Byla 2K-38-788/2019
Dėl Klaipėdos apygardos teismo 2017 m. spalio 31 d. nuosprendžio ir Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2018 m. birželio 26 d. nutarties

1Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Gabrielės Juodkaitės-Granskienės (kolegijos pirmininkė), Artūro Pažarskio ir Olego Fedosiuko (pranešėjas),

2teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo V. P. ir jo gynėjo advokato Roberto Skėrio, nuteistosios R. G. gynėjo advokato Arūno Bertulio, nuteistojo A. D., nuteistosios K. Š., nuteistosios D. M. gynėjo advokato Henriko Mackevičiaus, nuteistosios N. P. gynėjo advokato Mariaus Navicko kasacinius skundus dėl Klaipėdos apygardos teismo 2017 m. spalio 31 d. nuosprendžio ir Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2018 m. birželio 26 d. nutarties.

3Klaipėdos apygardos teismo 2017 m. spalio 31 d. nuosprendžiu:

4N. P. nuteista pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 184 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu dvejiems metams; 229 straipsnį 30 MGL (1129 Eur) dydžio bauda. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 5 dalies 1, 2 punktais, bausmes subendrinus apėmimo būdu, N. P. paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas dvejiems metams. Vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 8 punktu, paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas vieneriems metams, įpareigojant N. P. neišvykti iš gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistosios priežiūrą vykdančios institucijos leidimo;

5V. P. nuteistas pagal BK 184 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu vieneriems metams šešiems mėnesiams; 229 straipsnį 30 MGL (1129 Eur) dydžio bauda. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 5 dalies 1, 2 punktais, bausmes subendrinus apėmimo būdu, V. P. paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas vieneriems metams šešiems mėnesiams. Vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 8 punktu, paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas vieneriems metams, įpareigojant V. P. neišvykti iš gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo;

6A. D. nuteistas pagal BK 229 straipsnį 25 MGL (941,50 Eur) dydžio bauda;

7D. M. nuteista pagal BK 229 straipsnį 20 MGL (753 Eur) dydžio bauda;

8K. Š. nuteista pagal BK 229 straipsnį 15 MGL (565 Eur) dydžio bauda;

9R. G. nuteista pagal BK 182 straipsnio 2 dalį (dėl J. G. paskolos) laisvės atėmimu dvejiems metams; 182 straipsnio 2 dalį (dėl V. Š. paskolos) laisvės atėmimu dvejiems metams. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 4 dalimi, bausmes subendrinus dalinio sudėjimo būdu, R. G. paskirta subendrinta bausmė – laisvės atėmimas dvejiems metams šešiems mėnesiams. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 9 dalimi, bausmę subendrinus su Klaipėdos apygardos teismo 2017 m. vasario 24 d. nusprendžiu paskirta 200 MGL dydžio bauda, R. G. paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas dvejiems metams šešiems mėnesiams ir 200 MGL dydžio bauda. Vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 8 punktu, paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas dvejiems metams, įpareigojant R. G. neišvykti iš gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistosios priežiūrą vykdančios institucijos leidimo.

10Tuo pačiu nuosprendžiu buvo nuteisti D. V., V. Š., A. J., M. N., I. K., I. A.. Dėl jų kasacinių skundų negauta.

11Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2018 m. birželio 26 d. nutartimi:

12Nuteistosios R. G. apeliacinis skundas atmestas. Iš dalies patenkinus nuteistųjų A. D., K. Š. ir nuteistųjų V. P., N. P., D. M. gynėjų apeliacinius skundus, Klaipėdos apygardos teismo 2017 m. spalio 31 d. nuosprendis pakeistas: iš nuosprendžio aprašomosios dalies pašalinta V. P., N. P. nusikalstamų veikų, nustatytų BK 184 straipsnio 2 dalyje, 229 straipsnyje, A. D., D. M., K. Š. nusikalstamų veikų, nustatytų BK 229 straipsnyje, aplinkybė, kad valstybė patyrė didelę žalą, taip pat K. Š. nusikalstamos veikos, nustatytos BK 229 straipsnyje, aplinkybė, kad ji, išduodama paskolas, pažeidė Paskolų suteikimo ir administravimo tvarkos 60 ir 62 punktų nuostatas bei atliko V. S. ir A. J. finansinės būklės vertinimą nesant įkeičiamo nekilnojamojo turto vertinimo. Kita nuosprendžio dalis palikta nepakeista.

13Teisėjų kolegija

Nustatė

14I. Bylos esmė

151. Nagrinėjamoje byloje:

161.1. N. P. pagal BK 184 straipsnio 2 dalį, 229 straipsnį nuteista už tai, kad, būdama valstybės tarnautojui prilygintas asmuo – kooperatinės bendrovės P, iki 2011 m. lapkričio 28 d. pavadinimas – ( - ) (toliau – ir P, kredito unija), nuo 2011 m. sausio 14 d. iki 2013 m. gruodžio 19 d. administracijos vadovė ir nuo 2011 m. balandžio 20 d. iki 2013 m. gruodžio 19 d. valdybos pirmininkė, savo einamų pareigų pagrindu būdama atsakinga už visą P veiklą bei būdama materialiai atsakinga už savo žinioje esantį P turtą, pagal 1995 m. vasario 21 d. Lietuvos Respublikos kredito unijų įstatymo Nr. I-796 28 straipsnio 3 dalies 6 punkto nuostatas kaip kredito unijos valdybos narė būdama atsakinga už P vardu priimtus sprendimus dėl ilgalaikių paskolų suteikimo, privalėdama pagal 2011 m. balandžio 26 d. P valdybos posėdžio protokolu Nr. 15 patvirtintų P valdybos darbo reglamento 4.2.1 ir 4.2.4 punktų nuostatas „dalyvauti valdybos posėdžiuose ir savo darbą atlikti protingai, rūpestingai ir sąžiningai, atsižvelgiant į Kredito unijos ir jos narių interesus“, pažeisdama Kredito unijų įstatymo 48 straipsnio ir 2011 m. sausio 6 d. P valdybos posėdžio protokolu Nr. 1 patvirtintos Paskolų suteikimo ir administravimo tvarkos 12 punkto nuostatas, 2002 m. rugsėjo 10 d. Lietuvos Respublikos finansų įstaigų įstatymo Nr. IX-1068 31 straipsnio 3 dalies 1 ir 2 punktų nuostatas, 2008 m. rugsėjo 25 d. Lietuvos banko valdybos nutarimu Nr. 149 patvirtintų Vidaus kontrolės ir rizikos vertinimo (valdymo) organizavimo nuostatų 19 ir 24 punktų nuostatas, Paskolų suteikimo ir administravimo tvarkos 28, 60 ir 62 punktų nuostatas, privalėdama užtikrinti svetimo – P turto, esančio savo žinioje, saugumą, nesant duomenų apie skolininkų pajamų šaltinius už paskutinius 6 mėnesius bei duomenų apie pajamų šaltinius, iš kurių bus vykdomi prisiimti finansiniai įsipareigojimai kredito unijai, nesant duomenų apie turimus įsiskolinimus kitoms kredito ir finansų įstaigoms, nesant įkeičiamo nekilnojamojo turto vertinimo, neįsitikinusi, kad skolininko finansinė bei ekonominė būklė ir jos prognozės leidžia tikėtis, kad jis sugebės įvykdyti prisiimtus įsipareigojimus, kad išduodama paskola neviršija 70 procentų įkeičiamo žemės sklypo vertės, kad skolininkui skolinama ne daugiau kaip dešimteriopo jo pajinio įnašo dydžio suma, neišsiaiškinusi priežasčių dėl paskolų suteikimo skolininkams per įgaliotus asmenis, nuo 2011 m. gegužės 19 d. iki 2011 m. spalio 17 d. 6 atvejais netinkamai, formaliai atliko savo pareigas, t. y. kartu su P valdybos nariais D. A. ir S. K., pritariant Paskolų komiteto sprendimui, priėmė neteisėtus sprendimus dėl paskolų suteikimo I. K. (S.), J. G., V. Š. (L.), B. A., V. S. ir A. J., ir taip iššvaistė didelės vertės savo žinioje esantį svetimą turtą – 379 211,28 Eur P lėšų, dėl to sumenkino P, vykdančios licencijuojamą veiklą – indėlių ar kitų grąžintinų lėšų priėmimą ir jų skolinimą – bei prisiimančios su tuo susijusią riziką ir atsakomybę, autoritetą bei prestižą ir sukėlė nepasitikėjimą P, kaip kredito įstaiga, sugebančia skaidriai, patikimai ir saugiai administruoti bei tvarkyti jai patikimas klientų lėšas, dėl to P patyrė didelę žalą.

171.2. V. P. pagal BK 184 straipsnio 2 dalį, 229 straipsnį nuteistas už tai, kad, būdamas valstybės tarnautojui prilygintas asmuo – nuo 2005 m. kovo 19 d. iki 2011 m. sausio 17 d. P administracijos vadovas ir nuo 2005 m. kovo 19 d. iki 2011 m. balandžio 20 d. valdybos pirmininkas, savo einamų pareigų pagrindu būdamas atsakingas už P vardu priimtus sprendimus dėl ilgalaikių paskolų suteikimo bei būdamas materialiai atsakingas už savo žinioje esantį P turtą, privalėdamas pagal 2009 m. rugpjūčio 30 d. P valdybos posėdžio protokolu Nr. 37 patvirtintų P valdybos darbo reglamento 4.2.1 ir 4.2.4 punktų nuostatas „dalyvauti valdybos posėdžiuose ir savo darbą atlikti protingai, rūpestingai ir sąžiningai, atsižvelgiant į Kredito unijos ir jos narių interesus“, pažeisdamas Kredito unijų įstatymo 48 straipsnio ir Paskolų suteikimo ir administravimo tvarkos 12 punkto nuostatas, Finansų įstaigų įstatymo 31 straipsnio 3 dalies 1 ir 2 punktų nuostatas, Vidaus kontrolės ir rizikos vertinimo (valdymo) organizavimo nuostatų 19 ir 24 punktų nuostatas, Paskolų suteikimo ir administravimo tvarkos 28, 60 ir 62 punktų nuostatas, privalėdamas užtikrinti svetimo – P turto, esančio savo žinioje, saugumą, nesant duomenų apie skolininkų pajamų šaltinius už paskutinius 6 mėnesius bei duomenų apie pajamų šaltinius, iš kurių bus vykdomi prisiimti finansiniai įsipareigojimai kredito unijai, nesant duomenų apie turimus įsiskolinimus kitoms kredito ir finansų įstaigoms, nesant įkeičiamo nekilnojamojo turto vertinimo, neįsitikinęs, kad skolininko finansinė bei ekonominė būklė ir jos prognozės leidžia tikėtis, kad jis sugebės įvykdyti prisiimtus įsipareigojimus, kad išduodama paskola neviršija 70 procentų įkeičiamo žemės sklypo vertės, kad skolininkui skolinama ne daugiau kaip dešimteriopo jo pajinio įnašo dydžio suma, neišsiaiškinęs priežasčių dėl paskolų suteikimo skolininkams per įgaliotus asmenis, nuo 2011 m. kovo 9 d. iki 2011 m. balandžio 20 d. 2 atvejais netinkamai, formaliai atliko savo pareigas, t. y., pritariant Paskolų komiteto sprendimui, priėmė neteisėtus sprendimus dėl paskolų suteikimo S. S. ir D. V., ir taip iššvaistė didelės vertės savo žinioje esantį svetimą turtą – 111 594,03 Eur P lėšų, dėl to sumenkino P autoritetą bei prestižą ir sukėlė nepasitikėjimą P, kaip kredito įstaiga, dėl to P patyrė didelę žalą.

181.3. A. D. pagal BK 229 straipsnį nuteistas už tai, kad, būdamas valstybės tarnautojui prilygintas asmuo – nuo 2011 m. kovo 2 d. iki 2013 m. gruodžio 19 d. P Paskolų komiteto pirmininkas ir savo einamų pareigų pagrindu turėdamas įgaliojimus P vardu tvirtinti finansinės skolininko, laiduotojo būklės įvertinimo rezultatus bei priimti sprendimus pritarti paskolos suteikimui, privalėdamas pagal 2011 m. kovo 4 d. P Paskolų komiteto posėdžio protokolu Nr. 7 patvirtintų P Paskolų komiteto darbo reglamento 5.1.1 ir 5.1.3 punktų nuostatas „organizuoti paskolų komiteto darbą ir šaukti paskolų komiteto posėdžius, sudaryti jų darbotvarkę“, 4.2.1 ir 4.2.4 punktų nuostatas „dalyvauti paskolų komiteto posėdžiuose ir savo darbą atlikti protingai, rūpestingai ir sąžiningai“, pažeisdamas Kredito unijų įstatymo 48 straipsnio ir Paskolų suteikimo ir administravimo tvarkos 12 punkto nuostatas, Vidaus kontrolės ir rizikos vertinimo (valdymo) organizavimo nuostatų 19 ir 24 punktų nuostatas, Paskolų suteikimo ir administravimo tvarkos 28, 60 ir 62 punktų nuostatas, P Paskolų komiteto darbo reglamento 3.1.3, 3.1.4 ir 3.1.6 punktų nuostatas, nuo 2011 m. kovo 10 d. iki 2011 m. spalio 7 d. 8 atvejais netinkamai, formaliai atliko savo pareigas, t. y. neįsitikinęs, kad skolininkų ir atskirais atvejais laiduotojų finansinės būklės vertinimai atlikti tinkamai, nesant duomenų apie skolininkų pajamų šaltinius už paskutinius 6 mėnesius bei duomenų apie pajamų šaltinius, iš kurių bus vykdomi prisiimti finansiniai įsipareigojimai kredito unijai, nesant įkeičiamo nekilnojamojo turto vertinimo ir pats jo neatlikęs, neįsitikinęs, kad skolininkams skolinama ne daugiau kaip dešimteriopo jų pajinio įnašo dydžio suma, neišsiaiškinęs priežasčių dėl paskolų suteikimo skolininkams per įgaliotus asmenis, kartu su Paskolų komiteto nariais D. M. (K.) ir M. N. nepagrįstai patvirtino finansinės skolininkų būklės įvertinimo rezultatus bei priėmė sprendimus pritarti paskolų išdavimui S. S., D. V., I. K., J. G., V. Š., B. A., V. S. ir A. J., įkeičiant nekilnojamąjį turtą, įforminant šiuos sprendimus P Paskolų komiteto posėdžio protokolais, leidžiančiais P valdybai svarstyti ir priimti sprendimus dėl paskolų suteikimo, dėl to P valdybai nutarus suteikti skolininkams paskolas, P prisiėmė nepaprastai didelę riziką, lėmusią reikšmingų nuostolių atsiradimą, taip A. D. sumenkino P autoritetą bei prestižą ir sukėlė nepasitikėjimą P, kaip kredito įstaiga, dėl to P patyrė didelę žalą.

