Byla 2A-1347/2013
Dėl žalos atlyginimo

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Algirdo Gailiūno, Audronės Jarackaitės ir Alvydo Poškaus (kolegijos pirmininko ir pranešėjo), teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo S. L. apeliacinį skundą dėl Panevėžio apygardos teismo 2012 m. spalio 10 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-552-425/2012 pagal ieškovo bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Steiga“ ieškinį atsakovams S. L. ir A. P. dėl žalos atlyginimo.

2Teisėjų kolegija

Nustatė

3I. Ginčo esmė

4Byloje sprendžiamas klausimas dėl žalos, padarytos įmonei sudarius nenaudingą sandorį, atlyginimo.

5Ieškovas BUAB „Steiga“ kreipėsi į Panevėžio apygardos teismą su ieškiniu atsakovams S. L. ir A. P., kuriuo prašė priteisti solidariai iš atsakovų ieškovo naudai 1 042 312 Lt žalos atlyginimą, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas (b.l. 2-6). Nurodė, kad 2011 m. rugsėjo 23 d. UAB „Steiga“ iškelta bankroto byla, tačiau jau 2009 m. ieškovo finansinė padėtis buvo sunki. 2010 m. sausio 5 d. UAB „Steiga“, atstovaujama atsakovo S. L., su A. P. pasirašė sutartį (toliau – Sutartis), kuria A. P. įsipareigojo padėti ieškovui nusipirkti 1,5 ha gyvenamosios paskirties žemės sklypą 6 ha ( - ) su pilna infrastruktūra (gatvės, vandens tiekimo ir nuotekų tinklai, gamtinės dujos) už ne didesnę kaip 1 500 000 Lt sumą. Šios sutarties pagrindu ieškovas atsakovui A. P. sumokėjo 850 000 Lt, o A. P. šiai sumai išdavė paprastuosius vekselius, kuriuose besąlygiškai įsipareigojo sumokėti juose nurodytas sumas iki 2013 m. gruodžio 31 d. Ieškovas žemės sklypo neįsigijo, atsakovas gautų pinigų negrąžino. Panevėžio apskrities VMI 2011 m. gegužės 23 d. sprendime nustatė, kad S. L., atstovaudamas ieškovą sudarant Sutartį su A. P., žinojo ir suprato, kad A. P. negali parduoti jokio sklypo, nes jis nėra sklypų savininkas, o sklypų savininkui UAB „Saulės dovanos“ iškelta bankroto byla ir visi UAB „Saulės dovanos“ valdomi sklypai yra įkeisti ir areštuoti. VMI padarė išvadą, kad A. P. 2010 m. iš ieškovo gavo 850 000 Lt kitų su darbo santykiais nesusijusių pajamų ir vadovaudamasi Mokesčių administravimo įstatymo 132 straipsniu patvirtino patikrinimo aktą ir jame papildomai apskaičiuotas sumas: 127 500 Lt GPM, 13 812 Lt GPM delspinigių bei skyrė 51 000 Lt GPM baudą. Ieškovas pažymėjo, kad Panevėžio apygardos teismo 2010 m. rugpjūčio 2 d. nutartimi ieškovo turtui taikytos laikinosios apsaugos priemonės, todėl paskutinė 270 000 Lt suma pagal 2010 m. rugsėjo 8 d. kasos išlaidų orderį Nr. 221 A. P. išmokėta pažeidžiant šią teismo nutartį. Dėl A. P. 850 000 Lt išmokėjimo ieškovas tapo nemokus ir jam buvo iš pradžių iškelta restruktūrizavimo, o vėliau ir bankroto byla. UAB „Steiga“ ketinamas pirkti žemės sklypas nuosavybės teise priklausė bankrutavusiai UAB „Saulės dovanos“, kurioje anksčiau direktoriumi dirbo A. P.. Sutartis tarp šalių sudaryta atsakovams žinant, kad žemės sklypas priklauso bankrutavusiai įmonei ir jis bus parduotas Įmonių bankroto įstatymo nustatyta tvarka. Ieškovas teigia, kad dėl atsakovų nesąžiningų veiksmų ne tik neteko 850 000 Lt, bet dar liko skolingas 192 312 Lt Panevėžio apskrities VMI. Todėl atsakovai bendrais savo neteisėtais veiksmais padarė ieškovui (ieškovo kreditoriams) 1 042 312 Lt žalą, kurią bei 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo bylos iškėlimo dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo prašė solidariai priteisti iš atsakovų.

6II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

7Panevėžio apygardos teismas 2012 m. spalio 10 d. sprendimu ieškinį patenkino iš dalies. Priteisė ieškovui solidariai iš S. L. ir A. P. 850 000 Lt žalos bei 5 proc. dydžio palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos 2012 m. kovo 30 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Priteisė ieškovui iš S. L. 192 312 Lt žalos bei 5 proc. dydžio palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos 2012 m. kovo 30 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Kitoje dalyje ieškinį atmetė (b.l. 118-120). Teismas sprendė, kad atsakovų veiksmams taikytini padidinti atidumo bei rūpestingumo kriterijai, nes S. L. buvo ieškovo pagrindinis akcininkas bei vadovas, o A. P. vadovavo UAB „Saulės dovanos“ (CK 6.256 str.). Teismas Sutartį vertino kaip labai rizikingą bei neatsakingą ieškovo ir jo kreditorių atžvilgiu. Sutarties sudarymas sukėlė labai didelių finansinių problemų ieškovui, nes per metus mokėtinos sumos kreditoriams sudarė 1 692 649 Lt, todėl 850‘000 Lt avanso perdavimas A. P. neginčytinai privedė ieškovo įmonę prie bankroto. Be to, Sutartis perduoti 850 000 Lt sudaryta be realių apsauginių garantijų, nes A. P. asmeninės nuosavybės teise jokio nekilnojamojo turto, piniginių lėšų neturi. A. P. teigimu, jo kontroliuojamas 46 ha žemės sklypo projektas ( - ), nuosavybės teise priklauso BUAB „Saulės dovanos“, tačiau byloje nepateikta jokių objektyvių, abejonių nekeliančių įrodymų apie atsakovo realias galimybes grąžinti ieškovui 850 000 Lt avansą.

