Byla 2A-380-163/2014
Dėl atleidimo iš darbo pripažinimo neteisėtu ir su darbo santykiais susijusių išmokų priteisimo

1Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos teisėjų Alonos Romanovienės (pirmininkė ir pranešėja), Albinos Pupeikienės, Raimondos Andrulienės, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi ieškovės I. S. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2013-11-04 sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės I. S. ieškinį atsakovui Klaipėdos dramos teatrui dėl atleidimo iš darbo pripažinimo neteisėtu ir su darbo santykiais susijusių išmokų priteisimo,

Nustatė

2ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama pripažinti jos atleidimą iš darbo pas atsakovą 2013-02-18 įsakymu Nr. P-51-(2.1) nuo 2013-02-18 neteisėtu, grąžinti ją į darbą, priteisti iš atsakovo vidutinį darbo užmokestį už visą priverstinės pravaikštos laiką nuo atleidimo iš darbo dienos 2013-02-18 iki teismo sprendimo įvykdymo dienos. Nurodė, kad nuo 1997-02-10 dirbo pas atsakovą sekretore-reikalų tvarkytoja pagal terminuotą darbo sutartį, nuo 1998-05-27 darbo sutartis pakeista į neterminuotą, nuo 2009-04-01 pareigybės pavadinimas pakeistas į specialistės kanceliarijai, nustatytas darbo atlyginimo koeficientas – 10,5. 2012-03-12 iš atsakovo gavo raštą dėl darbo sutarties sąlygų pakeitimo, kad vadovaujantis DK 120 str. 1 d. ir 2 d., siekiant užtikrinti efektyvų teatro darbo organizavimą, nuo 2012-03-30 keičiamas specialisto kanceliarijai pareigybės aprašymas ir tarnybinio atlyginimo koeficientas bus 11,4 bazinės mėnesinės algos dydžio, taip pat nurodyta, kad nesutikus dirbti pakeistomis darbo sąlygomis darbo sutartis bus nutraukta pagal DK 129 straipsnį. Su pakeistomis darbo sutarties sąlygomis nesutiko ir apie tai pranešė darbdaviui. Atsakovas 2012-04-27 raštu įspėjo apie darbo sutarties nutraukimą pagal DK 129 str.1 d. nuo 2012-06-29, nurodė, kad pagrindas atleisti iš darbo yra tai, kad vykdant LR kultūros ministerijos 2011-07-29 Vidaus audito skyriaus atlikto atsakovo vidaus kontrolės sistemos vertinimo rekomendacijas dėl organizacinės struktūros ir veiklos organizavimo tobulinimo, atsakovo vadovo 2012-03-12 įsakymu buvo patvirtintas naujas specialisto kanceliarijai pareigybės aprašymas. 2013-02-18 įsakymu buvo atleista iš darbo nuo 2013-02-18 pagal DK 129 str. 1 d., 2009-11-10 Kolektyvinės sutarties 2.17 punktą. Teigia, kad atsakovas be teisėto pagrindo nutraukė su ja darbo sutartį, įspėjimas ir kito darbo siūlymai neatitiko keliamų reikalavimų, struktūriniai pertvarkymai nebuvo realūs ir atlikti kompetentingo organo sprendimu. Jos atleidimas iš darbo susijęs su atsisakymu vykdyti papildomas darbo funkcijas už neadekvatų (neproporcingą) atlyginimą. Svarstydama pasiūlymą dėl darbo sutarties sąlygų pakeitimo, nežinojo ir nebuvo tinkamai informuota apie vykdomus struktūrinius pertvarkymus. Pažymėjo, kad iki darbo sutarties sąlygų pakeitimo tarp jos ir atsakovo susiklostė konfliktiniai santykiai, todėl atsakovas tendencingai siekė ją atleisti ir formaliai nurodė atleidimo pagrindą – LR kultūros ministerijos 2011-07-29 Vidaus audito skyriaus rekomendacijas.

3Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2013-11-04 sprendimu ieškinį atmetė. Teismas, įvertinęs bylos duomenis, konstatavo, kad atsakovas, atsižvelgdamas į vidaus audito rekomendacijas, vykdė struktūrinius vidaus pertvarkymus. Atsakovo vadovas, tvirtindamas naują specialisto kanceliarijai pareigybės aprašymą, nustatydamas šio darbuotojo atlyginimą, priimdamas įsakymą dėl ieškovės atleidimo, turėjo įgalinimus priimti nurodytus sprendimus ir veikė neperžengdamas savo įgaliojimų ribų. Kadangi raštvedybos funkcijoms atlikti (įskaitant ir bylų archyvavimą) atsakovas nusprendė turėti tik vieną darbuotoją, todėl ieškovei atsisakius dirbti pakeistomis darbo sutarties sąlygomis, atsakovas turėjo teisę atleisti ieškovę iš darbo. Teismas sprendė, kad atsakovas atleido ieškovę dėl svarbių priežasčių, t. y. dėl struktūrinių pertvarkymų. Teismas, įvertinęs byloje surinktus įrodymus, atsižvelgdamas į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą teismų praktiką, vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, konstatavo, kad atsakovas, nutraukdamas darbo sutartį su ieškove, nepažeidė teisės aktų reikalavimų, ieškovė atleista teisėtai.

4Ieškovė pateikė apeliacinį skundą, prašo Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2013-11-04 sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad teismas netinkamai taikė DK 129 str. 2 d., 130 str. 2 d., 203 str. Teismas nepagrįstai sprendė, kad atsakovas vykdė struktūrinius pertvarkymus, nes realiai jokie pertvarkymai nebuvo vykdomi, atsakovo organizacinė struktūra nebuvo optimizuojama. Visi pareigybių pakeitimai buvo daromi išėjus darbuotojams savo noru, dėl sveikatos būklės, darbuotojui mirus, nė vienas darbuotojas daugiau įspėjimo lapelių negavo ir nė viena pareigybė nebuvo pertvarkyta. Teismas neteisingai vertino įrodymus, liudytojų parodymus, neatliko ieškovės darbo krūvio analizės. Teismas nurodė, kad specialisto kanceliarijai ir archyvaro pareigybės sujungtos į vieną etatą, vykdant 2011-07-29 Kultūros ministerijos vidaus audito skyriaus teatro vidaus kontrolės vertinimo rekomendacijas, tačiau rekomendacijose nebuvo pasisakyta apie tai, kad turi būti sujungtos specialisto kanceliarijai ir archyvaro pareigybės, nebuvo rekomendacijų dėl darbo masto padidinimo, nustatant mažesnį, nei buvo, darbo užmokestį. Teigia, kad įspėjime dėl darbo sutarties nutraukimo priežastis nurodyta nepakankamai konkrečiai bei suprantamai, nes pasiūlyme dėl darbo sutarties sąlygų pakeitimo 2011-07-29 vidaus audito rekomendacijos nebuvo minimos, apie struktūrinius pakeitimus taip pat nebuvo nurodyta, todėl įspėjimas dėl darbo sutarties nutraukimo neatitiko DK 130 straipsnio 2 dalies 1 punkto reikalavimų. Atsakovas pažeidė DK 203 straipsnyje nustatytą terminą prieš 1 mėn. informuoti darbuotoją apie darbo apmokėjimo sąlygų pakeitimą.

5Atsakovas atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo skundžiamą teismo sprendimą palikti nepakeistą, o apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą. Nurodo, kad teismas pagrįstai konstatavo, kad struktūriniai pertvarkymai buvo vykdomi. Teigia, kad įstaigos struktūriniai pertvarkymai dar nėra baigti, toliau bus dar labiau optimizuojama administracijos ir ūkio struktūra. Įstaigoje raštvedybos funkcijoms atlikti ir bylų archyvavimui nuspręsta turėti vieną šias funkcijas atliekantį darbuotoją, todėl ieškovei atsisakius dirbti pakeistomis darbo sutarties sąlygomis, turėjo teisę atleisti ją iš darbo. Ieškovei atlyginimas buvo padidintas, o ne sumažintas, todėl jos teisės nebuvo pažeistos.

6Apeliacinis skundas atmestinas.

7Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, yra patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant faktinę ir teisinę bylos puses, t. y. tiriant byloje surinktus įrodymus patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialines teisės normas. Apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėja neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų. Taip pat apeliacinės instancijos teismas, neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo motyvus bei reikalavimus, ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnio 2 dalyje ir 3 dalyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Teisėjų kolegija, patikrinusi bylą anksčiau nurodytais pagrindais, konstatuoja, kad absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl nagrinėja bylą neperžengdama apeliacinio skundo ribų.

