ir besiverčianti... 204. 29.6. Nors skundžiamu nuosprendžiu pripažinta, kad didelė neturtinė žala... 205. 30. BK 16 straipsnio 3 dalyje nurodoma, kad nusikaltimas ar baudžiamasis... 206. 31. Tiek pagal BK 184 straipsnį, tiek pagal BK 229 straipsnį atsako asmuo,... 207. 31.1. Už turto išvaistymą pagal BK 184 straipsnį atsako tik asmuo, kuriam... 208. 31.2. Galima sutikti su apeliantų teiginiais, jog V. P. ir N. P. ne... 209. 31.3. BK 229 straipsnio prasme specialus subjektas yra valstybės tarnautojas... 210. 31.4. Administracinių įgaliojimų turėjimas pagal BK 230 straipsnio 3 dalį... 211. 31.5. Tačiau vien tik to, kad asmuo formaliai atitinka BK 230 straipsnio 3... 212. 31.6. V. P. ir N. P. kaip valdybos, priimančios galutinį sprendimą dėl... 213. 32. Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, daroma išvada, jog V. P., N. P.,... 214. 32.1. Nėra pagrindo sutikti su apeliantais, jog nagrinėjamoje byloje... 215. 32.2. Atmetant nuteistojo V. P. gynėjo apeliacinio skundo argumentus, jog... 216. 32.3. Taip pat nėra pagrindo pripažinti, jog byloje nesant pareikšto... 217. 32.4. Nuteistųjų V. P., N. P., A. D., D. M. ir K. Š. kaltės nepaneigia ir... 218. Dėl sukčiavimo... 219. 33. Skundžiamu nuosprendžiu R. G. nuteista pagal BK 182 straipsnio 2 dalį... 220. - ketindama apgaule savo naudai įgyti didelės vertės svetimą turtą –... 221. - ketindama apgaule savo naudai įgyti didelės vertės svetimą turtą –... 222. 34. Nors apeliaciniame skunde nuteistoji R. G. nesutinka su apygardos teismo... 223. 34.1. BK 182 straipsnio 2 dalyje numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas... 224. 34.2. Nuteistoji R. G. dėl dukros J. G. paskolos parodė, jog imant paskolą... 225. 34.3. Taigi, R. G. iš dalies pripažįsta, jog iš ( - ) kredito unijos gavo... 226. 34.4. Nors R. G. tvirtino, kad paskolą ėmė dukros J. G. verslui, tačiau... 227. 34.5. Visuma aukščiau aptartų aplinkybių, o būtent tai, kad R. G.,... 228. 34.6. Nors R. G. tvirtina ketinusi grąžinti paskolą, bet objektyvūs bylos... 229. 34.7. Dėl V. Š. paimtos paskolos nuteistoji R. G. kategoriškai neigė kaip... 230. 34.8. Tačiau R. G. parodymus dėl V. Š. vardu paimtos paskolos paneigia kiti... 231. 34.9. Taip pat teisėjų kolegija neturi pagrindo netikėti V. Š. parodymų... 232. 34.10. Atsižvelgiant į aukščiau nustatytas aplinkybes, daroma išvada, jog... 233. Dėl bausmių ir atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės... 234. 35. Apeliaciniuose skunduose iš esmės nėra ginčijamos V. P., N. P., A. D.,... 235. 36. Apeliaciniuose skunduose prašoma atleisti nuteistuosius nuo baudžiamosios... 236. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso... 237. Klaipėdos apygardos teismo 2017 m. spalio 31 d. nuosprendį pakeisti.... 238. Iš nuosprendžio aprašomosios dalies pašalinti V. P., N. P. nusikalstamų... 239. Iš nuosprendžio aprašomosios dalies pašalinti K. Š. nusikalstamos veikos,... 240. Nuteistosios R. G. apeliacinį skundą atmesti.... 241. Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą....