Byla 2-1649-155/2016

1Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Rima Krušnienė, sekretoriaujant Olgai Fadejevai, dalyvaujant ieškovei L. B., ieškovės atstovui advokatui K. B., atsakovės Vilniaus miesto savivaldybės tarybos atstovams R. P. ir T. M., atsakovams J. I., R. K., T. K., J. I., N. P., šių atsakovų ir atsakovės S. I. atstovui advokatui Z. B., trečiojo asmens UAB ( - ) atstovei M. S., nedalyvaujant atsakovėms S. I. ir O. B., nedalyvaujant Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos atstovui, vertėjaujant S. M.,

2viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovės L. B. patikslintą ieškinį atsakovams Vilniaus miesto savivaldybės tarybai, J. I., R. K., T. K., J. I., O. B., N. P., S. I. dėl neturtinės žalos, atsiradusios dėl sveikatos sužalojimo, atlyginimo, tretieji asmenys UAB ( - ), Valstybinė ligonių kasa prie Sveikatos apsaugos ministerijos, ir trečiojo asmens, pareiškiančio savarankiškus reikalavimus Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos ieškinį atsakovei Vilniaus miesto savivaldybės administracijai, trečiasis asmuo UAB ( - ), dėl žalos atlyginimo privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetui,

Nustatė

3ieškovė L. B. pateikė teismui ieškinį, kuriuo prašė priteisti iš atsakovės Vilniaus m. savivaldybės administracijos 15 000 EUR neturtinės žalos atlyginimo. Ieškinyje nurodė, kad 2005 metais ieškovė gyveno pas savo draugę pastate adresu ( - ). Šis pastatas buvo senas, statytas prieš Antrąjį pasaulinį karą. 2005 m. rugsėjo 11 d. ieškovei einant minėtu pastato bendro naudojimo 2-o aukšto balkonu, šis netikėtai nugriuvo. Šio nelaimingo atsitikimo metu ieškovė buvo labai sužalota, kuriam laikui buvo netekusi sąmonės. Dėl įvykio Vilniaus m. apylinkės prokuratūroje buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas, kuris nutrauktas tuo motyvu, jog dėl padarytos veikos nėra numatyta juridinio asmens atsakomybė bei nurodyta, jog ieškovė kaip nukentėjusioji gali kreiptis į teismą dėl žalos atlyginimo civilinio proceso tvarka. Namo valdytojas (trijų butų) tuo metu buvo atsakovė – Vilniaus miesto savivaldybės administracija, apie likusius 6 butų savininkus, ieškovė negavo jokios informacijos. Pastatas dar 1991 metais buvo pripažintas avariniu, įtrauktas į numatomų nugriauti pastatų sąrašą, tačiau nepaisant to atsakovė leido privatizuoti dalį butų privatiems savininkams. Dėl atsakovo neveikimo ieškovė patyrė sunkius sveikatos sužalojimus, kurie turėjo lemiamos įtakos jos tolesnio gyvenimo kokybei, be to ieškovė patyrė ilgalaikį stresą, didelius dvasinius išgyvenimus, todėl tokią savo patirtą žalą vertina 15 000 EUR, kurią prašo priteisti iš atsakovės Vilniaus m. savivaldybės administracijos.

4Bylos nagrinėjimo metu ieškovė patikslino ieškinį ir papildomai byloje (paliekant atsakovu Vilniaus m. savivaldybę) atsakovais patraukė J. I., R. K., O. B., T. K., J. I., S. I. bei N. P., iš kurių solidariai prašo priteisti 15 000 EUR neturtinės žalos atlyginimą. Patikslintame ieškinyje nurodė, kad ieškovės patirtą neturtinę žalą atsakovai turi atlyginti solidariai, kadangi ginčo gyvenamojo namo 3 butai nuosavybės teise priklausė Vilniaus m. savivaldybei, o kiti 6 butai buvo privatizuoti privačių gyventojų. CK 4.86 str. 1 d. įtvirtinta bendraturčiams pareiga, prižiūrėti šį turtą, jį išlaikyti ir saugoti, jeigu nėra susitarę kitaip ar įstatymai numato ko kita. Konkrečiai atsakovai, būdami šio pastato bendraturčiai, nevykdė teisės aktuose jiems numatytų pareigų, nevykdė patalpų apžiūros, nevertino namo būklės ir nešalino pastebėtų balkono trūkumų, nors gyvenamasis namas ir minėtas balkonas buvo avarinės būklės, kas ir buvo priežastis, kuri sukėlė žalingas pasekmes ieškovei. Taip pat patikslintu ieškiniu ieškovė prašo atnaujinti jai ieškinio senaties terminą, kadangi šis terminas buvo praleistas dėl svarbios priežasties, nepriklausė nuo ieškovės valios, ieškovė po patirtos traumos nuolatos sirgo, gulėjo ligoninėse, gydėsi namuose, nuolatos turėjo vykti į reabilitacijos įstaigas, jos sveikata nuolatos blogėjo, ją kankino emocinė depresija, todėl ieškovė objektyviai negalėjo laiku ginti savo pažeistas teises, atsižvelgiant į tai ir į teisingumo, protingumo bei sąžiningumo principus, prašo šį terminą atnaujinti.

5Atsakovė Vilniaus m. savivaldybės administracija (bylos nagrinėjimo metu pakeista į atsakovą Vilniaus m. savivaldybės tarybą) pateikė teismui atsiliepimą į ieškinį, nesutiko su pareikštu ieškiniu. Atsiliepime nurodė, kad atsakovė Vilniaus m. savivaldybės administracija nėra tinkamas atsakovas šioje byloje, kadangi nelaimingo atsitikimo metu nevaldė ne vienos patalpos pastate, adresu ( - ). Dalis pastato butų nelaimingo atsitikimo metų priklausė Vilniaus m. savivaldybei ir jos atstovaujamajai institucijai Vilniaus miesto savivaldybės tarybai, tačiau savivaldybės administracija negali būti tapatinama su kitu juridiniu asmeniu, todėl ieškinys jai negalėjo būti pareikštas. Nurodo, jog nagrinėjamu atveju atsakovas taip pat prašo taikyti ieškinio senatį, kadangi ieškovė ženkliai praleido ieškinio senaties terminą (3 metų) numatytą LR CK 1.125 str. 1 d. 8 p. Suėjusį ieškinio senaties terminą motyvuoja tuo, kad ieškovė patyrė nesunkų sveikatos sutrikdymą 2005 m. rugsėjo 11 d., tačiau ieškinys teismui pateiktas tik 2015 m. rugsėjo 9 d., nors vėliausiai apie konkrečius patirtus sužalojimus ieškovė galėjo sužinoti 2005 m. rugsėjo 23 d., kai ikiteisminio tyrimo byloje buvo atlikta ekspertizė ir pateikta išvada dėl konkrečių ieškovės patirtų sužalojimų. Ieškovė šio termino neprašo atnaujinti, nenurodo priežasčių dėl ko jis buvo praleistas, todėl ieškinys turėtų būti atmestas ir dėl suėjusio ieškinio pateikimo senaties termino. Taip pat pažymėjo, kad atsakovei nėra aišku kokiu teisiniu pagrindu ieškovė prašo atlyginti neturtinę žalą ir ją prašo priteisti tik iš Vilniaus miesto savivaldybės administracijos, kadangi Vilniaus miesto savivaldybei priklauso tik 3 butai, o siekiant priteisti neturtinę žalą LR CK 6.266 str. pagrindu, atsakovais privalėjo būti patraukti visi 9 gyvenamųjų patalpų savininkai. Ieškovė neįrodė ir tai, kad ginčo pastatas 1991 metais buvo pripažintas avariniu ir įtrauktas į griaunamų statinių sąrašą, teismui nepateikta nei tikslios datos, kada pastatas, adresu ( - ), neva buvo pripažintas avariniu, nei subjekto, kuris priėmė tokį sprendimą, nei ateityje planuojamų griauti statinių sąrašą, į kurį neva buvo įtrauktas šis pastatas. Taip pat neįrodė, kad Vilniaus miesto savivaldybė negalėjo vykdyti privatizavimo procedūrų, tuo labiau pažymint, kad Lietuvos Respublikos 1991 m. gegužės 28 d. priimtas butų privatizavimo įstatymas nedraudė privatizuoti avarinės būklės gyvenamųjų namų ar kitokių pastatų. Šiuo atveju ginčo pastatas, vis dar stovi ir galėjo būti privatizuotas. Taip pat atsakovės atsiliepime akcentuojama, jog ieškovė neįrodė ir patirtos neturtinės žalos bei jos dydžio, kadangi tokiai žalai įrodyti nepakanka vien tik pareiškėjos paaiškinimų apie patirtą neturtinę žalą, o paaiškinimai turėtų būti patvirtinti kitais tiesioginiais ar netiesioginiais, subjektyviais ar objektyviais įrodymais, kurių šiuo atveju byloje nėra, o be to neįrodytos ir visos civilinės atsakomybės sąlygos atsakovės atžvilgiu. Taip pat pažymėjo, jog šiuo atveju turėtų būti atsižvelgta ir į pastato administratoriaus atsakomybę, kadangi pastato administratorius turėjo pareigą administruoti turtą, taip pat ir rūpintis, kad jis atitiktų naudojimo ir priežiūros privalomuosius reikalavimus. Jei pastato balkono būklė neatitiko privalomųjų statinio reikalavimų, pastato administratorius galėjo ir turėjo savarankiškai, nesant bendratučių sutikimo, organizuoti balkono avarinės būklės likvidavimo darbus ir bendraturčiai būtų privalėję tokias išlaidas atlyginti. Atsižvelgiant į visas šias aplinkybes, atsakovė prašo ieškinį atmesti dėl suėjusio ieškinio senaties termino, o netenkinus šio prašymo, atmesti ieškovės ieškinį atsakovei Vilniaus m. savivaldybės administracijai kaip nepagrįstą.