191.4. D. M. pagal BK 229 straipsnį nuteista už tai, kad, būdama valstybės tarnautojui prilygintas asmuo – nuo 2011 m. kovo 2 d. iki 2012 m. kovo 20 d. P Paskolų komiteto narė ir savo einamų pareigų pagrindu turėdama įgaliojimus P vardu tvirtinti finansinės skolininko, laiduotojo būklės įvertinimo rezultatus bei priimti sprendimus pritarti paskolos suteikimui, privalėdama pagal 2011 m. kovo 4 d. P Paskolų komiteto posėdžio protokolu Nr. 7 patvirtintų P Paskolų komiteto darbo reglamento 4.2.1 ir 4.2.4 punktų nuostatas „dalyvauti paskolų komiteto posėdžiuose ir savo darbą atlikti protingai, rūpestingai ir sąžiningai“, pažeisdama Kredito unijų įstatymo 48 straipsnio ir Paskolų suteikimo ir administravimo tvarkos 12 punkto nuostatas, Finansų įstaigų įstatymo 31 straipsnio 3 dalies 1 ir 2 punktų nuostatas, Vidaus kontrolės ir rizikos vertinimo (valdymo) organizavimo nuostatų 19 ir 24 punktų nuostatas, Paskolų suteikimo ir administravimo tvarkos 28, 60 ir 62 punktų nuostatas, P Paskolų komiteto darbo reglamento 3.1.3, 3.1.4 ir 3.1.6 punktų nuostatas, nuo 2011 m. kovo 10 d. iki 2011 m. spalio 7 d. 8 atvejais netinkamai, formaliai atliko savo pareigas, t. y. neįsitikinusi, kad skolininkų ir atskirais atvejais laiduotojų finansinės būklės vertinimai atlikti tinkamai, kad skolininkams skolinama ne daugiau kaip dešimteriopo jų pajinio įnašo dydžio suma, neatlikusi įkeičiamo turto vertinimo, neišsiaiškinusi priežasčių dėl paskolų suteikimo skolininkams per įgaliotus asmenis, kartu su Paskolų komiteto pirmininku A. D. ir nariu M. N. nepagrįstai patvirtino finansinės skolininkų būklės įvertinimo rezultatus bei priėmė sprendimus pritarti paskolų išdavimui S. S., D. V., I. K., J. G., V. Š., B. A., V. S. ir A. J., įkeičiant nekilnojamąjį turtą, įforminant šiuos sprendimus P Paskolų komiteto posėdžio protokolais, leidžiančiais P valdybai svarstyti ir priimti sprendimus dėl paskolų suteikimo, dėl to P valdybai nutarus suteikti skolininkams paskolas, P prisiėmė nepaprastai didelę riziką, lėmusią reikšmingų nuostolių atsiradimą, taip D. M. sumenkino P autoritetą bei prestižą ir sukėlė nepasitikėjimą P, kaip kredito įstaiga, dėl to P patyrė didelę žalą.

201.5. K. Š. pagal BK 229 straipsnį nuteista už tai, kad, būdama valstybės tarnautojui prilygintas asmuo, nuo 2010 m. rugpjūčio 4 d. iki 2012 m. balandžio 30 d. P sąskaitų vadybininkė-kasininkė ir savo einamų pareigų pagrindu turėdama įgaliojimus P vardu atlikti finansinės skolininko, laiduotojo būklės įvertinimą, pažeisdama Kredito unijų įstatymo 48 straipsnio ir Paskolų suteikimo ir administravimo tvarkos 12 punkto nuostatas, Finansų įstaigų įstatymo 31 straipsnio 3 dalies 1 ir 2 punktų nuostatas, Vidaus kontrolės ir rizikos vertinimo (valdymo) organizavimo nuostatų 19 ir 24 punktų nuostatas, Paskolų suteikimo ir administravimo tvarkos 28 ir 30 punktų nuostatas, nuo 2011 m. rugsėjo 29 d. iki 2011 m. spalio 7 d. 2 atvejais netinkamai, formaliai atliko savo pareigas, t. y. nesant duomenų apie skolininkų pajamų šaltinius už paskutinius 6 mėnesius bei duomenų apie pajamų šaltinius, iš kurių bus vykdomi prisiimti finansiniai įsipareigojimai kredito unijai, nesant duomenų apie darbovietę ir gyvenamąją vietą, nesant įkeičiamo nekilnojamojo turto vertinimo, neįsitikinusi, kad skolininkams skolinama ne daugiau kaip dešimteriopo jų pajinio įnašo dydžio suma, neišsiaiškinusi priežasčių dėl paskolos suteikimo skolininkui per įgaliotą asmenį, atliko skolininkų V. S. ir A. J. finansinės būklės vertinimą ir jų finansinę būklę įvertino kaip „gerą“, dėl to P Paskolų komitetui pritarus ir P valdybai nutarus suteikti paskolas skolininkams, P prisiėmė nepaprastai didelę riziką, lėmusią reikšmingų nuostolių atsiradimą, taip K. Š. sumenkino P autoritetą bei prestižą ir sukėlė nepasitikėjimą P, kaip kredito įstaiga, dėl to P patyrė didelę žalą.

211.6. R. G. pagal BK 182 straipsnio 2 dalį nuteista už tai, kad apgaule savo naudai įgijo didelės vertės svetimą turtą – 62 532,22 Eur P lėšų, t. y. ketindama apgaule savo naudai įgyti didelės vertės svetimą turtą – gauti paskolą iš P savo naudai kito asmens (J. G.) vardu, kurios nenumatė grąžinti, imituojant, kad paskola reikalinga „sodybos paskirties pakeitimui (statybai) / būsto remontui“, siekiant užtikrinti paskolos grąžinimą žymiai mažesnės vertės nekilnojamuoju turtu, susitarė su J. G. ir šios vardu nupirko žemės sklypą, J. G. išduoto įgaliojimo pagrindu pateikė prašymą gauti 216 000 Lt (62 557,92 Eur) paskolą, neva paskola reikalinga „sodybos paskirties pakeitimui (statybai)“, kurios J. G. neketino nei keisti, nei statyti, bei paskolos J. G. nenumatė grąžinti, nurodė pateiktame prašyme neteisingus duomenis apie J. G. pajamas, po to J. G. vardu pasirašė 2011 m. rugsėjo 5 d. paskolos sutartį Nr. 11-00058, 2011 m. rugsėjo 6 d. hipotekos lakštą, kuriuo buvo įkeistas prieš tai J. G. vardu įsigytas žemės sklypas ir kuriame buvo nurodyta melaginga žemės sklypo vertė – 310 000 Lt (89 782,21 Eur), nors jai buvo žinoma, kad tikroji žemės sklypo vertė yra žymiai mažesnė, išmokėjus 2011 m. rugsėjo 7 d. grynaisiais 216 000 Lt (62 557,92 Eur), šiais pinigais disponavo savo nuožiūra, nepanaudojo gautos paskolos pagal paskirtį, nevykdė sutartinių įsipareigojimų, nemokėjo palūkanų, organizavo palūkanų mokėjimo ir paskolos dengimo imitavimą nedidelėmis sumomis. Be to, R. G. pagal BK 182 straipsnio 2 dalį nuteista už tai, kad apgaule savo naudai įgijo didelės vertės svetimą turtą – 81 040,23 Eur P lėšų, t. y. ketindama apgaule savo naudai įgyti didelės vertės svetimą turtą – gauti paskolą iš P savo naudai kito asmens (V. Š.) vardu, kurios nenumatė grąžinti, imituojant, kad paskola reikalinga „komerciniam objektui statyti“, siekiant užtikrinti paskolos grąžinimą žymiai mažesnės vertės nekilnojamuoju turtu, susitarė su V. Š., kad ši už piniginį atlygį savo vardu paims iš kredito unijos paskolą, imituojant, kad paskola reikalinga „komerciniam objektui statyti“, kad V. Š. vardu bus nupirktas žemės sklypas, kuris bus įkeistas kredito unijai kaip paskolos grąžinimo užtikrinimo priemonė, po to V. Š., neketindama imti paskolos, pateikė prašymą gauti 280 000 Lt (81 093,61 Eur) paskolą neva „komercinio objekto statybai“, kurio neketino statyti, ir paskolos nenumatė grąžinti, nurodant pateiktame prašyme neteisingus duomenis apie įkeičiamą turtą, po to, R. G. organizavus žemės sklypo pirkimą už 23 000 Lt (6661,26 Eur), V. Š. 2011 m. rugsėjo 14 d. pirkimo–pardavimo sutartimi šį žemės sklypą įsigijo, 2011 m. rugsėjo 15 d. pasirašė paskolos sutartį Nr. 11-00060, 2011 m. rugsėjo 19 d. hipotekos lakštą, kuriuo užtikrinant V. Š. prisiimtų prievolių vykdymą buvo įkeistas žemės sklypas ir kuriame buvo nurodyta melaginga žemės sklypo vertė – 450 000 Lt (130 329,01 Eur), nors buvo žinoma, kad tikroji žemės sklypo vertė yra žymiai mažesnė, 2011 m. rugsėjo 23 d. išmokėjus suteiktą paskolą grynaisiais, V. Š. kartu su R. G. šiais pinigais disponavo savo nuožiūra, nepanaudojo gautos paskolos pagal paskirtį, nevykdė sutartinių įsipareigojimų, nemokėjo palūkanų, organizavo palūkanų mokėjimo ir paskolos dengimo imitavimą nedidelėmis sumomis.

22II.

23Apeliacinės instancijos teismo nuosprendžio esmė

242. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs bylą pagal nuteistųjų A. D., K. Š., R. G. ir nuteistųjų V. P., N. P., D. M. gynėjų apeliacinius skundus, be kita ko, konstatavo, kad nors pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu pripažinta, jog didelė neturtinė žala buvo padaryta valstybei ir P, tačiau nei kaltinime, nei nuosprendyje nenurodyta, kuo pasireiškė didelės neturtinės žalos padarymas valstybei. Šis teismas pažymėjo, kad vien tos aplinkybės, jog pagal kaltinimą P priklauso Lietuvos Respublikos bankų sistemai, nepakanka, kad būtų konstatuota padaryta didelė neturtinė žala valstybei, o kitų aplinkybių, rodančių galimą didelės neturtinės žalos padarymą valstybei, byloje nenustatyta. Kartu apeliacinės instancijos teismas nurodė, kad K. Š. buvo nepagrįstai inkriminuota, jog ji netinkamai, formaliai atlikdama skolininkų V. S. ir A. J. finansinės būklės vertinimą, nors nebuvo pateikta įkeičiamo turto vertinimo, pažeidė P Paskolų suteikimo ir administravimo tvarkos 60 ir 62 punktų nuostatas.

25III. Kasacinių skundų ir atsiliepimo į juos argumentai

263. Kasaciniu skundu nuteistasis V. P. ir jo gynėjas advokatas R. Skėrys prašo panaikinti nuosprendį bei apeliacinės instancijos teismo nutartį ir bylą V. P. nutraukti. Kasatoriai skunde nurodo:

273.1. Teismai pripažino V. P. kaltu pagal BK 184 straipsnio 2 dalį, 229 straipsnio 1 dalį, nesant jo veiksmuose šių nusikalstamų veikų požymių. V. P. nepagrįstai buvo pripažintas turto iššvaistymo (BK 184 straipsnis) specialiuoju subjektu, nes balsuojant „už“ dėl jam inkriminuotų paskolų suteikimo ir šių paskolų suteikimo laikotarpiu kredito unijos turtas buvo administracijos vadovės N. P. žinioje ir ji buvo už šį turtą materialiai atsakinga. V. P. baudžiamoji atsakomybė dėl minėtų paskolų suteikimo negalėjo kilti ir kaip kredito unijos valdybos pirmininkui, nes jo įgaliojimai paskolų suteikimo metu buvo faktiškai pasibaigę. V. P. taip pat nepagrįstai buvo prilygintas valstybės tarnautojui, nes neatitiko BK 230 straipsnyje nurodytų požymių, t. y. buvo privataus ūkio subjekto – kredito unijos, kurios veikla nėra susijusi su viešojo intereso tenkinimu, o teikiamos paslaugos susijusios išimtinai su jos pačios narių interesais, valdybos narys, valdybos pirmininko pareigas ėjo visuomeniniais pagrindais, negaudamas darbo užmokesčio. Teismų sprendimuose neatsakyta, kodėl V. P. pritarimas sudaromiems paskolų sandoriams buvo vertinamas pagal valstybės tarnautojams taikomus standartus. Už pareigų nevykdymą ar netinkamą vykdymą V. P. pareigą atlyginti jo galimai neteisėtais veiksmais padarytą žalą bei šios pareigos teisinį pagrindą nustato civilinės teisės normos.

283.2. V. P. veiksmuose balsuojant „už“ dėl paskolų suteikimo nebuvo tiesioginės tyčios iššvaistyti kredito unijos turtą, tarp jo veiksmų ir kredito unijai padarytos žalos nėra tiesioginio priežastinio ryšio. Iš Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016 m. vasario 23 d. baudžiamojo įsakymo matyti, kad pagal BK 229 straipsnį nuteista kredito unijos valdybos narė ir paskolų vadybininkė D. Š. buvo atsakinga už skolininkų ir laiduotojų finansinės būklės vertinimą, ir būtent jos neteisėti veiksmai, kuriais buvo suklaidintas kredito unijos Paskolų komitetas ir valdyba, labiausiai turėjo įtakos sprendimui dėl paskolų suteikimo D. V. ir S. S.. V. P. elgėsi sąžiningai, laikydamasis įstatymų nuostatų, „už“ dėl paskolų suteikimo D. V. ir S. S. balsavo ne siekdamas asmeninės naudos ar pakenkti kredito unijos interesams, bet būdamas suklaidintas D. Š., kaip nusikaltimo vykdytojos, veikusios per savo veiksmų negalėjusius suprasti asmenis (tarpinis vykdymas).

293.3. Teismai nesilaikė BK 20 straipsnio 5 dalies reikalavimų, nes fragmentiškai, nenuosekliai ir vienpusiškai vertino bylos įrodymus, neindividualizavo V. P. veiksmų ir vaidmens balsuojant „už“ dėl paskolų D. V. ir S. S. išdavimo, jo veiksmus nepagrįstai vertino kitų nusikalstamų veikų epizodų, kuriuose jis nedalyvavo, kontekste, neteisingai konstatavo esmines faktines aplinkybes bei V. P. atsakomybės ribas.