8Byloje kilo ginčas dėl ieškovės atleidimo iš darbo pagal DK 129 straipsnio 1 dalį teisėtumo.

9Neterminuota darbo sutartis gali būti nutraukiama tiek darbuotojo, tiek darbdavio iniciatyva DK nustatytais pagrindais. Vienas tokių pagrindų įtvirtintas DK 129 straipsnio 1 dalyje, pagal kurią darbdavys neterminuotą darbo sutartį su darbuotoju gali nutraukti dėl svarbių priežasčių. Aiškinant ir taikant DK 129 straipsnį, reglamentuojantį darbo sutarties nutraukimą darbdavio iniciatyva, kai nėra darbuotojo kaltės, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo konstatuota, kad darbo sutarčiai šiuo pagrindu nutraukti būtina šių juridinių faktų visuma: tinkamai įgyvendinta darbdavio iniciatyva (darbuotojo įspėjimas); svarbi darbo sutarties nutraukimo priežastis; faktas, kad darbuotojas negali būti perkeltas jo sutikimu į kitą darbą. Darbuotojui užginčijus teismine tvarka darbo sutarties nutraukimą pagal DK 129 straipsnį, darbdavys privalo įrodyti šių faktų buvimą (CPK 178 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004-03-24 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-227/2004; 2005-12-12 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-665/2005).

10Nagrinėjamu atveju, atsakovas atleidimo iš darbo pagrindu nurodė struktūrinius pertvarkymus, po kurių atlikimo ieškovė atsisakė dirbti pakeistomis darbo sąlygomis. Apeliantė teigia, kad teismas neteisingai vertino įrodymus, liudytojų parodymus, neatliko ieškovės darbo krūvio analizės, todėl nepagrįstai sprendė, kad atsakovas vykdė struktūrinius pertvarkymus, nes realiai jokiai pertvarkymai nebuvo vykdomi, teatro organizacinė struktūra nebuvo optimizuojama.

11Teisėjų kolegija pažymi, kad, sprendžiant teisme kilusį darbuotojo ir darbdavio ginčą dėl darbuotojo atleidimo iš darbo teisėtumo, darbdavys privalo įrodyti tų svarbių priežasčių, kuriomis jis grindė darbo sutarties nutraukimą, buvimą (CPK 178 str.), o teismas, atsižvelgdamas į konkrečias bylos aplinkybes, turi įvertinti, ar darbdavio nurodytos atleidimo iš darbo priežastys yra pakankamai svarbios, kad leistų nutraukti darbo sutartį DK 129 straipsnio 1 dalyje nustatytu pagrindu. Taigi darbdavys, nutraukdamas darbo sutartį nurodytu pagrindu, turi nurodyti ir teisme įrodyti konkretų faktą (faktus), dėl kurio darbuotojas negali tęsti darbo, ir nurodyti svarbias priežastis, dėl kurių būtina nutraukti su darbuotoju neterminuotą darbo sutartį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006-01-04 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-13/2006). Faktą (faktus), dėl kurio darbuotojas negali tęsti darbo, galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu (CPK 176 straipsnio 1 dalis). Įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, kad bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą. Kasacinis teismas ne kartą savo nutartyse yra pabrėžęs, kad teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (CPK 185 str. 1 d.; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009-11-24 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-526/2009; 2010-05-10 nutartis civilinėje byloje

12Nr. 3K-3-206/2010; 2011-02-07 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-35/2011).