6Atsakovas Vilniaus m. savivaldybės taryba pateikė teismui atsiliepimą į patikslintą ieškinį, kuriuo nesutiko su patikslintu ieškiniu, prašo taikyti ieškinio senaties terminą. Atsakovas pažymėjo, jog ieškovė nagrinėjamu atveju ženkliai praleido ieškinio senaties terminą, nors patikslintu ieškiniu ieškovė prašo atnaujinti šį ženkliai praleistą ieškinio senaties terminą, tačiau teismui nenurodė jokių objektyvių ir svarbių aplinkybių, nepateikė įrodymų, dėl ko minėtas ieškinio senaties terminas buvo praleistas. Atsakovo teigimu, ieškovė pateikia teismui tik deklaratyvius teiginius, jog nuolatos gydėsi, tačiau tokios aplinkybės nesudaro pagrindo atnaujinti ženkliai praleistą ieškinio senaties terminą. Liga pati savaime nėra laikoma svarbia procesinio termino praleidimo priežastimi, o būtina atsižvelgti į aplinkybių visumą, ypač praleidus terminą taip ženkliai. Taip pat atsakovas nesutinka su ieškovės reikalavimais dėl neturtinės žalos atlyginimo, iš esmės atkartoja savo poziciją pateiktą pradiniame Vilniaus miesto savivaldybės administracijos vardu surašytame atsiliepime į ieškinį. Atsižvelgiant į visas jų atsiliepime nurodytas aplinkybes atsakovas prašo taikyti ieškinio senaties terminą, o netenkinus šio prašymo, atmesti ieškinį kaip nepagrįstą.

7A. N. Planutienė pateikė teismui atsiliepimą į patikslintą ieškinį, kuriuo nesutiko su patikslintu ieškiniu. Nurodė, kad ji nėra buto, esančio adresu ( - ), savininke. Atsakovė nesupranta, kodėl ši byla nagrinėjama tik dabar, nors pats įvykis įvyko dar 2005 metais, nemano, kad ieškovė visą šį laiką neatsigaudama gulėjo ligoninėse. Atsakovė užjaučia ieškovę dėl jos prastos sveikatos, tačiau atsakovės manymu, šiuo atveju ieškovė galimai siekia tik pasipinigauti, prašydama priteisti žalos atlyginimą iš senyvo amžiaus atsakovų.

8Teisme gautas atsakovų J. I., R. K., T. K., J. I., S. I. ir N. P. bendras atsiliepimas į patikslintą ieškinį, kuriuo atsakovai nesutiko su patikslintu ieškiniu. Nurodė, kad šiuo nagrinėjamu atveju akivaizdžiai ir ženkliai buvo praleistas ieškinio senaties terminas, kurį atsakovai prašo taikyti. Atsakovų manymu, šiuo atveju atsakovė nepateikė teismui pakankamų įrodymų ir argumentų, kad dėl 2005 metais patirtos traumos ar dėl ligos negalėjo laiku ginti savo pažeistas teises net 10 metų. Iš ikiteisminio tyrimo medžiagos matyti, kad ieškovei po žalos padarymo buvo sudarytos visos sąlygos ginti savo teises ir ji jas aktyviai gynė – 2005-09-14 buvo pripažinta nukentėjusiąja, 2005-09-26 pateikė prašymą pripažinti civiline ieškove, 2005-10-05 raštu jai prokuroras išaiškino teisę pareikšti civilinį ieškinį, nutraukus ikiteisminį tyrimą teikė skundą. Taip pat atsakovai nesutinka su ieškovės nurodyta solidaria atsakovų atsakomybe, kadangi šiuo atveju butai ir bendro naudojimo patalpos atsakovams priklauso bendrosios dalinės nuosavybės teise, todėl bendraturčiai galėtų atsakyti tik proporcingai savo turimo turto daliai. Taip pat mano, kad šiuo atveju nėra įrodytas žalos dydis ir priežastinis ryšis, nėra pačių atsakovų civilinės atsakomybės sąlygų, kadangi atsakovų manymu, balkono remontas priskiriamas prie privalomųjų remonto darbų, jo atlikimui nebuvo reikalingas ir nebūtinas butų savininkų sutikimas, todėl už padarytą ieškovei žalą turėjo atlyginti UAB ( - ), dabar UAB ( - ). Taip pat atsakovai mano, kad šiuo atveju atsakovai J. I., S. I. ir N. P. nėra tinkami atsakovai, kadangi šie atsakovai priėmė V. S. palikimą, o palikimo atsiradimo momentu V. S. neturėjo jokių turtinių prievolių ieškovei, todėl jokių turtinių prievolių įpėdiniai nepaveldėjo, per 3 mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos jokie reikalavimai palikimą priėmusiems įpėdiniams pareikšti nebuvo.

9Tretysis asmuo Valstybinė ligonių kasa prie Sveikatos apsaugos ministerijos pateikė teismui savarankišką iešieškinį su savo savarankiškais reikalavimais, kuriuo prašė priteisti iš Vilniaus miesto savivaldybės administracijos PSDF biudžetui padarytą 2275,29 EUR žalą dėl nukentėjusiosios L. B. gydymo bei 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Trečiojo asmens ieškinyje nurodyta, kad dėl 2005-09-11 atsitikusio nelaimingo atsitikimo buvo sužalota ieškovė L. B., kuri buvo gydyta medicinos įstaigose, jai taip pat buvo teiktos reabilitacijos paslaugos, teikiamos radiologo, fizinės medicinos ir reabilitacijos gydytojo, ortopedo traumatologo paslaugos, bendros gydymo išlaidos sudarė 2275,29 EUR, kurias apmokėjo Vilniaus teritorinė ligonių kasa. Trečiojo asmens nuomone, atsakovė Vilniaus miesto savivaldybės administracija neužtikrino pastato, esančio adresu ( - ), saugumo įvykio metu, ko atsitiko įvykio pasekmių priežastis – nukritęs pastato balkonas ir padaryta žala ieškovei, todėl atsakovė LR CK 6.266 str. pagrindu privalo atlyginti 2275,29 EUR žalą PSDF biudžetui. Patikslinto ieškinio tretysis asmuo Valstybinė ligonių kasa teismui neteikė.

10Tretysis asmuo UAB ( - ) pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriuo su pareikštu ieškiniu nesutinka. Atsiliepime nurodė, kad dėl įvykio policijoje ir prokuratūroje buvo atliekamas ikiteisminis tyrimas, tačiau ikiteisminio tyrimo byla buvo nutraukta, nes nebuvo padaryta veika turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių. Vilniaus miesto apylinkės prokuratūra 2009-11-19 nutarime konstatavo, jog šio namo administratorius vykdė namo kasmetines apžiūras bei 2003-09-10, 2004-12-27 aktais buvo nustatyta namo bendro naudojimo objektų būklė, defektai bei priemonės defektams pašalinti. Apie namo būklę buvo informuoti patalpų savininkai, buvo organizuoti susirinkimai, tačiau patalpų savininkai sprendimo nepriėmė, nors būtent jie atsakingi už minėto namo priežiūrą, remonto darbų vykdymą bei jų finansavimą. Taip pat trečiojo asmens nuomone, ieškovė reikšdama tokį ieškinį dėl žalos atlyginimo, neįrodė visų būtinų civilinės atsakomybės sąlygų ir dėl jų net visiškai nepasisakė, o be to ieškovės reikalavimas dėl 15 000 EUR neturtinės žalos atlyginimo yra neproporcingai didelis. Taip pat tretysis asmuo įsitikinęs, kad vadovaujantis LR CK 1.125 str. ir suformuota Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika, jog teisė į ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo atsiranda nuo asmens sužalojimo dienos, o šiuo atveju ieškovė šį 3 metų ieškinio senaties terminą, pateikdama teismui ieškinį nuo įvykio praėjus 10 metų, ženkliai praleido, todėl tretysis asmuo prašo ieškinį atmesti, taikyti pareikštam ieškiniui senaties terminą.

11Atsakovė Vilniaus m. savivaldybės administracija (bylos nagrinėjimo metu pakeistas į atsakovą Vilniaus m. savivaldybės tarybą) pateikė teismui atsiliepimą į trečiojo asmens Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos ieškinį, kuriuo nesutiko su pareikštu ieškiniu. Atsiliepime į trečiojo asmens ieškinį, iš esmės nurodė beveik analogiškas aplinkybes kaip atsiliepime į ieškovės ieškinį. Papildomai teismui nurodė, kad trečiasis asmuo Valstybinė ligonių kasa prie Sveikatos apsaugos ministerijos pateikdama byloje savo savarankišką ieškinį taip pat praleido ieškinio senaties terminą, kurio neprašo atnaujinti, o atsakovė prašo jį taikyti. Atsižvelgiant į visas atsiliepime nurodytas aplinkybes, atsakovė prašo teismo trečiojo asmens ieškinį atmesti dėl suėjusio ieškinio senaties termino, o netenkinus šio prašymo, ieškinį atmesti kaip nepagrįstą.

12Tretysis asmuo UAB ( - ) pateikė atsiliepimą į trečiojo asmens ieškinį, kuriuo su pareikštu savarankišku ieškiniu nesutinka. Atsiliepime nurodė, kad tretysis asmuo akivaizdžiai praleido ieškinio senaties terminą, todėl tretysis asmuo prašo jį taikyti, kadangi po įvykusio nelaimingo atsitikimo, gydymo paslaugos ieškovei buvo teiktos 2005-2006 metais, todėl praėjus tokiam ilgam laiko tarpui, akivaizdžiai yra suėjusi ieškinio pateikimo senatis.

13A. O. Bulanova atsiliepimo į ieškinį nepateikė.

14Teismo posėdžio metu ieškovė ir jos atstovas palaikė ieškinyje nurodytas aplinkybes ir prašė ieškinį patenkinti. Papildomai teismui nurodė, kad po šio nelaimingo atsitikimo ieškovė tikėjosi, kad jos sveikata pagerės, tačiau su laiku jos sveikata vis blogėjo, atsirado vis naujų pasekmių bei komplikacijų stuburui ir kojoms, kurias sąlygojo būtent minėtas nelaimingas įvykis, nes iki šio įvykio ieškovė buvo sveika ir darbinga, todėl ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu dėl neturtinės žalos atlyginimo. Ieškovė konkrečiai pasirinko ieškinio atsakovais Vilniaus m. savivaldybės tarybą ir šio namo gyventojus (bendraturčius), paveldėtojus, kadangi jie yra atsakingi už kilusią žalą, nes tinkamai neprižiūrėjo šio namo ir jame esančio balkono, kuris nugriuvo, nevykdė savo kaip namo bendraturčių pareigų, neatliko laiku namo balkono remonto, nors šis namas ir balkonas buvo avarinės būklės, apie avarinę būklę namo gyventojai žinojo, bet nesiėmė jokių veiksmų. Ieškovės atstovas papildomai pažymėjo, jog Vilniaus m. savivaldybės taryba šioje situacijoje yra atsakinga ir dėl to, kad leido privatizuoti šį avarinį namą, jo visiškai neprižiūrėdama, dėl ko ir atsitiko nelaimė, tokiu būdu atliko neteisėtus veiksmus. Atsižvelgiant į visas aplinkybes, ieškovė ir jos atstovas prašo ieškinį tenkinti, taip pat prašo atnaujinti praleistą ieškinio senaties terminą, nes jis praleistas dėl objektyvių priežasčių - ieškovės sveikatos būklės ir emocinės būsenos. Taip pat ieškovė palaiko trečiojo asmens Valstybinės ligonių kasos iešieškinį.