8Teismas sprendė, kad S. L., atstovaudamas įmonei ir atsakydamas už jos kasdienės veiklos organizavimą, savo veikloje privalėjo ex officio veikti išimtinai įmonės interesais. S. L. kaltė, o tuo pačiu ir žala ieškovui pasireiškė labai rizikingai, sudarant be realių apsauginių garantijų Sutartį, kurios pagrindu perdavė atsakovui A. P. 850 000 Lt UAB „Steiga“ piniginių lėšų, kuomet UAB „Steiga“ turėjo virš 1 500 000 Lt mokėtinų įsipareigojimų kreditoriams. Byloje nėra jokių abejonių nekeliančių objektyvių įrodymų, patvirtinančių atsakovų galimybes grąžinti ieškovui 850 000 Lt. Teismo nuomone, dėl S. L. kaltės sudarant Sutartį bei jos pagrindu išduotais A. P. 850 000 Lt, mokesčių administratorius priskaičiavo ieškovui 127 500 Lt gyventojų pajamų mokesčio, 13 812 Lt gyventojų pajamų mokesčio delspinigių ir skyrė 51 000 Lt gyventojų pajamų mokesčio baudą, kurių bendra suma 192 312 Lt. S. L. kaip UAB „Steiga“ administracijos vadovas netinkamai, neatsakingai, nerūpestingai vykdė savo pareigas, todėl teismas pripažino jį kaltu dėl mokesčių administratoriaus priskaičiuotų mokestinių sankcijų ieškovui.

9Teismas sprendė, kad byloje nėra objektyvių įrodymų apie realias atsakovo A. P. galimybes padėti ieškovui įsigyti minėtą žemės sklypą ( - ), nes šis žemės sklypas priklauso BUAB „Saulės dovanos“, kuriai pradėta bankroto procedūra. Atsižvelgiant į tai, kad A. P. ieškinį pripažino, pripažino faktą, kad negalės ieškovui įvykdyti savo įsipareigojimų iki 2012 m. gruodžio 31 d., t.y. padėti nusipirkti 1,5 ha gyvenamosios paskirties žemės sklypą, ieškovo ieškinys priteisti iš atsakovo A. P. 850 000 Lt tenkintinas, šią sumą priteisiant iš atsakovų solidariai. Teismas nepripažino A. P. kaltės dėl jam perduoto 850 000 Lt avanso pagrindu mokesčių administratoriaus priskaičiuotų ieškovui 192 312 Lt, nes dėl pritaikytų mokestinių sankcijų ieškovui yra tiesiogiai atsakingas ir kaltas UAB „Steiga“ direktorius S. L., kuriam tenka tiesioginė pareiga vykdyti bendrovės veiklą pelningai, prisiimti teises ir pareigas išvengiant sankcijų ir neigiamų pasekmių. Todėl teismas atmetė ieškinio dalį priteisti iš A. P. 192 312 Lt mokesčių administratoriaus taikytų mokestinių sankcijų ieškovui. Vadovaujantis CK 6.37 straipsnio 2 dalimi, teismas iš atsakovų priteisė 5 proc. dydžio palūkanas nuo priteistų sumų nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2012 m. kovo 30 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

10III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

11Atsakovas S. L. (toliau – apeliantas) apeliaciniu skundu prašo panaikinti Panevėžio apygardos teismo 2012 m. spalio 10 d. sprendimą dalyje, kuria teismas ieškovo naudai priteisė iš atsakovo S. L. 850 000 Lt ir 192 312 Lt žalos atlyginimą bei 5 proc. dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos ir priimti naują sprendimą – atsakovo S. L. atžvilgiu ieškinį atmesti (b.l. 123-126). Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

