Byla 2S-526-357/2018
Dėl antstolės V. Š. veiksmų, suinteresuoti asmenys (išieškotojas) Luminor Bank, AB, antstolė V. Š

1Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Rasa Bartašienė,

2teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi pareiškėjo J. G. atskirąjį skundą dėl Šiaulių teismo Šiaulių rūmų 2018 m. gegužės 7 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjo J. G. skundą dėl antstolės V. Š. veiksmų, suinteresuoti asmenys (išieškotojas) Luminor Bank, AB, antstolė V. Š..

Nustatė

3I. Ginčo esmė

4

    1. Pareiškėjas J. G. kreipėsi į antstolę V. Š. su skundu prašydamas: panaikinti 2018-03-20 patvarkymą dėl varžytynių paskelbimo Nr. ( - ), kuriuo paskelbtos antrosios pareiškėjui priklausančio buto, esančio ( - ), varžytynės Nr. ( - ); priimti patvarkymą, kuriuo būtų atšauktos minėto turto antrosios varžytynės; nutraukti priverstinį skolų išieškojimą iš pareiškėjo nekilnojamojo turto – buto, esančio ( - ). Nurodė, kad bute, esančiame ( - ), nuolat gyvena jo nepilnametės dukros S. G. ir D. G., todėl šiam turtui taikytinas šeimos turto teisinis režimas. Be to, tai yra vienintelė nepilnamečių vaikų gyvenamoji vieta. Pardavus minėtą butą iš varžytynių nepilnamečiai vaikai liks be gyvenamojo būsto. Pareiškėjo teigimu, nagrinėjamu atveju taikytina Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 663 straipsnio 4 dalies nuostata, draudžianti išieškoti iš paskutinio buto, gyvenamojo namo ar jų dalies, būtinų vaikams, neįgaliesiems ir socialiai remtiniems asmenims gyventi.
    2. Antstolė V. Š. 2018-04-11 patvarkymu atsisakė tenkinti skundą, nes jis nepagrįstas. Nurodė, kad antstolės V. Š. kontoroje vykdomojoje byloje Nr. ( - )pagal 2017-10-20 Vilniaus m. 14-ojo notarų biuro vykdomąjį įrašą Nr. ( - ) yra vykdomas 22 977,14 Eur skolos, 166,56 Eur notaro išlaidų ir 5 proc. metinių palūkanų išieškojimas iš skolininko J. G. išieškotojo (hipotekos kreditoriaus) Luminor Bank, AB naudai. Vykdomajame įraše nurodyta, kad skola turi būti išieškoma parduodant hipotekos lakštu Nr. ( - ) įkeistą butą, esantį ( - ). Skundžiamu patvarkymu antstolė paskelbė antrąsias skolininko įkeisto turto varžytynes. CPK 663 straipsnio 4 dalyje nustatyta išimtis išieškant skolą iš skolininko turto nagrinėjamu atveju netaikytina, nes skola atsirado pagal laisva valia sudarytą sutartį su hipotekos kreditoriumi, o ne dėl nesumokėtų mokesčių už sunaudotus energijos išteklius, komunalines ar kitokias paslaugas. Pagal CPK 663 straipsnio 5 dalį minėta išimtis netaikoma išieškant skolą iš įkeisto turto.
    3. Suinteresuotas asmuo Luminor Bank, AB pateikė atsiliepimą į skundą, su kuriuo nesutiko ir prašė atmesti kaip nepagrįstą.