15Teismo posėdžio metu atsakovų J. I., R. K., T. K., J. I., S. I. ir N. P. atstovas palaikė atsiliepime į patikslintą ieškinį nurodytas aplinkybes ir prašė patikslintą ieškinį atmesti. Papildomai teismui nurodė, kad nagrinėjamu atveju akivaizdžiai buvo praleistas ieškinio senaties terminas. Nelaimingas atsitikimas įvyko 2005 metais, tačiau ieškinys teismui pareikštas tik po 10 metų, teismui nepateikta jokių objektyvių įrodymų, jog šiuos 10 metų ieškovė negalėjo ginti savo teisių, priešingai kaip matyti iš ikiteisminio tyrimo duomenų ir kitų bylos duomenų, savo teises ieškovė gynė tuo metu aktyviai, tuo metu kreipėsi į teisininkus teisinės pagalbos, teikė įvairius procesinius dokumentus ir prašymus ikiteisminio tyrimo byloje. Taip pat teismo posėdžio metu iš esmės atkartojo visas aplinkybes dėl patikslinto ieškinio nepagrįstumo, kurias nurodė savo rašytiniame atsiliepime į patikslintą ieškinį.

16Teismo posėdžio metu atsakovė J. I. nurodė, kad nesutinka su ieškiniu. Nurodė, kad pamena 2005 metų dienos įvykius, kai nukrito ginčo balkonas. Tada bute, į kurį buvo patenkama per balkoną, vyko šventė, buvo daug žmonių, tačiau pačio balkono griuvimo momento ji nematė. Apie tai, kad namo balkonus reikia būtinai remontuoti, atsakovė nebuvo informuota, UAB ( - ) tokios informacijos jai nepateikė. Patys gyventojai ne kartą kreipėsi į namo administratorių, jog būtų atliekami jų namo remonto darbai, tačiau jokių veiksmų iki įvykio iš administratoriaus nebuvo sulaukta. Šiai dienai gyventojai, be namo administratoriaus, atliko namo remonto darbus.

17Teismo posėdžio metu atsakovė R. K. nurodė, kad nesutinka su ieškiniu. Nurodė, kad tuo metu name negyveno, tačiau girdėjo iš namo gyventojos atsakovės O. B., jog jai priklausančiame bute, buvo vakarėlis, buvo geriama, vakarėlio metu svečiams nuėjus į balkoną, šis nugriuvo, tačiau pati pačio įvykio nematė. Tuo pačiu pažymėjo, jog butas ieškovei L. B. buvo neišnuomotas, ji leido ieškovei šiame bute gyventi nemokamai, ieškovei buvo aprodytas ir minėtas balkonas, aprodyta jo būklė, ieškovė tik mokėjo butui priskaičiuotus mokesčius. Atsakovė leido ieškovei gyventi savo bute, nes jai jos pagailo, nes tuo metu ieškovė buvo didelioje depresijoje. Tuo pačiu pažymėjo, kad patys namo gyventojai kiek galėjo remontavo namą, keitė namo laiptus, kaminą, stogą, ne kartą kreipėsi į namo administratorių pagalbos, tačiau šis jiems neteikė jokios pagalbos ir informacijos, nebuvo atsižvelgiama į gyventojų prašymus.

18Teismo posėdžio metu atsakovė T. K. nurodė, kad nesutinka su ieškiniu. Nurodė, kad įvykio nematė, nes jos butas yra kitoje namo pusėje, tačiau girdėjo, jog namo bute įvykio dieną vyko vakarėlis, dalyvavo daug žmonių. Pažymėjo, jog iš namo administratoriaus nebuvo gavusi jokių pranešimų apie būtiną namo balkonų remontą, o po nelaimės namo administratorius savo iniciatyva pradėjo remontuoti atskiras namo dalis ir atsiųsti namo gyventojams sąskaitas, kas rodo, jog balkonus, jei jie buvo avarinės būklės, namo administratorius turėjo remontuoti.

19Teismo posėdžio metu atsakovas J. I. nurodė, kad nesutinka su ieškiniu. Nurodė, kad įvykio metu minėtame name gyveno jo teta. Namo balkonai iš tiesų buvo avarinės būklės, jam teta ne kartą sakydavo, jog nevaikščiotų po balkonu, sakydama, jog vieną kartą jis nugrius. Taip pat nesutinka, kad paveldėtojai turi būti atsakingi už atsitikusį įvykį.

20Teismo posėdžio metu atsakovė N. P. nurodė, kad nesutinka su ieškiniu. Nurodė, kad ieškovė neįrodė patirtos žalos, kadangi iš medicininių dokumentų matyti, jog ieškovė nuolat patiria įvairias traumas ir serga įvairiomis ligomis. Be to atsakovė visiškai netiki, kad ieškovė dėl savo sveikatos būklės negalėjo kreiptis į teismą dėl teisų gynimo net 10 metų. Atsakovei nesuprantamas ieškovės elgesys, kai ši reiškia ieškinį asmeniui (R. K.), kuri jos pagailėjo, suteikė nemokamai gyvenamąjį būstą ginčo name. Atsakovės manymu, tai parodo ieškovės moralę ir norą pasipinigauti.

21Teismo posėdžio metu atsakovės Vilniaus m. savivaldybės atstovai palaikė atsiliepime nurodytas aplinkybes ir prašė ieškinius (tiek ieškovės L. B., tiek Valstybinės ligonių kasos) atmesti, palaikė atsakovų ir jų atstovo išsakytą poziciją dėl ieškinių nepagrįstumo. Papildomai pažymėjo, jog šiuo atveju akivaizdžiai yra praleisti ieškinių senaties terminai ir pagrindų atnaujinti praleistus ieškinio senaties terminus nėra, ypač šiuo atveju, kai kai senaties terminas praleistas 7 metus. Vien tai, kad ieškovė sirgo, turėjo kitų sveikatos problemų, nėra ieškinio senaties termino atnaujinimo pagrindas, anot ieškovės jos sveikata šiuo metu yra suprastėjusi, tačiau tai nesutrukdė ieškovei surasti advokatą ir pareikšti byloje ieškinį. Termino atnaujinimas neatitiktų teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principų. Taip pat nesutinka su ieškovės argumentais, jog už kilusią žalą yra atsakingi atsakovai, ar tik Vilniaus m. savivaldybė, kadangi ieškovė nepateikė teismui jokių duomenų, jog namas yra avarinis ir tai, kad Vilniaus m. savivaldybė ar kiti atsakovai atliko kokius nors neteisėtus veiksmus. Byloje neįrodytos civilinės atsakomybės sąlygos, neįrodyti atsakovų neteisėti veiksmai, nenurodyta kokius konkrečius neteisėtus veiksmus Vilniaus miesto savivaldybė atliko, ieškovė neįrodė pačio neturtinės žalos dydžio. Taip pat pažymėjo, jog yra nesutapimų dėl nustatytų darbingumo lygio procentų, kadangi ikiteisminio tyrimo medžiagoje darbingumas buvo nurodytas mažesnis už dabartinį ieškovės darbingumą, taip pat nepateikta duomenų apie ieškovės sveikatos būklę iki įvykio. Be to atsakovo atstovo nuomone, šiuo atveju ieškovė turėjo kelti ir pastato administratoriaus atsakomybės klausimą. Atsižvelgiant į visas aplinkybes, atsakovo Vilniaus m. savivaldybės atstovai prašo ieškovės ir trečiojo asmens ieškinius atmesti suėjus ieškinio senaties terminui, o netaikius ieškinio senaties termino, ieškinį atmesti kaip nepagrįstą.

22Teismo posėdžio metu trečiojo asmens UAB ( - ) atstovė teismui nurodė, kad palaiko atsakovų argumentus dėl ieškinio senaties termino ir prašo teismo taikyti ieškinio senaties terminą, atmesti ieškovės patikslintą ieškinį, atitinkamai atmesti ir trečiojo asmens priešieškinį. Pažymėjo, jog ieškovė teismui nenurodė pagrįstų aplinkybių dėl ko šis praleistas ieškinio senaties terminas galėtų būti atnaujintas, o jeigu būtų atnaujintas, tai sprendžiant dėl UAB ( - ) civilinės atsakomybės teismas turėtų vadovautis ikiteisminio tyrimo medžiaga, kurioje konstatuota, kad jokių neteisėtų veiksmų namo administratorius neatliko, o atsakyti šiuo atveju galėtų tik namo bendraturčiai.

23Valstybinė ligonių kasa prie Sveikatos apsaugos ministerijos prašė bylą nagrinėti jam nedalyvaujant, į teismo posėdį atstovas neatvyko, taip pat į teismo posėdį neatvyko atsakovai S. I. ir O. B..

24Išklausius šalis ir ištyrus bylos įrodymus pareikštas ieškovės L. B. patikslintas ieškinys ir trečiojo asmens Valstybinės ligonių kasos prie SAM savarankiškas ieškinys atmestini.