  1. Teismas nevertino, ar ieškovo atsakovui A. P. sumokėtas 850 000 Lt avansas gali būti laikomas šio atsakovo pajamomis bei nepagrįstai atsakovui sumokėtą 850 000 Lt avansą prilygino pajamoms. Teismas nenustatė, ar mokesčių administratoriaus priskaičiuota 192‘312 Lt suma laikytina ieškovui padaryta žala, nes Panevėžio apskrities VMI 2011 m. gegužės 23 d. sprendimas neturi prejudicinės galios šioje byloje (CPK 182 str.).
  2. Teismas pripažino, jog 850 000 Lt buvo išmokėta A. P. neteisėtai ir yra grąžintina įmonei (gyventojų pajamų mokestį išskaičiuojančiam asmeniui). Todėl nuo neteisėtai ieškovo išmokėtos pinigų sumos, kurią A. P. kyla prievolė grąžinti, negali būti skaičiuojamas gyventojų pajamų mokestis bei taikomos sankcijos už jo nesavalaikį sumokėjimą. Apelianto teigimu, net ir jas mokesčių administratoriui apskaičiavus, jos negali būti laikomos ieškovui padaryta žala. Ieškovas turi pagrindą tikslinti mokestines deklaracijas ir kreiptis į mokesčių administratorių dėl apskaičiuoto gyventojų pajamų mokesčio ir mokestinių sankcijų perskaičiavimo. Todėl 192 312 Lt žalos atlyginimas už mokestines sankcijas nepagrįstai priteistas iš apelianto.
  3. A. P. prievolės įvykdymo terminai pagal jo išduotus vekselius nėra suėję, nes vekseliuose atsakovas besąlygiškai įsipareigojo 850 000 Lt sumokėti iki 2013 m. gruodžio 31 d. Todėl teismas neturėjo pagrindo konstatuoti, kad ieškovas patyrė žalą, nes sprendimo priėmimo momentu nebuvo ir negalėjo būti žinoma, kad A. P. ateityje neįvykdys prievolės ieškovui.
  4. Jei A. P. suėjus terminui geranoriškai negrąžintų gauto 850 000 Lt avanso, šiai sumai buvo pasirašyti vekseliai. Apelianto teigimu, tokie jo veiksmai patvirtina, kad jis buvo rūpestingas ir pareikalavo apsauginių garantijų. Todėl, nesant visų būtinųjų civilinės atsakomybės sąlygų (žalos, kaltės), teismas neturėjo pagrindo iš apelianto priteisti žalos atlyginimo.
  5. Vekselio davėjui ar mokėtojui A. P. bankroto byla neiškelta, todėl Įsakomųjų ir paprastųjų vekselių įstatymo 46 straipsnio 6 dalis netaikytina, o bankroto bylos iškėlimas vekselio turėtojui (ieškovui) nenutraukia vekselyje numatyto prievolės įvykdymo termino. Teismas neturėjo pagrindo laikyti, kad ieškovas patyrė 850 000 Lt ir 192 312 Lt žalos, kol nepasibaigė vekseliuose nurodyti prievolės įvykdymo terminai. Todėl apeliantas nepagrįstai teismo pripažintas padariusiu tokio dydžio žalą ieškovui.
  6. Teismas, priteisdamas solidariai iš atsakovų 850 000 Lt žalos atlyginimą ir procesines palūkanas visiškai nemotyvavo, kodėl atsakovų atsakomybė yra solidari. Apelianto teigimu, jeigu suėjus vekseliuose nurodytam prievolės įvykdymo terminui A. P. ieškovui negrąžins 850 000 Lt ir vykdymo procese notaro išduoti vykdomieji įrašai nebus įvykdyti, tai būtų pagrindas laikyti, kad ieškovo žalai atsirasti tiesioginės įtakos turėjo A. P. veiksmai, o ne apelianto. Todėl apelianto atžvilgiu teismas nepagrįstai taikė solidarią atsakomybę.

12Ieškovas BUAB „Steiga“ atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti, Panevėžio apygardos teismo 2012 m. spalio 10 d. sprendimą palikti nepakeistą bei priteisti bylinėjimosi išlaidas (b.l. 128-131). Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais argumentais:

  1. Panevėžio apskrities VMI 2011 m. gegužės 23 d. sprendime konstatavo, kad A. P. 2010 metais iš ieškovo gavo 850 000 Lt kitų su darbo santykiais nesusijusių pajamų, dėl šios sumos išmokėjimo papildomai ieškovui apskaičiavo 192 312 Lt skolą. Minėto sprendimo apeliantas, būdamas ieškovo administracijos vadovu, neskundė, su juo sutiko, todėl nepagrįstai apeliaciniame skunde nurodo, kad įsiteisėjęs Panevėžio apskrities VMI sprendimas dėl mokestinių sankcijų turėtų būti peržiūrėtas.
  2. Panevėžio apskrities VMI sprendimu priskaičiuota 192 312 Lt skola biudžetui yra patvirtinta kaip kreditorinis reikalavimas Panevėžio apygardos teismo 2012 m. vasario 24 d. nutartimi. Todėl, ieškovo teigimu, apeliantas, neteisėtai išmokėdamas A. P. 850 000 Lt, ieškovui padarė papildomą 192 312 Lt žalą, kuri sprendimu pagrįstai iš jo priteista.
  3. Pagal Sutartį A. P. įsipareigojimų neprisiėmė, gautus pinigus turėjo perduoti žemės sklypo pardavėjui. Todėl nesuprantama dėl ko buvo išrašyti vekseliai, kuriais A. P. besąlygiškai įsipareigojo 2013 m. gruodžio 31 d. ieškovui sumokėti 850 000 Lt. Sutartis ir atsakovo išrašyti vekseliai turiniu vienas kitam prieštarauja, todėl šie dokumentai reglamentuoja skirtingus šalių teisinius santykius. Vekseliuose nurodytas terminas (2013 m. gruodžio 31 d.) nesusijęs su Sutartyje nurodytu 2012 m. gruodžio 31 d. terminu, todėl ieškovui padaryta žala ir A. P. prievolės pagal vekselius nesusijusios.
  4. Atsakovai ieškovo atžvilgiu veikė nesąžiningai, siekdami asmeninių tikslų, sudarė Sutartį, kurios pagrindu ieškovas neteko 850 000 Lt ir dar liko skolingas 192 312 Lt Panevėžio apskrities VMI, šios sumos pagrįstai teismo vertintos kaip žala ieškovui. Apeliantas pripažintas kaltu pagal BK 208 straipsnio 2 dalį už tai, kad dėl sunkios ekonominės ieškovo padėties tyčia perleido ir iššvaistė ieškovo turtą – 850 000 Lt, kurie galėjo būti pateikti ieškovo skoloms padengti ir tokiais savo veiksmais padarė žalą. Todėl nepagrįstas apelianto argumentas, kad teismas neturėjo pagrindo pripažinti žalos atsiradimo fakto, kurio iš naujo įrodinėti nereikia (prejudicinis faktas) (CPK 182 str. 1 d. 3 p.), teismas pagrįstai iš apelianto ieškovui priteisė 1 042 312 Lt patirtą žalą.
  5. Atsakovai bendrais neteisėtais veiksmais padarė žalą ieškovui ir jo kreditoriams. Apeliantų kaltė preziumuojama, tarp žalos ir atsakovų neteisėtų veiksmų yra tiesioginis priežastinis ryšys, nes jeigu nebūtų neteisėtų veiksmų, ieškovas būtų atsiskaitęs su darbuotais, valstybės biudžetu, kredito įstaigomis ir kitais kreditoriais. Todėl nepagrįsti apelianto argumentai, kad teismas apelianto atžvilgiu nepagrįstai taikė solidarinę atsakomybę.

13IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

14CPK 320 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 str. 2 d.). Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.

15Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija nenustatė CPK 329 straipsnio 2 dalyje nurodytų absoliučių pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų, todėl apskųsto sprendimo teisėtumas ir pagrįstumas vertintinas paduoto apeliacinio skundo ribose (CPK 320 str. 2 d.).

16Byloje nustatyta, kad 2010 m. sausio 5 d. ieškovas UAB „Steiga“, atstovaujamas apelianto S. L., ir atsakovas A. P. sudarė Sutartį, kuria A. P. įsipareigojo padėti ieškovui iki 2012 m. gruodžio 31 d. nusipirkti 1,5 ha žemės sklypą 46 ha ( - ) su pilna infrastruktūra už ne didesnę kaip 1 500 000 Lt sumą, o ieškovas įsipareigojo iki 2010 m. rugsėjo 30 d. A. P. sumokėti 1 000 000 Lt, kuri bus užskaitoma kaip avansas (b.l. 18). Šios Sutarties pagrindu ieškovas A. P. 2010 m. vasario 20 d. kasos išlaidų orderiu Nr. 27, 2010 m. balandžio 29 d. kasos išlaidų orderiu Nr. 65, 2010 m. birželio 23 d. kasos išlaidų orderiu Nr. 128 ir 2010 m. rugsėjo 8 d. kasos išlaidų orderiu Nr. 221 sumokėjo 850 000 Lt (b.l. 19-22). A. P. ieškovui išdavė 2010 m. vasario 20 d., 2010 m. balandžio 29 d., 2010 m. birželio 23 d. ir 2010 m. rugsėjo 8 d. paprastuosius vekselius 850 000 Lt sumai bei įsipareigojo sumokėti vekseliuose nurodytas sumas iki 2013 m. gruodžio 31 d. (b.l. 23-26). Panevėžio apskrities valstybinė mokesčių inspekcija 2011 m. gegužės 23 d. sprendimu Nr. SAT-27 papildomai apskaičiavo 127 500 Lt gyventojų pajamų mokestį, 13 812 Lt delspinigių ir skyrė 51 000 Lt baudą, iš viso 192 312 Lt (b.l. 27-28). Ieškovo teigimu, įmonė sudariusi Sutartį neteko 850 000 Lt bei dar liko skolinga 192 312 Lt Panevėžio apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai, todėl atsakovai bendrais savo veiksmais padarė įmonei 1 042 312 Lt žalą, kurią privalo atlyginti.

17Ieškinys tenkintas abiejų atsakovų atžvilgiu, apeliacinį skundą padavė tik atsakovas S. L., kuris iki bankroto bylos ieškovui iškėlimo buvo jos vadovas. Todėl nagrinėtinas ginčas dėl įmonės vadovo civilinės atsakomybės, t. y. apelianto veiksmais padarytos žalos įmonei atlyginimo.

18Apeliacinis skundas netenkintinas.