5II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

6

    1. Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmai 2018 m. gegužės 7 d. nutartimi pareiškėjo skundą atmetė.
    2. Teismas nurodė, kad nėra duomenų apie tai, jog tiek pagrindinė sutartis (kreditavimo sutartis), tiek ir hipotekos sutartis ar kurios nors šių sutarčių sąlygos bei vykdomasis dokumentas yra panaikinti, negaliojantys ar teismine tvarka pripažinti negaliojančiais. Kreditavimo sutarties ir hipotekos lakšto šalys nenustatė jokių apribojimų ar išimčių vykdant priverstinį skolos išieškojimą iš skolininko nekilnojamojo turto. Skolininkas skolos dydžio šioje byloje neginčija, taip pat neginčija, kad nevykdė ar netinkamai vykdė kreditavimo sutartį, dėl ko buvo išduotas vykdomasis dokumentas ir pradėtas priverstinis skolos išieškojimas.
    3. Teismas pažymėjo, kad skolininkas laisva valia prisiėmė įsipareigojimus tiek pagal kreditavimo sutartį, tiek ir pagal hipotekos lakštą iki skolininko pirmosios dukters gimimo (( - )) ir santuokos sudarymo (2016-12-05) (vykd. b. 24 l.). Taigi kreditavimo sutarties sudarymo ir hipotekos lakšto pasirašymo dieną skolininko turtas nebuvo ir negalėjo būti laikomas šeimos turtu pagal CK 3.84 straipsnio 2 dalies 1 punktą. Be to, iš šeimos turto negalima išieškoti tik tuo atveju, jei kreditoriai žinojo arba turėjo žinoti, kad sandorio sudarymas nesusijęs su šeimos poreikių tenkinimu ir prieštarauja šeimos interesams (CK 3.85 str. 3 d.). Nagrinėjamu atveju minėtų aplinkybių pareiškėjas nenurodo ir neįrodinėja (CPK 178 str.).
    4. Teismas nurodė, vykdomojoje byloje esantys duomenys patvirtina, kad skolininkas yra dirbantis, gauna nuolatines pajamas (vykd. b. 29 l.), taigi ne tik privalo, bet ir gali užtikrinti savo nepilnamečių vaikų teisę į būstą.

7III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į atskirąjį skundą argumentai

8

  1. Pareiškėjas J. G. pateikė atskirąjį skundą, juo prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo 2018 m. gegužės 7 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – pareiškėjo skundą dėl antstolio veiksmų patenkinti. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
    1. Teismo žinioje yra visi duomenys, kad antstolė V. Š. iš varžytynių pardavinėjo Turtą, kuris yra nepilnamečių vaikų vienintelis būstas. Šeimos turtu gyvenamoji patalpa pripažįstama nepriklausomai nuo to, ar ji įregistruota viešame registre kaip šeimos turtas (CK 3.84 str. 4 d.), jei tik yra nustatytas faktas, kad kito nuolat gyvenamo būsto šeima su nepilnamečiais vaikais neturi ir tame būste gyvena nuolat (Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus 2013 m. gegulės 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2S-480-194/2013). Taigi, atsižvelgiant į aukščiau nurodytas įstatymo nuostatas bei teismų praktiką, konstatuotina, kad pareiškėjo turtas laikytinas šeimos turtu, nepriklausomai nuo to, ar įregistruotas viešame registre, kaip šeimos turtas, ar ne. Teismas turėjo antstolės veiksmus pripažinti neteisėtais ir juos panaikinti.
    2. Bylose dėl antstolių veiksmų teisėtumo patikrinimo viešasis interesas reikalauja, kad teismas būtų aktyvus (CPK 179 straipsnio 2 dalis) ir imtųsi visų būtinų priemonių, kad būtų visapusiškai išaiškintos visos bylos aplinkybės, todėl teismai jose būti aktyvūs ir vadovautis ex officio principu (CPK 443 straipsnio 8 dalis) (Vilniaus apygardos teismo 2014 m. kovo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2S-521-781/2014). Taigi, šiuo atveju teismas privalėjo imtis visų įstatyme numatytų priemonių, kad teismui pateiktuose procesiniuose dokumentuose pareiškėjo ir antstolės nurodytos aplinkybės būtų patikrintos itin kruopščiai. Tačiau iš skundžiamos nutarties matyti, kad teismas visiškai nebuvo aktyvus, priešingai, akivaizdu, kad netyrė dalies svarbių byloje esančių aplinkybių.
  2. Atsiliepimu į atskirąjį skundą suinteresuotas asmuo Luminor Bank, AB, prašo atskirąjį skundą atmesti, pirmosios instancijos teismo nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepimas į atskirąjį skundą grindžiamas šiais argumentais:

99.1. Pareiškėjas nepateikia duomenų, kad butas, esantis ( - ), būtų įregistruotas viešajame registre kaip šeimos turtas ir kad bankas būtų davęs sutikimą įregistruoti įkeistą daiktą šeimos turtu (Hipotekos lakšto pastabų 6 punktas). Jokių kliūčių įkeisti butą nebuvo, hipoteka įregistruota viešame registre, todėl įkeisto turto priverstinis realizavimas yra teisėtas ir pagrįstas.

109.2. Pirmosios instancijos teismas išsamiai įvertino visas reikšmingas bylos aplinkybes bei byloje surinktus įrodymus, dėl ko priėmė CPK 185 str., 263 str., 270 str. reikalavimus atitinkančią teismo nutartį. Apeliantas neįrodė, jog pirmosios instancijos teismas padarė kokių nors procesinės teisės normų pažeidimų, sąlygojančių pagrindą konstatuoti, kad skundžiama teismo nutartis yra neteisėta ar nepagrįsta.

  1. Suinteresuotas asmuo antstolė V. Š. atsiliepimo į atskirąjį skundą nepateikė.

11Teismas

konstatuoja:

12IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir išvados

13

14Atskirasis skundas netenkintinas.

  1. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja apeliaciniame (atskirajame) skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai).
  2. Byloje sprendžiamas klausimas dėl antstolio veiksmų teisėtumo realizuojant hipoteka įkeistą turtą (CPK 663 straipsnis).
  3. Iš byloje esančios medžiagos nustatyta, kad antstolė V. Š. pagal Vilniaus miesto 14-ojo notaro biuro notarės R. B. 2017-10-20 išduotą vykdomąjį įrašą (notarinio registro Nr. ( - )) atlieka 22 977,14 Eur skolos, 166,56 Eur notaro išlaidų ir 5 proc. metinių palūkanų išieškojimą iš skolininko J. G. išieškotojo Luminor Bank, AB naudai (vykd. b. 1-23 l.). Iš notaro vykdomojo įrašo matyti, kad siūloma priverstinai išieškoti nurodytas sumas pagal 2006-11-15 Šiaulių rajono 2-ojo notaro biuro notarės B. Š. patvirtintą hipotekos sandorį reg. Nr. ( - ), hipotekos identifikavimo Nr. ( - ). 2017-11-22 turto arešto aktu Nr. ( - )buvo areštuotas skolininkui priklausantis sutartine hipoteka įkeistas turtas - butas, unikalus Nr. ( - ), esantis ( - ) (vykd. b. 38-42, 44-46 l.). Antstolė 2018-01-05 pranešimu Nr. S-18-71-705 informavo skolininką ir išieškotoją apie nuo 2018-01-29 skelbiamas pirmąsias įkeisto turto varžytynes (vykd. b. 61, 76, 77 l.), tačiau varžytynės paskelbtos neįvykusiomis (vykd. b. 84, 86 l.). Dėl to antstolė pateikė 2018-03-05 pasiūlymą Nr. S-18-71-11050 išieškotojui paimti iš varžytynių neparduotą turtą (vykd. b. 87 l.). Išieškotojui atsisakius siūlomą turtą paimti (vykd. b. 97 l.), antstolė 2018-03-20 patvarkymu dėl varžytinių paskelbimo Nr. ( - ) nuo 2018-03-20 iki 2018-04-19 paskelbė antrąsias skolininko turto varžytynes (vykd. b. 104 l.). Pareiškėjas turi du nepilnamečius vaikus: D. G., gim. ( - ), ir S. G., gim. ( - )(8-9 b. l.).
  4. Atskirasis skundas grindžiamas esminiu argumentu, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai konstatavo, jog iš varžytynių parduodamas turtas neturi šeimos turto teisinio statuso. Šie skundo argumentai atmestini kaip nepagrįsti.