25I. L. B. kreipėsi į teismą su pradiniu ieškiniu prašydama priteisti iš atsakovės Vilniaus m. savivaldybės administracijos 15 000 EUR neturtinės žalos atlyginimo už sveikatos sužalojimą ir patirtus emocinius išgyvenimus. Bylos nagrinėjimo metu ieškovė patikslino ieškinį ir minėtą 15 000 EUR neturtinės žalos atlyginimą prašė priteisti solidariai iš atsakovų Vilniaus miesto savivaldybės tarybos, J. I., R. K., T. K., J. I., O. B., N. P. ir S. I.. Žalos atsiradimą ieškovė sieja su tuo, kad 2005 m. rugsėjo 11 d. nukrito pastato, esančio adresu ( - ), bendro naudojimo 2-o aukšto balkonas ir ją sužalojo, balkonas buvo netvarkingas (avarinės buklės) ir neremontuojamas, o pastato bendraturčiai turėdami pareigą jį prižiūrėti, remontuoti, tokios pareigos nevykdė. Taip pat byloje pareikštas trečiojo asmens Valstybinės ligonių kasos savarankiškas ieškinys, kuriuo tretysis asmuo prašo atlyginti 2275,29 EUR žalą tik iš atsakovės Vilniaus m. savivaldybės už suteiktas medicinines paslaugas ieškovei 2005-2006 metais (tomas Nr. 1, b.l. 77-83).

26Prie bylos prijungta ikiteisminio tyrimo medžiaga Nr. 12-1-03130-05. Iš jos nustatyta, kad Vilniaus m. apylinkės prokuratūra atliko ikiteisminį tyrimą dėl sunkaus sveikatos sutrikdymo dėl neatsargumo bei 2008-09-17 priėmė nutartimą dėl ikiteisminio tyrimo nutraukimo (tomas Nr. 1, b.l. 7-9). Prokuratūra nustatė, jog 2005-09-11 apie 22.00 val. adresu ( - ), nukritus namo Nr. ( - ) antro aukšto balkonui susižalojo M. V. ir L. B.. 2005-09-23 specialisto išvadoje Nr. G 5786/05 ieškovės L. B. sužalojimai buvo vertinami kaip nesunkus sveikatos sutrikdymas. 2006-08-07 papildomoje specialisto išvadoje Nr. G 4713/06(01) nustatyta, kad L. B. buvo padaryta pirmo-antro juosmeninių slankstelių suspaustinis lūžis, kairio blauzdikaulio vidinio krumplio sąnarinis suspaustinis lūžis, poodinės kraujosruvos kairėje kojoje su kairio kulnikaulio bei kairiųjų antro-ketvirto padikaulių lūžiais, sužalojimai visumoje ir atskirai vertinami nesunkiu sveikatos sutrikdymu, nes dėl dėl minėtų kaulų lūžių sveikata sutrinka ilgam (bendro darbingumo netekimo procentas nesiekia 30 procentų). Nepriklausomo eksperto išvadoje Nr. 53, nustatyta, kad pagrindinė balkono griūties priežastis visiškai surūdijusios metalinės konsolinės sijos, kurių liko tik skerspjūvio apatinė juosta. Metalinės sijos ir monolitinis gelžbetonis balkonas neišlaikė apkrovos dėl ko sija neteko stiprumo, išlenkimo ir stiprumo sąlygų. Prokuratūra ikiteisminį tyrimą nutraukė, kadangi padarytoje veikoje yra LR BK 139 str. numatyti nusikalstamos veikos požymiai, tačiau minėtas straipsnis nenumato juridinio asmens atsakomybės, išaiškinant nukentėjusiosioms, jog šios gali kreiptis į teismą civilinio proceso tvarka. Nutrauktas ikiteisminis tyrimas buvo apskųstas, tačiau Vyriausiojo prokuroro pavaduotojo 2009-11-19 nutarimu skundas atmestas (tomas Nr. 1, b.l. 11-13). Vyriausiojo prokuroro pavaduotojas papildomai konstatavo, jog ginčo pastato administratorius UAB ( - ) (dabartinis tretysis asmuo UAB ( - )), veikdamas kaip administratorius vykdė namo kasmetines apžiūras, 2003-09-10 aktu Nr. 99, 2004-12-27 aktu Nr. 106, nustatė namo bendrų objektų būklę, defektus bei priemones defektams šalinti. Apie tai buvo informuoti savininkai, buvo organizuoti susirinkimai dėl bendro naudojimo objektų priežiūros ir remonto darbų vykdymo, tačiau patalpų savininkai sprendimo nepriėmė nors teisės aktais (LR CK ir statybos techninis reglamentas STR 01.12.07:2004, 30 punktas) įtvirtinta patalpų savininkų pareigą šiuos objektus tinkamai prižiūrėti, remontuoti ar kitaip tvarkyti. Nurodė, kad teigti, jog UAB ( - ) darbuotojai atsakingi už pastato priežiūrą, būtų nesilaikę teisės aktuose įtvirtintų nuostatų ir dėl tokių veiksmų atsirado pasekmės – L. B. ir M. V. kūno sužalojimai, nėra pagrindo.

27Ieškovė 2015-09-10 (praėjus 10 metų po įvykio) pateikė teismui ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo, nurodant, jog dėl šio 2005-09-11 įvykio ieškovė buvo suluošinta, pablogėjo jos gyvenimo kokybė, ji turėjo ilgą laiką gydytis, kentėti didelius dvasinius išgyvenimus, ilgalaikį stresą, jos sveikata kasmet tik blogėja, todėl šiuo įvykiu patirtą neturtinę žalą vertina 15 000 EUR suma. Ieškinys pareikštas atsakovams Vilniaus miesto savivaldybės tarybai, J. I., R. K., T. K., J. I., O. B., N. P., S. I., kurie buvo ar dabar esami (po paveldėjimo procedūrų) namo, kuriame nukrito ginčo balkonas, bendraturčiai. Reikalavimas atsakovams pareikštas reikalaujant iš jų solidarios civilinės atsakomybės LR CK 4.82 str. 1d. , CK 4.86 str. 1 d. pagrindais, t.y. jog šie būdami namo bendrasavininkai nepriėmė sprendimo remontuoti avarinio balkono bei taip pat motyvuojant neteisėtais atsakovo Vilniaus m. savivaldybės veiksmais, jog šis atsakovas leido privatizuoti dalį butų privatiems savininkams, nors ginčo pastatas dar 1991 metais buvo pripažintas avariniu ir įtrauktas į planuojamų sugriauti pastatų sąrašą. Taip pat ieškovė ir jos atstovas byloje prašo teismo atnaujinti praleistą ieškinio senaties terminą, motyvuojant ieškovės prasta sveikata, gydymusi ligoninėje ir emocine būsena, taip pat atsižvelgus į teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus. Tretysis asmuo Valstybinė ligonių kasa savo savarankišką ieškinį kildino LR CK 6.266 str. pagrindu ir iešieškinį pateikė tik vienam atsakovui - Vilniaus m. savivaldybei.

28Atsakovai nesutiko su pateiktais ieškiniais (ieškovės ir trečiojo asmens), prašė taikyti ieškiniams ieškinio senatis, neatnaujinti šių praleistų ieškinio senaties terminų, nesant tam jokiems teisiniams pagrindams, t.y. ieškovei neįrodžius, jog terminas praleistas dėl objektyvių priežasčių, o trečiajam asmeniui Valstybinei ligonių kasai net neprašant šio praleisto ieškinio senaties termino atnaujinti. Atsakovai teismui nurodė, kad ieškiniai yra nepagrįsti, ieškovė pasirinko netinkamą teisių gynimo būdą, šiuo atveju solidarioji atsakovų civilinė atsakomybė negalimama, ieškovė neįrodė patirtos žalos dydžio ir priežastinio ryšio, byloje nėra įrodymų, jog ieškovės sveikatos būklė yra tik dėl patirtos traumos įvykio metu, nes ieškovė turėjo sužalojimų ir dėl kitų įvykių, taip pat sirgo/serga įvairiomis ligomis. Be to mano, kad jeigu ieškinio senaties terminas ir būtų atnaujintas, ieškinys pareikštas netinkamiems atsakovams, nes jeigu balkonas buvo avarinėje būsenoje ir kėlė grėsmę, tai būtent namo administratorius turėjo imtis priemonių balkoną remontuoti. Tuo tarpu atsakovai J. I., S. I. ir N. P. nėra tinkami atsakovai, kadangi jie kaip įpėdiniai priėmė V. S. palikimą, o palikimo atsiradimo momentu V. S. neturėjo jokių turtinių prievolių ieškovei, todėl jokių turtinių prievolių įpėdiniai nepaveldėjo, per 3 mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos jokie reikalavimai palikimą priėmusiems įpėdiniams pareikšti nebuvo, taip pat nurodė, jog ir pats ieškinys neįrodytas (neįrodyta žala ir priežastinis ryšis). Tretysis asmuo UAB ( - ) palaikė atsakovų argumentus dėl praleisto ieškinio senaties termino ir prašė teismo taikyti ieškinio senaties terminą bei ieškovės patikslintą ieškinį atmesti šiuo pagrindu, atitinkamai atmesti ir trečiojo asmens iešieškinį. Pažymėjo, jog ieškovė nenurodė teismui pagrįstų aplinkybių dėl ko praleistas ieškinio senaties terminas galėtų būti atnaujintas, o jeigu būtų atnaujintas, tai sprendžiant dėl UAB ( - ) civilinės atsakomybės teismas turėtų vadovautis ikiteisminio tyrimo medžiaga, kurioje konstatuota, kad jokių neteisėtų veiksmų namo administratorius šiuo nagrinėjamu atveju neatliko, o atsakyti šiuo atveju galėtų tik namo bendraturčiai.

29Taigi, byloje ginčas kilo dėl ieškovės praleistų ieškinio ir trečiojo asmens savarankiško ieškinio senaties terminų bei dėl to, kas yra tinkamas subjektas atsakyti dėl žalos, padarytos dėl statinio (sugriuvusio balkono) trūkumo (neremontavimo), ir kam tektų pareiga tokią žalą atlyginti, bei taip pat dėl to ar apskritai ieškovė yra patyrusi neturtinę žalą dėl 2005-09-11 įvykio. Ginčo jog ieškovės ieškinio ir trečiojo asmens ieškinio senaties terminai yra suėję, nėra.

30Įrodymų vertinimo taisyklės suformuluotos procesiniu įstatymu – LR CPK 185 str., o šių taisyklių esmė yra ta, kad įrodymus, vadovaudamasis įstatymais, vertina tik teismas pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu bylos aplinkybių išnagrinėjimu teismo posėdyje.