19Įstatyme įtvirtinta, kad juridinio asmens valdymo organo narys juridinio asmens atžvilgiu turi veikti sąžiningai ir protingai (CK 2.87 str. 1 d.); būti jam lojalus ir laikytis konfidencialumo (CK 2.87 str. 2 d.); vengti situacijos, kai jo asmeniniai interesai prieštarauja ar gali prieštarauti juridinio asmens interesams (CK 2.87 str. 3 d.) ir kt. Kalbant apie bendrovės vadovo civilinę atsakomybę, svarbu atkreipti dėmesį į tai, kad administracijos vadovas yra specialus subjektas, kuriam taikomi aukštesni veiklos ir atsakomybės standartai nei eiliniam bendrovės darbuotojui; įmonę ir administracijos vadovą sieja pasitikėjimo (fiduciariniai) santykiai; tai reiškia, kad įmonės administracijos vadovas privalo ex officio veikti išimtinai įmonės interesais; įmonės vadovas atstovauja bendrovei, atsako už įmonės kasdienės veiklos organizavimą; jis turi veikti rūpestingai, sąžiningai, atidžiai, kvalifikuotai bei daryti viską, kas nuo jo priklauso, kad jo vadovaujama įmonė veiktų pagal įstatymus ir kitus teisės aktus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2009 m. lapkričio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-444/2009; 2009 m. lapkričio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-528/2009). Ar įmonės administracijos vadovas konkrečiu atveju šias pareigas įvykdė, nustatoma pagal tam tikrus objektyvius elgesio standartus - rūpestingo, apdairaus, protingo vadovo elgesio matą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2006 m. gegužės 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-266/2006; 2006 m. birželio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-298/2006). Jeigu įmonės administracijos vadovas nevykdo arba netinkamai vykdo CK 2.87 straipsnyje ar steigimo dokumentuose nurodytas pareigas, tai jis privalo atlyginti juridiniam asmeniui padarytą žalą (CK 2.87 str. 7 d.).

20Vadovo civilinei atsakomybei taikyti būtina nustatyti visas jos taikymo sąlygas – neteisėtus veiksmus, žalą (nuostolius), priežastinį ryšį ir kaltę (CK 6.246-6.249 str.). Tokio pobūdžio bylose iš pirmiau nurodytų civilinės atsakomybės sąlygų ieškovas privalo įrodyti neteisėtus vadovo veiksmus, padarytos žalos (nuostolių) faktą ir neteisėtų veiksmų bei žalos priežastinį ryšį (CPK 178 str.). Nustačius vadovo neteisėtus veiksmus, lėmusius žalos (nuostolių) atsiradimą, jo kaltė preziumuojama (CK 6.248 str. 1 d.), todėl ieškovas neprivalėtų įrodinėti, kad bendrovės vadovas kaltas. Paneigti šią prezumpciją, siekdamas išvengti atsakomybės, remdamasis kaltės nebuvimu, turėtų bendrovės vadovas – nagrinėjamu atveju apeliantas (CPK 178 str., 182 str. 4 p. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. liepos 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-335/2009; 2011 m. kovo 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-130/2011).

21Ieškovas civilinę atsakomybę kildina iš neteisėtų apelianto veiksmų - Sutarties pagrindu perdavus A. P. 850 000 Lt ieškovo piniginių lėšų bei dėl to padidinus Panevėžio apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai įsiskolinimą 192 312 Lt suma.

22Dėl 850 000 Lt žalos atlyginimo

23Įvertinęs Sutarties sudarymo ir jos vykdymo aplinkybes, tai, kad atsakovams taikytini padidinti atidumo bei rūpestingumo kriterijai, pirmosios instancijos teismas sprendė, kad Sutartis rizikinga, sukėlusi labai didelių finansinių sunkumų ieškovui, dėl ko 850 000 Lt sumokėjimas A. P. privedė ieškovą prie bankroto, negalėjimo tęsti veiklos bei atsiskaityti su kreditoriais. Minėti pirmosios instancijos teismo argumentai laikytini pagrįstais.

24Byloje esančiais rašytiniais įrodymais - Panevėžio apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos 2011 m. gegužės 23 d. sprendimu ir Panevėžio miesto apylinkės teismo 2012 m. rugpjūčio 7 d. baudžiamuoju įsakymu nustatyta (b.l. 27-28, 100-102), kad UAB „Steiga“ 2010 m. gruodžio 31 d. buvo nemoki, trumpalaikis įmonės turtas buvo mažesnis už įsipareigojimus. UAB „Steiga“ 2010 m. sausio 1 d. trumpalaikiai įsipareigojimai sudarė 1 052 539 Lt, o 2010 m. gruodžio 31 d. – 1 769 503 Lt. Aplinkybę, kad ieškovo finansinė padėtis buvo sudėtinga, patvirtina ir tai, kad siekiant atkurti ieškovo mokumą ir išvengti bankroto, Panevėžio apygardos teismo 2010 m. gruodžio 15 d. nutartimi UAB „Steiga“ iškelta restruktūrizavimo byla (b.l. 39-40), o 2011 m. rugsėjo 23 d. nutartimi iškelta bankroto byla (b.l. 41-42). Pagal 2009 m. įmonės balansą per metus kreditoriams mokėtinos sumos buvo 1 692 649 Lt. Taigi, akivaizdu, kad esant sunkiai finansinei situacijai, apelianto veiksmai sudarant naujus sandorius apdairumo ir rūpestingumo aspektu savo lygmeniu turėjo būti netgi aukštesni negu įprastoje normaliai veikiančios įmonės situacijoje. Tuo tarpu turint didelių skolų kreditoriams inter alia darbuotojams, valstybės bei valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetams buvo išmokėta 850 000 Lt piniginių lėšų, kurios galėjo būti panaudotos ieškovo įsipareigojimų vykdymui ir kreditorinių reikalavimų dengimui. Kita vertus, net ir nepaisant paminėto, Sutarties sudarymo faktinių aplinkybių kontekste, įmonės finansinė padėtis, teisėjų kolegijos vertinimu, apskritai nėra itin reikšmingas faktorius, nes bet kuriuo atveju Sutarties sudarymas yra aiškiai nepagrįstas nei ekonomine, nei verslo, nei teisine logika.