13Darbo sutarties nutraukimo svarbi priežastis gali būti darbovietės struktūriniai pertvarkymai; jie turi būti realūs, t. y. privalo egzistuoti ne tik atitinkamo valdymo organo sprendimas, bet ir toks sprendimas turi būti realiai vykdomas. Sprendimą dėl darbovietės struktūrinių pertvarkymų darbdavys turi teisę priimti savarankiškai ir, remiantis kasacinio teismo teisės aiškinimo praktika, bylą nagrinėjantis teismas neturi vertinti darbovietės struktūrinių pertvarkymų tikslingumo ir pagrįstumo, o yra įgaliotas nustatyti, ar: darbovietės struktūriniai pertvarkymai atlikti kompetentingo organo sprendimu; ar jie yra realūs ir nėra fiktyvūs (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007-04-27 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-204/2007). Kasacinio teismo praktikoje nurodoma, kad konkrečių struktūrinių pertvarkymų kaip darbo sutarties nutraukimo svarbios priežasties realumą gali patvirtinti tai, kad darbuotojo funkcijos arba dalis funkcijų nebeatliekama arba joms atlikti reikia mažiau darbuotojų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007-04-27 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-204/2007; 2004-05-17 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-311/2004; kt.). Taigi, struktūriniai pertvarkymai gali būti laikomi realiais ir atleidimo iš darbo priežastys pripažįstamos svarbiomis ne tik tuomet, kai po tokių pertvarkymų iš viso nebeatliekamos atleidžiamo iš darbo darbuotojo funkcijos, tačiau ir tuomet, kai nebeatliekama dalis funkcijų ar joms atlikti reikalingas mažesnis darbuotojų skaičius. Struktūrinių pertvarkymų faktui konstatuoti, be kita ko, aktualu nustatyti, kokia iki jų buvo darbdavio struktūra (sandara) ir kaip ji pakito (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005-04-11 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-238/2005).

14Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad ieškovė nuo 2009-04-01 dirbo specialiste kanceliarijai ir vykdė atsakovo 2010-12-21 įsakymu patvirtintas specialisto kanceliarijai pareigybės aprašyme numatytas pareigas, koeficientas, pagal kurį skaičiuojamas jos darbo užmokestis, – 10,5. LR kultūros ministerijos Vidaus audito skyrius 2011-07-29 atliko atsakovo vidaus kontrolės sistemos vertinimą, jo metu padarė išvadas, jog teatre veikianti aktorių apmokėjimo ir skatinimo sistema yra ydinga, kadangi ji neužtikrina aktorių motyvacijos intensyviau dalyvauti kūrybinėje veikloje, kitų teatro darbuotojų skatinimas taip pat turi trūkumų, teatro organizacinė struktūra nėra optimali, darbo užmokesčio fondo lėšos naudojamos netaupiai ir neracionaliai, nustatyti neteisėti valstybės biudžeto lėšų naudojimo atvejai, ir pateikė rekomendacijas: peržiūrėti darbuotojų, dirbančių 1,5 etato, realų darbo krūvį, faktiškai atliekamus darbus ir siekiant optimizuoti administracijos struktūrą pagal galimybes sujungti pareigybes funkcijas į vieną pareigybę (1 etato); sumažinti vadovo pavaduotojų skaičių, patvirtinant vieno pavaduotojo pareigybę, spręsti apie pareigybių, kurių epizodiškai atliekamas funkcijas galima būtų įsigyti rinkoje, būtinumą arba minimizuoti jų skaičių, darbo laiką, atsisakyti atskiros darbų saugos pareigybės, priskiriant minėtą funkciją kitai pareigybei arba minėtai pareigybei suteikiant 0,5 etato darbo krūvį, minimizuoti vairuotojų pareigybių skaičių ir t. t. Atsakovas yra biudžetinė įstaiga. LR biudžetinių įstaigų įstatymo 9 straipsnio 2 dalies 4 punkte numatyta, kad biudžetinės įstaigos vadovo pareiga yra tvirtinti biudžetinės įstaigos struktūrą ir pareigybių sąrašą, neviršijant nustatyto didžiausio leistino pareigybių skaičiaus. Atsakovo nuostatų, patvirtintų LR kultūros ministro 2011-05-23 įsakymu, 19.4 punkte nustatyta, kad įstaigos vadovas tvirtina darbuotojų pareigybių aprašymus, nustato tarnybinius atlyginimus ir priedus. Atsakovas, vykdydamas vidaus audito 2011-07-29 pateiktas rekomendacijas dėl administracijos struktūros optimizavimo, atsižvelgdama į darbuotojų realų darbo krūvį ir faktiškai atliekamus darbus bei galimybę sujungti pareigybes, patvirtino įstaigos darbuotojų etatų sąrašą, iš kurio matyti, kad buvo panaikinta viena vadovo pavaduotojo pareigybė, vadovo pavaduotojo ūkio reikalams ir vadovo pavaduotojo bendriems reikalams pareigybės sujungtos į vieną, vietoj 0,5 personalo specialisto etato įvestas visas personalo specialisto etatas, sumažintos darbų saugos ir sveikatos specialisto darbo funkcijos iki 0,5 etato, vairuotojų etatai iš 0,5 ir 3,0 etatų liko 1,0 ir 2,0 etatai, pakeistos jų funkcijos, t. y. vietoj dviejų vairuotojų liko vienas vairuotojas, o kitas tiekėjas – vairuotojas, panaikinta 0,5 etato archyvaro pareigybė, ekonomisto etatas. Atsakovas pakeitė ir patvirtino darbuotojų pareigybių aprašymus. Šių įrodymų visuma patvirtina, kad atsakovas, siekdamas optimizuoti administracijos struktūrą, racionaliau ir taupiau naudoti biudžetinei įstaigai skiriamas lėšas, peržiūrėjo administracijos darbuotojų realų darbo krūvį, jų atliekamas funkcijas, jas perskirstė, sujungė darbuotojų pareigybes, sumažino etatų skaičių, atleido dalį darbuotojų, jų atliekamas funkcijas priskyrė kitoms pareigybėms, patvirtino pareigybių aprašymus, todėl pirmosios instancijos teismas padarė teisingą išvadą, kad struktūriniai pertvarkymai buvo atlikti kompetentingo organo sprendimu ir jie buvo realūs. Tai, kad vidaus audito rekomendacijose nebuvo tiesiogiai paminėta sujungti specialisto kanceliarijai ir archyvaro pareigybes į vieną, įvertinti šių darbuotojų darbo krūvį, nėra pagrindas teigti, kad atsakovas neturėjo pagrindo įvertinti šioms pareigybėms priskirtas darbo funkcijas ir darbuotojams tenkantį darbo krūvį bei galimybę šias pareigybes sujungti, nes, kaip jau minėta, atlikto audito rekomendacijose buvo nurodyta, kad turi būti optimizuotas darbas, peržiūrėtas realus darbuotojams tenkantis darbo krūvis, spręstinas pareigybių sujungimas. Pažymėtina, kad ūkinius ir organizacinius sprendimus savo veikloje priima darbdavys, o ne teismas, todėl būtent pats darbdavys sprendžia, kuri pareigybė yra reikalinga, o kuri ne, tvirtindamas darbuotojų etatų sąrašus ir pareigybių aprašymus. Kaip matyti iš atsakovo patvirtintų įstaigos etatų sąrašo, atsakovas yra patvirtinęs vieną specialisto kanceliarijai pareigybę, šiai pareigybei pavesta užtikrinti tinkamą dokumentų apskaitą, apsaugą, tvarkymą ir valdymą ir dalį archyvaro pareigybei, kuri po atliktų administracijos struktūrinių pertvarkymų buvo panaikinta, priskirtų funkcijų. Byloje esanti kanceliarijos specialisto darbo krūvio 2010–2013 m. apskaita, kanceliarijos specialisto 2011–2012 m. laikotarpiu parengti dokumentai, atsakovo darbuotojų duoti parodymai patvirtina, kad ieškovės darbo krūvis nebuvo didelis, todėl atsakovas įvertinęs ieškovei tenkantį darbo krūvį ir nusprendęs panaikinti archyvaro pareigybę, pagrįstai dalį jos funkcijų, kurios labiausia susijusius su specialistės kanceliarijai atliekamomis funkcijos, priskyrė specialistės kanceliarijos pareigybei. Be to, būtina pažymėti, kad atsakovas priskyręs papildomų pareigų specialisto kanceliarijos pareigybei, atitinkamai padidino tarnybinio atlyginimo koeficientą.

15Nepagrįstas apeliantės argumentas apie tai, kad atsakovas jos tinkamai neinformavo apie atleidimo pagrindą, o atsakovo parengtas įspėjimas dėl darbo sutarties nutraukimo neatitiko DK 130 straipsnio 2 dalies 1 punkto reikalavimų.