31Atsakovai (išskyrus O. B., kuri neišreiškė savo pozicijos byloje) ir tretysis asmuo UAB ( - ) byloje prašo taikyti praleisto ieškinio senaties termino pasekmes, ieškovė prašo šį praleistą ieškinio senaties terminą atnaujinti, tretysis asmuo šio termino ieškiniui neprašo atnaujinti. Kasacinio teismo teisės aiškinimo ir taikymo praktikoje pripažįstama, kad ginčo šaliai reikalaujant taikyti ieškinio senatį teismas ex officio patikrina, ar taikytinas ieškinio senaties terminas nepraleistas ir ar nėra priežasčių šį terminą atnaujinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. spalio 29 d. nutartis B. D. v. Mažeikių sporto mokykla byloje Nr. 3K-3-436/2007; 2009 m. spalio 22 d. nutartis A. S. v. koncertinė įstaiga Lietuvos valstybinis simfoninis orkestras byloje Nr. 3K-3-449/2009; 2010 m. balandžio 13 d. nutartis V. D. v. VšĮ Kėdainių ligoninė byloje Nr. 3K-3-170/2010).

32Ieškinio senatis – tai įstatymų nustatytas laiko tarpas (terminas), per kurį asmuo gali apginti savo pažeistas teises pareikšdamas ieškinį. Ieškinio senaties terminus, jų skaičiavimo ir taikymo tvarką reglamentuojančios teisės normos yra imperatyvaus pobūdžio. Tikslus ieškinio senatį reglamentuojančių teisės normų aiškinimas ir taikymas yra itin reikšmingas, nes ieškinio senaties termino pasibaigimas reiškia asmens galimybių apginti savo teises per teismą ribojimą, kitaip tariant, teisės į priverstinį savo teisių įgyvendinimą praradimą, kuomet ginčo šalis reikalauja taikyti ieškinio senaties terminą (CK 1.126 str. 2 d., 1.131 str. 1 d.).

33Reikalavimams dėl padarytos žalos (tiek turtinės, tiek neturtinės) atlyginimo taikomas sutrumpintas trejų metų ieškinio senaties terminas (CK 1.125 str. 8 d.). CK 1.127 straipsnio 1 dalyje yra nustatytas ieškinio senaties termino pradžios momentas: ieškinio senaties terminas prasideda nuo teisės į ieškinį atsiradimo dienos. Teisė į ieškinį atsiranda nuo tos dienos, kurią asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą. Šis trejų metų senaties terminas taikomas prašant atlyginti ir neturinę žalą.

34Teismas pažymi, kad tuo atveju, kai sužalojama asmens sveikata, teisė į ieškinį dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo atsiranda nuo asmens sužalojimo dienos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gruodžio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-516/2010). Nagrinėjamu atveju ieškovės teisė į neturtinės žalos atlyginimą atsirado jos sužalojimo dieną –

352005 m. rugsėjo 11 d., vėliausiai 2005 m. rugsėjo 23 d. (kai buvo pateikta ikiteisminio tyrimo metu medicinos specialisto išvada apie ieškovės sužalojimus), o trejų metų ieškinio senaties terminas pasibaigė 2008 m. rugsėjo 11 d., jei net ir laikant, jog ieškovė sužinojo apie savo teisių pažeidimą nuo 2005-09-23, tai ieškinio senaties terminas suėjo 2008 m. rugsėjo 23 d. (CK 1.125 str. 8 d., CK 1.121 str. 2 d.). Ieškovė į teismą kreipėsi tik 2015 m. rugsėjo 10 d., t.y. praleidus ieškinio senaties terminą ženkliai, beveik 7 metus.

36Teismui nustačius, kad ieškinio senaties terminas praleistas dėl svarbios priežasties, praleistas ieškinio senaties terminas atnaujinamas (CK 1.131 str. 2 d.). Svarbiomis priežastimis laikytinos objektyvios, nuo pareiškėjo valios nepriklausančios aplinkybės, apribojusios galimybes efektyviai pasinaudoti teisminės gynybos teise. Ieškinio senaties termino atnaujinimą reglamentuojančiose teisės normose neišvardytas aplinkybių, kurios laikytinos svarbiomis praleistam terminui atnaujinti, sąrašas; taip pat neįvardyti kriterijai, kuriais remdamasis teismas turėtų spręsti dėl tokių aplinkybių pripažinimo svarbiomis praleisto termino priežastimis. Kasacinis teismas yra pabrėžęs, kad teismas, spręsdamas svarbių priežasčių konstatavimo klausimą, turi vadovautis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, atsižvelgti į ieškinio senaties instituto esmę ir jo paskirtį, ginčo esmę, šalių elgesį ir kitas reikšmingas bylos aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. spalio 22 d. nutartis A. S. v. koncertinė įstaiga Lietuvos valstybinis simfoninis orkestras byloje Nr. 3K-3-449/2009; 2009 m. spalio 23 d. nutartis A. V. v. Alytaus apskrities viršininko administracija byloje Nr. 3K-3-447/2009). Kiekvienu atveju turi būti taikomi ne vidutiniai, o individualūs elgesio standartai dėl bylos šalių, dėl kurių sprendžiamas praleisto ieškinio senaties termino priežasčių svarbos įvertinimo klausimas. Praleisto termino atnaujinimo klausimas sprendžiamas atsižvelgiant į konkrečios situacijos aplinkybes, į subjektyviųjų (asmens sugebėjimas įvertinti susiklosčiusią teisinę situaciją, šalių elgesys ir pan.) ir objektyviųjų (siekiama apginti vertybė, asmens amžius, išsilavinimas ir pan.) kriterijų visumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. balandžio 13 d. nutartis V. D. v. VšĮ Kėdainių ligoninė byloje Nr. 3K-3-170/2010). Praleisto ieškinio senaties termino klausimas negali būti sprendžiamas atsižvelgiant tik į ieškovo interesus. Kiekvienu konkrečiu atveju turi būti ieškoma protingos dviejų viešųjų interesų – užtikrinti realią pažeistų subjektinių teisių apsaugą ir garantuoti teisinių santykių stabilumą bei apibrėžtumą – pusiausvyros (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo civilinė byla Nr. 3K-3-37/2009).

37Pagrindiniai ieškovės ir jos atstovo motyvai dėl ko jai turi būti atnaujintas praleistas ieškinio senaties terminas yra tai, kad po patirtos traumos nuolatos sirgo, gulėjo ligoninėse, gydėsi namuose, nuolatos turėjo vykti į reabilitacijos įstaigas, jos sveikata nuolatos blogėjo, ją kankino emocinė depresija, todėl ieškovė objektyviai negalėjo laiku ginti savo pažeistas teises, atsižvelgiant į tai ir į teisingumo, protingumo bei sąžiningumo principus, prašo šį terminą atnaujinti.

38Civilinės bylos ir ikiteisminio tyrimo bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovei po žalos padarymo buvo sudarytos visos sąlygos ginti savo teises ir ji šias teises aktyviai gynė – 2005-09-14 buvo pripažinta nukentėjusiąja, 2005-09-26 pateikė prašymą pripažinti civiline ieškove, 2005-10-05 raštu Nr. B.2.1509 prokuroras A. M. išaiškino jai teisę pareikšti civilinį ieškinį, nutraukus ikiteisminį tyrimą, teikė skundą (ikiteisminio tyrimo byla Nr. 12-1-03130-05), o svarbiausia kaip matyti iš civilinėje byloje esančio pinigų priėmimo kvito (bylos tomas Nr. 2, b.l. 17), ieškovė dar 2008-10-02 buvo atstovaujama profesionalaus teisininko – advokato padėjėjo T. B., kuris tuo metu teikė ieškovei teisinius patarimus. Tai kad ją atstovavo šis teisininkas, patvirtino teismo posėdžio metu pati ieškovė. Visos šios išvardintos aplinkybės labiau tikėtinai patvirtina, kad ieškovė per ieškinio senaties terminą turėjo galimybę kreiptis į teismą ir ginti savo pažeistas teises. Ieškovė teismui nepateikė įrodymų, kad turėjo tokias traumas ar ligas, jog 10 metų negalėjo ginti savo pažeistas teises, jog kardinaliai pasikeitė jos sveikata, jog ikiteisminio tyrimo metu, 2005 metais tuoj po įvykio galėjo ginti savo teises, samdyti advokato padėjėją, jam mokėti atlyginimą, o vėliau po ikiteisminio tyrimo jau nebegalėjo to padaryti. Kaip matyti iš byloje esančių medicininių išrašų visumos, ieškovė nesirgo tokia ligos forma, dėl kurios pati ar per atstovą nebūtų galėjusi kreiptis į teismą su ieškiniu, taip pat byloje nėra jokių duomenų, kad ieškovė 10 metų būtų nuolatos gydoma ligoninėse. Ieškovė nurodė turimą depresiją, tačiau iš atsakovės R. K. teisme duotų paaiškinimų, matyti, jog depresijos požymius ieškovė jau turėjo iki įvykio. A. R. K. teismui paaiškino, jog vien dėl to, dėl prastos ieškovės emocinės būsenos, ieškovei nemokamai leido naudotis jos butu, nes buvo gaila ieškovės. Iš esmės pati ieškovė teismo posėdžio metu teismui nurodė, kad ir šiai dienai jos emocinė būsena nėra gera, kad su laiku ji blogėja, t.y. jos būsena yra blogesnė, nors tai netrukdė nagrinėjamu atveju kreiptis į advokatą ir į teismą. Jokių kitų objektyvių priežasčių dėl ko taip ženkliai buvo praleistas nustatytas terminas ieškovė nenurodė ir nepateikė teismui įrodymų. Bylos duomenys rodo ieškovė būdama apdairi ir rūpestinga turėjo visas realias galimybes savalaikiai kreiptis į advokatus arba dėl nemokamos teisinės pagalbos galėjo kreiptis į valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybą. Ieškovė ir jos atstovas teismui neįrodė, jog šis terminas praleistas dėl objektyvių, nuo ieškovės valios nepriklausiusių priežasčių. Praleisto ieškinio senaties termino klausimas negali būti sprendžiamas atsižvelgiant tik į ieškovės interesus ir jis negali būti atnaujintas neesant tam objektyvių priežasčių. Kiekvienu konkrečiu atveju turi būti ieškoma protingos dviejų viešųjų interesų – užtikrinti realią pažeistų subjektinių teisių apsaugą ir garantuoti teisinių santykių stabilumą bei apibrėžtumą – pusiausvyros. Šiuo nagrinėjamu pažymėtina, kad ieškovė praėjus 10 metų po įvykio, teikdama nesilaikė teisinių santykių pusiausvyros. Pažymėtina ir tai, kad keli asmenys 2005 metais buvę namo bendraturčiais per šį delsimo laikotarpį mirė, nebegali teismui duoti savo paaiškinimų dėl ieškovės nurodomų aplinkybių bei apsiginti ir atsikirsti į ieškovės reikalavimus šiuo atveju turi paveldėtojai. Todėl remiantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, remiantis teismų praktika dėl ieškinio senaties terminų, įvertinus visas bylos aplinkybes dėl praleisto ieškinio senaties termino, siekiant išlaikyti šalių lygiateisiškumą, teisinių santykių stabilumą ir pusiausvyrą, šiuo atveju nėra pagrindo ieškovei atnaujinti praleistą ieškinio senaties terminą, todėl patikslintas ieškinys atmestinas dėl ženkliai suėjusio ieškinio senaties termino, kurio atnaujinti nėra jokio pagrindo, nes šis terminas praleistas ne dėl objektyvių priežasčių.