25Sutarties sudarymo metu UAB „Saulės dovanos“ – sklypų savininkui jau buvo iškelta bankroto byla. Ieškovo piniginės lėšos buvo perduotos kaip sumokėtas avansas A. P. (Sutarties 3 p.), nors šis pats ar bent jau kaip UAB „Saulės dovanos“ valdymo organas apskritai sklypais nedisponavo. Jau vien todėl apeliantas neturėjo pagrindo manyti, kad ši Sutartis saisto kokiais nors tarpusavio įsipareigojimais jo vadovaujamą įmonę ir sklypų savininką (net ir nepaisant to, ar šiam (ne)būtų iškelta bankroto byla) apskritai. Pastebėtina ir tai, kad prisiimto Sutarties 1 punktu A. P. įsipareigojimo „padėti nusipirkti“ turinys Sutartyje nėra atskleistas. Bylos pirmosios instancijos teisme nagrinėjimo metu pats apeliantas nurodė neneigiąs savo kaltės dėl prisiimtos per didelės rizikos ir teigė esąs kaltas „kaip direktorius, bet ne kaip žmogus“ (b.l. 111). Panevėžio miesto apylinkės teismo 2012 m. rugpjūčio 7 d. baudžiamuoju įsakymu apeliantas S. L. pripažintas kaltu pagal BK 208 straipsnio 2 dalį, nes, būdamas UAB „Steiga“ direktoriumi ir atsakingas už bendrovės veiklos organizavimą bei jos tikslų įgyvendinimą, užimamų pareigų pagrindu atstovaudamas minėtai bendrovei ir veikdamas jos vardu, turėdamas žinioje bendrovės turtą, žinodamas apie bendrovės sunkią ekonominę padėtį ir galimą nemokumą, nevykdydamas kreditorinių įsipareigojimų, kai akivaizdžiai grėsė bendrovės bankrotas, realiai nebevykdydamas jokios veiklos, tyčia perleido ir iššvaistė bendrovės turtą - pinigus, kurie galėjo būti pateikti skoloms ir atsiskaitymams su kreditoriais padengti, dėl to padarė turtinės žalos kreditoriams (b.l. 100-102). Taigi, apeliantas pripažintas kaltu dėl 850 000 Lt ieškovo piniginių lėšų perleidimo ir išvaistymo. Todėl pirmosios instancijos teismas visiškai pagrįstai konstatavo apelianto veiksmų neteisėtumą.

26Teisėjų kolegija atmeta apelianto argumentus, kuriais siekiama paneigti veiksmų neteisėtumą tuo, kad jis pareikalavęs apsauginių garantijų - A. P. vekselių. Visų pirma, tai nepaneigia pačios Sutarties nepateisinamo rizikingumo dėl jau aukščiau minėtų motyvų. Antra, bet kuriuo atveju apeliantas, jei vekseliai iš tikrųjų buvo išduoti būtent dėl pagal Sutartį perduotos sumos A. P. sugrąžinimo užtikrinimo (minėta, Sutarties pagrindu perduodamos sumos buvo skirtos avansui už žemės sklypus, t.y. skirtos jų savininkui), privalėjo pasidomėti galimybės juos apmokėti realumu. Tuo tarpu šioje byloje A. P. nurodė nevaldąs asmeninės nuosavybės teise jokio (ne)kilnojamojo turto. Taigi, net ir sutikus su apelianto teiginiais dėl to, kad jis reikalavęs apsauginių garantijų, tai nepaneigtų jo veiksmų neteisėtumo tuo aspektu, kad tų garantijų patikimumas nebuvo net elementariai tikrinamas.

27Atmestini kaip nepagrįsti apelianto argumentai dėl to, kad nėra pagrindo daryti išvadą, jog ieškovas patyrė žalą, nes nepasibaigė vekseliuose nurodyti prievolės įvykdymo terminai. Nors atsakovas A. P. ir yra išdavęs ieškovui vekselius 850 000 Lt sumai, kurią įsipareigojo grąžinti iki 2013 m. gruodžio 31 d. (b.l. 23-26), tačiau jau vien teismo baudžiamajame įsakyme konstatuoti faktai yra pakankamas pagrindas priteisti žalą iš apelianto nepaisant vekselių (ne)egzistavimo, nes jų buvimas nepaneigia baudžiamojo įsakymo išvadų (CPK 182 str. 3 p.). Be to, A. P. apeliacinio skundo dėl skundžiamo sprendimo nėra padavęs, nors būtent jis turėtų pareigą grąžinti vekseliuose nurodomą sumą ieškovui. Pažymėtina ir tai, kad apeliantas su vekselio davėjo (A. P.) ir vekselio turėtojo (UAB „Steiga“) prievolėmis tiesiogiai nėra susijęs, todėl apeliantas savo atsakomybę nepagrįstai neigia galimais ieškovo ir A. P. veiksmais ateityje.

28Esant aukščiau išdėstytiems argumentams teisėjų kolegija sprendžia, kad esant konstatuotiems apelianto neteisėtiems veiksmams, kaltei, žalos padarymo faktui bei priežastiniam ryšiui, pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad apeliantui kaip buvusiam įmonės vadovui taikytina deliktinė civilinė atsakomybė (CK 2.87 str. 7 d., 6.246 str.–6.249 str.).