303.4. V. P. veiksmai vertinti kaip civilinis deliktas. Teismai nepateikė aiškių ir motyvuotų išvadų, kodėl tarp V. P. ir P susiklostę civiliniai teisiniai santykiai peraugo į baudžiamuosius. Teismų sprendimuose nėra konstatuota, kad būtent dėl V. P. veiksmų buvo padaryta esminė žala kredito unijai, ir tai lėmė jos nemokumą. Byloje taip pat neįrodyta, kad kredito unija ar jos kreditoriai negalėtų civilinėmis teisinėmis priemonėmis atkurti savo pažeistų teisių ar jų atkūrimas būtų esmingai apsunkintas. Panašaus pobūdžio bylose kredito unijų valdybos nariai ir paskolų komiteto nariai yra traukiami tik civilinėn atsakomybėn už tai, kad balsavo už paskolos išdavimą, nors paskolos gavėjo galimybes grąžinti paskolą turėjo vertinti kaip ekonomiškai nepagrįstas, rizikingas, nesant aiškių paskolos grąžinimo šaltinių (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-458-942/2016, 2K-26-788/2017).

314. Kasaciniu skundu nuteistasis A. D. prašo panaikinti apeliacinės instancijos teismo nutartį ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka. Kasatorius skunde nurodo:

324.1. Teismai netinkamai taikė BK 2 straipsnio 4 dalį, 229 straipsnį, 230 straipsnio 3 dalį. Kasatoriaus veikoje nebuvo objektyviųjų ir subjektyviųjų nusikalstamos veikos, nustatytos BK 229 straipsnyje, požymių, nes jis nebuvo supažindintas su paskolų išdavimą reglamentuojančiais teisės aktais, nedalyvavo jokiuose mokymuose ir neturėdamas kredito unijoje jokių darbo sąlygų, informacijos apie kredito unijos finansinę padėtį, galimybių realiai tikrinti skolininkų turtinę padėtį, negalėdamas įtarti, kad kai kurie skolininkai iš anksto planavo nusikalstamais veiksmais užvaldyti kredito unijos turtą, negalėjo numatyti ir neigiamų pasekmių, tarp jo veikos ir kredito unijai padarytos žalos nėra priežastinio ryšio. Teismai įvertino, kad didelę žalą nulėmė ne vien kasatoriaus veiksmai, tačiau nieko nepasisakė dėl intelektualaus jo kaltės turinio. Kasatorius nepagrįstai buvo prilygintas valstybės tarnautojui BK 230 straipsnio 3 dalies prasme.

334.2. Apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai netaikė BK 36 straipsnio nuostatų. Asmuo gali prarasti pavojingumą, jeigu padarius nusikalstamą veiką pasikeičia faktinės aplinkybės ir dėl tokio aplinkybių pasikeitimo asmuo, padaręs nusikalstamą veiką, nebekelia pavojaus. Kaip tvirtina kasatorius, dėl pasikeitusių aplinkybių (atleidimo iš pareigų) jis tapo nepavojingas, todėl teismas turėjo atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės.

344.3. Apeliacinės instancijos teismas padarė esminius Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 20 straipsnio 5 dalies nuostatų pažeidimus, nes išsamiai neištyrė bylos aplinkybių ir, vertindamas įrodymus, padarė klaidų dėl jų turinio. Šis argumentas grindžiamas tuo, kad apeliacinės instancijos teismas padarė neteisingą, kasacinio teismo praktikai prieštaraujančią išvadą, jog nuteistųjų iššvaistyto kredito unijos turto vertė negali būti mažinama sumokėtų palūkanų ir skolininkų įmokėto papildomo pajaus suma.

354.4.

36Kaltinamasis aktas neatitiko BPK 219 straipsnio reikalavimų, nes baudžiamojon atsakomybėn nebuvo patraukti visi kredito unijos valdybos nariai, kurių nuomonė išduodant paskolas buvo galutinė ir sprendžiamoji. Tai suvaržė kasatoriaus teisę į gynybą, nes kaltinamojo akto trūkumai lėmė pasikeitusias faktines aplinkybes, nusikalstamų veikų apimtis ir turėjo įtakos veikos kvalifikavimui.

374.5. Apeliacinės instancijos teismas pažeidė BPK 320 straipsnio 3 dalies, 332 straipsnio 3 dalies reikalavimus, nes formaliai išnagrinėjo A. D. apeliacinį skundą ir netinkamai motyvavo skundžiamą nutartį.

384.6. Kasaciniu skundu nuteistoji K. Š. prašo panaikinti nuosprendį bei apeliacinės instancijos teismo nutartį ir bylą jai nutraukti kaip nepadariusiai veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių. Kasatorė skunde nurodo:

394.7. Dėl nerišlaus, painaus, nesuprantamo kaltinamojo akto buvo pažeista kasatorės teisė žinoti, kuo yra kaltinama, ir jos teisė į gynybą. Pirmosios instancijos teismas taip pat nesuprato kaltinimo esmės ir tai sutrukdė teismui išsamiai bei nešališkai išnagrinėti bylą ir priimti teisingą nuosprendį. Teismas į nuosprendį nukopijavo gramatiškai nerišlius bei visiškai nesuprantamus kaltinamojo akto sakinius ir priėmė neaiškų, nenuoseklų, nemotyvuotą ir prieštaringą nuosprendį, taip pažeidė kasatorės teisę į kompetentingą, teisingą teismą. Iš nuosprendžio nėra aišku, kas, kada ir kokius veiksmus atliko, kokias pareigas ėjo, ar atlikti veiksmai apskritai galėjo būti kriminalizuoti. Apeliacinės instancijos teismas neišsamiai, selektyviai išnagrinėjo apeliacinį skundą ir šių pirmosios instancijos teismo padarytų klaidų neištaisė.

404.8. Kasatorė buvo nepagrįstai pripažinta valstybės tarnautojui prilygintu asmeniu BK 229, 230 straipsnių prasme. Kaip tvirtina kasatorė, ji yra privatinės teisės subjektas ir darbas pagal darbo sutartį P bei kredito unijos vadovų jai suteikti įgaliojimai nereiškia jos tapimo viešosios teisės subjektu. Apeliacinės instancijos teismas teisingai pažymėjo, kad pagal P sąskaitų vadybininko-kasininko pareiginius nuostatus į jos tiesiogines funkcijas neįėjo paskolų prašytojų finansinės būklės vertinimas, nes ji jokių skolininkų finansinės būklės nevertino, paskolų vadybininko-vyr. kasininko funkcijų nevykdė ir šių pareigų nebuvo prisiėmusi. Dėl to, nesant jokio teisinio pagrindo inkriminuoti jai pareigos vertinti paskolų prašytojų finansines būkles prisiėmimą, nebuvo jokio teisinio pagrindo inkriminuoti jai ir atsakomybės už neprisiimtų pareigų galimai netinkamą atlikimą. Einamas sąskaitų vadybininko-kasininko pareigas ji atliko tinkamai, o tai, kad papildomai vykdė kredito unijos vadovų nurodymus perrašyti, užpildyti bei pasirašyti blankus, negali sukelti jai jokių teisinių pasekmių, nes šiuos veiksmus ji atliko ne kaip valstybės tarnautojui prilygintas asmuo, o kaip kredito unijos darbuotoja, privalanti vykdyti visus administracijos nurodymus. Kasatorė tvirtina, kad ji nėra atsakinga už V. S., A. J. veikas, neatstovauja P ir nėra atsakinga už kredito unijos prisiimamą riziką ar priimamus sprendimus. Be to, kasatorei nepagrįstai inkriminuoti dalies teisės aktų pažeidimai, nes ji nėra tinkamas subjektas.

415. Kasaciniu skundu nuteistosios D. M. gynėjas advokatas H. Mackevičius prašo panaikinti su D. M. susijusias nuosprendžio bei apeliacinės instancijos teismo nutarties dalis ir bylą D. M. nutraukti. Kasatorius skunde nurodo:

425.1. D. M. pagal BK 229 straipsnį nuteista nepagrįstai, nenustačius jos veikoje visų šios nusikalstamos veikos požymių – pavojingos veikos, žalos ir jos dydžio, priežastinio ryšio, taip pat nuteistosios galimybės vykdyti jai priskirtas pareigas.

435.2. Kaltinime D. M. išvardyti norminiai ir lokaliniai P teisės aktai, reglamentuojantys paskolų išdavimą, kurių nesilaikymu ji kaltinta, tačiau šiuose teisės aktuose nurodytų dalies pareigų nuteistoji negalėjo vykdyti, nes nebuvo tinkamas šių pareigų subjektas, arba neturėjo tam kompetencijos, priemonių ar įgaliojimų. D. M. galimybė vykdyti kaltinime nurodytas pareigas teismų buvo konstatuota formaliai. Bylos įrodymai neleidžia įžvelgti ir D. M. kaltės dėl jai inkriminuotų teisės aktų pažeidimo, nes kredito unijoje ji nėjo jokių vadovaujamų pareigų, pagal kredito unijoje susiklosčiusią praktiką ji veikė pasitikėdama kitais, aukštesnes pareigas ėjusiais kredito unijos darbuotojais (A. D., N. P.). Netinkama kredito unijos paskolų išdavimo praktika visiškai nepriklausė nuo D. M., jos keisti ar daryti jai įtakos ji niekaip negalėjo.

445.3. Teismai nepagrįstai konstatavo didelės žalos požymį D. M. veikoje. Nors pagal byloje nustatytas aplinkybes D. M. veika nelaikytina pavojinga, pirmosios instancijos teismas veikos pavojingumo klausimo nuosprendyje neanalizavo, o apeliacinės instancijos teismas padarė nepagrįstą išvadą, kad veikos pavojingumą rodo tai, jog netinkamai atliekant pareigas kredito unijai buvo padaryta didelė žala. Tačiau pats apeliacinės instancijos teismas iš nuosprendžio aprašomosios dalies pašalino didelės žalos valstybei padarymo aplinkybę. Tuo tarpu neturtinės žalos kredito unijai padarymas yra ginčytinas, o reali turtinė žala kredito unijai nenustatyta. Nei D. M., nei kitiems baudžiamojon atsakomybėn parauktiems asmenims nebuvo inkriminuotas turtinės žalos kredito unijai padarymas. Kaltinime D. M. nurodyta tik tai, kad dėl jos atliktų veikų kredito unija prisiėmė nepagrįstai didelę riziką ir taip patyrė didelę žalą, taip pat kad buvo sumenkintas kredito unijos prestižas. Tačiau nepagrįstai didelė rizika dėl paimto kredito negrąžinimo negali būti laikoma turtine žala. Tuo tarpu byloje joks fizinis ar juridinis asmuo nėra pripažintas nukentėjusiuoju ir pareiškęs turtinių ar kitokių pretenzijų dėl padarytos žalos atlyginimo.

455.4. D. M. nepagrįstai buvo pripažinta BK 229 straipsnyje nustatytos nusikalstamos veikos subjektu – valstybės tarnautojui prilygintu asmeniu, nes nesivertė profesine veikla, jos veikla nebuvo susijusi su viešųjų paslaugų teikimu, ir nors ji kitais nei darbo santykiai pagrindais atliko Paskolų komiteto nario pareigas kredito unijoje, tačiau neturėjo jokių administracinių įgaliojimų, taip pat jokių įgaliojimų duoti nurodymus kitiems asmenims, be to, neturėjo teisės veikti ir neveikė kredito unijos vardu.

465.5. Nenustatytas priežastinis ryšys tarp D. M. veiksmų ir tariamai kredito unijai padarytos žalos, nes D. M., kaip Paskolų komiteto narės, sprendimas pritarti paskolos suteikimui nebuvo nei galutinis, nei lemiamas ar privalomas kitiems unijos darbuotojams ir organams.

476. Kasaciniu skundu nuteistosios N. P. gynėjas advokatas M. Navickas prašo panaikinti nuosprendį bei apeliacinės instancijos teismo nutartį ir bylą N. P. nutraukti. Kasatorius skunde nurodo:

486.1. Teismai netinkamai taikė BK 184 straipsnio 2 dalį bei 229 straipsnį ir nukrypo nuo suformuotos teismų praktikos tokio pobūdžio bylose. N. P. pagal BK 184 straipsnio 2 dalį ir 229 straipsnį nuteista nepagrįstai, nenustačius jos veikoje visų šių nusikalstamų veikų objektyviųjų ir subjektyviųjų požymių. N. P. nei kaip P valdybos pirmininkei, nei kaip valdybos narei nebuvo suteikti įgaliojimai pačiai nuspręsti dėl paskolų išdavimo, todėl ji negalėjo vienasmeniškai atsakyti už kredito unijos lėšų iššvaistymą. Apeliacinės instancijos teismas visiškai neanalizavo valdybos pirmininko ir valdybos, kaip kolegialaus valdymo organo, įgaliojimų, todėl nepagrįstai konstatavo N. P. vienasmenišką atsakomybę. Byloje nenustatyta, kad N. P. būtų sąmoningai nesilaikiusi norminių teisės aktų reikalavimų ir siekusi iššvaistyti kredito unijos turtą, kad paskolų negrąžinimą lėmė jos neteisėti veiksmai, tačiau nustačius, kad sprendimą suteikti paskolą priėmė Paskolų komitetas, vėliau valdyba, nebuvo jokio pagrindo N. P. veiksmų vertinti kaip užtraukiančių baudžiamąją atsakomybę, juolab vienasmeniškai.

496.2. Teismai nepagrįstai nedetalizavo aplinkybių, kas – paskolų vadybininkas, Paskolų komitetas ar valdyba – atliko procedūrinius paskolų išdavimo pažeidimus, kas už ką buvo atsakingas, kas kokius veiksmus turėjo atlikti (tačiau neatliko). Jeigu teismas traktavo, kad už suteiktų paskolų išdavimą ir kartu kredito unijos turto iššvaistymą yra atsakinga valdyba, baudžiamojon atsakomybėn pagal BK 184 straipsnį turėjo būti traukiami visi valdybos nariai. Be to, N. P. buvo inkriminuotos ne visos paskolomis išduotos pinigų sumos, o tik negrąžinta paskolos dalis. Iš to darytina išvada, kad turto iššvaistymas siejamas ne su N. P. atliktais veiksmais ar kokiu nors jų neteisėtumu, o su paskolų išdavimu kilusiomis pasekmėmis, t. y. jų grąžinimu ne laiku. Tačiau N. P. niekaip negalėjo daryti įtakos tolesniems paskolų gavėjų veiksmams, o apeliacinės instancijos teismas padarė nepagrįstą išvadą, kad paskolų negrąžinimas buvo nulemtas jų išdavimo metu. Bylos duomenys patvirtina, kad paskolas buvo siekiama grąžinti, o dalies jų negrąžinimas nėra susijęs su N. P. sprendimu išduoti paskolą. Apeliacinės instancijos teismas padarė nepagrįstą ir nemotyvuotą išvadą, kad paskolas gavusių asmenų nuteisimas pagal BK 182, 206 straipsnius nepaneigia N. P. kaltės. Teismai nenustatė ir nekonstatavo, kad kredito unijos nemokumas ir (ar) esminė žala atsirado būtent dėl N. P. veiksmų.