39Taip pat atmestinas dėl ženkliai suėjusio ieškinio senaties ir trečiojo asmens Valstybinė ligonių kasos teismui pateiktas savarankiškas ieškinys, kurio ieškinio senaties praleidimo termino trečiasis asmuo neprašė atnaujinti.

40Papildomai pažymėtina, kad nepaisant to, jog ieškovė ieškinį pateikė praleidusi ieškinio senaties terminą, ieškinys negalėtų būti tenkinamas, nes jis nėra pakankamai pagrįstas.

41Nagrinėjamu atveju ieškovė prašo priteisti iš atsakovų neturtinės žalos atlyginimą. Neturtinė žala – tai asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais (CK 6.250 straipsnio 1 dalis). Fiziniam asmeniui neturtinė žala padaroma fizinio ir dvasinio pobūdžio pakenkimais, kurie sukelia kančias ir išgyvenimus. Tai yra asmeniui nenaudingas poveikis. Asmeniui jis dėl to yra nepalankus, nepriimtinas ir bet kurio protingo asmens požiūriu neturi būti daromas. Tai gali būti fizinis skausmas, kūno žalojimas, organizmo vientisumo pažeidimas, taip pat juos lydintys dvasiniai išgyvenimai, nes asmuo apmąsto įvykusias pasekmes. Neigiamas fizinis poveikis, pasireiškęs pavojingų gyvybei sunkių kūno sužalojimų padarymu, yra lydimas paties sužaloto asmens dvasinių išgyvenimų, kurie asmeniui yra destruktyvūs ir dėl to vertinami kaip darantys neturtinę žalą. Neturtinės žalos dydis, išreikštas pinigais, yra bendrieji nuostoliai. Jų dydį nustato teismas. Civilinėje atsakomybėje ieškovas privalo įrodyti nuostolių dydį. Bendrųjų nuostolių dydžio įrodinėjimo specifika yra ta, kad ieškovas turi pagrįsti kuo daugiau ir kuo svarbesnių žalos dydžio nustatymui reikšmingų kriterijų. Bendrieji neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijai numatyti CK 6.250 straipsnio 2 dalyje. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Be to neturtinės žalos atlyginimas grindžiamas asmeniškumo bei tiesioginio sąlyčio principais, kadangi žalos nustatymas, vertinimas ir atlyginimas gali būti siejamas tik su ją patyrusiu asmeniu ir tik dėl jo patirtų sveikatos sužalojimų įvykio metu. Taigi, būtent ieškovė turi įrodyti patirtą neturtinę žalą ir kad ji atsirado būtent dėl ginčo įvykio.

42Pagal ikiteisminio tyrimo metu atliktas specialistų išvadas ieškovei L. B. įvykio metu buvo padarytas pirmo-antro juosmeninių slankstelių suspaustinis lūžis, kairio blauzdikaulio vidinio krumplio sąnarinis suspaustinis lūžis, poodinės kraujosruvos kairėje kojoje su kairio kulnikaulio bei kairiųjų antro-ketvirto padikaulių lūžiais. Sužalojimai visumoje ir atskirai vertinami nesunkiu sveikatos sutrikdymu (bendro darbingumo netekimo procentai nesiekia 30 proc.). Teismui yra pateiktos kaip įrodymai ieškovės L. B. darbingumo lygio pažymos (nuo 2005 iki 2011 metų) (tomas Nr. 1, b.l. 14-20), iš kurių matyti, jog ieškovės darbingumas svyravo nuo 40 iki 60 procentų. Pagal diagnozės kodus (darbingumo lygio priežastis) – nervų sistemos ligos, artrozė (jungiamojo audinio ir skeleto-raumenų sistemos ligos), stuburo lūžio padariniai, kojos lūžių padariniai, įgytos čiurnos ir pėdos deformacijos. Konkrečiai paskutinėje (pagal datą) pateiktoje teismui darbingumo lygio pažymoje (su 50 procentų darbingumu) nurodyta (tomas Nr. 1, b.l. 14), jog tokio darbingumo nustatymo priežastis - nervų sistemos ligos ir stuburo lūžio padariniai (G54.2 yra kaklo nervų šaknelių ligos, G55.8 yra nervų šaknelių ir rezginių suspaudimas, sergant ligomis, T91.1 yra Stuburo lūžimo padariniai). Teismo posėdžio metu taip pat paaiškėjo, kad ieškovė turėjo depresijos požymius iki atsitikusio įvykio, būtent dėl to R. K. jai leido naudotis name esančiu butu nemokamai. Taip pat iš medicininių dokumentų visumos matyti, kad mediciniuose išrašuose nurodoma eilė ieškovės sveikatos sutrikimų (tokių kaip akių glaukoma, storuma, žarnos opa ir t.t.), medicininiame išraše (tomas Nr. 1, b.l. 20) minima, jog ieškovė anksčiau ligoninėje gydėsi ir dėl juosmeninių lužių. Nagrinėjimo metu ieškovė ir jos atstovas iš esmės neįrodinėjo detaliau ir konkrečiau visų aplinkybių, nepateikė teismui jokių papildomų įrodymų, papildomų specialistų išvadų, neprašė skirti byloje ekspertizės, kuri nustatytų kiek dabartinei ieškovės sveikatos būklei, darbingumui tiesioginės įtakos turėjo 2005-09-11 įvykis, nenurodė jokių aplinkybių dėl ieškovės sergamų ligų, kiek šios ligos turi jos pačios darbingumui ir kiek įtakos jų atsiradimui turėjo ginčo įvykis, kadangi kaip matyti iš paskutinės (pagal datą) ieškovės pateiktos nedarbingumo pažymos, nedarbingumas ieškovei nustatytas dėl nervų sistemos ligų ir stuburo lūžio padarinių. Šių bylos įrodymų visumos prieštaravimų ieškovė ir jos atstovas teisme nepašalino, nors šias aplinkybes atsakovai ginčijo ir kaip matyti iš ikiteisminio tyrimo metu atliktų specialistų išvadų, dėl nugriuvusio balkono ieškovė patyrė kojos traumas, lužius. Tokiu būdu sutiktina su atsakovais ir trečiuoju asmeniu, jog byloje neužtenka deklaratyviai nurodyti, jog neturtinė žala buvo patirta, nes 2005 m. nugriuvo balkonas, kuris sužalojo ieškovę, jos koją, tačiau ieškovė byloje turėjo įrodyti, jog realiai minėtas įvykis buvo tiesioginėje įtakoje su dabartine ieškovės sveikata ir nustatytu nedarbingumu, jog ieškovė patyrė būtent reikalaujamo dydžio neturtinę žalą, t.y. turi būti įrodytas tiesioginio sąlyčio principas. Nesant tokių įrodymų teismas negali vienareikšmiškai ar net labiau tikėtinai teigti, kad nelaimingo atsitikimo metu patirtos traumos buvo vienintelė ieškovės ieškinyje nurodomo žymaus nedarbingumo lygio netekimo priežastis, t.y. iš esmės byloje neįrodyta neturtinė žala ir jos sąlytis su ginčo įvykiu.

43Ieškovė ir jos atstovas teismui nurodė, kad nugriuvęs balkonas yra bendro naudojimo objektas, todėl dėl šio nepriežiūros, savalaikio neremontavimo turi teisę reikalauti neturtinės žalos atlyginimo iš visų gyvenamojo namo butų ir patalpų savininkų, kaip bendro naudojimo objektų bendraturčių. Žalą nagrinėjamu atveju sukėlė ne atsakovų veiksmai naudojantis balkonu, bet balkono konstrukcijų avarinė (netinkama) būklė, kaip bendrosios dalinės nuosavybės objekto, defektai, kurie nebuvo tvarkomi.

44CK 4.82 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad butų ir kitų patalpų savininkams bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso namo bendro naudojimo patalpos, pagrindinės namo konstrukcijos, bendrojo naudojimo mechaninė, elektros, sanitarinė–techninė ir kitokia įranga.

45Lietuvos Aukščiausiasis teismas 2007 m. lapkričio 26 d. nutartyje (3k-7-345/2007) yra pažymėjęs, kad įgyvendinant teises ir pareigas, tarp butų savininkų, kaip bendraturčių, susiklosto vidiniai bendrosios dalinės nuosavybės teisiniai santykiai.