16Darbuotojas, su kuriuo numatoma nutraukti darbo sutartį darbdavio iniciatyva, kai nėra darbuotojo kaltės, turi būti apie tai įspėtas (DK 129 str. 1 d., 130 str. 1 d.). Atleidžiant darbuotojus dėl įmonės, įstaigos, organizacijos ar kitos organizacinės struktūros struktūrinių pertvarkymų, tokie pertvarkymai turėtų būti įforminami atitinkamo valdymo organo (kurio kompetencijai pagal įstatymą, įstatus ar pan. priklauso tokio sprendimo priėmimas) sprendimu ir paprastai tik po tokio sprendimo priėmimo darbuotojai įspėjami apie būsimą darbo santykių pabaigą. DK 130 straipsnio 1 dalyje nustatyta įspėjimo apie darbo sutarties nutraukimą privaloma rašytinė forma. Įspėjimas apie darbo sutarties nutraukimą turi atitikti DK 130 straipsnio 2 dalyje nustatytus turinio reikalavimus. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad įspėjime apie atleidimą iš darbo darbdavio iniciatyva dėl svarbių priežasčių šios priežastys turi būti nurodytos taip, kad įspėjimas atitiktų savo paskirtį. Jame turi būti nurodyta konkreti darbo sutarties nutraukimo priežastis ir aplinkybės, kuriomis motyvuojamas darbo sutarties nutraukimas (DK 130 straipsnio 2 dalies 1 punktas). Įspėjime nurodytos darbo sutarties nutraukimo priežasties konkretumas vertinamas darbuotojo požiūriu, nes būtent darbuotojas turi teisę žinoti ir suprasti, dėl kokios priežasties darbdavys ketina nutraukti darbo sutartį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. balandžio 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje E. J. v. Vilniaus A. V. pagrindinė mokykla, bylos Nr. 3K-3-238/2005). Kartu kasacinio teismo pažymėta, kad neišsamus įspėjimo turinys savaime nėra prielaida pripažinti darbuotojo atleidimą iš darbo neteisėtu (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. balandžio 11 d. nutartis civilinėje byloje E. J. v. Vilniaus A. V. pagrindinė mokykla, bylos Nr. 3K-3-238/2005; 2008 m. kovo 26 d. nutartis civilinėje byloje V. V. v. AB „Jonavos grūdai“, bylos Nr. 3K-3-186/2008; kt.). Įspėdamas darbuotojus, darbdavys turi laikytis nustatytų įspėjimo turinio ir formos reikalavimų, jų nesilaikymas gali būti pagrindas pripažinti atleidimą iš darbo neteisėtu. Tačiau ne kiekvienas nukrypimas nuo nustatytos darbuotojų įspėjimo tvarkos reiškia darbuotojo atleidimo iš darbo neteisėtumą. Teisėjų kolegija pažymi, kad įspėjimo tikslas – informuoti darbuotoją apie būsimą darbo sutarties nutraukimą, konkrečią darbo sutarties nutraukimo priežastį, laiką, atsiskaitymo tvarką, t. y. suteikti darbuotojo teisėms įgyvendinti reikalingą informaciją. Po įspėjimo įteikimo darbdavys įgyja pareigą siūlyti įspėtam darbuotojui laisvas darbo vietas (129 straipsnio 1 dalis), suteikti jam laisvo nuo darbo laiko naujo darbo paieškoms (DK 130 straipsnio 3 dalis), o darbuotojas – teisę sutikti su darbo pasiūlymais arba jų atsisakyti, naudotis įstatymo nustatytos trukmės darbo laiku savarankiškoms kito darbo paieškoms, pranešti darbdaviui ir teikti dokumentus apie turimas garantijas (DK 131–134 straipsniai) ir pirmenybės teisę būti paliktam dirbti (DK 135 straipsnis) ir pan. Dėl to teismas, spręsdamas, ar darbuotojas buvo tinkamai įspėtas apie būsimą darbo sutarties nutraukimą, net ir konstatavęs tam tikrus pažeidimus, kiekvienu atveju turėtų įvertinti nustatyto pažeidimo reikšmę bei jo sukeltus teisinius padarinius darbuotojui ir tik priklausomai nuo to, vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijais (CPK 3 straipsnio 6 dalis), spręsti, ar toks pažeidimas konkrečiu atveju sudaro savarankišką pagrindą pripažinti atleidimą neteisėtu (DK 297 straipsnio 3 dalis).