506.3. Teismai nenustatė jokių sąlygų, dėl kurių dėl paskolų išdavimo susiklostę civiliniai teisiniai santykiai būtų galėję peraugti į baudžiamuosius teisinius santykius. Visos paskolos sutartys iki šiol yra galiojančios ir nėra nuginčytos, dalis jų iki šiol yra vykdomos, o paskolos nėra pripažintos beviltiškomis. Tai reiškia, kad ateityje – pagerėjus skolininkų finansinei būklei, kredito unija turės visas galimybes civilinėmis teisinėmis priemonėmis apginti savo pažeistas teises. Taigi nėra jokio pagrindo teigti, kad N. P. elgesys sukėlė tokius padarinius, dėl kurių jis negalėtų būti vertinamas kaip drausmės pažeidimas, o tokiu elgesiu pažeisti interesai negalėtų būti ginami civilinio proceso tvarka. N. P. baudžiamojon atsakomybėn patraukta iš esmės dėl to, kad netinkamai vykdė civilinio pobūdžio pareigas. Dėl šių materialiosios teisės normos taikymo trūkumų N. P. galėjo kilti tik civilinė (materialinė) atsakomybė.

516.4. N. P. nepagrįstai buvo pripažinta BK 229 straipsnyje nustatytos nusikalstamos veikos subjektu – valstybės tarnautojui prilygintu asmeniu, nes ji neatitinka BK 230 straipsnyje nurodytų požymių. Teismų sprendimuose nenurodyta, kuo remiantis N. P., kaip kredito unijos valdybos narės, pritarimas išduoti paskolą kitiems privatiems asmenims buvo vertinamas pagal valstybės tarnautojams taikomus standartus. Kredito unijoje veikiama ir siekiama asmeninių į uniją įstojusių narių interesų gerinimo ir tenkinimo, asmenų suinteresuotumas ir stojimas į kredito unijas yra grindžiamas jų pačių gerovės užtikrinimu, o ne valstybės ar savivaldybių interesų tenkinimu. Be to, ne kiekvienas valstybės tarnautojo tarnyboje padarytas priešingas teisei elgesys, juolab neatsargus, yra vertinamas išimtinai kaip nusikalstama veika.

526.5. BK 229 straipsniui taikyti, be konkrečių teisės aktų pažeidimo, turi būti nustatytas būtinasis šios nusikalstamos veikos požymis – didelė žala. Tačiau apeliacinės instancijos teismas tik deklaratyviai nurodė, kad didelė žala siejama su kredito unijos prestižo sumenkinimu, darbo organizavimo sutrikdymu, tačiau niekaip jų nesusiejo su N. P. atliktais (neatliktais) veiksmais.

536.6. Kaltinamasis aktas neatitiko BPK 219 straipsnio reikalavimų, nes jame neatskleistas N. P. vaidmuo ir veiksmai iššvaistant P turtą, o pirmosios instancijos teismo nuosprendis neatitinka BPK 305 straipsnio 1 dalies 1 punkto reikalavimų, nes yra priimtas remiantis ne teisiamajame posėdyje ištirtais įrodymais, o iš kaltinamojo akto perkeltais duomenimis. Tai rodo, kad bylos nagrinėjimas teisme vyko formaliai ir šališkai, nebuvo analizuojamos N. P. inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės, netinkamai išanalizuotas kaltės laipsnis ir pobūdis. Šie argumentai buvo nurodyti ir apeliaciniame skunde, tačiau apeliacinės instancijos teismas jų iš esmės neišanalizavo, kaltinamojo akto turinį vertino formaliai ir minėtų pažeidimų neištaisė.

546.7. Apeliacinės instancijos teismas pažeidė BPK 320 straipsnio 3 dalį, nes neišnagrinėjo esminių apeliacinio skundo argumentų. Teismas visiškai neanalizavo ir nepasisakė dėl teisinio reglamentavimo dėl kredito unijos valdybos ir jos pirmininko įgaliojimų masto, taip pat apie tai, kaip konkrečiai pasireiškė N. P. veiksmai pagal kaltinime nurodytus neva jos įvykdytus norminių teisės aktų pažeidimus. Dėl dalies jai inkriminuotų teisės aktų pažeidimų N. P. nėra tinkamas subjektas, t. y. jai iš esmės buvo inkriminuotas kitiems kredito unijos valdymo organams pavestų funkcijų netinkamas atlikimas.

557. Kasaciniu skundu nuteistosios R. G. gynėjas advokatas A. Bertulis prašo panaikinti nuosprendžio bei apeliacinės instancijos teismo nutarties dalis ir išteisinti R. G. dėl jai inkriminuotų nusikalstamų veikų, nustatytų BK 182 straipsnio 2 dalyje, jai nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo požymių. Kasatorius skunde nurodo:

567.1. Teismai netinkamai aiškino ir taikė BK 182 straipsnio 2 dalį, nes R. G. dėl sukčiavimo nuteisė jos veikoje nenustatę tariamos apgaulės esmingumo. Teismai nustatė, kad R. G. apgaulė pasireiškė neva melagingų duomenų apie J. G. pajamas pateikimu ir J. G. bei V. Š. priklausančių įkeičiamų žemės sklypų žymiai didesnės vertės nurodymu. Tačiau teismų sprendimuose nenurodyta motyvų, kad atsakingi kredito unijos darbuotojai, tikrinę R. G. pateiktus duomenis, buvo suklaidinti ir tai buvo esminis veiksnys, nulėmęs sprendimą išduoti paskolas. Kasatorius, dėstydamas skundžiamuose teismų sprendimuose nustatytas aplinkybes, nurodo, kad R. G. neatliko jokių neteisėtų veiksmų, o paskolų išdavimą J. G. bei V. Š. lėmė ne jos nusikalstami veiksmai, bet kredito unijos atsakingų darbuotojų – N. P., A. D. ir D. M. nusikalstamas neveikimas, už kurį jie buvo nuteisti pagal BK 184 straipsnio 2 dalį, 229 straipsnį. Šiems asmenims tinkamai atlikus savo pareigas, be kita ko, pareikalavus ir išnagrinėjus sprendimams dėl paskolų suteikimo priimti reikalingus visus dokumentus, paskolos negalėjo būti suteiktos.

577.2. Teismai nepagrįstai R. G. imant paskolą jos dukters J. G. vardu susiklosčiusius civilinius teisinius santykius pripažino baudžiamaisiais. J. G. suteikta paskola ir delspinigiai buvo grąžinti, todėl teismai nepagrįstai nustatė R. G. tariamą išankstinį sumanymą nemokėti paskolos.

588. Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo departamento prokuroras Gintaras Jasaitis atsiliepimu į kasacinius skundus prašo juos atmesti. Prokuroras atsiliepime į kasacinius skundus nurodo:

598.1. Kasatoriai, nesutikdami su teismų sprendimais, iš esmės ginčija įrodymų vertinimą, jų pakankamumą bei faktinių bylos aplinkybių nustatymo teisingumą. Priešingai nei teigiama kasaciniuose skunduose, teismai išsamiai, tinkamai ir nešališkai išnagrinėjo bylos aplinkybes dėl nuteistiesiems inkriminuotų nusikalstamų veikų, įrodymus įvertino nepažeisdami BPK 20 straipsnio 5 dalies reikalavimų, nuteistieji pagrįstai pripažinti kaltais, jų veikos pagal baudžiamąjį įstatymą kvalifikuotos teisingai. Kasacinio skundo argumentai, kuriais deklaratyviai reiškiamas kasatorių nesutikimas su teismų išvadomis dėl atskirų įrodymų vertinimo ir prašoma juos vertinti kitaip bei daryti kitokias išvadas, nesudaro bylos nagrinėjimo kasacine tvarka dalyko.

608.2. Kasacinių skundų teiginiai, kad kaltinamasis aktas neatitinka BPK 219 straipsnio reikalavimų, nepagrįsti. Kaltinamojo akto atitikties BPK 219 straipsnio reikalavimams klausimas buvo keliamas ir nuteistųjų apeliaciniuose skunduose. Apeliacinės instancijos teismas analizavo bei vertino kaltinamojo akto turinį ir nustatė, kad kaltinamajame akte pateiktas R. G., N. P., kitiems nuteistiesiems inkriminuotų nusikalstamų veikų aprašymas, nurodytas nusikalstamos veikos padarymo laikas, vieta, įvardyti konkretūs nuteistųjų veiksmai, pažeisti teisės aktai, taip pat kitos nusikalstamos veikos aplinkybės bei šias aplinkybes atitinkantys nusikalstamos veikos sudėties požymiai. Apeliacinės instancijos teismas padarė teisingą išvadą, kad byla pirmosios instancijos teismo buvo išnagrinėta pagal aiškų ir BPK 219 straipsnio reikalavimus atitinkantį kaltinamąjį aktą, nuteistųjų teisės baudžiamojo proceso metu nebuvo pažeistos.

618.3. Teismų išvados dėl R. G. veikų kvalifikavimo pagal BK 182 straipsnio 2 dalį paremtos byloje ištirtų įrodymų visumos analize. Iš teismų sprendimuose ištirtų ir įvertintų R. G. veiksmų akivaizdu, kad ji suvokė, jog apgaudinėja P, numatė, kad taip veikdama ji įgis svetimą turtą, ir tokių padarinių norėjo. Apgaule įgyto svetimo turto vertė viršija 250 MGL dydžio sumą, todėl nuteistosios R. G. nusikalstamos veikos tinkamai kvalifikuotos pagal BK 182 straipsnio 2 dalį kaip didelės vertės svetimo turto įgijimas apgaule.

628.4. Byloje nustatyti ir apeliacinės instancijos teismo tinkamai išanalizuoti visi būtinieji BK 184 straipsnio 2 dalyje nustatyto nusikaltimo požymiai. Sprendžiant dėl skirtingų teisės šakų atsakomybių atribojimo įvertintinos byloje nustatytos aplinkybės. Byloje neginčijamai nustatyta, kad paskolos buvo išduotos skolininkams, kurie pagal savo finansines galimybes objektyviai buvo ir tebėra nepajėgūs grąžinti paskolų, reali paskolų grąžinimui užtikrinti įkeisto nekilnojamojo turto vertė yra žymiai mažesnė už prisiimtų įsipareigojimų dydį, todėl kredito unija neturi realios galimybės civilinėmis teisinėmis priemonėmis apginti savo pažeistų interesų.

638.5. Kasatoriai pagrįstai pripažinti BK 229 straipsnyje nustatytos nusikalstamos veikos subjektais. Nuteistieji A. D. ir D. M. dirbo visuomeniniais pagrindais, tačiau BK 230 straipsnyje vartojama sąvoka „dirba“ yra labai plati ir apima pareigų ėjimą ne tik pagal darbo sutartį, bet ir paskyrus ar išrinkus į pareigas kitais pagrindais. Dirbančiais juridiniame asmenyje laikytini asmenys, išrinkti į valdymo organus. A. D. Paskolų komiteto pirmininku, o D. M. Paskolų komiteto nare buvo išrinkti, turėjo administracinius įgaliojimus. Teismų sprendimuose detaliai nurodyta, kokiais BK 230 straipsnio 3 dalyje nurodytais požymiais vadovaujantis V. P., N. P., A. D., D. M. ir K. Š. prilyginti valstybės tarnautojams. Taip pat nustatyta, kad kredito unijos veikla yra susijusi su viešuoju interesu, todėl nuteistieji yra tinkami BK 229 straipsnio subjektai.

648.6. Apeliacinės instancijos teismas laikėsi BPK 320 straipsnio 3 dalies, 332 straipsnio 3 ir 5 dalių reikalavimų, patikrino pirmosios instancijos teismo nuosprendį, nutartyje išdėstė motyvuotas išvadas dėl apeliacinių skundų esmės ir motyvus, paaiškinančius, kodėl skundai atmetami, o nuosprendis pripažįstamas teisėtu ir pagrįstu, taip pat atsakė į visus esminius apeliacinių skundų argumentus.

658.7. N. P. gynėjo advokato M. Navicko kasaciniame skunde nenurodyta nė viena BPK 58 straipsnyje nustatyta aplinkybė, dėl kurios teismas gali būti pripažintas šališku. Byloje taip pat nėra duomenų, kad bylą nagrinėję teismai būtų buvę šališki. Kasaciniame skunde nurodomi argumentai, kuriais ginčijamas įrodymų vertinimas, nėra pagrindas pripažinti, kad teismai bylą išnagrinėjo šališkai.

66IV. Kasacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

679. Nuteistojo V. P. ir jo gynėjo advokato R. Skėrio, nuteistosios N. P. gynėjo advokato M. Navicko kasaciniai skundai tenkintini iš dalies, o nuteistosios R. G. gynėjo advokato A. Bertulio, nuteistojo A. D., nuteistosios K. Š., nuteistosios D. M. gynėjo advokato H. Mackevičiaus kasaciniai skundai atmestini.

68Dėl kasacinių skundų argumentų, susijusių su BPK pažeidimais

6910. Kasacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, patikrinusi skundžiamus teismų sprendimus pagal kasacinių skundų argumentus dėl baudžiamojo proceso įstatymo nuostatų pažeidimo, neturi pagrindo konstatuoti, kad teismai faktines bylos aplinkybes, susijusias su nuteistiesiems V. P., A. D., D. M. ir K. Š. inkriminuotomis nusikalstamomis veikomis, nurodytomis BK 229 straipsnyje, ir R. G. inkriminuotomis nusikalstamomis veikomis, nurodytomis BK 182 straipsnio 2 dalyje, nustatė pažeisdami BPK 20 straipsnyje įtvirtintas įrodymų vertinimo taisykles.

7011. Iš bylos medžiagos matyti, kad pirmosios instancijos teismas visas bylos aplinkybes, susijusias su minėtomis nusikalstamomis veikomis, išnagrinėjo išsamiai ir nešališkai. Pirmosios instancijos teismo nuosprendyje visi teisiamajame posėdyje ištirti įrodymai yra nurodyti, išdėstytos įrodytomis pripažintos aplinkybės, taip pat įrodymai, kuriais grindžiamos teismo išvados, ir motyvai, kuriais vadovaudamasis teismas atmetė kitus įrodymus (BPK 305 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktai). Teismas, išanalizavęs surinktus byloje įrodymus, palyginęs juos tarpusavyje ir įvertinęs jų visumą, padarė išvadą, kad V. P., A. D., D. M. ir K. Š. įvykdė BK 229 straipsnyje aptartas nusikalstamas veikas, o R. G. įvykdė BK 182 straipsnio 2 dalyje aptartas nusikalstamas veikas. Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs pirmosios instancijos teismo nuosprendžio pagrįstumą ir teisėtumą, pripažino, kad pirmosios instancijos teismas įrodymų vertinimo klaidų nepadarė, nuteistųjų kaltė padarius minėtas nusikalstamas veikas įrodyta pirmosios instancijos teismo nuosprendyje aptartais įrodymais (dalies pačių nuteistųjų parodymais, paskolų gavėjų parodymais bei rašytine bylos medžiaga). Nesutikti su tokiomis apeliacinės instancijos teismo išvadomis teisėjų kolegija neturi teisinio pagrindo.