46LR CK 6.266 str. nustatyta, kad žalą, padarytą dėl pastatų, statinių, įrenginių ar kitokių konstrukcijų, sugriuvimo ar dėl kitokių jų trūkumų, privalo atlyginti šių objektų savininkas (valdytojas), jeigu neįrodo, kad buvo šio kodekso 6.270 str. 1 d. numatytos aplinkybės (nenugalima jėga arba nukentėjusiojo asmens tyčia ar didelis neatsargumas). Patikslintas ieškinys buvo teiktas LR CK 6.266 str. pagrindu. Todėl reiškiant ieškinį šiems atsakovams LR CK 6.266 str. pagrindu, byloje turi būti nustatyta, kas įvykio metu buvo ginčo pastato savininkas (valdytojas). Preziumuojama, kad pastatų, statinių, įrenginių ar kitokių konstrukcijų savininkas (valdytojas) yra asmuo, viešame registre nurodytas kaip jų savininkas (valdytojas). Iš VĮ Registrų centras Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų išrašų, esančių ikiteisminio tyrimo byloje, matyti, kad ginčo pastatas įvykio metu buvo administruojamas UAB ( - ) (dabartinis tretysis asmuo UAB ( - )), o šiame name yra iš viso 9 gyvenamosios patalpos, kurios priklausė įvykio metu skirtingiems asmenims – T. K., V. S., J. I., P. I., O. B., Vilniaus miesto savivaldybės tarybai ir R. K.. Nagrinėjamu atveju ieškovė patikslintu ieškiniu atsakovais patraukė visus 2005 m. buvusius bendraturčius ir mirusių bendraturčių paveldėtojus, tačiau namo administratorių įtraukė trečiuoju asmeniu, jo civilinės atsakomybės neįrodinėjo. Todėl ieškovė, tiek tretysis asmuo su savarankiškais reikalavimais, konkrečiai byloje turėjo įrodyti, jog dėl atsiradusios žalos (jei ji yra atsiradusi dėl šio įvykio) yra atsakingi tik šie pastato bendraturčiai – įrodyti jų neteisėtus veikmus bei priežastinį ryšį tarp atsiradusios žalos ir neteisėtų veiksmų, o neįtraukus atsakovu pastato administratoriaus, įrodyti, jog šis prie atsiradusios žalos neprisidėjo, t.y. įrodyti civilinės atsakomybės taikymo atsakovams tris būtinas civilinės atsakomybės sąlygas: neteisėtus veiksmus, žalą ir priežastinį ryšį tarp jų; atsakovų kaltė yra preziumuojama (jei ieškinys reiškiamas LR CK 6.266 str. pagrindu). Nagrinėjamu atveju šalys pripažįsta, jog UAB ( - ) (dabartiniam UAB ( - )) įvykio metu buvo perduotos administratoriaus funkcijos – pastato valdytojo funkcijos (CPK 182 str.). Skolininku pagal CK 6.266 straipsnį gali būti ne tik objekto savininkas, bet jo valdytojas. Statinio, pastato ar kitokios konstrukcijos valdymas pagal CK 6.266 straipsnį suprantamas kaip objekto turėjimas savo žinioje ir teisė daryti jam ūkinį bei fizinį poveikį. Valdytoju turi būti laikomas asmuo, kuriam daiktinės ar prievolinės teisės pagrindu pavesta eksploatuoti, prižiūrėti ar tvarkyti objektą. Šiuo nagrinėjamu atveju UAB ( - ) (dabartinis UAB ( - )) turėtų būti laikomas valdytoju CK 6.266 str. prasme. Tokiu būdu minėto namo bendraturčius siejo bendroji dalinė nuosavybė, kurios valdymą-priežiūrą jie įgyvendino per administratorių (tretįjį asmenį UAB ( - )), todėl byloje turi būti įvertinta ar savo pareigas šis namo administratorius atliko gerai ir tikrai informavo namo gyventojus apie nustatytą ginčo balkono avarinę būklę bei būtinybę jį remontuoti. Nagrinėjamu atveju ieškovė namo administratoriaus kaip šio namo (balkono) administratoriaus įvykio metu, neįtraukė byloje atsakovu (įtrauktas trečiuoju asmeniu), jo civilinės atsakomybės neįrodinėjo, nereiškė jam jokių reikalavimų. Tuo tarpu atsakovai įrodinėjo byloje, jog UAB ( - ) (dabartinis UAB ( - )) civilinė atsakomybė šiuo atveju yra, jog būtent pats namo administratorius nebuvo tinkamai įvykdęs savo administratoriaus pareigų. Teismui išanalizavus ikiteisminio tyrimo medžiagą ir civilinės bylos medžiagą, iš jos nustatyta, kad ikiteisminio tyrimo metu prokuratūra nustatė, jog UAB ( - ), veikdamas kaip ginčo namo administratorius, vykdė kasmetinės apžiūras, nustatė trūkumus ir apie tai informavo namo gyventojus, buvo organizuoti susirinkimai dėl bendro naudojimo objektų priežiūros ir remonto darbų vykdymo, kuriuose namo administratorius informavo namo gyventojus apie prastą jų būklę, tačiau pažymėtina, kad nei ikiteisminio tyrimo medžiagoje, nei civilinės bylos medžiagoje nėra pateikta jokių įrodymų, kad atsakovai buvo realiai (asmeniškai) informuoti apie 2003-2004 m. rengtus pastato bendraturčių susirinkimus ir tokiu būdu galėję pateikti savo poziciją dėl pastatui reikalingų remonto darbų. Teismo posėdžio metu trečiojo asmens UAB ( - ) atstovė dėl asmeniško atsakovų informavimo apie balkonų būklę papildomai aplinkybių negalėjo nurodyti. Atsakovai gi, nurodė, kad niekada nebuvo kviečiami į namo bendraturčių susirinkimus, nieko apie juos nežinojo, jokių administratoriaus pranešimų nematė, be to patys namo gyventojai nuolatos prašė administratoriaus UAB ( - ) remontuoti jų namą, tačiau UAB ( - ) jokių veiksmų nesiimdavo, apie avarinę namo būklę (konkrečiai balkonų) gyventojų neinformavo, aktyvių veiksmų namo administratorius ėmėsi tik po to, kai nukrito ginčo balkonas. Iš Susirinkimo protokolų, esančių ikiteisminio tyrimo byloje matyti, kad gyventojai juose nedalyvavo, protokolai pasirašomi tik UAB ( - ) atstovų. Ikiteisminio tyrimo ir civilinėje byloje nėra duomenų, kad namo administratoriaus parengti pranešimai apie rengiamus susirinkimus realiai buvo siųsti ar įteikti gyventojams, kad šie realiai būtų buvę iškabinti ginčo name. Tokiu būdu teismas negali vertinti, kad būtent namo administratoriaus nurodytos teismui aplinkybės teismui (dėl gyventojų tinkamo informavimo apie balkono avarinę būklę ir rekomendacijų remontuoti) yra teisingos, ar atvirkščiai. Iš esmės esant tokioms aplinkybės, nesant byloje kitokiems įrodymams, nėra pagrindo teigti, jog šiuo atveju už atsitikusią nelaimę yra atsakingi tik namo bendraturčiai, o ne namo valdytojas-administratorius. Kadangi ieškovė ir jos atstovas namo administratoriaus civilinės atsakomybės byloje neįrodinėjo (nors teismas ne kartą siūlė ieškovei ir jos atstovui tikslinti ieškinio reikalavimus), todėl konstatuotina, kad ieškovė byloje neįrodė, jog namo bendraturčiai buvo tinkamai informuoti namo administratoriaus apie avarinę namo (konkrečiai balkonų) būklę ir apie būtinybę juos remontuoti, ir kad būtent namo gyventojai nesiėmė veiksmų šį balkoną remontuoti dėl savo neveikimo, t.y. kad būtent jie atsakingi už atsitikusį įvykį, o ne namo valdytojas - administratorius. Byloje neįrodžius šių aplinkybių, jų neįrodinėjant teismas galimai negalėtų ir tokio patikslinto ieškinio patenkinti.

47Ieškovė ir jos atstovas pateikė teismui dar vieną argumentą, įrodinėdami Vilniaus m. savivaldybės civilinę atsakomybę. Nurodė, jog Savivaldybė leido privatizuoti dalį butų privatiems savininkams, nors ginčo pastatas dar 1991 metais buvo pripažintas avariniu, įtrauktas į numatomų nugriauti pastatų sąrašą, tokiu būdu pastatas nebuvo tvarkomas, kad Savivaldybei, kaip institucijai turi būti taikomi aukštesni rūpestingumo ir apdairumo standartai, kad ji turėjo pasirūpinti avariniu balkonu, negalėjo šių patalpų perleisti kitiems asmenims. Pažymėtina, kad byloje nėra įrodymų, kad ginčo pastatas, 1991 m. buvo pripažintas avariniu ir įtrauktas į griaunamų statinių sąrašą. Ieškovė ir jos atstovas teismui nenurodė kokiais konkrečiais pagrindais, atsakovė Vilniaus m. savivaldybė negalėjo vykdyti privatizavimo procedūrų, nenurodė kokius konkrečius teisės aktus pažeidė, rėmėsi tik abstrakčiais teiginiais jog Vilniaus m. savivaldybė negalėjo vykdyti privatizavimo procedūrų esant pastatui avarinės būklės ir planuojamam nugriauti. Todėl iš esmės ieškovės atstovo nurodytos aplinkybės dėl netinkamai vykdyto privatizavimo procedūrų (neįrodžius, nei pačio atsakovo netinkamai vykdyto privatizavimo, nei priežastinio ryšio tarp privatizavimo ir atsiradusios žalos griuvus ginčo pastato balkonui, nepagrindžia būtinųjų civilinės atsakomybės sąlygų šio atsakovės atžvilgiu, jog būtent Vilniaus m. savivaldybė yra atsakingas už kilusią žalą, kad ji vienintelė yra atsakinga už atsiradusią žalą.

48Atsižvelgiant į šias visas aplinkybes darytina išvada, kad nors ieškovės patikslintas ieškinys atmetamas dėl suėjusio ieškinio senaties termino, kuriam atnaujinti pagrindo nėra, nes šis praleistas ne dėl objektyvių priežasčių, tačiau kartu pažymėtina, kad šio patikslinto ieškinio nebūtų pagrindo tenkinti, net ir šį terminą atnaujinus, nes patikslintas ieškinys yra nepagrįstas. Atitinkamai nebūtų pagrindo tenkinti ir trečiojo asmens savarankiško iešieškinio, kuriame trečiasis asmuo Valstybinė ligonių kasa, pareiškianti savarankiškus reikalavimus, reiškė reikalavimus tik atsakovui Vilniaus m. savivaldybės administracijai, ir kitų asmenų civilinės atsakomybės neįrodinėjo.

49Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas iš antrosios šalies priteisia proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai (CPK 93 str. 1 d., 2 d.). Kadangi ieškovės ieškinys atmestas visa apimtimi, todėl yra pagrindas priteisti iš ieškovės atsakovams pagrįstas jų turėtas bylinėjimosi išlaidas.

50Nagrinėjamu atveju teismui pateikta įrodymų apie šias atsakovų patirtas bylinėjimosi išlaidas: atsakovo J. I. 165 EUR bylinėjimosi išlaidos už advokato teisinę pagalbą, atsakovės N. P. 35 EUR bylinėjimosi išlaidos už advokato teisinę pagalbą, atsakovės J. I. 200 EUR bylinėjimosi išlaidos už advokato teisinę pagalbą, atsakovės T. K. 200 EUR bylinėjimosi išlaidos už advokato teisinę pagalbą, atsakovės R. K. 400 EUR bylinėjimosi išlaidos už advokato teisinę pagalbą.