  5. CK 3.84 straipsnio 4 dalis nustato, jog skolininkas gali panaudoti prieš trečiuosius asmenis šeimos turto teisinį statusą tik tada, jeigu nekilnojamasis daiktas yra įregistruotas viešajame registre kaip šeimos turtas. Iš vykdomojoje byloje esančių duomenų matyti, kad šiuo atveju minėtas nekilnojamasis turtas Nekilnojamojo turto registre nėra įregistruotas kaip šeimos turtas. Kartu apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį į tai, kad nurodyta aplinkybė nėra esminė nagrinėjamoje byloje, nes antstolis vykdo išieškojimą iš hipoteka įkeisto turto. Draudimas nukreipti išieškojimą į gyvenamąjį būstą taikomas tik konkrečiais įstatyme įtvirtintais atvejais (CPK 663 straipsnio 4 dalis), į kuriuos išieškojimas iš įkeisto gyvenamojo būsto pagal hipotekos kreditoriaus reikalavimą nepatenka (CPK 663 straipsnio 5 dalis). Sprendimų vykdymo instrukcijos 93 punkte išdėstytas sąrašas turto, į kurį negali būtu nukreiptas išieškojimas ir šiame sąraše nėra nurodytas draudimas nukreipti išieškojimą į hipoteka įkeistą turtą, jeigu jame gyvena nepilnamečiai vaikai.
  6. Atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad teismas išsamiai išnagrinėjęs visas pareiškėjos nurodytas aplinkybes padarė pagrįstą išvadą, jog antstolė pagrįstai ir teisėtai realizavo hipoteka įkeistą turtą. Vien aplinkybė, kad varžytynių metu ginčo bute gyveno pareiškėjo nepilnamečiai vaikai negali būti pagrindas draudimui įstatymų nustatyta tvarka realizuoti skolininko, turinčio nepilnamečių vaikų, gyvenamąsias patalpas (CPK 663 straipsnio 5 dalis).
  7. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad pagal Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 11 straipsnio nuostatas vaiko teisę į gyvenimo sąlygas, būtinas jo fiziniam, protiniam, dvasiniam, doroviniam vystymuisi, užtikrina tėvai, kiti teisėti vaiko atstovai, valstybės ir vietos savivaldos institucijos. Kasacinio teismo praktikoje yra išaiškinta, kad vaikų galimybės augti normaliomis sąlygomis nepriklauso nuo formalaus turto valdymo teisinio statuso. Vaiko teisių apsaugos aspektu svarbiausia, kad vaikui būtų užtikrinta teisė naudotis būstu, o kokiu konkrečiai civiliniu teisiniu pagrindu (nuosavybės, nuomos ar kt.) tai yra užtikrinama, neturi esminės teisinės reikšmės. Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4, 11, 13 straipsnių nuostatos dėl prioritetinės vaiko interesų reikšmės, būsto užtikrinimo vaikui negali būti suprantamos kaip draudimas įstatymų nustatyta tvarka realizuoti skolininko, turinčio vaikų, gyvenamąsias patalpas teismo sprendimo vykdymo tvarka (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. vasario 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-58/2012). Remiantis Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 straipsnio 7 punktu, vaiko teises pirmiausia privalo užtikrinti tėvai ir kiti teisėti vaiko atstovai. Kaip minėta, įstatymo garantuojama vaiko teisė į gyvenamąjį būstą nebūtinai yra siejama su nuosavybės teisės į gyvenamąją patalpą turėjimu, todėl pareiškėjas, užtikrindamas savo nepilnamečių vaikų teisę į gyvenamąjį būstą, gali išsinuomoti būstą.
  8. Sutiktina su apelianto atskirojo skundo argumentu, kad teismai, spręsdami nepilnamečių vaikų teisių ir teisėtų interesų gynimo klausimus, turi būti aktyvūs (CPK 159 straipsnio 1 dalis, 179 straipsnio 2 dalis, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. spalio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-527/2006, 2014 m. spalio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-454/2014). Tačiau atkreiptinas dėmesys, kad kasacinis teismas ne kartą savo nutartyse yra pabrėžęs, kad teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. balandžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-155/2010; 2011 m. vasario 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-35/2011; kt.). Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. lapkričio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-428/2010; 2011 m. rugpjūčio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-340/2011; kt.).