17Bylos duomenimis, atsakovo 2013-02-18 įsakymu ieškovė buvo atleista iš darbo vadovaujantis DK 129 straipsnio 1 dalies pagrindu ir laikantis 2009-11-09 kolektyvinės sutarties 2.17 punkto nuostatų. Kaip jau minėta, atsakovas, įvykdęs struktūrinius pertvarkymus, 2012-01-02 įsakymu patvirtinęs įstaigos etatų sąrašą, 2013-03-12 pakeitęs ieškovės pareigybės aprašymą, 2012-03-12 raštu pranešė ieškovei, kad siekiant užtikrinti efektyvų teatro darbo organizavimą, nuo 2012-03-30 keičiasi specialisto kanceliarijai pareigybės aprašymas ir tarnybinio atlyginimo koeficientas, kuris nuo 2012-03-30 bus 11,4 (bazinės mėnesinės algos dydžio), taip pat nurodė, kad iki 2012-03-29 ieškovė turi informuoti, ar sutinka dirbti pakeistomis darbo sąlygomis, nesutikusi dirbti pakeistomis darbo sutarties sąlygomis, ieškovė, vadovaujantis DK 129 str., bus atleista. Ieškovei nesutikus dirbti pakeistomis darbo sąlygomis, atsakovas 2012-04-27 įteiktame ieškovei įspėjime apie darbo sutarties nutraukimą nurodė, kad vykdant LR kultūros ministerijos 2011-07-29 vidaus audito skyriaus atlikto teatro vidaus kontrolės sistemos vertinimo rekomendacijos dėl organizacinės struktūros ir veiklos organizavimo tobulinimo, teatro vadovo 2012-03-12 įsakymu buvo patvirtintas naujas specialisto kanceliarijai pareigybės aprašymas, ieškovei nesutikus dirbti pakeistomis darbo sutarties sąlygomis, vadovaujantis DK 130 str. 1 d. ieškovė įspėjama, kad vadovaujantis DK 129 str. 1 d. nuo 2012-06-29 bus nutraukta darbo sutartis (darbo sutarties nutraukimas darbdavio iniciatyva, kai nėra darbuotojo kaltės). Taip pat įspėjime nurodyta, kad bus išmokėta penkių mėnesių vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitinė išmoka, ir vadovaujantis DK 129 str. 1 d. ieškovė informuota apie siūlomas užimti įstaigoje esančias laisvas darbo vietas. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad toks įspėjimo turinys yra pakankamai informatyvus, jame nurodyta apie tai, kad buvo atlikti įstaigos organizacinės struktūros pertvarkymai, priimtas įstaigos vadovo įsakymas dėl specialisto kanceliarijai pareigybės aprašymo, su juo ieškovė buvo supažindinta, apie tai, kad ieškovė nesutiko dirbti pakeistomis darbo sąlygomis. Taip pat įspėjime aiškiai nurodyta atleidimo iš darbo priežastis ir aplinkybės, kuriomis motyvuojamas darbo sutarties nutraukimas, atleidimo iš darbo data bei atsiskaitymo su ieškove tvarka, pasiūlytos laisvos įstaigoje darbo vietos, kurias ieškovė gali užimti. Teisėjų kolegija daro išvadą, kad atsakovas laikėsi įstatyme nustatytų įspėjimo turinio ir formos reikalavimų, atsakovo pateiktas ieškovei įspėjimas apie darbo sutarties nutraukimą atitinka DK 130 straipsnio 2 dalies 1 punkto reikalavimus ir ieškovė apie darbo sutarties nutraukimą buvo informuota tinkamai ir laiku, todėl atsakovas tinkamai įvykdė atleidimo iš darbo procedūrą.

18Apeliantė teigia, kad atsakovas pažeidė DK 203 straipsnyje nustatytą 1 mėn. terminą, nes apie darbo apmokėjimo sąlygų pakeitimą ji sužinojo 2012-03-12, o naujos apmokėjimo sąlygos įsigaliojo 2012-03-30.

19Apie naujas darbo apmokėjimo sąlygas darbdavys turi raštu pranešti darbuotojams ne vėliau kaip prieš vieną mėnesį (DK 203 str.) Šiame straipsnyje nustatytas išankstinis įspėjimas apie numatomą darbo apmokėjimo sąlygų pakeitimą įstatymo leidėjo nustatytas tokiais tikslais, kad darbuotojas turėtų galimybę ir pakankamai laiko nuspręsti, ar jam verta pasilikti įmonėje pakeistomis darbo apmokėjimo sąlygomis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011-03-15 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-111/2011). Bylos duomenimis, ieškovei pranešimas dėl darbo funkcijų pakeitimo ir tarnybinio atlyginimo koeficiento padidinimo įteiktas 2012-03-12, jame nurodyta, kad tarnybinio atlyginimo koeficientas įsigalioja nuo 2012-03-30. Tai patvirtina, kad atsakovas, pranešdamas apie darbo apmokėjimo sąlygų pakeitimą, nesilaikė DK 203 straipsnyje nustatyto termino, tačiau, teisėjų kolegijos nuomone, toks formalus pažeidimas nesudaro pagrindo spręsti, kad ieškovės teisės apsispręsti, ar ji sutinka dirbti pakeistomis darbo apmokėjimo sąlygomis, buvo pažeistos, nes ieškovė jau 2012-03-26 nusprendė, kad ji nedirbs pakeistomis darbo sąlygomis, ir apie tai pranešė atsakovui. Be to, pažymėtina ir tai, kad ieškovei darbo užmokestis buvo nesumažintas, o, priešingai, padidintas, todėl ieškovės teisės į teisingą apmokėjimą už darbą nebuvo pažeistos.