51Teismas, taikydamas CPK 98 straipsnį, pagal realumo, būtinumo ir pagrįstumo kriterijus pripažinęs, kad šalis turėjo bylinėjimosi išlaidų ir kad jos turi būti apmokamos, sprendžia, ar visos advokatui už teisinę pagalbą civilinėje byloje asmens sumokėtos sumos turi būti atlyginamos. Spręsdamas dėl advokato pagalbai apmokėti išleistos išlaidų dalies dydžio, teismas turi vadovautis CPK 98 straipsnio 2 dalimi ir atsižvelgti į tokias aplinkybes: 1) Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) nurodytus maksimalius dydžius bei šiame teisės akte nurodytus kriterijus; 2) bylos sudėtingumą; 3) advokato darbo ir laiko sąnaudas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008-10-28 nutartis civilinėje byloje 3K-3-533/2008). Pagal 2004 m. balandžio 2 d. Lietuvos Respublikos teisingumo ministro įsakymu Nr.1R-85 patvirtintos rekomendacijų „Dėl rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo“ (toliau – Rekomendacijos) nuostatos priteisiant užmokestį už advokato suteiktas teisines paslaugas turi būti atsižvelgiama į bylos sudėtingumą, reikalavimo sumą, teisinių paslaugų kompleksiškumą, specialių žinių reikalingumą, sprendžiamų teisinių klausimų naujumą ir kitas svarbias aplinkybes (rekomendacijų 2 p.). Konkrečiu atveju, atsižvelgiant į bylos sudėtingumą bei apimtį, taip pat į kitas bylos aplinkybes, laikoma, kad šiuo atveju atsakovų patirtos bylinėjimosi išlaidos yra pagrįstos, neviršija rekomenduojamų dydžių, todėl šios patirtos bylinėjimosi išlaidos priteistinos iš ieškovės atsakovų naudai.

52Kiti šalių išdėstyti argumentai bei byloje pateikti įrodymai neturi reikšmės teisingam bylos išsprendimui.

53Taip pat pagal CPK 96 str. 1 d., 88 str. 1 d. 1 p., 93 str. pagrindu iš ieškovės Lietuvos valstybės naudai priteistina 26,10 EUR procesinių dokumentų siuntimo išlaidų.

54Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 268-270 straipsniais,

Nutarė

55ieškovės L. B. patikslintą ieškinį atmesti.

56Priteisti iš ieškovės L. B., a.k. ( - ) atsakovės J. I., a.k. ( - ) naudai 200 EUR patirtų bylinėjimosi išlaidų.

57Priteisti iš ieškovės L. B., a.k. ( - ) atsakovės T. K., a.k. ( - ) naudai 200 EUR patirtų bylinėjimosi išlaidų.

58Priteisti iš ieškovės L. B., a.k. ( - ) atsakovės R. K., a.k. ( - ) naudai 400 EUR patirtų bylinėjimosi išlaidų.

59Priteisti iš ieškovės L. B., a.k. ( - ) atsakovo J. I., a.k. ( - ) naudai 165 EUR patirtų bylinėjimosi išlaidų.

60Priteisti iš ieškovės L. B., a.k. ( - ) atsakovės N. P., a.k. ( - ) naudai 35 EUR patirtų bylinėjimosi išlaidų.

61Trečiojo asmens Valstybinės ligonių kasa prie Sveikatos apsaugos ministerijos priešieškinį atmesti.

62Priteisti iš ieškovės L. B., a.k. ( - ) Lietuvos Respublikos naudai – 26,10 EUR bylinėjimosi išlaidų. Bylinėjimosi išlaidos valstybės naudai mokamos į Valstybinės mokesčių inspekcijos sąskaitas: ( - ) (AB Dnb bankas), ( - ) (AB SEB bankas), ( - ) (AB Swedbank bankas).

63Sprendimas per trisdešimt dienų nuo sprendimo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Rima Krušnienė, sekretoriaujant... 2. viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovės L.... 3. ieškovė L. B. pateikė teismui ieškinį, kuriuo prašė priteisti iš... 4. Bylos nagrinėjimo metu ieškovė patikslino ieškinį ir papildomai byloje... 5. Atsakovė Vilniaus m. savivaldybės administracija (bylos nagrinėjimo metu... 6. Atsakovas Vilniaus m. savivaldybės taryba pateikė teismui atsiliepimą į... 7. A. N. Planutienė pateikė teismui atsiliepimą į patikslintą ieškinį,... 8. Teisme gautas atsakovų J. I., R. K., T. K., J. I., S. I. ir N. P. bendras... 9. Tretysis asmuo Valstybinė ligonių kasa prie Sveikatos apsaugos ministerijos... 10. Tretysis asmuo UAB ( - ) pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriuo su... 11. Atsakovė Vilniaus m. savivaldybės administracija (bylos nagrinėjimo metu... 12. Tretysis asmuo UAB ( - ) pateikė atsiliepimą į trečiojo asmens ieškinį,... 13. A. O. Bulanova atsiliepimo į ieškinį nepateikė.... 14. Teismo posėdžio metu ieškovė ir jos atstovas palaikė ieškinyje nurodytas... 15. Teismo posėdžio metu atsakovų J. I., R. K., T. K., J. I., S. I. ir N. P.... 16. Teismo posėdžio metu atsakovė J. I. nurodė, kad nesutinka su ieškiniu.... 17. Teismo posėdžio metu atsakovė R. K. nurodė, kad nesutinka su ieškiniu.... 18. Teismo posėdžio metu atsakovė T. K. nurodė, kad nesutinka su ieškiniu.... 19. Teismo posėdžio metu atsakovas J. I. nurodė, kad nesutinka su ieškiniu.... 20. Teismo posėdžio metu atsakovė N. P. nurodė, kad nesutinka su ieškiniu.... 21. Teismo posėdžio metu atsakovės Vilniaus m. savivaldybės atstovai palaikė... 22. Teismo posėdžio metu trečiojo asmens UAB ( - ) atstovė teismui nurodė, kad... 23. Valstybinė ligonių kasa prie Sveikatos apsaugos ministerijos prašė bylą... 24. Išklausius šalis ir ištyrus bylos įrodymus pareikštas ieškovės L. B.... 25. I. L. B. kreipėsi į teismą su pradiniu ieškiniu prašydama priteisti iš... 26. Prie bylos prijungta ikiteisminio tyrimo medžiaga Nr. 12-1-03130-05. Iš jos... 27. Ieškovė 2015-09-10 (praėjus 10 metų po įvykio) pateikė teismui ieškinį... 28. Atsakovai nesutiko su pateiktais ieškiniais (ieškovės ir trečiojo asmens),... 29. Taigi, byloje ginčas kilo dėl ieškovės praleistų ieškinio ir trečiojo... 30. Įrodymų vertinimo taisyklės suformuluotos procesiniu įstatymu – LR CPK... 31. Atsakovai (išskyrus O. B., kuri neišreiškė savo pozicijos byloje) ir... 32. Ieškinio senatis – tai įstatymų nustatytas laiko tarpas (terminas), per... 33. Reikalavimams dėl padarytos žalos (tiek turtinės, tiek neturtinės)... 34. Teismas pažymi, kad tuo atveju, kai sužalojama asmens sveikata, teisė į... 35. 2005 m. rugsėjo 11 d., vėliausiai 2005 m. rugsėjo 23 d. (kai buvo pateikta... 36. Teismui nustačius, kad ieškinio senaties terminas praleistas dėl svarbios... 37. Pagrindiniai ieškovės ir jos atstovo motyvai dėl ko jai turi būti... 38. Civilinės bylos ir ikiteisminio tyrimo bylos duomenimis nustatyta, kad... 39. Taip pat atmestinas dėl ženkliai suėjusio ieškinio senaties ir trečiojo... 40. Papildomai pažymėtina, kad nepaisant to, jog ieškovė ieškinį pateikė... 41. Nagrinėjamu atveju ieškovė prašo priteisti iš atsakovų neturtinės žalos... 42. Pagal ikiteisminio tyrimo metu atliktas specialistų išvadas ieškovei L. B.... 43. Ieškovė ir jos atstovas teismui nurodė, kad nugriuvęs balkonas yra bendro... 44. CK 4.82 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad butų ir kitų patalpų savininkams... 45. Lietuvos Aukščiausiasis teismas 2007 m. lapkričio 26 d. nutartyje... 46. LR CK 6.266 str. nustatyta, kad žalą, padarytą dėl pastatų, statinių,... 47. Ieškovė ir jos atstovas pateikė teismui dar vieną argumentą, įrodinėdami... 48. Atsižvelgiant į šias visas aplinkybes darytina išvada, kad nors ieškovės... 49. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi... 50. Nagrinėjamu atveju teismui pateikta įrodymų apie šias atsakovų patirtas... 51. Teismas, taikydamas CPK 98 straipsnį, pagal realumo, būtinumo ir pagrįstumo... 52. Kiti šalių išdėstyti argumentai bei byloje pateikti įrodymai neturi... 53. Taip pat pagal CPK 96 str. 1 d., 88 str. 1 d. 1 p., 93 str. pagrindu iš... 54. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 268-270... 55. ieškovės L. B. patikslintą ieškinį atmesti.... 56. Priteisti iš ieškovės L. B., a.k. ( - ) atsakovės J. I., a.k. ( - ) naudai... 57. Priteisti iš ieškovės L. B., a.k. ( - ) atsakovės T. K., a.k. ( - ) naudai... 58. Priteisti iš ieškovės L. B., a.k. ( - ) atsakovės R. K., a.k. ( - ) naudai... 59. Priteisti iš ieškovės L. B., a.k. ( - ) atsakovo J. I., a.k. ( - ) naudai... 60. Priteisti iš ieškovės L. B., a.k. ( - ) atsakovės N. P., a.k. ( - ) naudai... 61. Trečiojo asmens Valstybinės ligonių kasa prie Sveikatos apsaugos... 62. Priteisti iš ieškovės L. B., a.k. ( - ) Lietuvos Respublikos naudai –... 63. Sprendimas per trisdešimt dienų nuo sprendimo priėmimo dienos gali būti...