7112. Nuteistojo A. D., nuteistosios K. Š., nuteistosios N. P. gynėjo kasaciniuose skunduose teigiama, kad byloje surašytas kaltinamasis aktas neatitinka BPK 219 straipsnio reikalavimų, kad yra nerišlus, nesuprantamas, jame neatskleisti nuteistųjų veiksmai. Šie teiginiai nepagrįsti.

7213. BPK 219 straipsnio 3 punkte nustatyta, kad kaltinamajame akte nurodomas nusikalstamos veikos aprašymas: padarytos nusikalstamos veikos vieta, laikas, būdai, padariniai ir kitos svarbios aplinkybės; duomenys apie nukentėjusįjį (vardas, pavardė ir gimimo data); įtariamojo atsakomybę lengvinančios ir sunkinančios aplinkybės. Kaltinamasis aktas neatitinka BPK 219 straipsnyje nustatytų reikalavimų, kai jame nenurodytos arba neteisingai nurodytos BPK 219 straipsnio 3 punkte išvardytos ar kitos svarbios veikos faktinės aplinkybės, turinčios atitikti baudžiamajame įstatyme įtvirtintus nusikalstamos veikos požymius, ir šie trūkumai trukdo teismui nagrinėti bylą, ir (ar) dėl to suvaržoma kaltinamojo teisė į gynybą, be to, šių trūkumų negalima ištaisyti nagrinėjant bylą teisme. Iš kaltinamajame akte išdėstyto nusikalstamos veikos aprašymo turi būti aiškios kaltininkui inkriminuojamos nusikalstamos veikos aplinkybės (tiek, kiek jos nustatytos ikiteisminio tyrimo duomenimis), iš kurių sprendžiama apie jos sudėtį sudarančių požymių buvimą ar nebuvimą. Nusikalstamos veikos faktinių aplinkybių išdėstymą lemia BK specialiosios dalies straipsnio dispozicijoje nurodyti veikos požymiai, todėl kaltinamajame akte turi būti nurodyti tie faktai (aplinkybės), kurie yra būtini tam, kad nekiltų abejonių dėl jų teisinio vertinimo taikant baudžiamąjį įstatymą (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-392/2014, 2K-88-942/2016, 2K-111-677/2016, 2K-34-303/2017, 2K-141-693/2018, 2K-264-689/2018 ir kt.).

7314. Teisėjų kolegija, pritardama apeliacinės instancijos teismo išvadoms, sprendžia, kad byloje surašytas kaltinamasis aktas yra pakankamai konkretus, nuteistųjų nusikalstamos veikos kaltinamajame akte aprašytos išsamiai ir pakankamai aiškiai, laikantis BPK 219 straipsnio 3 punkto reikalavimų. Antai kaltinamajame akte nurodytas nusikalstamų veikų padarymo laikas, vieta, būdas, padariniai, konkretūs nuteistųjų veiksmai (neveikimas), pažeisti teisės aktai, jų nuostatos, taip pat kitos nusikalstamų veikų aplinkybės bei šias aplinkybes atitinkantys nusikalstamos veikos sudėties požymiai. Nenustačius kaltinamojo akto trūkumų nėra pagrindo daryti išvadą apie BPK 10 straipsnio, 22 straipsnio 3 dalies pažeidimus.

7415. Atmestini ir kasacinių skundų argumentai dėl teismo šališkumo. Iš nuteistosios K. Š., nuteistosios N. P. gynėjo kasacinių skundų matyti, kad pirmosios instancijos teismo šališkumas iš esmės grindžiamas tik bendro pobūdžio teiginiais, nenurodant šališkumą patvirtinančių duomenų, t. y. jog teismas, kasatorių nuomone, bylą išnagrinėjo pagal BPK reikalavimų neatitinkantį kaltinamąjį aktą, neišsamiai ištyrė bylos aplinkybes, dėl to priėmė nuteistosioms K. Š., N. P. nepalankų sprendimą. Minėta, kad šioje byloje surašyto kaltinamojo akto trūkumų nenustatyta, o tai, kad teismas bylos įrodymus, jų pakankamumą vertino ne taip, kaip to norėtų kasatoriai, nėra pagrindas pripažinti, kad bylą išnagrinėjo šališkas teismas. Apeliacinės instancijos teismas, atsakydamas į apeliacinio skundo argumentus dėl pirmosios instancijos teismo šališkumo, išdėstė išsamius argumentus, kodėl nėra pagrindo pirmosios instancijos teismą laikyti objektyviai ar subjektyviai šališku, ir darydamas išvadas šiuo klausimu teisės taikymo klaidų nepadarė.

75Dėl BK 182 straipsnio 2 dalies taikymo

7616. Nuteistosios R. G. gynėjo kasaciniame skunde ginčijamas R. G. nuteisimas pagal BK 182 straipsnio 2 dalį dėl 62 532,22 Eur ir 81 040,23 Eur P lėšų įgijimo apgaule, teigiama, kad teismai nenustatė nuteistosios neteisėtų veiksmų, esminės apgaulės panaudojimo, taip pat argumentuojamas civilinis teisinis paskolos santykių su kredito unija pobūdis, kritikuojama teismų išvada dėl išankstinių ketinimų nevykdyti prisiimtų turtinių įsipareigojimų. Šie argumentai nepagrįsti.

7717. Apgaulė sukčiaujant panaudojama turint tikslą suklaidinti turto savininką, valdytoją, asmenį, kurio žinioje yra turtas (įskaitant banką), arba asmenį, turintį teisę spręsti teisinį ginčą ir priimti privalomai vykdytiną sprendimą ar kitokius teisinę reikšmę turinčius sprendimus dėl nukentėjusio asmens turto (pvz., teismą, antstolį, notarą), o pastarasis, suklaidintas apgaulės, savanoriškai pats perleidžia turtą ar turtinę teisę kaltininkui manydamas, kad šis turi teisę jį gauti, arba panaikina jo turtinę prievolę, arba priima sprendimą dėl nukentėjusiojo turto, turtinės teisės perleidimo kaltininkui ar kaltininko turtinės prievolės panaikinimo. Apgaulė reiškiasi pirmiau įvardytų asmenų suklaidinimu pateikiant suklastotus dokumentus, pranešant neteisingus duomenis, pakeičiant daiktų savybes ir pan. arba nutylint esmines jų apsisprendimui dėl turto, turtinės teisės perleidimo ar turtinės prievolės panaikinimo aplinkybes, turint teisinę pareigą apie jas pranešti. Asmuo gali būti suklaidinamas dėl bet kokių aplinkybių ar faktų, susijusių su turto, turtinės teisės perleidimu kaltininkui arba jo turtinės prievolės panaikinimu (dėl turto vertės, jo savybių, kaltininko asmenybės, jo įgaliojimų ar ketinimų ir pan.), tačiau kaltininko panaudota apgaulė turi būti esminė, t. y. turėti lemiamą įtaką asmens apsisprendimui atlikti minėtus veiksmus. Sukčiavimas padaromas tik esant tiesioginei tyčiai, t. y. kai kaltininkas suvokia, kad apgaule esmingai suklaidinęs turto savininką, valdytoją, asmenį, kurio žinioje yra turtas, arba asmenį, turintį teisę spręsti teisinį ginčą ir priimti privalomai vykdytiną sprendimą ar kitokius teisinę reikšmę turinčius sprendimus dėl nukentėjusio asmens turto, neteisėtai ir neatlygintinai savo ar kitų naudai įgyja svetimą turtą ar turtinę teisę, išvengia ar panaikina turtinę prievolę, numato, kad dėl jo veiksmų nukentėjusysis patirs turtinę žalą, ir to nori bei siekia (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-108-788/2018).

7818. Teismų praktikoje aiškinant, kada kaltininko veika atitinka nusikalstamo sukčiavimo požymius, o kada tarp asmenų susiklosto civiliniai teisiniai santykiai, pažymėta, jog, be kita ko, apgaulė įtraukiant asmenį į sandorį ir tyčios nevykdyti prievolės turėjimas sandorio sudarymo metu gali būti baudžiamosios atsakomybės taikymo kriterijai. Tais atvejais, kai kyla abejonių, ar kaltininko veika atitinka nusikalstamo sukčiavimo požymius, ar turi būti taikoma civilinė atsakomybė, atsižvelgiama į tai, ar kaltininko naudota apgaulė buvo esminė nukentėjusiojo apsisprendimui perduoti turtą ar sudaryti sandorį ir (ar) jis sąmoningai sudarė situaciją, kad nukentėjusysis negalėtų civilinėmis teisinėmis priemonėmis atkurti savo pažeistos teisės arba toks pažeistų teisių gynimo būdas būtų esmingai pasunkintas (pvz., be teisėsaugos institucijų pagalbos neįmanoma surasti ar identifikuoti prievolės vengiančio asmens, sandoris sąmoningai sudarytas taip, kad vėliau būtų neįmanoma įrodyti jo tikrojo turinio, asmuo skolinosi nuslėpdamas nuo nukentėjusiojo esminę informaciją apie didelę skolų naštą ir nemokumą, vengdamas prievolės tyčia tapo beturtis, kad nebūtų į ką nukreipti reikalavimo, pasislėpė ir pan.) (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-429-788/2016, 2K-7-136-489/2017, 2K-385-942/2017 ir kt.).

7919. Kaip matyti iš skundžiamų teismų sprendimų, juose išsamiai aptarti R. G. veiksmai ir motyvuotai atskleistas jos naudotos esminės apgaulės mechanizmas. Teismai nustatė, kad R. G., turėdama įsiskolinimų kredito įstaigoms ir dėl to negalėdama savo vardu paimti paskolos, ketindama kito asmens vardu gauti paskolą iš P, kurios neplanavo grąžinti, pirmu atveju dukters J. G. vardu kreipėsi į P su prašymu suteikti paskolą, nurodė melagingus duomenis apie dukters pajamas ir paskolos paskirtį „sodybos pakeitimui (statybai)“, paskolai užtikrinti įkeitė žemės sklypą, melagingai nurodydama žymiai didesnę jo vertę. Antru atveju ji susitarė su V. Š., kad ši savo vardu už atlygį paimtų paskolą iš P, nurodė jai pateikti prašymą kredito unijai dėl paskolos gavimo, nurodant melagingą paskolos paskirtį „komercinio objekto statybai“, suorganizavo žemės sklypo pirkimą, kuris vėliau buvo įkeistas paskolai užtikrinti ir kurio vertė melagingai buvo nurodyta žymiai didesnė. Nustatyta ir tai, kad nuteistoji gautų paskolų pagal paskirtį nepanaudojo, sutartinių įsipareigojimų nevykdė ir palūkanų nemokėjo. Šiame kontekste atkreiptinas dėmesys į tai, kad nors abu R. G. inkriminuoto sukčiavimo epizodai reiškėsi civiliniuose teisiniuose santykiuose, sudarant su P paskolų sutartis tiek dukters J. G. vardu, tiek padedant V. Š., tačiau teismai teisingai konstatavo nusikalstamą nuteistosios veiksmų pobūdį. Apeliacinės instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, kad R. G., įtraukdama į nusikalstamą veiką J. G., nesuvokiančią savo nusikalstamų veikų pobūdžio, veikdama pati ir padedant V. Š., apgaule suklaidino kredito uniją tiek dėl savo ketinimų, tiek dėl paskolos gavėjo ir finansinių galimybių grąžinti paskolą. Taigi panaudota apgaulė buvo esminė, turėjusi lemiamą įtaką apsisprendimui dėl paskolų J. G. ir V. Š. suteikimo, nes P, žinodama apie skolininkų ketinimus negrąžinti paskolų, jų finansines galimybes, taip pat apie žymiai mažesnę paskoloms užtikrinti įkeičiamų žemės sklypų vertę, paskolų J. G. ir V. Š. nebūtų suteikusi.

8020. Atsižvelgdama į teismų nustatytas aplinkybes, teisėjų kolegija daro išvadą, kad šiuo atveju visos pirmiau minėtos sąlygos taikyti baudžiamąją atsakomybę nustatytos. Pažymėtina, kad abu R. G. inkriminuoti sukčiavimo atvejai buvo daromi prisidengiant kitų asmenų, t. y. dukters J. G. ir V. Š., vardu, klaidinant P dėl faktinių aplinkybių. Abiem atvejais P buvo pateikiami melagingi duomenys, paskolos imamos iš anksto žinant, jog prisiimti turtiniai įsipareigojimai nebus vykdomi. Priešingai nei teigia kasatorius, R. G., imdama paskolą dukters vardu, tik imitavo civilinius teisinius santykius, kylančius iš paskolos teisinių santykių, turėdama tikslą įgyti P turtą ir neketindama gautos paskolos grąžinti. Apie išankstinę tyčią negrąžinti paskolintų pinigų rodo tai, kad R. G. turėjo didelių įsiskolinimų ir suprato, kad paskolos gavimo metu neturi objektyvių galimybių jos grąžinti. Kaip matyti iš bylos medžiagos, būtent dėl nuteistosios įsiskolinimų ir nepakankamo paskolų užtikrinimo, P galimybės atkurti pažeistas teises civilinio proceso priemonėmis yra esmingai apsunkintos. Taigi nuteistosios R. G. nusikalstamos veikos teismų teisingai įvertintos kaip sukčiavimas.

8121. Atmestinas kaip nepagrįstas kasacinio skundo argumentas, kad paskolų išdavimą J. G. bei V. Š. lėmė ne R. G. nusikalstami veiksmai, bet P atsakingų darbuotojų – N. P., A. D. ir D. M. nusikalstamas neveikimas, už kurį jie buvo nuteisti. Pažymėtina, kad aplinkybė, jog nagrinėjamoje byloje šie asmenys buvo nuteisti pagal BK 229 straipsnį dėl netinkamo savo pareigų P atlikimo, kai paskolos kredito unijoje asmenims buvo išduodamos netikrinant paskolų prašytojų finansinės būklės, vadovaujantis tik prašyme gauti paskolą nurodytais duomenimis bei pridėtais dokumentais, nebuvo atliekamas įkeičiamo nekilnojamojo turto vertinimas, nepašalina R. G. atsakomybės už apgaulės prieš kredito uniją panaudojimą, t. y. melagingų duomenų pateikimą, ketinimų nevykdyti prisiimtų įsipareigojimų neatskleidimą, ir kartu didelės vertės P lėšų įgijimą apgaule.

8222. Remiantis tuo, kas išdėstyta, konstatuotina, kad pagal byloje nustatytas faktines nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai R. G. tinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą ir jos nusikalstamas veikas teisingai kvalifikavo pagal BK 182 straipsnio 2 dalį.