  9. Nagrinėjamu atveju tiek skundžiamos teismo nutarties turinys, tiek bylos medžiaga leidžia spręsti, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė ir įvertino byloje esančius įrodymus, bei padarė teisingas teisiniais ir faktiniais argumentais pagrįstas išvadas, todėl vien tai, kad byloje esantys įrodymai įvertinti ne taip kaip juos vertina apeliantas nereiškia nei netinkamo įrodymų vertinimo, nei nutarties nepagrįstumo.
  10. To reikalauja viešasis interesas. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje išdėstė bylai reikšmingas faktines aplinkybes, aptarė bylai aktualias vykdymo procesą reglamentuojančias teisės normas bei pateikė ginčo situacijos teisinį vertinimą ir su tuo susijusius nutarties motyvus. Skundžiamoje teismo nutartyje esantys motyvai yra pakankami nustatyti, kokiais faktinio ir teisinio pobūdžio argumentais remdamasis teismas padarė išvadą, jog skundžiami antstolio veiksmai buvo teisėti.
  11. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad kiti atskirajame skunde nurodyti argumentai neturi teisinės reikšmės vertinant skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą, todėl apeliacinės instancijos teismas šių atskirojo skundo argumentų nevertina ir dėl jų išsamiau nepasisako.
  12. Įvertinęs byloje nustatytas aplinkybes apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino faktines bylos aplinkybes, taikė procesinės teisės normas ir vadovavosi teismų praktika, todėl priėmė pagrįstą ir teisėta nutartį. Esant tokioms aplinkybėms atskirasis skundas netenkintinas, skundžiama nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
  13. Sprendžiant dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo ypatingosios teisenos bylose galioja kitokia nei ginčo teisenos atveju taisyklė – kiekvienas byloje dalyvaujantis asmuo pats atsako už savo išlaidas ir jos nėra atlyginamos (CPK 443 straipsnio 6 dalis). Įstatyme nurodyta išimtis, kad tais atvejais, kai dalyvaujančių byloje asmenų suinteresuotumas bylos baigtimi yra skirtingas arba jų interesai yra priešingi, teismas gali proporcingai padalyti turėtas bylinėjimosi išlaidas arba jų atlyginimą priteisti iš dalyvavusio byloje asmens, kurio pareiškimas atmestas. Nagrinėjamu atveju pareiškėjo (apelianto) ir suinteresuoto asmens Luminor Bank, AB suinteresuotumas bylos baigtimi yra priešingas, pareiškėjo skundas šioje byloje atmestas, todėl iš pareiškėjo suinteresuotam asmeniui priteistinos 151,25 Eur bylinėjimosi išlaidos (CPK 88 str., 93 str. 1 d., 98 str.).

15Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336–339 straipsniais, apeliacinės instancijos teismas

Nutarė

16Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2018 m. gegužės 7 d. nutartį palikti nepakeistą.

17Priteisti iš pareiškėjo J. G. (asmens kodas ( - ) suinteresuotam asmeniui Luminor Bank, AB (juridinio asmens kodas 112029270) 151,25 Eur (vieno šimto penkiasdešimt vieno euro ir 25 ct) bylinėjimosi išlaidas.

Proceso dalyviai
Ryšiai