29Dėl 192 312 Lt žalos atlyginimo

30Ieškovas 192 312 Lt patirtą žalą kildina Panevėžio apskrities valstybinė mokesčių inspekcijos 2011 m. gegužės 23 d. sprendimo pagrindu, kuriame papildomai apskaičiuotas 127 500 Lt gyventojų pajamų mokestis, 13 812 Lt delspinigiai ir skirta 51 000 Lt bauda (b.l. 27-28). Panevėžio apskrities Valstybinė mokesčių inspekcija 2011 m. gegužės 23 d. sprendime konstatuota, kad nei UAB „Steiga“, nei A. P. nepateikė dokumentų ar kitų reikšmingų įrodymų, iš kurių matytųsi buvusi būtinybė 2010 m. sausio 5 d. sumokėti 850 000 Lt avansą, todėl padarė išvadą, kad atsakovas A. P. 2010 metais iš UAB „Steiga“ gavo 850 000 Lt kitų su darbo santykiais nesusijusių pajamų ir vadovaudamasi Mokesčių administravimo įstatymo 132 straipsniu patvirtino patikrinimo aktą ir patikrinimo akte papildomai apskaičiuotas sumas aukščiau nurodytas sumas.

31Pirmosios instancijos teismas dėl mokesčių administratoriaus priskaičiuotų mokestinių sankcijų ieškovui pripažino kaltu apeliantą, kuriam tenka tiesioginė pareiga vykdyti bendrovės veiklą pelningai, prisiimti teises ir pareigas išvengiant sankcijų ir neigiamų pasekmių. Apeliantas, kvestionuodamas teismo sprendimą, teigia, kad nuo 850 000 Lt sumos gyventojų pajamų mokestis negalėjo būti skaičiuojamas, A. P. sumokėtas 850 000 Lt avansas nepagrįstai prilygintas pajamoms, nuo kurių skaičiuojamas gyventojų pajamų mokestis, be to, priteisus ieškovui 850 000 Lt, negali būti išskaičiuojamas gyventojų pajamų mokestis. Su šiais argumentais apeliacinės instancijos teismas nesutinka.

32Visų pirma, UAB „Steiga“ restruktūrizavimo byla iškelta Panevėžio apygardos teismo 2010 m. gruodžio 15 d. nutartimi, o nutraukta 2011 m. rugpjūčio 3 d. nutartimi. Taigi, Panevėžio apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos 2011 m. gegužės 23 d. sprendimas dėl patikrinimo akto tvirtinimo priimtas tuo metu, kai apeliantas buvo ieškovo vadovas. Minėtame sprendime numatyta mokesčių mokėtojo UAB „Steiga“ teisė skųsti priimtą sprendimą centriniam mokesčių administratoriui, tačiau šia savo teise apeliantas kaip UAB „Steiga“ administracijos vadovas nepasinaudojo – priimto sprendimo neskundė, todėl manytina, kad su juo sutiko.

33Antra, įsiteisėjusiu Panevėžio apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos sprendimu priskaičiuota 192 312 Lt skola biudžetui yra patvirtinta ir Panevėžio apygardos teismo 2012 m. vasario 24 d. nutartimi, kuria patvirtintas bankrutuojančios UAB „Steiga“ kreditorių sąrašas bei jų finansiniai reikalavimai inter alia Valstybinės mokesčių inspekcijos finansinis reikalavimas, į kurį įeina ir minėta ieškovo skola biudžetui (b.l. 29, 46-48). Taigi, apeliantas, būdamas dalyvaujančiu byloje asmeniu (ieškovas, kreditorius) UAB „Steiga“ bankroto byloje, ir šiuo atveju galėjo skųsti kreditoriaus Valstybinės mokesčių inspekcijos patvirtinto finansinio reikalavimo pagrįstumą paduodamas atskirąjį skundą, tačiau ir šia savo teise nepasinaudojo – nutarties neskundė. Taigi, ieškovo patirtos dėl apelianto neteisėtų veiksmų 192 312 Lt žalos faktas yra konstatuotas ne tik Panevėžio apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos sprendime priskaičiuota suma, bet ir įsiteisėjusia teismo nutartimi patvirtinus šį finansinį reikalavimą. Todėl teisėjų kolegija sutinka su ieškovo argumentu, kad apeliantas, išmokėdamas A. P. 850 000 Lt ieškovo piniginių lėšų, papildomai padarė ieškovui 192 312 Lt žalą, o apelianto argumentai, kad žala ieškovui nepadaryta, yra nepagrįsti nepaisant ir to, ar tai yra avansas, ar su darbo santykiais nesusijusios pajamos. Todėl pirmosios instancijos teismas ir šioje dalyje pagrįstai sprendė, kad apeliantas pažeidė savo kaip įmonės vadovo pareigas, atliko neteisėtus veiksmus, kurių pagrindu ieškovui papildomai priskaičiuota 192 312 Lt skola biudžetui, tuo padarydamas žalą ne tik įmonei, bet ir jos kreditoriams, ir dėl to jam taikytina deliktinė civilinė atsakomybė (CK 2.87 str. 7 d., 6.246 str.-6.249 str.).