20Teisėjų kolegija, įvertinusi pateiktų įrodymų visumą, vadovaudamasi išdėstytais motyvais, sprendžia, kad atsakovas įrodė ieškovės atleidimo iš darbo pagal DK 129 straipsnio 1 dalį pagrindą ir pagrįstumą – atlikti atsakovo struktūriniai pertvarkymai pripažintini svarbia priežastimi, po kurių pasikeitus ieškovės pareigybės aprašymui ir atitinkamai padidinus darbo užmokestį, ieškovė nesutiko dirbti pakeistomis darbo sąlygomis, ieškovė tinkamai buvo įspėta apie darbo sutarties nutraukimą, atsakovas pasiūlė ieškovei užimti laisvas įstaigoje esančias darbo vietas, tačiau ieškovė per visą įspėjimo laikotarpį neišreiškė noro užimti kitas laisvas darbo vietas, todėl atsakovas teisėtai atleido ieškovę iš darbo remdamasis DK 129 str.

21Visuma išdėstytų aplinkybių leidžia daryti išvadą, kad pirmosios instancijos teismas nustatė visas reikšmės bylai turinčias aplinkybes, objektyviai ir visapusiškai ištyrė ir įvertino byloje esančius įrodymus, tinkamai aiškino ir taikė materialinės teisės normas, reglamentuojančias darbuotojo atleidimą darbdavio iniciatyva, todėl priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą, kurio apeliaciniame skunde nurodytais motyvais naikinti ar keisti nėra teisinio pagrindo, todėl jis paliktinas nepakeistas (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).

22Teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 320?331 straipsniais,

Nutarė

23Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2013-11-04 sprendimą palikti nepakeistą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama pripažinti jos... 3. Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2013-11-04 sprendimu ieškinį atmetė.... 4. Ieškovė pateikė apeliacinį skundą, prašo Klaipėdos miesto apylinkės... 5. Atsakovas atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo skundžiamą teismo... 6. Apeliacinis skundas atmestinas.... 7. Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos... 8. Byloje kilo ginčas dėl ieškovės atleidimo iš darbo pagal DK 129 straipsnio... 9. Neterminuota darbo sutartis gali būti nutraukiama tiek darbuotojo, tiek... 10. Nagrinėjamu atveju, atsakovas atleidimo iš darbo pagrindu nurodė... 11. Teisėjų kolegija pažymi, kad, sprendžiant teisme kilusį darbuotojo ir... 12. Nr. 3K-3-206/2010; 2011-02-07 nutartis civilinėje byloje Nr.... 13. Darbo sutarties nutraukimo svarbi priežastis gali būti darbovietės... 14. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad ieškovė nuo 2009-04-01 dirbo specialiste... 15. Nepagrįstas apeliantės argumentas apie tai, kad atsakovas jos tinkamai... 16. Darbuotojas, su kuriuo numatoma nutraukti darbo sutartį darbdavio iniciatyva,... 17. Bylos duomenimis, atsakovo 2013-02-18 įsakymu ieškovė buvo atleista iš... 18. Apeliantė teigia, kad atsakovas pažeidė DK 203 straipsnyje nustatytą 1... 19. Apie naujas darbo apmokėjimo sąlygas darbdavys turi raštu pranešti... 20. Teisėjų kolegija, įvertinusi pateiktų įrodymų visumą, vadovaudamasi... 21. Visuma išdėstytų aplinkybių leidžia daryti išvadą, kad pirmosios... 22. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 320?331 straipsniais,... 23. Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2013-11-04 sprendimą palikti nepakeistą....