83Dėl BK 229 straipsnio taikymo

8423. Nuteistojo V. P. ir jo gynėjo, nuteistojo A. D., nuteistosios K. Š., nuteistosios D. M. gynėjo, nuteistosios N. P. gynėjo kasaciniuose skunduose teigiama, kad N. P., V. P., A. D., D. M. ir K. Š. veikos nepagrįstai kvalifikuotos pagal BK 229 straipsnį, nes teismai nenustatė šios nusikalstamos veikos sudėties požymių (didelės žalos, priežastinio ryšio, kaltės), o nuteistuosius nepagrįstai pripažino šios nusikalstamos veikos subjektais. Šie kasacinių skundų argumentai nepagrįsti.

8524. BK 229 straipsnyje (2000 m. rugsėjo 26 d. įstatymo redakcija, galiojusi nusikalstamų veikų padarymo metu) baudžiamoji atsakomybė buvo nustatyta valstybės tarnautojui ar jam prilygintam asmeniui, dėl neatsargumo neatlikusiam savo pareigų ar jas netinkamai atlikusiam, jeigu dėl to valstybė, juridinis ar fizinis asmuo patyrė didelę žalą. Pagal BK 229 straipsnį atsako tik specialusis subjektas – valstybės tarnautojas ar jam prilygintas asmuo, kurio sąvoka išaiškinta BK 230 straipsnyje. Šio straipsnio 3 dalyje (2004 m. liepos 5 d. įstatymo redakcija, galiojusi nusikalstamų veikų padarymo metu) buvo nurodyta, kad valstybės tarnautojui prilyginamas ir toks asmuo, kuris dirba bet kokioje valstybinėje, nevalstybinėje ar privačioje įstaigoje, įmonėje ar organizacijoje ar verčiasi profesine veikla ir turi atitinkamus administracinius įgaliojimus arba turi teisę veikti šios įstaigos, įmonės ar organizacijos vardu, arba teikia viešąsias paslaugas. Taigi pagal minėtą BK 230 straipsnio 3 dalies redakciją valstybės tarnautojui prilyginto asmens statusas buvo siejamas su dviem būtinaisiais požymiais: 1) darbu bet kokioje valstybinėje, nevalstybinėje ar privačioje įstaigoje, įmonėje ar organizacijoje arba vertimusi profesine veikla; 2) atitinkamų įgaliojimų turėjimu: administracinių, teisės veikti įstaigos, įmonės ar organizacijos vardu arba teikti viešąsias paslaugas.

8624.1. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad darbas bet kokioje valstybinėje, nevalstybinėje ar privačioje įstaigoje, įmonėje ar organizacijoje BK 230 straipsnio 3 dalies prasme iš esmės reiškia asmens faktinį tam tikrų funkcijų atlikimą juridiniame asmenyje, paprastai su darbdaviu sudarius darbo sutartį. Vertimusi profesine veikla pagal BK 230 straipsnio 3 dalį laikytina asmenų dažniausiai ne pagal darbo sutartį vykdoma veikla, reikalaujanti specialaus profesinio pasirengimo (pvz., specialaus išsilavinimo, žinių, įgūdžių, patirties). Paprastai tokia veikla sietina su tam tikros licencijos (leidimo) turėjimu ir (ar) kvalifikacinių egzaminų išlaikymu.

8724.2. Antruoju būtinuoju požymiu asmens prilyginimui valstybės tarnautojui yra atitinkamų įgaliojimų turėjimas. Pagal BK 230 straipsnio 3 dalį šis požymis reiškia, kad asmuo, dirbdamas juridiniame asmenyje ar versdamasis profesine veikla, turi tam tikrus įgaliojimus jam nepavaldiems asmenims ar kitokius administracinius įgaliojimus, susijusius su viešojo administravimo veikla. Administraciniais įgaliojimais pripažintini ir įgaliojimai, kurie padeda užtikrinti juridinio asmens savarankišką veiklą (struktūros tvarkymas, dokumentų, personalo, turimų materialinių ir finansinių išteklių valdymas), kad jis galėtų tinkamai atlikti savo funkcijas. Paprastai šie įgaliojimai susiję su tuo, kad asmuo turi teisę veikti juridinio asmens vardu. Tai reiškia, kad fizinis asmuo turi įgaliojimus spręsti klausimus, susijusius su juridinio asmens veikla, santykiais su trečiaisiais asmenimis. Teisė veikti juridinio asmens ar organizacijos vardu – tai teisė įstatymo ar atskiro įgaliojimo pagrindu sudaryti sandorius, atlikti kitokius teisinę reikšmę turinčius veiksmus, sukuriančius, keičiančius ar naikinančius juridinio asmens teises ir pareigas. Ši teisė taip pat gali apimti tiek kompetenciją spręsti juridinio asmens struktūros, personalo klausimus (priimti ir atleisti darbuotojus, apibrėžti jų funkcijas, nustatyti atlyginimo už darbą, įskaitant darbuotojų skatinimo priemones, sistemą, skirti drausmines nuobaudas darbuotojams ir pan.), tiek klausimus, susijusius su juridinio asmens veiklos strategija (pvz., verslo planų sudarymas), tiek finansų valdymo klausimus. Teisė veikti juridinio asmens ar kitos organizacijos vardu paprastai siejama su atitinkamo fizinio asmens vadovaujamomis pareigomis.

8825. Pažymėtina ir tai, kad asmuo, dirbantis juridiniame asmenyje ar kitoje organizacijoje, gali būti pripažintas valstybės tarnautojui prilygintu asmeniu ir tuo atveju, kai jo veikla yra viešųjų paslaugų teikimas. Pagal Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymą, viešoji paslauga – valstybės ar savivaldybių kontroliuojamų juridinių asmenų veikla teikiant asmenims socialines, švietimo, mokslo, kultūros, sporto ir kitas įstatymų nustatytas paslaugas; įstatymų nustatytais atvejais ir tvarka viešąsias paslaugas gali teikti ir kiti asmenys. Paslaugų rūšių sąrašas nėra baigtinis. Pagal minėtas įstatymo nuostatas viešąsias paslaugas gali teikti ne tik valstybės ar savivaldybės įsteigti subjektai, bet įstatymų nustatytais atvejais ir privatūs asmenys; konkreti paslaugų rūšis turi būti nustatyta įstatyme.

8926. Pažymėtina ir tai, kad sprendžiant klausimą, ar asmuo BK 230 straipsnio prasme laikytinas valstybės tarnautojui prilygintu asmeniu, nepakanka vien tik to, kad toks asmuo formaliai atitinka BK 230 straipsnio 3 dalyje įvardytus požymius. Taip pat turi būti nustatyta, kad tokia asmens veikla yra susijusi su viešojo intereso užtikrinimu ir šios veiklos nevykdymas ar netinkamas vykdymas (pvz., piktnaudžiaujant savo padėtimi, viršijant suteiktus įgaliojimus) reikštų viešojo intereso pažeidimą. Priešingu atveju būtų iškreipta nusikalstamų veikų valstybės tarnybai ir viešiesiems interesams esmė, BK XXXIII skyriuje įtvirtintų normų paskirtis (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-P-89/2014). Viešieji interesai, kaip įstatymo saugoma vertybė, gali būti suprantami ir kaip visuomenės suinteresuotumas, kad ne tik valstybės tarnautojai, bet ir kiti viešojo ar net privataus sektorių darbuotojai, įgalioti spręsti įvairius visuomenei svarbius klausimus (valstybės tarnautojui prilyginti asmenys), darytų tai nešališkai, teisingai, įstatymų nustatyta tvarka. Žalą viešiesiems interesams (ar grėsmę tokiai žalai atsirasti) gali sukelti ir asmens, turinčio teisę atstovauti privačiam juridiniam asmeniui, piktnaudžiavimas tarnybine padėtimi ar tarnybos įgaliojimų viršijimas (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-24-895/2015).

9027. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad pagal Kredito unijų įstatymo, Finansų įstaigų įstatymo, 2008 m. rugsėjo 25 d. Lietuvos banko valdybos nutarimu Nr. 149 patvirtintų Vidaus kontrolės ir rizikos vertinimo (valdymo) organizavimo nuostatų, 2009 m. rugpjūčio 30 d. P valdybos posėdžio protokolu Nr. 37, 2011 m. kovo 4 d. P valdybos posėdžio protokolu Nr. 7, 2011 m. balandžio 26 d. P valdybos posėdžio protokolu Nr. 15 patvirtinto P valdybos darbo reglamento, 2011 m. sausio 6 d. P valdybos posėdžio protokolu Nr. 1 patvirtintos Paskolų suteikimo ir administravimo tvarkos nuostatas nuteistoji N. P., kaip P administracijos vadovė ir valdybos narė (jos pirmininkė), ir nuteistasis V. P., kaip kredito unijos administracijos vadovas ir valdybos narys (jos pirmininkas), savo einamų pareigų laikotarpiu buvo atsakingi už visą kredito unijos veiklą, jos vardu priimtus sprendimus dėl ilgalaikių paskolų suteikimo ir materialiai atsakingi už jų žinioje esantį kredito unijos turtą; nuteistasis A. D., kaip kredito unijos Paskolų komiteto narys (jo pirmininkas), ir nuteistoji D. M., kaip kredito unijos Paskolų komiteto narė, savo einamų pareigų laikotarpiu turėjo įgaliojimus kredito unijos vardu tvirtinti finansinės skolininko, laiduotojo būklės įvertinimo rezultatus ir priimti sprendimus pritarti paskolos suteikimui; nuteistoji K. Š., kaip kredito unijos sąskaitų vadybininkė-kasininkė, laikinai vykdanti paskolų vadybininko funkcijas, savo einamų pareigų laikotarpiu turėjo įgaliojimus kredito unijos vardu atlikti finansinės skolininko, laiduotojo būklės įvertinimą.

9128. Apeliacinės instancijos teismas konstatavo, kad N. P. ir V. P., kaip kredito unijos valdybos, priimančios galutinį sprendimą dėl paskolos išdavimo, nariai, sprendė klausimus kredito unijos santykiuose su trečiaisiais asmenimis, jų sprendimas turėjo įtakos ne tik kredito unijos, bet ir trečiųjų asmenų interesams. A. D. ir D. M., kaip Paskolų komiteto narių, sprendimas pritarti paskolos išdavimui taip pat turėjo įtakos trečiųjų asmenų interesams, nes be Paskolų komiteto pritarimo paskola negalėjo būti išduodama. K. Š., kaip laikinai vykdanti paskolų vadybininko funkcijas, buvo įgaliota pasirašyti paskolos sutartis ir kitus su jomis susijusius finansinius ir buhalterinius dokumentus, t. y. atstovauti kredito unijai santykiuose su trečiaisiais asmenimis.

9229. Valstybės finansų sistemos stabilumas, kaip viena iš valstybės gyvavimo sąlygų, yra viešasis interesas, kurį privalo užtikrinti valstybė. Finansinis stabilumas valstybėje priklauso ir nuo bankų (tiek valstybinių, tiek privačių) ar kitų kredito įstaigų veiklos efektyvumo, kuris neatsiejamas nuo tokių įstaigų patikimumo, jų autoriteto, pasitikėjimo jais. Asmens, turinčio teisę veikti banko ar kredito įstaigos vardu, veikos, susijusios su veikimu (neveikimu) priešingai banko ar kredito įstaigos interesams, gali pakenkti jų autoritetui, pakirsti pasitikėjimą šia sistema ir tai vertintina kaip viešojo intereso pažeidimas. Komercinio banko padalinio vadovas, kredito unijos administracijos vadovas, kurių padarytos nusikalstamos veikos buvo susijusios su viešojo intereso pažeidimu, gali būti prilyginti valstybės tarnautojui (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-24-895/2015, 2K-319-693/2016).

9330. Šioje byloje įvertinus nuteistosios N. P., kaip P administracijos vadovės ir valdybos pirmininkės, nuteistojo V. P., kaip kredito unijos administracijos vadovo ir valdybos pirmininko, nuteistojo A. D., kaip kredito unijos Paskolų komiteto pirmininko, nuteistosios D. M., kaip kredito unijos Paskolų komiteto narės, ir nuteistosios K. Š., kaip kredito unijos sąskaitų vadybininkės-kasininkės, veiksmų reikšmingumą viešiesiems interesams, darytina išvada, kad jie pagrįstai prilyginti valstybės tarnautojams ir yra tinkami BK 229 straipsnio subjektai.

9431. Tarnybos pareigų neatlikimas kaip BK 229 straipsnyje apibrėžta nusikalstama veika objektyviai reiškiasi: 1) priešinga tarnybai veikla (neatlikimas savo pareigų arba jų netinkamas atlikimas; 2) nusikalstamais padariniais – didele žala (turtinio ar kitokio pobūdžio) valstybei, juridiniams ar fiziniams asmenims; 3) priežastiniu ryšiu tarp šios veiklos ir padarinių. Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad savo pareigų neatlikimas yra neteisėtas valstybės tarnautojo ar jam prilyginto asmens neveikimas, t. y. tų pareigų, kurios priklauso jo kompetencijai ir yra būtinos tarnybos interesams užtikrinti, neatlikimas, nepasinaudojimas savo teisėmis, kurias suteikia teisės aktai, o netinkamas savo pareigų atlikimas yra pareigų vykdymas ne taip, kaip to reikalauja teisės aktai, arba nekokybiškai, atmestinai, tai irgi iš esmės teisės aktų reikalavimų nevykdymas savo darbinėje veikloje, t. y. neveikimas (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-134-489/2017). Neatlikdamas savo pareigų arba netinkamai jas atlikdamas, valstybės tarnautojas ar jam prilygintas asmuo pažeidžia teisės aktus (įstatymus, nuostatus, instrukcijas ir kt.), kurie apibrėžia ir nustato jo kompetenciją, teises ir pareigas, todėl bylose turi būti nustatoma ir konkrečiais teisės aktais pagrindžiama, kokių savo pareigų jis neatliko arba atliko netinkamai.

9532. Nagrinėjamoje byloje teismai nustatė, kad N. P., V. P., A. D., D. M. ir K. Š., pažeisdami jiems inkriminuotų Kredito unijų įstatymo, Finansų įstaigų įstatymo, Vidaus kontrolės ir rizikos vertinimo (valdymo) organizavimo nuostatų, P valdybos darbo reglamento, Paskolų suteikimo ir administravimo tvarkos nuostatų reikalavimus, netinkamai atliko šiuose teisės aktuose jiems nustatytas pareigas. Nustatyta, kad P išduodant paskolas S. S., D. V., I. K., J. G., V. Š., B. A., V. S. ir A. J. skolininkų finansinė būklė iš esmės nebuvo tikrinama, o buvo vadovaujamasi vien tik prašyme gauti paskolą nurodytais duomenimis ir prie prašymo pridėtais dokumentais, nors šie atskirais atvejais net nepatvirtindavo prašyme nurodytų duomenų; išduodant paskolas buvo netinkamai įvertinamas paskolos grąžinimui užtikrinti įkeičiamas nekilnojamasis turtas, visais atvejais nekilnojamasis turtas buvo įvertintas žymiai didesne verte nei tuo metu buvusi panašių objektų vertė. Teismai išsamiai išanalizavo paskolų išdavimo teisinį reglamentavimą, aptarė paskolų suteikimo P tvarką, pagal kurią skolininko finansinės būklės vertinimą atlieka paskolų vadybininkai, finansinės skolininko būklės įvertinimo rezultatus tvirtina Paskolų komitetas, o galutinį sprendimą dėl paskolos išdavimo priima valdyba, ir atskleidė kiekvieno iš nuteistųjų vaidmenį paskolų išdavimo procese.