34Dėl solidarios atsakomybės

35Apeliantas, kvestionuodamas pirmosios instancijos teismo sprendimą, teigia, kad teismas nepagrįstai priteisdamas iš atsakovų 850 000 Lt taikė solidariąją atsakomybę. Teisėjų kolegija su šiuo argumentu nesutinka. Visų pirma, teismui taikius atsakovų atžvilgiu solidariąją atsakomybę, apeliantas nėra blogesnėje padėtyje nei būtų priteista tik iš jo vieno. Antra, vadovaujantis teismų praktika paprastai solidarioji atsakomybė deliktiniuose santykiuose taikoma tada, kai yra bent viena iš šių sąlygų: 1) asmenis sieja bendri veiksmai pasekmių atžvilgiu; 2) kai asmenis sieja bendri veiksmai neteisėtų veiksmų atžvilgiu, t. y. šiuo atveju solidarioji atsakomybė galima, net jei neteisėtai veikęs asmuo tiesiogiai nepadaro žalos, bet žino apie tiesiogiai žalą padariusio asmens veiksmų neteisėtumą; 3) kai asmenys, nors tiesiogiai ir nepadaro žalos, bet prisideda prie jos kurstymo, inicijavimo ar provokacijos, t. y. kai iš esmės juos sieja bendra kaltė, nesvarbu, tai padaryta tyčia ar dėl neatsargumo; 4) kai asmenų nesieja bendri neteisėti veiksmai ir jie vienas apie kitą nežino, bet padaro žalos, ir neįmanoma nustatyti, kiek vienas ar kitas prisidėjo prie tos žalos atsiradimo, arba žala atsirado tik dėl jų abiejų veiksmų; 5) kai pareiga atlyginti žalą atsiranda skirtingu pagrindu (pvz., sutartinės ir deliktinės atsakomybės pagrindais); 6) kai žalą padaro asmuo, o kitas asmuo yra atsakingas už šio asmens veiksmus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-59/2008). Taigi, nagrinėjamoje byloje nustačius, kad apeliantas ir atsakovas A. P. bendrais neteisėtais veiksmais padarė žalą ieškovui ir jo kreditoriams, t.y. juos siejo bendri veiksmai neteisėtų veiksmų atžvilgiu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsakovų atžvilgiu taikė solidariąją atsakomybę.

36Vadovaujantis aukščiau išdėstytais argumentais, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė faktines bylos aplinkybes, teisingai aiškino ir taikė procesines ir materialines teisės normas. Todėl skundžiamas sprendimas yra teisėtas bei pagrįstas ir naikinti jį apeliacinio skundo motyvais nėra pagrindo (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).

37Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 2 dalimi,

Nutarė

38Panevėžio apygardos teismo 2012 m. spalio 10 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. Teisėjų kolegija... 3. I. Ginčo esmė... 4. Byloje sprendžiamas klausimas dėl žalos, padarytos įmonei sudarius... 5. Ieškovas BUAB „Steiga“ kreipėsi į Panevėžio apygardos teismą su... 6. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė... 7. Panevėžio apygardos teismas 2012 m. spalio 10 d. sprendimu ieškinį... 8. Teismas sprendė, kad S. L., atstovaudamas įmonei ir atsakydamas už jos... 9. Teismas sprendė, kad byloje nėra objektyvių įrodymų apie realias atsakovo... 10. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai... 11. Atsakovas S. L. (toliau – apeliantas) apeliaciniu skundu prašo panaikinti... 12. Ieškovas BUAB „Steiga“ atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo... 13. IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir... 14. CPK 320 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka... 15. Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija nenustatė CPK 329 straipsnio 2 dalyje... 16. Byloje nustatyta, kad 2010 m. sausio 5 d. ieškovas UAB „Steiga“,... 17. Ieškinys tenkintas abiejų atsakovų atžvilgiu, apeliacinį skundą padavė... 18. Apeliacinis skundas netenkintinas.... 19. Įstatyme įtvirtinta, kad juridinio asmens valdymo organo narys juridinio... 20. Vadovo civilinei atsakomybei taikyti būtina nustatyti visas jos taikymo... 21. Ieškovas civilinę atsakomybę kildina iš neteisėtų apelianto veiksmų -... 22. Dėl 850 000 Lt žalos atlyginimo... 23. Įvertinęs Sutarties sudarymo ir jos vykdymo aplinkybes, tai, kad atsakovams... 24. Byloje esančiais rašytiniais įrodymais - Panevėžio apskrities valstybinės... 25. Sutarties sudarymo metu UAB „Saulės dovanos“ – sklypų savininkui jau... 26. Teisėjų kolegija atmeta apelianto argumentus, kuriais siekiama paneigti... 27. Atmestini kaip nepagrįsti apelianto argumentai dėl to, kad nėra pagrindo... 28. Esant aukščiau išdėstytiems argumentams teisėjų kolegija sprendžia, kad... 29. Dėl 192 312 Lt žalos atlyginimo... 30. Ieškovas 192 312 Lt patirtą žalą kildina Panevėžio apskrities valstybinė... 31. Pirmosios instancijos teismas dėl mokesčių administratoriaus priskaičiuotų... 32. Visų pirma, UAB „Steiga“ restruktūrizavimo byla iškelta Panevėžio... 33. Antra, įsiteisėjusiu Panevėžio apskrities valstybinės mokesčių... 34. Dėl solidarios atsakomybės... 35. Apeliantas, kvestionuodamas pirmosios instancijos teismo sprendimą, teigia,... 36. Vadovaujantis aukščiau išdėstytais argumentais, teisėjų kolegija daro... 37. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso... 38. Panevėžio apygardos teismo 2012 m. spalio 10 d. sprendimą palikti...