9633. Pagal teismų nustatytas faktines bylos aplinkybes, P išduodant paskolas S. S., D. V., I. K., J. G., V. Š. ir B. A., skolininkų finansinės būklės vertinimą atliko paskolų vadybininkė D. Š., kuri už netinkamą savo pareigų atlikimą buvo nuteista pagal BK 229 straipsnį teismo baudžiamuoju įsakymu, o išduodant paskolas V. S. ir A. J., skolininkų finansinės būklės vertinimą atliko K. Š., kuri laikinai vykdė paskolų vadybininko funkcijas ir buvo pasirašytinai supažindinta su paskolų išdavimo reikalavimais. Pasirašydama su paskolų išdavimu susijusius dokumentus ji patvirtino, kad yra atlikusi visus veiksmus, kuriuos privalo atlikti kaip laikinai vykdanti paskolų vadybininko funkcijas, nors iš tikrųjų netikrino prašymuose gauti paskolas nurodytų duomenų ir tiesiog formaliai veikdama pagal šiuos duomenis užpildė skolininkų finansinės būklės vertinimą. A. D. ir D. M., kaip Paskolų komiteto nariai, nevykdė jiems nustatytų pareigų dalyvauti Paskolų komiteto posėdžiuose ir savo darbą atlikti protingai, rūpestingai ir sąžiningai, atsižvelgiant į kredito unijos narių interesus, o A. D., kaip Paskolų komiteto pirmininkas, neorganizavo Paskolų komiteto darbo, nešaukė posėdžių. Abu nuteistieji savo pareigas vykdė tik formaliai, pasitikėdavo jiems pateikta informacija, nesigilindami į sprendžiamus klausimus tiesiog pritardavo paskolų išdavimui, kartu ir skolinimui papildomam pajui, nevertindavo turto bei nereikalaudavo pateikti kitų asmenų sudarytos turto vertinimo ataskaitos. N. P. ir V. P., kaip valdybos nariai, pritardami paskolų išdavimui, tinkamai neįvertino skolininkų finansinės būklės, kurios prieš tai tinkamai neįvertino nei paskolų vadybininkas, nei Paskolų komitetas, pritarė skolinimui papildomam pajui, neužtikrino, kad nebūtų skolinama didesnė nei dešimteriopo besiskolinančio kredito unijos nario pajaus dydžio suma, nesant realaus ir pagrįsto įkeičiamo turto vertinimo, turtą įvertino nepagrįstai per didele verte, taip neužtikrindami, kad išduodamos paskolos suma neviršytų 70 proc. įkeičiamo turto vertės, pažeisdami pareigą savo darbą atlikti protingai, rūpestingai ir sąžiningai, atsižvelgiant į P ir jos narių interesus. Teismai padarė išvadą, kad visi išduodant paskolas dalyvavę subjektai – paskolų vadybininkai, Paskolų komitetas ir valdyba yra atsakingi už netinkamą savo pareigų vykdymą nepagrįstai išduodant paskolas S. S., D. V., I. K., J. G., V. Š., B. A., V. S. ir A. J.. Teisėjų kolegija neturi pagrindo kitaip vertinti nagrinėjamos bylos aplinkybių ir daryti priešingų išvadų. Taigi nuteistųjų N. P., V. P., A. D., D. M. ir K. Š. nusikalstamos veikos teismų teisingai įvertintos kaip tarnybos pareigų netinkamas atlikimas.

9734. Pažymėtina, kad vien tik tarnybos pareigų netinkamo atlikimo savaime nepakanka, kad valstybės tarnautojo (ar jam prilyginto asmens) veika būtų kvalifikuojama pagal BK 229 straipsnį. Pagrindinis kriterijus, atribojantis tarnybos pareigų netinkamą atlikimą kaip nusikalstamą veiką nuo tarnybinio (arba drausminio) nusižengimo, yra didelės žalos (valstybei, juridiniam ar fiziniam asmeniui, o nuo 2011 m. liepos 5 dienos – ir Europos Sąjungai, tarptautinei viešajai organizacijai) požymis, rodantis didesnį tarnybos pareigų neatlikimo pavojingumą. Didelė žala, atsiradusi dėl tarnybos pareigų neatlikimo ar netinkamo atlikimo, gali būti tiek turtinio, tiek neturtinio pobūdžio. Neturtinio pobūdžio žala yra fizinė, moralinė, organizacinė ar kito neturtinio pobūdžio žala, padaryta teisės ginamoms ir saugomoms nematerialioms vertybėms (asmens sveikatai, garbei, orumui, juridinio asmens reputacijai, valstybės tarnybos autoritetui ir pan.). Pagal kasacinio teismo praktiką kiekvienu konkrečiu atveju apie žalos dydį sprendžia teismas, atsižvelgdamas į konkrečios bylos aplinkybes: kokio pobūdžio, kokiais teisės aktais pažeidžiami ginami interesai, veiksmų, kuriais buvo piktnaudžiaujama, pobūdį (ar padaryti formaliai teisėti ar aiškiai neteisėti veiksmai), nukentėjusiųjų skaičių, jų vertinimą (valstybės tarnautojo ar jam prilyginto asmens) padarytos veikos, nusikalstamos veikos trukmę, kaltininko einamų pareigų svarbą ir padarytos veikos įtaką valstybės tarnautojo bei valstybės institucijų autoritetui ir kt. Neturtinio pobūdžio žala paprastai pripažįstama didele, jeigu dėl to pažeidžiamos Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtintos teisės ir laisvės, sumenkinamas valstybės institucijų autoritetas, sutrikdomas darbas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-512/2004, 2K-7-638/2005, 2K-16/2010, 2K-232/2012, 2K-7-335/2013).

9835. Šioje byloje teismai, pripažindami, kad dėl nuteistųjų veikos kilo BK 229 straipsnyje nustatyti padariniai – didelė žala P, išdėstė tai pagrindžiančius motyvus. Nustatyta, kad nuteistųjų N. P., V. P., A. D., D. M. ir K. Š. tarnybos pareigų netinkamas atlikimas, pažeidžiant teisės aktų reikalavimus, lėmė nepagrįstą paskolų didelėmis sumomis asmenims išdavimą, dėl to buvo sumenkintas P autoritetas bei prestižas ir sukeltas nepasitikėjimas P, kaip kredito įstaiga, sugebančia skaidriai, patikimai ir saugiai administruoti bei tvarkyti jai patikimas klientų lėšas, dėl to P patyrė didelę neturtinę žalą. Apeliacinės instancijos teismas pažymėjo, kad kredito unijų, kaip ir kitų licencijuojama veikla besiverčiančių kredito įstaigų, veiklai yra keliami griežti reikalavimai, kredito unija savo veiklą turi organizuoti ir vykdyti taip, kad jos veikla būtų stabili ir patikima, kad finansų sektoriuje sėkmingai veiklai itin svarbios ir tokios aplinkybės kaip finansų įstaigos patikimumas, autoritetas ir gera reputacija. Todėl nepagrįstas ir neatsakingas elgesys su kredito unijos lėšomis neabejotinai paveikia ne tik kiekvieno kredito unijos nario turtinius interesus, bet kartu turi įtakos kredito unijos sėkmingai veiklai. Teisėjų kolegija neturi pagrindo abejoti teismų išvadomis dėl didelės žalos požymio šioje byloje nustatymo. Nurodytos aplinkybės patvirtina, kad byloje taip pat egzistuoja priežastinis ryšys tarp nuteistųjų veikų ir kilusių padarinių – didelės žalos. Taigi, nuteistųjų veikos yra pasiekusios nusikalstamoms veikoms būdingą pavojingumo laipsnį bei pobūdį ir negali būti pripažintos tarnybiniu (drausminiu) nusižengimu.

9936. Priešingai nei teigiama kasaciniuose skunduose, kiekvieno nuteistojo kaltės turinys byloje atskleistas ir padaryta teisinga išvada, kad nuteistieji buvo susipažinę su minėtų norminių ir lokalinių teisės aktų nuostatomis, žinojo, kokios yra kiekvieno iš jų funkcijos ir pareigos paskolų išdavimo procese, tačiau šių pareigų nevykdė ar vykdė tik formaliai, be jokio pagrindo pasitikėdami tuo, jog kiti nuteistieji savo pareigas atliks tinkamai. V. P. ir N. P. turėjo numatyti, kad dėl formalaus savo pareigų vykdymo paskolos bus išduotos ir tokiems asmenims, kurie nepajėgs jų grąžinti, bei dėl to bus padaryta didelė žala P, o kartu su A. D., D. M. ir K. Š. privalėjo numatyti, kad toks formalus pareigų vykdymas neabejotinai pakenks P reputacijai.

10037. Dėl kasatorių argumento, kad byloje nustatyta, jog susiklostę paskolos teisiniai santykiai būtų peraugę į baudžiamuosius teisinius santykius, jog nuteistųjų veiksmai paskolų išdavimo procese nepagrįstai buvo kriminalizuoti, pažymėtina, kad teismų sprendimuose pagrįstai konstatuota, jog išduodant paskolas abejotinos finansinės būklės asmenims, nesant tinkamo skolos grąžinimo užtikrinimo, P prisiėmė nepagrįstai didelę riziką, o kadangi skolininkai pagal savo finansines galimybes nėra pajėgūs grąžinti paskolų ir paskolų grąžinimui užtikrinti įkeisto nekilnojamojo turto vertė yra žymiai mažesnė už prisiimtų įsipareigojimų dydį, kredito unija neturi realios galimybės civilinėmis teisinėmis priemonėmis apginti savo pažeistų interesų.

10138. Remiantis tuo, kas išdėstyta, konstatuotina, kad pagal byloje nustatytas faktines nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai N. P., V. P., A. D., D. M. ir K. Š. tinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą ir jų nusikalstamas veikas teisingai kvalifikavo pagal BK 229 straipsnį.

102Dėl BK 184 straipsnio 2 dalies taikymo

10339. Kasacinių skundų dalis, kurioje ginčijamas N. P. ir V. P. nuteisimas pagal BK 184 straipsnio 2 dalį, tenkintina.

10440. Turto iššvaistymas (BK 184 straipsnis) – tai tyčinis arba neatsargus kaltininkui patikėto ar jo žinioje esančio svetimo turto ar turtinės teisės neteisėtas, neatlygintinas perleidimas padarant žalos turto ar turtinės teisės savininkui arba teisėtam valdytojui. Patikėtas turtas ar turtinė teisė – tai einamų pareigų, specialių pavedimų, sutarčių ar kitu teisiniu pagrindu kaltininko valdomas svetimas turtas ar turtinė teisė, į kuriuos kaltininkas turi teisiškai apibrėžtus įgalinimus (pvz., yra ir materialiai atsakingas už šį turtą ar turtinę teisę). Žinioje esantis turtas ar turtinė teisė – tai toks turtas ar turtinė teisė, kai kaltininkas dėl savo einamų pareigų turi teisę pavaldiems ar kitiems asmenims, kuriems šis turtas ar turtinė teisė patikėti, duoti nurodymus dėl jų panaudojimo. Prie tokių asmenų priskirtini įmonių, įstaigų, organizacijų vadovai arba asmenys, atsakingi už atskiras jų veiklos sritis, tačiau nesantys materialiai atsakingi. Turto iššvaistymas objektyviai pasireiškia kaltininkui patikėto ar jo žinioje esančio svetimo turto ar turtinės teisės neteisėtu, neatlygintinu perleidimu padarant žalos turto ar turtinės teisės savininkui arba teisėtam valdytojui. Patikėtas ar kaltininko žinioje esantis svetimas turtas ar turtinė teisė neteisėtai perleidžiami, jeigu tai atliekant nebuvo laikomasi nustatytos turto ar turtinės teisės patikėjimo ar disponavimo tvarkos, buvo pažeistos esminės turto ar turtinės teisės patikėjimo ar buvimo žinioje sąlygos, turto ar turtinės teisės savininko ar teisėto valdytojo interesai ir taip jam padaryta žala. Turto iššvaistymo neatlygintinumas reiškia, kad kaltininkas jam patikėtą ar jo žinioje esantį turtą ar turtinę teisę perleidžia tretiesiems asmenims, tačiau turto ar turtinės teisės savininkui ar teisėtam valdytojui už šį turtą ar turtinę teisę nėra atlyginama arba atlyginama aiškiai neteisingai (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-123-895/2017, 2K-234-699/2017 ir kt.).

10541. Pažymėtina, kad N. P. ir V. P. pripažinti kaltais dėl turto iššvaistymo dėl to, kad būdami P administracijos vadovai netinkamai, formaliai atliko savo pareigas, nesilaikė teisės aktais nustatytos kreditų išdavimo tvarkos ir priėmė neteisėtus sprendimus dėl paskolų suteikimo įvairiems asmenims. Šiems asmenims neįvykdžius savo turtinių prievolių, kredito unija patyrė didelę turtinę žalą. Kasacinės instancijos teismo teisėjų kolegija daro išvadą, kad byloje nustatytos aplinkybės nepagrindžia visų turto iššvaistymo nusikalstamos veikos sudėties objektyviųjų ir subjektyviųjų požymių buvimo N. P. ir V. P. veiksmuose. Tokia išvada daroma dėl šių argumentų:

10641.1. paskolų išdavimas visiems asmenims buvo įformintas atitinkamomis sutartimis, pagal kurias paskolų gavėjai įsipareigodavo vykdyti prisiimamas turtines prievoles, o kredito unija įgydavo atitinkamus turtinius reikalavimus į šiuos asmenis;

10741.2. byloje nenustatyta jokių aplinkybių, leidžiančių teigti, kad N. P. ir V. P. sutarčių pasirašymo momentu būtų žinoję ar numatę, kad skolininkai nevykdys savo turtinių prievolių. N. P. ir V. P. inkriminuota, kad kredito unijos turtą jie iššvaistė dėl nusikalstamo nerūpestingumo, t. y. privalėdami suvokti ir numatyti, jog paskolos gali būti negrąžintos ir kredito unija dėl to gali patirti turtinę žalą. Iš esmės tai reiškia, kad nuteistieji nesuvokė turto iššvaistymui būtino teisinio požymio – neatlygintinumo;

10841.3. asmenys, pateikę kredito unijos darbuotojams neteisingus duomenis ir suklaidinę juos dėl savo ketinimų ir galimybių vykdyti turtines prievoles, patraukti baudžiamojon atsakomybėn už sukčiavimą (BK 182 straipsnio 2 dalis) ar paskolos panaudojimą ne pagal paskirtį (BK 206 straipsnio 1 dalis). Tai reiškia, kad rizikingų paskolų išdavimą iš dalies lėmė ir aktyvus paskolų gavėjų klaidinantis poveikis kredito unijos darbuotojams. Byloje nenustatyta, kad N. P. ir V. P. būtų veikę išvien su nesąžiningais paskolų gavėjais;

10941.4. pagal byloje minimas paskolos sutartis skolininkams nevykdant sutartinių įsipareigojimų, kredito unija imdavosi teisinių priemonių dėl priverstinio skolų išieškojimo.

11042. Kasacinio teismo praktikoje ne kartą pasisakyta, kad turto iššvaistymo požymių buvimas gali būti konstatuojamas tuo atveju, kai įmonės vadovas, piktavališkai veikdamas, sudaro akivaizdžiai su įmonės interesais nesutampantį, pelningai įmonės veiklai iš esmės trukdantį, ekonomiškai nepagrįstą, nelogišką sandorį (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-262/2013, 2K-7-251/2013, 2K-518/2014, 2K-302-489/2017). Nenustačius N. P. ir V. P. veiksmuose piktavališko veikimo prieš kredito unijos interesus, jų veiksmai nekvalifikuotini kaip šios kooperatinės bendrovės turto iššvaistymas.

11143. Konstatuotina, kad teismai, kvalifikuodami N. P. ir V. P. veiksmus pagal BK 184 straipsnio 2 dalį, netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą (BPK 369 straipsnio 2 dalis). Ši teisės taikymo klaida taisytina nutraukiant šią bylos dalį. Nutraukus šią bylos dalį, naikinamos N. P. ir V. P. pagal BK 184 straipsnio 2 dalį paskirtos laisvės atėmimo bausmės, paskirtų bausmių subendrinimas ir galutinės laisvės atėmimo bausmės atidėjimas, paliekant galioti pagal BK 229 straipsnio 1 dalį jiems paskirtas bausmes.

112Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į išdėstytus argumentus ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 3 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 382 straipsnio 1, 2 ir 6 punktais,

Nutarė

113Nuteistosios R. G. gynėjo advokato Arūno Bertulio, nuteistojo A. D., nuteistosios K. Š., nuteistosios D. M. gynėjo advokato Henriko Mackevičiaus kasacinius skundus atmesti.

114Pakeisti Klaipėdos apygardos teismo 2017 m. spalio 31 d. nuosprendį ir Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2018 m. birželio 26 d. nutartį.

115Panaikinti Klaipėdos apygardos teismo 2017 m. spalio 31 d. nuosprendžio ir Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2018 m. birželio 26 d. nutarties dalį dėl N. P. ir V. P. nuteisimo pagal BK 184 straipsnio 2 dalį ir šią bylos dalį jiems nutraukti, nepadarius veikos, turinčios šio nusikaltimo požymių.

116Panaikinti Klaipėdos apygardos teismo 2017 m. spalio 31 d. nuosprendžio ir Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2018 m. birželio 26 d. nutarties dalį dėl N. P. ir V. P. paskirtų bausmių subendrinimo, galutinės laisvės atėmimo bausmės paskyrimo ir jos vykdymo atidėjimo, paliekant galioti pagal BK 229 straipsnio 1 dalį jiems paskirtas bausmes.

117Kitas nuosprendžio ir nutarties dalis palikti nepakeistas.

1. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų... 2. teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo... 3. Klaipėdos apygardos teismo 2017 m. spalio 31 d. nuosprendžiu:... 4. N. P. nuteista pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK)... 5. V. P. nuteistas pagal BK 184 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu vieneriems... 6. A. D. nuteistas pagal BK 229 straipsnį 25 MGL (941,50 Eur) dydžio bauda;... 7. D. M. nuteista pagal BK 229 straipsnį 20 MGL (753 Eur) dydžio bauda;... 8. K. Š. nuteista pagal BK 229 straipsnį 15 MGL (565 Eur) dydžio bauda;... 9. R. G. nuteista pagal BK 182 straipsnio 2 dalį (dėl J. G. paskolos) laisvės... 10. Tuo pačiu nuosprendžiu buvo nuteisti D. V., V. Š., A. J., M. N., I. K., I.... 11. Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos... 12. Nuteistosios R. G. apeliacinis skundas atmestas. Iš dalies patenkinus... 13. Teisėjų kolegija... 14. I. Bylos esmė... 15. 1. Nagrinėjamoje byloje:... 16. 1.1. N. P. pagal BK 184 straipsnio 2 dalį, 229 straipsnį nuteista už tai,... 17. 1.2. V. P. pagal BK 184 straipsnio 2 dalį, 229 straipsnį nuteistas už tai,... 18. 1.3. A. D. pagal BK 229 straipsnį nuteistas už tai, kad, būdamas valstybės... 19. 1.4. D. M. pagal BK 229 straipsnį nuteista už tai, kad, būdama valstybės... 20. 1.5. K. Š. pagal BK 229 straipsnį nuteista už tai, kad, būdama valstybės... 21. 1.6. R. G. pagal BK 182 straipsnio 2 dalį nuteista už tai, kad apgaule savo... 22. II.... 23. Apeliacinės instancijos teismo nuosprendžio esmė... 24. 2. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs bylą pagal nuteistųjų... 25. III. Kasacinių skundų ir atsiliepimo į juos argumentai... 26. 3. Kasaciniu skundu nuteistasis V. P. ir jo gynėjas advokatas R. Skėrys... 27. 3.1. Teismai pripažino V. P. kaltu pagal BK 184 straipsnio 2 dalį, 229... 28. 3.2. V. P. veiksmuose balsuojant „už“ dėl paskolų suteikimo nebuvo... 29. 3.3. Teismai nesilaikė BK 20 straipsnio 5 dalies reikalavimų, nes... 30. 3.4. V. P. veiksmai vertinti kaip civilinis deliktas. Teismai nepateikė... 31. 4. Kasaciniu skundu nuteistasis A. D. prašo panaikinti apeliacinės... 32. 4.1. Teismai netinkamai taikė BK 2 straipsnio 4 dalį, 229 straipsnį, 230... 33. 4.2. Apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai netaikė BK 36 straipsnio... 34. 4.3. Apeliacinės instancijos teismas padarė esminius Lietuvos Respublikos... 35. 4.4.... 36. Kaltinamasis aktas neatitiko BPK 219 straipsnio reikalavimų, nes baudžiamojon... 37. 4.5. Apeliacinės instancijos teismas pažeidė BPK 320 straipsnio 3 dalies,... 38. 4.6. Kasaciniu skundu nuteistoji K. Š. prašo panaikinti nuosprendį bei... 39. 4.7. Dėl nerišlaus, painaus, nesuprantamo kaltinamojo akto buvo pažeista... 40. 4.8. Kasatorė buvo nepagrįstai pripažinta valstybės tarnautojui prilygintu... 41. 5. Kasaciniu skundu nuteistosios D. M. gynėjas advokatas H. Mackevičius... 42. 5.1. D. M. pagal BK 229 straipsnį nuteista nepagrįstai, nenustačius jos... 43. 5.2. Kaltinime D. M. išvardyti norminiai ir lokaliniai P teisės aktai,... 44. 5.3. Teismai nepagrįstai konstatavo didelės žalos požymį D. M. veikoje.... 45. 5.4. D. M. nepagrįstai buvo pripažinta BK 229 straipsnyje nustatytos... 46. 5.5. Nenustatytas priežastinis ryšys tarp D. M. veiksmų ir tariamai kredito... 47. 6. Kasaciniu skundu nuteistosios N. P. gynėjas advokatas M. Navickas prašo... 48. 6.1. Teismai netinkamai taikė BK 184 straipsnio 2 dalį bei 229 straipsnį ir... 49. 6.2. Teismai nepagrįstai nedetalizavo aplinkybių, kas – paskolų... 50. 6.3. Teismai nenustatė jokių sąlygų, dėl kurių dėl paskolų išdavimo... 51. 6.4. N. P. nepagrįstai buvo pripažinta BK 229 straipsnyje nustatytos... 52. 6.5. BK 229 straipsniui taikyti, be konkrečių teisės aktų pažeidimo, turi... 53. 6.6. Kaltinamasis aktas neatitiko BPK 219 straipsnio reikalavimų, nes jame... 54. 6.7. Apeliacinės instancijos teismas pažeidė BPK 320 straipsnio 3 dalį, nes... 55. 7. Kasaciniu skundu nuteistosios R. G. gynėjas advokatas A. Bertulis prašo... 56. 7.1. Teismai netinkamai aiškino ir taikė BK 182 straipsnio 2 dalį, nes R. G.... 57. 7.2. Teismai nepagrįstai R. G. imant paskolą jos dukters J. G. vardu... 58. 8. Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir... 59. 8.1. Kasatoriai, nesutikdami su teismų sprendimais, iš esmės ginčija... 60. 8.2. Kasacinių skundų teiginiai, kad kaltinamasis aktas neatitinka BPK 219... 61. 8.3. Teismų išvados dėl R. G. veikų kvalifikavimo pagal BK 182 straipsnio 2... 62. 8.4. Byloje nustatyti ir apeliacinės instancijos teismo tinkamai išanalizuoti... 63. 8.5. Kasatoriai pagrįstai pripažinti BK 229 straipsnyje nustatytos... 64. 8.6. Apeliacinės instancijos teismas laikėsi BPK 320 straipsnio 3 dalies, 332... 65. 8.7. N. P. gynėjo advokato M. Navicko kasaciniame skunde nenurodyta nė viena... 66. IV. Kasacinės instancijos teismo argumentai ir išvados... 67. 9. Nuteistojo V. P. ir jo gynėjo advokato R. Skėrio, nuteistosios N. P.... 68. Dėl kasacinių skundų argumentų, susijusių su BPK pažeidimais... 69. 10. Kasacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, patikrinusi skundžiamus... 70. 11. Iš bylos medžiagos matyti, kad pirmosios instancijos teismas visas bylos... 71. 12. Nuteistojo A. D., nuteistosios K. Š., nuteistosios N. P. gynėjo... 72. 13. BPK 219 straipsnio 3 punkte nustatyta, kad kaltinamajame akte nurodomas... 73. 14. Teisėjų kolegija, pritardama apeliacinės instancijos teismo išvadoms,... 74. 15. Atmestini ir kasacinių skundų argumentai dėl teismo šališkumo. Iš... 75. Dėl BK 182 straipsnio 2 dalies taikymo ... 76. 16. Nuteistosios R. G. gynėjo kasaciniame skunde ginčijamas R. G. nuteisimas... 77. 17. Apgaulė sukčiaujant panaudojama turint tikslą suklaidinti turto... 78. 18. Teismų praktikoje aiškinant, kada kaltininko veika atitinka nusikalstamo... 79. 19. Kaip matyti iš skundžiamų teismų sprendimų, juose išsamiai aptarti R.... 80. 20. Atsižvelgdama į teismų nustatytas aplinkybes, teisėjų kolegija daro... 81. 21. Atmestinas kaip nepagrįstas kasacinio skundo argumentas, kad paskolų... 82. 22. Remiantis tuo, kas išdėstyta, konstatuotina, kad pagal byloje nustatytas... 83. Dėl BK 229 straipsnio taikymo... 84. 23. Nuteistojo V. P. ir jo gynėjo, nuteistojo A. D., nuteistosios K. Š.,... 85. 24. BK 229 straipsnyje (2000 m. rugsėjo 26 d. įstatymo redakcija, galiojusi... 86. 24.1. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad darbas bet kokioje... 87. 24.2. Antruoju būtinuoju požymiu asmens prilyginimui valstybės tarnautojui... 88. 25. Pažymėtina ir tai, kad asmuo, dirbantis juridiniame asmenyje ar kitoje... 89. 26. Pažymėtina ir tai, kad sprendžiant klausimą, ar asmuo BK 230 straipsnio... 90. 27. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad pagal Kredito unijų įstatymo,... 91. 28. Apeliacinės instancijos teismas konstatavo, kad N. P. ir V. P., kaip... 92. 29. Valstybės finansų sistemos stabilumas, kaip viena iš valstybės gyvavimo... 93. 30. Šioje byloje įvertinus nuteistosios N. P., kaip P administracijos... 94. 31. Tarnybos pareigų neatlikimas kaip BK 229 straipsnyje apibrėžta... 95. 32. Nagrinėjamoje byloje teismai nustatė, kad N. P., V. P., A. D., D. M. ir... 96. 33. Pagal teismų nustatytas faktines bylos aplinkybes, P išduodant paskolas... 97. 34. Pažymėtina, kad vien tik tarnybos pareigų netinkamo atlikimo savaime... 98. 35. Šioje byloje teismai, pripažindami, kad dėl nuteistųjų veikos kilo BK... 99. 36. Priešingai nei teigiama kasaciniuose skunduose, kiekvieno nuteistojo... 100. 37. Dėl kasatorių argumento, kad byloje nustatyta, jog susiklostę paskolos... 101. 38. Remiantis tuo, kas išdėstyta, konstatuotina, kad pagal byloje nustatytas... 102. Dėl BK 184 straipsnio 2 dalies taikymo... 103. 39. Kasacinių skundų dalis, kurioje ginčijamas N. P. ir V. P. nuteisimas... 104. 40. Turto iššvaistymas (BK 184 straipsnis) – tai tyčinis arba neatsargus... 105. 41. Pažymėtina, kad N. P. ir V. P. pripažinti kaltais dėl turto... 106. 41.1. paskolų išdavimas visiems asmenims buvo įformintas atitinkamomis... 107. 41.2. byloje nenustatyta jokių aplinkybių, leidžiančių teigti, kad N. P.... 108. 41.3. asmenys, pateikę kredito unijos darbuotojams neteisingus duomenis ir... 109. 41.4. pagal byloje minimas paskolos sutartis skolininkams nevykdant sutartinių... 110. 42. Kasacinio teismo praktikoje ne kartą pasisakyta, kad turto iššvaistymo... 111. 43. Konstatuotina, kad teismai, kvalifikuodami N. P. ir V. P. veiksmus pagal BK... 112. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į išdėstytus argumentus ir vadovaudamasi... 113. Nuteistosios R. G. gynėjo advokato Arūno Bertulio, nuteistojo A. D.,... 114. Pakeisti Klaipėdos apygardos teismo 2017 m. spalio 31 d. nuosprendį ir... 115. Panaikinti Klaipėdos apygardos teismo 2017 m. spalio 31 d. nuosprendžio ir... 116. Panaikinti Klaipėdos apygardos teismo 2017 m. spalio 31 d. nuosprendžio ir... 117. Kitas nuosprendžio ir nutarties dalis palikti nepakeistas....